LIETUVIY
KALBOS
GRAMATIKOS
TYRINEJIMAI
LIETUVOS
TSR
MOKSLY
AKADEMIJA
PALATVES
VAKARU
AUKSTAICIU
SNEKTU
BUDVARDIS,
SKAITVARDIS,
[VARDIS*
A.
JONAITYTE
BUDVARDIS
1.
Bend osios
pas abos
Giminé.
Siu
Snek y
bid a dis
u i
3
gimines:
y iskaja,
mo e iSkaja
i
jau
nyks-
ancia
be a de,
p z.:
bdugus,
bdugi,
bdugu;
g azus,
g azi,
g azu;
kiec,
kie a,
kie .
Be a dés
giminés
bid a dZiai
apsk i ai
a ojami
gana
e ai,
o
a-,
ia-kamieniu
bid a dzZiy
be a dés
giminés
o mos
i
isai
baigia
nyk i.
Be
o,
be a de
gimine
bé a
i8laike
ik
nelyginamojo
laipsnio
bid a dziai.
Be a dés
giminés
bid a dziy
auks-
esniojo
laipsnio
o mos
i§
seno
y a
su apusios
su
aukS esniojo
laipsnio
p ie-
eiksmiais,
0
senosios
be a dés
giminés
bid a dziy
aukS iausiojo
laipsnio
o mos
aip
pa
pakeis os
aukS¢iausiojo
laipsnio
p ie eiksmiais,
p z.:
ge d'usei,
saléd-usei.
Be a dés
giminés
biid a dZiai
pap as ai
a ojami
nusaky i
Zmogaus
biisenai,
sa ijau ai,
p z.:
md*
blé-g;
né-
md:
Sil ,
né*
Sal
,, ai
man
nes a bu";
...i
as
ublé--
lis
miel;
gé-Fi
nés eik
Skn;
ka
da:
k6-ke
diena
(—nieko),
0°
ké-ke
—
negé@
i
gana
Sk;
Si dis
a al
a al
(plaka),
ka
negé
Dam;
éip
d'u
¢é
linksmu,
g azu
Skn;
eip
ne-
besmagu
be
li- aus
Da g;
daba
Siena
pjd'ué
bdugu
—
ga'l
bwi
li- aus
Dilb;
0°
jau
su
mazu
kai
bjau u,
ka
da éu
é-k;
ma:
jau
a
nebemalé-nu
a'lgi'?,
nebéeskanu
Sk.
u-kamieniai
be a dés
giminés
bid a dziai
da
a ojami
i
ki ais
a ejais,
pyz.:
lauke
é’ks
d anks
( ankumas),
d°ki
Silima,
o°
é-bo’
ésu
Sk;
Gus ,
Zi mu
diena
Dam;
d idesim
kapéiky:
mdixas
bi d.a' a
b angu
,,moké i
po
20
kapeikyu
uZ
mai8q
biida o
b angu“
Da g;
d
liga
siinku
i- a
pagi-di'i
Dam.
I§
pa yzdziy
ma y i,
kad
be a dé
giminé
iSlaikoma
daugiausia
beasmeniuose
sakiniuose,
ku
be a dés
giminés
bid a dis
eina
sudu inio
a inio
dalimi?.
Snek ose
be a de
gimine
pakei ia:
:
1.
P ie eiksmiai,
p z.:
a
d'u
gé ai?
Sa’
Ziema
biw a
gilei
sniega
Skn;
bi im
né-
ge ai;
daba
ka
zalu:
ba kSéw
bi - u,
ai
bi
gée ai
Dilb;
sd-ka,
labai,
g azei
iliui;
jau,
adé-mai,
mda:
blé-gai
Sk.
1
S aipsnis
y a
p ieS
kele a
me y
(1962)
pa aSy o
didesnio
da bo
»Sakynos
a mé™
dalis.
S aips-
niu
Sio
da bo
emomis
y a
skelb a
i
anks iau
(Z .
LKK,
.
2, p.
109—
130;
MADA,
1960
m.,
.
1(8),
Pp.
151-162;
LKK,
.
3,
p.
91-111
i
p.
79-86;
LKMSR,
p.
165—177;
LKGS,
p.
171-182.
®
Da
dél
bid a dZiy
be a dés
giminés
iSlikimo
p iezZas iy
Z .
K.
Apuues,
Ppamma uxa
s-
ToBcKo o
s3bika,
Fle po paap,
1908-1916,
p.
87.
183
2.
Bid a dziy
mo e iSkoji
giminé,
p z.:
pé A
isa
pa ad'sa i
bi a
Sal a
i
Sal a;
ale,
saka,
&
Slape
Skn;
saka,
s éika
su
i* um
( i omis)
i i
Dilb;
daba
aikd°m
aiso'm
minkSéd-usei,
o°
pi mau
piemuo
pa ginei
banda,
an
sola
acigilsi,
né-
bus
kie a
¥6:na'm,
né*
ga'l ai
Dam;
wz é-jo",
kii
n&pué
é-jes,
ga'l
i
ge a
bi ' u
guléi:
Séndie
né
labai
ka s a
Sk;
bi a
nak i
gée a
gé'udi‘i
Dilb®,
3.
Biid a dZiy
y i8koji
giminé
( e iau),
p z.:
pas o' é:jes
anduo
skdnus
gé-F ;
i ixis
( iusis)
bjau us
pjd'u
Sk;
(pinigu)
né*
é e
Si's?;
ni ,
kas
pas
jum
nauje
Skn.
Taip
bid a dziu
be a dé
giminé
nyks a
ne
ik
ap aSomosiose
Snek ose,
be
i
g e imose
Zemai iy
i
aukS aiciy
a mése.
Skaiéius.
Siy
Snek y
biid a dis
u i
ik
ienaskai a
i
daugiskai a.
D iskai os
pédsaky
y a
like
ik
isy
kamieny
dgs.
naudininke
i
0,
io,
é
kamieny
dgs.
inagininke,
ku
dél
d iskai os
i akos
y a
jsigaléjusios
o mos
be
-s.
Linksnis.
Snek y
biid a dzio
Sauksmininkas
su ampa
su
a dininku.
I8im i
suda o
ik
daugiaskiemeniai
ia-kamieniai
bid a dZiai
(medinis,
udba zdis,
api'-
ge is...)
—
jy
ienaskai os
a dininkas
i
Sauksmininkas
pap as ai
ski iasi
( ns.
Sauksm.:
medini,
udba zdi,
api-ge i...).
Be
e ka diais
ie oj
jo
i
cia
jau
a ojamas
ns.
a dininkas.
Linksniy
galiinés,
iSsky us
a ski us
a ejus,
daugiausia
y a
okios
pa ,
kaip
i
Ik*.
Kamienas.
Ap aSomujy
Snek y
biid a dziai
y a
a,
ia,
u, 0,
io,
i é
kamieny
(baIc,
medinis,
ndujes,
sma kus,
bal a,
nduje,
sma ki,
medine...).
A ski y
bid a dziy
kamienas
ka ais
nesu ampa
su
a i inkamo
lk.
bid a dzio
kamienu,
p z.:
glébnus,
glébni;
gla nus,
glézni;
léng us,
léng i;
linksmus,
linksmi,
a iau
okiais
a ejais
jis
pap as ai
su ampa
su
g e imy
Zemai iy
a miy
o
pa
bid a dZio
kamienu
(plg.
lé-ng es
~
leng iis,
liinksm?s
~
linksmus
Pp).
—
Laipsnis.
Snek ose
ski iami
3
pag indiniai
bid a dziy
laipsniai:
nelyginamasis,
aukS esnysis
i
aukS iausiasis.
Be
o,
da
y a
2
a piniai:
a p
nelyginamojo
i
aukS es-
niojo
—
auk& élesnysis
(gana
e as),
0
po
aukS iausiojo
—
isy
aukS iausiasis.
Laipsniuojami
okie
pa
biid a dZiai,
kaip
i
Ik.
Ki éia imas.
D iskiemeniai
bid a dziai,
kaip
i
lk.,
u i
ik
2
ki éiuo es:
Ill
(d-uksc,
GukS a;
li-gus,
li-gi)
i
TV
(ndujes,
nduje;
smagus,
smagi).
Daugiaskiemeniai
a-,
ia-kamieniai
bid a dZiai
ne u i
[V
ki ¢iuo és,
Daugiaskiemeniai
u-kamieniai
bid a dZiai
ne u i
I
i
II
ki éiuo és,
o-kamieniai
bid a dzZiai
—
ILi
IV
ki éiuo és,
io-kamieniai
—
IT
i
II]
i
pagaliau
é-kamieniai
—
IV
ki éiuo és.
Be
o,
labai
negausiis
i
I
bei
III
ki éiuo e
ki iuojami
daugiaskiemeniai
bid a dZiai.
Visy
kamieny
mo e iSkosios
giminés
III
i
IV
ki éiuo és
bid a dZiy
ns.
nau-
dininkas,
kaip
i
daugelyje
ki y
a miu,
u i
ki j
ne
Saknyje,
o
galiinéje,
p z.:
auks d‘i,
didelé-i,
mo'lindi,
panasé*i,
silpna'i.
Pasi aiko
da
i
ki y
a ejy,
kai
ap aSomyjy
Snek y
bid a dZiy
ki ia imas
nesu ampa
su
Ik.
I§
okiy
a ejy
miné ini
Sie:
1.
A ski i
biid a dZiai
su
p iesaga
-ingas,
-a,
kile
i
pas o u
ki i
u ingiy
daik-
a a dziu,
iSlaiko
daik a a dzio
ki éio
ie q
i
p iegaide,
pyz.:
bd-iminks,
bd-iminga;
*
Kad
auk& iau
duo uose
pa yzdziuose
y a
mo e iSkoji
giminé,
odo
a i auk inis
ki is
i
iSlikes
galiinés
balsis
a<a@.
Senasis
neki iuo as
umpasis
a
Snek ose
isais
a ejais
y a
nuk i es.
*
Dél
Zemai isky
y .
giminés
dgs.
naudininko
o my
Z .
LKMSR,
p.
168.
184
dioningi
(mé@: ai);
gé-dinks,
-a;
ka:lninks,
-a
(ké'Ins
%nek ose
y a
bu es
I
ki iuo és
Zodis,
plg.
kd‘Inai
,, am
ik os
maldos“);
kd-ulinks,
-a;
kininks,
-a
,, iebus,
-i,
pil-
nas,
-a“;
md‘links
-a;
mil inks,
-a;
pieninga;
p é- inks,
-a;
pu links,
-a;
sil inks,
-a;
é'jinks,
-a;
ilninks,
-a...
Tas
pa s
eiSkinys
pas ebimas
i
g e imose
Zemai iy
a mése,
P z.:
mil inks, pi-ninga,
giedinks,
p ué inks,
smil inks
K is.
Si oki
bid a dziy
su
p iesaga
-ingas,
-a
ki ia ima
eikia
laiky i
senojo
lie u iu
kalbos
os
iiSies
bid a dziy
d ejopo
ki éia imo
(Sakninio
i
galiininio)
liekana.
2.
Sakninio
ki gia imo
pédsaky
y a
iSlaike
i
a ski i
Snek y
biid a d#iai
su
p ie-
sagomis
-é as,
-a;
-d as,
-a;
- o as,
-a;
pyz.?
ka'ulé-c,
ké-ulé' a;
pélké'c,
-a;
séuléc,
-a;
bé'mbo'c,
-a;
gi-slo-c,
-a;
kiilo'c,
-a
(su
i8 a za
—
,,kuila“);
d-nkS uoc,
-a;
kd'uluoc,
-a;
li‘ uoc,
-a;
mil uoc,
-a;
a’
Skanuoc,
-a;
é*juoc,
-a.
Siuo
me u
be eik
isy
duo yjy
pa yzdziy
jau
ki giuojama
ne
ik
Saknis,
be
i
Pp iesaga,
i
as
p iesaginis
ki gia imas
is
labiau
apibend inamas.
3.
Bid a dZiai
su
p iesaga
-inis,
-é
daba
ki ciuojami
II
ki éiuo e,
be
ienas
Ki as
i8
jy
da
ebe u i
Sakninj
ki i,
p z.:
ba ks inis
(a nesk
kubiluka
ba ks ini):
kaulinis,
-e
|
kaulinis,
-e;
a'sa inis,
-e
||
asa inis,
-e
i
k .
4.
Il
ki éiuo e
ki iuojamas
i
bid a dis
pe niks is,
pe ni*ks e
||
pe ni*ksce.
5.
Bid a dziai
gel é-ns,
gé'l o:na;
mé-lins,
méli-na:
aud6'ns,
audo‘na
ki éiuo-
jami
III
ki éiuo e.
6.
Biid a diiai
aiskus,
-i,
lygus,
-i,
ankus,
-i
ki ciuojami
ik
III
ki éiuo e
( ns.
a d.
d'iskus,
-i,
li'gus,
-i,
d:nkus,
-i),
kaip
i
isose
g e imose
a mése.
7.
Dyejopai
—
III
i
IV
ki iuo e
—
ki giuojamas
biid a dis
b a-ngus
|
b angus,
b d'ngi
||
b angi.
Apie
aukS esniojo,
aukS élesniojo,
aukS iausiojo
laipsnio
i
i a dZiuo iniy
bid-
a dziy
ki ia ima
Z .
p.
188, 189, 191.
2.
Pap as uju
bid a dZiy
linksnia imas
Vy iskoji
giminée
a
kamienas
Vienaskai a
Daugiskai a
V.S.
baie,
a@lkans
bal i, alkani
K.
ba'l a,
a@lkana
bal u’,
alkanu*
N.
bal a-m, alkana'm
bal iem(s),
alkaniem(s)
&@
Ikanui
G:
ba'l a,
a@lkana
ba'l us,
a@lkanus
In.
ss
ba 'i u,
a@lkanu
bal ais,
alkanais
V .
bal am(e)
alkanam/(e)
bal uos(e)
alkanuos(e)
Ap aSomujy
Snek y
a-kamieniy
biid a dziy
linksnia imas,
apsk i ai,
oks
pa ,
kaip
i
1k.,
ik
su umpinamos
a ski y
linksniy
gal inés.
I8sky us
ns.
ie ininka,
a-kamieniy
biid a dZiy
linksniy
galiinés
umpinamos
aip pa ,
kaip
i
a-kamieniy
daik a a dziy
galiinés®.
Bid a dziy
ns.
ie ininko
galiiné
-e
nume ama
be eik
isa-
da,
o a
kamieno
daik a a dziy
—
niekada.
Be
o,
daugiaskiemeniai
biid a dzZiai
kaip
i
g e imose
Zemai iy
(p z.,
Ku sény)
a mése,
i8sky us
ik
spal y
pa adinimus
(gel é-ns,
mé'li‘ns,
audé-ns...),
ns.
naudininke
Salia
sa o
senosios
i a dinés
galinés
jau
u i
i
e iau
a ojama
daik a a dine.
*
Z .
LKK,
.
3,
p.
98-99.
185
ja
kamienas
Vienaskai a
Daugiskai a
V .
langainis,
za'ls
V.S.
langdinei,
Zali
K.
langdine,
Zale
K.
—
langdai iu’,
Zalu:
N.
langdi iui,
Zala'm
N.
_
langai i a"m(s),
—
Zaliem(s)
G.
langaini,
Zale
||
2a'li
G.
_
langdi us,
Zdlus
In.
langdi iu,
alu
In.
—_Langdineis,
Zaleis
V .
langGini’,
Zalem(e)
V .
langdi uos(e),
Zdluos(e)
S:
langaini
Daugiaskiemeniy
ia-kamieniy
bid a dziy
ns.
naudininkas
u i
daik a a dine
galiine.
ISim i
suda o
ik
bid a dis
didelis.
Ta iau
i
jo
ns.
naudininkas
ka ais
jau
u i
daik a a dine
galine.
ja-kamieniai bid a dziai,
ns.
a dininke
u j
galiine
-ias,
ns.
galininke
u i
g e imine
o ma
su
galiine
-i,
p z.:
pésées
||
pésc:
pésce
||
pé's i.
Fo mos
su
galiine
-i
a si adusios
pagal
y
ia-kamieniy
bid a dziy
ns.
galininka,
ku ie
désningai
as.
galininke
u i
-i*.
Tas
pa s
eiSkinys
bidingas
i
g e imoms
Ze-
mai¢iy
a méms.
Vns.
ie ininke
Salia
daZniau
a ojamos
daik a a dinés
galinés
daugiaskie-
meniai
biid a dziai
su
p iesagomis
-yks is,
-inis
da
e ka Ciais
u i
i
senaja
i a dine,
p z.:
medini:
||
medinem,
aka i*kS i:
|
aka i*kScem.
G e imos
Zemai iy
a més
i8-
laiko
s eika
senaja
i a dihe
galiine.
u
kamienas
Vienaskai a
d
Daugiskai a
VS.
li-gus
li-gus
K.
li-gaus,
li-gu
lige
N.
li -ga'm
li-giem(s)
G.
li-gu
li-gus
In.
li-gu
li-geis
V .
li-gem
li-Zuos(e)
u-kamieniy
bid a dZiy
linksnia imas,
i8sky us
ans.
kilmininka,
‘nesiski ia
nuo
Ik.
Vns.
kilmininkas
Salia
senosios
u-kamieniy
bid a dziy
o mos
Snek ose
ka -
ais
jau
u i
i
ia-kamieniy
o ma.
A odo,
kad
ia
kamieno
o moms
pe ei i
j
u
kamie-
na
galéjo
padé i
g e imy
Zemai iy
a miy
(Ku 8énai,
Papilé,
Akméné)
pa yzdys,
nes
jose
u-kamieniai
biid a dzZiai
ia
kamieno
o my
u i
jau
ge okai
daugiau.
Taciau
ia
kamieno
o mos
j
u-kamieniy
bid a dziy
kilmininka
gali
b au is
i
pagal
paciy
y
Snek u
ia-kamieniy
daik a a dZiy
ns.
kilmininko
analogija,
plg.:
suklipa
an
li-ge
ké-le;
nieku
na andu
dpuole
mé-die;
séne
(ka é)
isplempe
puse
kibila
si ' e
a‘ndine
Skn.
®
Pig.
okios
pa
kilmés
ia-kamieniy
daik a a dZiy
ns.
galininka,
Z .
LKK,
.
3,
p.
100—101.
186
Mo e igkoji
giminé
Visy
kamieny
mo e i8kosios
giminés
bid a diiai
linksniuojami
aip pa ,
kaip
i
y
pa iy
kamienu
mo e igkosios
giminés
daik a a dZiai,
odél
nei
pa adigmu
pa yz-
dziy,
nei
pas aby
apie
a ski us
linksnius
sky ium
nebeduodama,
nes
inka
ai,
kas
pasaky a
apie
a i inkamy
kamieny
mo e ixkosios
giminés
daik a a dZius’.
Cia
galima
p idé i,
kad
biid a dZiai
i- i-ksee,
Sindieni-ksée
||
Sendieni'ks e,
aka i'kSée
Salia
io-kamieniy
u i
i
é-kamienes
o mas
( i' i'kS e,
Sindieni*ks e
||
Sendieni-ks e,
aka-
i-ks e;
os.
kilm.
i i‘kS es,
sindien -ks es
||
Sendieni-ks es,
aka i'ks es
i
. .),
0
bid a dziai
didele,
désiné-,
kai é’
ns.
kilmininke,
ie ininke,
dgs.
naudininke,
jna-
gininke
i
ie ininke
Salia
sa o
senuju
é-kamieniy
o my
u i
g e imines
io
kamieno
o mas,
p z.:
ns.
kilm.:
didelé-s
||
didelo-s,
désiné-s
||
déSi ios,
kai é's
||
kdi o-s;
yns.
.:
didelé:
||
didelo-,
désiné:
|
déxino-,
kai é-
||
kdi o-;
dgs.
naud.:
dideliun(s)
||
didelé-m(s)
||
didelé-m(s)...;
dgs.
in.:
didelum(s)
||
didelé-m(s)
||
didelo-m(s)
...;
dgs.
.:
—
didelé-s(e)
||
didelo-s(e)
||
dideluos(e)....
Toks
pa
eiSkinys
pas ebimas_
i
g e imose
Zemai iy
a mése.
Tai
—
kamieny
miSimo
ezul a as.
Tiesa,
iy
biid a -
dziy
kamieny
miSimui
Siek
ick
po eikio
galéjo
u é i
i
i a dZiuo inés
a i inkamu
linksniy
o mos,
ku
kaip
ik
gi dé i
aiSkus
kamiengalinis
io,
p z.:
ns.
kilm.
kai-
F6'ses,
ns.
ie .
kai 6-jo°
i
.
.
3.
Bid a dZiy
laipsnia imas
AukS esnysis
bid a dzZiy
laipsnis
Ap aSomuju
Siau és
aka y
aukS ai iu
Snek y
(kaip
i
daugelio
g e imy
auké-
aiciy
bei
Zemaiciy
a miy)
aukS esnysis
bid a dziy
laipsnis
nuo
Ik.
ski iasi
ik ai
i agale
p iegaide,
p z.:
auks é'snis,
auks é-sne;
bal é-snis,
bal é-sne;
didé-snis,
didé'sne.
Sio
laipsnio
bid a diiai
linksniuojami:
Vy iSkoji
giminé
Mo e iskoji
giminé
Vienaskai a
Daugiskai a
Vienaskai a
Daugiskai a
VS.
bal é-snis
bal ésni
VS.
bal ésne
bal é-snes
bal ésnei
K.
bal é-sne
K.
—
bal éS io-s
bal ésiu:
bal ésne
( e .)
bal ésiu:
bal ésné's
(l.
e .)
bal é-snes
N.
bal esid'm
bal esniem(s)
N.
—
bal esnéi
bal esi im(s)
bal é-S iui
bal esié-m(s)
bal esné-m(s)
G.
bal é-sni
bal éS ius
G.
bal é-sne
bal ésnes
In.
bal és iu
bal ésneis
[n.
bal ésne
bal ésium(s)
bal és io-m(s)
bal ésné*m(s)
V .
bal esnem(e)
bal éS uos(e)
-
V .
—bal eS io
bal és io's(e)
bal é
Siio-
bal ésné-s(e)
bal esné
bal éS iuos(e)
?
Z .
LKK,
.
3,
p.
100-103.
187

Vy i8kosios
giminés
aukS esniojo
laipsnio
biid a dZiy
ns.
naudininkas
i
dgs.
a dininkas
u i
i
ia
kamieno
daik a a dZiy
o mas.
Mo e iskosios
giminés
aukS esniojo
laipsnio
biid a dZiy
ns.
kilmininko,
ie i-
ninko,
dgs.
naudininko,
inagininko
i
ie ininko
senasias
é-kamienes
o mas,
kaip
i
g e imose
Zemai iy
a mése®,
iSs umia
a i inkamos
io
kamieno
o mos.
I§
pa adigmos
ma y i,
kad
kai
ku ie
aukS esniojo
laipsnio
biid a dZiy
linksniai
ki éiuojami
d ejopai:
a ba
jie
u i
ki i
p iesagoj,
a ba
galiinéj
(i8
jos
jis
a i aukia-
mas
j
pi maji
skiemenj).
Toks
ki ia imas
gali
bi i
a si ades
dél
keliy
p ieZas iu:
1.
Dél
ap aSomyjy
Snek y
ki io
a i aukimo
sa o iskumy.
Taip,
p z.:
ns.
inagininkasi
dgs.
galininkas
isai
désningai
gali
bi i
ki iuojami
d ejopai:
bdl es u,
bal esne;
bal eSius,
bdl esnes
i
bal éShu,
bal ésne;
bal éS us,
bal ésnes.
Pagal
uos
links-
nius,
ku
ki is
désningai
gali
bi i
a i aukiamas
j
p ieSpasku inj
skiemenj,
oks
ki -
Gia imas
gali
bi i
apibend inamas
i
ki iems
linksniams.
Tokiam
apibend inimui
ypa é
palankios
salygos
y iniame
Snek y
plo o
pak a8 yje,
nes
g e imos
idu io
aukS ai iy
a més
(JOniskis
i
k .)
ki i
pap as ai
linkusios
a i auk i
ik
j
p ie’pasku-
inj
skiemenj,
p z.:
dgs.
a d.
senésni,
dgs.
kilm.
senéS iu.
2.
A ski y
aukS esniojo
laipsnio
bid a dZiy
linksniy
ki is
gali
bi i
apibend in-
as
pagal
pas o iai
ki éiuojamus
linksnius,
p z.:
ns.
kilm.
bal é:snes,
ns.
ie .
bal é-S io'
||
bal é-sné*
i
k .
3.
Auk8 esniojo
laipsnio
bid a dZiy
ki ¢ia imo
i ai a imui,
ypaé aka inéje
Snek y
plo o
dalyje
(Sakyna,
SiupYliai,
Auksuéiai),
da
gali
u é i
j akos
i
g e ima
Zemai iy
dinininky
Ku Sény
a mé,
ku ioje
ie
biid a dziai
ki iuojami
II
i
IV
ki éiuo e.
Dél
Sios
a més
balsiy
asimiliacijos
désniy
kai
ku iuose
linksniuose
nepa-
ilginamas
ki éiuo as
p iesagos
-esnis,
-é
balsis
e,
p z.:
y .
g.
ns.
a d.
ge ésnis,
as.
naud.
mazés u’,
ns.
gal.
jaunésni
i
k .
Tokios
o mos
leng ai
galéjo
pe simes i
i
ij
ap aSomasias
Siau és
aka y
aukS ai¢iy
Snek as.
AukSéiausiasis
bid a dzZiy
laipsnis
Ap aSomosiose
Snek ose,
kaip
i
isose
g e imose
a mése,
biid a dZiy
aukS¢iau-
siasis
laipsnis
pada omas
su
p iesaga
-(i)ausis,
-(i)ausia,
p z.:
bjau d-usis,
bjau a'u-
se;
ge d'usis,
ge d'use;
pikédusis,
pikéduse.
Dél
Sio
laipsnio
bid a dZiy
linksnia imo
pasaky ina
ik
ai,
kad
y iSkosios
giminés
aukS iausiojo
laipsnio
biid a dZiy
nuo
Ik.
ski ingi
ke e as
linksniy:
ns.
a dininkas
(ska d-usis),
galininkas
(ska d‘usi),
ie ininkas
(ska id'usem(e)
||
ska id'usi*)
i
dgs.
a dininkas
(ska d'usei)®.
Vos.
ie ininko
daik a a diné
o ma,
a ojama
Salia
senosios
aukS iausiojo
laips-
nio
ns.
ie ininko
o mos,
ebé a
e a.
Mo e iskosios
giminés
aukS¢iausiojo
laipsnio
biid a dziy
linksniy
galiinés
nieku
nesiski ia
nuo
io-kamieniy
daik a a dziy
linksniy
galiniy’®.
AukS€iausiojo
laipsnio
biid a dziy
ki gia imas
oks
pa ,
kaip
i
Ik.
®
Da
Z .
LKMSR,
p.
167.
*
Dél
ju
san ykio
su
g e imy
idu io
aukS ai iy
i
Zemaidiy
a miy
a i inkamais
aukS<iausiojo
laipsnio
biid a dziy
linksniais
Z .
LKMSR,
p.
167.
1
Z .
LKK,
.
3, p.
102.
188
Ki i
bid a dzZiy
laipsniai
1.
AukS élesnysis.
Auk& élesnysis
laipsnis
pada omas
su
p iesaga
-élesnis,
-éles-
né,
p z.:
didé'lesnis,
didé-lesne;
mazé'lesnis,
mazé-lesne.
Sio
laipsnio
bid a dzZiai
ap aSomojo
plo o
Snek ose
gana
e i.
Vy i8kosios
giminés
auk% élesniojo
laipsnio
biid a dziy
linksniu
galiinés
okios
‘pa ,
kaip
i
aukS esniojo
laipsnio,
i8sky us
ns.
naudininka,
ku is
isai
nebe u i
i a dinés
o mos,
o
ik
daik a a dine
—
mazéles ui.
Mo e iSkosios
giminés
aukS élesniojo
laipsnio
bid a dziai
linksniuojami
kaip
mo e iskosios
giminés
aukS esniojo
laipsnio
biid a diiai
ik,
iSsky us
ns.
ie ininka,
nieku
ne u i
g e iminiy
io-kamieniy
o mu.
Sio
laipsnio
bid a dziy
ki is
y a
pas o us.
2.
Visyu
aukSéiausiasis
bid a dziy
laipsnis.
Sis
laipsnis
pada omas
i§
i ai iu
sin aksiniy
kons ukcijy:
a)
I a dzio
pa s,
pa i
i
bid a dzio
j a dziuo inés
o mos,
p z.:
pac
didi‘sis:
pace
didza‘je
isi inka;
&je pa
pa i
gili:ji
sniega
Skn:
as
pa i
sené-ji,
pa i
g az6-ji
Sk;
pa&
is
ge iejei
ais ai
Dilb.
Si
kons ukcija
a ojama
labai
plagiai.
b)
I a dzio
pa s,
pa i
i
bid a dzio
aukS¢iausiojo
laipsnio
o mos,
p z.:
elzbie a
pa i
send-use;
anie
pa- is
bjau a-usei.
Si
kons ukcija
ap aSomosiose
Snek ose
gana
e a.
c)
AukSéiausiojo
laipsnio
bid a dzio
i
Zodeliy
uz
is
(uz
is
se id-use),
pa
is
pa
isus,
pa
isas
(s aba duskis
pa
isus
se dé-usis
Dilb;
S io ims,
—
as
pa
is
leigid-use
mi is
Auks);
isu’
( isu’
send-usis
palikau
Sk),
k6°
(k6é-
send-use
daine
Zdai h iok
D g)
i
k .
d)
Nelyginamojo
laipsnio
bid a dziy
daugiskai os
kilmininko
i
aukS iausiojo
laipsnio
o mos,
pyz.:
gé ii*
ge d'usis,
nauji ’
naujausis.
e)
AukS esniojo
laipsnio
bid a dziy
i
Zodeliy
uz
is,
pa
is
i
k .,
pwz.:
uz
is
ge é'snis;
pa
is
jauné-sne;
pa
isas
ge é'sne
i
k .
Ypa ybés
in ensy umas
gali
bi i
nusakomas
i
da
kKi aip,
p z.:
bale
baléé-usis
»,labai
bal as,
nepap as ai
bal as“,
gé s
ge d'usis,
jlioc
juodzdé-usis.
4.
a dziuo iniai
bid a dziai
I a dZiuo iniai
biid a dziai
8nek ose
labai
gy i
i
placiai
a ojami.
Jy
kilmé™
i
a osena™
okia
pa ,
kaip
i
Ik.
I a dZiuo inés
o mos
da omos
i
i§
aukS esniojo
bei
aukS iausiojo
laipsnio
biid a dZiy.
Tagiau
aukS élesniojo
i
isu
aukS¢iausiojo
laipsnio
biid a dziu
j a -
dZiuo inés
o mos
palygin i
e os.
.
Pa yzdZiai:
aukS esniojo
laipsnio
i a dziuo inés
o mos:
ge esni'sis,
ge esio-ji;
amsesni‘sis,
amsesio-ji;
aukS élesniojo
laipsnio
—
ge é-lesni-sis,
ge é-leSho-ji;
auk8-
Giausiojo
laipsnio
—
ge d-usi'sis
||
geFd-usesis
( e .),
ge d'uso-ji;
send
usi'sis
||
se é-u-
sesis,
se id'u o‘ji;
isy
aukS iausiojo
laipsnio
—
isu:
geFa'usi'sis
||
isu’
geFd-usesis,
isu’
geFd'uSo*ji.
4
Z .
Z.
Zinke i ius,
[BIB,
p.
5—18
i
LD,
p.
277-279.
18
Z .
A.
Valeckiené,
Daba inés
lie u iy
kalbos
j a dZiuo iniy
biid a dZiy
a ojimas,
Li-
e a ii a
i
kalba,
.
2, p.
172-256;
LKG,
.
1,
p.
505—513.
189
Linksnia imas
Vy iskoji
giminé
Vienaskai a
V.8.
_
bal asis,
aiskisis,
auki esni‘sis,
__se idusi'sis,
ba'l asis,
aiski‘sis
diski-sis
||
g azesis,
senid-usesis
(l.
e .)
K.
ba'l o-je,
awisko-je,
auks eshio-je,
send-uSo'je
N.
ba:l o-jui,
aisko-jui,
auks éSiio-jui,
—_—-senéuSo°jui
G.
ba'l a‘ji,
@iskuji,
auks ésni‘ji,
send'usi'‘ji,
@iskiji,
se id'use’ji(l.
e .)
s ambe’ji,
In.
bal ioju,
aiskiioju,
auks eShuoju,
seid
uSuoju
V .
bal amé-je,
aiskemé
je,
aukS esnemé-je,
—
se id"useme*je
Daugiskai a
S.
bal iejei,
aiskiejei,
aukS esniejei,
send
usiejei
K.
bal i
ju’,
aiski ju’,
auks esni
ju’,
sed’
uSu'ju"
N.
bal ies,a'm(s),
—
aiskieS a°m(s),
aukS esnieS a"m(s),
senid'usieSa°m(s)
bal iesiem(s)
(1.
e .),
G.
bal ioSus,
aisk osus,
aukS eSiiosus,
se id"usuosus
In.
bal aiseis,
aiskéiseis,
aukS esnéiseis,
seid
useiseis
V
bal iioSuos(e),
aiski osuos(e),
aukS eSi ioSuos(e),
se id’uSuosuos(e)
I§
uw
kamieno
kilusiy
j a dZiuo iniy
bid a dziy
ns.
a dininkas
u i
d ejopas
g e imines
o mas,
p z.:
aiski-sis,
g azésis.
Ju
a si adima,
u
bi ,
eikia
laiky i
g e imy
Zemai iy
a miy
j akos
ezul a u’®.
Ka ais
su inkame
i
ki okio
pobidZio
g e iminiy
o mu,
p z.,
i@*ks us
—
u'ks-
usis
||
u’ks asis
Dilb.
Fo ma
u’ks asis,
u
bi ,
a si ado
dél
a
kamieno
analogijos
(plg.
bal dsis,
pik asis).
Auk& iausiojo
laipsnio
i a dZiuo iniy
bid a dZiy
ns.
a dininko
g e iminiy
o my
su
-y-
kilme
galima
paaiSkin i
pap as yjy
bid a dziy
aukS iausiojo
laipsnio
ypa umais:
ge d'usi'sis
<
ge d'usis
+-jis.
I a dZiuo iniy
bid a dZiy
ns.
naudininkas,
kaip
i
g e imose
Zemaiciy
a mése,
be u i
ik
daik a a dine
galiine™.
Vy .
giminés
i a dZiuo iniy
bid a dZiy
ns.
galininkas
u i
okios
pa
kilmés
g e imines
o mas,
kaip
i
ns.
a dininkas.
ia-kamienés
o mos
g dze‘ji,
s ambe‘ji
ie oj
u-kamieniy
bus
a si adusios
pagal
ns.
a dininko
analogija.
Vy .
giminés
j a dZiuo iniy
bid a dZiy
ns.
ie ininkas
pada y as
panaSiai
kaip
g e imose
Zemai iy
a mése,
p z.:
didemi-jie
K 8,
dideméijie
Pp'®.
Pa ioje
Pa-
Zemai éje
pasi aiko
jau
be eik
g ynai
Zemai i8ky
ns.
ie ininko
o my,
p z.:
maza-
mé‘jie
K p.
18
Pilg.
LKMSR,
p.
167—168.
14
Dél
p ieSgaliininio
-o(j)-
kilmés
Z .
Z.
Zinke i ius,
[BIB,
p.
93—94
i
LD,
p.
285.
1%
Dél
kilmés
Z .
K.
Apuuc ,
Tpamma uxa
nu oscxo o
ssbika,
Ile po pagn,
1908—
1916,
p.
114.;
Z.
Zinke i ius,
LD,
p.
113.
190
Dgs.
a dininkas
i
dgs.
naudininkas,
kaip
i
g e imose
Zemaiéiy
a -
mése
(Papilés,
Ku Sény),
u i
daik a a dines
galiines!*.
Vy i8kosios
giminés
j a dZiuo iniy
bid a dZiy
ns.
a dininkas
isu
Zemaiciu
pa ibiu
ka ais
ki iuojamas
Zemai iskai,
p z.:
bd'/ asis,
didi'sis.
bal é’ji,
bal é-ses,
ba'l a‘jei,
ba'l a‘je,
bal a-je,
bal é-jo-,
AS
K.
N.
G.
In
V .
.8.
ba'l o'ses,
bal é'ses,
bal i
ju,
bal iimsum(s),
bal é-Sum(s),
bal é'So"m(s),
G.
‘bal a’ses,
2A
In.
bal iimsum(s),
bal d'Ssum(s),
bal é"So'm(s),
bal é'So's(e),
bal iiosuos(e),
M
Mo e iskoji
giminé
Vienaskai a
aisk
6-ji,
auks esno-ji,
aisk6'ses,
auk§ esno'ses,
ai k
a'jei,
auks esh
a’jei,
aiska’je,
auks eSsiia‘je,
aiska'je,
auks es dje,
aiskéjo-,
auks esno-jo-,
Daugiskai a
aisko'ses,
aiskéses,
aiski ju-,
aiskiinsum(s),
aisk6-Sum(s),
aisk6°S0'm(s),
aiska'ses,
did26-ses,
aiskiimsum(s),
aiské-Sum/(s),
aisk6-So'm(s),
aisk6°So's(e),
aiskiiosuos(e),
auk éS io'ses,
auks esnd
ses,
auks esni
ju’,
auks eshiimsum(s),
aukS esid
sum(s),
auks esid'So'm(s),
aukS esid'ses,
auks esniunsum(s),
auks esid
Sum(s),
aukS esid'so"m(s),
aukS esid'So's(e),
aukS esiiiosuos(e),
send
uso
ji
send
uSo'ses
send'uSs
a°jei
sehd'uSa‘je
Se id'uSa‘je
se id'uSo'jo"
Se id'uSo'ses
sendusujwi
se ia'uSumsum
(s)
se ia'
uso’
Sum(s)
Se id'uSo°So°m(s)
senid'uSa'ses
send
usumsum(s)
se id'uSo'Sum(s)
Seid’
uso°So°m(s)
Se id'uSo'So"s(e)
send
usuoSuos(e)
Dgs.
naudininko
i
inagininko
linksniai
Snek ose
isais
a Z ilgiais
jau
su-
ape
i
u i
po
3
ienodas
g e imines
o mas,
i8
jy" iena
su
i8laiky u
1
komponen o
p iebalsiu
m
i
uo
pa iu
sud igubin a
galiine
um.
Ry iniame
plo o
pak aS yje
(Skais gi io
apylinkése)
e ka iais
su inkamos
okios
g e iminés
dgs.
galininko
o mos,
kaip
pyz.:
didé-ses,
did o'ses.
A odo,
jos
bus
a éjusios
i§
y y
aukS ai iy
a miu,
plg.
K iuki
dgs.
gal.
ge é-8s
(Sia
Ik.
¢
e ia-
mas
j
9,
p z.:
ko’SAS
~
kdsnis)*.
Ap aSomosiose
snek ose
d ejopai
ki iuojamas
dgs.
a dininkas.
Dgs.
naudinin-
kas
i
dgs.
inagininkas
ki iuojamas
ienodai
—
p iegaidés
ski umas
i§
klausos
nejau iamas.
%
Dél
daik a a diniy
galiniy
a si adimo
Z .
Z.
Zinke i ius,
IBIB,
p.
83—85i
LD,
p.
268
—
269.
17
Dél
Siu
o my
kilmés
i
papli imo
Z .
Z.
Zinke i ius,
[BIB,
p.
27—28
i
LD,
p.
291-292.
191
Be a dés
giminés
y a
ik
i a dis
kas
ki a,
p z.:
a
daba
ai
jau kas
ki a
Skn;
daba
ai
kas
ki a
a é- :
2é-me
a lijus,
minks a
Da g.
Kad
Gia
be a dé
giminé,
ma y i
iS
sakiniy
p asmés,
be
senoji
Snek y
be a dés
giminés
o ma
u é y
bi i
one iskai
su umpéjusi:
kas
ki .
Dél
o
Si
i a dZio
o ma
ji
ap aSomasias
Snek as
a ba
y a pa-
ekusi
iS
ki y
a miy,
a ba
bu o
p ide in a
p ie
mo e igkosios
giminés
ns.
a di-
ninko,
iSlaikan io
galininj
a.
Visu
ki u
ie oj
be a dés
giminés
pap as ai
a ojamas:
a)
Vy iSkosios
giminés
ns.
a dininkas,
p z.:
as
jau
né°
didele
laime
Zg;
b)
Vy iskosios
giminés
ns.
galininkas,
p z.:
a
pdda ei
a’,
ka’
a¥
au
sakau
Skn.
Skaiéius.
I8sky us
asmeninius
i a dZius
a5, i,
d-ms a,
negimininiai
j a dZiai
skai iais
nekai omi.
Asmeniniai
j a dZiai
as,
i,
dns,
dna,
jis,
ji
u i
3
skai ius:
ienaskai a,
daugi-
skai a
i
d iskai q.
Tiesa,
Salia
jy
d iskai iniy
o my
lygiai
aip
pa
daZnai
daba
jau
a ojamos
i
daugiskai inés.
A ski y
linksniy
d iskai iniy
o mu
pasi aiko
i
pa odomujy
i a dziu
sis,
as
pa adigmoje,
p z.:
a d.
uodu,
é-d i
(mo .
g.),
S iodu
||
Siedu;
kilm.
iod ieju'.
Gal
bi ,
d iskai os
o mos
¢ia
bus
uZsilikusios
pagal
i a di
dns,
dna,
didesnéje
Snek u
plo o
dalyje
a ojama
i
kaip
asmeninj,
i
kaip
pa odomaji.
Kaip asmeninis
i a dis
jis
désningai
u i
d iskai os
o mas,
ku ias
ka ais
iSlaiko
i
a ojamas
pa odomuoju.
Visi
ki i
Snek y
i a dZiai
be u i
ik
ienaskai a
i
daugiskai a.
Linksnis.
Vns.
i
dgs.
ie ininko
nebe u i
asmeniniai
j a dZiai
as,
z.
Vie ininko
ne u i
i
negimininiai
j a dZiai
nieks,
iskas,
kas
i
isi
su
juo
pada y i
sudé iniai
i a dziai
(bele
kas,
kas
néns
||
nén ...).
Siy
i a dziy
ie ininka
pakei ia
p ie eiksmiai.
I a dziy
linksnia imo
ski umy
nuo
Ik.
pasi aiko
i
daugiau.
P z.:
a)
Vy iSkosios
giminés
i a dZiai
dns,
jis,
kas,
ka as,
Sis,
as,
a as
i
negimini-
niai
nieks, iskas
ns.
jnagininke,
be
pag indinés
o mos
dnuo,
jud,
kué,
ka uo,
nieku,
Siio,
io,
iskuo,
u i
da
i
kiek
e esnes
g e imines
o mas
su
-m:
dnuom
||
dnum,
jiiom,
kiiom
||
kiim,
ka uom
||
ka um
( eé.),
niekuom
||
niekum,
S iom
Sim,
iiom
||
im,
a uom
||
a um
( e .),
iskuom
||
iskum.
b)
I a dziy
dns,
kic,
as
os.
ie ininkas
Salia
o my
dnam(e),
ki am(e),
am(e)
aka inéje
Snek y
plo o
dalyje
u i
e ka ¢iais
i
g e imines
o mas
dnem(i),
ki em(i),
ém(i)?",
c)
Vy iskosios
giminés
i a dziy
daugiskai os
naudininkas
a iau
Zemai iu
ibos
(Auksuéiai,
K uopiai,
iS
dalies
i
Sakyna)
g e a
o my
su
galiine
-iem(s),
p z.:
aniem(s),
ki iem(s),
u i
i
Zemai i$kas
o mas
su
galiine
-im(s),
p z.:
ims.
d)
I a dziu
dns,
kd as,
Sis,
as,
a as
daugiskai os
galininkas
Salia
o mu
an os,
ka ios,
S os,
ios,
a ios
aka inéje
§nek y
plo o
dalyje
u i
i
Zemai iskas
o mas
dnus,
ka us,
Sis,
is,
a us®®,
e)
Mo e iSkosios
giminés
i a dziu
jokia,
kokia,
okia,
Siokia,
ki okia,
yienokia,
isokia
ns.
a dininkas
u i
galiine
-i
p z.:
j6°ki
||
jé°ki
||
jO-ki
~
joki
joki,
ko°ki
ké-ki
||
ké-ki
~
k6ki
||
koki.
Tokia
pa
galiine
Sie
j a dZiai
u i
kai
ku iose
g e imose
idu io
aukS ai¢iy
(p z.;
Rudiskiy,
Dauno a és
kéki,
éki)
i
Zemai iy
dounininky
(p z.:
Papilés
iiok;?
~
oki)
a mése.
*
Dél
jy
kilmés
Z .
LKMSR,
p.
169.
*
Pilg.
LKMSR,
p.
168.
*
Placiau
Z .
LKMSR,
p.
169.
198

)
[ a dZiy
dna,
ji,
ka a,
si,
a,
a a
ns.
inagininkas
isame
Snek uy
plo e
dazniau-
siai
u i
ik
j a dZiuo ines
o mas:
and:je,
jd-je,
ka d'je,
Sd-je,
é-je,
a é:je.
Be
o,
apie
Auksuéius,
K uopius,
o
ka ais
i
Dilbinus,
Sakyna
pasi aiko
i
jau
su umpin y
i a dziuo iniy
o my:
and‘i,
ka d‘i,
§€i,
d*i.
Tokios
su umpin os
o mos
a ojamos
i
kai
ku iose
g e imose
Zemai iy
a mése,
pyz.:
Ku sénu
andi
~
andja,
ka dai,
5éi,
ai.
Neji a dziuo iniy
o my
kiek
dazniau
su inkama
p ie
idu io
auks ai¢iy
ibos
apie
KYbu ius,
ka ais
Skdis gi j
i
k .,
p z.:
sii_ja~su
ja,
a
Kyb,
d
Sk.
I a dziuo inés
ns.
inagininko
o mos
ie oj
nei a dziuo iniy
pasi aiko
i
g e imose
idu io
aukS ai¢iy
a mése,
p z.:
Rudiskiu
d
i
jd-je,
a’je.
g)
I a dis
d
ienaskai os
ie ininke
Salia
mo e iskosios
giminés
o mos
16
labai
daZnai
u i
i
y iSkosios
giminés
ns.
ie ininko
o ma
am(e)®.
h)
I a dziai
dna,
ji,
ka a,
a a,
si,
a
daugiskai os
galininko
linksnyje
u i
ilga
galininj
a:
and’s,
jd-s,
ka a-s,
§d's,
a’s,
a d’s.
Ta iau
ka ais,
ypaé
a éiau
Zemaiéiy
ibos,
su inkamos
o mos
i
su
umpu
a:
as,
dnas.
i)
| a dZiai
kas
i
as
galininke
ka ais
u i
i
neaiSkios
kilmés
o mas
kilo,
io
(Sakyna,
K uopiai)".
Ki éia imas.
Vieningos
ki éia imo
sis emos
j a dZiai
ne u i.
Pagal
ki éia ima
jie
suskyla
i
kele a
g upiy,
ku ios
iena
nuo
ki os
daugiau
a
maziau
ski iasi.
2.
Linksnia imas
Asmeniniai
i a dZiai
Snek ose
a ojami
asmeniniai
i a diiai:
as,
u,
dns,
dna,
jis,
ji,
amis a,
pac,
pa i.
I a dZiai
as,
.
P ie
ns.
a dininko
as,
i
gana
daznai
p idedama
enkli iné
dalely é
-ai:
aSai,
ijei.
Vns.
kilmininko
o mos
madné’s,
a é's,
u
bi ,
pada y os
galininio
ki ia-
imo
é-kamieniy
daik a a dziy
ns.
kilmininko
pa yzdziu,
plg.
ka és,
a ské's.
Snek y
one inémis
ypa ybémis
jy
ki okios
kilmés
paaiskin i
negalima.
G e imose
Zemai iy
i
idu io
aukS ai iu
a mése
okiu
ns.
kilmininko
o my
né a.
Vns.
naudininko
o mos
y a
md-n,
d-u.
Salia
md‘n
plagiai
a ojama
i
su-
umpin a
o ma
md’.
Vas.
galininko
o mos
mani
~
mani,
a i
~
a i
su ampa
su
g e imy
idu io
aukS ai iy
i
Zemai iy
a i inkamomis
o momis.
Apie
K uopi s,
Dilbinus,
Sakyna
ka ais
ie oj
ip as inés
ns.
galininko
o mos
a i
pasakoma
i
¢é i.
$i
o ma
g eigiausiai
a éjusi
i8
akmeniskiu
Zemaiciu,
be
a ski-
ais
a ejais
gali
bi i
pasakoma
i
dél
la iy
kalbos
j akos.
Vns.
jnagininko
o mos
mdnim,
a im
nuo
Ik.
ski iasi
ik
su umpin a
galine.
Dgs.
a dininko
o mos
y a
més,
jis.
Tagiau
Salia
o mos
més
be eik
isame
Snek u
plo e
a ojama
i
mds.
Plg.
g e imy
zemai iy
a miy
(Ku sény
i
Papilés)
mas.
*
Pla iau
Z .
LKMSR,
p.
169
i
LKGS,
p.
178.
“
Dél
jy
Z .
LKMSR,
p.
169
i
LKGS,
p.
177.
*
Dél
dns,
dna
i
jis,
ji
a ojimo
plo y
2 .
LKMSR,
p.
169—170.
199
Dgs.
kilmininke
Salia
mi su,
ji-su*
labai
pla iai
a ojamos
i
g e imoms
iZemai iy
a méms
bidingos
o mos
mii‘sa
~
miiso,
jisa
~
jiso.
{
asmeniniy
a dziy
dgs.
kilmininka
galiiné
-o
g eigiausiai
pa eko
pe
sa ybinius
j a dZius
mana
~
mano,
a a
~
a o",
Dgs.
naudininko
o mos
y a
miim/(s),
jim(s).
Galinini
s
i8laiko
ik ai
pa i
pazemai é
i
ai
nedésningai.
Dgs.
galininko
o mos
ap aSomosiose
Snek ose
labai
i ai ios:
Salia
iS
dgs.
naudininko
a éjusiy
o my
miim(s),
Jjéim(s)
imamos
a o i
i
daba inés
dgs. ina-
gininko
o mos
miim/(s),
jum(s).
A giau
Zemai iy
ibos
dgs.
galininkui
eik8 i
a o-
jamos
senosios
dgs.
inagininko
o mos
mumis,
jimis,
0
apie
Sakyna
i
A ksuéius
e ka iais
pasi aiko
da
olimesni
jy
pe di binéjimai
—
mi mes,
Jj imes*.
Dgs.
inagininko
o mos
mam/(s),
jaim(s)
y a
su umpéjusios:
ne u i
galii-
ninio
-i-,
o
-s
dazniau
pasi aiko
i gi
ik
pa ioje
paZemai éje.
Siy
i a dziu
d iskai os
a ojamos
okios
o mos:
Vy iSkoji
giminé
Mo e i8koji
giminé
Ni
midu,
jiudu
V.
mid i,
jud i
K.
mid ieju',
jid iejue
;
miid es,
jid es
(Skn,
Auks)‘?
N.
mid iem,
jid iem
K.
mi d ieju’,
jid ieju™
midum,
jidum
(Skn,
Auks,
N.
miud iem,
jid iem
K p,
Dilb)**
G.
mid i,
jud i
G.
midu,
jiudu
mid es,
jud es
(Skn,
Auks)
In.
mid iem,
jid iem
In.
mid iem,
jid iem
mudum,
jiudum
(Skn,
Auks,
V .
ay
K p,
Dilb)
V .
-
-
T eCiojo
asmens
j a dziai
dns,
ana,
jis,
ji
linksniuojami
aip:
Vy iskoji
giminé
Vienaskai a
Daugiskai a
V .
ans,
jis
V .
anie,
jie
K.
ano’,
jo
K.
anu’,
ji
N.
anad'm,
jdm
N,
aniem(s),
jiem(s)
G;
ana’,
ji’
anim(s)
In.
anuo,
jiio
G.
anuos,
j ios
anuom,
jiiom
anus
anum
In.
anais,
jéis
V .
anam(e)
V .
dnuos(e),
jiios(e)
*°
Neki iuo a
dgs.
kilmininko
galiiné,
igsky us
pa ia
pazemai e,
isada
biina
ilga;
ixim j
suda-
o
ik
Sie
j a dziai.
*
Pig.
J.
Jablonskis,
Rai ai,
.
1,
Vilnius,
1957,
p.
266.
*
Dél
kilmés
Z ,
LKMSR,
p.
170.
**
Dél
Siy
d s.
naudininko
i
jnagininko
o my
san ykio
su
Zemaiciy
a mémis
Z .
LKMSR,
p.
170.
?
*?
Dél
iy
o my
san ykio
su
Zemai iy
a mémis
Z .
en
pa .
200
Mo e iSkoji
giminé
Vienaskai a
Daugiskai a
V.
ana,
ji
V .
ano's,
j6's
K.
ano's,
j0's
K.
anu’,
ji ”
N.
an@i,
jéi
N.
anum(s),
G.
ana’,
ja’
ano'm(s),
j6°ms
In.
ana@je,
jéje
G.
and's,
ja's
anai,
anas,
ana,
ja
'
In.
anum(s),
ano'm(s),
j6°m(s)
V .
ano’,
jo
V .
ano's(e),
ji-s(e)
anuos(e),
jiios(e)
D iskai a
Vy iSkoji
giminé
Mo e iskoji
giminé
V.G.
aniidu,
jiedu
V.G.
anid i,
jied i
an iodu,
j iodu
an od i,
juod i
K.
.
anid ieju’,
anid es,
aniod ieju’,
juod ieju’
an iod es
N.
In.
anid iem,
jied iem
K.
anid ieju’,
.
an iod iem,
j iod iem
an od ieju’,
jiod ieju’
anidum,
N.In.
anid iem,
jied iem
an iodum,
an od iem,
juiod iem
V .
ani d iejuos(e),
V .
ani d iejo's(e),
an iod iejuos(e)
anid iejuos(e),
an iod iejo's(e),
an iod iejuos(e)
Be
y
dalyku,
ku ie
apie
Siy
i a dziy
a ski us
linksnius
pasaky i
,,Bend ujy
pas a-
by“
sky elyje,
da
miné ina,
kad
Salia
e iojo
asmens
i a dzio
mo e ikosios
giminés
ns.
a dininko
o mos
ji
a iau
idu io
auk& ai iy
ibos
gana
daznai
su inkama
i
jin.
Ji
a si adusi
i€
jinai,
nuk i us
enkli inei
dalely ei
-ai.
T e iojo
asmens
j a dziy
d iskai os
o mos
da omos
ik
i
y i8kosios
giminés
i a dZiy
Saknies;
Siy
o my
gimine
pa odo
galiné.
Be
o,
i a dziy
dns,
dna
d iskai os
pa adigmoje
pla iai
jsigaléjusios
okios
o mos,
ku
pi mojo
komponen o
senoji
y i8kosios
giminés
d iskai os
a dininko-galininko
galiiné
-wo,
g ei iausiai
pagal
skai a dzio
abu,
abudu
analogija,
su umpin a
j
-u,
p z.:
an idu,
an id ieju’.
I a dziu
dns,
dna,
jis,
ji
d iskai os
linksniy
galinés
y a
okios
pa ,
kaip
i
i a dZiu
as,
d iskai os.
I a dzio
jis,
ji
d iskai a
e esné,
negu
i a dzZio
dns,
dna.
Kadangi
jis,
ji
p ie
Ze-
mai iy
ibos
ne a ojamas,
ai
jo
pa adigmoje
né a
Zemai i8ky
o mu.
Sang aZinis
i a dis
Sang aZinis
j a dis
sd é's
linksniuojamas
kaip
asmeniniy
i a dZiy
a¥,
z
ienaskai-
a.
Ski iasi
ik
uo,
kad
u i
ie ininko
linksni
—
sd i*.
Toje
Snek y
plo o
dalyje,
ku
u ima
ns.
galininko
o ma
é i,
i
Salia
sa i
Ka ais
pasakoma
okios
pa
kilmés,
kaip
é i,
o ma
sé i.
201
Sa ybiniai
j a dZiai
Ap aSomosios
Snek os
u i
Siuos
nekai omus
sa ybinius
j a dZius:
mdna,
a a,
sa a,
mi su
||
mi sa,
ji su
||
ji sa.
Be
o,
apie
Skais gi j
i
G uzdZi s
pasi aiko
ma
,,mano“,
p z.:
u
ma
dika
su ilé-jei
G z;
ma
diks,
lai
pas é"
(ka é)
pas
pi i;
éik
i,
ma:
aiks,
kas
ja
dés
péenku
meé iku:
Sk.
Kai omieji
sa ybiniai
i a dZiai:
a)
mandsis,
mandé-ji;
sa asis,
sa o-ji;
a dsis,
a o-ji;
ju'sdsis,
ju'so-ji;
mu’sdsis,
mu'sé-ji;
b)
maniskis,
maniske;
a iskis,
a iske;
sa iskis,
sa iske;
jusiskis,
ju'siske;
mu'siskis,
musixke.
I a dZiai
maniskis,
manixke...
linksniuojami
i
ki iuojami
kaip
bid a dZiai
su
p iesaga
-iskis,
-é.
Jy
y iSkosios
giminés
ns.
naudininkas
i
ie ininkas
dazZniausiai
u i
daik a a dines
galiines,
p z.:
mu‘siskui,
mu‘siski’.
I a dZiai
mandsis,
mand‘ji;
a dsis,
a é-ji...
linksniuojami
i
ki éiuojami
kaip
i a dZiuo iniai
bid a dZiai
(bal asis,
bal é:ji).
Kai omieji
sa ybiniai
j a dZiai,
kaip
i
Ik.,
jau
sa o iSkai
linke
daik a a dé i,
p z.:
mu'sdsis
( .
y.
é as
a
sinus)
kai
a'ka
isé-je,
ai
da'
i
nesi é'da;
maniskis
( .
y.
y as)
i
miska
is a a- a
Skn.
Kai omieji
sa ybiniai
i a dZiai
nuo
nekai omuju
ski iasi
da
uo,
kad
nekai omie-
ji
gali
bi i
a ojami
isais
a ejais,
o
kai omieji
ik
kalban
apie
asmenis
a ba
apie
gy ulius
(ka ais)
i
ik
ada,
kai
i a dis
a ojamas
ienas,
.
y.
be
daik a a dzio,
P z.,
ne
mandsis
i' s,
a é'ji
pa i,
be
ik
mandsis,
a d-ji.
P ie
sa ybiniy
i a dZiy
galima
paminé i
i
j a dZio
a a
da inj
a inis,
-e
,, a o,
a asis“,
p z.:
jau
a ine
gé o‘je
g é-bluka
nébé:;
ki
a
a ine
sake
Skn.
Tiesa,
Sis
da inys
e as
i ,
u
bi ,
né a
senas.
Da
e iau
pasi aiko
ams inis,-e
,, ams os,
ams u“,
p z.:
o's
ams ines
bilbes
g éiéau
pin
Skn.
Pa odomieji
i a dZiai
Ap aSomosios
Snek os
u i
Siuos
pa odomuosius
j a dzius:
dns,
dna;
§6°ks
~
Sidks
|
So°ks
||
S6-ks
~
Sidks,
§6°ki
~
8idki
||
S5-ki
||
§O-ki
~
Sioki;
Sis,
Si;
as,
a;
o-ks
~
ks
||
o-ks
||
o-ks
~
oks,
o-ki
~
6ki
||
é°ki
||
6°ki
~
o ki.
[ a dis
Si as,
Si a
a ojamas
e ai.
Kaip
a liepiamasis
Zodis
klausiamajam-san ykiniam
j a dZiui
ka as,
ka a
Salia
pa odomojo
i a dzio
ds,
d
a ojamas
i
j a dis
d as,
a a,
p z.:
ka as
a%uos e
i
Zaga' e?
—
ka as
aiiiosme,
a as,
a
d-u
ne
is
iek;
ka a’
Sake
man
imi?
ka a’
no- i,
a a’
Skn.
Linksniuojami
pa odomieji
i a dziai
ne ienodai:
§6-ks
||
§6°ks
||
o°ks,
§6°ki
||
56°ki
||
§0°ki,
6°ks
||
é°ks
||
6°ks,
é°ki|| o-ki |
o-ki
linksniuojami
kaip
Klausia-
masis
i a dis
ké ks
||
kd-ks
||
ké"ks,
ké ki |
ké°ki
||
ké-ki;
a as,
a a
—
kaip
Klausiamasis
kd as,
kd a;
dns,
dna
—
kaip
asmeninis
dns,
dna;
i a diiai
sis,
Si,
as,
a
linksniuojami
él
ski ingai,
plg.:
Vy iskoji
giminé
Vienaskai a
Daugiskai a
V .
Sis,
as
V .
Sie,
ie
K.
56°,
16°
K.
Sa,
202
N.
Sém,
am
N.
Siem(s),
iem(s)
Sim(s),
im(s)
G.
Si,
a
:
G.
S ios,
os
Sus,
is
In.
Siio,
i o
In.
Sis
||
Séis,
dis
||
ais
S iom,
i om
V .
S ios(e),
i os(e)
Sim,
im
V .
Sam(e),
am(e)
Mo e iSkoji
giminé
Vienaskai a
Daugiskai a
V .
Si,
- a
V .
S6's,
o's
K.
§6's,
0's
K.
Sa,
i
N.
Si,
ei
N.
Sum(s),
im(s)
§6°m(s),
é-m(s)
G
Sa,
a
G.
Sas,
as
In
Séje,
&je
In.
Sim(s),
im(s)
Si,
ai
§6'm(s),
é-m(s)
Sa,
a
V .
S6°,
o
V .
§6:s(e),
é-s(e)
am(e)
Siios(e),
iios(e)
Be
y
dalyku,
ku ie
dél
a ski y
Siy
j a dziy
linksniy
pasaky i,,Bend yjy
pas abu“‘
sky elyje
da
eiké y
p idé i,
kad
i a dis
as
ns.
kilmininke
ka ais
u i
i
p i-
klausyma
eiSkian¢ia
o ma
dno,
a ojama
alia
pap as osios
ns.
kilmininko
o mos
16°,
6s.
Fo ma
dno*
a ojama
ik
kaip
a liepiamasis
Zodis
sa ybine
eik§-
me
u in¢iam
Klausiamajam
j a dZiui
kdno™
||
kéno’
,,kieno“
p z.:
kano’
as
péilis?
kano’
as
péilis?
kano
i
ano*,
i
sa a
nagu’
nékisk;
kano
iinkelus
pi mu
a a-
go ?
kano’
no- i,
ano*,
ik
agé-k
g éiéau
Skn.
Mo e iSkosios
giminés
ns.
galininkas
Snek ose
e ka iais
u i
i
o ma
Si,
p z:
Si
na@k i
,,8iq
nak i*
Auks,
Si-
a-sa a
,,ia
asa a“
Skn**.
Klausiamieji
i
san ykiniai
ji a dZiai
Ap aSomosios
Snek os
u i
Siuos
klausiamuosius
i
san ykinius
j a dZius:
kas;
ka as,
ka a;
kéli,
ké'les;
kélinc,
kélin a;
kéle i,
ké-le es;
keleFé:ps,
keleFé-pa:
ko ks
|
ké-ks
||
k6.ks,
k6-ki
|
ké-ki
||
kO-ki.
I a dis
ki is,
ku ilabai
e as.
Pap-
as ai ie oj
jo
a ojamas
kd as,
ka a,
o
ka ais
i
kds
a
k6é ks
||
ké-ks
||
ko°ks,
kO*ki
|k6"ki |
kO-ki,
p z.:
ka ieno-?,
ie
iska’
pada a
Skn;
as
kla uS,
kas
(ku is
s o i)
lauka
piisé*:
,,a?
ilindai?“;
kai
é&Zuos
(Zemé)
bi d,a- a,
ai
pi miejei,
kas
(ku ie)
nupja'ud,a' a
(sa o
ugius),
pé-dus
mé*
i
duks a:
,, iduo,
iduo,
iduo*,
saki-d,é°-
a
Zg;
aX
desu
( as),
kas
diona
diiodu
Dam;
ka
ké-ke
sen&la
gduée,
kas
paded
(ku i
padé y)
gi é-Ai;
i¥
ké-ko's
(ku ios)
né- i
pises,
i
6°s
gali
mési
Kyb.
Klausiamieji
i
san ykiniai
i a dZiai
linksniuojami
ne ienodai.
Kas
linksniuojamas
kaip
pa odomojo
j a dzio
as
‘ y i8kosios
giminés
iena-
skai a,
ik ai
ne u i
ie ininko
linksnio;
ie oj
jo
a ojamas
p ie eiksmis
Ki .
Vie-
**
Dél
jos
kilmés
Z .
LKMSR,
p.
170.
203

ininkas
uZsilikes
ik
senuose
eiliuo uose
posakiuose,
p z.:
dikai,
anagai,
kame
é- a
piningai?
Skn.
Be
o,
ns.
kilmininkas
Salia
o mos
ko
u i
i
p iklausy-
ma
eiSkian ig
o ma
kano’
||
keno
,,kieno“.
I a dzZiai
Keli,
ké-les,
kélinc,
kélin a,
kele é'ps,
kele é-pa
linksniuojami
kaip
a i inkamo
kamieno
bid a diiai.
I a dis
kéle i,
ké-le es
linksniuojamas
kaip
dauginiai
skai a diiai.
I a dZiai
ka as,
ka a,
ko ks
||
ké-ks
||
ko-ks,
ko°ki
||
ké-ki
||
ko°ki
linksniuojami
aip:
Vy iSkoji
giminé
Vienaskai a
Daugiskai a
V
ka as,
ké°ks
||
ké-ks
||
ko ks
V.
—
ka ie,
k6é-kie
||
ké-kie
K.
ka o’,
ko-ke
K.
—
ka u ,
ké-ku
N.
—
ka é'm,
ko-kd-m
N.
_
ka iem(s),
ko'kiem(s)
G.
ka a’,
ké"ki
~
k6kj |
kéki-
~
koki
ka im(s),
ko*kim(s)
(Skn,
Auks,
K p)
In.
—
ka uo,
ko-ku
G.
_
ka uos,
ka us,
ko-kus
ka uom
In.
=
ka ais,
ké-keis
ka um
( e .)
V .
ka uos(e),
ké-kuos(e)
V .
ka am(e),
ké:kem(e)
Mo e iskoji
giminé
Vienaskai a
.
Daugiskai a
¥.
ka a,
k6°ki
||
ké°ki
||
ké-ki
V.
ka o's,
ké'kes
K.
ka o's,
ké-ko-s
K.
—
ka u,
ko-ka
N.
ka a@i,
ko ké&i
N.
_
ka im(s),
ko-kiim(s)
ka é-m(s),
ko:ké-m(s)
G G
In.
ka a’,
ko-ke
ka a's,
kékes
ka a‘je,
ko-ke
In.
ka um(s),
ké-kum(s)
ka a@'i
ka o-m(s),
ké-ko-m(s)
ka a
V .
ka o's(e),
ké-ko-s(e)
V .
ka o-,
ké-ko-
ka uos(e),
ké-kuos(e)
P ie
o,
kas
apie
Siy
i a dZiy
linksnia ima
pasaky a
,,Bend ujy
pas abu“
sky-
elyje,
galima
p idé i
ik
ai,
kad
ski ingas
i a dzio
koks,
koki
ki ia imas_g ei-
Giausiai
bus
a si ades, susidii us
§nek ose
y y
auk8 aiciy
o mai
kokis
su
aka y
—
koks.
Pazymimieji
j a dZiai
Pazymimuyjy
j a dziy
Snek os
u i
palygin i
nemaza,
p z.:
Jo ks
jo°ks
||
JOks,
j6:ki
~
joki
jé-ki
||
jo"ki
~
joki;
kd as,
ka a
,,kiek ienas,
-a“;
ka as
iens,
kd a iena
,,kiek ienas,
-a“;
ki é:ks
||
ki é-ks
||
ki é-ks,
ki 6°ki||
ki o’ki
|j
ki o ki
||
ki oki;
nebeké-ks
|...9°,
.nebako ki
||
n€beko ki
||
nebaké:ki
||
nebako-ki;
nako ks
neké-ks
||
neko-ks
(neeko'ks),
nako ki
||
neko'ki
||
naké-ki
||
neko-ki;
né'j6"ks
||
néjoks
||
né-jo-ks
(né-jo'ks),
né-jo ki
nd-jo ki
||
né-jo-ki
||
né-jo'ki;
né--
“*
Visi
i a dZiai
su
p iesagomis
-oks,
-oki
u i
aip
pa
ejopai
ki éiuojamas
ns.
a dininko
o mas,
kaip
koks,
koki,
joks,
joki.
204
ké ks...,
né-k6°ki
||
né-ko'ki...;
nleks;
pac,
pa i;
86°ks...
S6"ki...3 16°ks.0.,
6"Ki...3
as
pac,
a
pa i;
o-ks...
pa
||
pd ,
é°ki...
pa
||
pd ;
isas,
isa;
iskas;
iend-ks...,
iendki...,
isdks
||
iso*ks...,
isé'ki
||
isoki...
i
. .
;
I a dZiai
joks,
joki,
oks,
oki,
Sioks,
Sioki,
ki éks,
ki oki,
ienoks,
ienoki,
i-
soks,
isoki,
néjoks,
néjoki,
nekoks,
nekoki
i
ki i
panaSis
linksniuojami
kaip
klau-
siamasis-san ykinis
j a dis
koks,
koki.
S y uoja
ik
i a dziy
ki oks,
-i,
nebekoks,
-i,
néjoks,
-i,
nekoks,
-i,
nékoks,
-i,
isoks,
-i
kai
ku iy
linksniy
ki éia imas,
odél
duodama
i a dZio
isoks,
-i
pa a-
digma.
Vy iSkoji
giminé
Mo e iskoji
giminé
Vienaskai a
Daugiskai a
Vienaskai a
Daugiskai a
Vo
Vise
ks
||
205,
is0°kie
||
iso-kie,
V.
isé-ki||...,
isé’kes
iso*ks
iso’kie
iso'ki
K.
isé-ke
iso-ku',
K.
_
isé-ko s,
isé-ku-,
iso*ku
iso-ko-s
iso*ku:
N.
isoké-m
iso*kiem(s)
N.
_
iso*kéi
iso"kim(s),
iso"ké-m(s)
G.
_
isé°ki||
isé-ki-,
isé-kus
G.
isé-ke
iso-kes
iso’ki*
In.
isd-ke
isd-kum(s)
In.
isé-ku
isd'keis,
iso-kum(s),
iso*keis
isé-ko'm(s),
V .
isé-kem(e),
—_ isé-kuos(e),
iso"ko-m(s)
iso'kem(e)
iso"kuos(e)
V .
isd-ko-,
isé-ko-s(e),
iso‘ko-
iso-ko's(e),
isé-kuos(e),
iso*kuos(e)
Ki is
i8
galiinés
y a
a i aukiamas
a ba
j
p ieSpasku ini,
a ba
j
pi maji
skie-
menj.
Galiinés
ilgumas
ki éio
a i aukimui
eikSmés
ne u i,
odél
a odo,
kad
p ie’-
pasku inis
skiemuo
g ei iausiai
p adé as
ki iuo i
pagal
okio
ipo
i a dzius,
kaip
joks,
-i,
koks,
-i,
oks,
-i
i
k .
Daba
Snek ose
daZnesnés
o mos
su
p ieSpas-
ku inio
skiemens
ki éiu.
I a dis
nieks
linksniuojamas
kaip
pa odomojo
i a dzio
ds
y iskosios
giminés
ienaskai a,
ik
inagininke
u i
daik a a dine
galiine
nieku;
be
g e iminés
o
links-
nio
o mos
okios
pa ,
kaip
i a dZio
ds.
Be
o,
ie oj
ie ininko
linksnio
a oja-
mas
p ie eiksmis
nieku .
Kaip
ds
linksniuojamas
i
j a dis
iskas,
ik
isuose
ki uose
linksniuose
jis
u i
g e imines
o mas
su
jungiamuoju
balsiu
a,
p z.:
kilm.
isako-,
naud.
isakd°m
( e .),
gal.
isaka’,
in.
isakuo...
Tiesa,
naudininkas
su
i8laiky u
jungiamuoju
_
bal-
siu
Zymiai
e esnis,
negu
okios
pa
ki y
linksniy
o mos.
Sio
j a dzio
ie ininka
a s oja
p ie eiksmis
isu .
I a dZio
pac
linksnia imas
oks:
Vienaskai a
Daugiskai a
V.
—
—pac
Ni
pa
is
K.
__
pa ies,
K.
paéu
pace
N.
_
pa iem(s),
N.
—
paéd‘m
pa im(s)
G.
pa i
G.
pacus
In.
padu,
In.
_
paceis
pa im
V .
paéuos(e)
V .
. pacem(e),
pa em(e)
( e .)
I a dzio
pa s
ns.
kilmininkas
u i
i
e iau
pasi aikan ia
g e imine
ia-kamie-
ne
o ma,
ik iausiai
a éjusiq
i8
daik a a dZiy
pe
Zodi
pde
,, y as
(Zmonos)“.
Vns.
jnagininkas
Salia
ia-kamienés
o mos
e ka iais
u i
i
i-kamiene.
Vns.
ie ininko
g e iminé
o ma
pd em(e)
gali
bi i
Zemai ybé,
be
gali
bi i
a si adusi
i
pa iose
Snek ose
pagal
uos
linksnius,
ku ie
u i
ne ¢
be
.
Dél
g e iminés
dgs.
naudininko
o mos
Z .
,,Bend asias
pas abas“.
NeZymimieji
ji a dZiai
Nezymimyjy
i a dziy
Snek ose
gana
daug.
Pagal
da ybos
ipa
juos
galima
suski s y i
i
kelias
g upes:
a)
NeZymimieji
i a dZiai
be
p iesagy
i
p ieSdéliy,
p z.:
kéli,
ké-les;
kas
,,kaz-
kas“;
kic,
ki a
,,kai
kas“;
ki is,
kiwi
,,kai
koks,
kai
kokia“;
iens,
iena.
b)
Nezymimieji
i a dziai
su
p iesagomis
a
p ieSdéliais,
p z.:
kélinc,
kélin a
»kazku is,
-i*;
ko°ks,
kéki...
,,.kaZkoks,
koks
no s“;
n@-ku is,
-i
||
neku is,
-i
,,kai
kas“
(nekii is
ezd
d- o's
( ezda osi)
i
kibilus
Zg;
neku i
gé ai,
ka
aika
pasis uo io-
je
K p.).
Sis
i a dis
né a
labai
gy as.
Dainiau
eko
gi deé i
ik
apie
Zaga e.
c)
Sudé iniai
neZymimieji
i a dziai:
1.
Suda y i
i
d iejy
i a dziu,
p z.:
sis
as;
§6°ks
é-ks,
§6°ki
o-ki...
2.
Pi masis
komponen as
y a
dalely é
kdzi
||
kazin
||
kazin ,
o
an asis
—
i a -
dis.
Be
o,
abu
komponen ai
gali
bi i
isai
susilieje
i
nesusilieje,
p z.:
kazikas;
kazikoks,
kaziko*ki;
kazinkas;
kazin( )
kas;
kazin( )
ka as,
kdzin( )
ka a;
ka-
Zin( )
ké ks,
kazin( )
ko ki...
3.
Pi masis
komponen as
y a
dalely é
kai,
an asis
—
j a dis,
p z.:
kai
kas;
kai
koé-ks,
kai
ko ki...
4.
Pi masis
komponen as
y a
i a dis
(kds;
ka as,
-a;
k6-ks,
-i;
ki is,
-i),
an -
asis
—
dalely é
ndns
||
nén
||
nd s,
nd‘ e i
||
né‘ en ais
(plg.
Papilés
nio in a's),
p z.:
kas
néns;
ka as,
-a
nén ;
ko-ks...,
-i
no‘ e i.
5.
Pi masis
komponen as
y a
s e imos
kilmés
dalely é
bil(e)
||
béle™,
o
an a-
sis
—
i a dis
(kds;
ka as,
-a;
k6-ks...,
-i;
kui is,
-i...),
p z.:
bil(e)
kas
||
bel(e)
kas;
bike)
ka as,
-a |
bee)
kd as,
-a.
%
Mo e iskoji
giminé
(pa i)
linksniuojama
kaip
io-kamieniai
biid a dziai
(g azi).
*
Pig.
Lie u iy
kalbos
Zodynas,
.
1,
Vilnius,
1941,
p.
671.
6.
Pi masis
komponen as
y a
dalely é
jeb,
o
an asis
— i a dis
(kas;
kd as,-a:
ko ks...;
ku is
i
. .),
p z.:
jepkas;
jepka as,
-a;
jepko'ks...
7.
Ka ais
a méje
su inkamas
neZymimasis
i a dis
kas
nebi ' (u)
,,kas
no s“,
pada y as
su
neaiSkios
kilmés
dalely e
n@ba (u)
i
labai
e ais
a ejais
—
ba .
NeZymimujy
i a dZiy
linksnia imas
Nesudé iniai
neZymimieji
i a dZiai
linksniuojami
kaip
a i inkami
paZymimie-
ji
a
klausiamieji
i a dziai
(kds;
k6é-ks...,
-i;
kic,
ki a
i
. .).
I a dis
kéli,
ké'les
linksniuojamas
kaip
d iskiemeniy
ia-,
io-kamieniy
bid a dZiy
daugiskai a.
I a -
dis
kélinc,
kélin a
—
kaip
a-,
o-kamieniai
bid a diZiai.
I a diiu
Sis
as,
§6°ks...
é°ks...,
§6:ki...
6°ki
linksniuojamos
abi
sudedamosios
dalys
a ski ai.
Visy
ki y
neZymimujy
sudé iniy
i a dziy
linksniuojamas
ik
as
komponen-
as,
ku j
suda o
j a dis.
MMA
MPHJIAPATEJIBHOE,
YACJIMTEJIBHOE
A
MECTOMMEHHE
B
3ANMAJ HO-AYKUITAHTCKHX
TOBOPAX
MO PAHHUbSA
JIATBHMCKOH
CCP
A.
HOHAMTUTE
Pe3ome
B
c a pe
paccMaTpHBalo cd
HMA
MpHa aTesbHoe,
YACUTeEAbHOe
H
MeCTOUMe-
HHe
CaMbIX
CeBepHBIX
3aNaHO-ayKUITaHTCKUX
TOBOPOB,
YKa3bIBaIOTCA
COOTHOLLIe-
HHE
HX
C
COOTBETCTBYIOUHMH
(PakTaMH
AHTOBCKOTO
JHTepaTypHOTO
A3bIKa
a
TaK-
"Ke
cocequHX
2KeMaii cKUXx
H
cpeqHe-ayKuITaliTcKHX
TOBOPOB
(B
OTJEMbHBIX
C.1y-
yaaX
—
HW
C
(PakTaMH
JaTbILICKOTO
s#3bIKa).
Kouc a upyio cs
cne ylou ne
HanOoee
XapakTepHbie
OCObeHHOCTH
STHX
4ac-
Teli
pew:
Uma
npiaa a esbuoe.
B
uccnexyembix
opopax
nocTeneHHO
ucuesaioT
npHaa aTesbuble
cpeqHe o
po a.
Tlanexuble
OKOHYaHHA
Npua aTenbHBIX
2%KeHC-
KOTO
pOa
TOK
MeCTBeHHbI
C
COOTBETCTBYIOUIMMH
MaJexKHbIMH
OKOHYAHHAMH
HMeH
CYUJ€CTBHTEJIBHBIX
2KCHCKOTO
pojla
Tex
xe
OcHoB.
IlayexkHbIe
OKOHYaHUA
mpH a-
TaTeAbHbIX
MYXKCKOTO
pOJla
B
GO/bINMHCTBe
Cy4aeB
CBOAATCA
K
COOTBeTCTBY-
IOUMHM
Mae%KHIM
OKOHYAHHAM
JIMTepaTYpHOTO
S3bIKa,
TOMbKO
nOABep aioTcs
pasHo o
poga
coxpa ienuam.
Kak
6ozee
spkue
OTKOHeEHUA
OT
AMTepaTypHOTO
S§3bIKa
MOXKHO
YKa3aTb:
a)
BTOPKeHHe
OKOHYAHHA
HMeH
CYWLECTBHTeIbHBIX
B
jlaTesb-
HbIi
MaM@K
1.4.
MHOPOCOXKHIX
MPHJIa aTesbHbIX
C
OCHOBAMH
Ha
@,
ia
(alkand-m
&lkanui
,, ononuomy“,
aka -k&Eui
»BuepalliHeMy“)
H B
MeCTHBI
magzex
el.
4.
MHOFOCJOXKHBIX
Ip
a aTeJbHbIX
C
OCHOBOII
Ha
ia(
aka i-ks i-);
6)
wac y1o
3ameHy
(PopM
poAHTenbHOTO
Mayexka
e .
4.
MpHa aTeAbHBIX
Cc
OCHOBOii
Ha
u
cbopMamH
poAUTebHO O
NayexKa
NpHa a ebHbIX
C
OCHOBOM
Ha
ia
(li-gaus
||
li-ge
, naaKo o,
pos o o).
Kpome
To o,
BiOu1b
KemaiiTCKOH
paHHUbl
Npuwia aTesbHble
My2KCKOTO
™
Pla iau
Z .
LKGS,
p.
175-176.
207