LIETUVIU
KALBOS
GRAMATINE
SANDARA
Ce
Uy
os
SR
MOR
Sh
A
KAD
EO
MTT
Poa
NOMINATYVINIAI
SAKINIAI
V.
LABUTIS
§
1.
Lie u iy
kalbos
sin aksés
da buose
apie
nomina y inius
sakinius
p adé a
kalbé i
ik
pas a uoju
me u'.
Daba
iSkyla
eikalas
pla¢iau
panag i-
ne i
y
sa o isky
lie u iy
kalbos
sakiniy
sanda a,
eik8mes
i
a osena?.
§
2.
Nomina y iniai
y a
ienana iai
sakiniai,
suda y i
iS
daik-
a a dzio
a
daik a a diSkai
pa a o o
ki o
zodzio
a dininko
( ieno
a
su
pazyminiu),
ku iuo
pasakoma,
kad
daik as
a
eiSkinys
y a,
egzis uoja,
apie
jj
skelbiama,
p aneSama,
j
jj
nu odoma.
Nomina y inius
sakinius
i8
ki y
sakiniy
a po
iSski ia
speci iniai
i8-
aiskos,
u inio
bei
unkcijy
b uozai.
P a a u
uos
b uoZus
da
kiek
pla-
ciau
panag iné i.
1)
Nomina y iniai
sakiniai,
kaip
i
ki i
ienana iai
sakiniai,
u i
iena
pag indinj_
sakinio
na j,
ku is,
apsk i ai,
nesu ampa
nei
su
d ina io
sakinio eiksniu,
nei
su
a iniu®.
1
Galu inai
lie u iy
kalboje
da
nenusis o éjes
i
e minas
,,nomina y iniai
saki-
niai“,
plg.
J.
ZiugZzda
i
P.
Gailiiinas,
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
Il,
Sin aksé
(Bandomasis
ado élis),
Kaunas,
1964,
p.
53,
ku
kalbama
apie
,, a dininkinius
saki-
nius“,
i
J.
Balke i ius,
Daba inés
lie u iy
kalbos
sin aksé,
Vilnius,
1963,
p.
146
(Gia
y a
sky ius
,,Nomina y iniai
sakiniai*).
Rusy
kalbos
sin aksés
da buose
Salia
e mino
«HOMHHATHBHBIe
Mpessoxenun»
pasi aiko
i
e minas
«Ha3biBHEle
npeqwoxwenua»,
plg.
A.
H.T3032e8,
Cospemennpii
pycckui
aszix,
II,
Mocksa,
1958,
p.
80.
2
Tiek
dél
nomina y iniy
sakiniy
sa okos,
iek
dé!
jy
a ibojimo
nuo
d ina iy
saki-
niy
i
sakiniy
ek i alen y
né a
ieningos
nuomonés
i
bend ojoj
kalbo y oj.
Ypaé
disku-
uojamas
y a
nomina y inio
sakinio
pag indinio
zodzio
sin aksiniy
unkcijy
klausimas.
3
Nomina y inio
sakinio
pag indinis
na ys
daba
nesiejamas
neji
su
d ina jo
sa-
kinio
eiksniu,
nei
su
a iniu
ne
iename
usy
i
ki y
kalby
sin aksés
da be,
plg.:
Tpam-
MaTHKa
pyccKo o
as3pika,
T.
II,
Cun axcuc,
4.
II,
usq-so
AH
CCCP,
Mocxsa,
1960,
p.
55;
H.
C.
Baa uua,
J.
E.
Posen aab,
M.
WH.
Domuna,
B. B.
ILanyxesuy,
Cos-
pemennpiii
pycckuii
s3biK,
u3m.
2-e,
Mocksa,
1964,
p.
346;
B.
HW.
Bopkosckui ,
Ml.
C.
Kysnenos,
HUc opwyeckaa
pammMa uka
pyccko o
s3pika,
Mocksa,
1965,
p.
429;
Bb.
Tl.
Apaeu os,
Homuna usnpie
mpeqioxenun
B
COBpeMeHHOM
pyccKOM
ssbIke,
«Yue-
HbIe
3anucka
Kumunescko o
ocy apceTBenHo o
yHuBepcu e a>,
T.
60
(dunono nuecknii),
Kummunes,
1959,
p.
76;
B.
I].
Ily osa,
Ceman uueckwe
THMbl
HOMHHATHBHBIX
Mpeqioxe-
Hul
B
COBpeMeHHOM
pyccKOM
s3bIKe,
<YueHble
3anuckH
CapaToscKo o
ocyapc seHHo o
ea o ayecko o
uncTuTyTa>,
BpIT.
17,
Capa os,
1955,
p.
258—259;
Miisdienu
la ieSu
Ji e a as
alodas
g ama ika,
II,
Sin akse,
Riga,
1962,
p.
479, 488,
Daug
kas
a
a di-
117
_Ruduo.
I
kas
gi
bus
daugiau,
jei
asa a
Zalia
p aéjo.
Mon R
I
134.
Vaka as.
Saulé
mazdaug
apie
ge a
sp indj
nuo
Zemés.
SimonNTP
164.
Ka ais
nomina y inio
sakinio
pag indinis
na ys
p imena
d ina io
sakinio
eiksnj
(a)
a
a daZodinj
a inj
(b)
(Dél
o
plg.
Sio
pa ag a-
o
3).
a)
A sakiné i
eikia
g ei ai
i
ga siai,
kad
i
ku éias
gi dé y.
Kiek-
ieno
a das,
pa a dé.
Seimynigski
dalykéliai.
Ad-
esas..
S uogDM
50.
O
gi ios,
gi ios!..
a min
malonu..
Mai RR
I
56.
b)
—And ius
Va nelis?—paklausé
edak o ius.
—Taip,
—
linksmai
a saké
be niokas...
VenclGD
278.
Pi muosiuose
sakiniuose
(a)
a dininkai
no s
i
u i
ySj
su
g e imo
sakinio
a iniu,
aciau
jie
pasakomi
a ski a,
uZbaig a
in onacija,
jais
s a bu
pi miausia
daik a
pa adin i.
;
Ki u
a eju
(b)
a dininku
pasakomas
daik o
(asmens)
pa adinimas
i
ka u
klausiama
apie
ai,
kas
numanoma
is
si uacijos
a
kon eks o.
Pas-
a uoju
b uozu
as
a dininkas
i
a imas
a daZodiniam
a iniui.
Taéiau
i
Gia
jis
u i
ne
a ski os
sakinio
dalies,
o
iso
sakinio
in onacija.
Nomina y inio
sakinio
a z ilgiu
nenus oje
eik’més
A.
Sachma o o
Zo-
dziai,
jog
,, ienana io
sakinio
pag indinis
na ys
o maliai
gali
bi i
lygi-
namas
a
su
eiksniu,
a
su
a iniu,
be ,
zinoma,
bi ina
nepami s i,
kad
oks
,, a inys“
ski iasi
nuo
d ina io
sakinio
a inio
uo,
jog
kelia
iek
a inio,
iek
eiksnio
aizdinj“*.
Taigi
nomina y inio
sakinio
pag indinj
na j
lygin i
su
eiksniu
a
a iniu
galima
ik
elia y iai®.
2)
Nomina y inio
sakinio
pag indiniu
na iu
eina
daik a a -
dzio
a
daik a a diskai
a ojamo
ki o
Zodzio
(skai a dzio,
i a dzZio)
a dininko
linksnis.
Tai
Siuos
sakinius
ski ia
nuo
nepilnyjy
sakiniy,
suda y y
is
ki y
daik a a dzio
linksniy.
(Tam
ik ame
kon eks e
a ski u
nepilnuoju
sakiniu
gali
ei i
be
ku is
daik a a dzio
linksnis.)
3)
Pag indiniam
nomina y inio
sakinio
na iui
bidinga
nomina-
y iné
unkcija—juo
daik as
a
ei8kinys
j a dijamas,
pa adi-
namas.
ninka
y a
laike
a iniu,
plg.,
p z.,
A.
M.
emxkoscxnii,
Pycckuii
cuH akcue
B
Hayu-
HOM
ocseujenuH,
Han.
7-0e,
Mocksa,
1956,
0
ka ais
jis
adinamas
iesiog
eiksniu,
plg.
A.
T.
Py
anes,
Cuu axcuc
coppemenno o
pyccko o
a3biKka,
Mocksa,
1963,
p.
44.
Lie u iy
kalbos
sin aksés
da buose
nomina y inio
sakinio
pag indinis
Zodis
ka ais
i gi
laikomas
eiksniu,
z .
J.
ZiugZda
i
P.
Gailiiinas,
min.
eik.,
p.
53.
‘4A.
A.
Ulaxma os,
Can axcue
pyccko o
aspika,
132.
2,
Jlenuu paa,
Yunea us,
1941,
p.
30.
5
P ipazindami nomina y inio
sakinio
ienana iskuma,
kai
ku ie
kalbininkai
is
dél o.
pag indinj
jo
na j
ienais
a ejais
laiko
eiksniu,
ki ais
a iniu,
Z .
E.M.Taa-
Kuna-@enxopyx,
K.
B.
Topmxkosa,
H.
M.
Wancknii,
Cospemennmi
pycckui
sasbik,
Cun akcuc,
Mocksa,
1958,
p.
127.
Nomina y inio
sakinio
pag indinio
na io
unk-
cija
di e encijuojama
ka ais
i
lie u iy
kalbos
sin aksés
da buose,
plg.
J.
Balke i-
€ius,
min.
eik.,
p.
148—149,
118
Sios
unkcijos
sakinys
ne u i
uome ,
kai
jj
suda an is
daik a a dzio
a dininkas
y a
susijes
su
anks esnio
sakinio
a i inkamomis
dalimis
aiSkiu
eiksnio
a
a daZodinio
a inio
ySiu
(plg.
Sio
§
1).
O
kas
jums
duos
a
Zeme?
Ponas?
O
uz
kg
jums
ponas
duos
Zeme?
Myk-Pu S
I
43.
Tu
ai
kas
ki a.
Tu
—
ponas.
Didelis
Zmogus.
Vai iinD
39.
O
ada
bu o
nak is.
Tamsi,
Sal a
zZiemos
nak is.
SimonOBT
7.
i
Tai
sa o i8ki
nepilnieji
sakiniai.
Jie
nuo
nomina y iniy
sakiniy
ski-
iasi
i
sa o
in onacija.
4)
Pag indinis
nomina y inio
sakinio
na ys
gali
u é i
pazyminiy.
Ta-
éau
Siuose
sakiniuose
isuome
s a bu
akcen uo i
pa }
daik o
a
eiSkinio
bu ima,
o
ne
i&kel i
jo
poZymj.
PanaSios
s uk i os
sakiniai,
ku iuose
pab éziami
daik o
pozymiai,
y a
ne
nomina y iniai,
o
d ina iai,
nes
juose
pozymj
pasakan is
Zodis
eina
a iniu,
o
daik a a dzZio
a dininkas
—
eiksniu.
Nomina y iniai’
sakiniai:
Rink iniai,
leng i
uzkandZiai,
saldumynai,
like-
iai,
s ip i,
juoda
ka a.
I ena
is
p adziy
esiga dzia o
uzkan-
daiais...
VaiigRR
1193.
Vély a
popie eé.
Véjas
plaka
debesy
sku-
du us,
p o
ku iuos
is
Silciau
z ilgéioja
saulé.
A y2ZLZ
59.
D ina iai
sakiniai:
Bep o iska
dienal!
Ma a
Ka ei iené
jos
negaléjo
ki aip
pa a-
din i.
VenclIGD
28.—
Nauji
medZziai,
nauji
ki éjai,
— a é
An anas
Cinokas.
ZemR
II
70.
Ka ais
nomina y inj
sakinj
igple¢ian is
paZyminys
gali
u é i
aplin-
kybés
a
papildinio
eikSmés
a spal j
(a),
agiau
aiskiy
a inio
g upes
zodziy
(papildiniy
a
aplinkybiy)
cia
negali
bu i,
nes
jie
s elbia
nomina-
y ing
o
sakinio
unkcija
(b).
a)
Pa kas.
Upé.
Pie oj
gélés.
S uden a imo
laikai...
Vynas,
y y as,
jo
d augai
a dé
lygs a g
Adelés.
Til R
Il
112.
Cia,
Si ame
sqsiu i-
nyje,
suklijuo a
isa
jo
didybé.
Kelios
spausdin os
eilu és
apie
séjos
sékme.
Tai
pi mas
lasas,
nupuoles
{
puikybés
au e,
bu i
ada
da
bu o
us ia.
Ko espondencija
apie
kuku uzus.
Tai
an as
lagas,
ku j
jis
ada
saldziai
nu ijo...
A yZZLZ
226.
b)
Gi eléje
ami
yla.
Ku -ne-ku
pasibaidziusi
o e éleé,
Sokdama
i
ankumynq,
susnabédina
Sakeles.
ZemR
11
323.
A i
idu-
dienis,
saulé
j
pie us
slenka.
K ée AP
72.—S ai
au
aiska's,
—
a é
u édas.
ZemR
Il
334.
Pas a ieji
(b)
sakiniai
né a
nomina y iniai,
no s
Siek
iek
i
p imena
juos.
5)
Nomina y iné
sakinio
unkcija
ne eikalauja
aiSkiai
pasaky i
pa-
adinamojo
daik o
a
eiSkinio
laika,
aciau
okio
sakinio
u inys
pap as ai
siejamas
su
daba imi,
o
jei
Cia
kons a uojami
p aei ies
a
a ei ies
daik y
( eiSkiniy)
pa adinimai,
ai
kalban ysis
juos
su okia
a si
daba
esan¢ius.
119
Vaka as.
Gam a
is
labiau
slops a.
Banda
disauja.
TP g
Il
123.
!
sos ine
—
ai
j
sos ing!
AS
i
en
asiu
g adiy.sau
pasismaginimy.
T
ea -
as,
knygos,
konce ai,
d augijos!
Vai iinD
230.
Pe as,
suglemzes
popie ius,
mgs é...
Alus,
py agai,
a ielka..
Pi kau,
is
pinigai
moké i.
ZemR
I
181.
Taigi
nomina y inius
sakinius
bii ina
ski i
pagal
isa
jy
s uk i os,
u inio
i
unkcijy
kompleksa.
Jeigu
bi y
zi ima
ik
o malios
jy
i8 ai8-
kos
( a dininko
linksnio),
ai
daZnai
neba y
galima
as i
jokios
ibos
a p
nomina y iniy
i
nepilnyjy
sakiniy,
ku iuos
aip
pa
gali
suda y i
ien
daik-
a a dzio
a dininkas®.
A
sakinys
y a
nomina y inis,
a
ne,
daZnai
iS y8kéja
ik
is
pla esnio
kon eks o
a
si uacijos,
i8
kalbos
i mo,
sakiniy
in onacijos
(plg.
§
8).
§
3.
S uk i os
poZiu iu ski iami
neiSplés iniai
i
iSplés iniai
nomina-
y iniai
sakiniai.
NeiSplés inis
nomina y inis
sakinys
- u i
ik
pag indinj
na j,
iena
a ba
su
am
ik ais
nesa a ankiSkais
Zodziais
(Z .
§
4).
ISplés iniu
laiko-
mas
oks
nomina y inis
sakinys,
ku io
pag indinis
na ys
u i
iena
a
kelis
paZyminius
(Z .
§
5).
NeiSplés iniai
nomina y iniai
sakiniai
§
4.
NeiSplés inio
nomina y inio
sakinio
pag indiniu
na iu
dazZniau-
siai
eina
daik a a dis
i
ik
e ka ¢iais
—
daik a a diskai
pa a o as
skai -
a dis
a
j a dis.
P ie
nomina y inio
sakinio
pag indinio
na io
ka ais
da
Sliejasi
kai
ku ios
dalely és,
jung ukai
a
jaus ukai.
Be
o,
nomina y-
iniame
sakinyje
gali
bi i
i
su
pag indiniu
jo
na iu
nesusijusiy
zodziy
—
k eipinys,
j e p iniai
ZodzZiai.
Pa asa élis.
Visu
g azu,
amu.
ZemR
I
131.
Jau
mies as!
Bek
g eiciau!
Vaje,
ai
g azus!
C R
Il
24.
Vél
diena.
Auksinis
y as.
Pe o
gal a
nusi i us.
TilyR
Il
169.
Be
nepadjs amasis
nesisédo,
jis
is
bégo
pi ma
aéelio
i
a sig esdamas
odé
keliga.
S ai
i
obelé.
VienR
I
336.
Au e
eZe as.
Jame
ku kia
a lés
sa o iskas
giesmes.
SimonASL
91.
Bu noje
SleikS u,
ausys
uzia.
Nuo a gis.
O
gal
iga?
A yZZLZ
104.
Di s
p o
langa—gi
gais as.
LKZ
Ill
281.
Tai
Sal elis!
O
kg,
iecia
jus
j
odio
aga,
maziukai?
BaléAP
271.
A
-
ba
nagai..
Tai
ne
kazin
kokie
jo
nagai!
I
mano
ne
menkesni.
K é P
251.
Ak,
menas,
menas!
Te
p akeik as
bus,
jei
ne aduoja
jis
is
e gijos!
S uogR
III 13.
Véjas,
oi
éjas!
Véjas
i
éjas!
SNé P;
52.
Akylas
Zmogus,
i§
Salies
Ziii édamas,
galéjo
daug
pase geé i
i
ski umy
a p
Rimo
i
Ne imo..
Visy
pi ma,
i§ aizda.
VaizgRR
I
ll.
Dédinéle,
Zinoma,
a nys a..
Ku
pamislijes,
neiglé -
si.
ZemR
I
118.
®
Nomina y inius
sakinius
ien
pagal
a dininko
linksnj
galé ume
iSski i
neben
ada,
kai
Salia
jy
lygia
g e a
bi y
i8ski iami
kilmininku,
galininku
i
ki ais
linksniais
eiS-
kiami
sakiniai,
plg.
Misdienu
la ieSu
li e a as
alodas
g ama ika,
II,
p.
485.
120
Pagal ok,
okj
u inga
y a
gau il
T ys
aks anéiai!
SimonNTP
351.—Penki,
desim ,
penkiolika,
d idesim ...
skai é
Sim us
su aigsio y
popie éliy
LzPR
VII
64.
S ai
mes,
jiis
a nai!
Kg
elys
jisy
maloné?
DonM
16.
Nomina y inis
sakinys,
ku iame
p ie
pag indinio
na io
y a
dalely é,
daznai
a imas
d ina iam
sakiniui,
nes
dalely e
(pa yzdziui
él.
jau,
au e...)
pasakomas
eiSkinio
aplinkybés
a spal is
a ba
koks
ki as
loginis,
modalinis
a
emocinis
a spal is,
silpninan is
nomina y ine
o
sakinio
unkcija.
Kai
dalely é
sakinyje
ypaé
pab éziama,
sakinys
nomina y iniu
nelaiky inas.
Sis,
uojau
is
po
kadagio
isbéges,
sakas:—S ai
piemuol
DaukZP
47.
An ai
duona,
pasiimk!
Uzy.
(Sakinio
loginj
ki j
u i
S ai,
an ai).
IS
aukS¢iau
pa eik y
pa yzdZiy
ma y i,
kad
pag indinis
nomina y inio
sakinio
na ys
gali
bi i
paka ojamas.
Y a
neiSplés iniy
nomina y iniy
sakiniy,
u inéiy
kelis
iena iiSius
pag indinius
na ius.
Li inai,
kemsynai,
kalneliai.
S uogDM17.T o a,
a -
eliai,
slenks is,
p iemenai é..
Da
sus y uoja
kiek
—
a
ei ,
a
nei i?
Til R
II
219.
A si iko
jam
banko
eikalais
aziuo i
i
Vilniy.
Véjas,
Slapd iba.
Sunies
neis a y umei.
VaizgRR
II
66.
ISplés iniai
nomina y iniai
sakiniai
§
5.
Nomina y inio
sakinio
pag indinis
na ys
gali
u e i
jam_p i-
klausan j
sa a ankiska
Zodj
—
de inamajj
a
nede inamajj
pazyminj
(a ba
abu
d auge).
De inamuoju
pazyminiu
dazniausiai
eina
bid a dis,
be
gali
ei i
i
daly is,
i a dis,
skai a dis,
daik a a dis
(p iedélis).
Juoda
nak is.
Dangus
s o a
migla
apsikniaubes.
ZemR
I
102.
Kelyje
Zosiké
dziaugiasi
okiu
g ei u
azia imu,
odés,
s aciai
j
dangy
le-
kian i.
Vis
nauji
ispudziai,
nauji
Zmonés,
isokios
kalbos,
daugiau
nesup an amos
jai.
ZemR
II
17.
Pa s
kilimas.
Reiké y
pe ei i
b igadas.
A yiZLZ
199.
Kalba
laik as¢ io
ei-
lu és.
1944
m.
Siomis
dienomis
p adés
da bq
Sodeliy
eks ilés
ab ikas
,Nemunas“.
T
1964
208.
Ne iké as
smiagis.
Sunku.
Sup an amas
é y
susijaudinimas
i
siel a as.
T
1964
177.
O
ie
piemenéliai
a gdienéliai!
Jiems
nei
lie aus,
nei
gied os
né a...
ZemR
|
106—107.
Nomina y inio
sakinio
pag indinio
zodZio
nede inamuoju
pazyminiu
gali
ei i: a)
kilmininko
linksnis,
b)
ki i
linksniai
i
c)
p ielinksninés
kon-
s ukcijos.
a)
Ko o
pabaiga.
I§
nak ies
g aziai
pasale.
S uogDM
121.
Fab iky
kaminai!
Jus
aideno és
man
ki ados
kaip
aiduokliai.
MiezZ
95.
Té y
zZemé...
[
ja
min imis
nuklys a
ne
ienas
lie u is,
a ski as
nuo
jos.
T
1964
184.
b)
Ruduo
Pa yziuj.
Slapia.
Bul a uose
g iesu.
SNé P,
177.
De in asis
o as
Kaune.
Jo
muziejuje,
a p
daugelio
ki y,
gia
121

kaléjusiy
ko o ojy
nuo auky,
is
ienos
Z elgia
j
mus
d qsios,
a i os
akys
da bininkigskame
eide.
T
1964
208.
c)
Ne ukus
Jonas
de éjosi
su
uo
Zmogumi.
Skundas
j
eismg@.
Jonas
ne asé
be
ublio,
o
Zmogus
sidlé
puse
ublio.
ZemR
I]
301.
Aiks eé
p ie
senos
p isy
pilies.
Kazku
olumoje
dunda
li au ai.
Jeina
Man as.
G usHM
9.
Kazkoks
i a inas
b uzdéjimas.
D iejy
y y
pag ei-
in as
alsa imas.
[siu es
§ni p& imas
p o
dan is.
S uogDM
43.
Nomina y inis
sakinys
daznai
iSpleciamas
ka u
i
de inamuoju,
i
ne-
de inamuoju
paZyminiu.
Ku éia
udens
nak is.
C R,
139.
Ka S as
asa os
idu dienis.
Pe pie é.
Pasiémiau
lankg
i
einu
j
miskelj.
MasIAMB
202.
Sal as
s inksas
i§
g ani o!
Pama y i
ienaka
i
my-
lé i
iki
y o,
i
né
Zodzio
neis a .
SNé P
82.
Tyli,
lengua
ko o
pabaigos
diena.
Laukus
dengias
sniegas
pajuodes,
suézliuges
i ,
gal
bi ,
pasku inis.
C R;
1
352.
A ski ai
miné ini
iSplés iniai
nomina y iniai
sakiniai,
suda y i
i$
kie-
kinio
skai a dzio
i
daik a a dzio
kilmininko.
—T ys
desim ys
me y...
p asnibzdéjo
Janulis...
VienR
|
140.
Uzeik
pas
mane
ku ia
diena.
Si y
a siémiau
p emija.
Sim as
penkiasdesSim
kilog amy
k ieéiy
kaip
aukso
A yzZLZ
166.
Nomina y inj
sakinj
iSple¢ian ys
pazyminiai
pa ys
gali
u é i
pa iks-
linamyjy,
palyginamyju
a
ki okiy
p ie
jy
p isijungusiy
sa a anki$ky
Zo-
dziy.
Susida o
gana
sudé ingi
iSplés iniai
nomina y iniai
sakiniai.
Lygiai
16
alanda.
S a biausia
—
laiku isk au i.
T
1964
208.
Kas
dieng
man
saule
i
ilgesio
dainos,
kas
dieng
enku
au
laukiniy
Ziedy.
Dangus
i
jauna e
k épuojan i
ji a.
Tik
a es,
ik
a es
enai
ne andu.
SNé P,
40.
Gaili ino
eskizas
adinosi
,,Séja".
P
la-
us,
§ iezZiai
i§pu en as
laukas
i
pe
isa
d iejy
me y
d obe
zZingsniuojan is
pa ia chalinis
séje-
jas.
Saulé,
gied as
dangus
i
audoni
e my
s ogai
olumoje.
Ma cinkPKJ
31.
Nomina y inj
sakinj
iSplecian is
paZyminys
daZniausiai
eina
p ieS
pa-
g indinj
na j
i
ik
e ais
a ejais
po
jo.
Sim me és
eglés,
i§
juodo
akmens
iskal os.
I
medziy
amsq
sk odzia
be zo
siiilelis
bal as.
T ’.
I
p o
akis
p a aukia
aizdas
is
da
ne
aip
labai
olimos
p aei ies:
§ ai
obelé,
i§
mo-
lio
d éb a,
§iaudais
deng a.
SimonASL
10.
Pozymj
a
biisena
pasakan is
Zodis,
einan is
po
daik a a dzio
a di-
ninko,
daug
daZniau
a lieka
a dinés
a inio
dalies
unkcija,
i
isas
sa-
kinys
y a
ne
nomina y inis,
o
d ina is.
Beje,
kaip
miné a
(plg.
§
1),
pab éZus
poZymj
a
bilsena
pasakan j
zodj,
sakinys
ka ais
es i
ne
nomina-
y inis,
o
d ina is
i
uome ,
kai as
Zodis
eina
p ieS’
daik a a dZio
a -
dininka.
122
Ry as
puikus.
G adi
Sil a
igauSo
diena.
ZemR
II
328.
T umpos,
be
i
nemalonios
udens
dienos.
Dangus
apsiniaukes,
be eik
be
pe aukos
lyja.
Ma8IAMB
187.
S o i
ma S-
kiniai,
be
sa i.
PP
131.
Taigi,
no s
iSplés iniam
nomina y iniam
sakiniui
i
bidingi
am
ik i
zodziy
a kos
polinkiai,
a¢iau
ien
pagal
Zodziy
a ka
sp es i,
kada
sa-
kinys
y a
nomina y inis,
negalima.
§
6.
Nomina y iniai
sakiniai
gali
bi i
ne
ik
a ski i,
sa a anki8ki
sin-
aksiniai
iene ai,
be
i
sudé iniy
sakiniy
démenys.
P ijungiamajame
sakinyje
iek
kaip
pag indinis,
iek
kaip
Salu inis
nomina y inis
sakinys
a ojamas
gana
e ai.
Kiek
daZniau
nomina y i-
nis
sakinys
eina
ik
pag indiniu
sakiniu,
u inéiu
ZodzZiu
ku is
p ijung a
Salu inj
sakinj.
Ne olimy
dieny
pa eikslai
iSkyla
mano
a siminimuose.
Zmonés,
ik
p abégomis
ma y i
jy
eidai,
mies y
namai,
su
uZgesusiomis,
be
eginéio-
mis
akimis
ziu j
j
ke u iasdesim
pi myjy
me y
nak j
i
laukia
a akos,-i
Smolensko
keliy
dulkés,
ku ias
nesési
iks anéiai
Zmoniy
an
sa o
blaks ieny...
C R,
Il
394.
Liiidna
pasida o
ne
paciai
saulu ei,
z el-
gian
i§
be ibiy
padangiy
Zemyn:
azZienos
i
azienos,
ku ios
Rasdien
pilkesnés
i
juodesnés
da os.
SimonASL
178.
Tai
é ymas,
ai
g ébs ymas,
kad
duonoje
yza
ado!
PP
425.
Jei
sukilimas,
ai
i
Sk odskj
paSokdinsim...
Myk-Pu S
I
116.
Jei
asa os
deginan i
kai a—
uody
debesys.
LKZ
V
82.
Daug
daZniau
nomina y inis
sakinys
su
ki u
sakiniu
jungiamas
su-
jungiamaisiais
jung ukais
i ,
o,
be ,
adiau
a
ien
in onacija
i
p asme
—
be
jung uky.
Vienos
du ys,
ki os;
ko ido ius,
kiemas,
du ys—i
as
jau
pozemio
ka alys éje.
S uogDM
29.
Zemeé
en,
iesa,
Riek
p as esné,
be
uéz a
jos
daugiau.
Be
o,
gania os,
mig&kas,
0,
esan
ge iems
san ykiams
su
ponu,
jie
gausiq
i
ku o,
i
pie y
pasisienau i...
Myk-Pu S
1524
Paunksmélé,
lapeliai
Sna a,
paukS eliai
ciulba
—
ko
be eikia,
ko
be eikia!..
G icLG
153.
Mes
u ime
ge ai
jsizii é i
q
ie g¢.
AR
muo...
is
ki os
pusés
kups as...
a p
ju
jdubimas.
A yzZLZ
315.
Daba
pas
mus
aip
g azu:
saulé,
iskas
suzalia o.
Vai iunD
246.
Su
Sia
min imi
mano
gal-
oje
S ys eléjo:
é as.
Man
eikia
pasikalbé i
su
é u.
Ma cinkPKJ
14.
Pas a uosiuose
bejung ukiuose
sakiniuose
a p
sudé inio
sakinio
dé-
meniu
einangio
nomina y inio
sakinio
i
ki o
demens
pap as ai
da oma
pab éZ a
pauzé,
keiéiasi
in onacija,
odél
daik a a dzio
a dininkas
Cia
né a
pap as as
g e a
einan¢io
sakinio
eiksnys
(a
a inys),
0
naujas
p e-
dika inis
cen as
—
nomina y inio
sakinio
pag indinis
na ys.
Sa o
eiks-
me
sudé inio
sakinio
démenimis
einan ys
nomina y iniai
sakiniai
nesiski-
ia
nuo
sa a ankiskyjy,
odél
apie
jy
eikSmes
galima
kalbé i
ka u.
123
Nomina y iniy
sakiniy
ski s ymas
pagal
unkcijas
i
u inio
pobiidj
§
7.
Visuose
nomina y iniuose
sakiniuose
j a dijamas
daik as
a
eiS-
kinys,
a€iau
Siy
sakiniy
unkcijos,
paski is
kalboje
né a
isai
ienodos:
ienais
jy
kons a uojamas
daik as
a
ei8kinys
kaip
daba
esan is
(a ba
ben
jsi aizduojamas,
p isimenamas
kaip
daba
esan is),
ki ais
p aneSama
apie
daik o
a
eiSkinio
pasi odyma,
a si adima,
nu odoma
j
jj,
p is a o-
mas
jis,
da
ki ais
—
daik as
a
eiSkinys
ne
ik
kons a uojamas,
be
ka u
eiskiamas
jo
emocinis
e inimas.
Nomina y inio
sakinio
unkcijos,
pa-
ski is
kalboje
lemia
jo
in onacija,
o
ka u
i
u inio
pobiidj.
Visa
ai
iS ys-
kéja
iS
kalbos
s iliaus,
si uacijos
i
kon eks o.
Pagal
unkcijas
i
paski j
kalboje
galima
iSski i
is
nomina y iniy
sakiniy
g upes:
1)
egzis encinius,
a ba
daik o
a
ei8kinio
kons a uoja-
muosius,
2)
pab éz os
komunika y inés
unkcijos
i
3)
emocinius,
a ba
e -
inamuosius.
Zinoma,
g ieZ y
iby
a p
Siy
g upiy
né a. Be
o,
kiek ienoje
g upéje
y a
gana
ij ai aus
u inio
sakiniy.
Visi
nomina y iniai
sakiniai
gali
bu i
pasaky i
kons a uojamaja,
klau-
siamaja
a
Saukiamaja
in onacija,
a¢iau
ienos
seman inés- unkcinés
g u-
pés
sakiniams budingesnis
ienoks
modalinis
i
emocinis
a spal is,
ki os
g upés
—
ki oks,
pa yzdziui,
adinamieji
e inamieji
nomina y iniai
sa-
kiniai
be eik
isuome
y a
Saukiamieji
(Z .
§
16).
1.
Egzis enciniai,
a ba
daik o
a
eiSkinio
bu imo
kons a uojamieji,
sakiniai
|
§
8.
Pa ys
ip as¢iausi
i
ySkiausi
y a
egzis enciniai,
a ba
daik o
a
eiskinio
kons a uojamieji,
sakiniai.
Jie
a ojami
ap aSymuose
a
pasa-
kojimuose
s a iskam
kondensuo am
aizdui
a
si uacijai
nusaky i.
Sios
uSies
nomina y iniams
sakiniams
daZniausiai
bidinga
ami
kons a uo-
jamoji
in onacija
su
ySkiomis
juos
i$
kon eks o
iSski ian¢iomis
pauzémis.
Egzis enciniai
sakiniai
es i
i
Saukiamieji,
o
e ka ¢iais
i
klausiamieji.
Pagal
u inio
pobidj
galima
ski i
is
egzis enciniy
nomina y iniy
sakiniy
g upes:
a)
gam os
eiSkiniy
kons a uojamuosius,
b)
daik y
kons-
a uojamuosius
i
c)
aizdiniy
bei
p isiminimy
eiSkiamuosius.
a)
Gam os
eiSkiniy
kons a uojamaisiais
sakiniais
dazniausiai
pasa-
koma
bend a
si uacija,
aplinkybés
(ypa¢
laikas).
Ruduo.
Mes
s o ime
an
i o és
pylimo
i
Zi ime
olyn
j
mély-
ngsias
ju os
pla ybes.
BaléAP
119.
Gili
nak is,
o
ag
is
ymau,
lau-
kiu
a es.
SNé P;
105.
AS un a
alanda
aka o.
MaSsina
sus il-
pé
—
os
dienos
kulé
pasibaigé.
PaukS K
197.
Rugiapii é.
I&gqs inga
kai a
kankina
Zmones
i
gy ulius.
SimonASL
29.
Pa asa io
pla i
padangé!
Gélém
k a ojasi
laukai!
I
sk endam
p o
pasaulio
langg
—
lais iny
iesuly
aikai!
SNé P;
58.
A od ékis.
Sniego
p isnige
pe
puse
pédos,
bal o,
minkS uéio.
MaSIAMB
168.
P isisodina
pilna
kabing
i
eza
pe kiemga.
T iukSmas,
linksmybé,
o
Kampai is
Sypsosi
i
S ilpauja.
Do PK
202.
124
Aplinkybes
a
si uacija
nusakan ys
sakiniai
dazZniausiai
y a
a si
o-
limesnio
pasakojimo
j adas
i
odél
pap as ai
a ojami
pasakojimo
p a-
dzioje.
Tik
e ka éiais
okie
sakiniai
j e piami
a p
ki y
sakiniy
a
pasa-
komi
a si
iS ada,
apibend inimas
o,
kas
ankséiau
kalbé a.
P aéjo
as
uduo.
Ziema.
I
ki as
pa asa is
jau.
C R,
I
317.
Tu
lais ai
nueini
j
p iesy
pilj
i
él
g ja i.
Ka o
me as.
Pilis
apsup a.
Mums
p anesi,
kad
adas
pilyje,
o
adas
lais as.
G usHM
71.
Paskui
ienu
ka u
p adéjo a
su
sesele
juok is:
y as,
da
namie
esan ,
gaidys
gie-
dojo,
o
mudu
numi éliy
bijo a!
BilR
I
172.
Snioks eléjo
naujas
éjo
gusis,
supapséjo
nuo
medziy
anduo.
I
él
yla,
ku i,
ne ami
miS-
ko
yla.
Bal PV
I
85.
/5
sodo
i
pa ko
su
éjo
pus eléjimais
sklinda
keis i
S ilpesiai,
Cezéjimai,
s iga imai.
Nejauki
nak is.
Myk-Pu S
I
149.
b)
Daik y
kons a uojamuosiuose
nomina y iniuose
sakiniuose
e ai
pasakomas
ieno
daik o
a das,
dazniausiai
iename
okiame
sakinyje
i8-
skaidiuojami
keli
daik ai
a ba
a ski us
daik us
kons a uojan ys
sakiniai
suda o
iS isa
nomina y iniy
sakiniy
i ine.
Tokie
nomina y iniai
sakiniai
ypaé
biidingi
d amos
eikaly
ema koms,
no s
a ojami
i
Siaip
ap aSy-
muose.
Jie
aip
pa
daZniausiai
eina
kon eks o,
si uacijos
p adZioje,
be ,
eikalui
esan ,
gali
bi i
i e piami
j
kon eks o
idu j
a
pasakomi
kaip
am
ik as
paaiSkinimas,
kieno
no s
ezul a as,
cha ak e is ika
azés
pabai-
goje.
Kaimas
a p
Joniskio
i
Zaga és.
Paugos
sodyba
nuo
ga és.
S uogAD
51.
Klasé.
Ry as.
Mokiniai
enkasi.
BinkA
51.
Skambalas.
Pie us.
Daba
skubiai
j
sky iy
—
aiky
mai in i.
SimonNTP
24.
G azus
paupys.
Slai ai.
Ven a.
Lak§ in-
galos.
Pempés.
I
saulés,
saulés!
TP g
II
112.
Mikas
ik
Seiminin-
kui
lydin
joja
lé ai.
U2
ska dziy
duoda
alig
i
ankoms,
i
kojoms.
Z
o-
ada.
Dulkés.
P abéga
is isas
kaimas
su
bobomis,
gal ijais
i
. .
C R;
I
105.
Suéi skia
ele onas.
T umpas
ikslus
a sakymas,
keliy
Zodziy
pas aba
jgudusia
anka
pasukama
ankenélé
skyde...
Visa
ai
odo,
kad
ag ega g
paima
j
sa o
an-
kas
nebe
naujokai,
be
p i y e ene ge ikai...
T
1964
212.
Véliau
él
sugi gé-
déjo
du ys.
Zingsniai.
C R,
1
119.
Laikinai
is yks u.
Reikalai.
G icLG
224.
Sig
akimi ka
bomba
pa aiko
j
ilig.
Ku inan is
sp o-
gimas.
Do PK
259.
AS
maciau,
iesa,
ik
Vilniy
i
kelig
ligi
Kauno.
Za-
li
laukai,
upeliai,
da
zZalesni
uz
laukus
migkai
i
nedidelés
kal os...
VenclGD
246.
Sios
iiSies
nomina y iniai
sakiniai
a ojami
ne
ik
nusakan
s a is-
kus
aizdus
a
si uacijas,
be
i
kons a uojan
s aiga
pasi odZius}
a
pa-
zin a
daik a.
Bu o
besukgs
j
keliq,
be
ne iké ai
pas ebéjo
ske sai
upés
is ies a
lyng.
Kel as..
A yiZLZ
76.
Alyzas
apdujes
Ziu éjo
j
Si uos
pinigus,
lyg
ne-
ikédamas
sa o
akimis.
I
s aiga
nusispio e.—
Vokiski
gelzgaliai.
Bal PV
1
245.—/§
iesy
gi,
dédé!—nus ebes
i
nudziuges
susuko
125