e
u
bi ,
neapsieis
be
a i inkamy
sa o
knygos
sky iu,
LIETUVIU
KALBOS
GRAMATIKOS
TYRINEJIMAI
LIETUVOS
TsR
MOKSLU
AKADEMIJA
AUGUSTAS
SLEICHERIS
A.
SABALIAUSKAS
»
Tama
o
LlLie ixepe
Kak
06
yue om
He
HedesHeT, Moka
6yayT
cymec BopaTh
s10-
Au,
3aHHMaloulmeca
HayKou‘
J.
Boduenas
de
Ku ené
I
be
ku io
mokslo
p aei j
paz elge,
be eik
isada
asime
kele a
a du,
ku ie
s o i
en
lyg
sa o iSkos
gai és,
odan ios
k yp i
i
naujus,
neZinomus
kelius,
bai-
gian¢ius
sena
a
p adedanéius
nauja
o
mokslo
e apa.
Kalbo y os
is o ijoje
okia
gai é
y a
Augus as
Sleiche is.
Koks
au o ius,
i§
kokiy
pozicijy
indoeu opie iy
kalbo y os
is o ija
be aSy u,
isada
ilgam
u és
sus o i
p ie
Sio
mokslininko
i ,
susijusiy
su
jo
a du.
Tie-
sa,
Siandien
indoeu opeis ikos
is o ijoje
Sleiche io
a du
dazniau
Zymima
p aei ojo
e apo
pabaiga,
negu
naujojo
p adzia,
apie
Sio
mokslininko
laiméjimus
pap as ai
kalbama
maZiau,
negu
apie
jo
Klaidas.
Ta iau
bal is ikai,
0
didele
dalimi
i
sla-
is ikai,
Sleiche io
a das
simbolizuoja
nauja
epocha,
galima
saky i,
jy,
kaip
a p-
au iniu
mokslo
discipliny,
susi o ma ima.
I
jau
isixkai
speci ine
ie a
Sleiche-
is
uzima
lie u iy
kul i os
is o ijoje.
Siuo
a Z ilgiu,
u
bi ,
né
iena
au a,
ku ios
kalba
y inéjo
Sis
okie iy
mokslininkas,
nejau ia
jam
okio
dékingumo,
kaip
lie u iai.
Augus as
Sleiche is
gimé
1821
me ais
asa io
19
diena
Meiningene,
pa iame
uo
me u
da
susiskaldziusios
Vokie ijos
cen e.
Jo
é as,
Johanas
Go lybas
Slei-
che is
(1793-1864),
bu o
apsk i ies
gydy ojas,
paZangus
o
me o
Zmogus!.
1822
me ais
Sleiche iy
Seima
pe sikélé
j
ki a
ne
aip
oli
nuo
Meiningeno
esan j
Zone-
be go
mies a.
Siame
mies e
p abégo
biisimojo
mokslininko
aikys é,
i
Sleiche is
Zonebe ga
laiké
sa o
gim ine,
éliau
jam
dedikuodamas
ne
i
iena
sa o
mokslo
da by.
1835—1840
me ais
Sleiche is
mokési
Kobu go
(Cobu g)
gimnazijoje.
Gim-
nazijoje
jis
labiausiai
doméjosi
en
dés omomis
g aiky
i
lo ynyu
kalbomis,
p i a-
Giai
mokési
a aby
(ji
moké
gimnazijos
di ek o ius)
i
susipazino
su
kiny,
sansk i o
kalbomis.
Zinoma,
dél
okio
»bla’kymosi“
u éjo
sma kiai
nuken é i
ki i
gimna-
zijos
ku so
dalykai,
i
Sleiche is
oli
g azu
nebu o
i$
pi mujy
mokiniy.
Gimna-
Zijoje
jau
iSaiskéjo
i
Sleiche io
palinkimas
domé is
i ai iais
bo anikos
dalykais,
pasi ei$ké
jo
muzikiniai
gabumai.
Iki
galo
nebaiges
gimnazijos
ku so,
abi i os
*
A,
Sleiche io
biog a ijos
ak ai
daugiausia
imami
i§
S.
Le ,
mann,
Augus
Schleiche ,
Leip-
zig.
1870
i
J.
Die ze,
Augus
Schleiche
als
Slawis ,
Be lin,
1966.
17,
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
y inéjimai
257
egzaminams
Sleiche is
pasi uoSé
namuose
i ,
juos
iSlaikes,
1840
me y
pabaigoje
is ojo
j
Leipcigo
uni e si e a
s udijuo i
eologijos
i
o ien alis ikos.
Be
p o es an y
eologijos,
iloso ijos,
Sleiche is
Gia
oliau
s udija o
a aby
i
eikiausiai
sansk i-
o
bei
kiny
kalbas.
Ta iau
Leipcigo
uni e si e o
aplinka
jam,
ma y ,
nepa iko;
p isidéjo
Gia,
be
abejo,
i
ka ce io
bausmé
uz
s uden iska
d iko a.
Sleiche is,
pa-
s udija es
iena
semes a,
1841
me ais
pe eina
i
Tiubingeno
uni e si e a,
uome-
inés
Vokie ijos
eologijos
ci adel.
Cia
jis,
a odo,
pi ma
ka a
pla iau
susipazis-
a
i
su
Hegelio
idéjomis,
éliau
su aidinusiomis
oki
dideli
aidmenj
Sleiche io
mokslinéje
eikloje.
Jo
in e esai
nuo
eologijos
pamazu
k yps a
i
iloso ija,
jis
is
labiau
pasine ia
j
kalbo y os
p oblemas,
uoliai
s udijuoja
sansk i a,
pe sy
i
se-
mi yu
kalbas.
1843
me y
p adZioje
Sleiche is
eologas
sako
sa o
pi maji
pamoksla.
Ta iau
Sis
pamokslas
bu o
be eik
i
galu inis
Sleiche io
a sis eikinimas
su
eologi-
ja.
Tu
paciy
me y
pa asa j
jis
pe sikelia
j
Bonos
uni e si e a
i
a sideda
ilologi-
gijos
s udijoms.
Sleiche io
é as
—
p ak i8kas
Zmogus
—
i8
p adziy
y a
nepa en-
kin as
bisimaja
sinaus
p o esija
i
iename
laiske
jam
iesiog
pa aso:
,,Filologas
y a
a gingas
ska malius...i
neapsimoka
Sioms
s udijoms
leis i
pinigy“*.
Bono-
je
Sleiche is
s udijuoja
klasikine
ilologija,
sanksk i a,
a aby
kalbas.
Cia
jis
u i
puikiu
moky ojy.
Klasikinés
ilologijos
semina us
jam
eda
bu es
Humbol y
namy
moky ojas
F id ichas
Velke is
(Welcke ),
ku is,
galimas
daik as,
Sleiche j
supaZindino
i
su
sayo
bu usio
mokinio
Vilhelmo
Humbol o
ling is inémis
eo i-
jomis.
Romany
ilolologijos
ki éjas
F id ichas
Dycas
(Diez)
jam
dés o
go y
i
seno és
okie iy
aukS ai iy
kalbas.
Misy
a Z ilgiu
labai
eigiamos
j akos
Slei-
che iui
u éjo
jo
sansk i o
p o eso ius
Ch is ianas
Lasenas,
pi masis
paska ines
ji
susidomé i
bal y
i
sla y
kalbomis.
Laseno
pa a as,
i$
sa o
kolegy
s uden u
Slei-
che is
p amoks a
lenky
kalbos.
1846
me ais
Sleiche is
sékmingai
baigia
uni e si-
e a,
enia
legendi
gaudamas
,,indy
kalbai
bei
li e a i ai
i
lyginamajai
g ama i-
kai“.
Kadangi
pagal
Bonos
uni e si e o
nuos a us
dok o a ui
specialaus
habili a-
cinio
da bo
ne eikéjo,
o
pakako
ik
bandomosios
paskai os,
jis
pa uosé
a
paskai a
ema
,,De
g aecae
linguae
spi an ibus,
in
p imis
de
€
li e ae
i e
o igine“,
o
1846
me y
bi zelio
27
diena
Bonos
uni e si e o
saléje
skai é
iZangine
sa o
paskai a
.,Ube
den
We
de
Sp ach e gleichung*
(iSspausdin a
1850
me ais).
Tais
pa iais
1846
me ais
Sleiche iui
ski iamos
ejy
me y
a os ogos
mokslinéms
kelionéms
j
Pa yZiy
i
Londona.
Ta iau
dalj
Sio
laiko
jis
p aleidzia
besigydydamas
Belgijoje.
Véliau
di ba
Pa yZiaus
nacionalinéje
biblio ekoje.
|
Pa yZiy
jis
nu yks-
a
kaip
ik
po
1848
me y
Vasa io
e oliucijos.
P agy enimui
léSy
Sleiche is
uZsi-
di ba
i
kaip
okie iy
laik a8 iy
ko esponden as.
Lankosi
B iuselyje,
Vienoje.
1849
me y
p adZioje
Sleiche is,
no édamas
ge iau
p amok i
eky
kalbos, a yks-
a
j
P aha.
Cia
susid augauja
su
bisimuoju
P ahos
uni e si e o
sansk i o
p o e-
so ium
Aloizu
Vani eku,
ku is
uo
me u,
jau
a sisakes
eisininko
ka je os,
bu o
p adéjes
domé is
ling is ika.
Vani ekas
moko
Sleiche i
éeky
kalbos.
Ta iau
Slei-
che is
P ahoje
ilgiau
nepabina
—
juo,
kaip
poli i8kai
j a inu
asmeniu,
p adeda
domé is
Aus ijos-Veng ijos
policija.
Policija
sulaiko
jam
pas u
siun iamus
pini-
gus.
1849me y
geguzés
ménesj
Sleiche is
skolin omis
léSomis
i8 aZiuoja
i
P ahos
i
pe
D ezdena,
Be lyna
g iZ a
j
Bona.
Sa o
moksliniais
da bais
Sleiche is
uo
me u
jau
bu o
a k eipes
isuomenés
démesj.
Bu o
susidoméjes
jais
i
uome inis
2
J.
Die ze,
Augus
Schleiche
als
Slawis ,
p.
18.
258
Aus ijos-Veng ijos
S ie imo
{minis as
Leo
Tun-Hohens einas,
1850
me y
ko o
8
diena
Sleiche is
pak ieciamas
j
P ahos
uni e si e a
,,klasikinés ilologijos
i
li e a i os*
eks ao dina iniu
p o eso ium.
Nu ykes
j
P aha,
Sleiche is
en
anda
p o eso iaujan j
Geo ga
Ku cijy
(Cu ius),
bisimaji
ieng
Zymiausiy
XIX
amdZiaus
g aiku
kalbos
specialis y
i
indoeu opeis y,
Ta p
Ku cijaus
i
Sleiche io,
be eik
ienmeéiy
i
be
galo
sa o
pamég am
mokslui
a sida usiy
Zmoniy,
uZsimez-
gé
nuoSi di
d augys é.
Siai
d augys ei
nekliudé
nei
isiSkai
p ieSingi
juod iejy
cha-
ak e iai
—
Ku cijus
bu o
eze uo as,
a sa gus,
Sleiche is
daznai
s a us,
ne gi
g ubus,
—nei
ski ingos
paziii os
j
kalbos
moksla:
pi masis
isada
pab éZda o
is-
o inj
kalbo y os
pobadi,
an asis
ja
s engési
su apa in i
su
gam os
mokslais.
Ju
d augys é
esési
iki
Sleiche io
mi ies,
no s
éliau
abu
mokslininkai
di bo
ski in-
gose
ie ose,
y inéjo
ski ingas
p oblemas.
Ku cijus
s engési
padé i
i
Sleiche io
mokiniams*.
Kaip
minéjome,
i§
p adziy
P ahoje
Sleiche is
bu o
Klasikinés
ilolo-
gijos
p o eso ius.
Ta iau
1851
me y
geguzés
ménesj
jis
ga o
labiau
jo
polinkius
i
pasi uoSima
a i inkan ia
_,,lyginamosios
kalbo y os
i
sansk i o
p o esii a“.
Daba
Sleiche is
P ahos
uni e si e e
jau
galéjo
dés y i
sla is ikos,
bal is ikos,
ge -
manis ikos
dalykus,
sansk i a
i
kalbo y os
eo ijos
klausimus.
Po
po os
me y
uz
nuopelnus
kalbos
mokslui,
ku iy
jis
uzZsi a na o
sa o
ga siaja
kelione
i
Lie u a,
Sleiche is
bu o
paski as
o dina iniu
» okie iu
i
lyginamosios
kalbo y os
bei
sansk i o
p o eso ium“.
Tolimesnis
Sleiche io
gy enimas
P ahoje
susiklos é
nesékmingai,
i
pa i
moks-
linio
da bo
aplinka
pasida é
isi8kai
nepaken iama.
Sios
nesékmés
p ieZas is
—
Sudé ingos
poli inés- isuomeninés
ano
me o
salygos.
Siaip
a
aip,
Sleiche is
bu-
e
okie is.
Di bo
okiSkame
P ahos
uni e si e e.
No s
Sleiche is
bu o
demok a-
iniy
paZi i y
i
didelés
ole ancijos
Zmogus,
pa s
ge ai
mokéjes
éekiskai,
Sia
kal-
ba
ne
aSes
mokslinius
da bus
bei
e es
j
ja
sansk i o
i
pe sy
li e a i y
ki inius,
is
dél o
jis
neiS engé
j ai iy
kon lik y
su
éeky
nacionalinio
judéjimo
eikéjais.
Ka ais
jis
juos
jZeisda o,
gal
bi ,
pe
g ieZ ai
sa o
ecenzijose
a siliepdamas
apie
naujus
éeky
kalbininky
a
li e a y
da bus
(pa yzdziui,
klasikiniy
g aiky
i
omény
ka iniy
e imus
j
éeky
kalba).
Pik inosi
juo
éekai
i
kaip
labai
g ieZ u
egzamina-
o iumi
gimnazijos
abi i os
egzaminuose,
ku
Sleiche is
bida o
specialus
,,egza-
miny
komisa as*
pe
okie iy
kalbos
egzamina‘.
I
ienu,
i
ki u
a eju
Sleiche is
o maliai,
gal
bi ,
bida o
sa o
p iekaiS ais
i
eikala imais
eisus,
a iau
jam,
kaip
ki a au iui,
be
o,
didelés
au os
a s o ui,
da%nai
bida o
sunku
sup as i
ma-
Zos,
nacionaline
p iespauda
ken ian ios
au os
jausmus.
Taigi
i§
ienos
pusés
suéjes
i
kon lik a
su
éeky
nacionalinio
judéjimo
a s o ais,
i§
ki os
pusés
Sleiche is
nei8 engé
kon lik o
i
su
pas a uosius
engian ia
Aus i-
jos-Veng ijos
aldzia.
Despo iskas
Aus ijos-Veng ijos
ezimas
negaléjo
pakes j
Sleiche io,
ku io
eliginés
i
poli inés
pazi os,
ano
A.
Vaniéeko,
bu o
pe dém
lais amaniSkos
i
adikalios®.
Jau
nuo
1851
me y
jis
bu o
j a iamas
,, espubliko-
niSku
samokslu“
i
policijos
sekamas.
Dél
a sa gos
Sleiche is
ne
sa o
ko espon-
dencija,
ku ioje
galéjo
a sispindé i
e oliucinio
judéjimo
i ykiai,
pe da é
Vani-
*
J.
Die ze,
Das
Bild
Leskiens
in
den
B ie en
Augus
Schleiche s,
—
,,Bei age
zu
Geschich e
de
Slawis ik“,
Be lin,
1964,
p.
355;
J.
Die ze,
Augus
Schleiche
als
Slawis ,
p.
28.
*
J.
Die ze,
Augus
Schleiche
als
Slawis ,
p.
37-8.
*
J.
Die ze,
Augus
Schleiche
als
Slawis ,
p.
39;
S.
Le mann,
Augus
Schleiche ,
p.
37
1"
259
ekui,
o
éliau
ja
sudegino.
1851
me y
spalio
ménesj
Sleiche io
bu e
bu o
pada-
y a
k a a,
pa s
jis
i8gaben as
ij
Viena
i
laikomas
policijos
p ieZiii oje.
Tik
po
dideliy
jo
bi iulio
Ku cijaus
pas angy
Sleiche iui
pa yko
él
g iZ i
i
P aha.
Nemégo,
be
abejo,
Sleiche io
i
ka aliki’ka
uni e si e o
ado ybé.
1854
me ais
Sleiche is
edé
i§
sa o
gim inés
—
Zonebe go
—
kilusia
Fany
S asbu ge .
1855
me ais
P ahoje,
os
gimes,
mi é
jy
sinus.
Ge okai
pablogéjo
pa ies
Sleiche io
s eika a.
1856—7
me y
udens
semes e
jis
gauna
a os ogy
i
a yks a
i
Zonebe ga
sus ip é i
i
y iné i
sa o
gim inés
a més.
Pasibaigus
a os ogy
laikui,
Sleiche is
neg jZ a
j
P aha,
su
ku ia
jam
susije
iek
daug
liidny
p isiminimy,
o
yks a
p o eso iau i
uZ
d igubai
mazZesnj
a lyginima
j
ne oli
gim inés
esan j
Jenos
uni e si e a.
Jenoje
Sleiche is
i§
p adZiy
jauciasi
,,kaip
paukS is
i§
na o
a
p is in-
kusios
obos
paleis as
j
lais e
i
Zalig
mi8ka“*.
Ta iau
ne ukus
i
Jena
jam
e-
ko
nusi il i.
Visuomeniné-poli iné
si uacija,
sunkios
ma e ialinés
salygos
aip
ne -
ino
Sleiche j,
jog
jis
apie
a
pacia
Jena,
ku ia
p ie¥
kele a
me y
lygino
su
lais e
i
Zaliu
miSku,
su
ka éia
i onija
pa ei8ké:
,,Jena
—
didelé
bala,
o
a8
— a lé
joje“,
o
o
me o
Vokie ija
iename
laiSke
palygino
su
be aliy
a iy
banda,
ku i
eina
en,
ku
ja
a o
Sunes’.
Nepaisan
nepalankiy
gy enimo
salygu,
Sleiche is
Jenoje
be
galo
daug
di bo.
Nepap as ai
i ai i
i
u ininga
jo
paskai iné
eikla
auké
klausy ojus
ne
ik
i
Vo-
kie ijos,
be
i
i$
uZsienio
Saliy.
Vienas
po
ki o
odési
kapi aliniai
jo
eikalai,
gau-
sybé
s aipsniy,
liecianciy
os
ne
isas
ak ualias
o
me o
indoeu opeis ikos
p o-
blemas.
Sleiche is
pamazZu
ampa
cen ine
Eu opos
kalbo y os
igii a.
Ypa¢
g ei ai
Sleiche io
nuopelnai
mokslui
e inami
uZsienyje.
Jau
1857
me ais
Sleiche j
sa o
na iu
ko esponden u
iS enka
Pe e bu go
Moksly
akademija.
1862
me ais
puikio-
mis
salygomis
jis
k ieciamas
di b i
j
Va Su os
uni e si e a
(Szkola
Gléwna).
Tais
pa iais
me ais
Sleiche is
k ie¢iamas
pe sikel i
j
Pe e bu ga.
1863
me ais
jis
a si-
sako
k ie imo
yk i
j
Do pa o
uni e si e a.
1867
me ais
Sleiche j
ga bés
na iu
i8-
enka
Zag ebo
Jugosla y
mokslo
i
meno
akademija.
Tagiau
nuo
Siy
i uly
Sleiche io
gy enimas
nepage éjo.
Ne u ingas
Jenos
uni-
e si e as
jam
a lyginimo
nepakélé.
No édamas
zmoniskai
iSlaiky i
Seima
(Slei-
che is
u éjo du
sinus
i
duk a),
jis
u éjo
daug
di b i.
Viename
laiSke
sa o
bi iu-
liui
i§
P ahos
laiky
G.
Ku cijui
Sleiche is
skundési:
,,...
a8
esu
46
me y
i
u iu
da
kiek ienais
me ais
dél
mielos
duonos
aSy i,
nes
i
900
ale iy
mes
negalime
p a-
gy en i...“8
Sleiche is
ylési,
kad
sla is ikos
p o es i a
bus
js eig a
Leipcigo
uni e si e e,
i
jis,
kaip
inkamiausias
Vokie ijoje
Zmogus
Siai
ie ai
uZim i,
galés
iena
ka a
iSsik aus y i
i$
os
,Jenos
mize ijos“.
Ta¢iau
planuojama
Leipcigo
uni e si e o
sla is ikos
ka ed a
po
eje o
me y
uZémé
mylimiausias
Sleiche io
mokinys
Augus-
as
Leskynas,
o
jis
pa s
aip
nieku
i
nebei§sikélé
i§
okio
nemielo
Jenos
mies o:
1868
me ais
g uodZio
6
dieng
Cia
jis
s aiga
mi é
eikiausiai
ada
da
neZinoma
liga—
plau iy
ube kulioze.
Ki o
jo
mokinio
—
Johano
Smi o
—
liudijimu,
pasku iniai
Sleiche io
ZodzZiai
bu o:
,,A%
isa
sa o
gy enima
oSkau
iesos,
be
iskas
u é u
bi i
daug
daug
ge iau“*.
*
J.
Die ze,
Z SI, 1960,
I,
p.
269.
7
J,
Die ze,
Augus
Schleiche
als
Slawis ,
p.
43,
45.
*
J.
Die ze,
Bei age
zu
Geschich e
de
Slawis ik,
p.
368.
*
J.
Schmid ,
KZ,
18,
1869,
p.
319-20.
260
* *
Mes
jau
p adZioje
minéjome,
kad
Sleiche io
a du
Siandien
dazniau
zymima
p aéjusio
indoeu opie iy
kalbo y os
e apo
pabaiga,
negu
naujojo
p adzia.
I§
ik y-
ju
Sleiche is
uzbaigé
F anco
Bopo,
Rasmaus
Rasko
p adé a
lyginamosios-is o inés
kalbo y os
e apa.
Tokie
Sleiche io
eikalai,
kaip
,,Compendium
de
e gleichen-
den
G amma ik
de
indoge manischen
Sp achen“
(Weima ,
1861
—2:
pe
penkiolika
me y
iSéjo
ke u i
leidimai
okie iy
kalba,
be
o,
e imas
angly
i
i aly
kalbomis),
Die
deu sche
Sp ache“
(S u ga ,
1860;
i8leis a
penkis
ka us),
,,Die
Sp achen
Eu opas
in
sys ema ische
Ube sich “
(Bonn,
1850;
iSleis a
i
p anciizy
kalba),
»,Die
Fo menleh e
de
ki chenslawischen
Sp ache“
(Bonn,
Wien,
P ag,
1852;
da-
lis
paskelb a
i
usy kalba),
,,Handbuch
de
li auischen
Sp ache“,
1—2
(P ag,
1856—7),
,,Lau -
und
Fo menleh e
de
polabischen
Sp ache“
(S .
Pe e sbu g
und
Riga, 1871;
iSleis a
po
Sleiche io
mi ies),
y a
de yniolik ojo
amZiaus
idu io
in-
doeu opeis ikos
i siiné.
Kokios
populia ios
sa o
me u
bu o
Sleiche io
idéjos
eo-
iniais
kalbos
mokslo
klausimais,
pakankamai
aiSkiai
odo
as
ak as,
kad
nedi-
delé
Sleiche io
s udija
,,Die
Da winsche
Theo ie
und
die
Sp achwissenscha *
pe
keliolika
me y
bu o
iSleis a
okie iy
( is
ka us),
p ancizu,
angly,
usy,
eng-
y
kalbomis.
Siandien,
nag inéjan
ki ybinj
Sleiche io
palikima,
galima
pla iai
kalbé i
apie
$i
mokslininka,
kaip
kalbos
eo e ika,
indoeu opeis a,
ge manis a,
sla is a,
bal-
is a,
ap a i
jo
pazii as
indoeu opie iy
kalby
p okalbés,
geneologinés
klasi ika-
cijos
i
daugeliu
ki y
klausimy.
Tai
odo,
kokios
didelés
e udicijos,
pla iu
in e esu
i
iesiog
milZiniskos
ki ybinés
po encijos
mokslininkas
bu o
Augus as
Sleiche-
is.
Ta¢iau
Siaip
a
aip,
didZioji
jo
ki ybinio
palikimo
dalis
— jau
p aei as
kal-
bos
mokslo
e apas.
Su
nemazZa
dalimi
jo
eiginiy,
ypaé
su
paZii a
j
kalba,
kaip
gy a
o ganizma,
méginima
pe kel i
j
kalbos
moksla
okiy
da inizmo
sa oku,
kaip
,,ko a
dél
bi io“,
,,na ii ali
a anka“,
nesu iko
jau
i
daugelis
Sleiche io
bend-
aamZiy.
Sleiche io
moksla
indoeu opie iy
kalby
aidos,
p okalbés
klausimais
os
ne
pi mieji
p adéjo
k i ikuo i
pa ys
alen ingiausi
jo
mokiniai.
Bend yjy
indoeu opeis ikos
p oblemy
y inéjimus
bei
gana
umpalaikes
eo i-
nes
Sleiche io
pazid as,
ku ios
Siandien
dazniausiai
ik
kaip
sa o i8ki
ku iozai
be igi uoja
kalbo y os
ado éliuose,
sma kiai
p agy eno
Sio
mokslininko
a ski y
indoeu opie iy
kalby
a
ju
g upiy
s udijos.
Ypaé
ai
pasaky ina
apie
sla y
i
bal y
kalbas.
;
Pla iau
nesus odami
p ie
Sleiche io
sla is ikos
da by,
mes
paci uosime
ik
pag indinio
jo
Sios
s i ies
eikalo
i e inima,
duo a
Zinomo
a ybinio
sla is o
S.
Be nS eino,
p aéjus
lygiai
Sim me iui
po
o
eikalo
pasi odymo:
,,S a biausia
da a
sla yu
kalby
lyginamosios
g ama ikos
is o ijoje
bu o
1852
me ai.
Bi en
ais
me ais
bu o
iSspausdin i
du
da bai,
suda e
epocha
miisy
mokslo
is o ijoje.
AS
u-
iu
gal oje
pi ma
oma,
one ika,
puikios
sa o
me ui
MikloSi iaus
,,Ve gleichen-
de
G amma ik
de
sla ischen
Sp achen“
i
undamen aly
Sleiche io
eikala
,,Fo -
menleh e
de
ki chenslawischen
Sp ache
e kla end
und
e gleichend
da ges ell “...
Me odo
ikslumu
i
ak y
in e p e acija
Sleiche io
eikalas,
be
abejo,
p alenké
MikloSigiaus
g ama ika.
Galima
saky i,
kad
XIX
a.
idu yje
Sleiche io
,,Fo men-
leh e“
buyo
didZiausias
misy
mokslo
pasiekimas...
Didelis
Sleiche io
nuopelnas
261

bu o
as,
kad
jis
lyginamajam
sla y
kalby
y inéjimui
p adéjo
naudo i
lie u iy
kalbos
medZiaga.
Véliau
Si
medZiaga
padéjo
i&sp es i
daugeli
s a biy
is o inés
one ikos
klausimy‘??.
Sleiche io
,,Lau -
und
Fo menleh e
de
polabischen
Sp ache“,
galima
saky i,
ne
iki
1929
me u,
.y.
iki
T.
Lé -Spla inskio
polaby
kalbos
g ama ikos
pasi ody-
mo,
bu o
pag indiné
knyga
polaby
kalbos
s uk i ai
s udijuo i.
Taip
pa
i
apie
miisy
aukS iau
miné a
,,Die
Fo menleh e
de
ki chenslawischen
Sp ache“
V.
Ja-
gi ius
da
1910
me ais
a8é:
,,Sleiche io
g ama ika
i
daba
da
nep a ado
sa o
Za esio,
iSsiski dama
sa o
da numu
i
dés ymo
aiSkumu,
ji
ypaé
inka
kaip
lygi-
namosios
g ama ikos
i adas
p adedan iems
sla is ams‘.
I§
ik ujy
ai
gana
e i
ilgaamziSkumo
pa yzdziai
lyginamosios
kalbo y os
is o ijoje.
Ta iau
jeigu
ap a dami
lyginamosios
sla y
kalbo y os
o ma imasi
i
sla y
kalby
duomeny
i
lyginamaja
indoeu opeis ika
i edima,
mes
is
dél o
Salia
Sleiche-
io,
no s
i
ne
kaip
iek
daug
nusipelniusius,
galime
paminé i
i
ki us
kalbininkus,
ai,
kalbédami
apie
bal is ikos,
kaip
indoeu opeis ikos
dalies,
a si adima,
Sleiche-
iui
u ime
ski i
isikai
unikalia
ie a,
o
Sio
okie iy
kalbininko
pa a’y a
pi maja
moksline
lie u iy
kalbos
g ama ika
i
daba
miné i
kaip
ik a
mokslo
Zygda bj.
Minéjome,
kad
bal is ikos
dalykais
Sleiche is
susidoméjo,
da
s udijuodamas
Bonos
uni e si e e,
sa o
sansk i o
p o eso iaus
Ch is iano
Laseno
paska in as.
I8
p adziy
bal y
kalbos
Sleiche iui
bu o
ik
pagalbiné
p iemoné,
s udijuojan
sla y
kalby
p oblemas,
nus a an
sla y
kalby
ie a
ki y
indoeu opie iy
kalby
a pe.
In ensy iau
Sia
p oblema ika
jis,
a odo,
susidomi
1849
me ais.
Ty
me y
spalio
12
dienos
laiSke
A.
Vaniéekui
Sleiche is
a8é:
,,A ei yje
ypaé
manau
y iné i
san ykius
a p
sla y
i
bal y
kalby.
Pa engiamasias
s udijas
p adéjau
Sia
asa a,
im ai
mokiausi
usy
kalbos,
skai iau
Ka amzing
i
Lomonoso a.
Puikios
se by
liaudies
dainos
bu o
man
da
pe
sunkios,
odél
uo
a pu
skai iau
biblija,
Siq
pa ogia
p iemone
kalbai
iSmok i“!*.
1849
me u
pabaigoje
Sleiche is
éekiSkai
pa a-
So
i
pi maji
sa o
iesiogiai
su
bal is ikos
p oblemomis
susijusj
da ba
,,Z
éeho
po s a y
po oh asky
»,
b
a
co
jim
odpo ida
li e ském
jazyku“
(Bonn
31.
Ok o-
be
1849;
ank aS is
saugojamas
Leipcigo
uni e si e o
biblio ekoje).
VokiSkas
Sio.
s aipsnio
a ian as
,,Was
en sp ich
im
Li auischen
dem
ki chenslawischen
bund
5?“
bu o
igspausdin as
1850
me ais.
Sleiche io
knygoje
,,Die
Sp achen
Eu opas
in
sys ema ische
Ube sich “
(Bonn,
1850),
ku ioje
bu o
paskelb as
i
ka
ik
miné as
s aipsnis,
andame
iSnaSa,
ku
Sleiche is
kalba
apie
sa o
biisimuo-
sius
planus:
,,Au o ius
jau
seniau
y a
pasi yzes
ie oje
ismok i
lie u iy
kalba
i
jos
g ama ikai,
kaip
i
apsk i ai
bal y-sla y
kalboms,
ski i
sa o
a imiausius
me-
us,
o
gal
bi ,
ne
i
isa
a ei j‘}.
1852
me y
asa io
14
dienos
laiSke
A.
Sleiche is
skundZiasi
F ancui
Miklosi-
éui,
kad
jo
kelioné
lie u iy
kalbos
y iné i
,.kabo
o e“.
Pa ies
Sleiche io
ma e ia-
liné
padé is
esan i
sunki
—
jis
ne
ik
isai
ne u js
léSy,
nesi ikis é y
palikimo,
C.
B.
Bepuui eiin,
Ouepx
cpapnn e pnol
pamma uku
caapaucKkux
s3bikos,
Mocksa,
1961,
p.
112—3
(Sio
eikalo
eks q
suda o
1952/3
i
1953/4
mokslo
me ais
skai y os
paskai os).
"A.B.
A uy,
Ac opun
caasauckoi
dpanoazo un,
CIG6.,
1910,
p.
716.
48
J,
Die ze,
Augus
Schleiche
als
Slawis ,
p.
27.
*
Ci uojama
is J.
Die ze,
Augus
Schleiche
als
Slawis ,
p.
29.
262
be
da
esas
skolingas
sa o
b oliams
i
sese ims,
odél
p aSo
F.
Miklosi iaus
uz-
a imo
ipinan is
kelionei
lé8y.
Sleiche io
nuo aika
esan i
li idna
(p ieS
kele a
mé-
nesiy
jo
bu e
da y a
k a a...),
odél
jam
i
,,mo aligkai
eiké y
ilgesni
laika
pak é-
puo i
g ynu
o u“,
»»Laigi,
be
ku iuo
a eju
a¥
ok& u
kelionés
i
Lie u a
i
su
didZiausiu
i empimu
laukiu
aukS osios
Akademijos
sp endimo“,
—
baigia
Sleiche is!*.
1852
me ais
balandZio
ménesj
pasi odZius
,,Fo menleh e
de
ki chenslawischen
Sp ache“,
Sleiche is
isa
sa o
lais alaikj
ski ia
moky is
lie u iu
kalbai.
Tiesa,
jis
Zinojo,
jog
du
ge i
lie u iy
kalbos
specialis ai
—
F id ichas
Ku Sai is
i
Fe dinan-
das
Neselmanas
—
gy ena
Ka aliaudiuje.
Ta iau
ix
ju
ge os
lie u iu
kalbos
g a-
ma ikos
Sleiche is
nesi ikéjo,
nes,
kaip
a¥é
jis
iename
(1851
me u
ugpiii io
15
dienos)
lai8ke
MikloSi iui:
,,Ku ai is
moka
lie u iy
kalba,
be
jam
iks a
pla-
esnio
i8sila inimo,
Neselmanas
jokios
g ama ikos
neno i
a8y i,
i
blogiausia
—
abu
nuo
seno
gy ena
nesan aikoje...“5
Nesulaukes
iS
Vienos
Moksly
akademijos
a sakymo
dél
leidimo
i
1é8y
kelionei
i
Ry y
P asija,
Sleiche is
a
klausima
iSsp endZia
gana
o iginaliu
biidu.
1852
me u
geguzés
ménesj
i
P aha
u éjo
a aziuo i
Aus ijos-Veng ijos
S ie imo
minis as
g a as
Leo
Tun-Hohens einas.
Sleiche is
i
sa o
bi iulio
A.
Vani eko
sese s
su-
Zinojes,
ku
i
kada
minis as
pie aus,
Siam
einan
i
sale,
iesiog
ko ido iuje
pas o-
ja
kelia
i
gauna
umpa
audiencija
bei
Zodinj
su ikima
kelionei.
Vienos
Mokslu
akademijai
pagaliau
pasky us
kelionés
iSlaidoms
600
guldeny,
Sleiche is
1852
me u
geguzés
31
diena
a yks a
j
Ka aliauéiy.
Cia
pi miausia
jis
aplanko
F.
Ku Sai i,
no édamas,
kad
Sis
p ak iSkai
pamoky y
lie u iy
kalbos.
Ta iau
Ku ai is
nepa-
odo
didesnio
en uziazmo,
upu i
paegzaminuoja
Sleiche i
i&
lie u iy
kalbos
links-
nia imo,
o
j
jo
p a’yma
pamoky i
kalbos
jokio
konk e aus
a sakymo
neduoda.
Sleiche is
p aSo
Ku Xai j,
jog
gis,
éliau
apsigal ojes,
ben
aS u
p aneS y
apie
sa o
su ikima
a
nesu ikima,
nes
ada
jis
Zinosias,
a
jam
pasilik i
Ka aliauéiuje
ilgesniam
laikui.
F.
Neselmanas
Sleiche j
labai
mielai
p iima.
Ta iau,
pa s
bidamas
okie is
i
lie uyiy
kalbos
p amokes
i8
knygy,
gy osios
lie u iy
kalbos
negali
Sleiche io
pamoky i.
Neselmanas
leidzia
Sleiche iui
naudo is
sa o
li uanis iniais
inkiniais,
supazindina
su
Ka aliau iuje
esan ia
li uanis ine
li e a i a,
be
o,
ekomenduoja
jam
kele a
p o incijos
pas o iy,
ku ie
jam
bisia
naudingi
jo
kelionéje
po
Ry u
P i-
sijos
lie u iy
gy enamas
apylinkes".
Su
F,
Neselmano
ekomendacijomis
Sleiche is
i§
Ka aliauciaus
uoj
pa
i§
keliauja
pas
Ry y
P isijos
lie u ius.
Pe
penke a
ménesiy
jis
aplanko
daugybe
ie-
o iy
(Ragaine,
Tilze,
P iekule,
Smalininkus,
Pilkalni,
Kaukénus,
Bid ie ius,
K au-
piskes).
Bend audamas
su
Zmonémis,
gana
g ei ai
p amoks a
lie u i8kai.
Sleiche is
bu o
labai
gabus
iSmok i
gy ajai
kalbai,
kaip
jis
pa s
sakési,
u éjo
,,papiigos
alen a“.
Jau
miisy
miné ame
lai’ke
F.
Miklosi iui
Sleiche is
pasigi ia,
jog
Siandien
( .
Ys
bi Zelio
11
d.)
jis
pi ma
ka a
laukuose
lie u iSkai
uzkalbines
iena
Zmogu.
O
liepos
mén.
6
dienos
laiSke
A.
Vaniéekui
aSo,
kad
su
lie u iais
jau
galis
susikalbé i,
o
su-
p as i
iska
sup an as.
Kiek ieng
diena
jis
iSmoks as
daug
naujy
lie u isky
Zodiu,
™
J.
Die ze,
Z Sl,
IV,
1965,
p.
540.
Ten
pa ,
p.
538.
%
Pig.
A.
Sleiche io
1852
me y
bi zelio
11
dienos
laiska
F.
Miklosi iui,
—
J.
Die ze,
Z sl,
TV,
1965,
p.
542.
lie u iSkai
daug
aSqs
i
skai as,
su
sa o
moky oju
kalbas
ik
lie u iSkai.
I8
p adziu,
gi di,
uZuo
kalbéjes
lie u i8kai,
is
p akalbéda es
GekiSkai,
da
i
daba ,
lie u iSkai
kalban ,
jam
iSsp iis as
ienas
ki as
éeki8kas
Zodis.
Siame
lai8ke
A.Sleiche is
aip
pa
nu odo,
kad
i§mok i
lie u i8kai
jam
padedas
sla y
kalby
mokéjimas”’.
Su
lie u iais
Sleiche is
bend auja
i ai iausiomis
p ogomis.
Daly auja
jy
es u-
ése,
k ikS ynose,
laido u ése,
pabaig u ése.
Domisi
jy
nacionaliniais
algiais,
namy
apy okos
daik ais,
iskuo,
kas
susije
su
lie u iy
d asine
kul ii a
i
bui imi’®.
Zinoma,
nemaza
i
a gy
enka
pa i i
Sleiche iui
okiame
a silikusiame
k aS e,
koks
XIX
a.
idu yje
bu o
Ry uy
P isija,
ypa¢
lie u iy
gy enamos
s i ys
—
juk
lie-
u iy
kalba
en
ge iausiai
bu o
i8likusi
pa iy
ne u ingiausiy
i
amsiausiy
sluoks-
niy
a pe.
Sa o
laiSkuose
Sleiche is
a§o,
kad
jo
kamba yje
(no s
i
ge iausioje
iso
kaimo
oboje!)
p o
supu usias
g indis
Z elgia
d égna
Zemé,
iduj
jam
amybés
neduoda
musés,
0,
iSéjus
j
lauka,
uZpuola
bi iai
pelkiy
uody.
Ypa
skundZiasi
Slei-
che is
p as u
mais u,
be
o,
jo
Seimininkei
lékS és
isai
s e imas
dalykas
—
isi
jie
algo
i§
bend o
dubenio™.
Ta iau
lie u iy
kalbos
a chaiskos
o mos
jam
paleng ina
iskes i
isus
sunkumus
i
a p
Ry y
P isijos
lie u iy,
kaip
éliau
aSé
sa o
g ama ikos
p a a méje,
Sleiche is
jaudiasi
,,lyg
koks
s opus
augaly
kolekcionie ius
a ba
medZio-
ojas,
ku is,
i8 ydes
e a
Zole
a ba
nukau a
Z é j,
pami S a
po
b izgynus
i
pelkes
ji
a ginusia
kelione‘**.
Sa o
p aneSima
Vienos
Moksly
akademijai
apie
keliong
jis
i
pa adino
,,B ie e...
iibe
die
E olge
eine
nach
Li auen
un e nommenen
wissen-
scha lichen
Reise“.
I§
ik ujy
Sleiche iui
kelioné
pasiseké.
Spalio
ménesio
idu y
jis
su
gausiais
li uanis ikos
inkiniais,
0,
s a biausia,
ge ai
p amokes
lie u i8kai,
g iZo
j
P aha,
ku ,
susis emines
medZiaga,
pe
kele a
me y
pa aSé
sa o
ga siaja
lie u iy
kalbos
g ama ika.
P ieS
iSleisdamas
g ama ika,
Sleiche is
paskelbia
da
d i
maiesnes
li uanis ines
s udijas.
1853
me ais
éeky
Zu nale
,,Casopis
Ceského
Mu-
seum“
(27,
1853,
p.
320—34)
iSspausdinamas
jo
da bas
,,O
jazyku
li e ském,
z laS é
ohledem
na
slo ansky“.
Tai
A.
Sleiche io
p aneSimas,
ku j
jis
1853
me y
bi Zelio
ménesj
skai é
Ceky
Moksly
d augijos
ilologijos
sekcijos
susi inkime.
Siame
da be
Sleiche is
lygina
sla y
i
bal y
kalbas
i
p ieina
i8 adq,
kad
sla y
kalbos
y a
iSlaikiu-
sios
senesne
mo ologine
s uk i a
negu
bal y
kalbos,
uo
a pu
bal y
kalby
o-
ne iné
s uk i a
sa o
a chaiskumu
p alenkia
sla y
kalby
one ing
s uk i a.
Tais
pa iais
me ais
Vienos
Moksly
akademijos
da buose*
jis
paskelbia
s aipsni
bend u
pa adinimu
,,Li uanica‘,
ku iame
nag inéja
lie u iy
kalbos
aSybos
klausimus,
ap a ia
ank aS inj
J.
B odo skio
Zodyna,
M.
Maz ydo
1547
me y
ka ekizma,
kla-
si ikuoja
lie u iy
kalbos
eiksmaZodzZius.
Ragydamas
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Sleiche is
naudojasi
ne
ik
sa o
pa ies
su ink a
medZiaga,
anks esnémis
(D.
Kleino,
K.
G.
Milkaus,
G.
Os e meje io)
g ama ikomis,
uo
me u
jau
paskelb ais
F.
Ku Sai¢io
da bais,
be
konsul an u
j
P aha
pasik ie é
i
Ry y
P isijos
lie uyj
moky ojg
Kumu ai j,
pas
ku j
bu o
ilgiau
~~
§.
Le mann,
Augus
Schleiche ,
p.
24;
J.
Die ze,
Augus
Schleiche
als
Slawis ,
p.
32.
%
B.
Benes,
Wilhelm
on
Humbol ,
Jacob
G imm,
Augus
Schleiche ,
Win e hu ,
1958,
p.
89.
4%
J.
Die ze,
Z Sl,
IV,
1965,
p.
543;J.
Die ze,
Augus
Schleiche
als
Slawis ,
p.
32;
B.
Benes,
en
pa ,
p.
89.
# A.
Schleiche .
Li auische
G amma ik,
P ag,
1856,
p.
V.
%
Si zungsbe ich e
d.
Kaise ].
Akademie
d,
Wiss.
Wien,
Philos.
—
his o .
Klasse
11,
1853,
p.
76—156.
Sy engs
sa o
iesnagés
Ry y
P isijoje
me u
i
ig
ku io
jis
daugiausia
i
p amoko
gy osios
lie u iy
kalbos
(Kumu ai is
gy eno
ne oli
Ragainés,
KakSiuose,
ok.
G oss-Kakschen).
Lie u iy
kalbos
g ama ika
su
didesnémis
i
mazesnémis
pe au-
komis
Sleiche is
agé
sep yne ius
me us
—
p adéjo
da
ge okai
p ie&
sa o
kelione
iRy y
P iisija
1848
me ais
i
baigé
1855
me y
idu yje,
in ensy iausiai
di bo,
Zino-
ma,
pasku iniuosius
ejus
me us.
1856
me u
balandZio
ménesj
Sleiche io
knyga
»,Li auische
G amma ik“
bu o
i8leis a
P ahoje”*.
1857
me ais
bu o
i8leis a
i
sLi auisches
Lesebuch
und
Glossa ‘.
Sios
d i
s ambios
knygos
(pi moji
—
342,
an oji
—
352
puslapiu)
i
suda o
Sleiche io
lie u iy
kalbos
adoyélj,
u in i
bend a
an aS e
.,
Handbuch
de
Li auischen
Sp ache“.
Knygos
p akalboje
Sleiche is
pas e-
béjo,
kad
maZy
maziausia
jo
eikalas
ben
»pa eiks
mokslininkams
pa ikimos
me-
dziagos“.
Zinoma,
oki
uZda inj
Sis
eikalas
p aSoko
labai
oli.
Sleiche is
sa o
g ama ikoje
pi ma
ka a
lie u iy
kalbos
y inéjimo
is o ijoje
aip
placiai
i
nuosekliai,
su
jo
eikalams
bidingu
nepap as u
sis emingumu
ap asé
lie u iy
kalbos
s uk i a.
Tai
bu o
pi moji
lie u iy
kalbos
g ama ika,
pa asy a
kalbininko
p o esionalo.
T umpai
ap a es
lie u iy
kalbos
ie a
ki y
indoeu opie iy
kalby
a pe,
Sios
kal-
bos
eikime
kalbo y ai,
Siek
ick
pa eikes
Ziniy
apie
lie u iy
kalbos
a mes,
pi ma-
jame
g ama ikos
sky iuje
(p.
7—85)
Sleiche is
ap agso
lie u iy
kalbos
—
jos
Ry u
P isijos
aukS ai iy
a més
—
one ine
sis ema.
Siame
sky iuje
jis
ypaé
daug
démesio
ski ia
Saknies
balsiy
kai os
klausimams.
Tas
klausimas
bal y
kalby
g ama iky
is o-
ijoje
apsk i ai
bu o
nag inéjamas
pi ma
ka a.
RaSan
apie
Saknies
balsiy
kai a,
Sleiche iui,
a odo,
labai
p a e é
F.
Neselmano
Zodynas,
ku
ZodZiai
dazZnai
g upuojami
e imologiniu
p incipu.
Zodzius,
ku ie
jam
i
jo
alkininkui
Kumu ai iui
bu o
neZinomi,
Sleiche is
iesiog
i
pazymi
kaip
paim us
i§
Neselmano
Zodyno.
G upuodamas
bend aSaknius
lie u iy
kalbos
ZodZius,
Sleiche is,
eikia
pasaky i,
labai
nedaug
ku
y a
suklydes
(p z.,
su
Zodziu
mi i
jis
be
eikalo
g e ina
sla izma
mo ai
,,neS u ai
laido u ése“,
su
die as
—
sla izma
dy as,
os
pa ios
Saknies
Zo-
dziais
laiko
eiksmazZodzius
a i
i
i i,
Zodj
ga dus
sieja
su
eiksmazodziu
ge i).
An asis
g ama ikos
sky ius
(p.
86—169)
ski as
zodziy
da ybai.
Si
pla i
i
su-
dé inga
p oblema
Sleiche io
g ama ikoje,
kaip
p isipazis a
i
pa s
au o ius,
nag iné-
jama
da
ik
bend ais
b uoZais.
Sia
sa o iska
Sleiche io
g ama ikos
sp aga
po
is-
deSim
penke iy
me y
i§
dalies
uZpildé
jo
mylimiausias
mokinys
Augus as
Leskynas,
pa aSydamas
ik ai
kapi alinj
aniems
laikams
eikala
,,Die
Bildung
de
Nomina
im
Li auischen“
(Leipzig,
1891).
Labai
eikSmingas
y a
Zodziy
da ybos
sky iaus
pasku-
inis
pa ag a as
,,Finiges
ibe
en len e
wo e“,
ku iame
Sleiche is,
a ik
ne
pi masis
lie u iy
kalbos
y inéjimo
is o ijoje,
mégina
su o muluo i
skoliniy
nus a ymo
k i-
e ijus,
labai
jZ algiai
pas ebédamas,
jog,
pa yzdZiui,
lie .
dasid
y a
sla izmas,
nes
Salia
lie .
Saknies
dus-
(plg.
dausd,
désau i)
lauk ume
lie u i8kos
o mos
*dusé,
Salia
lie u igkos
Saknies
gyy-
lie u iSkos
kilmés
negali
bi i
Zodis
} y i
i
.
.23
Mo ologijos
sky iuje
(p.
170—254)
Sleiche is
ap a ia
lie u iu
kalbos
a dazo-
dzio
i
eiksmazZodzio
kai yba.
S engdamasis
kiek
galima
iksliau
pa ody i
lie u iu
-
kalbos
linksnia imo
bei
asmena imo
i ai uma,
jis
nesi enkina
ien
ik
sayo
pa ies
*
A.
Sleiche io
knyga
iSleido
J.
G.
Cal e’sche
Ve lagsbuchhandlung;
su
Sia
leidykla
po
ke-
liolikos
me y
J.
Basana i ius
a ési
i
,,AuS os*
spausdinimo
eikalais.
*®
P .
Ska dZius,
Die
sla ischen
Lehnwé e
im
Al li auischen,
Kaunas,
1931,
p.
14.
265