Nominatyviniai sakiniai

LIETUVIU KALBOS GRAMATINE SANDARA Cer Uy os SR MOR Sh A KAD EO MTT Poa NOMINATYVINIAI SAKINIAI V. LABUTIS § 1. Lietuviy kalbos sintaksés darbuose apie nominatyvinius sakinius pradéta kalbéti tik pastaruoju metu'. Dabar iSkyla reikalas pla¢iau panagrineti ty savotisky lietuviy kalbos sakiniy sandara, reik8mes ir vartosena?. § 2. Nominatyviniai yra vienanariai sakiniai, sudaryti iS daiktavardzio ar daiktavardiSkai pavartoto kito zodzio vardininko (vieno ar su pazyminiu), kuriuo pasakoma, kad daiktas ar reiSkinys yra, egzistuoja, apie jj skelbiama, praneSama, j jj nurodoma. Nominatyvinius sakinius i8 kity sakiniy tarpo iSskiria specifiniai i8raiskos, turinio bei funkcijy bruozai. Pravartu tuos bruoZus dar kiek placiau panagrinéti. 1) Nominatyviniai sakiniai, kaip ir kiti vienanariai sakiniai, turi viena pagrindinj_ sakinio narj, kuris, apskritai, nesutampa nei su dvinario sakinio veiksniu, nei su tariniu®. 1 Galutinai lietuviy kalboje dar nenusistovéjes ir terminas ,,nominatyviniai sakiniai“, plg. J. ZiugZzda ir P. Gailiiinas, Lietuviy kalbos gramatika, Il, Sintaksé (Bandomasis vadovélis), Kaunas, 1964, p. 53, kur kalbama apie ,,vardininkinius sakinius“, ir J. Balkevitius, Dabartinés lietuviy kalbos sintaksé, Vilnius, 1963, p. 146 (Gia yra skyrius ,,Nominatyviniai sakiniai*). Rusy kalbos sintaksés darbuose Salia termino «HOMHHATHBHBIe Mpessoxenun» pasitaiko ir terminas «Ha3biBHEle npeqwoxwenua», plg. A. H.T3032e8, Cospemennpiit pycckuit aszix, II, Mocksa, 1958, p. 80. 2 Tiek dél nominatyviniy sakiniy savokos, tiek dé! jy atribojimo nuo dvinariy sakiniy ir sakiniy ekvivalenty néra vieningos nuomonés ir bendrojoj kalbotyroj. Ypaé diskutuojamas yra nominatyvinio sakinio pagrindinio zodzio sintaksiniy funkcijy klausimas. 3 Nominatyvinio sakinio pagrindinis narys dabar nesiejamas neji su dvinarjo sakinio veiksniu, nei su tariniu ne viename rusy ir kity kalby sintaksés darbe, plg.: TpamMaTHKa pyccKoro as3pika, T. II, Cunraxcuc, 4. II, usq-so AH CCCP, Mocxsa, 1960, p. 55; H. C. Baaruua, J. E. Posenraab, M. WH. Domuna, B. B. ILanyxesuy, Cospemennpiii pycckuii s3biK, u3m. 2-e, Mocksa, 1964, p. 346; B. HW. Bopkosckuit, Ml. C. Kysnenos, HUcropwyeckaa rpammMatuka pycckoro s3pika, Mocksa, 1965, p. 429; Bb. Tl. Apaeuros, Homunarusnpie mpeqioxenun B COBpeMeHHOM pyccKOM ssbIke, «YueHbIe 3anucka Kumunesckoro rocyfapceTBenHoro yHuBepcutera>, T. 60 (dunonornuecknii), Kummunes, 1959, p. 76; B. I]. Ilytrosa, Cemanruueckwe THMbl HOMHHATHBHBIX MpeqioxeHult B COBpeMeHHOM pyccKOM s3bIKe, <YueHble 3anuckH CapaToscKoro rocyapcrseHHoro earorayeckoro uncTuTyTa>, BpIT. 17, Capatos, 1955, p. 258—259; Miisdienu latvieSu Jiteraras valodas gramatika, II, Sintakse, Riga, 1962, p. 479, 488, Daug kas ta vardi117 _Ruduo. Ir kas gi bus daugiau, jei vasara Zalia praéjo. MontvR I 134. Vakaras. Saulé mazdaug apie gera sprindj nuo Zemés. SimonNTP 164. Kartais nominatyvinio sakinio pagrindinis narys primena dvinario sakinio veiksnj (a) ar vardaZodinj tarinj (b) (Dél to plg. Sio paragrafo 3). a) Atsakinéti reikia greitai ir garsiai, kad ir kuréias girdéty. Kiekvieno vardas, pavardé. Seimynigski dalykéliai. Adresas.. SruogDM 50. O girios, girios!.. atmint malonu.. MairRR I 56. b) —Andrius Varnelis?—paklausé redaktorius. —Taip, — linksmai atsaké berniokas... VenclGD 278. Pirmuosiuose sakiniuose (a) vardininkai nors ir turi rySj su gretimo sakinio tariniu, taciau jie pasakomi atskira, uZbaigta intonacija, jais svarbu pirmiausia daikta pavadinti. ; Kitu atveju (b) vardininku pasakomas daikto (asmens) pavadinimas ir kartu klausiama apie tai, kas numanoma is situacijos ar konteksto. Pastaruoju bruozu tas vardininkas ir artimas vardaZodiniam tariniui. Taéiau ir Gia jis turi ne atskiros sakinio dalies, o viso sakinio intonacija. Nominatyvinio sakinio atzvilgiu nenustoje reik’més A. Sachmatovo Zodziai, jog ,,vienanario sakinio pagrindinis narys formaliai gali biti lyginamas ar su veiksniu, ar su tariniu, bet, zinoma, bitina nepamirsti, kad toks ,,tarinys“ skiriasi nuo dvinario sakinio tarinio tuo, jog kelia tiek tarinio, tiek veiksnio vaizdinj“*. Taigi nominatyvinio sakinio pagrindinj narj lyginti su veiksniu ar tariniu galima tik reliatyviai®. 2) Nominatyvinio sakinio pagrindiniu nariu eina daiktavardzio ar daiktavardiskai vartojamo kito Zodzio (skaitvardzio, ivardzZio) vardininko linksnis. Tai Siuos sakinius skiria nuo nepilnyjy sakiniy, sudaryty is kity daiktavardzio linksniy. (Tam tikrame kontekste atskiru nepilnuoju sakiniu gali eiti bet kuris daiktavardzio linksnis.) 3) Pagrindiniam nominatyvinio sakinio nariui bidinga nominatyviné funkcija—juo daiktas ar rei8kinys jvardijamas, pavadinamas. ninka yra laike tariniu, plg., pvz., A. M. emxkoscxnii, Pycckuii cuHtakcue B HayuHOM ocseujenuH, Han. 7-0e, Mocksa, 1956, 0 kartais jis vadinamas tiesiog veiksniu, plg. A. T. Py anes, Cuutaxcuc coppemennoro pycckoro a3biKka, Mocksa, 1963, p. 44. Lietuviy kalbos sintaksés darbuose nominatyvinio sakinio pagrindinis Zodis kartais irgi laikomas veiksniu, zr. J. ZiugZda ir P. Gailiiinas, min. veik., p. 53. ‘4A. A. Ulaxmaros, Cantaxcue pycckoro aspika, 132. 2, Jlenuurpaa, Yunearus, 1941, p. 30. 5 Pripazindami nominatyvinio sakinio vienanariskuma, kai kurie kalbininkai vis délto. pagrindinj jo narj vienais atvejais laiko veiksniu, kitais tariniu, Zr. E.M.TaaKuna-@enxopyx, K. B. Topmxkosa, H. M. Wancknii, Cospemennmit pycckuit sasbik, Cuntakcuc, Mocksa, 1958, p. 127. Nominatyvinio sakinio pagrindinio nario funkcija diferencijuojama kartais ir lietuviy kalbos sintaksés darbuose, plg. J. Balkevi- €ius, min. veik., p. 148—149, 118 Sios funkcijos sakinys neturi tuomet, kai jj sudarantis daiktavardzio vardininkas yra susijes su ankstesnio sakinio atitinkamomis dalimis aiSkiu veiksnio ar vardaZodinio tarinio rySiu (plg. Sio § 1). O kas jums duos ta Zeme? Ponas? O uz kg jums ponas duos Zeme? Myk-PutS I 43. Tu tai kas kita. Tu — ponas. Didelis Zmogus. VaitiinD 39. O tada buvo naktis. Tamsi, Salta zZiemos naktis. SimonOBT 7. i Tai savoti8ki nepilnieji sakiniai. Jie nuo nominatyviniy sakiniy skiriasi ir savo intonacija. 4) Pagrindinis nominatyvinio sakinio narys gali turéti pazyminiy. Taéau Siuose sakiniuose visuomet svarbu akcentuoti pat} daikto ar reiSkinio buvima, o ne i&kelti jo poZymj. PanaSios struktiros sakiniai, kuriuose pabréziami daikto pozymiai, yra ne nominatyviniai, o dvinariai, nes juose pozymj pasakantis Zodis eina tariniu, o daiktavardzZio vardininkas — veiksniu. Nominatyviniai’ sakiniai: Rinktiniai, lengvi uzkandZiai, saldumynai, likeriai, stipri, juoda kava. Irena is pradziy tesigardziavo uzkandaiais... VaiigRR 1193. Vélyva popieteé. Véjas plaka debesy skudurus, pro kuriuos vis Silciau zvilgéioja saulé. Avy2ZLZ 59. Dvinariai sakiniai: Beprotiska dienal! Marta Kareiviené jos negaléjo kitaip pavadinti. VenclIGD 28.— Nauji medZziai, nauji kirtéjai, —taré Antanas Cinokas. ZemR II 70. Kartais nominatyvinj sakinj igple¢iantis paZyminys gali turéti aplinkybés ar papildinio reikSmés atspalvj (a), tagiau aiskiy tarinio grupes zodziy (papildiniy ar aplinkybiy) cia negali buti, nes jie stelbia nominatyving to sakinio funkcija (b). a) Parkas. Upé. Pievoj gélés. Studentavimo laikai... Vynas, yvyras, jo draugai ardé lygsvarg Adelés. TilvR Il 112. Cia, Sitame sqsiuvinyje, suklijuota visa jo didybé. Kelios spausdintos eilutés apie séjos sékme. Tai pirmas lasas, nupuoles { puikybés taure, buri tada dar buvo tustia. Korespondencija apie kukuruzus. Tai antras lagas, kurj jis tada saldziai nurijo... AvyZZLZ 226. b) Gireléje rami tyla. Kur-ne-kur pasibaidziusi voveréleé, Sokdama i tankumynq, susnabédina Sakeles. ZemR 11 323. Arti vidudienis, saulé j pietus slenka. KréevAP 72.—Stai tau taiska's, — taré urédas. ZemR Il 334. Pastarieji (b) sakiniai néra nominatyviniai, nors Siek tiek ir primena juos. 5) Nominatyviné sakinio funkcija nereikalauja aiSkiai pasakyti pavadinamojo daikto ar reiSkinio laika, taciau tokio sakinio turinys paprastai siejamas su dabartimi, o jei Cia konstatuojami praeities ar ateities daikty (reiSkiniy) pavadinimai, tai kalbantysis juos suvokia tarsi dabar esan¢ius. 119 Vakaras. Gamta vis labiau slopsta. Banda disauja. TPrg Il 123. ! sostine — tai j sosting! AS ir ten rasiu gradiy.sau pasismaginimy. T eatras, knygos, koncertai, draugijos! VaitiinD 230. Petras, suglemzes popierius, mgsté... Alus, pyragai, arielka.. Pirkau, vis pinigai mokéti. ZemR I 181. Taigi nominatyvinius sakinius biitina skirti pagal visa jy struktiros, turinio ir funkcijy kompleksa. Jeigu bity zitrima tik formalios jy i8rai8kos (vardininko linksnio), tai daZnai nebaty galima rasti jokios ribos tarp nominatyviniy ir nepilnyjy sakiniy, kuriuos taip pat gali sudaryti vien daiktavardzio vardininkas®. Ar sakinys yra nominatyvinis, ar ne, daZnai iSry8kéja tik is platesnio konteksto ar situacijos, i8 kalbos ritmo, sakiniy intonacijos (plg. § 8). § 3. Struktiros poZiuriu skiriami neiSpléstiniai ir iSpléstiniai nominatyviniai sakiniai. NeiSpléstinis nominatyvinis sakinys -turi tik pagrindinj narj, viena arba su tam tikrais nesavarankiSkais Zodziais (Zr. § 4). ISpléstiniu laikomas toks nominatyvinis sakinys, kurio pagrindinis narys turi viena ar kelis paZyminius (Zr. § 5). NeiSpléstiniai nominatyviniai sakiniai § 4. NeiSpléstinio nominatyvinio sakinio pagrindiniu nariu dazZniausiai eina daiktavardis ir tik retkar¢iais — daiktavardiskai pavartotas skaitvardis ar jvardis. Prie nominatyvinio sakinio pagrindinio nario kartais dar Sliejasi kai kurios dalelytés, jungtukai ar jaustukai. Be to, nominatyviniame sakinyje gali biti ir su pagrindiniu jo nariu nesusijusiy zodziy — kreipinys, jterptiniai ZodzZiai. Pavasarélis. Visur grazu, ramu. ZemR I 131. Jau miestas! Bek greiciau! Vaje, tai grazus! CvR Il 24. Vél diena. Auksinis rytas. Petro galva nusiritus. TilyR Il 169. Bet nepadjstamasis nesisédo, jis vis bégo pirma vaéelio ir atsigresdamas rodé keliga. Stai ir trobelé. VienR I 336. Aure eZeras. Jame kurkia varlés savotiskas giesmes. SimonASL 91. Burnoje SleikStu, ausys uzia. Nuovargis. O gal tiga? AvyZZLZ 104. Dirst pro langa—gi gaisras. LKZ Ill 281. Tai Saltelis! O kg, riecia jus j odio raga, maziukai? BaléAP 271. A rba nagai.. Tai ne kazin kokie jo nagai! Ir mano ne menkesni. KrévP 251. Ak, menas, menas! Te prakeiktas bus, jei nevaduoja jis is vergijos! SruogR III 13. Véjas, oi véjas! Véjas ir véjas! SNérP; 52. Akylas Zmogus, i§ Salies Ziiirédamas, galéjo daug pasergeéti ir skirtumy tarp Rimo ir Nerimo.. Visy pirma, i§vaizda. VaizgRR I ll. Dédinéle, Zinoma, tarnysta.. Kur pamislijes, neiglérsi. ZemR I 118. ® Nominatyvinius sakinius vien pagal vardininko linksnj galétume iSskirti nebent tada, kai Salia jy lygia greta bity i8skiriami kilmininku, galininku ir kitais linksniais reiSkiami sakiniai, plg. Misdienu latvieSu literaras valodas gramatika, II, p. 485. 120 Pagalvok, tokj turtinga vyra gautil Trys takstanéiai! SimonNTP 351.—Penki, desimt, penkiolika, dvidesimt... skaité Simtus suraigsioty popieréliy LzPR VII 64. Stai mes, jiis tarnai! Kg velys jisy maloné? DonM 16. Nominatyvinis sakinys, kuriame prie pagrindinio nario yra dalelyté, daznai artimas dvinariam sakiniui, nes dalelyte (pavyzdziui vél. jau, aure...) pasakomas reiSkinio aplinkybés atspalvis arba koks kitas loginis, modalinis ar emocinis atspalvis, silpninantis nominatyvine to sakinio funkcija. Kai dalelyté sakinyje ypaé pabréziama, sakinys nominatyviniu nelaikytinas. Sis, tuojau is po kadagio isbéges, sakas:—Stai piemuol DaukZP 47. Antai duona, pasiimk! Uzy. (Sakinio loginj kirtj turi Stai, antai). IS aukS¢iau pateikty pavyzdZiy matyti, kad pagrindinis nominatyvinio sakinio narys gali biti pakartojamas. Yra neiSpléstiniy nominatyviniy sakiniy, turinéiy kelis vienariiSius pagrindinius narius. Litinai, kemsynai, kalneliai. SruogDM17.Tvora, varteliai, slenkstis, priemenaité.. Dar susvyruoja kiek — ar eit, ar neiti? TilvR II 219. Atsitiko jam banko reikalais vaziuoti i Vilniy. Véjas, Slapdriba. Sunies neisvarytumei. VaizgRR II 66. ISpléstiniai nominatyviniai sakiniai § 5. Nominatyvinio sakinio pagrindinis narys gali tureti jam_priklausantj savarankiska Zodj — derinamajj ar nederinamajj pazyminj (arba abu drauge). Derinamuoju pazyminiu dazniausiai eina bidvardis, bet gali eiti ir dalyvis, ivardis, skaitvardis, daiktavardis (priedélis). Juoda naktis. Dangus stora migla apsikniaubes. ZemR I 102. Kelyje Zosiké dziaugiasi tokiu greitu vaziavimu, rodés, staciai j dangy lekianti. Vis nauji ispudziai, nauji Zmonés, visokios kalbos, daugiau nesuprantamos jai. ZemR II 17. Pats kilimas. Reikéty pereiti brigadas. AvyiZLZ 199. Kalba laikras¢tio eilutés. 1944 m. Siomis dienomis pradés darbq Sodeliy tekstilés fabrikas ,Nemunas“. T 1964 208. Netikétas smiagis. Sunku. Suprantamas tévy susijaudinimas ir sielvartas. T 1964 177. O tie piemenéliai vargdienéliai! Jiems nei lietaus, nei giedros néra... ZemR | 106—107. Nominatyvinio sakinio pagrindinio zodZio nederinamuoju pazyminiu gali eiti: a) kilmininko linksnis, b) kiti linksniai ir c) prielinksninés konstrukcijos. a) Kovo pabaiga. I§ nakties graziai pasale. SruogDM 121. Fabriky kaminai! Jus vaidenotés man kitados kaip vaiduokliai. MiezZ 95. Tévy zZemé... [ ja mintimis nuklysta ne vienas lietuvis, atskirtas nuo jos. T 1964 184. b) Ruduo Paryziuj. Slapia. Bulvaruose gviesu. SNérP, 177. Devintasis fortas Kaune. Jo muziejuje, tarp daugelio kity, gia 121 kaléjusiy kovotojy nuotrauky, is vienos Zvelgia j mus drqsios, atviros akys darbininkigskame veide. T 1964 208. c) Netrukus Jonas deréjosi su tuo Zmogumi. Skundas j teismg@. Jonas nerasé be rublio, o Zmogus sidlé puse rublio. ZemR I] 301. Aiksteé prie senos prisy pilies. Kazkur tolumoje dunda litaurai. Jeina Mantas. GrusHM 9. Kazkoks itartinas bruzdéjimas. Dviejy vyry pagreitintas alsavimas. [siutes §nirp&timas pro dantis. SruogDM 43. Nominatyvinis sakinys daznai iSpleciamas kartu ir derinamuoju, ir nederinamuoju paZyminiu. Kuréia rudens naktis. CvR, 139. KarStas vasaros vidurdienis. Perpieté. Pasiémiau lankg ir einu j miskelj. MasIAMB 202. Saltas sfinksas i§ granito! Pamatyti vienakart ir myléti iki ryto, ir né Zodzio neistart. SNérP 82. Tyli, lengua kovo pabaigos diena. Laukus dengias sniegas pajuodes, suézliuges ir, gal bit, paskutinis. CvR; 1 352. f Atskirai minétini iSpléstiniai nominatyviniai sakiniai, sudaryti i$ kiekinio skaitvardzio ir daiktavardzio kilmininko. —Trys desimtys mety... prasnibzdéjo Janulis... VienR | 140. Uzeik pas mane kuria diena. Siryt atsiémiau premija. Simtas penkiasdesSimt kilogramy kvieéiy kaip aukso AvyzZLZ 166. Nominatyvinj sakinj iSple¢iantys pazyminiai patys gali turéti patikslinamyjy, palyginamyju ar kitokiy prie jy prisijungusiy savaranki$ky Zodziy. Susidaro gana sudétingi iSpléstiniai nominatyviniai sakiniai. Lygiai 16 valanda. Svarbiausia — laiku iskrauti. T 1964 208. Kas dieng man saule ir ilgesio dainos, kas dieng renku tau laukiniy Ziedy. Dangus ir jaunatve kvépuojanti jira. Tik taves, tik taves tenai nerandu. SNérP, 40. Gailitino eskizas vadinosi ,,Séja". P latus, §viezZiai i§purentas laukas ir per visa dviejy metry drobe zZingsniuojantis patriarchalinis séjejas. Saulé, giedras dangus ir raudoni fermy stogai tolumoje. MarcinkPKJ 31. Nominatyvinj sakinj iSpleciantis paZyminys daZniausiai eina prieS pagrindinj narj ir tik retais atvejais po jo. Simtmetés eglés, i§ juodo akmens iskaltos. Ir medziy tamsq skrodzia berzo siiilelis baltas. Tr’. Ir pro akis pratraukia vaizdas is dar ne taip labai tolimos praeities: §tai trobelé, i§ molio drébta, §iaudais dengta. SimonASL 10. Pozymj ar biisena pasakantis Zodis, einantis po daiktavardzio vardininko, daug daZniau atlieka vardinés tarinio dalies funkcija, ir visas sakinys yra ne nominatyvinis, o dvinaris. Beje, kaip minéta (plg. § 1), pabréZus poZymj ar bilsena pasakantj zodj, sakinys kartais esti ne nominatyvinis, o dvinaris ir tuomet, kai tas Zodis eina prieS’ daiktavardZio vardininka. 122 Rytas puikus. Gradi Silta igauSo diena. ZemR II 328. Trumpos, bet ir nemalonios rudens dienos. Dangus apsiniaukes, beveik be pertraukos lyja. Ma8IAMB 187. Stori marSkiniai, bet savi. PP 131. Taigi, nors iSpléstiniam nominatyviniam sakiniui ir bidingi tam tikri zodziy tvarkos polinkiai, ta¢iau vien pagal Zodziy tvarka spresti, kada sakinys yra nominatyvinis, negalima. § 6. Nominatyviniai sakiniai gali biti ne tik atskiri, savaranki8ki sintaksiniai vienetai, bet ir sudétiniy sakiniy démenys. Prijungiamajame sakinyje tiek kaip pagrindinis, tiek kaip Salutinis nominatyvinis sakinys vartojamas gana retai. Kiek daZniau nominatyvinis sakinys eina tik pagrindiniu sakiniu, turinéiu ZodzZiu kuris prijungta Salutinj sakinj. Netolimy dieny paveikslai iSkyla mano atsiminimuose. Zmonés, tik prabégomis matyti jy veidai, miesty namai, su uZgesusiomis, bet reginéiomis akimis ziurj j keturiasdesimt pirmyjy mety naktj ir laukia atakos,-ir Smolensko keliy dulkés, kurias nesési tikstanéiai Zmoniy ant savo blakstieny... CvR, Il 394. Liiidna pasidaro net paciai saulutei, zvelgiant i§ beribiy padangiy Zemyn: razZienos ir razienos, kurios Rasdien pilkesnés ir juodesnés daros. SimonASL 178. Tai vétymas, tai grébstymas, kad duonoje vyza rado! PP 425. Jei sukilimas, tai ir Skrodskj paSokdinsim... Myk-PutS I 116. Jei vasaros deginanti kaitra— uody debesys. LKZ V 82. Daug daZniau nominatyvinis sakinys su kitu sakiniu jungiamas sujungiamaisiais jungtukais ir, o, bet, tadiau ar vien intonacija ir prasme — be jungtuky. Vienos durys, kitos; koridorius, kiemas, durys—ir as jau pozemio karalystéje. StuogDM 29. Zemeé ten, tiesa, Riek prastesné, bet uéztat jos daugiau. Be to, ganiavos, mig&kas, 0, esant geriems santykiams su ponu, jie gausiq ir kuro, ir pievy pasisienauti... Myk-PutS 1524 Paunksmélé, lapeliai Snara, paukSteliai ciulba — ko bereikia, ko bereikia!.. GricLG 153. Mes turime gerai jsiziiréti tq vietg¢. AR muo... is kitos pusés kupstas... tarp ju jdubimas. AvyzZLZ 315. Dabar pas mus taip grazu: saulé, viskas suzaliavo. VaitiunD 246. Su Sia mintimi mano galvoje Svysteléjo: tévas. Man reikia pasikalbéti su tévu. MarcinkPKJ 14. Pastaruosiuose bejungtukiuose sakiniuose tarp sudétinio sakinio démeniu einangio nominatyvinio sakinio ir kito demens paprastai daroma pabréZta pauzé, keiéiasi intonacija, todél daiktavardzio vardininkas Cia néra paprastas greta einan¢io sakinio veiksnys (ar tarinys), 0 naujas predikatinis centras — nominatyvinio sakinio pagrindinis narys. Savo reiksme sudétinio sakinio démenimis einantys nominatyviniai sakiniai nesiskitia nuo savarankiskyjy, todél apie jy reikSmes galima kalbéti kartu. 123 Nominatyviniy sakiniy skirstymas pagal funkcijas ir turinio pobiidj § 7. Visuose nominatyviniuose sakiniuose jvardijamas daiktas ar reiSkinys, ta€iau Siy sakiniy funkcijos, paskirtis kalboje néra visai vienodos: vienais jy konstatuojamas daiktas ar rei8kinys kaip dabar esantis (arba bent jsivaizduojamas, prisimenamas kaip dabar esantis), kitais praneSama apie daikto ar reiSkinio pasirodyma, atsiradima, nurodoma j jj, pristatomas jis, dar kitais — daiktas ar reiSkinys ne tik konstatuojamas, bet kartu reiskiamas jo emocinis vertinimas. Nominatyvinio sakinio funkcijos, paskirtis kalboje lemia jo intonacija, o kartu ir turinio pobiidj. Visa tai iSryskéja iS kalbos stiliaus, situacijos ir konteksto. Pagal funkcijas ir paskirtj kalboje galima iSskirti tris nominatyviniy sakiniy grupes: 1) egzistencinius, arba daikto ar rei8kinio konstatuojamuosius, 2) pabréztos komunikatyvinés funkcijos ir 3) emocinius, arba vertinamuosius. Zinoma, grieZty riby tarp Siy grupiy néra. Be to, kiekvienoje grupéje yra gana ijvairaus turinio sakiniy. Visi nominatyviniai sakiniai gali buti pasakyti konstatuojamaja, klausiamaja ar Saukiamaja intonacija, ta¢iau vienos semantinés-funkcinés grupés sakiniams budingesnis vienoks modalinis ir emocinis atspalvis, kitos grupés — kitoks, pavyzdziui, vadinamieji vertinamieji nominatyviniai sakiniai beveik visuomet yra Saukiamieji (Zr. § 16). 1. Egzistenciniai, arba daikto ar reiSkinio buvimo konstatuojamieji, sakiniai | § 8. Patys ipras¢iausi ir rySkiausi yra egzistenciniai, arba daikto ar reiskinio konstatuojamieji, sakiniai. Jie vartojami apraSymuose ar pasakojimuose statiskam kondensuotam vaizdui ar situacijai nusakyti. Sios ruSies nominatyviniams sakiniams daZniausiai bidinga rami konstatuojamoji intonacija su rySkiomis juos i$ konteksto iSskirian¢iomis pauzémis. Egzistenciniai sakiniai esti ir Saukiamieji, o retkar¢iais ir klausiamieji. Pagal turinio pobidj galima skirti tris egzistenciniy nominatyviniy sakiniy grupes: a) gamtos reiSkiniy konstatuojamuosius, b) daikty konstatuojamuosius ir c) vaizdiniy bei prisiminimy reiSkiamuosius. a) Gamtos reiSkiniy konstatuojamaisiais sakiniais dazniausiai pasakoma bendra situacija, aplinkybés (ypa¢ laikas). Ruduo. Mes stovime ant tvirtovés pylimo ir Zitrime tolyn j mélyngsias juros platybes. BaléAP 119. Gili naktis, o ag vis rymau, laukiu taves. SNérP; 105. AStunta valanda vakaro. MaSsina susvilpé — tos dienos kulé pasibaigé. PaukStK 197. Rugiapiité. I&gqstinga kaitra kankina Zmones ir gyvulius. SimonASL 29. Pavasario plati padangé! Gélém kvatojasi laukai! Ir skrendam pro pasaulio langg — laisviny viesuly vaikai! SNérP; 58. Atodrékis. Sniego prisnige per puse pédos, balto, minkStuéio. MaSIAMB 168. Prisisodina pilna kabing ir veza per kiemga. TriukSmas, linksmybé, o Kampaitis Sypsosi ir Svilpauja. DovPK 202. 124 Aplinkybes ar situacija nusakantys sakiniai dazZniausiai yra tarsi tolimesnio pasakojimo jvadas ir todél paprastai vartojami pasakojimo pradzioje. Tik retkaréiais tokie sakiniai jterpiami tarp kity sakiniy ar pasakomi tarsi iSvada, apibendrinimas to, kas ankséiau kalbéta. Praéjo tas ruduo. Ziema. Ir kitas pavasaris jau. CvR, I 317. Tu laisvai nueini j priesy pilj ir vél grjati. Karo metas. Pilis apsupta. Mums pranesi, kad vadas pilyje, o vadas laisvas. GrusHM 71. Paskui vienu kartu pradéjova su sesele juoktis: rytas, dar namie esant, gaidys giedojo, o mudu numiréliy bijova! BilR I 172. Snioksteléjo naujas véjo gusis, supapséjo nuo medziy vanduo. Ir vél tyla, kurti, nerami miSko tyla. BaltPV I 85. /5 sodo ir parko su véjo pusteléjimais sklinda keisti Svilpesiai, Cezéjimai, stigavimai. Nejauki naktis. Myk-PutS I 149. b) Daikty konstatuojamuosiuose nominatyviniuose sakiniuose retai pasakomas vieno daikto vardas, dazniausiai viename tokiame sakinyje i8skaidiuojami keli daiktai arba atskirus daiktus konstatuojantys sakiniai sudaro iStisa nominatyviniy sakiniy virtine. Tokie nominatyviniai sakiniai ypaé biidingi dramos veikaly remarkoms, nors vartojami ir Siaip apraSymuose. Jie taip pat daZniausiai eina konteksto, situacijos pradZioje, bet, reikalui esant, gali biti iterpiami j konteksto vidurj ar pasakomi kaip tam tikras paaiSkinimas, kieno nors rezultatas, charakteristika frazés pabaigoje. Kaimas tarp Joniskio ir Zagarés. Paugos sodyba nuo gatvés. SruogAD 51. Klasé. Rytas. Mokiniai renkasi. BinkA 51. Skambalas. Pietus. Dabar skubiai j skyriy — vaiky maitinti. SimonNTP 24. Grazus paupys. Slaitai. Venta. Lak§tingalos. Pempés. Ir saulés, saulés! TPrg II 112. Mikas tik Seimininkui lydint joja létai. U2 skardziy duoda valig ir rankoms, ir kojoms. Z ovada. Dulkés. Prabéga istisas kaimas su bobomis, galvijais ir t. t. CvR; I 105. Suéirskia telefonas. Trumpas tikslus atsakymas, keliy Zodziy pastaba jgudusia ranka pasukama rankenélé skyde... Visa tai rodo, kad agregatg paima j savo rankas nebe naujokai, bet prityre energetikai... T 1964 212. Véliau vél sugirgédéjo durys. Zingsniai. CvR, 1 119. Laikinai isvykstu. Reikalai. GricLG 224. Sig akimirka bomba pataiko j tilig. Kurtinantis sprogimas. DovPK 259. AS maciau, tiesa, tik Vilniy ir kelig ligi Kauno. Zali laukai, upeliai, dar zZalesni uz laukus migkai ir nedidelés kalvos... VenclGD 246. Sios riiSies nominatyviniai sakiniai vartojami ne tik nusakant statiskus vaizdus ar situacijas, bet ir konstatuojant staiga pasirodZius} ar pazinta daikta. Buvo besukgs j keliq, bet netikétai pastebéjo skersai upés istiesta lyng. Keltas.. AvyiZLZ 76. Alyzas apdujes Ziuréjo j Situos pinigus, lyg netikédamas savo akimis. Ir staiga nusispiove.— Vokiski gelzgaliai. BaltPV 1 245.—/§ tiesy gi, dédé!—nustebes ir nudziuges susuko 125