Palatvės vakarų aukštaičių šnektų būdvardis, skaitvardis, įvardis

LIETUVIU KALBOS GRAMATIKOS TYRINĖJIMAI LTE'T-U V OS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA PALATVĖS VAKARŲ AUKŠTAIČIŲ ŠNEKTŲ BŪDVARDIS, SKAITVARDIS, [VARDIS! A. JONAITYTĖ BŪDVARDIS 1. Bendrosios pastabos Giminė. Šių šnektų būdvardis turi 3 gimines: vyriškąją, moteriškąją ir jau nyks- tančią bevardę, pvz.: būugus, būugi, baugu; gražus, grdži, gražu; kiec, kieta, kiet. Bevardės giminės būdvardžiai apskritai vartojami gana retai, o a-, ia-kamieniy būdvardžių bevardės giminės formos ir visai baigia nykti. Be to, bevardę giminę bėra išlaikę tik nelyginamojo laipsnio būdvardžiai. Bevardės giminės būdvardžių aukš- tesniojo laipsnio formos iš seno yra sutapusios su aukštesniojo laipsnio prie- veiksmiais, 0 senosios bevardės giminės būdvardžių aukščiausiojo laipsnio formos taip pat pakeistos aukščiausiojo laipsnio prieveiksmiais, pvz.: gerd'usei, šalčd'usei. Bevardės giminės būdvardžiai paprastai vartojami nusakyti žmogaus būsenai, savijautai, pvz.: md: blo'g; nė" md §ilt, nė" šd'lt ,,tai man nesvarbu“: ...i tas rublé- lis miel; gė'Fi nėsveik Škn; ka dd ko'ke diena (— nieko), o* ko'ke — negé'r i gana Sk; širdis vatal vatal (plaka), ka neg@'r Dam; tčip ta'u čė linksmu, gražu Skn: teip ne- basmagu be li"taus Darg; daba Siena pjd'ui baugu — gal būrė Ii*taus Dilb: o jau su mažu kai bjauru, ka danču ré&k; md: jau ar nebamalsnu vd-lgi'i, nebėskanu Sk. u-kamieniai bevardės giminės būdvardžiai dar vartojami ir kitais atvejais, pvz.: lauke t6°ks dvanks (tvankumas), tė“ki šilima, o“ trd'bo" vė'su Sk; aust, ži'mu diena Dam; dvidešimt kapčikų“ mūišas bird a"va brūngu „mokėti po 20 kapeikų už maišą būdavo brangu“ Darg; ta liga sūnku i"ra pagi"di'i Dam. Iš pavyzdžių matyti, kad bevardė giminė išlaikoma daugiausia bčasmeniuosę — sakiniuose, kur bevardės giminės būdvardis eina sudurtinio tarinio dalimi?. Šnektose bevardę giminę pakeičia: > 1. Prieveiksmiai, pvz.: a td'u gėrai? $a žiema būva gilei sniega Skn; bitim nė- gerai; daba ka žalu' barkšču' būtu, tai bit gėrai Dilb; sa'ka, labai, gražei vilnui: jau, adé mai, ma" blo gai Sk. * Straipsnis yra prieš keletą metų (1962) parašyto didesnio darbo „Šakynos tarmė“ dalis. Straips- nių šio darbo temomis yra skelbta ir anksčiau (žr. LKK, t. 2, p. 109—130; MADA, 1960 m., t. 1(8), p. 151—162; LKK, t. 3, p. 91—111 ir p. 79—86; LKMSR, p. 165—177; LKGS, p. 171—182. * Dar dėl būdvardžių bevardės giminės išlikimo priežasčių žr. K. Isuncs, I'pavvatika Ju- TOBCKOTO s3bika, [lerporpaas, 1908—1916,- p. 87. 183 2. Būdvardžių moteriškoji giminė, pvz.: pé'Fi visa pava'sari būva šalta i šalta; ale, sū'ka, čė šlape Skn; sū'ka, svéika su rū'tum (rūtomis) trinf Dilb; daba vaikd'm taiso'm minkščd'usei, o" pirmau piemuo parginei banda, ant suola acigūlsi, nė" būs kieta šd'na'm, nė' gd'lvai Dam; ūžvė'jo“, kūr nėpuč vėjjes, ga'l i gėra bii'tu guléi, šėndie nė" labai kūršta Sk; būva na‘kti gėra gd'udi'i Dilb3., | 3. Būdvardžių vyriškoji giminė (rečiau), pvz.: pasto'vė'jes vanduo skanus gė'ft; trūišis (triušis) bjūurus pjarui Sk; (pinigų) nė“ vere Sst; ni, kas pas jum nauje Škn. Taip būdvardžių bevardė giminė nyksta ne tik aprašomosiose šnektose, bet ir gretimose žemaičių ir aukštaičių tarmėse. Skaičius. Šių šnektų būdvardis turi tik vienaskaitą ir daugiskaitą. Dviskaitos pėdsakų yra like tik visų kamienų dgs. naudininke ir o, io, ė kamienų dgs. inagininke, kur dėl dviskaitos įtakos yra įsigalėjusios formos be -s. Linksnis. Šnektų būdvardžio šauksmininkas sutampa su vardininku. Išimtį sudaro tik daugiaskiemeniai ia-kamieniai būdvardžiai (medinis, rudbarzdis, api'- geris...) — jų vienaskaitos vardininkas ir šauksmininkas paprastai skiriasi (vns. šauksm.: medini, rudbūrzdi, api'geri...). Bet retkarčiais vietoj jo ir čia jau vartojamas vns. vardininkas. | Linksnių galūnės, išskyrus atskirus atvejus, daugiausia yra tokios pat, kaip ir Ik. Kamienas. Aprašomųjų šnektų būdvardžiai yra a, ia, u, o, io, ir ė kamienų (ba'lc, medinis, ndujes, smarkus, balta, nūuje, smarki, medine...). Atskirų būdvardžių kamienas kartais nesutampa su atitinkamo lk. būdvardžio kamienu, pvz.: glėbnus, glėbni; glėžnus, glėžni; l@ngvus, lėngvi; linksmus, linksmi, tačiau tokiais atvejais jis paprastai sutampa su gretimų Žemaičių tarmių to pat būdvardžio kamienu (plg. lė'ngvės ~ lengvus, li'nksmės ~ linksmūs Pp). Laipsnis. Snektose skiriami 3 pagrindiniai būdvardžių laipsniai: nelyginamasis, aukštesnysis ir aukščiausiasis. Be to, dar yra 2 tarpiniai: tarp nelyginamojo ir aukštes- niojo — aukštėlesnysis (gana retas), o po aukščiausiojo — visų aukščiausiasis. Laipsniuojami tokie pat būdvardžiai, kaip ir 1k. Kirčiavimas. Dviskiemeniai būdvardžiai, kaip ir lk., turi tik 2 kirčiuotes: III (drukšc, aukšta; li"gus, li"gi) ir IV (naujes, nūuje; smagus, smagi). Daugiaskiemeniai a-, ia-kamieniai būdvardžiai neturi IV kirčiuotės, Daugiaskiemeniai u-kamieniai būdvardžiai neturi I ir II kirčiuotės, o-kamieniai būdvardžiai — II ir IV kirčiuotės, io-kamieniai — II ir III ir pagaliau é-kamieniai — IV kirčiuotės. Be to, labai negausūs ir I bei III kirčiuote kirčiuojami daugiaskiemeniai būdvardžiai. Visų kamienų moteriškosios giminės III ir IV kirčiuotės būdvardžių vns. nau- dininkas, kaip ir daugelyje kitų tarmių, turi kirtį ne šaknyje, o galūnėje, pvz.: aukštai, didelé i, mo'lind'i, panasé‘i, silpnd'i. Pasitaiko dar ir kitų atvejų, kai apraSomyju šnektų būdvardžių kirčiavimas nesutampa su Ik. Iš tokių atvejų minėtini šie: 1. Atskiri būdvardžiai su priesaga -ingas, -a, kilę iš pastovų kirtį turinčių daik- tavardžių, išlaiko daiktavardžio kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: bd iminks, bda'iminga; * Kad aukščiau duotuose pavyzdžiuose yra moteriškoji giminė, rodo atitrauktinis kirtis ir išlikęs galūnės balsis a <a. Senasis nekirčiuotas trumpasis a šnektose visais atvejais yra nukritęs. * Dėl žemaitiškų vyr. giminės dgs. naudininko formų žr. LKMSR, p. 168. 184 dūoningi (métai); gé dinks, -a: kd Ininks, -a (kd'Ins $nektose yra buvęs I kir&iuotés žodis, plg. kd'Inai „tam tikros maldos“); kd'ulinks, -a; kū'ninks, -a „riebus, -i, pil- nas, -a“; md'links -a; miltinks, -a; pieninga; pro'tinks, -a; pu'links, -a; sūltinks, -a: vė'jinks, -a; vilninks, -a... Tas pats reiškinys pastebimas ir gretimose žemaičių tarmėse, pvz.: miltinks, pi‘ninga, giedinks, pruétinks, smiltinks Krš. Šitokį būdvardžių su priesaga -ingas, -a kirčiavimą reikia laikyti senojo lietuvių kalbos tos rūšies būdvardžių dvejopo kirčiavimo (šakninio ir galūninio) liekana. 2. Šakninio kirčiavimo pėdsakų yra išlaikę ir atskiri šnektų būdvardžiai su prie- sagomis -étas, -a; -Otas, -a; -uotas, -a; pvz.? kd'ulė'c, kd'ulėtta; pélkéc, -a; sarulė'o, -a; bū"mbo'c,-a;gi'slo"c,-a; kūilo'c, -a (su išvarža — „kuila“); d'nkštuoc, -a; kd'uluoc, -a; li*tuoc, -a; miltuoc, -a; tra"škanuoc, -a; vė'juoc, -a. Šiuo metu beveik visų duotųjų pavyzdžių jau kirčiuojama ne tik šaknis, bet ir priesaga, ir tas priesaginis kirčiavimas vis labiau apibendrinamas. 3. Būdvardžiai su priesaga -inis, -ė dabar kirčiuojami II kirčiuote, bet vienas kitas iš jų dar tebeturi šakninį kirtį, pvz.: barkstinis (atnėšk kubilūka barkstini); kūulinis, -e || kaulinis, -e; vasarinis, -e || vasarinis, -e ir kt. 4. II kirčiuote kirčiuojamas ir būdvardis perni“kštis, pernikste || perni-ksce. 5. Būdvardžiai gelto ns, geltona; méli'ns, mélina: raudé ns, raudo na kiréiuo- jami III kirčiuote. 6. Būdvardžiai aiškus, -i, lygus, -i, tankus, -i kirčiuojami tik III kirčiuote (vns. vard. d'riškus, -i, li"gus, -i, tankus, -i), kaip ir visose gretimose tarmėse. ' 7. Dvejopai — III ir IV kirčiuote — kirčiuojamas būdvardis brangus || brangus, bra'ngi || brangi. Apie aukštesniojo, aukstélesniojo, aukščiausiojo laipsnio ir jvardZiuotiniy būd- vardžių kirčiavimą žr. p. 188, 189, 191. 2. Paprastųjų būdvardžių linksniavimas Vyriškoji giminė a kamienas Vienaskaita Daugiskaita V.Š. bale, a'lkans balti, alkani K. ba'lta, a'lkana baltu", alkanu' N. balta'm, alkana'm baltiem(s), alkaniem(s) ad'Ikanui G. ba lta, alkana ba'ltus, a:Ikanus In. baltu, d'Ikanu baltais, alkanais Vt. baltam(e) alkanam(e) baltuos(e) alkanuos(e) Aprašomųjų šnektų a-kamienių būdvardžių linksniavimas, apskritai, toks pat, kaip ir Ik., tik sutrumpinamos atskirų linksnių galūnės. Išskyrus vns. vietininką, a-kamienių būdvardžių linksnių galūnės trumpinamos taip pat, kaip ir a-kamieniu daiktavardžių galinés®. Būdvardžių vns. vietininko galūnė -e numetama beveik visa- da, 0 a kamieno daiktavardžių — niekada. Be to, daugiaskiemeniai būdvardžiai kaip ir gretimose žemaičių (pvz., Kuršėnų) tarmėse, išskyrus tik spalvų pavadinimus (geltdėmns, méli-ns, raudéns...), vns. naudininke šalia savo senosios įvardinės galūnės jau turi ir rečiau vartojamą daiktavardinę. s Žr. LKK, t. 3, p. 98—99. 185 ia kamienas Vienaskaita Daugiskaita V. langainis, žais V.Š. langainei, žali K. langdine, Zale K. langainu", žalu' N. langainui, Zald'm N. langdind'm(s), Zaliem(s) G. langaini, sale || za'li G. langainus, Zalus In. langairiu, žalu In. langdineis, Zaleis Vt. langaini', žalem(e) „Vt. langūinuos(e), Zaluos(e) S. langaini Daugiaskiemeniy ia-kamieniy būdvardžių vns. naudininkas turi daiktavarding galūnę. Išimtį sudaro tik būdvardis didelis. Tačiau ir jo vns. naudininkas kartais jau turi daiktavardinę galūnę. ia-kamieniai būdvardžiai, vns. vardininke turį galūnę -ias, vns. galininke turi gretiminę formą su galūne -i, pvz.: pė'ščes || pė'sc: pė'šče || pé sti. Formos su galūne -i atsiradusios pagal tų ig-kamieniy būdvardžių vns. galininką, kurie dėsningai vns. galininke turi -i*. Tas pats reiškinys būdingas ir gretimoms že- maičių tarmėms. Vns, vietininke šalia dažniau vartojamos daiktavardinės galūnės daugiaskie- meniai būdvardžiai su priesagomis -ykštis, -inis dar retkarčiais turi ir senąją įvardinę, pvz.: medini“ || medinem, vakari'ksti* || vakari"'kščem. Gretimos žemaičių tarmės iš- laiko sveiką senąją įvardinę galūnę. u kamienas Vienaskaita Daugiskaita V.Š. Ii'gus li'gus K. li-gaus, li-gw li‘ge : N. lirgam li-giem(s) G. li‘gu li*gus In. li*gu li-geis Vt. li-gem li-guos(e) u-kamieniy būdvardžių linksniavimas, išskyrus vns. Kkilmininka, ‘nesiskiria nuo lk. Vns. kilmininkas šalia senosios u-kamieniy būdvardžių formos Snektose kar- tais jau turi ir ia-kamieniy formą. Atrodo, kad ia kamieno formoms pereiti į u kamie- na galėjo padėti gretimų žemaičių tarmių (Kuršėnai, Papilė, Akmėnė) pavyzdys, nes jose u-kamieniai būdvardžiai ia kamieno formų turi jau gerokai daugiau. Tačiau ia kamieno formos į u-kamienių būdvardžių kilmininką gali brautis ir pagal pačių tų šnektų ia-kamienių daiktavardžių vns. kilmininko analogiją, plg.: suklūpa ant li'ge kė'le; niekur nerandu apuole mė'dže; sė"ne (karvė) išplempe pūse kūbila sū're va'ndine Skn. * Plg. tokios pat kilmės ia-kamienių daiktavardžių vns. galininką, žr. LKK, t. 3, p. 100-101. 186 Moteriškoji giminė Visų kamienų moteriškosios giminės būdvardžiai linksniuojami taip pat, kaip ir tų pačių kamienų moteriškosios giminės daiktavardžiai, todėl nei paradigmų pavyz- džių, nei pastabų apie atskirus linksnius skyrium nebeduodama, nes tinka tai, kas pasakyta apie atitinkamų kamienų moteriškosios giminės daiktavardžius". Čia galima pridėti, kad būdvardžiai ri‘ti-kice, šindieni'kšče || šendieni:'kšče, vakari'kšče šalia io-kamieniy turi ir ė-kamienes formas (ri "ti'kšte, šindieni"kšte || Sendieni kšte, vaka- ri‘kste; vns. kilm. ri‘ti‘kstes, šindieni"kštes || šendieni"kštes, vakari'kštes ir t.t.), o būdvardžiai didele, dėšinė“, kairė“ vns. kilmininke, vietininke, dgs. naudininke, įna- gininke ir vietininke šalia savo senųjų ė-kamienių formų turi gretimines io kamieno formas, pvz.: vns. kilm.: didelės || didelo’s, dėšinė“s || désifio's, kūirė*s || kdifo*s; vns. vt.: didelė“ | didelo“, désiné: || dėšino", kairé || kaifo"; dgs. naud.: didelūm(s) || didelém(s) || didelo'm(s)...; dgs. įn.: didelum(s) || didelė'm(s) || didelo:m(s)...; dgs. vt.: — didelė*s(e) || didelo“s(e) || dideluos(e)... Toks pat reiškinys pastebimas ir gretimose Žemaičių tarmėse. Tai — kamienų mišimo rezultatas. Tiesa, šių būdvar- džių kamienų mišimui šiek tiek poveikio galėjo turėti ir įvardžiuotinės atitinkamų linksnių formos, kur kaip tik girdėti aiškus kamiengalinis io, pvz.: vns. kilm. kai- Fé'ses, vns. viet. kaird'jo" ir t. t. 3. Būdvardžių laipsniavimas Aukštesnysis būdvardžių laipsnis Aprašomųjų šiaurės vakarų aukštaičių šnektų (kaip ir daugelio gretimų aukš- taičių bei žemaičių tarmių) aukštesnysis būdvardžių laipsnis nuo lk. skiriasi tiktai tvirtagale priegaide, pvz.: aukštė*snis, aukštė“sne; baltė*snis, baltė“sne; didė*snis, didė“sne. Šio laipsnio būdvardžiai linksniuojami: Vyriškoji giminė ; Moteriskoji giminė Vienaskaita Daugiskaita Vienaskaita Daugiskaita V.Š. baltė*snis baltėsni V.Š. baltė*sne balté snes balté’snei K. balté sne K. baltésio’s baltesiu baltésne (ret.) baltésiu baltésnés (1. ret.) balté snes N. baltesnd m baltesniem(s) N. baltesné-i baltesiium(s) balté Sui baltesiom(s) ; baltesné'm(s) G. balté sni baltésius G. balté'sne baltésnes In. baltésnu baltésneis In. baltésne baltésium(s) baltésio'm(s) baltésné'm(s) Vt. baltesnem(e) baltésiuos(e) - Vt. baltesiio baltésiios(e) balté Sho: baltésnés(e) - baltesné* baltésiuos(e) 7 Zr. LKK, t. 3, p. 100— 103. 187 Vyriškosios giminės aukštesniojo laipsnio būdvardžių vns. naudininkas ir dgs. vardininkas turi ir ia kamieno daiktavardžių formas. Moteriškosios giminės aukštesniojo laipsnio būdvardžių vns. kilmininko, vieti- ninko, dgs. naudininko, įnagininko ir vietininko senąsias ė-kamienes formas, kaip ir gretimose Žemaičių tarmeése®, išstumia atitinkamos io kamieno formos. Iš paradigmos matyti, kad kai kurie aukštesniojo laipsnio būdvardžių linksniai kirčiuojami dvejopai: arba jie turi kirtį priesagoj, arba galūnėj (iš jos jis atitraukia- mas į pirmąjį skiemenį). Toks kirčiavimas gali būti atsiradęs dėl kelių priežasčių: 1. Dėl aprašomųjų šnektų kirčio atitraukimo savotiškumų. Taip, pvz.: vns. įnagininkasir dgs. galininkas visai dėsningai gali būti kirčiuojami dvejopai: bdltesiiu, baltesne; baltesiius, baltesnes ir baltėšnu, baltėsne; baltésius, baltésnes. Pagal tuos links- nius, kur kirtis dėsningai gali būti atitraukiamas 1 priešpaskutinį skiemenį, toks kir- čiavimas gali būti apibendrinamas ir kitiems linksniams. Tokiam apibendrinimui ypač palankios sąlygos rytiniame šnektų ploto pakraštyje, nes gretimos vidurio aukštaičių tarmės (Joniškis ir kt.) kirtį paprastai linkusios atitraukti tik į priešpasku- tinį skiemenį, pvz.: dgs. vard. senėsni, dgs. kilm. senėšriu. 2. Atskirų aukštesniojo laipsnio būdvardžių linksnių kirtis gali būti apibendrin- tas pagal pastoviai kirčiuojamus linksnius, pvz.: vns. kilm. balté snes, vns. viet. baltė*sno" || baltė“snė" ir kt. 3. Aukštesniojo laipsnio būdvardžių kirčiavimo įvairavimui, ypač vakarinėje šnektų ploto dalyje (Šakyna, Šiupyliai, Auksučiai), dar gali turėti įtakos ir gretima žemaičių dūnininkų Kuršėnų tarmė, kurioje tie būdvardžiai kirčiuojami II ir IV kirčiuote. Dėl šios tarmės balsių asimiliacijos dėsnių kai kuriuose linksniuose nepa- ilginamas kirčiuotas priesagos -esnis, -ė balsis e, pvz.: vyr. g. vns. vard. gerėsnis, vns. naud. mažėšriu“, vns. gal. jaunėsni ir kt. Tokios formos lengvai galėjo persimesti ir į aprašomąsias šiaurės vakarų aukštaičių šnektas. Aukščiausiasis būdvardžių laipsnis Aprašomosiose šnektose, kaip ir visose gretimose tarmėse, būdvardžių aukščiau- siasis laipsnis padaromas su priesaga -(iJausis, -(i)ausia, pvz.: bjaurd'usis, bjaurd u- se; gerd'usis, gerd'use; pikéd usis, pikčd'use. Dėl šio laipsnio būdvardžių linksniavimo pasakytina tik tai, kad vyriškosios giminės aukščiausiojo laipsnio būdvardžių nuo lk. skirtingi ketvertas linksnių: vns. vardininkas (skaūnid'usis), galininkas (skanid'usi), vietininkas (skanid'usem(e) || skana'usi') ir dgs. vardininkas (skarnid'usei)*. Vns. vietininko daiktavardinė forma, vartojama šalia senosios aukščiausiojo laips- nio vns. vietininko formos, tebėra reta. Moteriškosios giminės aukščiausiojo laipsnio būdvardžių linksnių galūnės nieku nesiskiria nuo io-kamienių daiktavardžių linksnių galūnių??. Aukščiausiojo laipsnio būdvardžių kirčiavimas toks pat, kaip ir Ik. * Dar žr. LKMSR, p. 167. * Dėl jų santykio su gretimų vidurio aukštaičių ir Žemaičių tarmių atitinkamais aukščiausiojo laipsnio būdvardžių linksniais Zr. LKMSR, p. 167. 10 Žr. LKK, t. 3, p. 102. 188 Kiti būdvardžių laipsniai 1. Aukštėlesnysis. Aukštėlesnysis laipsnis padaromas su priesaga -élesnis, -éles- nė, pvz.: didė'lesnis, didė"lesne; mažė'lesnis, mažė'lesne. Šio laipsnio būdvardžiai aprašomojo ploto šnektose gana reti. Vyriškosios giminės aukštėlesniojo laipsnio būdvardžių linksnių galūnės tokios ‘pat, kaip ir aukštesniojo laipsnio, išskyrus vns. naudininką, kuris visai nebeturi įvardinės formos, o tik daiktavardinę — mažė'lešfiui. Moteriškosios giminės aukstélesniojo laipsnio būdvardžiai linksniuojami kaip moteriškosios giminės aukštesniojo laipsnio būdvardžiai tik, išskyrus vns. vietininką, niekur neturi gretiminių io-kamieniy formų. Šio laipsnio būdvardžių kirtis yra pastovus. 2. Visų aukščiausiasis būdvardžių laipsnis. Sis laipsnis padaromas iš įvairių sintaksinių konstrukcijų: a) Įvardžio pats, pati ir būdvardžio įvardžiuotinės formos, pvz. : pac didi'sis; pa ce didža'je isirinka; &je par pati giliji sniega Skn; aš pati sand'ji, pati gražė'ji Sk: pa‘tis geriejei vaistai Dilb. Ši konstrukcija vartojama labai plačiai. b) Įvardžio pats, pati ir būdvardžio aukščiausiojo laipsnio formos, pvz.: elzbieta pati send'use; anie pa'tis bjaurd'usei. Ši konstrukcija aprašomosiose šnektose gana reta. ¢) Aukščiausiojo laipsnio būdvardžio ir Zodeliy už vis (už vis send'use), par vis par visus, par visas (stabard'uskis par visus seid'usis Dilb; šūovims, — tas par vis lerigvd use mirtis Auks); visu" (visu seid'usis palikau Sk), kė (ko: send use daine uždainūok Drg) ir kt. d) Nelyginamojo laipsnio būdvardžių daugiskaitos kilmininko ir aukščiausiojo laipsnio formos, pvz.: gėrū' gerd'usis, ndujū' naujda'usis. e) Aukštesniojo laipsnio būdvardžių ir žodelių už vis, par vis ir kt., pvz.: už vis gerė'snis; par vis jaunė*sne; par visas gerė'sne ir kt. Ypatybės intensyvumas gali būti nusakomas ir dar kitaip, pvz.: bd'Ic balčd'usis „labai baltas, nepaprastai baltas“, gers gefd'usis, jūoc juodžd'usis. 4. Įvardžiuotiniai būdvardžiai Įvardžiuotiniai būdvardžiai šnektose labai gyvi ir plačiai vartojami. Jų kilmė! ir vartosena!? tokia pat, kaip ir Ik. Įvardžiuotinės formos daromos ir iš aukštesniojo bei aukščiausiojo laipsnio būdvardžių. Tačiau aukštėlesniojo ir visų aukščiausiojo laipsnio būdvardžių įvar- džiuotinės formos palyginti retos. : Pavyzdžiai: aukštesniojo laipsnio jvardZiuotinés formos: geresni'sis, geresié ji; tamsesni'sis, tamsesiio ji; aukStélesniojo laipsnio — geré-lesnisis, geré-lesio ji; auks- Ciausiojo laipsnio — gerd usi'sis || gefd-usesis (reč.), gerd uso ji; seid usi'sis || seid u- sesis, sefid'uSo’ji; visų aukščiausiojo laipsnio — visu gerd'usi'sis || visu’ ged usesis, visu' gerd uso’ji. " Zr. Z. Zinkevičius, IBIB, p. 5—18 ir LD, p. 277-279. 12 Zr. A. Valeckiené, Dabartinės lietuvių kalbos įvardžiuotinių būdvardžių vartojimas, Li- teratūra ir kalba, t. 2, p. 172—256; LKG, t. 1, p. 505—513. 189 Linksniavimas Vyriškoji giminė Vienaskaita V.Š. baltasis, aiškūsis, aukstesni-sis, send'usi'sis, baltasis, aiški'sis || a iskisis || gražėsis, send'usesis (|. ret.) K. baltoje, aisko je, aukstésioje, sefid uso’ je N. ba-lto"jui, driškorjui, aukštėsnojui, seid uso jui G ba lta'ji, aiskuji, aukštėsni'ji, sera usi'ji, a'iški'ji, senda use'ji(l. ret.) stambe'ji, In. baltūoju, aiškūoju, aukštešnuoju, send usuoju Vt. baltameé je, aiskemé'je, aukStesnemé je, send useme’je Daugiskaita V.š baltiejei, aiškiejei, aukštesniejei, sena'usiejei K. balti ju, aiski ju, aukSteSau ju’, seid usu’ ju N balties.a'm(s), aiskieSa'm(s), aukštesniešįū"m(s), seid usieSia'm(s) baltiesiem(s) (I. ret.), G baltūošus, aiškūošus, aukštešiiūošus, senid'ušuošus Įn. baltaiseis, aiskéiseis, aukStesnéiseis, send useiseis Vt baltiiosuos(e), aiskiioSuos(e), auksteShiioSuos(e), send uSuosSuos(e) Iš u kamieno kilusių jvardZiuotiniy būdvardžių vns. vardininkas turi dvejopas gretimines formas, pvz.: aiski‘sis, gražėsis. Jų atsiradimą, tur būt, reikia laikyti gretimų Žemaičių tarmių įtakos rezultatu'®, Kartais sutinkame ir kitokio pobūdžio gretiminių formų, pvz., rū'kštus — ru'kš- tusis || ru'kštasis Dilb. Forma ru'kštasis, tur būt, atsirado dėl a kamieno analogijos (plg. baltasis, piktasis). Aukščiausiojo laipsnio įvardžiuotinių būdvardžių vns. vardininko gretiminių formų su -y- kilmę galima paaiškinti paprastųjų būdvardžių aukščiausiojo laipsnio ypatumais: gerd'usi'sis < gerd'usis + jis. Įvardžiuotinių būdvardžių vns. naudininkas, kaip ir gretimose žemaičių tarmėse, beturi tik daiktavardinę galling. Vyr. giminės įvardžiuotinių būdvardžių vns. galininkas turi tokios pat kilmės gretimines formas, kaip ir vns. vardininkas. ia-kamienés formos graže'ji, stambe'ji vietoj u-kamienių bus atsiradusios pagal vns. vardininko analogiją. Vyr. giminės įvardžiuotinių būdvardžių vns. vietininkas padarytas panašiai kaip gretimose žemaičių tarmėse, pvz.: didemi'jie Krš, dideméijie Pp*®. Pačioje Pa- žemaitėje pasitaiko jau beveik grynai žemaitiškų vns. vietininko formų, pvz.: maža- mė'jie Krp. 13 Plg, LKMSR, p. 167—168. 14 Dėl priešgalūninio -o(j)- kilmės žr. Z. Zinkevičius, ĮBIB, p. 93—94 ir LD, p. 285. 15 Dėl kilmės žr. K. fisnncs, IpasMwsaruka JinTOBecKOoro s35iKa, Ilerporpaas, 1908— 1916, p. 114.; Z. Zinkevičius, LD, p. 113. 190 Dgs. vardininkas ir dgs. naudininkas, kaip ir gretimose žemaičių tar- mése (Papilės, Kuršėnų), turi daiktavardines galūnes?*. Vyriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių vns. vardininkas visu žemaičių paribiu kartais kirčiuojamas žemaitiškai, pvz. : bd'Itasis, didi'sis. Moteriškoji giminė Vienaskaita V.š baltoji, aiškor'ji, aukštešno'ji, send'ušo'ji K. balto ses, aisko'ses, aukstesno’ses, send uso'ses N balt a jei, a-isk ajei, aukstésn ajei, sefid us a: jei G. ba'lta je, a-iskaje, aukstésiaje, send'uša'je In. baltdje, aiška'je, aukstesid je, seid usa’je Vt. baltojo“, aiskd jo, aukstesina jo, send uso’jo* Daugiskaita V.Š. ba'lto"ses, aisko ses, aukstésio ses, send uso ses balté ses, aiško*ses, aukstesio- ses, K. baltii ju, aiskiju, aukstesiii ju, send usu jut N. baltimsum(s), aiškūmšum(s), aukštešnūmšum(s), seid uSumsum(s) balté-sum(s), aisko sum(s), aukstesio-Sum(s), seid uso Sum(s) ; balto-so'm(s), aiSké-5o'm(s), aukstesio-so'm(s), seid uso-So'm(s) G. "-balta'ses, aiskd ses, aukSstesSnd ses, sena'uša'ses didžo'ses, In. baltūmšum(s), aiSkimsum(s), aukštešūūmšum(s), send uSumsum(s) balté:sum(s), aisko-sum(s), aukstesioSum(s), send uso Sum(s) balté-5o'm(s), aiSké-50'm(s), aukstesié-5o'm(s), seid-uso'So'm(s) Vt. balto50°s(e), aiskoso's(e), auksitesno-So's(e), send uSo'So's(e) baltiiosuos(e), aiskiiosuos(e), aukstesiiiosuos(e), seid usuosuos(e) Dgs. naudininko ir jnagininko linksniai šnektose visais atžvilgiais jau su- tapę ir turi po 3 vienodas gretimines formas, iš jy'viena su išlaikytu I komponento priebalsiu m ir tuo pačiu sudvigubinta galūne um. Rytiniame ploto pakraštyje (Skaistgirio apylinkėse) retkarčiais sutinkamos tokios gretiminės dgs. galininko formos, kaip pvz.: didžd'*ses, didžo'ses. Atrodo, jos bus atėjusios iš rytų aukštaičių tarmių, plg. Kriukų dgs. gal. gerd ss (čia 1k. ą verčia- mas į 0, pvz.: ko'Si§ ~ kasnis)“. Aprašomosiose šnektose dvejopai kirčiuojamas dgs. vardininkas. Dgs. naudinin- kas ir dgs. įnagininkas kirčiuojamas vienodai — priegaidės skirtumas iš klausos nejaučiamas. 16 Dėl daiktavardinių galūnių atsiradimo žr. Z. Zinkevičius, IBIB, p. 83—85ir LD, p. 268—269. 17 Dėl šių formų kilmės ir paplitimo žr. Z. Zinkevičius, [BIB, p. 27—28 ir LD, p. 291—292. 191 SKAITVARDIS 1. Bendrosios pastabos Aprašomųjų šnektų skaitvardžių skyriai yra tie patys, kaip ir Ik.19 Šnektų skaitvardžių giminė sutampa su atitinkamų Ik. skaitvardžių gimine!?, Bevardės giminės skaitvardžių jos neturi. Ten, kur lk. sakomi bevardės giminės kelintiniai skaitvardžiai (pirma, antra...), šnektos išsiverčia prieveiksmiais, pvz.: pirma nūveik kd'Fvw pafwréi, paskui prisiskink lū'pu', paskui, kai sūšils, palé-isk paršukus Skn. $ Skaiciais šnektų skaitvardžiai kaitomi taip pat, kaip ir 1k.20 Nelinksniuojami sutrumpinti dešimčių pavadinimai, pvz.: désim(t) || dė"*šim(c), ... devi‘nezd é5im(t) || devi'nezdė'šim(c) ir sudurtiniai trupmeniniai skaitvardžiai, pvz.: pusantra, pusantro's, || pusdntro's (reč.), pusantru’ || pusintru: (reč.) (metų). Visi kiti skaitvardžiai turi 6 linksnius ir, išskyrus atskirus atvejus, linksniuojami kaip atitinkamo kamieno ir skaičiaus tarmės būdvardžiai ir daiktavardžiai. 2. Linksniavimas « Kiekiniai skaitvardžiai Pagrindiniai Šnektų kiekiniai pagrindiniai skaitvardžiai linksniavimo atžvilgiu vienos grupės nesudaro: suskyla į smulkesnes grupeles, o kartais ir tiesiog į atskiras paradigmas. Skaitvardis viens, viena linksniuojamas kaip dviskiemeniai a-, o-kamieniai III kirčiuotės būdvardžiai, pvz.: kaip bd'lc, balta. Tiktai moteriškosios giminės vns. vietininkas, kaip ir moteriškosios giminės įvardžių tas pats linksnis, kartais turi gretiminę vyriškosios giminės formą, pvz.: vienam(e) pūsė' „vienoje pusėje“. Toks reiškinys sutinkamas ir gretimose žemaičių tarmėse. Vyriškosios giminės vns. vie- tininkas šalia įprastinės formos vienam(e) vakariniame šnektų ploto pakraštyje kartais turi ir formą vienem(i)?. Skaitvardžio di, dvi linksniavimas mažai tesiskiria nuo Ik. Tiktai jo naudininkui ir įnagininkui kartais pridedama daugiskaitos galūnė -s: dviems, dviems (plg. kitų vardažodžių gretimines daugiskaitos formas: baltiem || baltiems). Be to, šalia moteriškosios giminės vietininko formos dviejo-s(e), vartojama ir forma dvie- Jjuos(e)*, + Skaitvardis abu, abi linksniuojamas kaip du, dvi. Skaitvardis abūdu || abiiodu, abidvi || abiedvi linksniuojamas taip: Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė V.G. abūdu V.G. abidvi abūodu abiedvi K. abudvieju’ abidves (Skn, Auks, Krp) abidvieju K. abidvieju* abuodvieju’ N.In. abidviem 18 Žr. LKG, t. 1, p. 605— 608. 19 Žr. ten pat, p. 609, 20 Zr. ten pat, p. 609 ir dėl trupmeninių skaitvardžių — p. 626— 627. 2 Dėl jos kilmės žr. LKMSR, p. 169. ?*2 Dėl pažemaitėje sutinkamų formų su šakniniu -i- žr. LKMSR, p. 168. 192 N. In. abūdviem Vt. abidviejo's(e) abidviem abidviejuos(e) abuūodviem abūdum (Škn, Auks, Krp) Vt. abūdviejuos(e) abidviejuos(e) abuodviejuos(e) Vardininko ir galininko formos abitodu, abiedvi, rodosi, yra gana senos, nes pri- dėtinis komponentas du, dvi yra apsaugojęs pirmojo komponento senąją dvibalsinę dviskaitos galūnę. Iš vyriškosios giminės šio skaitvardžio formų dažniausiai varto- jama vardininkas ir galininkas, kitų linksnių formos nelabai gyvos ir jas paprastai pakeičia atitinkamos skaitvardžio abu formos. Pvz., sakoma: pdrvesk abūdu d'rklus; ar abūdu drklei mati‘i, bet abieju" arklu* nėbė“. Dėl to savo negajumo skaitvardžio abūdu kitų linksnių formos ir imamos šnektose įvairiai perdirbinėti, nes kaip ir ne- besudaro vieningos sistemos. Dažniausiai jos perdirbinėjamos pagal vardininką-ga- lininką, bet, kaip matyti iš paradigmos, pasitaiko ir formų su balsiu i (abidvieju", abidviem...). Jos greičiausiai yra atsiradusios pagal moteriškosios giminės formas. Žymiai gyvesnės ir plačiau vartojamos yra šio skaitvardžio moteriškosios giminės formos, todėl ir paradigmoje svyravimų mažiau. Arčiau žemaičių ribos (Šakyna, Auksučiai, Kruopiai) vyriškosios giminės nau- dininkas-įnagininkas gana dažnai turi žemaitišką formą abūdum, o moteriškosios giminės vardininkas-galininkas — abidves. | Skaitvardžio tris, atstačius fonetinius sutrumpinimus, nuo lk. skiriasi tik mote- riškosios giminės gretiminė vietininko forma trijuos(e). Skaitvardžiai kėturi, kė'tures,... dėvi ‘ni, devi"nes linksniuojami kaip ia-, ir io- kamienių dviskiemenių būdvardžių (pvz., Za'ls, Zale) daugiskaita. Skaitvardžiai nuo „11“ iki „19“ turi ir formantą -lika, kaip Ik. (pvz.: dvi‘lika. ... penko'lika,...), ir formanta -leka (pv. : dvi‘leka, tri‘leka). Rytinėje aprašomųjų šnektų ploto dalyje (Skaistgirys, Kyburiai) formantas -lika, atrodo, pasitaiko dažniau, negu vakarinėje (Šiupyliai, Šakyna, Auksučiai, Kruopiai). Skaitvardžio „,vienuolika“ pirmojo komponento priebalsis nm dar gali būti kietas arba suminkštintas: viemtolika || viefiūolika ir vientioleka || vienūoleka. Su suminkš- tintu » šį skaitvardį turi ir gretimos žemaičių tarmės (plg. Kuršėnų viii leka, Papilės veingulek®). Priebalsis n gali būti minkštinamas pagal kitus tos pačios rūšies kiekinius skaitvardZius su dėsningai minkštu n (septi"'no'lika, aštuono'lika, devi"no'lika). Pačioje pažemaitėje pasitaiko dar viena forma: vi‘Aitioleka. Ji tikriausiai taip pat žemaitiška, plg. vi"ūū'leka Krš, veindulek“ || viiigulek® Akm, veindulek? || vi.fiOulek* Vgr. ;) Skaitvardžiai nuo „11“ iki „19“ linksniuojami kaip šnektų o-kamieniy daiktavar- dZiy vienaskaita®. Neaišku tik, ar galininko forma sutampa su vardininku, kaip Ik.**, ar yra fonetiškai sutrumpinta, kaip šnektų o-kamieniy daiktavardžių vns. ga- lininkas (galva). " Žr. LKK, t. 3, p. 100. "M Žr. LKG, t. 1, p. 649. 13. Lietuvių kalbos gramatikos tyrinėjimai 193 Kartais šios grupės skaitvardžiai gali būti nelinksniuojami, pvz.: ant šešdo:leka (kiaušinių) užlė'idžau (perėti), i visus vėrte „užperėjo“; ana būva dvi"leka ma tw išnešta pro: ld'nga Dam. Tačiau šalia jų dažniau vartojamos linksniuojamosios formos, pvz.: aš tik ūž dvi"lekas mé tu pasimsu Dam. Dešimčių pavadinimai šnektose trumpinami trejopai, pvz.: dé Sime || dė“šimt || de sim. Visos šios sutrumpintosios formos vartojamos lygiagrečiai, ir nustatyti, kuri iš jų dažnesnė, kuri retesnė, beveik neįmanoma. Šios formos nelinksniuojamos. Šalia jų, nors ir labai retai, vartojama ir nesutrumpinta forma. Tačiau vardininko linksnio pilnosios formos nebėra, vietoj jos vartojama viena kuri iš sutrumpintųjų formų. Taigi, sakoma, pvz.: kilm. dvidešimties, naud. dvidešimčei, gal. dvidešimti, in. dvidešimče, viet, dvidešimti“ || dvidesimtie, bet vardininkas dvidešim(t)(c). Kaip dvidešim(t)(c) linksniuojamas ir skaitvardis dė"šim(t)(c), tik jis turi ir visus daugiskaitos linksnius. Nuo moteriškosios giminės i-kamienių daiktavardžių daugiskaitos jis skiriasi tuo, kad niekada neteko girdėti gretiminių dgs. vardininko ir galininko ė-kamienių formų. | Kiekiniai skaitvardžiai milijo'ns, šime, tū'kstantis linksniuojami kaip to paties kamieno šnektų daiktavardžiai. Iš kelių atskirų skaitvardžių sudaryti samplaikiniai skaitvardžiai linksniuojami kaip Ik.** : Kirčiavimas. Išskyrus skaitvardzZio „vienas“ moteriškosios giminės vns. nau- dininko forma viend'i ir II ir IV kirčiuote kirčiuojamą skaitvardį šime, visi kiti pagrindiniai kiekiniai skaitvardžiai, atstačius dėsningai atitrauktą kirtį, kirčiuojami kaip Ik. Dauginiai skaitvardžiai Šnektų dauginiai skaitvardžiai padaryti taip pat, kaip ir lk.** Šalia dauginio skaitvardžio vieneri, vieneres labai dažnai ta pačia daugine reikšme vartojamas ir paprastasis skaitvardis vieni, vienas, pvz.: vieni kdilinei, vienas pirš- tines. . Dauginiai skaitvardžiai dvėji, dvė'jes; tréji, trė“jes linksniuojami ir kirčiuojami kaip šnektų būdvardžio Zd'[s, Zale daugiskaita. | Taip pat linksniuojamas ir skaitvardis abeji, a"bejes, tik jo galininko linksnis kir- tį turi šaknyje: a bejus, a bejes. Dauginių skaitvardZiy su priesaga -eri, -eres (pvz., kétveri, kétveres) moteris- kosios giminės paradigma tokia, kaip šnektų daugiaskiemeniuy io-kamieniuy daikta- vardžių daugiskaita*". Vyriškosios giminės paradigma, atstačius sutrumpėjusias naudininko ir vieti- ninko galūnes, nesiskiria nuo lk.** Kirčiavimas. Sumaišytas yra skaitvardžių septyneri, -erios; aštuoneri, -erios; devyneri, -erios kirčiavimas. Dvejopai kirčiuojamas: 1. Vyriškosios giminės vardininkas, pvz.: septi-neri ~ septyneri ir septi'neri; 25 Žr. LKG, t. 1, p. 623. 26 Žr. ten pat, p. 624. 27 Žr. LKK, t. 3, p. 102. 28 Žr. LKG, t. 1, p. 623. 194 2. Abiejų giminių kilmininkas, pvz.: septi-niefu' ~ septynerių ir septi'neru ~ septynerių (plg. a tik td'u nėreikė's trėju' devi"'neru" Skn); 3. Retkarčiais abiejų giminių įnagininkas ir vietininkas, pvz.: septi-nereis ~ septyneriais || septi'nereis ~ septyneriais; septinero's(e) ~ septyneriosė || septi'ne- Fo's(e) ~ septyneriose. Visais šiais atvejais galiininio kirčiavimo formos dažnesnės, o negaliininio — retesnės. Ypač retos negalūninio kirčiavimo įnagininko ir vietininko formos. Kirčiavimo svyravimas bus atsiradęs greičiausiai dėl to, kad tokie dideli daugi- niai skaitvardžiai šnektose nėra dažnai vartojami, ir žmonės tiesiog nelabai bemoka juos kiréiuoti®, Įdomu, kad šių skaitvardžių formose kirtis paprastai atitraukiamas ne į pirmąjį žodžio skiemenį, o į II-jį nuo žodžio pradžios. Kuopiniai skaitvardžiai Šnektose sutinkami kuopiniai skaitvardžiai nuo trėjec... iki devi'nec. Vietoj Ik. dvejeto vartojamas pė“ris „pora“, pvz.: ga'l gd usu ké ki: por'ri tré'jeta šimtu" (rublių) Škn. Kuopiniai skaitvardžiai linksniuojami ir kirčiuojami kaip 1k.%, tik niekad neteko girdėti vietininko linksnio. Šnektose šie skaitvardžiai nėra labai gyvi, pasitaiko tik retkarčiais. Paprastai jais išreiškiamas tam tikras neapibrėžtumas, pvz.: pdrnešk dionas porri trė:jeta ki- logramu:; an 16°kos irkes laiki"ddrva penketa šė:šeta aiklu Skn; ogi trė:jėta va- land: acigir'li i vėl kélkis (...kokias tris valandas pamiegi...) Sk. Kaip matyti iš pa- vyzdžių, kuopiniu skaitvardZiu nurodomas tik apytikslis, o ne griežtai apibrėžtas skaičius. Kitais atvejais vietoj jų vartojami atitinkami paprastieji kiekiniai skaitvar- džiai, pvz.: kita kūrta ponai važinė'd a"va kėtureis drkleis (=ketvertu arklių) Škn. Trupmeniniai skaitvardžiai Šnektų trupmeniniai skaitvardžiai nėra įvairūs. Išskyrus pusę (pūse) ir slavizmą čvertį || čvertką (čvė'rtis || čvėrika „ketvirtis“), vartojami tik trupmeniniai skaitvar- džiai, padaryti iš pus- ir kelintinio skaitvardžio kilmininko, pvz.: pusūntra, pustrė'*če... puzdevi"ūo'lekta, jie kaitomi ir vartojami kaip 1k.%! Vietoj šių trupmeninių skaitvardžių gali būti pasakoma ir kitaip: vyr. g. viens su pūse, dū su pūse; mot. g. dvi su pūse, ké& tures su pūse. Tokių darinių pirmojo komponento skaitvardis yra linksniuoja- mas, pvz.: vard. du su pūse, kilm. dvieju“ su puse ir t. t. Kelintiniai skaitvardžiai Šnektų kelintiniai skaitvardžiai nuo Ik. kiek skiriasi šiais atvejais: 1. Dainose retkarčiais pasitaiko senesnė kelintinio skaitvardžio septintas forma S@& kmas, pvz.: 0" cė visi pėnki, o* as pac sestasis, s@ kmas mana zirgė'lis Sk (Rukuiziy k.). Cia dainos eilédara neleido sekmo pakeisti septintu. ** Daiktavardis metai, kuris galėtų padėti išlaikyti gyvesnę šių skaitvardžių paradigmą, šnek- tose gana dažnai turi ir vienaskaitą, ir daugiskaitą, todėl su juo paprastai vartojami kiekiniai pagrin-- diniai skaitvardžiai, pvz. : dna' m'@ta nebiva §belu ; ti jau didėlis, jau sėpti"fiu'" ma ne Škn. 3e Žr. LKG, t. 1, p. 625. " Zr. LKG, t. 1, p. 626—627. 13* 195 2. Skaitvardis aštuntas, -a turi trejopas formas. Dažniausiai vartojama forma su šnektose suvienabalsintu -uo- aštone, astonta, rečiau — bendra su lk. forma dstunc, aštunta, ir rečiausiai pasitaiko forma su išlaikytu -uo- — astuonc, dštuonta. Kelintiniai skaitvardžiai nuo „11“ iki ,,19%, kaip ir tie patys kiekiniai skaitvar- džiai, turi po dvi gretimines formas, pvz.: dvi'like, dvi'likta || dvi"lekc dvi'lekta. Kelintinis skaitvardis pirms, pirma gali būti laipsniuojamas. Kelintiniai skaitvardžiai linksniuojami kaip tarmės a- ir o-kamieniai būdvardžiai, išskyrus tik trė“čes, trėče. Šis skaitvardis linksniuojamas kaip šnektų ia- ir io-kamie- niai būdvardžiai (pvz., ža'ls, Zale)*. Kelintinių skaitvardžių nuo 11-to iki 19-to ir visų kelintinių dešimčių pavadini- mų vyriškosios giminės vns. naudininko linksnis turi 2 formas: su įvardine galūne, kaip lk., ir su daiktavardine -ui, pvz.: dvi‘likta'm || dvi-liktui, trizdesimta'm | trizde- šimtui. Kirčiavimas. Kelintiniai skaitvardžiai nuo pirmo iki dvidešimto ir skaitvardis trisdešimtas kirčiuojami taip pat, kaip ir atitinkami Ik. kelintiniai skaitvardZiai®. Iš dešimčių pavadinimų padaryti kelintiniai skaitvardžiai nuo keturiasdešimto iki devyniasdešimto kirčiuojami nevienodai: 1. Visuose linksniuose išlaikomas I komponento kirtis, pvz.: pénkezd é Sime, pėnkezdė*šimta, devi'nezd é Sime, devi'nezd é Simta. 2. Kirtis šokinėja nuo priešpaskutinio skiemens į galūnę, ir šie skaitvardžiai kir- čiuojami kaip IV kirčiuotės žodžiai, pvz.: keturezdešime, keturezdesimta, dgs. naud. katurezdesimtiem(s), mot. g. keturėzdešimtūm(s), dgs. gal. keturezdešimtus, ke- turezdešimtas ir t. t. Įvardžiuotiniai kelintiniai skaitvardžiai. Įvardžiuotiniai kelintiniai skaitvardžiai šnektose gana gyvi. Kelintinių skaitvardžių šimtasis, šimto'ji; tu kstan- tasis, tu'kstanto'ji neįvardžiuotinių formų nėra tekę net ir girdėti. Kelintiniai įvardžiuotiniai skaitvardžiai linksniuojami ir kirčiuojami kaip šnektų įvardžiuotiniai būdvardžiai. Įvairūs skaitvardiniai dariniai Iš dauginių skaitvardžių su priesaga -dpas, -dpa padaryti skaitvardiniai būdvar- džiai, pvz.: dvejd'ps, dvejd'pa; trejo'ps, -a; ketvero'ps, -a... deSimterd ps, -a, kaitomi kaip atitinkamų kamienų šnektų būdvardžiai. Jie kirčiuojami ir vartojami kaip Ik. Skaitvardiniai dariniai su dėmeniu -gubas, -guba: viengups, vienguba; dvigups,-a; trigups, -a; ketūrgups, -a, kaitomi kaip tų pat kamienų šnektų būdvardžiai. Kirčiuo- jami kaip Ik. Šnektose jie kartais vartojami ir vietoj darinių su dėmeniu -linkas, -linka, pvz.: klė'kis su vienguba skara, su dviguba būs par šiltai; par vienguba skarė'le vé'jes éin kai par sieta Skn. Skaitvardiniai dariniai su démeniu -linkas, -linka, pvz.: vienlinks, vienlinka, dvilinks, -a, devi‘nlinks, -a, kaitomi kaip ty pat kamienų šnektų būdvardžiai. Kir- čiuojami ir vartojami kaip lk. 32 Dėl skaitvardžio 1ré ces (ir freČdsis) žemaitiškų vyr. g. vns. vardininko ir galininko gretimi- nių formų žr. LKMSR, p. 168. 282 Žr. A. Laigonaité, Lietuvių literatūrinės kalbos kirčiavimas, Vilnius, 1959, p. 64—65. 196 Vietoj darinių viengups,... dvigups... kartais vartojama viembulc ~ vienbultas, viembulta ~ vienbulta; dūbule, -a; tribulc, -a. | šnektas, greičiausiai per latvių kalbą, pirmiausia atėjo germanizmas dūbulc**. Pagal j ji vėliau atsirado ir viembulc su tribultu, o kartais net ir ketirbule. Iš pirmųjų dviejų šios rūšies darinių su priesaga -inis, -inė savo ruožtu padaromi dar būdvardžiai viembultinis, viembultine; dubultinis, dubultine, pvz.: šėndie réiks sudė*i dubultifius la'ngus; a to's pirštines būs dubultines, a viembultines? Skn. Iš skaitvardinių darinių su dėmeniu -/jpis, -Ijpé šnektose sutiktas tik 1 žodis: Žagūrės apyl. Daukšių k. kalnelio su 2 viršūnėm vardas dvili-pis (~ Dvilypis). Iš dauginių skaitvardžių su priesaga -gis || -gys, -gė daromi skaitvardiniai būdvar- džiai dvéigis, dvėigė'... ketvé'rgis, ketVé'rge... devi'nė'rgis, devi'nė'rge. Jie linksniuo- jami kaip tų pačių kamienų šnektų daiktavardžiai. ĮVARDIS 1. Bendrosios pastabos Įvardžių skyriai.** Kai kurie šnektų įvardžiai parei namai nuo sakinio prasmė vieną kartą gali būti vieno skyriaus, o kitą kartą — kito, pvz.: dns, ana — asmeninis (ans md“ Zadé je sėklas paskėoli"i Škn) ir parodomasis (padiok daba ana" krėpši Škn); pac, pati — pažymimasis „(pac miss, pac bld-un Skn) ir asmeninis — vidurinis tarp tu ir tamsta (sa‘ka, paco's 1é-vuks dr turé: ‘jes ė'itvara Kyb); ko'ks || ké'ks || ké-ks, koki | ké°ki || ké'ki — klausiamasis bei santykinis (sakik, ké'ks tas naujésis pirmininks Kyb) ir neZymimasis (cé kékem smé‘te @sa's cigé nu’ sé'dzuks „čia kažkur esas či- gony kaimelis“ Zg); katras, -a — klausiamasis bei santykinis (parsiné$u, katrie nagdl čit, pasidali'sme „parsinešiu, su tais, kurie negali vaikščioti, pasidalysime“ Kyb) ir pažymimasis (po' tris gėktarus katrū'm (kiekvienam) primete (žemės) Dam): kas — klausiamasis bei santykinis (kaš če būva Škn) ir nežymimasis (i vėl kas su poru arklu' ilek „ir vėl kažkas įvažiuoja...“ Žg); kūris, -i — pažymimasis (kūris jau ldiks, o" da' pūsri'če nedūod „jau toks vėlus...“ Škn), nežymimasis (apsiZé nis i lai gi'vdi"s kūra* diena „kada nors ištekės ir tegu gyvens“ Sk) ir kartais klausiamasis bei santykinis (kūfu' vėlnu“ če daužd'ris? Skn); kėlinc, kėlinta — klausiamasis (kė- linta valanda? Skn) ir nežymimasis (antroji vėl kelinta va-kara rūoždamįd'si's pažu'- rė's, a nėgaus mati‘, ké'ks ans i* „antroji taip pat vieną vakarą ruošdamasi sugal- vojo pažiūrėti, ar nepamatys, kaip jis atrodo“ Dilb); 10*ks || té'ks || to°ks, torki || t6°ki || t6°ki — parodomasis (ta sūkne bus va to'ke ilgūma Škn), pažymimasis (td'ke aš tavė's niekur nelė'išu Škn), ir nežymimasis (važiūodami sutiko'm td"ke žmo'nė'le Škn). OIS peti S (ana, pati, ta...). M Latvių dubule < vok. žem. dubbelt, žr. K. Miihlenbacha Latviešu valodas vardnica, t. 1, Riga, 1923—1925, p. 509. * Straipsnyje laikomasi mokyklinės lietuvių kalbos gramatikos įvardžių sistematikos, Zr. J. Žiugžda, Lietuvių kalbos gramatika, 1, Kaunas, 1966, p. 123. % Žr. LKG, t. 1, p. 638—639. 197 Bevardės giminės yra tik įvardis kas kita, pvz.: va daba tai jau kas kita Skn; daba tai kas kita ravė't: žė'me atlijus, minkšta Darg. Kad čia bevardė giminė, matyti iš sakinių prasmės, bet senoji šnektų bevardės giminės forma turėtų būti fonetiškai sutrumpėjusi: kas kit. Dėl to ši įvardžio forma į aprašomąsias šnektas arba yra pa- tekusi iš kitų tarmių, arba buvo priderinta prie moteriškosios giminės vns. vardi- ninko, išlaikančio galūninį a. Visur kitur vietoj bevardės giminės paprastai vartojamas: a) Vyriškosios giminės vns. vardininkas, pvz.: tas jau nė“ didele Iūime Zg; b) Vyriškosios giminės vns. galininkas, pvz.: a padarei ta, ka: aš ta'u sakau Skn. Skaičius. Išskyrus asmeninius įvardžius as, ti, ta'msta, negimininiai įvardžiai skaičiais nekaitomi. Asmeniniai įvardžiai aš, tu, dns, ana, jis, ji turi 3 skaičius: vienaskaitą, daugi- skaitą ir dviskaitą. Tiesa, šalia jų dviskaitinių formų lygiai taip pat dažnai dabar jau vartojamos ir daugiskaitinės. Atskirų linksnių dviskaitinių formų pasitaiko ir parodomųjų įvardžių šis, tas paradigmoje, pvz.: vard. tūodu, té dvi (mot. g.), Šiuodu || šiedu; kilm. tūodvieju". Gal būt, dviskaitos formos čia bus užsilikusios pagal įvardį dns, ana, didesnėje šnektų ploto dalyje vartojamą ir kaip asmeninį, ir kaip parodomąjį. Kaip asmeninis įvardis jis dėsningai turi dviskaitos formas, kurias kartais išlaiko ir vartojamas parodomuoju. Visi kiti šnektų įvardžiai beturi tik vienaskaitą ir daugiskaitą. Linksnis. Vns. ir dgs. vietininko nebeturi asmeniniai įvardžiai aš, tu. Vietininko neturi ir negimininiai įvardžiai nieks, viskas, kas ir visi su juo padaryti sudėtiniai įvardžiai (bele kas, kas néns || nént...). Šių įvardžių vietininką pakeičia prieveiksmiai. Įvardžių linksniavimo skirtumų nuo Ik. pasitaiko ir daugiau. Pvz.: a) Vyriškosios giminės įvardžiai ans, jis, kas, katras, šis, tas, tatras ir negimini- niai nieks, viskas vns. įnagininke, be pagrindinės formos anuo, jué, kué, katruo, nieku, Šūo, tūo, viskuo, turi dar ir kiek retesnes gretimines formas su -m: dnuom || anum, jūom, kūom || kūm, katruom || katrum (reč.), niekuom || niekum, šūom || Sim, tūom || tūm, tatruom || tatrum (ret.), viskuom || viskum. b) Įvardžių ans, kic, tas vns. vietininkas šalia formų anam(e), kitam(e), tam(e) vakarinėje šnektų ploto dalyje turi retkarčiais ir gretimines formas anem(i), kitem(i), tėm(i)*". c) Vyriškosios giminės įvardžių daugiskaitos naudininkas arčiau žemaičių ribos (Auksučiai, Kruopiai, iš dalies ir Šakyna) greta formų su galūne -iem(s), pvz.: aniem(s), kitiem(s), turi ir žemaitiškas formas su galūne -im(s), pvz.: tims**. d) Įvardžių ans, katras, šis, tas, tatras daugiskaitos galininkas šalia formų anūos, katrios, Šios, tūos, tatrios vakarinėje šnektų ploto dalyje turi ir žemaitiškas formas anus, katrus, Sus, tus, tatrus®. e) MoteriSkosios giminės įvardžių jokia, kokia, tokia, šiokia, kitokia, vienokia, visokia vns. vardininkas turi galūnę -i pvz.: jd'ki || jo'ki || jo'ki ~ joki || joki, kéki || kė'ki || kū"ki ~ koki || koki. Tokią pat galūnę šie įvardžiai turi kai kuriose gretimose vidurio aukštaičių (pvz.; Rudiškių, Daunoravos kéki, tdki) ir žemaičių dounininkų (pvz.: Papilės tiok¢ ~ toki) tarmėse. * Dėl jų kilmės žr. LKMSR, p. 169. ** Plg. LKMSR, p. 168. * Plačiau žr. LKMSR, p. 169. 198 f) Įvardžių ana, ji, katra, ši, ta, tatra vns. įnagininkas visame šnektų plote dažniau- siai turi tik įvardžiuotines formas: and‘je, jė-je, katrd je, Šarje, td-je, tatra'je. Be to, apie Auksucius, Kruopiūs, o kartais ir Dilbinus, Sakyna pasitaiko ir jau sutrumpinty įvardžiuotinių formų: andi, katrd-i, šė'i, td*i. Tokios sutrumpintos formos vartojamos ir kai kuriose gretimose Žemaičių tarmėse, pvz.: Kuršėnų and'i ~ andja, katrdi, šė'i, tai. Nejvardziuotiniy formų kiek dažniau sutinkama prie vidurio aukštaičių ribos apie Kyburius, kartais Skaistgirį ir kt., pvz.: su_ja~su ja, ta Kyb, ta Sk. Įvardžiuotinės vns. įnagininko formos vietoj neįvardžiuotinių pasitaiko ir gretimose vidurio aukštaičių tarmėse, pvz.: Rudiškių ta ir jd'je, td je. g) Įvardis ta vienaskaitos vietininke šalia moteriškosios giminės formos 16° labai dažnai turi ir vyriškosios giminės vns. vietininko formą tam(e)**. h) Įvardžiai ana, ji, katra, tatra, ši, ta daugiskaitos galininko linksnyje turi ilgą galūninį a: and's, ja-s, katras, Ša's, tars, tatrd's. Tačiau kartais, ypač arčiau žemaičių ribos, sutinkamos formos ir su trumpu a: tas, anas. i) Įvardžiai kas ir tas galininke kartais turi ir neaiškios kilmės formas kūo, tūo (Šakyna, Kruopiai)?! Kirčiavimas. Vieningos kirčiavimo sistemos įvardžiai neturi. Pagal kirčiavimą jie suskyla į keletą grupių, kurios viena nuo kitos daugiau ar mažiau skiriasi. 2. Linksniavimas Asmeniniai įvardžiai Šnektose vartojami asmeniniai įvardžiai: as, tu, dns, ana, jis, ji'®, ta'mista, pac, pati. Įvardžiai as, tu. Prie vns. vardininko as, tė gana dažnai pridedama enklitinė dalelytė -ai: ašai, tūjei. Vas. kilmininko formos manés, tavė's, tur būt, padarytos galūninio kirčia- vimo ė-kamienių daiktavardžių vns. kilmininko pavyzdžiu, plg. katé's, varškės. Šnektų fonetinėmis ypatybėmis jų kitokios kilmės paaiškinti negalima. Gretimose žemaičių ir vidurio aukštaičių tarmėse tokių vns. kilmininko formų nėra. Vns. naudininko formos yra mdr'n, ta'u. Šalia mdn plačiai vartojama ir su- trumpinta forma md". Vns. galininko formos mani ~ mani, tavi ~ tavi sutampa su gretimų vidurio aukštaičių ir žemaičių atitinkamomis formomis. Apie Kruopiūs, Dilbinus, Šakyną kartais vietoj įprastinės vns. galininko formos tavi pasakoma ir tėvi. Ši forma greičiausiai atėjusi iš akmeniškių žemaičių, bet atski- rais atvejais gali būti pasakoma ir dėl latvių kalbos įtakos. Vns. įnagininko formos manim, tavim nuo Ik. skiriasi tik sutrumpinta galūne. Dgs. vardininko formos yra mas, jū's. Tačiau šalia formos mė's beveik visame šnektų plote vartojama ir mas. Plg. gretimų žemaičių tarmių (Kuršėnų ir Papilės) mars. 40 Plačiau žr. LKMSR, p. 169 ir LKGS, p. 178. “1 Dėl jų žr. LKMSR, p. 169 ir LKGS, p. 177. ** Dėl dns, dna ir jis, ji vartojimo plotų žr. LKMSR, p. 169—170. 199 Dgs. kilmininke šalia »ntsu, jū'su** labai plačiai vartojamos ir gretimoms įžemaičių tarmėms būdingos formos mii'sa ~ miiso, jū'sa ~ jūso. Į asmeninių vardžių dgs. kilmininką galūnė -o greičiausiai pateko per savybinius įvardžius mana ~ mano, tava ~ tavo*!. Dgs. naudininko formos yra mum(s), jum(s). Galūninį s išlaiko tiktai pati pažemaitė ir tai nedėsningai. Dgs. galininko formos aprašomosiose šnektose labai įvairios: šalia iš dgs. naudininko atėjusių formų mūm(s), jūm(s) imamos vartoti ir dabartinės dgs. įna- gininko formos mūm(s), jum(s). Arčiau žemaičių ribos dgs. galininkui reikšti varto- jamos senosios dgs. inagininko formos mūmis, jūmis, o apie Sakyna ir Aūksučius retkarčiais pasitaiko dar tolimesni jų perdirbinėjimai — mūmes, jūmes*5. Dgs. įnagininko formos mūm(s), jūm(s) yra sutrumpėjusios: neturi galū- ninio -i-, o -s dažniau pasitaiko irgi tik pačioje pažemaitėje. Šių įvardžių dviskaitos vartojamos tokios formos: Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė V. mūdu, judu V. mudvi, judvi K. mudvieju', jūdvieju' : mudves, jūdves (Skn, Auks)!? N. mudviem, judviem K. mudvieju, judvieju* mudum, judum (Skn, Auks, N. mudviem, judviem Krp, Dilb) G. mudvi, judvi G. mūdu, judu mudves, judves (Skn, Auks) In. mudviem, judviem In. mudviem, judviem mudum, judum (Skn, Auks, Vt. p 5 Krp, Dilb) Vt. — = Trečiojo asmens įvardžiai dns, ana, jis, ji linksniuojami taip: Vyriškoji giminė Vienaskaita Daugiskaita V. ans, jis V. anie, jie K. ano", jo K. anu’, ji N. and'm, ja'm N aniem(s), jiem(s) G. ana, ji anim(s) In. anuo, jūo G. anuos, jūos anuom, jūom anus anum In. anais, jéis Vt. anam(e) Vt. anuos(e), jūos(e) * Nekirčiuota dgs. kilmininko galūnė, išskyrus pačią paZemaite, visada būna ilga; išimtį suda- ro tik šie įvardžiai. ** Plg. J. Jablonskis, Raštai, t. 1, Vilnius, 1957, p. 266. 1* Dėl kilmės Zr. LKMSR, p. 170. ** Dėl šių dvs. naudininko ir įnagininko formų santykio su žemaičių tarmėmis žr. LKMSR p. 170. 4 : 7 Dėl šių formų santykio su žemaičių tarmėmis Zr. ten pat. , 200 Moteriškoji giminė Vienaskaita Daugiskaita V. ana, ji V ano's, jo's K. ano's, jo's K. anu’, jir N. andi, jé'i N. anum(s), G. ana", ja ano'm(s), jo'ms In. and je, jé'je G. and's, ja's anai, anas, ana, ja In. anum(s), ano'm(s), jo'm(s) Vt. ano", jo" Vt. ano's(e), jo's(e) anuos(e), jūos(e) Dviskaita Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė V.G. anidu, jiedu V.G. anūdvi, jiedvi antiodu, jūodu antiodvi, juodvi K. + anudvieju, anūdves, anuodvieju“, jūodvieju* antiodves N. In. anudviem, jiedviem K. anudvieju’, aniiodviem, jūodviem antiodvieju-, jlodvieju’ anudum, N.In. anudviem, jiedviem anvodum, antiodviem, jūodviem Vt. anūdviejuos(e), Vt. anūdviejo's(e), anuūodviejuos(e) anūdviejuos(e), anuodviejo's(e), antiodviejuos(e) Be ty dalykų, kurie apie šių įvardžių atskirus linksnius pasakyti „Bendrųjų pasta- bų“ skyrelyje, dar minėtina, kad šalia trečiojo asmens įvardžio moteriškosios giminės vns. vardininko formos ji arčiau vidurio aukštaičių ribos gana dažnai sutinkama ir jin. Ji atsiradusi iš jinai, nukritus enklitinei dalelytei -ai. Trečiojo asmens įvardžių dviskaitos formos daromos tik iš vyriškosios giminės įvardžių šaknies; šių formų giminę parodo galūnė. Be to, įvardžių dns, ana dviskaitos paradigmoje plačiai įsigalėjusios tokios formos, kur pirmojo komponento senoji vyriškosios giminės dviskaitos vardininko-galininko galūnė -wo, greičiausiai pagal skaitvardžio abū, abūdu analogiją, sutrumpinta į -u, pvz.: anūdu, anūdvieju". Įvardžių dns, ana, jis, ji dviskaitos linksnių galūnės yra tokios pat, kaip ir įvardžių as, ru dviskaitos. IvardZio jis, ji dviskaita retesnė, negu įvardžio dns, dna. Kadangi jis, Ji prie Ze- maičių ribos nevartojamas, tai jo paradigmoje nėra žemaitiškų formu. Sangrąžinis įvardis Sangrąžinis įvardis savė*s linksniuojamas kaip asmeninių įvardžių as, ti vienaskai- ta. Skiriasi tik tuo, kad turi vietininko linksnį — sdvi“. Toje šnektų ploto dalyje, kur turima vns. galininko forma rėvi, ir šalia sdvi kartais pasakoma tokios pat kilmės, kaip rtėvi, forma sėvi. 201 Savybiniai įvardžiai Aprašomosios šnektos turi šiuos nekaitomus savybinius įvardžius: mana, tava, sava, mūsu || mū'sa, jū'su || jū'sa. Be to, apie Skaistgirį ir Gruzdžiūs pasitaiko mA" „mano“, pvz.: tu ma: vaika suvilojei Grz; ma: vūiks, lai pastd' (karvė) pas pirti; čik ti, ma: vaiks, kas ja: dé's péiku mefuku Sk. Kaitomieji savybiniai įvardžiai: a) manasis, mand'ji; savasis, savo'ji; tavasis, tavo'ji; ju'sasis, ju'so'ji; mu’sasis, mu'so'ji; b) maniškis, maniske; taviskis, taviske:; saviskis, saviske; jusiskis, ju'siske; mu'siškis, mu'siške. Įvardžiai maniškis, maniške... linksniuojami ir kirčiuojami kaip būdvardžiai su priesaga -iškis, -ė. Jų vyriškosios giminės vns. naudininkas ir vietininkas dažniausiai turi daiktavardines galūnes, pvz.: mu'siškui, mu'siški“. Įvardžiai manasis, mano'ji; tavasis, tavo'ji... linksniuojami ir kirčiuojami kaip įvardžiuotiniai būdvardžiai (baltasis, baltoji). Kaitomieji savybiniai įvardžiai, kaip ir Ik., jau savotiškai linkę daiktavardéti, pvz.: mu'sasis (t. y. tėvas ar sūnus) kai va'kar išė'je, tai da'r i nesiro*da; maniškis (t. y. vyras) i miška išvaža'va Skn. Kaitomieji savybiniai įvardžiai nuo nekaitomųjų skiriasi dar tuo, kad nekaitomie- ji gali būti vartojami visais atvejais, o kaitomieji tik kalbant apie asmenis arba apie gyvulius (kartais) ir tik tada, kai įvardis vartojamas vienas, t. y. be daiktavardžio, pvz., ne manasis vi'rs, tavo'ji pati, bet tik manasis, tavé ji. Prie savybinių įvardžių galima paminėti ir įvardžio tava darinį tavinis, -e „tavo, tavasis“, pvz.: jau tavine gėro'je grė'blūka nėbė"; kūr ta tavine šū"ke Skn. Tiesa, šis darinys retas ir, tur būt, nėra senas. Dar rečiau pasitaiko tamstinis,-e „tamstos, tamstų“, pvz.: to's tamstines būlbes grėičau pū'n Škn. Parodomieji įvardžiai Aprašomosios šnektos turi šiuos parodomuosius įvardžius: dans, ana; Šd'ks ~ šioks || $6°ks || So°ks ~ šioks, Šoki ~ šiėki || Šdrki || S6-ki ~ šioki; šis, ši; tas, ta; to'ks ~ toks || to'ks || r6"ks ~ toks, to'ki ~ toki || tė'ki || té ki ~ toki. Įvardis šitas, šita vartojamas retai. Kaip atliepiamasis žodis klausiamajam-santykiniam įvardžiui katras, katra šalia parodomojo įvardžio tds, ta vartojamas ir įvardis tdtras, tatra, pvz.: katras važūoste i žagū're? — katras važūosme, tatras, a ta'u ne vis tiek: katra' Sake ma'n imi? katra' né-ri, tatra' Skn. Linksniuojami parodomieji įvardžiai nevienodai: §é'ks || §6 ks || So ks, §o°ki || šdrki || $o°ki, t6'ks || tks | to'ks, téki| toki| té'ki linksniuojami kaip klausia- masis įvardis ko'ks || kdrks || ko'ks, koki || kéki|| kéki: tatras, tatra — kaip klausiamasis katras, katra; ans, ana — kaip asmeninis dns, ana; įvardžiai šis, ši, tas, ta linksniuojami vėl skirtingai, plg.: Vyriškoji giminė Vienaskaita Daugiskaita V. šis, tas V. šie, tie K. šo, 107 K. Si, tir 202 N. Sa'm, ta'm N. Siem(s), tiem(s) šim(s), tim(s) G. ši, ta G. Šūos, tiios Sus, tis In. tio, tiio In. Seis || šėis, tais || tais šūom, tūom Vt. Sios(e), tūos(e) Stim, tim Vt. Sam(e), tam(e) Moteriškoji giminė Vienaskaita Daugiskaita V. ši, ta V. šŠo*s, to's K. §o°s, to's K. Sir, ti N. šė'i, tai N §um(s), tūm(s) §é'm(s), té'm(s) G. ša“, ta G. sas, td's In. §éje, tdje In. §tim(s), tūm(s) šė'i, tai So'm(s), to'm(s) Sa, ta Vt. fo, to Vt. §o°s(e), to's(e) tam(e) Stios(e), tiios(e) Be tų dalykų, kurie dėl atskirų šių įvardžių linksnių pasakyti ,,Bendrųjų pastabų“ skyrelyje dar reikėtų pridėti, kad įvardis fds vns. kilmininke kartais turi ir pri- klausymą reiškiančią forma sano’, vartojamą šalia paprastosios vns. kilmininko formos 76°, td"s. Forma tano“ vartojama tik kaip atliepiamasis žodis savybinę reikš- mę turinčiam klausiamajam įvardžiui kano’ || kėno“ „kieno“ pvz.:kano“ tas pčilis ? kūno“ tas pčilis? kano i* tano, tu sava nagu" nékisk: kano: rūnkelus pirmu atva- go'f? kano* néri, tano*, tik vagé'k grėičau Skn. MoteriSkosios giminės vns. galininkas $nektose retkarčiais turi ir formą ši", pvz: ši" nū'kti „šią naktį“ Auks, ši" va'sara „Šią vasarą“ Skn. Klausiamieji ir santykiniai įvardžiai Aprašomosios šnektos turi šiuos klausiamuosius ir santykinius įvardžius: kas: katras, katra; kėli, kė*les: kėlinc, kėlinta; kėleri, kė"leres; kelero'ps, kelero'pa; koks || kdrks || ko.ks, koki || kéki || kė“ki. Įvardis kūris, kūri labai retas. Pap- rastai vietoj jo vartojamas katras, katra, o kartais ir kas ar kéks || ko°ks || ko ks, koki |kd'ki|| ko ki, pvz.: katrie noF, tie viska" pada‘ra Skn; tas kld-us, kas (kuris stovi) lauka pusé*: „ar ilindai?*; kai rézuos (žemė) bird d va, tai pirmiejei, kas (kurie) nupjd-udd-va (savo rugius), pé-dus mat i auksta: ,,ruduo, rūduo, ruduo®, saki-da- va Zg; as ėsu (tas), kas duona diodu Dam; ka ké'ke sené'la gauce, kas paded (kuri padėtų) gi'véiii; iš kdko's (kurios) nori puses, is to's gali mési Kyb. Klausiamieji ir santykiniai įvardžiai linksniuojami nevienodai. Kas linksniuojamas kaip parodomojo įvardžio tas “vyriškosios giminės viena- skaita, tiktai neturi vietininko linksnio; vietoj jo vartojamas prieveiksmis kur. Vie- ** Dėl jos kilmės žr. LKMSR, p. 170. 203 tininkas užsilikęs tik senuose eiliuotuose posakiuose, pvz.: vdikai, vanagai, kūme tė'va piningai? Škn. Be to, vns. kilmininkas šalia formos kė“ turi ir priklausy- mą reiškiančią formą kano’ || kėno „kieno“. Įvardžiai kėli, kė'les, kélinc, kélinta, kelerd'ps, kelefo'pa linksniuojami kaip atitinkamo kamieno būdvardžiai. Įvardis kėleri, kė'leres linksniuojamas kaip dauginiai skaitvardžiai. Įvardžiai katras, katra, koks || kdrks || ko ks, ko'ki || ko ki || ko kilinksniuojami Vyriškoji giminė Vienaskaita Daugiskaita V katras, ko'ks || kdrks || koks V katrie, kokie || kd kie K. katro', kd'ke K. katru, kéku N. katrd'm, ko-kd'm N. katriem(s), ko'kiem(s) G. katra, koki ~ koki|| ko'ki ~ kokį katrim(s), kokim(s) (Škn, Auks, Krp) In. katruo, ké'ku G. katrios, katrus, ko'kus katruom In. katrais, ko keis katrum (ret.) Vt. katruos(e), ko kuos(e) Vt. katram(e), ké kem(e) Moteriskoji giminė Vienaskaita Daugiskaita V katra, ko'ki || ko'ki || ko ki V katro's, ko'kes K. katro's, kéko's K. katru, kéku N. katrd'i, ko'kė'i N. katrium(s), ko:kiūm(s) katré m(s), ko'ké m(s) G G In katra', ko'ke katra's, ko'kes katrd je, koke In. katrum(s), kékum(s) katrd'i katro'm(s), ké ko m(s) katra Vt. katro's(e), kd'ko se) Vt. katro', kė'ko' katruos(e), ké'kuos(e) Prie to, kas apie šių įvardžių linksniavima pasakyta ,,Bendryju pastabų“ sky- relyje, galima pridėti tik tai, kad skirtingas įvardžio koks, koki kirčiavimas grei- čiausiai bus atsiradęs, susidūrus šnektose rytų aukštaičių formai kokis su vakarų — koks. Pažymimieji įvardžiai Pažymimųjų įvardžių. šnektos turi palyginti nemaža, pvz.: jo'ks ||jd'ks || Jjo'ks, jo:'ki ~ joki| joki| joki ~ joki; katras, katra „kiekvienas, -a“; katras viens, katraviena „kiekvienas, -a“; kito ks || kitd"ks || kito"ks, kito'ki || kito ki || kitdė'ki || kitoki; nebakoks ||...**, nebako'ki || nėbeko'ki | nebakd ki || nebakėki: nekoks || nekd ks || nekoks (neko'ks), nako'ki || nakoki| nekdki || nekėki; né'joks || néjoks || né:joks (néjo ks), né jo ki né-joki || néjokil néjoki;, né- 4* Visi įvardžiai su priesagomis -oks, -oki turi taip pat trejopai kirčiuojamas vns. vardininko formas, kaip koks, koki, joks, joki. 204 kodks...,nėkoiki | né-ko'ki...; nleks; pac, pati; §6'ks... §6°ki...; 16°ks..., té°ki...; tas pac, ta pati; té'ks... pat || pat, té'ki... pat || pd't; visas, visa; viskas; vieno’ks..., viend ki. .., visd'ks || viso'ks..., viséki || viso'ki... ir t.t. | Įvardžiai joks, joki, toks, toki, šioks, šioki, kitoks, kitoki, vienoks, vienoki, vi- soks, visoki, nėjoks, nėjoki, nekoks, nekoki ir kiti panašūs linksniuojami kaip klau- siamasis-santykinis įvardis koks, koki. Svyruoja tik įvardžių kitoks, -i, nebekoks, -i, nėjoks, -i, nekoks, -i, nėkoks, -i, visoks, -i kai kurių linksnių kirčiavimas, todėl duodama įvardžio visoks, -i para- digma. Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė Vienaskaita Daugiskaita Vienaskaita Daugiskaita V. visoks]..., viso'kie || viso-kie, V. viso'kil ..., vis kes viso'ks viso'kie viso'ki K. viséke viso ku, K. visékos, visé ku, viso'ku' viso kos viso ku N. viso'kd'm viso*kiem(s) N. viso'ké'i viso:'kūm(s), viso:'ko"m(s) G. | visd'ki|| visd'ki', viso'kus G. visd'ke visd:kes viso ki In. visd'ke viso kum(s) In. viséku viso keis, visokum(s), viso'keis visé ko m(s), Vt. visékem(e), viso-kuos(e), viso ko m(s) viso-kem(e) viso'kuos(e) Vt. viséko, visé ko's(e), viso ko viso'ko's(e), visé-kuos(e), viso'kuos(e) Kirtis iš galūnės yra atitraukiamas arba į priešpaskutinį, arba į pirmąjį skie- menį. Galūnės ilgumas kirčio atitraukimui reikšmės neturi, todėl atrodo, kad prieš- paskutinis skiemuo greičiausiai pradėtas kirčiuoti pagal tokio tipo įvardžius, kaip joks, -i, koks, -i, toks, -i ir kt. Dabar šnektose dažnesnės formos su priešpas- kutinio skiemens kirčiu. Įvardis nieks linksniuojamas kaip parodomojo įvardžio rds vyriškosios giminės vienaskaita, tik įnagininke turi daiktavardinę galūnę nieku; bet gretiminės to links- nio formos tokios pat, kaip įvardžio tas. Be to, vietoj vietininko linksnio vartoja- mas prieveiksmis niekur. Kaip tas linksniuojamas ir įvardis viskas, tik visuose kituose linksniuose jis turi gretimines formas su jungiamuoju balsiu a, pvz.: kilm. visako“, naud. visakd'm (reč.), gal. visaka', in. visakuo... Tiesa, naudininkas su išlaikytu jungiamuoju bal- siu Žymiai retesnis, negu tokios pat kitų linksnių formos. Šio įvardžio vietininką atstoja prieveiksmis visur. Įvardžio pac*" linksniavimas toks: Vienaskaita Daugiskaita V. pac V. patis K. paties, K. pau pū'če N. patiem(s), N. paéi'm patim(s) G. pati G. palus In. paéu, In. padeis patim Vt. paéuos(e) Vt. = pacem(e), patem(e) (ret.) IvardZio pats vns. kilmininkas turi ir rečiau pasitaikancia gretiming ia-kamie- nę forma, tikriausiai atéjusia iš daiktavardžių per žodį pac „vyras (Zmonos)“. Vns. įnagininkas šalia ia-kamienés formos retkarčiais turi ir i-kamienę. Vns. vietininko gretiminė forma patem(e) gali būti žemaitybė, bet gali būti atsiradusi ir pačiose šnektose pagal tuos linksnius, kurie turi ne č, bet f. Dėl gretiminės dgs. naudininko formos žr. „,„Bendrąsias pastabas“. Nežymimieji įvardžiai Nežymimųjų įvardžių šnektose gana daug. Pagal darybos tipą juos galima suskirstyti į kelias grupes: a) Nežymimieji įvardžiai be priesagų ir priešdėlių, pvz.: kėli, kė'les; kas „kaž- kas“; kic, kita „kai kas“; kūris, kūri „kai koks, kai kokia“; viens, viena. b) Nežymimieji įvardžiai su priesagomis ar priešdėliais, pvz.: kėlinc, kėlinta „kažkuris, -i“; ko'ks, ko'ki... „kažkoks, koks nors“; n@ kuris, -i | nekūris, -i „kai kas“ (nekūris vėzd drvo's (veždavosi) i kūbilus Zg; nekūri gėrai, ka vaika pasistuoriio- je Krp.). Šis įvardis nėra labai gyvas. Dažniau teko girdėti tik apie Žagarę. c) Sudėtiniai nežymimieji įvardžiai: 1. Sudaryti iš dviejų įvardžių, pvz.: šis tas; Šd'ks toks, Šoki toki... 2. Pirmasis komponentas yra dalelytė kaZi || kažin || kažint, o antrasis — įvar- dis. Be to, abu komponentai gali būti visai susilieję ir nesusilieję, pvz.: kažikas; kažiko'ks, kažiko'ki; kažinkas; kažin(t) kas; kažin(t) katras, kažin(t) katra; ka- žin(t) ko'ks, kažin(t) ko'ki... 3. Pirmasis komponentas yra dalelytė kai, antrasis — įvardis, pvz.: kai kas; kai ko'ks, kai ko'ki... 4. Pirmasis komponentas yra įvardis (kas; katras, -a; koé'ks, -i; kūris, -i), ant- rasis — dalelytė nons || nont || nors, né‘reit || nė"rentais (plg. Papilės nilorint d's), pvz.: kas ndns; katras, -a nėnt; ko'ks..., -i no'rent. 5. Pirmasis komponentas yra svetimos kilmės dalelytė bil(e) || bėle5*, o antra- sis — įvardis (kas; katras, -a; ko'ks..., -i; kūris, -i...), pvz.: bil(e) kas || bel(e) kas; bil(e) katras, -a | bel(e) katras, -a. % Moteriskoji giminė (pati) linksniuojama kaip io-kamieniai būdvardžiai (gradi). 51 Pig, Lietuvių kalbos žodynas, t. 1, Vilnius, 1941, p. 671. 6. Pirmasis komponentas yra dalelytė jeb, o antrasis — įvardis (kas: katras,-a; ko'ks...; kūris ir t.t.), pvz.: jepkas; jepkatras, -a; jepko'ks... 7. Kartais tarmėje sutinkamas nežymimasis įvardis kas nebii't(u) , kas nors“, padarytas su neaiškios kilmės dalelyte naebii't(u) ir labai retais atvejais — bir. Nežymimųjų įvardžių linksniavimas Nesudétiniai nežymimieji įvardžiai linksniuojami kaip atitinkami pažymimie- ji ar klausiamieji įvardžiai (kas; kd'ks..., -i; kic, kita ir t.t.). Įvardis kėli, kė'les linksniuojamas kaip dviskiemenių ia-, io-kamienių būdvardžių daugiskaita. Įvar- dis kėlinc, kėlinta — kaip a-, o-kamieniai būdvardžiai. Įvardžių šis tas, §6°ks... to*ks..., $6°ki... to'ki linksniuojamos abi sudedamosios dalys atskirai. Visų kitų nežymimųjų sudėtinių įvardžių linksniuojamas tik tas komponen- tas, kurį sudaro įvardis. UMS TIPMJIAT ATEJIbHOE, UMCJIMTEJIbHOE H MECTOHMEHHME B 3AIMAJĮHO-AYKINTAKTCKHX T OBOPAX IMOrPAHWYbS JIATBUUCKOH CCP A. HOHAHUTHTE Peswome B crarbe paccMaTpHBAIOTCS MMS NpHJIATATEJIbHOL, UKCJIHTEJIbHOS H MeCTOHME- HHE CAMbIX CEBEpHbIX 3anajiHO-ayKUITAHTCKUX TOBODpOB, VKA3bIBAIOTCS COOTHOLLE- HHE HX C COOTBETCTBYIOUHMH (daKTAaMH JIHTOBCKOTO JiH TEpaTVpHOTO S513biKa a TaK- — XKE COCeHHX XKeMalTCKHX H CpejiHe-ayKIITaHTCKAX TOBODpOB (B OTJEJIbHbIX CJIY- yasix — H C (paKTAMH JIATbILICKOTO $13bIKA). Koncrarnpyitoresi cJiejįytonine HanGojiee xapaKTepHbie OCOGeHHOCTH 3THX 4ac- TeH peun: Husa npusarateanbHoe. B ucejejyeMbix roBopax nocreneHHO HCUe3aiOT npHjiaraTeJibubie cpejikero poja. I lajiežknbie OKOHUAHHS IpHJIATATEJIbHbIX XeHC- KOTO pojla TOXKJIECTBEHHbIi C COOTBETCTBYIOIMMH TMAJĮE>XXHbIMH OKOHUAHHAMH HMEH CYIIECTBHTEJIbHBIX *KEHCKOTO pojla Tex xe OCHOB. I lajjexxHbIe OKOHUAHHSA TIpHJIa- TAaTEJIbHbIX MVXKCKOTO poja B GOJIBIIMHCTBE CJy4aeB CBOASITCH K COOTBETCTBŲ- JOLIIHM NaJeXKHbIM OKOHUAHHSAM JIHTEPATYPHOTO SI3bIKA, TOJIbKO MOJABEpraioTcs pa3KHoro poja cokpaiienusiv. Kak Gojiee sipkHe OTKJIOHEHHS OT JIHTEpPaTypHOTO SI3bIKA MOXKHO YKa3aTh: a) BTOpPXKeHHEe OKOHUAHHS HMEH CYIIeCTBHTEbHBIX B ĮĮaTEJIb- HbIH Mae el.4. MHOrOCJIOXKHBIX NpHJjaraTesibHbiX € OCHOBAMH Ha a, ia (alkand-m || d-lkanui „ronojnnoMy“, vakari:-kščui „BuepammneMy“) H B MeCTHbkIH najex el. U. MHOTOCJIOXKHBIX IIpHJIATATeJIbHbIX C OCHOBOH Ha ia(vakari-ksti-); 6) yacTylo 3aMeHy dopųM pOAHTENBHOTO Najexka ej. 4. NpHjIaraTeJIbHbIX C OCHOBOH Ha u (opmamu pojiKTeJIbHOTO NajIeXKa TpHJIaTaTeEJIbHbIX C OCHOBOH Ha ia (li-gaus || li-ge ,,raaikoro, poBHoro*). Kpome Toro, B0.1b >xkeMaliTCKOH rpaHHIlbl MpHJaraTe/ibHbie MY KCKOT0 52 Plačiau Zr. LKGS, p. 175-176. 207 pojia B JaTeJbHOM NajieXke MH. 4. H3peJKa MOTYT HMeTb H JKeMalTCKHe opMsl C OKOHUaHHueM -ims (graZiems || graZims ,KpacuBbiM®). | OraenbHble riajle>XH NpHJIATATEJIbHbIX CpaBHHTEJIbHOH CTENeHH XKeHCKOTMoO pojla HMeloT H (DOpMBbI C OCHOBOH Ha io, Hamp., pojį. el. u. bdltesio-s || bdltesné's „Gojnee Geno“, mecTHbll ell. u. bdltesio- || baltesné:, nar. mH. u. baltesiié-m(s) || baltes- né-m(s), TBOp. MH. 4. bdlteSiio-m(s) || baltesné-m(s), mectHbiii MH. u. bdltesiios(e) || baltesné-s(e). VimenutenbHblii najex TIpHJIATATEJIbHbIX TNPeBOCXOAHON CTeNeHH MYKCKOTO pojįa HMeeT okoHuauue -is (balfd-usis), a BuHHTEeJIbHbIė -i (baléd-usi). MecronmMeHnbie npujiaraTeJibHbie B 3THX TOBOpaX YNOTPeGSIIOTCS Tak Ke IIIH- poKO, Kak H B JIHTepaTypHOM S3bIKe. B Tex cJryuasiX, KOrjla (DOpMbI CKJIOHEHHS MECTOMMEHHBIX TNpHJIATATEJIbHbIX OTKJOHSIOTCS OT JIKATEpaTYypHOTO S513bIKA, OHH uame BCero COBNAJAloT C COOTBETCTBYIOIMMH (POpMaMH COCeJĮHHX >KEMAHTCKHX rOBOPOB. Hus uncaurtenvnoe. KojnnuecrBenhbie uHCJIHTEJIbHbIe OT „4“ 10 „9“ B BH- HHTEJIbHOM MNajieXke HMEIOT OKOHUaHHe -us (šėŠus „mecTb“). Ha sanajoji uacTH TEPPHTOPHH HCCJIeJĮyeMbIX TOBOPOB UHCJIHTEJIbHbIK du „Ba“, dvi „Be“ B HeKOTO- pbixX Najexax HMeeT H 4acto YnoTpeOjJISeMbIie >xKeMAKTCKHe (OpMbi C KOpHEBbIM i (dviju- „nByx“, dvim(s), ,aBym*). Uncecnurejibubie ot „11“ no „19“ obpasyiores npH nomow GopmanToB -lika x -leka (dvi-lika || dvi-leka „nBenajmiars“). Huorjia YHCJIHTEJIbHBIE 3TOH TpYIINbl He CKJIIOHAIOTCA (ana buva dvi-leka mé@-tu: „oHa Gbl- Ja JABeHajuatH jet“). BMecTto MHOXKECTBEHHOTO UHCJIKTEJIbHOTO vieneri, vieneres OYeHb YacTo ynorpeb.sieTcsi MPOCTOe UKHCJIHTEJIbHOe vieni, vienas (vieni marskinei „oOjKa pydamka“). Co6nhparejJibHO-pa3jleJIHTeJIbHbIe UHCJIHTEJIbHbIe (frė:jec „Tpoe“, kė“tverc „uerBepo“) ynorpe6nsioTCS1 He OUeHb uacTO. B OCTAJIbHbIX CJIyuasIX CKJIO- HeHHe H VIIOTpeOjJIeHHe UKCJIHTEJIbHLIX Yallle BCero COBINAJJaIOT C JIHTEPATYpPHbIM 13LIKOM. MecronmMenne. JInunbie MeCTOMMEHHS COXpaHHJIK JBOMCTBEHHOE UHCJIO. OcrarkH JBOWMCTBEHHOTO UKHCJIA COXpaHHJIH M YKasaTe/bHble MECTOMMEHHs ans „Tor“, šis „aToT“, tas „Tor“. OrjiejibHbie. NMajleXKH ABOHCTBEHHOTO YHCJA HapALY C ayKIITAHTCKHMH HMEIOT H *keMaHTCKHe (opmbl. Jluunbie mectronmenus I H II Jiut H BO3BpaTHOe MECTOHMEHHe B pOJIKHTEJIbHOM najexke ell. U. OKAHUKBAPOTCS Ha -ė*5 (mané-s, tavé-s, savé-s), a B BAHHTEJIbHOM — Ha -i (mani, tavi, savi). B BHHHTEJIbHOM najįe>Ke MH. 4. 3TH JIHUKbIE MEeCTOHMeEHHS1 HMeEIOT (bOpMbI: mūm(s) || miim(s) || mūmis || mūmes Hac™, jum(s) || jiim(s) || jūmis || jimes „Bac“. Mecronmsenus dns, jis „on“, kas „KTO, 4T0®, katras ,koTophiit“, nieks ,HUKTO, HHUTO“ B TBOPHTE/ HOM Najexe el. u. HMEIOT H opmbl ¢ -m (@nuo || anuom...). Mectonmenns ans, kic „npyron“, tds B MECTHOM Majieke el. 4. HHOT 1a HMEIOT H (opmel anem(i), kitem(i), tém(i), cBoiic- TBEHHbIE COCEJIHHM XeMAKTCKHM ropopaM. MecTonMmeHHst MYXKCKOTO pojia BJOJIb KEMaNTCKOH rpaHullbl B 1aTe/IbHOM Najielke MH. 4. HMEIOT H3peJKa H »XeMAHTCKHE dopmbi ¢ oxonuanuenm -im(s): kitiem(s) || kitim(s) „npyrau“. YKemaiirekne Gopi C OKOHYAHHEM -us B TO JKe UaCTH TePPHTOPHH TOBOPOB B BHHHTEJBHOM Majierke MH. 4. HMEIOT MecTOHMEHHS dns, katras, šis, tas, tatras „ToT“: anos || anus, tios || tus. Te MeCTOHMEHHS JKEHCKOTO Pojid, KOTODpbIe B JIHTEPATYPHOM SI3bIKE B HMEHH- TeJIbHOM Najiexke ell. 4. HMEIOT OKOHYaHue -ia (jokia „Hnukakas“, tokia „Takas“...), B TOBOpaXx HMeIOT OKoHuaHue i (jo-ki, té-ki...). Mecronmenus ana, ji „ona“, katra, ši, ta, tatra B TBOPHTEILHOM NajielKe ejį. J. uallle BCero HMEIOT TOJIbKO MOJHY IO HJIH 208