LIETUVIU
KALBOS
GRAMATINE
SANDARA
Lal
ea s
VeO S
FS
Re
M
Ook
SLU
AK
A
DUE
M
Po
A
LIETUVIU
KALBOS
DALYVIU
KONSTRUKCIJOS
SU
JUNGIAMAISIAIS
ZODZIAIS
V.
AMBRAZAS
§
1.
Sudé inga
daba ineés
lie u iy
kalbos
daly iy
sin aksiné
sis ema
o ma osi
bei
u uliojosi
pe
daugelj
amZiy,
i
ik
pa ias
pasku iniasias
o
p oceso
g andis
egalime
jZz elg i,
emdamiesi
palygin i
umpu
aSy-
inés
adicijos
laiko a piu.
Ta¢iau
dél
kalbos
sin aksinés
sanda os
aidos
ne olygumo
i
daba inéje
kalboje
andame
nemaza
daly iniy
kons uk-
cijy,
pa eldé y
iS
Zilos
seno és.
Tokios
kons ukcijos
daba daZniausiai
uzima
izoliuo a
padé j,
nep i apdamos
p ie
pag indiniy
a osenos
ipy,
o
daznai
ne gi
y a
i usios
am
ik ais
sus aba éjusiais
azeologizmais.
Sios
ypa ybés
padeda
i&ski i
sin aksinius
a chaizmus,
0
paskui,
nus a-
cius
jy
a pusa io
ySius,
ekons uo i
senesnius
daly iy
a osenos
ipus
bei
polinkius.
Siame
s aipsnyje
no ima
ap a i
iena
i8
okiy eiSkiniy,
uziman¢iy
gana
ypa inga
ie a
lie u iy
kalbos
daly iy
sin aksinéje
sis emoje,
bi-
en
—
am
ik as
daly iy
kons ukcijas
su
jungiamaisiais
ZodZiais.
Siuo
pa adinimu
¢ia
zymime
okias
kons ukcijas,
ku iose
p ieS
dalyyj
eina
da-
lely és,
jung ukai,
p ie eiksmiai
i
ki i
jungiamieji
zodziai,
ku ie
sieja
da-
ly ji
( iena
a
iSplés a
p iklausomais
Zodziais)
su
asmenuojamaja
eiks-
mazodzio
o ma
( eciau
—
su
ki u
daly iu,
pusdaly iu).
J
kons ukcijy
su
jungiamaisiais
ZodZiais
eikSme
daly iy
sis emos
aidai
nuS ies i
pi masis
a k eipé
démesj
A.
Po ebnia,
ku is,
nag inédamas
a i inkamus
sla y
kalby
pasakymus,
suminéjo
nemazZa
lie u iSky
pa yzdZziy
i
pa odé
jy
y8j
su
ne iesioginés
nuosakos
o momis
einan¢iais
daly iais'.
Specialiai
okios
lie u iy
kalbos
kons ukcijos
da
nebu o
y iné os.
Kai
ku ie
jy
a osenos
a ejai,
daba inéje
kalboje
pasi aikan ys
e ai
a ba
ik
am
ik uose
lek-
siSkai
ibo uose
posakiuose,
daug
pla iau
y a
paliudy i
senuosiuose
kalbos
paminkluose.
Todél,
ap a ian
Sias
kons ukcijas,
g e a
daba inés
'
Z .
A. A.
Tlo e6us,
Ws
sanncox
no
pycckoi
pamma uxe,
I—II,
M.,
1958,
222228.
43
li e a inés
kalbos
bei
a miy
ak y
pa eikiama
duomeny
i8
XVI—XVII
a.
as uy?.
§
2.
Daly iy
kons ukcijos
su
jungiamaisiais
Zodziais
né a
ienodos.
Vienose
i8
jy
dalely és,
p ie eiksmiai
a
jung ukai,
eidami
p ie3
daly j
( iena
a
su
p iklausomais
zodziais),
ik
pa ikslina
a
modi ikuoja
jo
ap-
linkybing
eik8me,
nekeisdami
sin aksiniy
san ykiy
su
ki ais
ZodZiais,
To-
kiais
a ejais
a ojami
bi ojo
ka inio
laiko
eikiamieji
i
esamojo
bei
ba ojo
ka inio
laiko
ne eikiamieji
daly iai.
Ta nybiniy
zodZiy
eikiami
aplinkybinés
eik8més
a spal iai
es i
i ai iis.
Daly io
a
daly inés
Zodziy
g upés
laiko
eik8mé
daZnai_
pa ikslina-
ma,
aiSkiau
apib éziama
dalely émis
da ,
p ie§,
ik,
os,
os
ik
i
pan.
Da
k egzdés
nepam
a es,
yzas
balon
sume é.
PP
322.
P ieé
muSamas
ék,
ai
nemus.
JabIRR
479.
Tik
uazia e
j
kaima,
jie
su iko
gel ong
b i kele.
Myk-Pu R
VI
117.
Cia
él,
os
sug izes
nuo
s e imyjy
a kliy,
kumeliukas
isina plioja
j
inkla.
C R
I
63.
Igno as
san-
i iai
pasako
Zodj
ki a,
o
Deksnys,
os
ik:
pa
lies as,
p akii a.
Gud-GuzKIT
,
302.
Nuolaidos
eik’mé
dazZnai
iS ySkinama
p ie§
daly j
einanéiais
jungia-
Maisiais
ZodZiais
i ,
kad
i ,
no s,
no s
i i
pan.
Ginio is
i
ne aginamas
pi mu inis
pasoko
plés i
s ogo.
LzPR
II
110.
Bu o
i
okiy,
ku ie
i
nek ies i
ke ino
uzsuk i
pas
Jokiibus
lyg
su
kokiu
eikalu.
Myk-Pu S
94.
Tai
i
pliido
moneliai
{
piliakalni,
kad
i
Ruokas
nameliuos
uz
du y
palike.
VaizgP
III
115.
Po
alandélés
Ana olis
jau
bu o
an
kigio
i saus,
no s
i
g asomas
Sakémis,
s umiamas
a gal.
C R
Ill
35:
No s
apdalin i
paga u,
a-
ciau
né
ienas
(gy ulys)
neédé.
C R
IIT
131.
Lyginamosios
dalely és
i ,
Raip,
kaip
i ,
lyg,
a um,
a si,
eidamos
p ieS
daly j
a
daly ine
zodziy
g upe,
su eikia
lyginimo,
ne ik umo,
abe-
jojimo
i
ki as
modalines
eik&mes.
Pilieciai
i
uZsispy e
laikési
a iau
du y.
VienR
V
171.
Vy ai
du ino
laukan
i
muse
kan
de.
S .
Puolé
éia,
puolé
en,
i
s o i
ka
ip
akis
i§deges.
Né.
Ko
¢ia
guzinéji
Raip
i
kg
pame es?
Skp.
Tai
ne iké ai,
i
ku gi
ams a?
—
lyg
p adziuges,
lyg
nusi-
gandes
p adéjo
nepazis amasis,
siekdamas
buciuo i
ankos.
VienR
I
146.
T ink eléjes
du imis,
iSsp uko
G igas
is
pi kios,
lyg
Sim o
Suny
genamas.
K é Rg
25.
Kuinas
aip
pa
béginéjo
kieme,
Ly
g
biciy
sugel as.
CyR
VIII
282.
Ménulio
SeSéliy
isai
jau
nebema y i;
igblanko
dangus,
i
p askydo
o as,
i ,
a
y um
a siskleidg,
p adéjo
Zmo-
gui
palankiau
snibédé i
medziai.
VienR
I
175.
Té as,
a um
a si-
mines
kazkq
linksmesnio,
p adéjo
kalbé i
gy iau.
VenclR
Il
39.
A i inkamos
s uk ii os
kons ukcijose
a ojami
i
pusdaly iai.
Jie
p ieSpas a omi
daly iams
laiko
bei
iies
ka ego ijy
pag indu.
?
Pa yzdiiai
iS
XVIII—XX
a.
as y,
au osakos
inkiniy
bei
a miy
pa eikiami
pagal
daba inés
li e a ii inés
kalbos
aSybos
no mas,
a¢iau
o iginaly
sky yba
iSlaikoma.
XVI—
XVII
a.
aS y
pa yzdiiai
i
li e a ii ine
kalba
ne ansponuojami,
ik
adinamosios
»go is-
kos“
aidés
pakeigiamos
daba
a ojamo
ipo
lo yniSkomis.
44
Apie
naujus
dalykus,
eiskinius,
p ocesus,
sq okas
daznai
suzinome
da
ne u édami
jy
pa adinimy
sa o
kalboje
( 8).
Kodél
mo ina
E mé,
p ies
&§luodama_
s uba,
ja
pi ma
p ilais o
§al u
andeniu?
SimonOBT
17.
Taip
isa
diena
i
p asédéjo,
nieko
nesnekédamas,
ien
ik
didelj
dima
i§
pypkés
pasdamas.
VaizgR
II
173.
Ponas
dak a as,
no s
seile
ydamas,
ka s ai
a sik a é.
LzPR
II
78.
Bijodami
lyg
pik -
gasio,
no s
i
Salindamiesi
jo,
akyse
Zmonés
jj
adino
ponu.
C R
III
159.
Mo e igké,
ka eig'
maga
kidikélj
u édama,
j
da bg
ei '
u éjo.
BsM
Il
198.
Daly iy
bei
pusdaly iy,
einanéiy
su
miné ais
a nybiniais
zodziais,
pozicija
asmenuojamos
eiksmazodzio
o mos
a z ilgiu
gali
bii i
j ai i,
a-
éiau
Zymiai
daZnesni
i
y aujan ys
y a
p epozicijos
a ejai.
Cia
suminé ose
kons ukcijose
daly iy
a dininkai
sa o
eik8me
i
sin aksiniais
san ykiais
su
ki ais
ZodZiais
isi8kai
a i inka
a ibu y inius-
p edika y inius
daly ius,
a ojamus
be
jungiamyju
Zodziy
i
sakinyje
Zy-
minéius
an aeilj
eiksma3.
Kaip
i
pas a ieji,
jie
de inami
su
sakinio
eiks-
niu,
o
seman iskai
siejami
su
a iniu.
Su
pusdaly iais
jie
san ykiauja
i gi
lygiai
aip
pa ,
kaip
a i inkami
daly iai
be
jungiamyjy
zodziy.
Dalely és,
p ie eiksmiai
bei
jung ukai
ik
modi ikuoja
aplinkybine
daly io
a
pus-
daly io
eikime,
i8
esmés
nekeisdami
jo
unkcijos
(plg.:
Ugnis
gesina-
ma_
pyks a.
Nj
—
Ugnis
dega
i
neku s oma.
Sim).
Visa
ai
odo,
kad
ia
mes
u ime
jp as inius
daly iy
a ibu y inés-p edika y inés
a o-
senos
a ejus.
Todél
oliau,
kalban
apie
ki okios
eikSmes
daly iy
kons -
ukcijas
su
jungiamaisiais
Zodziais,
nuo
Siy
a ejy
a si ibojama.
§
3.
A ski a
g upe
suda o
os
kons ukcijos
su
jungiamaisiais
zodzZiais,
ku iose
daly iai
bei
pusdaly iai
sa o
eikSme
a i inka
asmenuojamasias
eiksmazodzZiy
o mas,
ne u édami
ne iesioginei
nuosakai
bidingy
moda-
liniy
a spal iy.
Tokia
eikSme
daly iai
ka ais
a ojami
su
san ykinio
j a dzio
kas
linksniais,
su
kiek,
ku ,
iki,
ligi
i
ki ais
jungiamaisiais
Zo-
diiais.
Ka ais
ne
su
uo
pa iu
jungiamuoju
ZodZiu
einan iy
daly iniy
kons ukcijy
eik’més
y a
ski ingos.
Abiejy
ipy
ski umas
aiSkiai
iS yS-
kéja,
palyginus
d ejopas
kons ukcijas
su
jungiamuoju
zodziu
kaip.
a)
Ogi
u
ko
gi
aip
g ei
igleki,
Raip
salyklg
padiegus?
Sim.
Guli,
kaip
da byme és
da bus
uzbaiges.
Rdn.
b)
Jonukas
es,
gaus
paspi j,
i
galésime
gy en i
Raip
gy ene.
ZemR
1
66.
Dua as
kaip
s o éjes,
aip
i
pasiliko,
ik
cen u
adi-
nosi.
C R
III
112.
Pi mojo
ipo
(a)
kons ukcijose
jungiamasis
Zodis
kaip
odo
daly io
zymimo
eiksmo
ne ik uma
i
gali
bi i
pakeis as
dalely émis
lyg,
a um,
a y um
i
pan.
An ojo
ipo
(b)
kons ukcijose
oks
pakei imas
negalimas,
nes
Siuo
a eju
sug e inami
i
lyginami
du
ienodai
ealiis
eiksmai.
Da-
ly i
Gia
galima
laiky i
asmenuojamosios
eiksmaZodzio
o mos
(sudu inio
3
Plagiau
Siuo
klausimu
Z .
V.
Amb azas,
Lie u iy
Kalbos
daly iy
a ibu y iné-
p edika y iné
a osena,
kn.:
Lie u iy
kalbos
mo ologiné
sanda a
i
jos
aida
(LKK
VII),
Vilnius,
1965,
p.
47—49.
45
a ba
ien isinio
bii ojo
ka inio
laiko)
sin aksiniu
sinonimu
(plg.:
kaip
bu-
o
gy ene
a ba
kaip
gy eno;
kaip
bu o
s o éjes
a ba
kaip
s o éjo).
Daba -
inéje
lie u iy
kalboje
okios
kons ukcijos
gana
e os,
0
ju
sanda a
pa-
p as ai
ienoda:
po
jung uko
kaip
pasakomas
neiSplés as
bii ojo
ka inio
laiko
daly is
os
paéios
Saknies,
kaip
i
a iniu
einan i
asmenuojamoji
eiksmazodzio
o ma.
Be nas
nepasijudino
i
s o éjo,
kaip
s o éjes.
K é Rg
42.
Be
p agy eno
Bal a agio
é y
é ai,
eZe as
isq
laika
skala o
pak an e,
o
malinas
is
s o éjo,
kaip
s o
éjes,
an
pak id és.
Bo BM
3.
Kas
bu o
k ailys,
paskubéjo,
pa sida é,
o
kas
neiSsigando,
gy ena
kai
p
gy-
enes.
A yzKK
23.
Ziogas
pelédos
neklausé,
i ské
kaip
&
i Skes.
P
43.
Na
na,
nusi amink,
mano
mageléle!..
pa aziuosiu,
busime
kaip
bu e.
ZemR
I
293.
Ry
mano
kigenius
él
bus
us ias,
kaip
b
u es.
K ée LZ
245.
Nu,
ka
daba
da ysi!
Bik,
kaip
bu us,
y oj
pama ysime.
LTRn
300.
Tos
pa és
pilés
bu o
k
aip
bu usés.
DaukB
196.
Cia
p iklauso
i
aps aba éjusios
kons ukcijos,
ku iose
kaip
su
eiks-
mazodzio
ba i
daly iu
eina
sakinyje
be
asmenuojamosios
eiksmazodiio
o mos.
Daba
jauniausia
duk é
bus
mano,
kigiai
kaip
bu e.
J k
133.
Nu-
s ebes
(kup iukas)
apsig abaliojo,
0
kup os
—
kaip
nebu e.
CVRV
110.
Duonos
kaip
nebu e
(g ei ai
su algé).
Vks.
Kons ukcijos,
ku iose
daly is
y a
ki os
Saknies,
negu
asmenuojamoji
eiksmaZodzio
o ma,
e esnés.
Taéiau
jos
i gi
a ojamos
lie u iy
kalboje
jau
nuo
seniausiy
as o
paminkly,
plg.:
/szmin igieii
iop
ne
sug izo
kaip
ke ing.
DP
419
(ne
w ocili
wedle
obie nice
W).
Pag eéiui
su
kons ukcijomis,
j
ku iy
sudé j
jeina
bi ojo
ka inio
laiko
daly iai,
a ojamos
a i inkamos
kons ukcijos
su
pusdaly iais,
ku-
ie
Gia
sa o
eik&me
aip
pa
y a
a imi
eiksmazodziy
asmenuojamosioms
o moms,
bi en
—
esamojo
laiko
eiksmazodziams.
Visi
Zino,
kad
as
aisau
kai
p
imanydamas
jiems
ge iau
o-
besius.
ZemR
II
35.
Ponai iai
p adéjo
uz i,
Sok i,
linksmin is,
k
aip
ima-
nydami,
i
aip
esési
lig
gaidziy.
S
1
171.
Ne
aikai,
apleide
papecki,
skue bés,
kaip
bepajé
&dami,
p o
suaugusius.
SRagR
III
72.
Gy-
ieji
Raip
galédamys
numon
bégo,
be
ne isims
e
pasiklojo
isbég i
nuo
ma o.
ValZV
|
173.
E ,
ekalba
sau
ka
ip
kas
no édamas,
aly-
4
medis
dél
sa o
aisiaus
y a
man
malonesnis.
DaukRR
316.
Tokios
pusdaly iy
kons ukcijos
daba inéje
lie u iy
kalboje
y a
ap-
s aba éjusios
i
nep oduk y ios.
Pusdaly iai
jose
daZniausiai
da omi
ig
modalinés
eik8més
eiksmazodziy
(galé i,
jmany i,
pajég i,
no é i
i
pan.).
Ta mése
pasi aiko
i
okiy
kons ukcijy,
ku iose
pusdaly is
i
asmenuo-
jamoji
eiksmazZodzio
o ma
u i
bend a
Saknj,
p z.:
Di bk
u
k
aip
di b-
damas,
o
pasi odys,
kad
ponui
nej iksi,
T k.
Senuosiuose
lie u iy
kalbos
paminkluose,
0
i8
dalies
i
kai
ku iose
daba inése
a mése,
su
kaip
panagia
eikSme,
kaip
pusdaly iai,
a oja-
mos
esamojo
laiko
eikiamyujy
daly iy
a dininko
o mos.
Tokia
esamojo
laiko
eikiamyjy
daly iy
a osena
ie oj
daba iniy
pusdaly iy
odo
siy
46
aps aba éjusiy,
leksi8kai
ibo y
kons ukcijy
a chaiskuma
(plg.
P.
Ska -
dzius,
APh
VI
102—103).
Tenu ek
anos,
kaip
no inczes,
ik ai
e
nu ek
Giminespi
Ple-
mes
sawa
Tiewo.
B B
IV
Moz
36
(wie
es
jnen
ge el
LB).
/dan ’
mes
saw
kaip
gali
szi a
ku i
szweczeme
izg
ano
p iémimo
b ggin umbime.
DP
61711.
I
a di
wissa
wéikia
iédg
i
wiend
Dwasid
|
izdaljidama
kiekwiendm
kai
p
noé in i.
DP
26lo
( ozdawdigcy
kdzdemu
iako
chce
W).
Idan
kayp
galis
eyp
didi
azumes u
a pildimu
(co
maz
ak
wielk’e
zada ).
SP
|
14654.
Tuoiaus
Rayp
p imanus
ieszko
ways i oiu
(jako
moze).
SP
I
247,3.
Mes
p amineme
kayp
p imdnu
ki iemus
dku.
AK
ll.
Wla-
dys aus...
s eigy
Rap
imanus
susybend au y
su
Le uwos...
gymyny.
DD
142.
Su
sienu
da yki
Raip
i§manan ys.
G g.
Esamojo
i
bii ojo
laiko
ne eikiamieji
daly iai
kons ukcijose
su
kaip
asmenuojamosioms
eiksmazodziy
o moms
a ima
eikSme
u i
daug
e-
diau
i
aip
pa
ik
am
ik uose
aps aba éjusiuose
posakiuose.
[
numus
gy en ojo
jéjes
gal
Raip
inkamas
lébau i.
DaukB
74-
Da yki
kaip
inkamys.
G g.
Tas
pa s
y a
bu gs
i
su
Lie u os
au-
a,
kad
s ie as
da
bu o
kaip
a iamas.
DaukB
122.
Koks
jo
a ka u-
mas
—
niekuome
neda ys,
kaip
paliep as.
Skd.
(Plg.:
Po
ijy
dieny
Zmogus,
kRaip
bu o
liep as,
a yko
pas
ka aliy.
LKZ
VII
430.)
To
pa ies
ipo,
kaip
ia
ap a os
kons ukcijos
su
kaip,
y a
i
daugu-
mas
daly iniy
kons ukcijy
su
san ykinio
j a dzio
kas
linksniais,
su
p ie-
eiksmiais
ku ,
kiek,
kada,
jung ukais
iki,
ligi
i
panaSiais
jungiamaisiais
Zodiziais.
Bii ojo
ka inio
laiko
daly iai
Siose
kons ukcijose
i gi
san ykiau-
ja
su
pusdaly iais,
g e a
ku iy
a mése
bei
senuosiuose
aS uose
pa a o-
jami
i
esamojo
laiko
eikiamyjy
daly iy
a dininkai.
Daly io
i
asmenuo-
jamosios
eiksmazZodzio
o mos
zymimy
eiksmy
subjek as
su ampa.
Kons ukcijos
su
bii ojo
ka inio
laiko
eikiamaisiais
daly iais
§
4.
18
san ykinio
j a dZio
kas
linksniy
Siose
kons ukcijose
jungia-
muoju
Zodziu
daZniausiai
eina
galininkas.
i
Sodziuje
kiek ienas
pasakojo
kaimynams,
kq
gi déjes.
Myk-Pu S
47.
O
ji,
a silséjus,
nusipasakojo
kq
pada iusi.
SRagR
III
111.
Pas-
kui,
pag ize
namo,
(b oliai)
nieku
nep asi a é
Eglei,
ka
p
ada e.
LT
III
299.
Kiek
nebandé
isi
ys
siinds
i
senoji
a gniauz i
senio
Di dos
an-
kg,
Sis
nepasida é,
nepaleido
kq
sug iebes.
Bal PV
I
276.
Ge a
bi y
me gio é,
ik
dziauna
kq
ik
nu u é usi.
Sml.
Jis
akizé as,
ne yli
ka
uzéma es.
Rm.
A i inkamy
kons ukcijy
andame
i
senuosiuose
misy
kalbos
pamink-
luose,
plg.:
Tu
ymikqa
nepadeies
i
piaughikqa
nepasejes.
VEE
186.
Nusidéiesis
esakais
kq
padd egs.
DP
1225
(niech
sie
g zesznik
spo-
widda
co
ezyni
W
211).
Pik adeia
pasisako
ku
pada is
(wyzna
co
uczyni ).
SP
1
24994.
47

Daba inéje
lie u iy
kalboje
bu ojo
ka inio
laiko
eikiamuyju
daly iy
kons ukcijos
su
san ykinio
i a dzio
kas
galininku
y a
gana
p oduk y ios.
Tik ai
nedaugelis
okiy
kons ukcijy,
ypaé
os,
ku iose
daly io
i
asme-
nuojamos
eiksmazodzio
o mos
Saknis
su ampa,
a ojamos
kaip
am
ik-
i
azeologizmai
(p z.:
Da yk
k@
neda es.
SRagR
III
68).
Daugu-
mas
jy
ne u i
ySkesniy
i azeologinio
s aba éjimo
b uozy..
Daly is
jose
ne-
e ai
eina
i
su
p iklausomais
ZodjZiais.
Vy ai
sukda o
pan ius,
yda o
i es,
adeles,
skaldyda o
balanas
i
pasakoda osi,
ka
ma e
a
gi déje
uly ioje.
VienA
63.
Tai
Raipgi!
Juk
sakau,
ka
ausimis
gi déjes
i
akimis
egéjes.
LzPR
II
83.
A&
nu yléjau,
no s
da
nesup a au,
ka
a&
okio
blogo
pada es.
Bal PV
1
344,
Didesnis
okiy
kons ukcijy
lais umas
i
p oduk y umas
aiSkin inas
analogija
su
a i inkamais
Salu iniais
sakiniais,
ku iuose
a iniu
eina
su:
du inés
a lik iniy
laiky
o mos
(plg.:
pasakoda osi
ka
bu o
ma e
a
gi -
déje).
Didelé
dalis
kons ukcijy
su
&g
i
bii ojo
ka inio
laiko
daly iais
daba inéje
kalboje
sup an amos
kaip
okie
Salu iniai
sakiniai
su
nuline
jung imi.
Bu ojo
ka inio
laiko
eikiamyjy
daly iy
kons ukcijy
su
san ykinio
i a dzio
a dininku
pasi aiko
ik
labai
e ais
a ejais
(plg.:
Bus
kas
nebu es
—
ne ikiu
uo!
S s).
Daug
eéiau,
negu
su
galininku,
a oja-
mos
i
kons ukcijos
su
kilmininku.
Visi,
no s
da
maii,
paju o,
ko
ne eke.
VaizgRR
I
389.
Tai
jau
daba ,
b oleli,
isgi si
ko
negi déjes...
gaila
man
a es.
ZemR
III
103.
Pa asa j...
Zmogus
neskuba
i
kal és,
ilgai
g emdzZia
po
isas
ki-
Senes,
iesko,
ko
nepadéjes,
kol
pagaliau
p a a ia.
Bal PV
I
212.
§
5.
Kons ukcijos
su
ku
(is
ku ),
kiek,
kada,
ligi
i
ki ais
jungiamai-
siais
Zodziais
daba inéje
lie u iy
kalboje
né a
p oduk y ios.
Ke a
(Misiulis),
sku a,
ago...
Nak imis
Sunkeliais
eza
ku
susi-
a es.
K é Rg
167.
A
mes
pa éla om,
a
nezinojom,
ku
jséde
j
am ajy.
ZemR
IV
89.
Eiki ,—sako,—is
ku
a éje!
G z.
G adzink
i
ku
ga es!
Cy R1X
54.
Ne
iek
jis
gali,
Riek
pasiga sings.
S .
Tik
daba
sup an ame,
kiek
oli
nuéje.
CyR
II
22.
Guléjo
jis
en
Riek
guléjes
i
ugmigo.
LKZ
V
743.
Jau
nebea menu,
Rada
be-
aga es
zu ies.
LT
II
377.
Jéjes
j
kama g,
(Ku melis)
nebea miné,
kuome
dia
bebu es.
ZemRI
169.
Nedziaukis
lig
nesuga es,
da
gali
pabég i.
Sim
(LKZ
I
592).
LukoSius...
u éjo
is
duk e is
i
du
siinu,
isi
igmi é
lig
nepaseng.
SRagR
II
225—296.
Ki i...
daug
s e imy
j a y
pasa ino
lig
ne
apu-
Sys
da
k ik& ionimis.
DaukB
93.
Daugelyje
okio
ipo
kons ukcijy,
kaip
i
a i inkamuose
pasakymuose
su
j a dzio
kas
linksniais,
bi ojo
ka inio
laiko
eikiamieji
daly iai
daba
y a
sup an ami
kaip
sudu iniy
a lik iniy
eiksmaZodzio
o my
ek i alen-
ai,
plg.:
Nu azia o
ku
bu o
ke in
e.
BsM
II
238.
—
Guéu is
sk ai-
do
ku
neke ines
( ).
48
J.
B e kiino
biblijos
e ime
kons ukcijomis
su
iki
dazniausiai
e -
éiami
o iginalo
Salu iniai
sakiniai
su
6/8
a ba
ehe.
I
Ponas:..
Nei
uks,
nei
ilgiau
ken es.
Iki
pik yiy...
s enas
sukul-
les,
i :nug
iu
a sigaunas.
Si
85,
23
(bis
e
den
unba mhe zigen
die
Lenden
zuschme e e
/
und
sich
an
solchen
Leu en
eche
LB).
Wieschke-
liu
eisim,
ikki
awa
Rubeszu
pe a@ije..
IV
Moz
21
(bis-wi
du ch
deine
G en ze
komen
LB).
Nesa
assai
Wi s
nepakaios
(ne ims)
ikki
sche
digna
a likkens
(isch aisens).
Ru
3,
18
(e
b ings
denn
heu e
zum
ende
LB)‘.
Senuosiuose
aS uose
a ojamos
i
bii ojo
ka inio
laiko
eikiamyjy
daly iy
kons ukcijos
su
ku
(is
ku ),
pi m
nei;
ne ,
ne
pi m.
Te
pa od
mumus
izg¢
ku
iszeig.
DP
460
(skgd
poszli
W)
Anis...
bus
ischpus i i,
pi m
nei
nub eden
(ikki ne
nub ende).
B B
Si
41
(ehe
es
ei
wi d
LB).
Esch
mana
Nep ie elius
Wjsiu
i
anus
isch-
pus isiu.
Nei
sug inschiu,
ne
ios
uszmusches
B B
II
Sam
22,
38
(bis
ich
sie
umbb ach
habe
LB).
Idan
u
mana
Weida
ne
ischwis umbei,
ne
pi m
manenspi
a wedens.
Michala
Saulo
Duk e i
B B
II
Sain
3,13
(das
du
mein
angesich
nich
sehes
/
du
b inges
denn
zuuo
zu
mi
|
Michal
LB).
Ne
sudik,
ne
pi m
bila
gi deies.
B B
Si
10
(ehe
du
die
Sache
zuuo
e kennes
LB).
Kons ukcijos
su
ne ,
ne
pi m,
kaip
i
a i inkami
Salu iniai
sakiniai,
nusakan ys
pag indinio
eiksmo
iba,
ilgainiui
isiSkai
i8nyko,
i
daba i-
néje
lie u iy
kalboje
jy
nebepasi aiko.
Eidama
jungiamuoju
Zodziu,
da-
lely é ne
daba
pap as ai
u i
iSski iamaja
bei
pab éZiamaja
eikSme
i
ap ibojimo
san ykiams
nusaky i
ne a ojama.
Kons ukcijos
su
pusdaly iais
§
6.
IS
san ykinio
j a dZio
kas
o my
su
pusdaly iais
aip
pa
daz-
niausiai
a ojamas
galininkas,
eéiau
—
kilmininkas
i
jnagininkas.
Jei
pa ys
nenusimano e,
ispasakosiu
umpai,
ka
galédamas
ZemR
II
351.
Sakyk,
ka
iS§manydamas.
VaizgRR
I
279.
Ne u
ka
eik ,
ai
d ozinéja
ka
sus e damas.
Gs.
Ji
d éb y
jai
j
akis, kq@
ik
sug iebdama.
SimonVK
I
199.
Pe
ku ig
ie g
okia
aud a
uzei-
na,
aidoja
ka
su ikdama.
Ji.
P asyk
ko
no édama.
GM
18.
Taip
kaimynés
Selpé
senaja
Bal-
sieng
kuo
i§galédamos.
Myk-Pu R
VI
103.
Be nelis
gydé
paukS i,
gydé
i
lesino
jj
Ruo
u édamas
i
galédamas.
TMPs
113.
PanaSiai,
kaip
su
san ykinio
j a dzZio kas
linksniais,
pusdaly iai
eina
i
su
ki ais
jungiamaisiais
Zodziais
(ku ,
kiek,
ligi
i
pan.).
Vaiks iok
ku
no édamas,
ieskok
ko
ien
inkamas.
ValTK
108.
Kaip
senis
Maceikis
pasakoja,
bu es
u ky
ka e,
kaip
Saude,
di e
gy us
Zmones
ku
uZpuldami.
ZemR
III
74.
Be
as
niekaip
negaliu
ud ik i
pinigy,
no s
ieskau
ku
nu ikdamas
i
seku
Saliamu e
kaip
ik
4
Plg.:
Zmogus
nes
ans
neilses,
ne
pabaigs
szqdien
g
dayk g.
Ch.
(Vol e
100).
4,
Lie u iy
kalbos
g ama ine
sanda a
49
galédamas.
Bal PV
I
205—206.
Bobos
iSsigando,
skuba
kiek
begalé-
damos.
ZemR
II
328.
Mano
d augas,
pagines
gy ulius,
a béga
kiek
kabindamas.
CyR
Il
52.
Gand as
iSme é
kiaule
i
lekia
Riek
ik
galédamas.
LT
Ul
228.
Vilkas
a siminé
e iadienio
neuzlaikas,—
jis
éda
mésqa,
kada
gaudamas.
LTRn
284.
Anas
niekad
neskuba
di b
—
kad
i
daba ,
laukus
a inéja
kada
a simindamas.
Ob.
Sa o
u édamas—kada
no édamas,
ki o
gaudamas—kada
su-
laukdamas.
Pp .
130.
Susikalbékim,
be neli
mano,
lig
jauni
bebaidami.
Ki n.
Vaiks-
Ciojau
lig
nebeno édamas.
JabIRR
I
324.
Emém
ge i
ligi
pa-
sige dami.
JabIRR
II
351.
Twos
dé éjo
ik
lig
igeidamys
is
baénycios.
ValPJ
21.
§
7.
Daugumas
okiy
kons ukcijy
u i
aplinkybés
eik’més
a spalyj,
ku j
lemia
bend ieji
pusdaly io a osenos
polinkiai
daba inéje
lie u iy
kalboje.
Pa yzdziui,
sakinyje
Kelias
dienas
da
skundési
Kasiuliené
siinu-
mi,
kaimynu,
kq
ik
su ikdama
(K é SP
210)
ie oje
san ykinio
i a dzio
su
dalely e
(kg
ik)
galime
pa a o i
daik a a dj
(p z.,
Zmones,
pazjs amus)
i
gau i
jp as ine
an aeilj
eiksma
zymin¢éia
pusdaly ine
kons ukcija.
Aplinkybés
eik3mé
i in
ySki
su
jnagininko
o ma
kuo
ei-
nanciose
kons ukcijose,
aiSkinan¢iose
pag indinio
eiksmo
pobiidj.
Ta-
Ciau,
no s
i
u édami
aplinkybés
eiksmés
a spal yj,
pusdaly iai
kons uk-
cijose
su
jungiamaisiais
zodziais
ka u
unkcionuoja
kaip
asmenuojamyjy
eiksmazodzio
o my
a i ikmenys,
plg.:
(Va lé)
p adéjo
emp i
sa o
kailj
Riek
ien
galédama.
PP
13.—
(Vilkas)
a sikuépé
i
iSsiziojo,
kiek
ien
galéjo.
PP
28°.
Asmenuojamyjy
eiksmazodzio
o my
eik’me
be
aplinkybés
a spal io
pusdaly iai
su
san ykinio
j a dZio
kas
o momis
a -
ojami
e ai
i
daba inei
li e a i inei
kalbai
nebiidingi,
plg.:
Ne e k,
é ai,
nezinai
kq
mislydamas.
LB
258.
Taip
pa
ik
e ka éiais
pa a o-
jamos
a miSkos
em a inés
kons ukcijos,
ku iose
pusdaly is
eina
su
os
pa ios
Saknies
eiksmazZodZiu.
Da yk
ka
da ydamas,
Zii ék,
kaip
galas
igeis.
Sin.
Lauzki ,
me -
gos,
kqa
lauzdamos,
i siunélés
nelaugki .
NS
210.
Eik
sau
iesiai
keliu
Ru
eidamas,
nieku
nesik aipyk.
NiR
(LKZ
II
772).
Vadiuoja
Ra alius
i§
ku
aziuodamas.
Pn.
Ba
kas
buidama,
ie-
nok
Siandien
y a
geis ina,
idan
Zino ai
Lie u os
kalbos
su ink y
isus
pa-
laikus
da
ebesanéius.
DaukB
136.
Su
Sio
ipo
kons ukcijomis
sie ini
i
okie
azeologizmai
be
asme-
nuojamos
eiksmaZodzio
o mos:
Kas
bidama,
uodu
y u
daug
apk iks ije
eky.
DD
41.
Gedimi-
nas
ienok
yos
kas
nebiidamas
j
pile
lauz ies.
MLLG
III
309.
Su
jung uku
iki
pusdaly iai
daba inéje
lie u iy
kalboje
eina
labai
e ai.
Senyjy
as y,
ypaé
J.
B e kino
biblijos
e imo,
duomenys
odo,
jog
XVI
amZiuje
jos
bu o
p oduk y esnés.
5
Senuosiuose
e s iniuose
aS uose
ai
odo
i
g e inimas
su
o iginalais,
plg.:
Eija
ka ul
galedami.
B B
I
Sam
23,
13,
—
Wandel en
wo
sie
hin
kund en.
LB.
50
Schi eip
eija
hiedwi
d auge,
ikki
a eidamos
ing
Be hlehem.
Ru
1,
19
(bis
sie
gen
Be hlehem
kamen
LB).
Szmones...
we ke,
ikki
nebegaledami
daugiaus
we k i.
|
Sam
30,
4
(weine en
bis
sie
nich
meh
weinen
kund en
LB).
Ghis
eidams
p a akawa,
ikki
ischkak-
dams
ing
Naio h
Rama.
1
Sam
19,23
(weissage
|
bis
e
kam
gen
Naio h
in
Rama
LB).
Schi ais
u
Sy us
du si,
ikki
annus
(ios)
ischpus i-
dams.
I
Ka
22,11
(wi s u...
s ossen/
bis
du
sie
au eumes
LB).
Nesa
Joab
passilikka
hinai
scheschis
Menesius
i
wissas
Is aelas,
ikki
usz-
muschdams
wissa
Wi ischki
kas
Edome
buwa.
|
Ka
11,16
(bleib...
bis
e
aus o e
alles
was
Mansbilde
wa
in
Edom
LB).
Bei
Iudas
palinks-
mina
ios
wissu
keliu,
ikki
anus
(ios)
ischwesdams
ing
Iudea
I
Mak
5,53
( oes e
sie...
bis
e
sie
ins
land
Judea
b ach
LB).
Kons ukcijos
su
esamojo
laiko
eikiamaisiais
daly iais
§
8.
Esamojo
laiko
eikiamyjy
daly iy
a dininko
o my
su
jungia:
maisiais
Zodziais
daba
be andame
ik
ienu
ki u
a mése,
o
e ka ciais
—
i
g ozinéje
li e a oje.
Dazniausiai
jos
né a
lais os
i
eina
ik
am
ik os
leksinés
sudé ies
pasakymuose.
Senuosiuose
aS uose
kons ukcijos
su
kai
ku iais
jungiamaisiais
zodziais
a ojamos
daug
pla¢iau.
I§
san ykinio
j a dzio
kas
o my
Siose
kons ukcijose
dazniausiai
eina
galininkas.
Ikandin
émé
ji
p ak ikoj
ody i,
ka
mokan i
LzPR
I1'470.
(Ze-
mai iai)
pa edé
ka
mokan ys.
ValZV
1
52.
As
uoj
skubéda au
pa o-
dy i,
ka
mokas.
VenclPU
100.
Di bk
ka
galjs.-
ValTK
22.
Z ejys
SeSku is
pa s
nezino
kqa
kalbqs.
C R
IX
122.
P isisp oges
nezinai,
kq
be auzijas,
e iau
gulkis.
ZemR
II
443.
Ona...
di bdama
mazai
su-
oké
ka
di ban i,
uzklaus a
nezinojo
ka
a sakan i.
C R
Ill
40.
Jus...
pa ys
nenumano -kq
da g.
ValVK
3.
Nebik
okia
a igal é,
zi ék
kq
da an i.
Sk .
Da yk
ka
da as,
an
zZemés
nesodysim.
J k
25.
I
da yk
kqa
da as
a gsas
Zmogus!
Nm.
Tiek
daly iy,
iek
i
asmenuojamyju
eiksmazodzio
o my
leksineé
su-
dé is
Gia
y a
‘ ibo a:
i&Ssky us
uos
a ejus,
kai’
daly io
i
eiksmazZodzio
asmenuojamosios
o mos
Saknis
su ampa,
a iniu
daZniausiai
eina
su o-
kima
i
odyma
zymin ys
eiksmazodziai
( e ba
pe cipiendi
e
demons an-
di),
daly is
da omas
i8
modalinés
eikSmés,
da ybiniy
a ba
kalbos
eiks-
mazodzZiy
( e ba
aciendi
e
dicendi).
Kai
ku ios
i$
okiy
kons ukcijy,
kaip
da yk
kq@
da qs,
y a
isai
sus aba éjusios
i
p a adusios
iesioging
eikSme.
Tik ai
dalis
kons ukcijy
su
esamojo
laiko
eikiamaisiais
daly iais
u i
sinoniminiu
kons ukcijy
su
pusdaly iais,
plg.:
Di bk
ka
galis
i
Di bk
kq
galédamas.
Daugelyje
jy
daly io
pakeis i
pusdaly iu
isai
negalé ume.
Ski ingai
nuo
pusdaly iy,
esamojo
laiko
eikiamieji
daly iai
Gia
isai
ne-
u i
aplinkybés
eikSmés
i
eina
kaip
pilna eisiai
esamojo
laiko
eiksma-
zodziy
ek i alen ai,
plg.:
UZpil os
akys
bu o,
pa s
nezinojo
kq
da as,
ca
51
§
16.
Apibend inan
pa eik aja
medziaga,
galima
pasaky i,
kad
kons -
ukcijose
su
jungiamaisiais
ZodzZiais
ku ,
kiek,
kada,
iki,
ligi
i
pan.
daly-
iai
pasizymi
Siomis
speci inémis
a osenos
ypa ybémis:
a)
Daly iy
a dininko
o mos
Siose
kons ukcijose
san ykiauja
su
pusdaly iais,
ku iems
a ima
eik’me
senuosiuose
aS uose,
o
ka ais
i
a mése
da
a ojami
esamojo
laiko
eikiamieji
daly iai.
b)
T ans o muojan
daly ine
kons ukcija
j
eiksmaZoding,
daly is
a
pusdaly is
gali bi i
pakeis as
asmenuojamaja
eiksmazZodzio
o ma,
isai
nekeician
ki y
kons ukcijos
démeny
g ama inés
o mos,
pozicijos
i
a -
pusa io
ySiy.
§
17.
Pi moji
ypa ybé
(a)
sieja
éia
nag inéjamose
kons ukcijose
a -
ojamus
daly ius
su
a ibu y iniais-p edika y iniais
daly iais,
ku ie
p ies-
pas a omi
pusdaly iams
laiko
i
iiies
eikSmiy
pag indu,
z .
LKMS
(LKK
VU)
56—64.
Pa yzdziui,
kons ukcijos
einu
ku
no édamas
i
einu
ku
pano éjes
san ykiauja
a p
sa es
aip
pa ,
kaip
einu
no édamas
i
einu
pano éjes.
Siuo a z ilgiu
abi
pi mosios
kons ukcijos
y a
o
pa ies
ipo
i
ski iasi
ik
jose
pa a o y
daly io
i
pusdaly io
o my
laiko
bei
eikslo
eikSme
(bi ojo
ka inio
laiko
eikiamasis
daly is
Zymi
anks esnj
eiks-
ma,
pusdaly is
—
ienalaikj).
Ta iau
an ojoje
kons ukcijoje
(einu
ku
pano éjes)
daly is
daba inés
kalbos
podii iu
gali
bi i
laikomas
i
bii ojo
ka inio
a lik inio
laiko
o ma
su
nuline
jung imi
(plg.:
einu,
ku
esu
pa-
no éjes).
Tuo
a pu
pusdaly ine
kons ukcija
jokio ySio
su
sudu iniy
a lik iniy
laiky
sis ema
ne u i.
Tad
kons ukcija
su
bi ojo
laiko
eikia-
muoju
daly iu
i
su
pusdaly iu,
biidamos
os
pa ios
s uk i os,
daba iné-
je
kalboje
ski ingai
san ykiauja
su
ki ais
daly iy
a osenos
ipais.
Bu ojo
ka inio
laiko
eikiamyjy
daly iy
p ieSpas a ymas
laiko
(daz-
niausiai
i
eikslo)
eik’més
pag indu
ka ais
i&
dalies
ni eliuojamas
dél
kons ukcijy
su
jungiamaisiais
Zodziais
s aba éjimo.
Pa yzdiiui,
aip
daz-
nai
es i
ada,
kai
daly is
(pusdaly is).
i
asmenuojamoji
eiksmazZodZio
o ma
u i
bend a
Sakni,
plg.
okius
pasakymus,
kaip
eik
ku
éjes
(eidamas),
da yk
kq
neda es
(da ydamas)
i
pan.
Be
o,
oli
g azu
ne
isose
kons uk-
cijose
gali
bi i
pa a o a
i
pusdaly io,
i
bii ojo
ka inio
laiko
eikiamojo
daly io
a dininko
o ma.
Kons ukcijose
su
wguo
a ojami
be eik
ien
ik
bii ojo
ka inio
laiko
daly iai,
o
labai
e ai
pasi aikan ys
esamojo
laiko
eikiamieji
daly iai
sa o
eik’me
nuo
ju
be eik
nesiski ia.
§
18.
An oji
ypa ybé
(b)
sieja
po
jungiamujy
Zodziy
einanéius
da-
ly ius
su
p edika y iniais
daly iais,
suda anéiais
sudu inius
laikus
bei
ne iesioging
nuosaka
(modus
ela i us).
RySj
su
p edika y ine
a osena
odo
i
esamojo
bei
biisimojo
laiko
daly iy
a dininko
o my
a ojimas
(Z .
§
13).
Kons ukcijy
su
esamojo
laiko
eikiamaisiais
daly iais
didesnis
p edika y umas
senuosiuose
a& uose,
ju
s aba éjimas
i
nykimas
daba i-
néje
kalboje
leidzia
sp es i,
kad
pusdaly is
¢ia
jsigaléjo
éliau
i ,
eikiau-
siai,
a ibu y ine-p edika y ing
unkcija
u inéiy
kons ukcijy
pa yzdziu.
P ies
jsigalin
pusdaly iams
ie oj
esamojo
laiko
eikiamuyjy
daly iy
a -
dininko,
kons ukcijos
su
jungiamaisiais
Zodziais
u éjo
bi i
da
labiau
Susijusios
su
p edika y ine
daly iy
a osena.
58

Iki
Siol
ap a ose
kons ukcijose
daly io
(pusdaly io)
i
a iniu
einan-
¢ios
asmenuojamosios
eiksmazZodZio
o mos
subjek as
y a
iden iskas.
Ta-
éiau
aip
es i
ne
isada.
Po
san ykinio
j a dzio
kas
linksniy
bei
ki y
jun-
giamujy
ZodZiy
einanéiy
daly io
a dininko
o my
subjek as
gali
bi i
ski ingas,
negu
asmenuojamosios
eiksmazZodzio
o mos.
Tokiy
kons uk-
cijyu
ySiai
su
p edika y ine
daly iy
a osena
y a
ypa ingai
glaudis.
I
iSgi do
senoji
ka aliaus
mo ina
ga sq
apie
uodu
kidikiu,
o
an
a dy
sup a o,
kas
pe
ieni
ie
buisig.
J k
86.
An
kelio
s e imo
zZmo-
gaus
su ik as
i
paklaus as
(104),
ko
eip
ok& as,
saké.
J k
104—
105.
Kunigas
paklausé,
kqa aS
mokan i.
SimonOBT
132.
UZ
ienas
ki o
(gen ys)
klausinéjo,
Raip
ji
en
gy enusi
su
Zaldiais.
LT
III
299.
Eina,
ku
budelis
jsakegs
(neklauso).
D .
Nekisk
nagy
ku
degg.
G .
Visi
dy ijos,
i§
ku
jj
(ka alai é)
pazjs an i.
J k
114.
Ukininkas
o
pono
paklausé
ku link
jis
einqgs.
TD
III
55.
Bemie inis
agina
kognq
pi m
jo
ge ,
Riek
aliojqs.
J k
32.
Siose
kons ukcijose
daly iai
isai
negali
bi i
p ieSpas a omi
pusda-
ly iams.
Pa a o i
po
kalbéjima
a
ju ima,
su okima
Zymin¢iy
eiksma-
Zodziy
( e ba
dicendi
e
pe cipiendi),
jie
g e in ini
su
ne iesioginés
nuo-
sakos
o momis
einanéiais
daly iais,
ku iais
pe eikiamas
s e imos
kalbos
u inys
a ba
pasakomi
ne
isai
iksliai
Zinomi,
abejojami
dalykai,
plg.:
Tada
Siaip
aip
suzinojau,
kad
Siau és
puséje
bu e
kazkokie
audoni
s ul-
pai,
i
i§
jy
kulkos
1éke.
SimonOBT
87.
Apie
bep o e
pasakojo,
kad
ji
uzmyluojan i
aikus.
C R
III
200.
Daba inés
kalbos
poZi i iu
kons -
ukcijose
su
ski ingu
subjek u
einan ys
daly iai
sa o
aiSkia
p edika y i-
ne
unkcija
ski iasi
nuo
aukS¢iau
ap a y
daly iy,
a ojamy
kons ukci-
jose
su
iden iSku
subjek u,
ku ie
uzima
a pine
padé j
a p
a ibu y inés-
p edika y inés
i
p edika y inés
a osenos.
Taéiau
as
ski umas
eikiausiai
né a
pi minis.
P ieS
pusdaly io
o my
jsigaléjima
daly iy
eikSmé
kon-
s ukcijose
su
iden iSku
i
ski ingu
subjek u
negaléjo
bii i
is
esmés
ski -
inga.
Abiem
a ejais
jie,
eidami
sakinyje
su
asmenuojamaja
eiksma-
zodzio
o ma,
bu o
a ojami
subo dinuo am
eiksmui
eiks i.
§
19.
Kai
ku ios
kons ukcijos
su
jungiamaisiais
ZodZiais
bei
iden i$ku
subjek u
gali
bu i
g e inamos
i
su
ad.
,,nomina i us
cum
pa icipio“
ipo
kons ukcijomis,
ypaé
ada,
kai
daly io
a dininkas
su
san ykinio
j a dzio
linksniu
eina
po
e ba
dicendi
e
pe cipiendi
(plg.:
jis
pasisaké ma es
éug
i
jis
pasisaké,
ka
ma es).
Tokiais
a ejais
san ykinis
j a dis
ka
gali
bi i
laikomas
daly io
eiksmo
objek u,
panaSiai
kaip
daik a a dis
a
ku is
ki as
a dazodis,
jungiamasis
zodis
ku
lyginamas
su
nomina i us
cum
pa icipio
kons ukcijose
a ojamais
p ie eiksmiais
i
pan.'®
S ai
da
ke-
le as
okiy
pa yzdziy:
18
Tuo
emdamasis,
R.
Ruzi ka
a i inkamas
sen.
sla y
kalbos
kons ukcijas
su
san-
ykiniais
j a dziais
(p z.:
sams
bo
édéase
Co o
cho e
se o i i
,nes
pa s
zinojo,
ka
no js
pada y i“)
laiko
esan
am
ik ais
nomina i us
cum
pa icipio
kons ukcijy
be
san ykiniy
i a dziy
a ian ais,
plg.
édéase
cho g
s o i i
,,zinojo
no js
pada y i“,
os
pa ios
p a-
dinés
s uk os
(gleiche
Ausgangs uk u ),
z ,
R.
RiZzi ka,
Das
syn ak ische
Sys em
de
al ki chensla ischen
Pa izipien und
sein
Ve hal nis
zum
G iechischen,
Be lin,
1963,
p.
195—196.
59
Kas is
i gi
pasisaké,
kas
es
gs.
SRagR
III
82.
Nuéjo
aikinas
pas
saule,
pasisaké,
ko
a éjes.
LT
Ill
348.
Cia,
sa uose
éziuose,
kiek ie-
nas
no i
pasi ody i,
ka
galis,
ka
mokas.
Myk-Pu S
68.
NeiSsiduok,
ka
gi déjusi.
ZemR
I
220.
Ma ai,
p isigé e...
nesizino,
kq
da a.
ZemR
III
123.
Kaip
gausi
ausine,
ai
uoj
p isiminsi,
ku
gi déjes.
Kl .
Da gi
nepasisaké,
ku
aziuojas!
ZemR
IV
116.
Jaunikai is
pasisaké,
i§
ku
esas.
LT
III
290.
Vis
dél o
a p
okiy
kons ukeijy
su
jungiamaisiais
Zodziais
i
nomi-
na i us
cum
pa icipio
daba inéje
lie u iy
kalboje
y a
esminis
ski umas.
Kons ukcija
su
jungiamuoju
ZodZiu
gali bu i
pa e s a
eiksmaZodine,
ie oj
daly io
pa a ojan
o
pa ies
laiko
eiksmazodj
i
isi8kai
nekei¢ian
ki y
kons ukcijos
démeny
(p z.:
pasisaké,
ka
ma e).
A i inkamai
ans o -
Muojan nomina i us
cum
pa icipio
kons ukcija,
eiké y
pa a o i
jung-
uka
kad
a
jog
(plg.:
pasisaké,
kad
ma é).
IS
o
sug e inimo
aigkiai
ma-
y i,
kad
kons ukcijose
su
jungiamaisiais
Zzodziais
daly io
i
asmenuoja-
mosios
eiksmaZodzio
o mos
y8ys
y a
ne iesioginis,
a pi8kas.
Tuo
a pu
homina i us
cum
pa icipio
kons ukcijose
daly is
su
asmenuojamaja
eiksmazZodZio
o ma
suda o glaudy
sin aksinj
—
seman inj
junginj,
jeina
i
sakinio
p edika y inj
cen a
i
su
pusdaly iais
ko eliaciniy
ySiy
ne u i.
Pagaliau,
ik
nedidelé
dalis
kons ukcijy
su
san ykiniais
j a dZiais
i
ki ais
jungiamaisiais
Zodziais
apsk i ai
egali
bu i
g e inama
su
nomina i us
cum
pa icipio
kons ukcijomis.
§
20.
Taigi
kons ukcijos
su
jungiamaisiais
ZodZiais
dél
sa o
speci i-
ni
ypa ybiy
iS isai
nep i ampa
p ie
ku io
no s
i§
daba inei
kalbai
ba-
dingy
daly iy
a osenos
ipy.
Jy
iunkcija
daba inés
lie u iy
kalbos
saki-
nyje
daugeliu
a ejy
y a
neapib éz a,
s y uojan i.
Kons ukcijos
su
pusdaly iais,
u inéios
aplinkybinés
eik’més
a spal iy,
Sliejasi
p ie ki y
aplinkybes
zyminéiy
pusdaly iy
bei
daly iy
i
pap as ai
in e p e uojamos
kaip
an ininkés
sakinio
dalys.
Tuo
a pu
daugumas
kons ukcijy
su
bii-
ojo
ka inio
laiko
eikiamaisiais
i
esamojo
bei
bi ojo
laiko
ne eikiamai-
siais
daly iais,
no s
i
susijusiy
su
pusdaly inémis
kons ukcijomis
ko e-
liaciniais
ySiais,
Sliejamos
p ie
Salu iniy
sakiniy,
ku iy
a iniu
eina
su-
du iniy
a lik iniy
laiky
o mos'4,
Pazymeé ina,
kad
ik
os
kons ukcijos,
ku ios
gali bi i
susie os
su
miné ais
pusdaly iy
i
daly iy
a ojimo
ipais,
daba ineje
kalboje
y a
gajesnés,
j ai esnés
sa o
leksine
sudé imi
i
iSplé-
imo
galimybémis.
Visos
ki os,
o
ypaé
kons ukcijos
su
esamojo
laiko
eikiamaisiais
daly iais,
y a
nep oduk y ios.
Daly is
jose
pap as ai
eina
ienas,
be
p iklausomy
Zodziy,
kaip
i
daugeliu
ki y
seno iSkos a osenos
a ejy.
Nepajegdamos
konku uo i
su
Salu iniais
sakiniais,
Sios
kons ukci-
jos
daba inéje
kaiboje
s aba éja
i
nyks a.
Kad
as
s aba éjimas
p asidéjo
jau
seniai,
ma y
is
neapib éZiamuoju
j a dZiu
kas
no s
i usios
san yki-
™
Del
kons ukcijy
su
jungiamaisiais
zodziais
unkcinio
neapib éz umo
daba inéje
lie u iy
kalboje
labai
j ai uoja
i
jy
sky yba,
NeiSplés os
pusdaly inés
kons ukcijos
lai-
komos
aplinkybémis
i
dazniausiai
neski iamos.
A i inkamos
kons ukcijos
su
bi ojo
ka -
inio
laiko
eikiamaisiais
daly iais
jau
dainiau
ski iamos
kableliais
dél
analogijos
su
60
nio
j a dzio
kas
kons ukcijos
su
daly iu
no js,
ku ios
leksikaliza imosi
p ocesa
da
galima
ja elg i
senuosiuose
a& uose,
plg.
P aszik’
mané
ko
no jis
idgn
éw
pada iczio.
DP
236;7
(p os
odemnie
co
chcesz
W).—
Ta
wilku walia
i a
awis
gaudi i
/ischklaidin i/i
Raip
no ins
sud as-
Ri i.
B P
II
604.
Ki ose
kons ukcijose
daly iai
i
pusdaly iai
da omi
i§
gana
ibo os
leksinés
eik’més
eiksmazodZiy,
ku iy
a pe
y auja
eiks-
mazodZiai
galé i;
jmany i(p imany i),
u é i
i
pan.
(plg.
okias
kons uk-
cijas,
kaip
ka,
kuo,
kaip,
kiek
ku
+
imangs,
jmanydamas,
jmanes;
galis,
galédamas,
galéjes'®).
Visa
ai
odo,
kad
daly iy
kons ukcijos
su
jungia-
maisiais
zodZiais
daba inés
lie u iy
kalbos
sin aksinéje
sis emoje
suda o
am
ik a
elik inj,
izoliuo a
sluoksni.
Lie u iy
kalbos
kons ukcijy
su
jungiamaisiais
Zodziais
senuma
liu-
dija
i
a i ikmenys
ki ose
giminingose
kalbose.
Sa o
sanda a
Sios
kon-
s ukcijos
a i inka
senuosiuose
sla y
kalby
paminkluose
andamus
pasa-
kymus
su
jungiamaisiais
ZodZiais
ko o,
Co o,
ceso,
ideze,
jeduze,
egoze
i
pan.,
no s
i
ski iasi
nuo
pas a yjy
didesniu
daly iy
o my
bei
a osenos
j ai umu
(plg.:
o
nasicho
ne
bys e,k o
i
és e
p inesa
La
168
,,apie
mu-
siskius
nebus
kas
i
Zinia
a neSas“;
ne és a
se
Ceso
p oses a
Ma
Ma c
10,38
,,nezino e
ko
p aSa“;
Zonjg
ideze
ne
séa o
Ass
Ma
25,26
,,piaunu
ku
neséjes“
i
pan.).
A.
Po ebnia,
nag inéjes
okias
sla y
kalby
kons uk-
cijas
i
lygines
jas
su
lie u iSkomis,
p iéjo
i8 ada,
kad
jos
odanéios
di-
desnj
daly iy
p edika yyuma
seno inio
ipo
sakinyje!®.
Sia
A.
Po ebnios
is ada
i$
esmés
pa i ino
élesni
sla y
kalby
daly iy
sis emos
y iné ojai,
ik
daly iy
p edika y umas
daba
nebe apa inamas
su
a imumu
eiksma-
zodziams,
o,
p ieSingai,
g indziamas
jy
a dazodine
p igim imi!’.
Lie u iy
kalbos
daly inés
kons ukcijos
su
san ykinio
i a dzio
kas
linksniais,
su
iki,
ku ,
kiek,
kada
i
pan.
jungiamaisiais
ZodZiais
is o iSkai
i gi
egali
bi i
paaiSkinamos
kaip
p edika y inés
daly iy
unkcijos
elik ai.
Veikiausiai
jos
y a
pa eldé os
i§
o
laiko a pio,
kai
a ibu y iné-p edika y ine
daly iy
a -
osena
da
nebu o
susi o ma usi,
i
daly iai,
eidami
ieni
a
su
san ykiniais
i a dziais
bei
p ie eiksmiais,
sakinyje
u éjo
a daZzodinio
a inio
unkci-
ja.
Véliau,
kai
be
jungiamyjy
Zodziy
éje
daly iai
bu o
subo dinuo i
asme-
nuojamajai
eiksmazodzZio
o mai,
i o
an ininkémis
sakinio
dalimis,
kons ukcijose
su
jungiamaisiais
zodZiais
jie
iSlaiké
sa a ankiSkesne
eikS-
me.
Ja
iSlaiky i
padéjo
paciy
jungiamaisiais
ZodZiais
einan iy
j a dziu
a
p ie eiksmiy
sin aksiné-seman iné
unkcija,
analogija
su
Salu iniais
sa-
Salu iniais
sakiniais.
Ypaé
nenusis o éjusi
e y
kons ukcijy
su
esamojo
laiko
eikiamai-
siais
i
abiejy
laiky
ne eikiamaisiais
daly iais
sky yba.
Tas
j ai a imas
a sispindi
i
s aipsnyje
pa eik uose
pa yzdziuose,
ku iuose
iSlaiky a
o iginaly
sky yba.
18
Pazymé ina,
kad
ne
i
g e a
Siy
aps aba éjusiy
pasakymy
jau
XVI—XVII
a.
aS uose
a ojami
a i inkamos
eikSmés
Salu iniai
sakiniai
su
asmenuojamosiomis
eiks-
mazodziy
o momis,
plg.:
Be
ha
Diewo
szodi
kiek
p imanam
_
p apla in i
u im.
B P
I
28).
Ga bin
wieszpd i..
Dusia
Rayp
p imand.
SIG
I
20.
3¢
A.
A.
Tlo e6na,
op.
ci .
p.
208—228,
ypaé
p.
221.
Z .
F.
T a niéek,
His o icka
mlu nice
éeska,
III,
P aha,
1956,
p.
123
.;
R.
Veée ka,
Ke
genesi
slo anskych
kons ukci
pa icipia
p aes.
ac .
I,
,,Sbo nik
p aci
iloso ické
akul y
B nénské
uni e si y“,
A
(1959),
p.
40;
R.
Riziéka,
op.
ci ,
p.
200.
61
kiniais
i
a
aplinkybé,
kad
a p
daly io
i
asmenuojamosios
eiksmazodzio
o mos
Gia
nebu o
be a pisko
y8io.
Ilgainiui
daugelis
okiy
kons ukcijy
buyo
igs um os
Salu iniy
sakiniy,
o
dalis
sus aba éjo
i
p isiSliejo
p ie
ki y
daly iu
a osenos
ipy.
NPHYACTHBIE
KOHCTPYKILHH
C
COIO3HBIMH
CJIOBAMH
B
JIATOBCKOM
SA3bIKE
B.
AMBPA3AC
Pes me
B
c a be
gae ca
onucanue
KOHCTPYKUHiI,
B
KOTOPBIX
MpHYacTHe
mpHcoeqUHAeTcA
K
AM4HOH
PopMe
aa ona,
uMelomel
Tom
RecTBeHHLIIi
cyObexT
elic aua,
nocpexcTBom
pasHBIx
Hawexell
OTHOCHTeAbHO O
MecToHMeHHA
kas
<KTO>
u
APYTHX
CONsHEIX
cloB
(ku
« ges,
kada
«ko gax,
kaip
«Kak»,
kick
«CKOJIbKO,
HaCKObKO»,
iki
«oka»
HT.
.).
To
cpoek
ykkKuHH
npHuac us
ayecb
3annMaio T
MPOMEXKYTOYHOe
MoOKeHHe
MexXAY
aTpH6yTuBHO-
MpeAHKaTHBHBIMH
HM
MpelWKaTHBHBIMH
TIpHac uamn.
C
oHoli
CTOpOHbI,
OHH
MpoTHBONOcTaB-
“AMOTCH
TOMyNpHyacTHaM,
Hanp.:
einu
ku
no édamas
(pano éjes)
«uay,
ae
xouy».
C
Apy ol
cTOponBl,
OHH
BHICTyNawT
Kak
cHHTaKcHueckHe
CHHOHMMBI
JIHYHBIX
(bopmM
aa o a.
Tlos omy
mpwuac unie
Konc pyKunu
c
comsHEIMH
CHoBaMu
O6alaloT
BOsMOxHOCTHIO
TpaH-
chopMauuH
B
coo seTcTByiomlMe
ia ombHEie
nyTeM
SaMeHbI
Mpuyac ua
s«MyHOl
dopmoi
Tula oja,
MpH¥em
OCTasbHble
KOMMOHEHTEI
KOHCTpyKIMM
ocTaloTcA
6e3
usMeHeHuA
(cp.:
baik
ka
p adéjes
“
baik,
kq
p adéjai
«xonuai ,
a o
Haya»).
Hapaay
c
noaynpayac uamn
B
STHX
KOHCTpykuHAX
(OcobeHHO
B
ApeBHeAHTOBCKHX
NaMATHHKAX)
elle
yno pe6nsioTca
opMul
uMenuTembHO o
Nagexka
pelicTBUTeADHLIX
mpu ac u
Hac osie o
Bpemenu
(namp.:
di bk
kq
galis
(galédamas)
<pa6o aii,
470
Moxemb»).
C pyx ypHo-ceman uyeckuii
anaaua
MPHYaCTHBIX
KOHCTPYKUH
C
COKS3HbIMH
cjO-
BaMH
MPHBOAMT
K
3akOYeHHO
O06
ux
apxan4ecKoM
xXapax epe.
Ha
s o
Take
yxka3pipae
H30JMPOBAHHOe
TMoMOXKeHHe
9THX
KOHCTpyKNHIL
B
CHHTaKcHUeCKOH
cHcTeMe
coBpéMeHHo o:
JHTOBCKOTO
ASbIKa,
HX
MOCTeleHHOe
OTMHpaHHe
UM
MpeBpa leHHe
B
SsacTHIBLINE
oGopo #i,
a
TakWKe
APKHE
COOTBETCTBUA
B
ApeBHeHIMHX
NaMATHHKAX
CaBAHCKHX
A3HIKOB
( una
ne
és a
se
eso
p oses a).
Oco6exnoc u
s ux
KOHCTpyKuHii
OGbaCHmIOTCA
ApeBHeli
oyxkunei
NpuuacTua
Kak
HOMMHa bHOo o
npenuKa a.
Tlocne
o o,
Kak
MIpHyac ua
6e3
colw3HbIX
cn0B
Obi
NoAWHHeHEI
aHYHO
(pope
aa ona,
c aau
BTOPOCTeNeHHBIMH
YWieHaMH
MpesoxeHua,
B
WORCTPYKIMHAX
C
COIOSHBIMH
CIOBaMH
OHH
cOxpaHHsIM
cBOIO
Npequka uBHoc hs.
S omy
cmoco6c BoBaio
oTcyTcTBHe
Henocpenc BeHHoli
cBs3sH
c¢
mHUHOK
opMoi
aa ona,
cun aK-
CHHECKO-CeMaHTHYecKad
(PYHKUMA
COIO3HBIX
COB
H
aHa lo ua
c
MpMAaTouHbIMu
Mmpesoxe-
HHAMH,
KOTOPbI€
C
Te eHHeM
BPeMeHH
3aMeHHJIH
OoJIbUIyIO
YacTbh
3THX
KOHCTpyKuni .
62