Lietuvių kalbos dalyvių konstrukcijos su jungiamaisiais žodžiais

LIETUVIYU KALBOS GRAMATINE SANDARA FE TWUVO'S TSRMOKSLUARADEMITA LIETUVIŲ KALBOS DALYVIŲ KONSTRUKCIJOS SU JUNGIAMAISIAIS ŽODŽIAIS V. AMBRAZAS $ 1. Sudėtinga dabartinės lietuvių kalbos dalyvių sintaksinė sistema formavosi bei rutuliojosi per daugelį amžių, ir tik pačias paskutiniąsias to proceso grandis tegalime įžvelgti, remdamiesi palyginti trumpu rašy- tinės tradicijos laikotarpiu. Tačiau dėl kalbos sintaksinės sandaros raidos netolygumo ir dabartinėje kalboje randame nemaža dalyvinių konstruk- cijų, paveldėtų iš žilos senovės. Tokios konstrukcijos dabar dažniausiai užima izoliuotą padėtį, nepritapdamos prie pagrindinių vartosenos tipų, o dažnai netgi yra virtusios tam tikrais sustabarėjusiais frazeologizmais. Šios ypatybės padeda išskirti sintaksinius archaizmus, o paskui, nusta- čius jų tarpusavio ryšius, rekonstruoti senesnius dalyvių vartosenos tipus bei polinkius. Šiame straipsnyje norima aptarti vieną iš tokių reiškinių, užimančių gana ypatingą vietą lietuvių kalbos dalyvių sintaksinėje sistemoje, bū- tent — tam tikras dalyvių konstrukcijas su jungiamaisiais žodžiais. Šiuo pavadinimu čia žymime tokias konstrukcijas, kuriose prieš dalyvį eina da- lelytės, jungtukai, prieveiksmiai ir kiti jungiamieji žodžiai, kurie sieja da- lyvį (vieną ar išplėstą priklausomais žodžiais) su asmenuojamaja veiks- mazodzio forma (rečiau — su kitu dalyviu, pusdalyviu). Į konstrukcijų su jungiamaisiais žodžiais reikšmę dalyvių sistemos raidai nušviesti pirmasis atkreipė dėmesį A. Potebnia, kuris, nagrinėdamas atitinkamus slavų kalbų pasakymus, suminėjo nemaža lietuviškų pavyzdžių ir parodė jų ryšį su netiesioginės nuosakos formomis einančiais dalyviais!. Specialiai tokios lietuvių kalbos konstrukcijos dar nebuvo tyrinėtos. Kai kurie jų vartosenos atvejai, dabartinėje kalboje pasitaikantys retai arba tik tam tikruose lek- siškai ribotuose posakiuose, daug plačiau yra paliudyti senuosiuose kalbos paminkluose. Todėl, aptariant šias konstrukcijas, greta dabartinės | Žr. A. A. MoreGus, Hs samucok no pycckoit rpammaruke, I—II, M. 1958, 222228. 43 literatūrinės kalbos bei tarmių fakty pateikiama duomenų iš XVI—XVII a. raštų?. § 2. Dalyvių konstrukcijos su jungiamaisiais Žodžiais nėra vienodos. Vienose iš jų dalelytės, prieveiksmiai ar jungtukai, eidami prieš dalyvį (vieną ar su priklausomais žodžiais), tik patikslina ar modifikuoja jo ap- linkybinę reikšmę, nekeisdami sintaksinių santykių su kitais žodžiais. To- kiais atvejais vartojami būtojo kartinio laiko veikiamieji ir esamojo bei būtojo kartinio laiko neveikiamieji dalyviai. Tarnybinių žodžių teikiami aplinkybinės reikšmės atspalviai esti įvairūs. Dalyvio ar dalyvinės žodžių grupės laiko reikšmė dažnai patikslina- ma, aiškiau apibrėžiamą dalelytėmis dar, prieš, tik, vos, vos tik ir pan. Dar krėgždės ne pamatęs, vyZas balon sumetė. PP 322. Prieš mušamas rėk, tai nemuš. JabIRR 479. Tik įvažiavę į kaimą, jie sutiko geltoną bričkelę. Myk-PutR VI 117. Čia vėl, vos sugrįžęs nuo svetimųjų arklių, kumeliukas įsinarplioja į tinklą. CvR II 63. Ignotas san- tūriai pasako žodį kitą, o Deksnys, vos tik paliestas, prakiūra. Gud-GuzKIT , 302. | Nuolaidos reikšmė dažnai iSrySkinama prieš dalyvį einančiais jungia- maisiais Žodžiais ir, kad ir, nors, nors ir ir pan. Giniotis ir neraginamas pirmutinis pašoko plėšti stogo. LzPR II 110. Buvo ir tokių, kurie ir nekviesti ketino užsukti pas Jokūbus lyg su kokiu reikalu. Myk-PutS 94. Tai ir plūdo žmoneliai į piliakalnį, kad ir kuokas nameliuos už durų palikę. VaižgP III 115. Po valandėlės Anatolis jau buvo ant kūgio viršaus, nors ir grasomas šakėmis, stumiamas atgal. CvR III 35: Nors ir apdalinti pašaru, ta- čiau nė vienas (gyvulys) neėdė. CvR III 131. Lyginamosios dalelytės it, kaip, kaip ir, lyg, tartum, tarsi, eidamos prieš dalyvį ar dalyvinę žodžių grupę, suteikia lyginimo, netikrumo, abe- jojimo ir kitas modalines reikšmes. Piliečiai it užsispyrę laikėsi arčiau durų. VienR V 171. Vyrai dūrino laukan it muse kandg. Sv. Puolė čia, puolė ten, ir stovi kaip akis išdegęs. Nč. Ko čia gūžinėji kaip ir ką pametęs? Skp. Tai netikėtai, iš kurgi tamsta? — lyg pradžiugęs, lyg nusi- gandęs pradėjo nepažistamasis, siekdamas bučiuoti rankos. VienR I 146. Trinktelėjęs durimis, išspruko Grigas iš pirkios, lyg šimto šunų genamas. KrėvRg 25. Kuinas taip pat bėginėjo kieme, lyg bičių sugeltas. CvR VIII 282. Mėnulio šešėlių visai jau nebematyti; išblanko dangus, it praskydo oras, ir, tarytum atsiskleidę, pradėjo žmo- gui palankiau šnibždėti medžiai. VienR I 175. Tėvas, tartum atsi- mines kažką linksmesnio, pradėjo kalbėti gyviau. VenclR II 39. Atitinkamos struktūros konstrukcijose vartojami ir pūsdalyviai. Jie priešpastatomi dalyviams laiko bei rūšies kategorijų pagrindu. ? Pavyzdžiai iš XVIII—XX a. raštų, tautosakos rinkinių bei tarmių pateikiami pagal dabartinės literatūrinės kalbos rašybos normas, tačiau originalų skyryba išlaikoma. XVI— XVII a. raštų pavyzdžiai į literatūrinę kalbą netransponuojami, tik vadinamosios „gotiš- kos“ raidės pakeičiamos dabar vartojamo tipo lotyniškomis. 44 Apie naujus dalykus, reiškinius, procesus, sąvokas dažnai sužinome dar neturėdami jų pavadinimų savo kalboje (trš). Kodėl motina Ėtmė, prieš šluodama stubą, ją pirma prilaisto šaltu vandeniu? SimonOBT 17. Taip visą dieną ir prasėdėjo, nieko nešnekėdamas, vien tik didelį dūmą iš pypkės pūsdamas. VaižgR II 173. Ponas daktaras, nors seile rydamas, karštai atsikratė. LzPR 11 78. Bijodami lyg pikt- šašio, nors ir Salindamiesi jo, akyse žmonės jį vadino ponu. CvR III 159. Moteriškė, kačeig' mažą kūdikėlį turėdama, | darbą eit turėjo. BsMt II 198. Dalyvių bei pusdalyvių, einančių su minėtais tarnybiniais žodžiais, pozicija asmenuojamos veiksmažodžio formos atžvilgiu gali būti įvairi, ta- čiau Žymiai dažnesni ir vyraujantys yra prepozicijos atvejai. Čia suminėtose konstrukcijose dalyvių vardininkai savo reikšme ir sintaksiniais santykiais su kitais žodžiais visiškai atitinka atributyvinius- predikatyvinius dalyvius, vartojamus be jungiamųjų žodžių ir sakinyje žy- minčius antraeilį veiksmą*. Kaip ir pastarieji, jie derinami su sakinio veiks- niu, o semantiškai siejami su tariniu. Su pusdalyviais jie santykiauja irgi lygiai taip pat, kaip atitinkami dalyviai be jungiamųjų žodžių. Dalelytės, prieveiksmiai bei jungtukai tik modifikuoja aplinkybinę dalyvio ar pus- dalyvio reikšmę, iš esmės nekeisdami jo funkcijos (plg.: Ugnis gesina- ma pyksta. Nj — Ugnis dega ir nekurstoma. Sim). Visa tai rodo, kad čia mes turime įprastinius dalyvių atributyvinės-predikatyvinės varto- senos atvejus. Todėl toliau, kalbant apie kitokios reikšmės dalyvių konst- rukcijas su jungiamaisiais žodžiais, nuo šių atvejų atsiribojama. $ 3. Atskirą grupę sudaro tos konstrukcijos su jungiamaisiais žodžiais, kuriose dalyviai bei pusdalyviai savo reikšme atitinka asmenuojamąsias veiksmažodžių formas, neturėdami netiesioginei nuosakai būdingų moda- linių atspalvių. Tokia reikšme dalyviai kartais vartojami su santykinio įvardžio kas linksniais, su kiek, kur, iki, ligi ir kitais jungiamaisiais žo- džiais. Kartais net su tuo pačiu jungiamuoju žodžiu einančių dalyvinių konstrukcijų reikšmės yra skirtingos. Abiejų tipų skirtumas aiškiai išryš- kėja, palyginus dvejopas konstrukcijas su jungiamuoju žodžiu kaip. a) Ogi tu ko gi taip greit išleki, kaip salyklą padiegus? Slm. Guli, kaip darbymetės darbus užbaigęs. Rdn. b) Jonukas ves, gaus paspirtį, ir galėsime gyventi kaip gyvenę. ŽemR I 66. Dvaras kaip stovėjęs, taip ir pasiliko, tik centru vadi- nosi. CvR III 112. Pirmojo tipo (a) konstrukcijose jungiamasis žodis kaip rodo dalyvio žymimo veiksmo netikrumą ir gali būti pakeistas dalelytėmis lyg, tartum, tarytum ir pan. Antrojo tipo (b) konstrukcijose toks pakeitimas negalimas, nes šiuo atveju sugretinami ir lyginami du vienodai realūs veiksmai. Da- įlyvį čia galima laikyti asmenuojamosios veiksmažodžio formos (sudurtinio * Plačiau šiuo klausimu žr. V. Ambrazas, Lietuvių kalbos dalyvių atributyvinė- predikatyvinė vartosena, kn.: Lietuvių kalbos morfologiné sandara ir jos raida (LKK VII), Vilnius, 1965, p. 47—49. 45 arba vientisinio būtojo kartinio laiko) sintaksiniu sinonimu (plg.: kaip bu- vo gyvenę arba kaip gyveno; kaip buvo stovėjęs arba kaip stovėjo). Dabar- tinėje lietuvių kalboje tokios konstrukcijos gana retos, o jų sandara pa- prastai vienoda: po jungtuko kaip pasakomas neišplėstas būtojo kartinio laiko dalyvis tos pačios šaknies, kaip ir tariniu einanti asmenuojamoji veiksmažodžio forma. Bernas nepasijudino ir stovėjo, kaip stovėjęs. KrėvRg 42. Bet pragyveno Baltaragio tėvų tėvai, ežeras visą laiką skalavo pakrantę, o malūnas vis stovėjo, kaip stovėjęs, ant pakriūtės. BorBM 3. Kas buvo kvailys, paskubėjo, parsidavė, o kas neišsigando, gyvena kaip gy- venęs. AvyžKK 23. Žiogas pelėdos neklausė, čirškė kaip čirškęs. P 43. Na na, nusiramink, mano maželėle!.. parvažiuosiu, būsime kaip buvę. ŽemR I 293. Ryt mano kišenius vėl bus tuščias, kaip buvęs. KrévLZ 245. Nu, ką dabar darysi! Būk, kaip buvus, rytoj pamatysime. LTRn 300. Tos patės pilės buvo kaip buvusės. DaukB 196. Čia priklauso ir apstabarėjusios konstrukcijos, kuriose kaip su veiks- mažodžio būti dalyviu eina sakinyje be asmenuojamosios veiksmažodžio formos. Dabar jauniausia duktė bus mano, kūgiai kaip buve. Jrk 133. Nu- stebęs (kupriukas) apsigrabaliojo, o kupros — kaip nebuvę. CyR V 110. Duonos kaip nebuvę (greitai suvalgė). Vkš. Konstrukcijos, kuriose dalyvis yra kitos šaknies, negu asmenuojamoji veiksmažodžio forma, retesnės. Tačiau jos irgi vartojamos lietuvių kalboje jau nuo seniausių rašto paminklų, plg.: /szmintįgieii iop ne sugrįžo kaip ketinę. DP 419 (ne wrocili wedle obietnice W). Pagrečiui su konstrukcijomis, į kurių sudėtį įeina būtojo kartinio laiko dalyviai, vartojamos atitinkamos konstrukcijos su pusdalyviais, ku- rie čia savo reikšme taip pat yra artimi veiksmažodžių asmenuojamosioms formoms, būtent — esamojo laiko veiksmažodžiams. Visi žino, kad aš taisau kaip įmanydamas jiems geriau tro- besius. ZemR II 35. Ponaičiai pradėjo ūžti, šokti, linksmintis, kaip į ma- nydami, ir taip tęsėsi lig gaidžių. S 1 171. Net vaikai, apleidę papečkį, skverbės, kaip bepajégdami, pro suaugusius. SRagR III 72. Gy- vieji kaip galėdamys numon bėgo, bet nevisims te pasiklojo išbėgti nuo maro. ValZV I 173. Et, tekalba sau kaip kas norėdamas, aly- vų medis dėl savo vaisiaus yra man malonesnis. DaukRR 316. Tokios pusdalyvių konstrukcijos dabartinėje lietuvių kalboje yra ap- stabarėjusios ir neproduktyvios. Pusdalyviai jose dažniausiai daromi iš modalinės reikšmės veiksmažodžių (galėti, įmanyti, pajėgti, norėti ir pan.). Tarmėse pasitaiko ir tokių konstrukcijų, kuriose pusdalyvis ir asmenuo- jamoji veiksmažodžio forma turi bendrą šaknį, pvz.: Dirbk tu kaip dirb- damas, o pasirodys, kad ponui neįtiksi. Trk. Senuosiuose lietuvių kalbos paminkluose, o iš dalies ir kai kuriose dabartinėse tarmėse, su kaip panašia reikšme, kaip pusdalyviai, vartoja- mos esamojo laiko veikiamųjų dalyvių vardininko formos. Tokia esamojo laiko veikiamųjų dalyvių vartosena vietoj dabartinių pusdalyvių rodo šių 46 apstabarėjusių, leksiškai ribotų konstrukcijų archaiškumą (plg. P. Skar- džius, APh VI 102—103). Tenutek anos, kaip norinczes, tiktai te nutek Giminespi Ple- mes sawa Tiewo. BrB IV Moz 36 (wie es jnen gefelt LB). Idant' mes saw kaip galį szitą kurį szweczeme ižg ano priėmimo brągsintumbime. DP 617,,. Ir tatai wissa wéikia tiéég ir wiena Dwasid | iždalįdama kiekwienam kai p norinti. DP 26ly (rozdawdigcy každemu iako chce W). Idant kayp galis teyp didi ažumestu atpildimu (co maž tak wielk'e zadat). SP I 14624. Tuoiaus kayp primanus ieszko waystitoiu (jako moze). SP I 247,3. Mes pramineme kayp primdnu Ritiemus taku. AK 11. Wla- dystaus... steigy kap imanus susybendrauty su Letuwos... gymyny. DD 142. Su šienu darykit kaip išmanantys. Grg. Esamojo ir būtojo laiko neveikiamieji dalyviai konstrukcijose su kaip asmenuojamosioms veiksmažodžių formoms artimą reikšmę turi daug re- čiau ir taip pat tik tam tikruose apstabarėjusiuose posakiuose. Į numus gyventojo įėjęs gal kaip tinkamas lébauti. DaukB 74. Darykit kaip tinkamys. Grg. Tas pats yra buvęs ir su Lietuvos tau- ta, kad svietas dar buvo kaip tariamas. DaukB 122. Koks jo atkaru- mas — niekuomet nedarys, kaip palieptas. Skd. (Plg.: Po trijų dienų žmogus, kaip buvo lieptas, atvyko pas karalių. LKZ VII 430.) To paties tipo, kaip čia aptartos konstrukcijos su kaip, yra ir daugu- mas dalyvinių konstrukcijų su santykinio įvardžio kas linksniais, su prie- veiksmiais kur, kiek, kada, jungtukais iki, ligi ir panašiais jungiamaisiais žodžiais. Būtojo kartinio laiko dalyviai šiose konstrukcijose irgi santykiau- ja su pusdalyviais, greta kurių tarmėse bei senuosiuose raštuose pavarto- jami ir esamojo laiko veikiamųjų dalyvių vardininkai. Dalyvio ir asmenuo- jamosios veiksmažodžio formos žymimų veiksmų subjektas sutampa. Konstrukcijos su būtojo kartinio laiko veikiamaisiais dalyviais $ 4. Iš santykinio įvardžio kas linksnių šiose konstrukcijose jungia- muoju žodžiu dažniausiai eina galininkas. | Sodžiuje kiekvienas pasakojo kaimynams, ką girdėjęs. Myk-PutS 47. O ji, atsilsėjus, nusipasakojo ką padariusi. SRagR III 111. Pas- kui, pagrįžę namo, (broliai) nieku neprasitarė Eglei, ką padarę. LTt III 299. Kiek nebandė visi trys sūnūs ir senoji atgniaužti senio Dirdos ran- ką, šis nepasidavė, nepaleido ką sugriebęs. BaltPV I 276. Gera būtų mergiotė, tik džiauna ką tik nutvėrusi. Sml. Jis akižėras, netyli ką užmatęs. Rm. Atitinkamų konstrukcijų randame ir senuosiuose mūsų kalbos pamink- luose, plg.: Tu ymi ką nepadeies ir piaughi ką nepasejes. VEE 186. Nusidéigsis tesakaiš ką padaręs. DP 122, (niech sig grzesznik spo- widda co vezynit W 211). Piktadeia pasisako ku padaris (wyzna co vezynit). SP I 24994. 47 Dabartinėje lietuvių kalboje būtojo kartinio laiko veikiamųjų dalyvių konstrukcijos su santykinio įvardžio kas galininku yra gana produktyvios. Tiktai nedaugelis tokių konstrukcijų, ypač tos, kuriose dalyvio ir asme- nuojamos veiksmažodžio formos šaknis sutampa, vartojamos kaip tam tik- ri frazeologizmai (pvz.: Daryk ką nedaręs. SRagR III 68). Daugu- mas jų neturi ryškesnių irazeologinio stabarėjimo bruožų. Dalyvis jose ne- retai eina ir su priklausomais žodžiais. Vyrai sukdavo pančius, vydavo virves, vadeles, skaldydavo balanas ir pasakodavosi, kq matę ar girdėję ūlyčioje. VienA 63. Tai kaipgi! Juk sakau, ką ausimis girdėjęs ir akimis regėjęs. LzPR II 83. Aš nutylėjau, nors dar nesupratau, ką aš tokio blogo padaręs. BaltPV 1 344. Didesnis tokių konstrukcijy laisvumas ir produktyvumas aiskintinas analogija su atitinkamais šalutiniais sakiniais, kuriuose tariniu eina su- durtinės atliktinių laikų formos (plg.: pasakodavosi ką buvo matę ar gir- dėję). Didelė dalis konstrukcijų su kg ir būtojo kartinio laiko dalyviais dabartinėje kalboje suprantamos kaip tokie šalutiniai sakiniai su nuline jungtimi. Būtojo kartinio laiko veikiamųjų dalyvių konstrukcijų su santykinio įvardžio vardininku pasitaiko tik labai retais atvejais (plg.: Bus kas nebuves — netikiu tuo! Sts). Daug rečiau, negu su galininku, vartoja- mos ir konstrukcijos su kilmininku. Visi, nors dar maži, pajuto, ko netekę. VaižgRR I 389. Tai jau dabar, broleli, išgirsi ko negirdėjęs... gaila man tavęs. ŽemR III 103. Pavasarį... žmogus neskuba iš kalvės, ilgai gremdžia po visas Ri- Senes, ieško, ko nepadėjęs, kol pagaliau prataria. BaltPV I 212. § 5. Konstrukcijos su kur (iš kur), kiek, kada, ligi ir kitais jungiamai- siais žodžiais dabartinėje lietuvių kalboje nėra produktyvios. Kerta (Misiulis), skuta, tašo... Naktimis šunkeliais veža kur susi- taręs. KrėvRg 167. Ar mes pavėlavom, ar nežinojom, kur įsėdę į tramvajų. ZemR IV 89. Eikit, — sako,—iš kur atėję! Gri. Grąžink iš kur gavęs! CvR IX 54. Ne tiek jis gali, kiek pasigarsinęs. Srv. Tik dabar suprantame, kiek toli nuėję. CvR II 22. Gulėjo jis ten kiek gulėjęs ir užmigo. LKŽ V 743. Jau nebeatmenu, kada be- ragavęs žuvies. LTt 111 377. Įėjęs į kamarą, (Kurmelis) nebeatminė, kuomet cia bebuvęs. ZemR I 169. Nedžiaukis lig nesugavęs, dar gali pabėgti. Sim (LKZ I 592). Lukošius... turėjo tris dukteris ir du sūnu, visi išmirė lig nepasene. SRagR II 225—226. Kiti... daug svetimų įtarų pasavino lig netapu- sys dar krikščionimis. DaukB 93. Daugelyje tokio tipo konstrukcijų, kaip ir atitinkamuose pasakymuose su įvardžio kas linksniais, būtojo kartinio laiko veikiamieji dalyviai dabar yra suprantami kaip sudurtinių atliktinių veiksmažodžio formų ekvivalen- tai, plg.: Nuvažiavo kur buvo ketinę. BsMt II 238. — Gužutis skrai- do kur neketinęs (rš). 48 J. Bretkūno biblijos vertime konstrukcijomis su iki dažniausiai ver- čiami originalo šalutiniai sakiniai su biB arba ėhe. į Ir Ponas... Nei truks, nei ilgiau kentes. Iki piktųių... strenas suku l- les, ir nug ių atsigaungs. Sir 35, 23 (bis er den vnbarmhertzigen die Lenden zuschmettere | vnd sich an solchen Leuten reche LB). Wieschke- liu eisim, ikki tawa Rubeszu pereije. IV Moz 21 (bis wir durch deine Grenize komen LB). Nesa tassai Wirs nepakaios (nerims) ikki sche diena atlikkens (ischtaisens). Rut 3, 18 (er brings denn heute zum ende LB)". Senuosiuose raštuose vartojamos ir būtojo kartinio laiko veikiamyjy dalyvių konstrukcijos su kur (iš kur), pirm nei; net, net pirm. Te parod mumus ižė kur iszeig. DP 460 (skąd poszli W) Anis... bus ischpustiti, pirm nei nubreden (ikki ne nubrende). BrB Sir 41 (ehe es reiff wird LB). Esch mana Neprietelius Wisiu ir anus isch- pustisiu. Nei sugrinschiu, net ios uszmusches BrB II Sam 22, 38 (bis ich sie vmbbracht habe LB). Idant tu mana Weida ne ischwistumbei, net pirm manenspi atwedens. Michala Saulo Dukteri BrB II Sam 3,13 (das du mein angesicht nicht sehest [ du bringest denn zuuor zu mir | Michal LB). Ne sudik, net pirm bila girdeies. BrB Sir 10 (ehe du die Sache zuuor erkennest LB). Konstrukcijos su net, net pirm, kaip ir atitinkami šalutiniai sakiniai, nusakantys pagrindinio veiksmo ribą, ilgainiui visiškai išnyko, ir dabarti- nėje lietuvių kalboje jų nebepasitaiko. Eidama jungiamuoju žodžiu, da- lelytė net dabar paprastai turi išskiriamąją bei pabrėžiamąją reikšmę ir apribojimo santykiams nusakyti nevartojama. Konstrukcijos su pusdalyviais § 6. Iš santykinio įvardžio kas formų su pusdalyviais taip pat daž- niausiai vartojamas galininkas, rečiau — kilmininkas ir įnagininkas. Jei patys nenusimanote, išpasakosiu trumpai, ką galėdamas ŽemR II 351. Sakyk, ką išmanydamas. VaižgRR I 279. Netur ką veikt, tai drožinėja ką sustverdamas. Gs. Ji drėbtų jai į akis, ką tik sugriebdama. SimonVK I 199. Per kurią vietą tokia audra užei- na, aidoja ką sutikdama. Jž. Prašyk ko norėdama. GM 18. Taip kaimynės šelpė senąją Bal- sienę kuo išgalėdamos. Myk-PutR VI 103. Bernelis gydė paukštį, gydė ir lesino jį kuo turėdamas ir galėdamas. TMPs 113. Panašiai, kaip su santykinio įvardžio kas linksniais, pusdalyviai eina ir su kitais jungiamaisiais žodžiais (kur, kiek, ligi ir pan.). Vaikščiok kur norėdamas, ieškok ko vien tinkamas. ValTK 108. Kaip senis Maceikis pasakoja, buvęs turkų kare, kaip Saude, dūrę gyvus žmones kur užpuldami. ZemR III 74. Bet aš niekaip negaliu užtikti pinigų, nors ieškau kur nutrūkdamas ir seku Saliamutę kaip tik * Plg.: Žmogus nes ans neilses, net pabaigs szqdien tą dayktą. Ch. (Volte 100). 4, Lietuvių kalbos gramatine sandara 49 galėdamas. BaltPV I 205—206. Bobos išsigando, skuba kiek begalé- damos. ŽemR II 328. Mano draugas, paginęs gyvulius, atbéga kiek įkabindamas. CvR II 52. Gandras išmetė kiaulę ir lekia kiek tik galėdamas. LTt III 228. Vilkas atsiminė trečiadienio neužlaikąs,— jis ėda mėsą, kada gaudamas. LTRn 284. Anas niekad neskuba dirbt — kad ir dabar, laukus arinéja kada atsimindamas. Ob. Savo turėdamas — kada norėdamas, kito gaudamas — kada su- laukdamas. Ppr. 130. Susikalbékim, berneli mano, lig jauni bebiadami. Kltn. Vaiks- Ciojau lig nebenorédamas. JablRR I 324. Emém gerti ligi pa- sigerdami. JablRR II 351. Tuos dėvėjo tik lig iSeidamys iš bažnyčios. ValPJ 21. § 7. Daugumas tokių konstrukcijų turi aplinkybės reikšmės atspalvį, kurį lemia bendrieji pusdalyvio vartosenos polinkiai dabartinėje lietuvių kalboje. Pavyzdžiui, sakinyje Kelias dienas dar skundėsi Kasiulienė sūnu- mi, kaimynu, ką tik sutikdama (KrévSP 210) vietoje santykinio įvardžio su dalelyte (ką tik) galime pavartoti daiktavardį (pvz., žmones, pažįstamus) ir gauti įprastinę antraeilį veiksmą žyminčią pusdalyvinę konstrukciją. Aplinkybės reikšmė itin ryški su įnagininko forma kuo ei- nančiose konstrukcijose, aiškinančiose pagrindinio veiksmo pobūdį. Ta- čiau, nors ir turėdami aplinkybės reikšmės atspalvį, pusdalyviai konstruk- cijose su jungiamaisiais žodžiais kartu funkcionuoja kaip asmenuojamųjų veiksmažodžio formų atitikmenys, plg.: (Varlė) pradėjo tempti savo kailį kiek vien galėdama. PP 13.— (Vilkas) atsikvėpė ir išsižiojo, kiek vien galėjo. PP 28. Asmenuojamųjų veiksmažodžio formų reikšme be aplinkybės atspalvio pusdalyviai su santykinio įvardžio kas formomis var- tojami retai ir dabartinei literatūrinei kalbai nebūdingi, plg.: Neverk, tėvai, nežinai ką mislydamas. LB 258. Taip pat tik retkarčiais pavarto- jamos tarmiškos emfatinés konstrukcijos, kuriose pusdalyvis eina su tos pačios šaknies veiksmažodžiū. Daryk ką darydamas, žiūrėk, kaip galas išeis. Sln. Laužkit, mer- gos, ką lauždamos, viršūnėlės nelaužkit. NS 210. Eik sau tiesiai keliu kur eidamas, niekur nesikraipyk. NžR (LKZ II 772). Važiuoja karalius iš kur važiuodamas.: Pn. But kas būdama, vie- nok šiandien yra geistina, idant žinovai Lietuvos kalbos surinktų visus pa- laikus dar tebesančius. DaukB 136. Su šio tipo konstrukcijomis sietini ir tokie frazeologizmai be asme- nuojamos veiksmažodžio formos: Kas būdama, tuodu vyru daug apkrikštiję čekų. DD 41. Gedimi- nas dienok ryžos kas nebidamas į pilę laužties. MLLG III 309. Su jungtuku iki pusdalyviai dabartinėje lietuvių kalboje eina labai retai. Senųjų raštų, ypač J. Bretkūno biblijos vertimo, duomenys rodo, jog XVI amžiuje jos buvo produktyvesnės. 5 Senuosiuose verstiniuose raštuose tai rodo ir gretinimas su originalais, plg.: Eija katrul galedami. BrB I Sam 23, 13. — Wandelten wo sie hin kundten. LB. 50 i _ Schiteip eija thiedwi drauge, ikki ateidamos ing Bethlehem. Rut 1, 19 (bis sie gen Bethlehem kamen LB). Szmones... werke, ikki nebegaledami daugiaus werkti. I Sam 30, 4 (weineten bis sie nicht mehr weinen kundten LB). Ghis eidams prarakawa, ikki ischkak- dams ing Naioth Rama. 1 Sam 19,23 (weissaget | bis er kam gen Naioth in Rama LB). Schitais tu Syrus dursi, ikki annus (ios) ischpusti- dams. I Kar 22,11 (wirstu... stossen | bis du sie auffreumest LB). Nesa Joab passilikka thinai scheschis Menesius ir wissas Israelas, ikki us z- muschdams wissa Wirischki kas Edome buwa. I Kar 11,16 (bleib... bis er ausrottet alles was Mansbilde war in Edom LB). Bei Iudas palinks- mina ios wissu keliu, ikki anus (ios) ischwesdams ing Iudea I Mak 5,53 (froestet sie... bis er sie ins land Iudea bracht LB). Konstrukcijos su esamojo laiko veikiamaisiais dalyviais § 8. Esamojo laiko veikiamųjų dalyvių vardininko formų su jungia: maisiais žodžiais dabar berandame tik vienur kitur tarmėse, o retkarčiais — ir grožinėje literatūroje. Dažniausiai jos nėra laisvos ir eina tik tam tikros leksinės sudėties pasakymuose. Senuosiuose raštuose konstrukcijos su kai kuriais jungiamaisiais žodžiais vartojamos daug plačiau. Iš santykinio įvardžio kas formy šiose konstrukcijose dažniausiai eina galininkas. : Įkandin ėmė ji praktikoj rodyti, ką mokanti LzPR 11470. (Ze- maiciai) parodė ką mokantys. ValZV 152. Aš tuoj skubédavau paro- dyti, kq mokąs. VenclPU 100. Dirbk ką galįs. ValTK 22. Žvejys Šeškutis pats nežino ką kalbąs. CvR IX 122. Prisisprogęs nežinai, ką betauzijąs, verčiau gulkis. ZemR II 443. Ona... dirbdama mažai su- vokė ką dirbanti, užklausta nežinojo ką atsakanti. CvR III 40. Jūs... patys nenumanot ką darą. ValVK 3. Nebūk tokia avigalvė, žiūrėk ką daranti. Skr. Daryk ką dargs, an žemės nesodysim. Jrk 25. Ir daryk ką darąs vargšas žmogus! Nm. Tiek dalyvių, tiek ir asmenuojamųjų veiksmažodžio formų leksinė su- dėtis čia yra ribota: išskyrus tuos atvejus, kai' dalyvio ir veiksmažodžio asmenuojamosios formos šaknis sutampa, tariniu dažniausiai eina suvo- kimą ir rodymą žymintys veiksmažodžiai (verba percipiendi et demonstran- di), dalyvis daromias iš modalinės reikšmės, darybinių arba kalbos veiks- mažodžių (verba faciendi et dicendi). Kai kurios iš tokių konstrukcijų, kaip daryk ką darąs, yra visai sustabarėjusios ir praradusios tiesioginę reikšmę: Tiktai dalis konstrukcijų su esamojo laiko veikiamaisiais dalyviais turi sinoniminių konstrukcijų su pusdalyviais, plg.: Dirbk ką galįs ir Dirbk ką galėdamas. Daugelyje jų dalyvio pakeisti pusdalyviu visai negalėtume. Skirtingai nuo pusdalyvių, esamojo laiko veikiamieji dalyviai čia visai ne- turi aplinkybės reikšmės ir eina kaip pilnateisiai esamojo laiko veiksma- žodžių ekvivalentai, plg.: Užpiltos akys buvo, pats nežinojo ką darąs. 4 51 Ll. — Oi, neėsk, kūmuti, neėsk, aš buvau girtas ir nežinojau, ką darau. LTRn 282. : Atitinkamy konstrukcijų, randamų senuosiuose kalbos paminkluose, santykis su originalais rodo, jog XVI—XVII a. šnekamojoje kalboje jos buvo- dar gana įprastos ir paplitusios. Tokie vertėjai, kaip J. Bretkūnas ir M. Daukša, kuris ypač vengė be reikalo nutolti nuo originalo, jomis kar- tais versdavo šalutinius sakinius su asmenuojamosiomis veiksmažodžių formomis: Priegtam, Sara... Sunų pagimde sennisteie io, tam ghis padawe wis kan turrins. BrB I Moz 24, 36 (dem er hat alles gegeben was er hat LB). Daritumbime tu intimpos ką galį géro. DP 47244 (cokolwiek mo- žem dobrego W). Nessq... ne zinoio ką bilgs. DP 5945, (niewiedZiat co mowit W 199). Kursai tad’... nig dzeugsmo ir nig stebukid ne Zinoio ką katbaąs. DP 5953 (niewiedziat co mowit W 200). Daug rečiau esamojo laiko veikiamieji dalyviai vartojami su kitais įvardžio kas linksniais, pavyzdžiui, su vardininku (Mokslinyčioj toj, kas vien norįs mokyties galėjo. ValZV 1 8), su kilmininku (Ji priėjo prie to jaunikaičio ir ėmė pasakoti, ko ieškanti. LTt III 290), su įnagi- ninku (Vertelga dabar pykčiu kramtė lūpas, kam jis, boba, paleido liežuvį, nežinodamas, su kuo šnekąs. VaižgR VII 35). Iš senųjų raštų plg.: Teipag wel’ ir tie ne žino ko praszaq]/kurié Vrėdų... trokszta. DP484,, (czego proszą W). $ 9. Eidami su santykinio įvardžio kas vardininku po veiksmažodžio būti (retkarčiais — ir po turėti, atsirasti) asmenuojamųjų formy, esamojo laiko veikiamieji dalyviai sudaro specifinę konstrukciją (J. Jablonskio va- dintą veiksnio vardininku nebuvéliu, žr. JabIRR I 555), kuri vartojama pagrečiui su atitinkamais veiksmažodiniais pasakymais (plg.: nėra kas dirbąs ir nėra kas dirba) ir gali būti transformuota į naudininko junginį su bendratimi (nėra kam dirbti). Tai žemaičių tarmėms ir žemaičių autorių raštams būdinga konstrukcija. Greta vyriškosios giminės vienaskaitos var- dininko, joje ta pačia reikšme vartojama ir dalyvio bevardės giminės forma. Ką tu veiksi, vienas likęs: nei putros nebus kas supliką, nei kas žodelio pasaką. LzPR II 11. Pora metų davinėjau tas kningeles — jau kits įprato skaityti — dabar nebus kas duodąs. SRagR III 124. (Ka- zokai) gyvulius veltui davinėjo, bet nebuvo kas imąs. DaukRR 404. Žemaičiai... veikiai būt galėjusys prie seno savo tikėjimo sugrįžti, jei nebūt buvęs kas toliaus mokąs ir dirbąs. ValZV I 45. Konstrukcijos tipo nėra kas daro lietuvių kalboje vartojamos ir kita reikšme — kaip konstrukcijų tipo nėra kas (ką) daryti sintaksiniai sino- nimai. Lygiai taip pat su vardininko (galininko) ir bendraties junginiu santykiauja atitinkama konstrukcija su esamojo laiko veikiamojo dalyvio bevardės giminės forma, plg.: Nėr kasjamdaręą (Dglš) ir Nebliko kas jam bedaryt (Grž); Nėr ką daryt (Rm). Tokios dalyvių konstrukcijos eina ne tik po veiksmažodžio biti, bet ir po kitų veiksmažo- džių (verba cogitandi, percipiendi, sciendi ir pan.). 52 Nėr kas darą su tokiu karalium — reikia eit. BsRP 109. Žiužka drebėdamas galvojo, kas darą. LzPR II 187. Aleksiukas nežinojo, nė kas bedarą. VaižgP III 44. Kas nori gyventi, visados ras, kas darą. VaižgR VII 105. Čia veikiausiai priskirtina ir ši S. Vaišnoro raštų konstrukcija: /r nera ko abiioie [ iog Ponas Christus... ischkei butu primines. MT (PM) 2*4. Pažymėtina, kad santykinio įvardžio kas ir dalyvių konstrukcijos, ku- rios gali būti transformuojamos į vardininko, galininko arba naudininko junginius su bendratimi, visai neturi atitikmenų su pusdalyviais. $ 10. Esamojo laiko veikiamųjų dalyvių konstrukcijos su Rur, kiek, kada, iki ir kitais jungiamaisiais žodžiais kartais pavartojamos žemaičių tarmėse bei žemaičių autorių raštuose. Žvejas... nuėjo per mišką, pats nesumanydamas, kur ir ko einąs. TMPs 27. Ir dink kur dingstąs: nėr pinigų, ir gana. Skrd. Laučkis... pradėjo kiek galįs mokyti ūkininkus. ValZV I 80. Kiekvienas svetims žmogus... galėjo sėsti už stalo, valgyti ir gerti kiek norįs. ValZV I 252. Vaikas... turėjo duonos kiek norįs. ValPZK 4. Visi tie žmones... galéje kokį norintys darbą įsiimti dėl savo labo. DaukB 169. Kurie negalėję... skolos atduoti... jiems turėję vergauti lig atduo- dantys ar lig atdirbantys. DaukB 169. Vainiką (moteris) dė- vėjo žmona būdama iki sūnų pagimdanti. DD 29. (Daugiau pa- vyzdžių iš S. Daukanto raštų žr. APh VI 103.) Kartais tokios konstrukcijos esti tiek sustabarėjusios, kad pavartoja- mos, neatsižvelgiant į skaičių, pvz.: Kiek galįs dirbkit. Dr. Konstruk- cijų su iki dabartinėje literatūrinėje kalboje neberandame. * Visiškai ką kita matome XVI—XVII a. kalbos paminkluose. Esamojo laiko veikiamųjų dalyvių vardininko konstrukcijos su iki čia yra labai mėgstama ir dažnai vartojama priemonė pagrindinio veiksmo ribai nusa- kyti. Vakarų aukštaičių tarmės atstovas J. Bretkūnas ir vidurio aukštaitis M. Daukša šiomis konstrukcijomis dažnai vertė vokiečių bei lenkiškų ori- ginalų šalutinius sakinius su asmenuojamosiomis veiksmažodžių formomis. Darik kaip taw patinka, passilik (buk) ikki ghi nutraukenti. BrB I Sam 1,23 (bleib bis du jn entwenesi LB)€*. Tawe persekdines, ikki praszudans tawe. BrB V Moz 28, 22 (bis er dich vmbringe LB). O ant sawa Namų kure Salamonas trilika metų, ikki wis ischbuda- woians. BrB I Kar 7, 1 (bawete... das ers gantz aus bawet LB). Ir ghis iuse sawa Strenas, ir nutekeia pirm Ahab, ikki ate ians ing lesreel. BrB I Kar 18, 46 (lieff... bis er kam gen lesreel). Er schicze pastowesim, ikki numirschta? BrB II Kar 7, 3 (bis wir sterben? LB). Tadda tu butumbei Syrus muschens ikki wissus ischpustijans. BrB II Kar 13, 19 (bis sie auffgerieben weren LB)". Siratelei gs (pawarge walgis) ikki priwalga BrB Ps 22, 27 (das sie satt werden LB). Wienas... nukencz bada 6 Panašiai ir I Sam 1, 24. " Panašios konstrukcijos, tik su būsimojo laiko veiksmaZodZiais, ir II Kar 13, 17; Ezr 9, 14; Jer 9, 16. 53 ikki nebegalins, nei ger wandeni, ikki apalpstas. BrB Iz 44, 12 (leidet... bis er nimmer kan! trincket... bis er matt wird LB). Bei ius Riebu walgisit, ikki priwalga, ir kraughi gersit, ikki prigere. BrB Ez 39, 19 (soli... fressen | das ihr voll werdet | vnd... sauffen | das jhr truncken werdet LB). Tacziau musu Akis nussitikeia ant niekingos pagal- bos, ikki apilstanczes. BrB JerR 4, 17 (bis sie gleich muede wur- den LB). Pakutawoti ne lauk ik apser gas. BrB Sir 18 (bis du kranck werdest LB). Bei pirma diena (Alcimus) palukeia, ikki czesa regins, patogų sawa smarkibei. BrB II Mak 14,5 (verzog er | bis er seine zeit ersahe LB)? Wissadai su ieis... schokineja ikki prigerens/ir atgu- lans BrP II 195. | Teipaieg igi žmona teip saw brggina grdszi wieną pražūwusį | téip maž ne wissūs namus iszwdrto | téip ilgai net ik atrqdanti ij. DP 28146 (wszytek dom wywraca | tak dtugo až go naydžie W 469). Žmona... iszlūiė namds ir ieszko|nėt ik’ atrandanti. DP 2795 (y szuka z pilno- ščią | ažby go zndldzld W 466). Gailėiimą vz nūdemes atguldinéie: ik’ mirsztąs. DP 549; (pokutę odkidda do šmierči W 936)°. Nulūdusi yra duszia mandii net ik mirsztanti. DP 14835 (smetna iest dusza moia | až do šmierči). Kaip matyti iš pavyzdžių, J. Bretkūno raštuose konstrukcijos su iki vartojamos visiškai laisvai. Taisant biblijos vertimo rankraštį, kartais jo- mis net keičiami kitokie pasakymai, pvz.: Dweių daiktų praschausi nug ta- wes, kuriu man negink pirm mana smerties (viršuje užrašyta: ik ne nu mirschtas) BrB Pat 30,7 (ehe denn ich sterbe LB). Atvirkščių taisymų neteko pastebėti. M. Daukšos „Postilėje“ kai kurios iš tokių konstrukcijų (pavyzdžiui, dažnai pasitaikanti iki mirštąs, -anti) jau turi frazeologinio stabarėjimo bruožų. Pagrečiui su jomis abiejų autorių plačiai vartojami sinonimiški šalutiniai sakiniai su iki. Vietomis konstrukcijos su iki ir šalu- tiniai sakiniai eina gretimais ir atitinka tos pačios struktūros originalo sakinius, plg.: Malda pawargulių pereit debesis, nei liauiessi ikki isch- kank ati, nei pamet praschiti, iki aukschcziausesis paszwilkte- reij. BrB Sir 35,21" (Das gebet der Elenden... lesset nicht ab | bis hinzu kome | vnd hoeret nicht aujf [ bis der Hoehest drein sehe. LB). Ilgainiui tokie šalutiniai sakiniai pamažu išstūmė iki konstrukcijas su dalyviais ir užėmė jų vietą. Drauge su dalyvinėmis, nyko ir iki konstrukcijos su abso- liutiniu naudininku, pavieniais padalyviais (žr. LKK V 74—81, 115) ir pusdalyviais. Nors iki konstrukcijos su pusdalyviais J. Bretkūno raštuose dar vartojamos dažniau, negu XIX a. arba dabartinėje kalboje, tačiau jos 8 Vulgatoje tokiais atvejais dažniausiai randame šalutinius sakinius su jungtukais donec, usgue, rečiau — konstrukcijas su veiksmažodiniais daiktavardžiais, sujungiamuo- sius sakinius.ir kt: 9 Prielinksninė konstrukcija do šmierci taip pat verčiama'ir kitose Postilės vietose: 16159, 17622, 2565, 26412, 26531, 47749, 53452, 55442. 10 Tokiais pat dalyviais su net iki verčiama konstrukcija až do šmierči ir kitur: 4647, 10319, 13746, 14525, 1503, 15918, 17629, 18654, 35435, 36524, 44125, 479927, 494417, 5011, 50749, 53452. Visai panašiai ir BrP II 99. | 54 retesnės, negu atitinkamos konstrukcijos su dalyviais. Matyt, pusdalyviai čia nespėjo išstumti esamojo laiko veikiamųjų dalyvių, prieš sunykstant pačiai konstrukcijai. | § 11. Gerokai rečiau, negu su iki, senuosiuose raštuose pasitaiko esa- mojo laiko veikiamųjų dalyvių su kitais jungiamaisiais žodžiais: pirm, kur, kiek. Kas nes isch iusų naredams kurti (warpnicze) pirm sedis ne su rakoij daiku reikiamų ant ischbudawaijma. BrB Luk 14,28 (non prius sedens computat)''. Eimi kur galins. BrB Teis 17,9 (wandere | wo ich kan LB). Teyp dide linksmibe Sirdi... buwo apiemus | del kurios nesizi- noio ir pats kur essus|ir ku regius (nie wiedžiat | gdzie byt|y co widfial). Sp II 324. Ir ripikimes | kiek’ galį | idgnt’ wissq giwatą mūsų butų giwatd io. DP 148, (staraymy sig ze wszytkq pilnoščią W 255). Anjs tos wirgsnibes noredami iszwerst’ Petrui | rdpinasi kiek’ primdna. DP 46843 (stardiq sie wszeldkim obyczdiem W 781). M. Daukšos ,,Postiléje” randame ir to paties tipo dalyvine konstruk- ciją su jungtuku idant, kurios atitikmenų kituose raštuose nepastebėta. Tali yr tokie wirai... kuriė | pigai dūtus mokit | idant ateitq ant we- czérios wienibes krikszezioniszkos | idant iiemus moteres ių ne pérgading- czios. 27714 (aby przyszli...by im žony ich nie przeszkadzaty W 463). $ 12. Būsimojo laiko veikiamiesiems dalyviams antraeilio veiksmo reikšmė nėra būdinga. Tačiau konstrukcijose su jun- giamaisiais žodžiais kartais pavartojamos ir šių dalyvių vardininko formos. Meldė jis ... kad tik dievas laimę atsiųstų ir jie susilauktų prie ko galvą priglausią. BsMt II 244. Jo buvo įsakyta nieko nedaryti nei motinai, nei kūdikiui, ligi sugrįšiąs namo. TMPs 47. Trečią dieną liepė karalius pilną žaką primeluot, ik sakysiąs užriškit. Jrk 46. Neszinnaus kadda mirsens. BrB I Moz 27,2 (Ich weiss nicht wenn ich sterben sol LB). $ 13. Esamojo ir būtojo laiko neveikiamieji dalyviai su santykinio įvardžio kas linksniais ir kitais jungiamaisiais žodžiais asme- nuojamųjų veiksmažodžio formų reikšme vartojami retai ir paprastai tik tam tikruose sustabarėjusiuose, leksiškai ribotuose pasakymuose. Tauzyk sau ir zaunyk ką tinkams. ValZV I 103. Benedikts... įsakė, kad žmones... dirbtų ką tinkamys. ValZV II 224. Aš padaužiau, bet suklupę nuo šalčio pirštai neatsileido ir neklausė, ką liepiami. BaltPV I 175. Aleksandra... valdė kunegais ir kilnojo tuos kur tinkamas. ValZV I 209. Temstant paleistas svajoju kur tinkamas. DaukRR 311. Ryžausi eiti, kur galvos nešamas. DaukRR 330. Aš važiuosiu kur liepiamas. PIKT 277. Keptos, virtos, rūkytos jis turi kiek vien "I Plg.: Liaukesi nig manes, idant atsigaiwincziau, pirm nei nueimi. BrB Ps 39,14 (ehe denn ich hinfare LB). 55 tinkamas. Blv (LKŽ V 744). Mokytieji... bylojos kiek tinkamys. ValŽV I 158. Darau ką lieptas. BaltPV I 265. Aš atsisėdau, kur palieptas. BaltPV I 211. § 14. Dalyvinės konstrukcijos su jungiamaisiais žodžiais, kurios var- tojamos kaip atitinkamų šalutinių sakinių sintaksiniai sinonimai, dažniau- siai eina po asmenuojamųjų veiksmažodžio formų. Savo postpozicine pa- dėtimi jos ryškiai skiriasi nuo tų dalyvių bei pusdalyvių, su kuriais einanti dalelytė, prieveiksmis ar jungtukas tik modilikuoja aplinkybinę reikšmę (plg. $ 2). Tačiau ir dalyvių bei pusdalyvių konstrukcijos su santykinio įvardžio kas linksniais, su kur, kiek, ligi ir pan. kartais pavartojamos pre- poziciškai. a) Konstrukcijos su būtojo kartinio laiko veikiamaisiais dalyviais: Ką ginegs ir ganyk, ką įsėdęs ir sėdėk. Br (Sch 81). Pagal jų nuomonės, žmogus ką paregėjęs tą tur padirbti. DaukB 71. Žvėdų kareiviai...vis ką atradę godžiai grobstė. ValZV 1 167. Kame nesu- sitikęs su žmogum tuojau savą mandagumą reiškė. DaukB 64. Nors skau- du, bet prievarta meilės neįgysi... O aš, kaip mylėjęs, tebemyliu karštai. ZemR IV 255. Kur žengęs, kur ėjęs, Petras apmaudais nesiliovė. ŽemR I 204. Iki nepasikliovęs žmogumi, pritirk pirma jo pavojumą. DaukRR 330. Lig neatsigėręs, nespiauk į vandenį. P 207. Lig neperšokę griovį, nesakykite dar op. DaukRR 323. b) Konstrukcijos su pusdalyviais: Žmonės jie kaip žmonės. Eina kruta, kad ir paliege; ką galėdami, dirbinėja. VaižgRR I 130. Iškėlė vestuves Pesiai. Ką turėdami ant stalo padėjo. CvR III 252. Tas sakau ką norėdamas tą gal gudriai gudresniai rašyti. DD 20. Žmonės... buvo geri ir kuo įmanydami pabėgėliams padėjo. CvR III 211. Žmogus vis dėlto nesiliovė gyvulio var- ginesir kur galėdamas senę kinkė. CvR II 70. Taigi kur užklup- damos kokią vietinę davatką ar špitolninką, (moteriškės) apstodamos klausinėja, dievagojasi, garbsto. ZemR III 114. Todėl aš, nežinodamas jų kilmės, kiek žinodamas aprašysiu darbus. ValPZK 39. Kareiviai kiek įkabindami leidžiasi bėgti į laukus. CyR II 98. Gimdytojai kaip imanydami stengėsi kūdikį paikinti, CvR V 227. Juokdamasis Kastis, kaip beįmanydamas, šiaip taip atsakinėjo. SRagR. Šios konstrukcijos tik labai sąlygiškai tegali būti laikomos šalutinių sakinių su atitinkamais jungiamaisiais Žodžiais sintaksiniais sinonimais. Daugelis iš jų yra daug artimesnės tiems pasakymams su atributyviniais- predikatyviniais dalyviais, kurių jungiamieji žodžiai tik modifikuoja ap- linkybinę reikšmę. Pavyzdžiui, sakinyje Taip šis, lig neatgulęs, nu- ėjęs apveizėti savo arklelį (LTt III 393) dalyvinė konstrukcija lig neatgu- les labiau sietina su dar neatgulęs (plg. § 2), negu su šalutiniu sakiniu ligi neatgulė ar ligi nebuvo atgulęs. Apskritai, santykinio įvardžio kas linksnių formų, prieveiksmių kur, kiek ir kitų panašių žodžių jungiamoji funkcija prepozicinėse konstrukcijose mažiau teišryškėja. Ypač tai pasa- kytina apie konstrukcijas su pusdalyviais. Tiktai retkarčiais prepozicinės pusdalyvių konstrukcijos su jungiamaisiais Žodžiais savo reikšme atitinka 56 šalutinius sakinius, plg.: Diewas kaip noredams teipo padara. BrP I 28315. « th Konstrukcijos su esamojo laiko veikiamaisiais dalyviais prieš asme- nuojamąsias veiksmažodžio formas eina retai. Nuo atitinkamų postpozi- cinių konstrukcijų savo reikšme jos beveik nesiskiria. Ką turįs su kitais pasidalyk. WK 96. Ką darąs daryk. ValTK 225. Valsčius...kiek galįs šelpė savo žmones. ValZV I 208. Kiek galįs tolinkies nuo didžio susirinkimo. ValTK 26. Mokslinyčioj tuoj, kas vien norįs mokyties galėjo. ValZV 1 8. Prepozicinės kartais esti ir retos konstrukcijos su neveikiamaisiais da- lyviais. Ir mažiausius vaikus padabojo, ir ką liepiamas padirbo. Zem (LKZ VII 430). Taip tas šuo, kur pasiųstas, nešiojo pyragus, duo- ng, mėsą. ZemR IV 204. Kai kurios prepozicinés dalyviy ir pusdalyviy konstrukcijos yra susta- baréjusios ir vartojamos kaip tam tikri frazeologizmai. Cia iš dvaro vyrai ir moteriškos, kas gyvas galįs, laks laks laks paskui. ZemR II 208. Kas gyvos galįs į talką. Krkl. Velnias, kur buvęs kur nebuvęs, atnešė tą akmenį. BM 230. Kur bu- ve kur nebuve, ir užjuto sodžiaus šunys. Skn. Tai ji vis, kur bu- vus nebuvus, jau ir prie mano lovos. CyR III 99 (plg.: Kur bus buvusi, volungėlė čia pat į ausį sušvilpė. ZR, 209). § 15. Atskirą vietą tarp čia nagrinėjamo tipo konstrukcijų užima bū- tojo kartinio laiko veikiamieji dalyviai, einantys su jungiamuoju žodžiu užuot (retkarčiais ir su negu) ir žymintys veiksmą, vietoj kurio vyksta ta- rinio veiksmas. Tokios konstrukcijos gali būti ir prepozicinės, ir postpozi- cinės, bet dažniau jos eina prieš asmenuojamą veiksmažodžio formą. Da- lyvis jose neretai turi priklausomų (valdomų ar prišlietų) žodžių. Jis valkiojas užuot dirbęs. K 182. Bet dar geriau padarysit, jei, užuot pludesi ir tyčiojęsi, imsit darbą dirbti. JablR I 222. Užuot padėjusi dainuoti, imi ir trukdai. SimonPA 7. Ponaičiukas, užuot nusiminęs, ironiškai šypsodamos tarė. LzPR 11 474. Dėdė išklausė, pasikasė pakaušį ir, užuot atsakęs Vincui, pats ėmė skųs- tis. Myk-PutS 393. Ir Marta, užuot ėjusi į krautuvę, grįžo namo. VenclGD 21. Užuot gėrėjęsi kvepiančiais žiedais, jie mieliau skina prinokusius vaisius. AvyzZLZ 107. Užuot rimtais darbais užsiėmęs, po kurio laiko jis sugalvojo naują teoriją. CvR 11 213. Tu, mama, negu mane gyrus, parūpintai geriau skaniai mums pavakarieniauti. KrėvLZ 176. Su jungiamuoju žodžiu užuot retkarčiais eina ir esamojo laiko veikia- mieji dalyviai, plg.: Užuot aš tą niekus spintą namo besivežąs, aš ją vely į upę įmesiu. Sch 226!?. 12 Žodis užuot kartais vartojamas ir kaip prielinksnis su kilmininko ar galininko links- niu, pvz.: Seniaus, užuot šiandieninių kaliošų, duodama buvo vyžas ant kojų. BV 15. Užuot mėsos, devė sausos duonos, Lit 58. Užuot ubagę reikėjo vesti ba- gočią. Lžt 58. Plg. dar: Laumė užuot pas arklį... pas jį užsirepečkavo. BsLP II 1902. 57 $ 16. Apibendrinant pateiktąją medžiagą, galima pasakyti, kad konst- rukcijose su jungiamaisiais žodžiais kur, kiek, kada, iki, ligi ir pan. daly- viai pasižymi šiomis specifinėmis vartosenos ypatybėmis: a) Dalyvių vardininko formos šiose konstrukcijose santykiauja su pusdalyviais, kuriems artima reikšme senuosiuose raštuose, o kartais ir tarmėse dar vartojami esamojo laiko veikiamieji dalyviai. b) Transformuojant dalyvinę konstrukciją į veiksmažodinę, dalyvis ar pusdalyvis gali būti pakeistas asmenuojamąja veiksmažodžio forma, visai nekeičiant kitų konstrukcijos dėmenų gramatinės formos, pozicijos ir tar- pusavio ryšių. $ 17. Pirmoji ypatybė (a) sieja čia nagrinėjamose konstrukcijose var- tojamus dalyvius su atributyviniais-predikatyviniais dalyviais, kurie prieš- pastatomi pusdalyviams laiko ir rūšies reikšmių pagrindu, žr. LKMS (LKK VII) 56—64. Pavyzdžiui, konstrukcijos einu kur norėdamas ir einu kur panorėjęs santykiauja tarp savęs taip pat, kaip einu norėdamas ir einu panorėjęs. Šiuo atžvilgiu abi pirmosios konstrukcijos yra to paties tipo ir skiriasi tik jose pavartotų dalyvio ir pusdalyvio formų laiko bei veikslo reikšme (būtojo kartinio laiko veikiamasis dalyvis žymi ankstesnį veiks- mą, pusdalyvis — vienalaikį). Tačiau antrojoje konstrukcijoje (einu kur panorėjęs) dalyvis dabartinės kalbos požiūriu gali būti laikomas ir būtojo kartinio atliktinio laiko forma su nuline jungtimi (plg.: einu, kur esu pa- norėjęs). Tuo tarpu pusdalyvinė konstrukcija jokio ryšio su sudurtinių atliktinių laikų sistema neturi. Tad konstrukcija su būtojo laiko veikia- muoju dalyviu ir su pusdalyviu, būdamos tos pačios struktūros, dabartinė- je kalboje skirtingai santykiauja su kitais dalyvių vartosenos tipais. Būtojo kartinio laiko veikiamųjų dalyvių priešpastatymas laiko (daž- niausiai ir veikslo) reikšmės pagrindu kartais iš dalies niveliuojamas dėl konstrukcijų su jungiamaisiais žodžiais stabarėjimo. Pavyzdžiui, taip daž- nai esti tada, kai dalyvis (pusdalyvis) ir asmenuojamoji veiksmažodžio forma turi bendrą šaknį, plg. tokius pasakymus, kaip eik kur ėjęs (eidamas), daryk ką nedaręs (darydamas) ir pan. Be to, toli gražu ne visose konstruk- cijose gali būti pavartota ir pusdalyvio, ir būtojo kartinio laiko veikiamojo dalyvio vardininko forma. Konstrukcijose su užuot vartojami beveik vien tik būtojo kartinio laiko dalyviai, o labai retai pasitaikantys esamojo laiko veikiamieji dalyviai savo reikšme nuo jų beveik nesiskiria. $ 18. Antroji ypatybė (b) sieja po jungiamųjų žodžių einančius da- lyvius su predikatyviniais dalyviais, sudarančiais sudurtinius laikus bei netiesioginę nuosaką (modus relativus). Ryšį su predikatyvine vartosena rodo ir esamojo bei būsimojo laiko dalyvių vardininko formų vartojimas (žr. $ 13). Konstrukcijų su esamojo laiko veikiamaisiais dalyviais didesnis predikatyvumas senuosiuose raštuose, jų stabarėjimas ir nykimas dabarti- nėje kalboje leidžia spręsti, kad pusdalyvis čia įsigalėjo vėliau ir, veikiau- siai, atributyvinę-predikatyvinę funkciją turinčių konstrukcijų pavyzdžiu. Prieš įsigalint pusdalyviams vietoj esamojo laiko veikiamųjų dalyvių var- dininko, konstrukcijos su jungiamaisiais žodžiais turėjo būti dar labiau susijusios su predikatyvine dalyvių vartosena. 58 Iki šiol aptartose konstrukcijose dalyvio (pusdalyvio) ir tariniu einan- čios asmenuojamosios veiksmažodžio formos subjektas yra identiškas. Ta- čiau taip esti ne visada. Po santykinio įvardžio kas linksnių bei kitų jun- giamųjų žodžių einančių dalyvio vardininko formų subjektas gali būti skirtingas, negu asmenuojamosios veiksmažodžio formos. Tokių konstruk- „cijų ryšiai su predikatyvine dalyvių vartosena yra ypatingai glaudūs. Ir išgirdo senoji karaliaus motina garsą apie tuodu kūdikiu, o ant vardų suprato, kas per vieni tie būsią. Jrk 86. Ant kelio svetimo žmo- gaus sutiktas ir paklaustas (104), ko teip trokštąs, sakė. Jrk 104— 105. Kunigas paklausė, ką aš mokanti. SimonOBT 132. Už vienas kito (gentys) klausinėjo, kaip ji ten gyvenusi su žalčiais. LTt III 299. Eina, kur budelis įsakęs (neklauso). Dr. Nekišk nagų kur degą. Grv. Visi dyvijos, iš kur jį (karalaitė) pažįstanti. Jrk 114. Ūkininkas to pono paklausė kurlink jis einąs. TDr III 55. Bemierinis ragina kožną pirm jo gert, kiek valiojąs. Jrk 32. Šiose konstrukcijose dalyviai visai negali būti priešpastatomi pusda- lyviams. Pavartoti po kalbėjimą ar jutimą, suvokimą žyminčių veiksma- žodžių (verba dicendi et percipiendi), jie gretintini su netiesioginės nuo- sakos formomis einančiais dalyviais, kuriais perteikiamas svetimos kalbos turinys arba pasakomi ne višai tiksliai žinomi, abejojami dalykai, plg.: Tada šiaip taip sužinojau, kad šiaurės pusėje buvę kažkokie raudoni stul- pai, ir iš jų kulkos léke. SimonOBT 87. Apie beprotę pasakojo, kad ji užmyluojanti vaikus. CvR III 200. Dabartinės kalbos požiūriu konst- rukcijose su skirtingu subjektu einantys dalyviai savo aiškia predikatyvi- ne funkcija skiriasi nuo aukščiau aptartų dalyvių, vartojamų konstrukci- jose su identišku subjektu, kurie užima tarpinę padėtį tarp atributyvinės- predikatyvinės ir predikatyvinės vartosenos. Tačiau tas skirtumas veikiausiai nėra pirminis. Prieš pusdalyvio formų įsigalėjimą dalyvių reikšmė kon- strukcijose su identišku ir skirtingu subjektu negalėjo būti iš esmės skir- tinga. Abiem atvejais jie, eidami sakinyje su asmenuojamąja veiksma- žodžio forma, buvo vartojami subordinuotam veiksmui reikšti. § 19. Kai kurios konstrukcijos su jungiamaisiais žodžiais bei identišku subjektu gali būti gretinamos ir su vad. „nominativus cum participio“ tipo konstrukcijomis, ypač tada, kai dalyvio vardininkas su santykinio įvardžio linksniu eina po verba dicendi et percipiendi (plg.: jis pasisakė matęs tėvą ir jis pasisakė, ką matęs). Tokiais atvejais santykinis įvardis ką gali būti laikomas dalyvio veiksmo objektu, panašiai kaip daiktavardis ar kuris kitas vardažodis, jungiamasis žodis kur lyginamas su nominativus cum participio konstrukcijose vartojamais prieveiksmiais ir pan.'3 Štai dar ke- letas tokiy pavyzdziy: 3 Tuo remdamasis, R. Ružička atitinkamas sen. slavų kalbos konstrukcijas su san- tykiniais įvardžiais (pvz.: sams bo védéase Coto chote setvoriti „nes pats žinojo, ką norįs padaryti“) laiko esant tam tikrais nominativus cum participio konstrukcijų be santykinių įvardžių variantais, plg. védéase chotę setvoriti „žinojo norįs padaryti“, tos pačios pra- dinės struktūros (gleicher Ausgangstruktur), žr, R. Rūžička, Das syntaktische System der altkirchenslavischen Partizipien und sein Verhiltnis zum Griechischen, Berlin, 1963, p. 195—196. 59 Kastis irgi pasisakė, kas esąs. SRagR III 82. Nuéjo vaikinas pas saulę, pasisakė, ko atėjęs. LTt III 348. Čia, savuose rėžiuose, kiekvie- nas nori pasirodyti, ką galįs, ką mokąs. Myk-PutS 68. NeiSsiduok, ką girdėjusi. ZemR I 220. Matai, prisigėrę... nesižino, ką darą. ZemR III 123. Kaip gausi ausinę, tai tuoj prisiminsi, kur girdėjęs. Klvr. Dargi nepasisakė, kur važiuojąs! ZemR IV 116. Jaunikaitis pasisakė, iš kur esąs. LTt III 290. Vis dėlto tarp tokių konstrukcijų su jungiamaisiais žodžiais ir nomi- nativus cum participio dabartinėje lietuvių kalboje yra esminis skirtumas. Konstrukcija su jungiamuoju žodžiu gali būti paversta veiksmažodine, vietoj dalyvio pavartojant to paties laiko veiksmažodį ir visiškai nekeičiant kitų konstrukcijos dėmenų (pvz.: pasisakė, ką matė). Atitinkamai transfor- muojant nominativus cum participio konstrukciją, reikėtų pavartoti jung- tuką kad ar jog (plg.: pasisakė, kad matė). Iš to sugretinimo aiškiai ma- tyti, kad konstrukcijose su jungiamaisiais žodžiais dalyvio ir asmenuoja- mosios veiksmažodžio formos ryšys yra netiesioginis, tarpiškas. Tuo tarpu nominativus cum participio konstrukcijose dalyvis su asmenuojamąja veiksmažodžio forma sudaro glaudų sintaksinį — semantinį junginį, įeina į sakinio predikatyvinį centrą ir su pusdalyviais koreliacinių ryšių neturi. Pagaliau, tik nedidelė dalis konstrukcijų su santykiniais įvardžiais ir kitais jungiamaisiais žodžiais apskritai tegali būti gretinama su nominativus cum participio konstrukcijomis. § 20. Taigi konstrukcijos su jungiamaisiais žodžiais dėl savo specifi- nių ypatybių ištisai nepritampa prie kurio nors iš dabartinei kalbai bi- dingy dalyvių vartosenos tipų. Jų funkcija dabartinės lietuvių kalbos saki- nyje daugeliu atvejų yra neapibrėžta, svyruojanti. Konstrukcijos su pusdalyviais, turinčios aplinkybinės reikšmės atspalvių, šliejasi prie kitų aplinkybes žyminčių pusdalyvių bei dalyvių ir paprastai interpretuojamos kaip antrininkės sakinio dalys. Tuo tarpu daugumas konstrukcijų su bū- tojo kartinio laiko veikiamaisiais ir esamojo bei būtojo laiko neveikiamai- siais dalyviais, nors ir susijusių su pusdalyvinėmis konstrukcijomis kore- liaciniais ryšiais, šliejamos prie šalutinių sakinių, kurių tariniu eina su- durtinių atliktiniy laikų formos'*. Pažymėtina, kad tik tos konstrukcijos, kurios gali būti susietos su minėtais pusdalyvių ir dalyvių vartojimo tipais, dabartinėje kalboje yra gajesnės, įvairesnės savo leksine sudėtimi ir išplė- timo galimybėmis. Visos kitos, o ypač konstrukcijos su esamojo laiko veikiamaisiais dalyviais, yra neproduktyvios. Dalyvis jose paprastai eina vienas, be priklausomų žodžių, kaip ir daugeliu kitų senoviškos vartosenos atvejų. Nepajėgdamos konkuruoti su šalutiniais sakiniais, šios konstrukci- jos dabartinėje kalboje stabarėja ir nyksta. Kad tas stabarėjimas prasidėjo jau seniai, matyt iš neapibrėžiamuoju įvardžiu kas nors virtusios santyki- 4 Dėl konstrukcijų su jungiamaisiais žodžiais funkcinio neapibrėžtumo dabartinėje lietuvių kalboje labai įvairuoja ir jų skyryba. Neišplėstos pusdalyvinés konstrukcijos lai- komos aplinkybėmis ir dažniausiai neskiriamos. Atitinkamos konstrukcijos su būtojo kar- tinio laiko veikiamaisiais dalyviais jau dažniau skiriamos kableliais dėl analogijos su 60 nio įvardžio kas konstrukcijos su dalyviu norįs, kurios leksikalizavimosi procesą dar galima įžvelgti senuosiuose raštuose; plg. Praszik' manė ko norįs idant taw padariczio. DP 236;7 (pros odemnie co chcesz W).— Ta wilku walia ira awis gauditi | ischklaidintiJir kaip norins sudras- kiti. BrP II 604. Kitose konstrukcijose dalyviai ir pusdalyviai daromi iš gana ribotos leksinės reikšmės veiksmažodžių, kurių tarpe vyrauja veiks- mažodžiai galėti; įmanyti (primanyti), turėti ir pan. (plg. tokias konstruk- cijas, kaip ką, kuo, kaip, kiek kur + įmanąs, įmanydamas, įmanęs; galįs, galėdamas, galėjęs'*). Visa tai rodo, kad dalyvių konstrukcijos su jungia- maisiais Žodžiais dabartinės lietuvių kalbos sintaksinėje sistemoje sudaro tam tikrą reliktinį, izoliuotą sluoksnį. Lietuvių kalbos konstrukcijų su jungiamaisiais žodžiais senumą liu- dija ir atitikmenys kitose giminingose kalbose. Savo sandara šios kon- strukcijos atitinka senuosiuose slavų kalbų paminkluose randamus pasa- kymus su jungiamaisiais žodžiais kefo, čoto, česo, ideže, joduZe, egože ir pan., nors ir skiriasi nuo pastarųjų didesniu dalyvių formų bei vartosenos įvairumu (plg.: o našichs ne bysto,kto i vėsto prinesa Lavr 168 „apie mū- siškius nebus kas ir žinią atnešąs“; ne vėsta sę česo prosęšta Mar Marc 10,38 „nežinote ko prašą“; Zemjo ideže ne séave Ass Mat 25,26 „piaunu kur nesėjęs“ ir pan.). A. Potebnia, nagrinėjęs tokias slavų kalbų konstruk- cijas ir lyginęs jas su lietuviškomis, priėjo išvadą, kad jos rodančios di- desnį dalyvių predikatyvumą senovinio tipo sakinyje!®, Šią A. Potebnios išvadą iš esmės patvirtino vėlesni slavų kalbų dalyvių sistemos tyrinėtojai, tik dalyvių predikatyvumas dabar nebetapatinamas su artimumu veiksma- žodžiams, o, priešingai, grindžiamas jy vardažodine prigimtimi!" Lietuvių kalbos dalyvinės konstrukcijos su santykinio įvardžio kas linksniais, su iki, kur, kiek, kada ir pan. jungiamaisiais žodžiais istoriškai irgi tegali būti paaiškinamos kaip predikatyvinės dalyvių funkcijos reliktai. Veikiausiai jos yra paveldėtos iš to laikotarpio, kai atributyvinė-predikatyvinė dalyvių var- tosena dar nebuvo susiformavusi, ir dalyviai, eidami vieni ar su santykiniais įvardžiais bei prieveiksmiais, sakinyje turėjo vardažodinio tarinio funkci- ją. Vėliau, kai be jungiamųjų žodžių ėję dalyviai buvo subordinuoti asme- nuojamajai veiksmažodžio formai, virto antrininkėmis sakinio dalimis, konstrukcijose su jungiamaisiais žodžiais jie išlaikė savarankiškesnę reikš- mę. Ją išlaikyti padėjo pačių jungiamaisiais žodžiais einančių įvardžių ar prieveiksmių sintaksinė-semantinė funkcija, analogija su šalutiniais sa- šalutiniais sakiniais. Ypač nenusistovėjusi retų konstrukcijų su esamojo laiko veikiamai- siais ir abiejų laikų neveikiamaisiais dalyviais skyryba. Tas įvairavimas atsispindi ir straipsnyje pateiktuose pavyzdžiuose, kuriuose išlaikyta originalų skyryba. '5 Pažymėtina, kad net ir greta šių apstabarėjusių pasakymų jau XVI—XVII a. raštuose vartojami atitinkamos reikšmės šalutiniai sakiniai su asmenuojamosiomis veiks- mažodžių formomis, plg.: Bet tha Diewo szodi kiek primanam praplatinti turim. BrP I 28,,. Garbin wieszpdti.. Dušia kayp primand. SIG I 20. * A. A. Ilore6na, op. cit. p. 208—228, ypač p. 221. "Zr. F. Travniček, MHistoricka mluvnice &eska, III, Praha, 1956, p. 123 tt; R. Večerka, Ke genesi slovanskych konstrukci participia praes. act. I, „Sbornik praci filosofické fakulty Brnėnskė university“, A (1959), p. 40; R. Rūžička, op. cit., p. 200. 61 kiniais ir ta aplinkybė, kad tarp dalyvio ir asmenuojamosios veiksmažodžio formos čia nebuvo betarpiško ryšio. Ilgainiui daugelis tokių konstrukcijų buvo išstumtos šalutinių sakinių, o dalis sustabarėjo ir prisišliejo prie kitų dalyvių vartosenos tipų. NMPUYACTHBIE KOHCTPYKIULHH C COIO3HbIMH CJIOBAMH B JIMTOBCKOM $I3bIKE B. AMBPA3AC Peswne B cratbe naercs onucanHe KOHCTPYKUHIl, B KOTOPHIX NPHYACTHe NPHCOENHHSAETCS K JIHYHON OopMe ryiarosa, HMelollell TOXKAECTBEHHbI CYObEKT AeHCTBHS, MOCPEACTBOM pa3HbIX najiexel OTHOCHTejIbHOTO MECTOHMeHHs Kas «KTO» H JpyTHX COIO3HbIX CJIOB (kur «rue», kada «xorma», kaip «kak», kiek «CKOJIbKO, HacKoJIbKO», iki «moka» H T. m.). [To cBoeit (YHKIHH NPHYACTHS 3/1€Ch 3aHHMAIOT NPOMEXKYTOUHOE MOJOMKEHHE MeXy ATDHOYTHBHO- npejtuKATHBHbIMH H NMpPEAHKATHBHLIMA npHuacTHsiMH. C OHOH CTOPOHBI, OHH MPOTHBOMOCTAB- JSIOTCA MOJYNPHYACTHAM, Hanp.: einu kur norėdamas (panorėjęs) «upy, rae xouy». C APYroii CTOPOHbI, OHH BBICTYNAOT KaK CHHTAKCHUECKHE CHHOHHMBI JIHUYHBIX (OPM raaroJa. IlosroMy npuuacTHble KOHCTPYKUHMH C COIO3HBIMH CJOBAMH 00/1aJalOT BO3MOXKHOCTLIO Tpa- cdopMaunH B COOTBETCTBYIOUIHE TIVIAarOJIbHble NyTeM 3aMeHbl NPHYACTHS JIHYHOM (opMoil rjarojia, NpHYEM OCTaJbHble KOMMOHEHTHI KOHCTPYKIHH ocTaioTcs Ges usMenenus (cp.: baik ką pradėjęs wu baik, ką pradėjai «konuaii, uto mauan»). Hapsay ¢ nojnynphuacTHAMH B 3THX KOHCTPYKUHSAX (OCOGEHHO B JĮĮpeBHeJIHTOBCKHX TaMSTHHKAX) ewe VYnOTDSOJISIOTCA (opMbl HMEHHTeJIbHOTO Najexa JAeHCTBHTEJbHLIX NMPHYACTHA HACTOSILEro BpeMeHH (Hamp.: dirbk ką galįs (galėdamas) «paboraii, 4TO MOXKeNIb»). CrpykrypHo-ceMaHTHUeCKHH aHAJH3 NPHYACTHBIX KOHCTpYKIIHKA C COIO3HBIMH CJIO- BaMH HpHBOJIHT K 3akJ/ioueHHI0 06 ux apxauueckom XxapakTepe. Ha sro TakkKe ykasbiBaer H30JIHPOBAHHOE TI0JIOKEHHE STHX KOHCTPYKUHMIT B CHHTAKCHUECKOH CHCTEMe COBPEMEeHHOTro JIKTOBCKOTO A3blKa, HX MOCTeNeHHOe OTMHpaHHe H NpeBpallleHHe B 3acCTbIBINHė 06OPOTHI, a TaKxe SpKHe COOTBETCTBHSI B JIDEBHEHIUHMX NAMATHHKAX CJIABAHCKHX SI3LIKOB (THnma ne vėsta sg Ceso prosęšta). OcoGeHHOCTH 3THX KOHCTPYKUHH OObscH5IOTCA ApeBHell Oynkuneit NpHYacTHA Kak HOMHHaJbHOro npejaukara. Ilocjie Toro, Kak npHuacTHA Ge3 COIO3HBIX CJIOB GbI/IM MOAUYHHEHBI JIHUKOR (opMe Trjarojia, CTAJIH BTOPOCTENEHHBIMH WIEHAMH MpellJIOXECHHS, B KOHCTPYKIHSIX C COIO3HBIMH C/IOBAMH OHH COXDpaHHJIH CBOIO MpPeIHKATHBHOCTb. TOMY Croco6CTBOBAJIO OTCYTCTBHE HEMOCPEJCTBEHHOH CBfA3H C¢ JH4YHOH (GOpMOfi rsarosa, CHHTAK- CHYECKO-CeMaHTHYECKas (YHKIHS COIO3HbIX CJIOB H AHAJIOTHS C NPHAATOYHBIMH MpeaoxKe- HHSIMH, KOTOpble C TeyeHHeM BpeMeHH 3aMeHHJIH GOJIbLIYI0 YacTh 3THX KOHCTPYKUHIL. 62