LIETUVIY
KALBOS
GRAMATIKOS
TYRINEJIMAI
LIETUVOS
TSR
MOKSLU
AKADEMIJA
ZIETELOS
TARMES
DAIKTAVARDIS
A.
VIDUGIRIS
Zie ela
y a
oliausia
¢
pie us
nuo
Lie u os
TSR
sienos
esan i
ie a,
ku ioje
i§
seno
y a
iSlike
lie u iSkai
mokan iy
Zmoniy.
1957
m.
Zie elos
apylinkése
lie u iskai
ge iau
a
blogiau
mokéjo
da
pe
40
Zmoniy,
daugiausia
senuky.
Daugumas
jy
bu o
gime
Zase iy
k.
i
ik
du
—
Pagi iuose.
Pe
10
me y
(iki
1967
m.)
lie u i8kai
mokan iy
zmoniy
Zie elos
apylinkéje
sumazéjo
daugiau
negu
d i-
gubai:
didzZioji
dalis
iSmi é,
kele as
i8sikélé:
du
i8 azia o
j
Lenkijos
Liaudies
espublika,
ienas
—
j
Uk ainos
TSR.
1962
m.
mi é
abi
pasku inés
Pagi iy
k.
gimusios
senu és,
ge ai
mokéjusios
lie u-
iSkai.
Be
o,
dalis
da
likusiy
senuky
gy ena
a okiai
ienas
nuo
ki o
i
ne u i
su
kuo
lie u i8kai
kal
bé i,
odél
jie
a
kalba
y a
sma kiai
p imi Se.
Taigi
ge esniy
Sios
a més
a s o u
daba
jau
né a
né
desim ies.
;
Zie elos
lie u iy
a mé
dél
sa o
ilgus
amZius
ukusios
izoliuo os
padé ies
kalbos
mokslui
y a
labai
s a bi
iek
iSlaiky omis
a chaiSkomis,
iek
i
susiku omis
naujesnémis
ypa ybémis.
Todél
Sia
a me
bu o
susidomé a
jau
daugiau
kaip
p ie§
aS uoniasdeSim
me y.
Ja
y inéjo
E.
Vol e is,
K.
Biga,
J.
Roz ado skis,
P.
A uma,
Ch .
S angas,
J.
Ge ulis,
E.
F enkelis
i
k .
Nemaza
me
dZiagos
y a
pa eik a
i
Z.
Zinke i iaus
,,Lie u iy
dialek ologijoje“
(Vilnius,
1966).
Ta¢iau
isy
mi-
né ujy
kalbininky
da bai
pa eikia
apie
Sia
a me
daugiausia
ik
a ski u
s a biy
duomenu,
be
neduo-
da
pilno
jos
aizdo.
Siekdamas
ben
i§
dalies
uZpildy i
Sia
sp aga,
au o ius
1957—1960
m.
specialiai
i& y é
Zie elos
a més
one ika
i
mo ologija.
Dalis
Sios
s i ies
y inéjimy
jau
paskelb a*.
Cia
skelbiamas
Zie elos
a més
daik a a dzio
ap aSas.
Be
kai ybos,
jame pi ma
ka a
pla iau
nag inéjama
i
Sios
a més
daik a a dZio
da yba.
Ilius aciné
medZiaga
papildy a
ienu
ki u
pa yz-
dZiu,
uz ay u
éliau
—
daugiausia
1962—1967
m.
DARYBA
§
1.
Zie elos
a méje
didZiausiq
daik a a diniy
ediniy
g upe
suda o
p iesagy
ediniai,
o
sudu iniy
ZodZiy
i
p ieSdéliy
bei
galiniy
ediniy ud asy a
isiSkai
mazai.
:
P iesagu
ediniai
§
2.
P iesagu
ediniai
ski s omi
am
ik omis
eikSminémis
g upémis.
Kiek ie-
nos
okios
g upés
ediniai
apZ elgiami
ne
al abe o
a ka,
o
pagal
p iesagy
ediniy
gausuma,
kaip
i
,,Lie u iy
kalbos
g ama ikoje“*.
.
1
Z .
»
Lie u iy
kalbo y os
klausimai“
( oliau
LKK),
.
2,
Vilnius,
1959,
p.
239
.
?
Apie
i a dj
Z .
LKK,
.
3,
p.
113—131;
apie
eiksmaZodZiy
da yba
su
p iesagomis
-iné i,
-diné i,
i .
MAD,
A,
.
2(11),
p.
219-231.
Kele a
pas aby
apie
a més
one ika
Z .
LKK,
.
2,
p.
195
.
*
Z .
LTSR
MA
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u as,
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
.
1,
Vilnius,
1965,
p.
251—473.
16*
147
Deminu y ai
§
3.
Mazybiniy,
maloniniy
aip
pa
didinamyjy
i
menkinamyjy
p iesaginiu
ediniy
eik8mé
y a
okia
pa ,
kaip
lk.
S aipsnyje
ediniy
maZumo
i
malonumo
eikSmés
nedi e encijuojamos,
a ski iami
ik
didinama
i
menkinama
eikSme
u in-
ys
ediniai.
Taip
pa
a ski ai
ap a iami
maloninés
maZybinés
eikSmés
nebe u in-
ys
ZodZiai.
§
4.
-elis,
-é.
P iesaga
-elis,
-é
(po
sukie éjusiy
p iebalsiu
a iama
-alis,
-é)
y a
iena
da iausiy.
Sios
p iesagos
ediniai
pap as ai
pada omi
i$
d iskiemeniy
daik-
a a dZiu,
eiSkian iy
daik us,
augalus,
gy ulius,
asmenis,
Zmogaus
(a ba
gy ulio)
kino
dalis
i
k .,
p z.:
ak@les*,
bandéle,
be né@lis,
be Zalis
~ be zélis,
bu néle,
dal-
g@le,
da zdlis
~
da zélis,
daubé@le
||
du°bé@le,
d dugélis,
du°néle,
gal éle,
gi dle
~
gi élé,
giesmé@le,
g a‘s @lis,
kalnélis,
kamp@lis,
ka éle,
keldlis
~
kelélis,
kojéles,
k u éle,
ku°lalis
~
kuolélis,
lam é@le
,,len elé“,
lanké@lis,
li p@lis
,,liepelé“
(plg.
lépas
,,liepa“)
lo @le,
me g@le,
pi é@le,
pi kéle,
plos élis
,,plakelis“,
ag@les
,, ogu-
és“
(plg.
dgos
,, ogés“),
ank@le,
a é@lis,
sodé@lis,
s alalis
~
s alélis;
su-né@lis,
Sa-
kéle,
Si déle,
a élis,
u°g@le,
up@le
( e .
upé@lis),
aik@lis,
a @lei,
i @éle,
Zag-
ale
~
Zag élé,
Zi gélis,
Zmogé@lis.
’
Be
lie u i8ky
ediniy,
y a
nemaza
i
hib idy,
p z.:
boc@lis
,, é elis“,
chmo dle
.,debesélis“,
g usdle
,,k iauSelé“,
kap@le
,,gubele“
ka ké@le
,,sk idinélis“,
klé k@le,
»Na elis“,
kli‘n@lis
,,plei8 elis*,
k u'k@lis
,,kabliukas“,
kSonsk@le
,,.knygelé“,
kup-
k@lis
,,puodukas“,
ku'ck@le
,,k i elé“,
k ie k@le
,,gélelé“,
k osé@lis
,,sunkelé“,
loz-
né@le
,,ka klelis*,
mas é@lis
,, il elis“,
skucla@le
,, o elé“,
skw dale
~
ski élé,
ubéle
» amzdelis“,
omélis
,,s a iniy
o elé“,
e béle
,,gluosnelis“,
es@le
,,kaimelis“.
A ski u
Sios
p iesagos
ediniy
mazybiné,
maloniné
eik’mé
y a
apiblukusi,
ie-
nas
ki as
u i
kokia
no s
specialia
eikSme,
p z.:
bob@le
,,p ie aisas
dalgiui
in i;
gyslo is
(augalas)“,
ku:jalis
,,plak ukas“,
ku°d@lis,
adéles,
azdlis
,, azys“,
is @-
lis
,
iSGiukas“.
Mazumo
a
malonumo
eik’me
pap as ai
y a
p a ade
i
su
Sia
p iesaga
pada-
y i
ik iniai
daik a a dZiai,
p z.,
ie y
a dai
T aké@lei
,,Zaseciy
k.
laukas“;
pa a -
dés
i
p a a dés
Bagd(z)élis,
Cigé@lis,
Da gélis,
Gaid@lis,
Ponélis,
T ainé@lis,
Vas-
kélis,
Zukélis
(
Zase iy
k.),
Ce n@lis
(Ku pesiu
k.),
plg.
XVI
a.
susla in us
a dus
i
pa a des
( é a a dZius?)
}Opk enb,
Kpex eab,
aip
pa
C yapK esesuub
(S ulg-
-el-e i ius)
(Pagi iy
k.),
Tpu esesuyp
(Na éiy
k.),
Bonenesnys,
Bo6pesesuys,
Slue-
uesuub,
Hapeaesuyb,
C aceaesuyb
(S élos
k.)°.
Su
p iesaga
-elis,
-é
pasi aiko
i
i
daugiaskiemeniy
daik a a dziy
pada y y
Zo-
dziy,
pyz.:
pa sukélis
i
hib idai
ba onélis
,,a inélis“,
dub a é@le
,,pu ynélis“,
(u)z-
bon@lis
,,aso élis“.
Ta iau
okia
da yba
a mei
nebiidinga.
*
Pa yzdziai
aSomi
sup as in a
one ine
ansk ipcija.
Ki éio
Zenklai
ka u
odo
i
ga sy
ilguma,
i&sky us
i ap adziy
miS iyjy
d iga siu
i,
u+/,
wm,
n,
pi muosius
sandus,
ku ie
y a
isada
umpi.
Neki iuo y
ga sy
a,
e,
i,
u
ilgumas
Zymimas
a8-
ku
i8
deSinés
aidés
pusés
i Suje.
IS
p igim ies
ilgy
ga sy
o
i
é
ilgumas
nezymimas.
Tik iniai
a dai
aSomi
didziqja
aide.
5
Z .
Ax s
u3 apaempie
BusencKol
apxeoso uueckow
KomHCcielo
AA
pas6opa
ApeBHUXxb
axk os,
T.
14,
Buabua,
1888,
p.
203-225
( oliau
—
Ax si...).
:
148
Vediniai,
kile
i§
y iSkosios
giminés
daik a a dziy,
daugiausia
y a
y iSkosios
giminés,
i§
mo e iSkosios
giminés
daik a a dziy
—
mo e i8kosios.
ISim ys
e os:
is élis
(plg.
is a)
i
up@lis
g e a
daznesnés
o mos
upé@lé
(plg.
upé).
§
5.
-(iJukas,
-é.
Sios
p iesagos
ediniy
y a
labai
daug.
Jie
da omi
daugiausia
i8
i ai ios
eik$més
y .
g.
daik a a dziy.
Be a piSkai
p ieS
a
p iesaga
einan is
p ie-
balsis
minkS as
bina
e ai,
p z.:
duéukas
,,au elis,
puodkéliukas“,
be iikas,
déd-
Zukas
,,senelis“,
gaidzukas,
medZikas,
pduéukas
,,kiausinélis“,
péd ikas,
a éu-
kas.
Siaip
jau
as
p iebalsis
y a
kie as
(a ski uose
ediniuose
aip
gali
bi i
a si ike
i
dél
p iebalsiy
/,
,
§,
2 i
a ika y
¢,
d?
sukie éjimo),
p z.:
akmeni kas,
aliikas,
a k-
lukas
,,a kliukas“,
be nikas,
be zZikas,
dan i kai,
du'mikai,
gaidikas,
glebikas,
g u'dikas,
jé iikas,
kaisniikas
,,kasnelis“,
kampikas,
kduli kas,
kelmikas,
ki mi-
kas,
k as ikai,
lapi kas,
lduzikas,
li ikas
,,lie ukas“,
maixikas,
me ikai,
namikas,
pa sukas,
peilikas,
pi nikas,
pil ikas,
pu°dzukas,
am ikas
,,lazdelé“,
azikas
,, an-
elé“,
sam ikas,
sodikas,
Sil ukas
,,ugnelé,
Zibu élis“
Ji niikas,
Sunikas,
il ikas,
e sikas,
i ¥ukas,
Zi diikas.
:
P iesaga
-wkas
dedama
i
p ie
daugiaskiemeniyu
daik a a dziu,
p z.:
bubulikai
»mazi
aikai;
u uliukai“,
ka inikas,
komolikas
,,kamuoliukas“,
kubilikas,
ku-
melikas,
laSinikai,
lopinikas,
lo i' ukas,
naginukai,
upu iikas
,, upinélis“,
is elukas,
Zaga ikai,
Zoli‘nikai.
Mo .
g.
ediniy
su
Sia
p iesaga
uZ aSy a
ik
ii iké,
Zoluké.
Jie
pada y i
i§
mo .
g.
daik a a dzZiy.
Pasi aiko
i
ienas
ki as
y .
g.
edinys,
pada y as
i8
mo .
g.
Zodziu,
p z.,
Si diikas
,,medZio
Se delé“
—
i8
Si dis
,,8e dis“;
ki mélikas
—
i€
ki mélé;
me gi‘ ikas
,,padykusi
me gy é“
—
i8
me gi é.
Tik iniai
daik a a dZiai
su Sia
p iesaga
e i,
p z.,
Juozapikas,
Pduliikas
,,Po-
iliukas“,
Pe ikas,
Vinci kas.
Palygin ini
maZybinés
maloninés
eik’més
ne u in ys
ik iniai
daik a a dZiai,
ku ie
gali
bi i
iek
lie u i8kos,
iek
i
sla iSkos
da ybos,
p z.:
Manéikas,
Saipikas,
Tumiikas
,,
Zase iy
k.
pa a dés“,
Maziuk,
Szy muk
,,Na éiu
k.
i
Zie elos
mies e-
lio
kapiniy
paminkly
pa a dés“.
G ei iausiai
nelie u i8kai
kalban iy
gy en ojy
y a
pada y as
Zodis
klduSiikas
Zie elos
lie u iams
p a a dZiuo i.
§
6.
-yka.
Tai
iena
i§
bidingiausiy
Zie elos
a més
a daZodZiu
p iesagu-
Sios
p iesagos
balsis
i-
(j
li e a i ing
kalba
misy
ansponuojamas
y)
zie eliskiu
y a
a iamas
labai
ne ienodai.
DaZniausiai
gi dé i
nelabai
aiSkus
idu inés
eilés
ga sas
- i'-
(ka ais
-ol-,
-olj-,
-ui-),
p z.:
a eika
,,a is“,
bi ika
,,bi u é“,
gal eiika
»gal elé“,
du°beiika
,,duobu é“,
ses ika
,,sesu é“,
Skepe iika
,,ska elé“.
Po
j,
o
ka -
ais
i
po
¢,
g, k,
n
gi dé i
p ieSakinés
eilés
balsis
-i-
a ba
-ij-,
p z.:
akikos
,,aku és“,
kelniikos
,,kelny és“,
kojikos,
me gika,
me gucika
,,me gy é“,
sdujiika
|
sdujiika
ssaujelé“,
uZu°ganiika®.
®
Ne ienodai
Sia
p iesaga
a¥o
i
i ai iis
Sios
a més
y iné ojai:
E.
Vol e is
(E.
Wol e ,
“Mi -
eilungen
de
Li auischen
li e a ischen
Gesellscha “,
.
4.
Heidelbe g,
1899,
p.
169—171;
oliau
—
MLLG)
—
a uika
||
a ika,
pauS uika,
sesuika;
K.
Biga
(Zy elos
Snek d,
ank a& is,
Vilniaus
Vals y-
binio
V.
Kapsuko
y.
uni e si e o
biblio ekos
Rank aS ynas,
p.
17-19;
oliau
—
Z8)
—
gal epka,
Zi epka
,,zu y é*;
P.
A uma
(P.
A umaa,
Li auische
munda liche
Tex e
aus
de
Wilnae
Gegend
mi
g amma ischen
Anme kungen,
Do pa ,
1931,
p.
45,50;
( oliau
—
LMT).—duk o i-ka,
ski‘loikomi;
Ch .
S angas
(NTS,
.18,
p.
178)
—
pdus e ka.
P iesagos
—
oka
kilmés
one i8kai paaiSkin i
negalima,
nes
i
po
p iebalsiy
d,
d,
J,
p,
s,
,
y,
a mé
je
j
o&
ne i s a.
Galimas
daik as,
kad
p iesagoje
-oka
kon aminaciniu
biidu
y a su-
149
Pagal
da uma
ai
e ioji
mazybinés,
maloninés
eik8més
daik a a dziy
p iesa-
ga.
Vediniai
su
ja
y a
da omi
daugiausia
i§
mo .
g.
konk e ios
eikSmés
daik a a -
diziu,
p z.:
aus ika
,,auselé“,
duk éika
,,duk elé“,
kal ika
,,kaly é“,
kama ika
»sandéliukas*,
ka e ka,
kduléika,
k u‘peika
,, upu élis“,
méseika,
plu eika,
Ski*-
déika
,,skied elé“,
s ais éika
,,maiSiukas“,
pdus ika,
sduléika,
ski'léika,
asl ika
, eSly é;
duonkubilélis*
e l ika
,,puodynélé“,
e ps eika,
i'Snikos,
iS eika,
za’-
s ika
,,Zaselé“,
z aizd ikos
,,Z aigzdu és“,
Z i Zd ikos
,,smil elés“.
Y a
ediniy
su
-yka,
pada y y
i
i8
daugiaskiemeniy
ZodZiy,
p z.:
ada ika,
api'-
a ika,
a i' éika
||
a e ' éika,
bazni*cika,
da zinika,
ka e j eika
,,ka y é“,
kumel i-
ka,
me gai éika
,,me gy é“,
mo e ika,
pelud ika,
pi kai ika
»kama élé“,
skepe-
eika,
spadni'cika
,,apa inis
sijonas“.
Pasi aiko
i
ienas
ki as
p iesagos
-ykas
edinys,
pada y as
i8
y .
g.
daik a a -
dziu,
p z.:
lieZiwe kas
,,liezu élis“,
b olpkas’,
akmuikas,
anduikas’.
P iesaga
-ykas,
galimas
daik as,
slypi
i
edinyje
Jo i-ki as
,,lo elis“.
§
7.
-élis,
-é.
Su
Sia
p iesaga
ediniai
da omi
i8
i ai iy
i8iy
daugiaskiemeniu,
dazniausiai
konk e ios
eik’més
daik a a dziy,
p z.:
an(k)Sli-nélis
,,alksnynélis“,
a zolélis
,,azuolélis“,
be zi‘nélis,
gelais u élis
,,galas u élis“,
kunodéle
,,bul elé“,
Seimi-néle,
a ukélis,
uzu°ganéle,
aini'kélis,
aka élis, al adélis
,,pa adélis“,
a i-
denélis,
uedegéle,
plg.
hib idus
be agélis
,,k an elis“,
ba onélis
,,a inélis“,
budi -
kélis
,,pas a élis“,
Celnokélis
,.Saudyklélé“
Ce a i'kélei
,,ba ukai“,
de a ékéle
,, as-
elis“,
d obi-néle
,,.kopé élés“,
ka ukélis
,, imbelis,
biziinélis“,
koplonélis
,,kunigé-
lis“,
kulbokéle
,,balnelis“,
k a ukélis
,,p ijuos élé“,
lanéu gélis
,,g andinélé“,
mala-
élis
,,plak ukélis“,
pi- agélis,
p imokélis
,,uzku élis“,
soZdukélé
,,kid elé“.
Pig.
da
Zase iy
k.
pa a de
Tumusélis.
18
XVI
a.
pa a dziu
Banax es b,
Ba-
Hak esiosuub
(Vanag-el-io icius)®
uzZ a8ymo
neaiSku,
a
ada
u é a
p iesaga
-elis
a
—
-élis.
§
8
-u as,
-a.
Vediniai
su
-u as,
a
da omi
daugiausia
iS
y iSkosios
giminés
daik a a dziy,
p z.:
kis ukas,
langi as,
nagu as,
aiki as,
ilki as,
Zmogi as,
plg.
da
hib ida
c i ki as
,, inu é“.
Sios
p iesagos
ediniy,
pada y y
i8
mo e i’kosios
giminés
daik a a dZiy,
é a
os
ienas
ki as.
IS
jy
daZniausiai
a ojamas
ik
me -
gu d
,,me gai é“
(dgs.
me gi os,
dazniau
me gicos).
P iesaga
-w as,
-a
gana
daznai
dedama
i
p ie
ki y
ma%ybinés
maloninés
eikSmés
p iesagy
ediniy,
p z.:
be nuki-
as,
jé ukii as,
kaisnuki as
,,kasneliukas“,
kaSiki as
,,pin inélé“,
kumeluki as
,,ku-
meliukas“,
lo i‘ku as,
pa suki as,
idiki as,
eluki as,
e suki as
,,jauciukas,
jau-
iukélis“.
Tada
ji
da
labiau
pab ézia
mazZybine
maloning
ediniy
eikSme.
§
9.
-u is,
-é.
Sios
p iesagos
ediniai
da omi
daugiausia
i gi
i8
daik a a dziy,
p z.:
be nu is,
bandi é,
me gi é,
momu é
,,mamy é“,
méni is
,,ménuliukas*
(pag in-
dinis
Zodis
ménas)
sdulii é.
18
bid a dZio
y a
pada y as
daik a a dis
ési é
,,pa-
puolusios
kelios
p iesagos.
Jau
E.
F enkelis
(E.
F aenkel,
,,Bal icosla ica™,
.2,
p.
57)
eigé,
kad
&i
p iesaga
(jis
a8é
-uika)
a si adusi
i8
-ukas
i
-ykas junginio.
Nuomone,
kad
-wika
kon aminacijos
biidu
galéjusi
a si as i
i$
-ukas,-é,
-ykas,-a
labiausiai
pag indé
P.
Ska dZius
(APA,
.
6,
p.
131-132;
LKZD,
p.
160, 365).
Gal
bii ,
su
-ka(s)
y a
susiliejusi
daba
a méje
ne-
be a ojama
p iesaga
-eika,
plg.
K.
Bigos
(ZS,
p.
17—18)
uZ a8y us
edinius
mo e eika,
zi ei-
ka
su
pazyma
dim.
(deminu y ai)
(Zinoma,
jei
pas a osios
o mos
né a
-yka
a ian ai).
7
Z .
K.
Biga,
Rink iniai
aS ai,
.
1,
Vilnius,
1958,
p.
305.
®
Z .
E.
F aenkel,
min.
eik.,
p.
56;
P.
Ska dZius,
APh,
.
6,
p.
131,
LKZD,
p.
160,
365.
*
Ax e ...
T.
14,
p.
303-306.
150
ésis“,
i§
eiksmazodZio
—
upi is
,, upinélis*
(plg.
upu is
,, upinys“).
Ma-
zybinés
maloninés
eik$més
nebe u i
Sie
p iesagos
-u is,
-é
ediniai:
blaku é,
e ai
blakii é
,,blaké“,
dgu és
,, ogés“,
Zmogii is
,,akies
yzdys,
lély é*.
i
Su
p iesaga
-w is
pasi aiko
i
ienas
ki as
asmen a dis,
p z.:
Sigi ski is
»Sigi s-
ko
sinus“,
S ibu is
,,S ibo
sinus“,
plg:
XVI
a.
Zie elos
apyl.
d a y
in en o iy
a -
dus
i
pa a des
( é a a dZius):
Mongy b
(Sa i iy
k.),
Meaxy b
(Daina os
k.),
aip
pa
Jlosky esuu
(Dauk-u -e icius),
Kec y esu4b
(Pagi iy
k.),
Hapy esuub
(S é-
los
k.)#*.
§
10.
-y is,
-é.
Su
p iesaga
-y is,
-é
y a
uz a8y i
ik
Sie
daik a a dZiai:
ka i e,
lo i is,
me gi é.
Dazniau
ji
pasi aiko
d auge
su
ki omis
p iesagomis,
p z.:
a i' eika
(dél
balsiu
ha monijos
i
a ei éika),
lo i: ikas
,,lo eliukas“,
aiki' ikas
,, aikeliu-
kas“,
za‘si‘ éika
,,Zasely é“.
§
11.
-ai is,
-é.
Sios
p iesagos
ediniy
a méje
maza.
Zodiiai
su
ja
da omi
pap as-
ai
i
daik a a dZiy,
p z.:
be ndi is,
me gdi é,
plg.
E.
Vol e io
(MLLG,
.
4, p.
172)
uzZ a8y a Zodj
pondi é.
Mazybinés
maloninés
eikSmés
ne u i
Zodis
pi kdi é
»»kama-
a“,
Plg.
da
daznai
a ojamus
daik a a dZius
su
d iem
p iesagom:
me gai sika,
pi kai ika.
Su
p iesaga
-ai is,
-é
da omi
i
asmen a dZiai,
p z.:
Ju kdi is
,,Ju kos
sinus“,
Lau ukéi is
,,Lau uko
sinus“,
bei
ie o a dZiai,
p z.:
Balai és
.,
Zase iy
k.
pie a“,
Pie ai é
,,
Zase iy
k.
laukas“.
§
12.
-(ijulis,
-é.
Su
Sia
p iesaga
uZ a’y a
ik
kele as
ediniy.
Tai
i$
daik a a -
dziy
pada y i
ZodZiai
bodillis
,, e elis“,
die ilis;
i§
bid a dzio
pada y as
ka és
a -
das
Ma gie
i i8
ga saZodzio
—
bubilis
,,mazZas
aikelis“,
plg.
bubuli kai.
§
13.
-uzélis,
-é.
Vien
p iesagos
-uzis,
-é
ediniy
a méje
negi dé a.
Ji
uzZ aSy a
ik
dainos
Zodziy
be nuzélis,
me guzéle
sudé inéje
p iesagoje
-uZélis,
-é.
§
14.
-ynas,
-a.
Su
Sia
p iesaga
uZ aSy as
ik
ienas
malonine
eikSme
u in is
daik a a dis:
sdulina,
e .
sdulind.
Menkinamaja
eik’me
a ojamas
Sios
p iesagos
edinys
pagoninas
,,.nemandagus,
apsileides
jaunuolis“.
§
15.
-ikas.
Lie u i8kos
kilmés
ZodZiuose
maZybiné
maloniné
p iesaga
-ikas
e ai
epasi aiko,
i
ik
kaip
sudé inés
p iesagos
-ik-w as
dalis,
p z.:
be niki as
..be niukélis*
pa siki as
,,pa Siukélis“.
§
16.
-i kas.
$i
bid a diniy
ediniy
p iesaga
(plg.
bdl i kas
,,bal u is“)
m
azumo
eik’me
ka ais
p idedama
i
p ie
daik a a dziu,
p z.:
aiki kas
,, aikelis,
aike-
liukas“.
§
17.
[
Zie elos
a me
y a
pa ekusi
i
iena
ki a
sla i8kos
kilmés
mazybiné
ma-
loniné
p iesaga.
I§
jy
miné inos
okios:
a)
-ikas.
Su
Sia
p iesaga
bal a usiy
i
lenku
kalby
pa yzdZiu
a méje
daba
la-
bai
mégs ama
da y i
mazybinés
maloninés
eikSmés
asmen a dZius,
p z.:
Alikas
,Aliukas,
Algiukas“,
Ba nddikas
,,Be na dukas“,
Dénikas
,,Danieliukas“,
Jiei-
kas
,,Juozukas“,
Kazikas
,,Kaziukas“,
Kés ikas
,,Kas ukas“,
Valé ikas,
,,Vale-
iukas“,
plg.
ki us
Sios
p iesagos
skolinius:
kumpikas
,,kumpelis“,
kap dnikas
,,pa-
laidinuké,
s iukelé“,
k izikas
,,k yZelis“;
10
Ax s ...,
T.
14,
p.
213,
215, 226.
4
Abu
asmen a dZiai
z a8y i
i8
ie inés
bu .
Zaseciy
k.
lie u iy
moky ojos
Ko ynos
Zuke-
ly és-Jodienés.
151

b)
-usis,
-é.
Su
Sia
p iesaga
i gi
daZniau
y a
da omi
asmen a dziai,
p z.:
Bo-
lusis
,,Baliukas“,
Kas i sis
,,Kas ukas“,
Ma i sé
»»Ma y é“.
I8
bend iniy
daik a a -
dziy
miné ina
momisé
,,mo u é“,
plg.
g yna
skolini
a isis
,, e uSis,
é elis“.
c)
-ilka.
Sia
hib idine
p iesaga
u i
menkinamos
eik§més
daik a a dis
me gil-
ka
,,ne im a
me gina“;
d)
-eckas.
Su
Sia
sla iSka
p iesaga
uzZ aSy as
ik
Zodis
aza éckas
,,eZe élis,
menkas
eze i ikS is“.
Veiksmy
i
jy
ezul a yu
pa adinimai
§
18.
Kadangi
eiksmy
i
jy
ezul a y
pa adinimai
y a
da omi
daugiausia
i8
eiksmazodziy
i
daZnai
ie
pa ys
ediniai
gali
u é i
iek
eiksmo,
iek
i
ezul a o
eikSmes,
odél
jie
apz elgiami
ienoje
ie oje.
Pi miau
pa eikiami
biidingesni
eiksmu
p iesaginiai
pa adinimai,
o
paskui
—
eiksmy
ezul a y
pa adinimai.
a)
Veiksmy
pa adinimy
p iesagos:
§
19.
-imas.
Tai
iena
i§
da iyjy
a més
p iesagy.
Jos
ediniai
dazniausiai
ei8kia
eiksmo
pa adinima,
p z.:
akéjimas,
a imas,
gimimas,
gé imas,
jédimas,
p éusimas,
Si na imas,
uz ekéjimas,
wzimas,
Zaidimas,
plg.
da
hib ida
ki ijimas
,, ikymas“.
Ta iau
nemaZa
Sios
p iesagos
ediniy
y a
ga e
i
ki okias
konk e ias
eik$mes:
a)
eiksmo
ezul a o,
p z.:
d imas
,,sua as
laukas“,
iS inimas
,.i8 inusi
kino
ie a“,
k epimas
,,k apas“,
sa isimas
,, y8ys“,
inimas
,, inamoji
dalgio
dalis“,
i-
imas
,, i alas“;
b)
eiksmo
objek o,
p z.:
jédimas
,, algis“,
penimas
||
penéjimas
»pasa as,
penas“;
c)
am
ik o
aS o,
dokumen o,
p z.:
/aidimas
,,leidZiamasis
aS as“.
I8
pa yzdziy
ma y i,
kad
ediniai
da omi
i8
pi miniy
i
an iniy
eiksmazodziu
bii ojo
ka inio
laiko
kamieno
(plg.
gé imas,
ku'limas).
I§
an iniy
eiksmazodziy
pada y uose
ediniuose
ka ais
p aleidziama
bii ojo
ka inio
laiko
kamieno
p iesaga,
i
a odo,
lyg
ediniai
bii y
pada y i
i§
esamojo
laiko
kamieno,
p z.:
gulimas,
,,guléjimas“
(plg.
gilé
i
guléjo),
k epimas
(plg.
k e-
péo),
penimas
(plg.
penéjo).
Daugumas
eiksmo
pa adinimy,
pada y y
i8
pi miniy
eiksmazodziy,
gali
bi i
ki ciuojami
lygiai
p iesagoje,
lygiai
Saknyje,
p z.:
@ imas
||
a imas,
gé imas
||
gé imas,
kilimas
||
ku'limas,
pjd imas
||
pjd imas,
aZimas
||
w'zimas.
O
eiksmo
e-
zul a o
i
objek o
pa adinimai
daZniausiai
ki j
u i
Saknyje.
§
20.
-ymas.
Su
Sia
p iesaga
eiksmo
pa adinimai
pap as ai
y a
da omi
i§
0
kamieno
eiksmazodziy,
p z.:
gani"mas,
i ki‘mas,
saki'mas,
eGiau
ganimas,
ucki-
mas.
Kai
ku ie
Sios
p iesagos
ediniai
a ojami
i
konk e ia
eik’me,
p z.:
minki‘mas
,uzminky a
eSla“,
pidi‘mas,
algi-mas
,,Pie iis,
pie y
me as“.
Vienas
ki as
p iesagos
-ymas
edinys
y a
pada y as
i
a-kamieniy
eiksmazodiiu,
p z.:
bus i*mas
,,gy enimas,
bu imas“
(plg.
bus a
,,gy ena,
bina“),
Degimas
,,Pagi-
iu
k.
pie a“
(plg.
dega).
§
21.
-ulys.
P iesagos
-ulys
ediniai
da omi
i8
eiksmazodjiy
i
eina
iziologiniyu
eiskiniy
a ba
biseny
pa adinimais,
p z.:
kosulis
,,koséjimas“,
skdudulis
»»Skaudé-
152
jimas,
skausmas“,
smi dulis
,,d okimas,
d okulys“.
Kai
ku ie
Sios
p iesagos
edi-
niai
u i
konk e ia
eikSme,
p z.:
skdudulis
,, o is“.
§
22.
-iené.
I8
eiksmaZodZiy
su
p iesaga
-iené
y a
pada y i
ZodZiai
éuzi*né
»,ciuzinéjimas,
slidinéjimas
(an
ledo,
sniego)“,
Zaidi*né
,,zaidimas,
linksminimasis“.
§
23.
-yba.
Su
p iesaga
-yba
uZ a8y as
ik
ienas
eiksmaZodinis
edinys
dailiba
,dalyba,
dalijimas“
(plg.
daili
,,dalin i“).
§
24.
-es is.
Sia
p iesaga
u i
iS
eiksmaZodZio
pada y as
Zodis
ipes is
,, apini-
masis
kuo,
a
dél
ko
no s“.
§
25.
-umas.
18
eiksmazodzio
su
Sia
p iesaga
y a
pada y as
Zodis
k epiimas
»k epéjimas,
k apas
(plg.
k épa
,,k epia“),
ku is
ei’kia
iek
eiksma,
iek
eiksmo
ezul a qg.
Galimas
daik as,
okios
da ybos
(i§
eiksmazZodZio
dega)
y a
i
ypa ybe
a ba
eiksmo
ezul a a
eiSkian is
Zodis
degimas
,,ka s is“
( a méje
biid a dzio
degiis
né a).
§
26.
Ki u
eiksmu
pa adinimyu,
pada y u
daugiausia
su
neda iosiomis
p iesa-
gomis,
eikSmé
i gi
y a
ge okai
sukonk e éjusi,
p z.,
su:
a)
-lys
:
di‘glis
,,diegimas,
di imas“;
__
b)
-na
:
Salina
,,Salimas,
paSalimas“;
c)
-smé
:
gi imé
,,giedojimas,
daina“;
d)
- us
:
li' as
,,lijimas*.
b)
eiksmo
ezul a y
pa adinimy
p iesagos:
§
27.
-inys.
Sia
p iesaga
u i
i8
eiksmazZodziu
pada y i
konk e ios
eikimés
zodziai,
p z.,
k a inis
,,mai8y as
Sieno
i
Siaudy
paSa as“,
/opinis,
upinis.
§
28.
-alas.
Su
Sia
p iesaga
y a
Sie
i§
pi miniy
eiksmazZodZiy
pada y i
eiksmo
ezul a y
pa adinimai:
mi*Zalai
,,3lapimas“,
eFpalas
,,su e p i
siiilai*,
i alas
,,s iu-
ba;
ka ais
da Zo és
s iubai
i i“.
§
29.
Su
daugeliu
ki y
p iesagy
a méje
é a
uZ aSy a
os po
ieng
Sios
eikSmés
edini,
p z.:
a)
-eklas
||
-iklas
:
dudeklas
||
dudiklas;
b)
-e a
:
kupe a;
c)
-e ys
:
Sepe is
(plg.
Sep i);
d)
-yna
:
lupina
||
lupi na
,,zie é
(bul és,
medzio)*;
e)
-inés
:
dzginés
~
ézginés;
)
-u ys
:
Zibu is
,,8 iesa,
Zibin as,
lempa“;
g)
-u as
:
degi as;
i)
-u ys
:
upu is
,,gabaliukas,
upinys,
gu ulys*.
Galimas
daik as,
p ie
eiksmo
ezul a y
pa adinimy
p iski inas
i
p iesagos
-enés
||
-inés
edinys
képenés
||
k&pinés
,,kepenys,
jaknos“.
Ypa ybiy
pa adinimai
§
30.
Ypa ybiy
pa adinimai
y a
da omi
daugiausia
i8
bid a dziy,
e iau
i$
ki y
kalbos
daliy.
Salia
daugumo
abs ak ios
eik8més
ediniy,
pasi aiko
i
ienas
ki as
konk e ios
eikSmés
daik a a dis.
Pas a ieji
nu odomi
a ski ai.
§
31.-umas.
Daugumas
Sios
p iesagos
ediniy
y a
pada y i
i$
pap as yjy
(be
p ie-
sagy)
biid a dZiy.
Vediniai
gali
bi i
iek
y i8kosios,
ick
mo e iSkosios
giminés,
be
153
eik§més
ski umo.
Mo e iSkosios
giminés
ediniai
y a
ne gi
daznesni.
Jie
eiSkia
pap as ai
abs ahuo a
ypa ybe,
p z.:
au(k)S uma
||
au(k)s umas,
b anguma,
g azu-
mas,
jilguma,
ka s iimas,
ka umé
||
ka iimas,
pla umd
||
pla imas,
u'S uma
||
u-s-
umas
,, igS umas,
-a“,
saldiimas,
sdusuma,
sliduma,
s o uma,
Sal umda
,,Sal is“,
Sil uma,
,,Siluma“,
i s imas.
IS
p ie eiksméjan io
daik a a dZio
pada y as
Zodis
ddugimmas
(plg.
déugis,
dau-
gelis).
Vienas
ki as
Sios
p iesagos
edinys
u i
i
konk e esne
eikime,
p z.:
ilgumd
,,pa i
ilgoji
ie a“,
pla umd
,,pa i
pla ioji
ie a“,
sdusumd
,,sausoji
ie a*.
2
§
32.
-yba.
Vediniai
su
Sia
p iesaga
da omi
i8
bid a dziy,
p z.:
ge iba
,,gé is,
ge umas“,
gi- iba,
g aziba,
jduniba
,,jaunumas“,
nege iba
,,blogis,
nege umas“s
pik iba,
saldiba.
Vediniai
pap as ai
u i
pas o y
ki i,
agiau
ka ais
bina
|ki giuo-
jama
i
galiinéje,
p z.:
g azi*ba,
saldi-ba.
§
33.
-wmynas,
-a.
Sios
sudé inés
p iesagos
daik a a d7iai
i gi
y a
da omi
iS
bid a dziy.
Jais
ei8kiama
ypa ybé
y a
s ip esné
i
in ensy esné
uz
p iesagos
-wmas
ediniais
iS eiskiama
ypa ybe.
Daugumas
Sios
p iesagos
ediniy
y a
mo e i¥kosios
giminés,
p z.
:
g azumi'nd
,,g ozybé,
g azumélis“,
ka s umi‘nd,,ka S ybé,
ka s umélis“,
amsumi‘na
,, amsybé,
amsumélis“.
Vy i8kosios
giminés
o mos
e os,
p z.:
g azu-
minas.
§
34.
-imas.
Ypa ybe
eiSkian ys
daik a a dziai
a méje
gana
daZnai
da omi
i§
bid a dZiu
i
su
p iesaga
-imas,
pyz.:
as imas
||
as imas
»aS umas“,
ka s imas
»ka S is“,
u'scimas
,, agS umas“,
S/apimas
,,Slapumas“.
Nemaza
p iesagos
-imas
ediniy
y a
a ojama
i
konk e ia
eikme,
p z.:
@i i-
mas
||
aS imas
,,aSmenys“,
min(k)S imas,
i s imas.
Cia
da
galima
paminé i
panaSios
eikSmés
i8
skai a dzio
pada y a
Zodj
aji-
mas
,, iska
sua as
laukas“.
§
35.
-ys a.
Sios
p iesagos
ediniy
nedaug.
Biad a dinés
kilmés
y a:
jduni‘s a
»
jaunys é,
jauna é“,
i
seni‘s d
,,
senys é,
sena é,
seno é“.
I8
daik a a dzio
pada y as
u imas
edinys
kungi's a,
e iau
kunigi's a
,,baudzia a“.
§
36.
-a a.
Su
Sia
p iesaga
a méje
y a
ik
ienas
i8
biid a dzio
pada y as
daik-
a a dis:
S i ka d,
eciau
S eika a
,,s eikumas,
s eika a“.
§
37.
-ai é.
Su
Sia
p iesaga
y a
i$
bid a dzio
pada y as
daik a a dis
pilnai é
»ménulio
pilna is“.
Gal
bi ,
Siame
Zodyje
-ai é
pagal
ki y
mazybinés,
maloninés
p iesagos
ediniy
analogija
y a
a si adusi
ie oje
p iesagos
-a é
(i-kamiené
galiiné
-is
a méje
ne a ojama).
§
38.
-ys a.
Sia
p iesaga
Salia
-ys a
u i
Zodziai
jduni-s a
(dazniau
jduni's a),
Seni’s a.
P iesaga
-ys a
g ei¢iausiai
y a
hib idiné, a si adusi
kon aminaciniu
badu
i8
lie u iSkos
p iesagos
-ys a
i
sla i8kos
-s a
(plg.
skolinius:
bagos a
,, u ingumas,
u ai“,
k izas a
,,k yZkelé“,
susi®(d)s a
,,kaimynys é“,
@Zes a
,,sunkumas,
sun-
kenybé“).
§
39.
Kai
ku ioms
abs ak¢ioms
ypa ybéms
nusaky i
y a
a ojami
da
skoliniai
su
p iesaga
-as is,
p z.:
ddas is
,,dziaugsmas“,
sldbas is
»Silpnumas“,
spakdinas is
», amybé,
im is“.
:
154
[ ankiu
pa adinimai
§
40.
Siame
sky elyje
pa eikiami
p iesaginiai
daik a a dziai
daugiausia
y a
pa-
da y i
i8
eiksmaZodZiy
i
ei8kia
j ai ius
j ankius,
p ie aisus
a
Siaip
kokiq
no s
p iemone.
Sios
eik’més
ediniy
a méje
y a
nedaug.
§
41.
- u as.
Tai
iena
da iausiy
Sios
g upés
p iesagy,
p z.:
geldis u as
,,galas u-
as,
pus yklé“,
pjdu u as,
skél u as
,,p ie aisas
ugniai
jskel i
iS
i nago“.
Pasi aiko
i
daugiskai os
ediniy,
p z.:
min u ai
||
min i ai,
mus i ai
,,s akliy
dalis“.
:
§
42.
-yklé.
Sia
p iesaga
u i
ediniai
Sdudi-kle
,,p ie aisas
Sei ai
idé i
audzian *
i
é i°klé.
§
43
- u é.
Su
Sia
p iesaga
uZ a8y a
ik
po a
pa yzdZiu,
p z.:
b duk u é
,,i ankis
linams.
b uk i*,
kul u é
,,i ankis
skalbiniams
elé i“.
§
44.
-(iolas.
P iesaga
-(i)olas
u i
i8
eiksmaZodziy
pada y as
pa adinimas
suk6las
,,p ie aisas
Sei oms
in i“,
a si ades,
galimas
daik as,
pagal
skolini
koédlas
koéélas*.
§
45.
Kai
ku ios
j ankiy
pa adinimu
p iesagos
pasi aiko
ik
a ski uose
edi-
niuose,
p z.:
a)
-a a
||
-e a
||
-i a
:
da a,
daz.
dde a,
ddi a;
gal
bi ,
i
lope d
,,kas u as“;
b)
-écia
:
akééa,
ec.
akééa
,,aké ios*;
c)
-yné
:
sédiné;
d)
-imas
:
ezimas;
e)
-las
:
Silas;
)
-lys
:
g éblis,
kaplis
,,kaup ukas“;
g)
su
sla iSka
p iesaga
-ycia
y a
pada y as
hib idas
sp ageli*éa
,,sp agilo
ko as“.
§
46.
P ie
Sios
g upés
ediniy
eiké u
miné i
aip
pa
i
okius
j ankiy
pa adi-
nimus,
ku iy
da yba
né a
aiSki,
p z.:
su
-elas
:
sp agelas
,,sp agilas“,
-enas:
@lanas
~
élenas,
-ega
:
edega.
Vie u
pa adinimai
§
47.
Vie u
pa adinimais
laikomi
i§
i ai iy
kalbos
daliy
pada y i
daik a a dziai,
ku ie
zymi
ie a
pagal
joje
esan¢ius
daik us,
pagal
joje
yks an i
eiksma
a
pagal
kokia
ki a
bidinga
ypa ybe.
Ka u
su
Siais
‘pa adinimais
pa eikiami
i
biidingesni
p iesaginiai
ie o a dZiai.
§
48.
-ynas.
Zodziai
su
p iesaga
-ynas
da omi
i8
daik a a dziy
nusaky i
ie ai,
ku
y a
daug
ienos
i8ies
daik y,
p z.:
aglinas
,,eglynas“,
an(k)Slinas
,,alksnynas“,
a zolinas
,,azuolynas“,
be zinas,
ka klinas,
u°Su inas
,,lazdynai“™,
ski*dinas
,,skied-
ynas“,
hib idai
k ajinas
,,puSynas“,
eldukinas
,,.kadagynas“.
18
okios
pa
eikS’més
Zodziy
y a
kilusiy
ie o a dziy,
kaip
an ai:
Be zinas
,,Pagi-
iu
k.
pie a*,
Ku'/inas
,,Pagi iy
k.
ganykla“,
Lduzinas
,,miSkas
p ie
Na éiy
k.“,
Lazdi--
nai
,,Ku peSiu
k.
pie a“,
plg.
da
Ga dinas
,,Ga dino
mies as,
Ga dinas“,
i§
bal a-
usiy
lipy,
uz aSy us
ie o a dZius
Kpakaix
||
Kapkain
,,Zmejaucy
k.
ganykla“.
Kepipsgzinb
,,Na bu oniy
k.
laukas“.
12
Salia
Siu
ediniy
labai
daznai
a ojami
i
sla i8ki
skoliniai,
pyz.:
a iini*kas
,,lazdynai“,
«
be eznikas
,,be ynas“,
jielnikas
,,eglynas™.
155
Sudu iniai
daik aya dziai
§
89.
Sudu iniy
daik a a dZiy
Zie elos
a méje
y a
da
maziau,
negu
p ieSdé-
liniy
ediniu.
Daugiausia
y a
uZ aSy a
da iniy
i§
d iejy
daik a a dZiy.
Pap as ai
Sios
iSies
sudu iniy
daik a a dziy
pi masis
démuo
apib éZia
an aji.
Pagal
pi maji
démeni
galima
ski i
Sias
okiu
sudu iniy
daik a a dziy
eikSmes:
a)
p iklausymo,
p z.:
g éblako is,
ki? akocis
,,ki ako is“,
plg.
ie o a di
Gai-
dZoklénis
||
Gaidzuklénés
,,
Zaseéiu
k.
laukas“;
b)
panaSumo,
p z.:
/apandsis
,,placianosis,
p iplo nosis“.
Tokiy
sudu iniy
daik a a dZiy,
ku iy
an asis
démuo
apib éZia
pi maji
a méje
y a
os
kele as.
Jy
pi muoju
démeniu
daugiausia
eina
daik a a dis
idas.
Sie
su-
du iniai
daik a a dZiai
y a
d iejy
eik8miu:
a)
ie os,
p z.:
idiki*mis
,,.kaimo,
sodziaus
idu ys“,
da
plg.
panaSios
eik’més
ie o a dZius:
Vidigi ei,
eciau
Vidigi is
,,.miSkas
a p
Zase iy
i
Ku pesiu
k.“,
i
i§
bal a usiy
lapy
uz asy a
BigynayxKa
,,Na bu oniy
k.
miSkelis*;
b)
laiko,
p z.:
idinak is.
Apie
ku iy
no s
jungiamujy
balsiy
daznuma
a
bidinguma
i§
Siu
keliy
pa yzdziy
sp es i
sunku.
Daugelio
Sio
ipo
da iniy
jungiamieji
balsiai
su ampa
su
pi mojo
démens
kamiengaliu,
pyz.:
lapandésis,
g éblako is,
iduki®mis.
Isiski ia
daik a a dis
ki? akoéis,
ie oje
laukiamojo
-ia-
u in is
jungiamaji
balsi
-a-
(kamiengalio
a ika a
g eigiausiai
y a
a si adusi
dél
ki y
linksniy
analogijos,
plg.
ki akoéo,
ki akoéu),
i
ie o a dis
GaidZoklénis
|
GaidZuklénés.
Pas a ojo
jungiamuoju
balsiu
eina
g ei-
Giausiai
ia-kamienio
daik a a dzio
kilmininko
linksnio
galiné
-io.
Kad
Sis
kilminin-
kinis
ie o a dis
da
neseniai
suauges
j
iena
sudu inj
daik a a dij,
odo
i8like
du
ki éiai.
G e iminés
o mos
jungiamasis
balsis
-i -
y a
g ei iausiai
one inis
-io-
a ian as,
nes
neki ¢iuo as
o
¢ia
ka ais
iS a iamas
u i
ki uose
a més
ZodZiuose,
p z.:
kudél
~
kodél,
ukam
~
okiam.
§
90.
Su
ki okiais
démenimis
sudu iniy
daik a a dziy
y a
uzZ a’y a
os
po
iena
ki a
zodj, p z.:
i8
skai a dZio
i
daik a a dZio:
pi magalis,
ikdjis
,,s o elis
puodams
pas a y i“;
iS
bid a dZio
i
daik a a dzZio:
anks i as
||
ans i as,
e iau
ans i as
,, y-
as,
y me ys“;
i$
p ie eiksmio
i
daik a a dZio:
puSdudi‘na
,, idu dienis,
pusdienis“;
i$
daik a a dZio
i
eiksmazZodZio:
Si mpjo is
,,8ienpjo ys,
pio éjas“.
§
91.
Negausia
sudu iniu
daik a a dZiu
g upe
da
galima
papildy i
j ai iais
sudu iniais
ik iniais
a dais,
ku iy
sudedamasias
dalis
mums
jau
sunku
iksliai
susie i
su
ku ia
no s
kalbos
dalimi,
nes
y
a ski y
démeny
be eik
nebejau iame.
Siai
neaiSkios
da ybos
sudu iniy
daik a a dziy
g upei
p iklauso
daugiausia
senieji
asmen a dzZiai,
p z.:
Vizgi is
,,Pagi iy
k.
pa a dé“,
Ziba as
,,
Zie elos
apyl.
pa a -
dé“,
plg.
da
Ginwid
,,1814
—
1815
m.
Zie elos
pa apijos
me iky
pa a dé“,
Gin-
ow
,,
Zaseciy
k.
K.
Biigos
(
Z8,
p.
4)
uz a8y a
pa a dé“;
susla in os
XVI
a.
dokumen-
u
pa a dés
( é a a dZiai):
Jlopx anopny»
(Zase iy
i
S élos
k.),
Jlomon osiy,
(Na bu oniy
k.),
Kou mnnosuyp
(Pagi iu
k.),
Pagupunopuys
(Na u iy
k.
i
Zie-
162

ela)"*.
Ka u
miné ini
i
pana ios
da ybos
ie o a dZiai,
p z.:
Bu ilai
||
Bu i-
léucai,
Gi dzgalai
||
Gi zgalai,
e iau
Gidgalai,
Zi ba ai,
Ziba auscina
,,
Zie elos
apyl.
kaimai“,
Ndiga das
,,Nauga dukas“.
Al abe iné
daik a a dZiy
p iesagu
odyklé
§
92.
P iesaginius
daik a a dzius
g upuojan
pagal
eikSmes,
kai
ku iy
p iesagu
ediniai
ka ojasi
keliose
eikSmiy
g upése.
Kad
skai y ojas
i
ka o
ma y u
isas
Zie elos
a més
daik a a dZiy
p iesagas
i
le
g iau
as yu,
ku
apie
kiek ienos
edinius
kalbama,
Zemiau
pa eikiama
jy
al abe iné
odyklé.
-ainé
§
53
b,
64;
-ai is,
-é
§
11,
37;
-alas
§
28;
-alys
81a;
-a a
(||
-e a)
82;
-a as
(||
-e as)
§
82;
-as is
§
39;
-a a
§
36,
(||
-e a
||
-i a)
§
45a;
-a é
§
Tla;
-auckas
§
68;
-aunykas
§
72c;
-(i)a a
( |
-w a)
§
51,
71b;
-écia
§
45b;
-éckas
§
17c;
-ega,
-é
§
46,
82;
-eika
§
67a;
-éjas
(||
-éjis),
-a
§
55:
-ékas
§
68,
83;
-eklas
( |
-iklas)
§
29;
-elas
§
46;
-élé
§
70;
-elis,
-€
§
4;
-élis,
-€
§
7;
-enai
§
82;
-enas
§
46:
-énas
§
62;
-enés
(||
-inés)
§
29;
-enskas
§
68;
-e a
( |
-a a),
-e as,
-e is
§
82;
-es is
§
24;
-e a
§
29b,
(|
-i a)
45a,
82;
-e ys
§
29c;
-yba
§
23,
32;
-ycia
§
45g;
-id(é),
(-ida)
§
52,
67c;
-iena
§
49;
-iené
§
22, 63,
80:
-ienius
§
81b;
-ija
§
81c;
-yka
§
6:
-ykas
§
82;
-ikas
§
15,
17a;
-ikis
§
65;
-ykla
((|
-yklé)
§
52
a;
-yklé
§
42;
-ikliai
§
53c;
-ilas
§
67b;
-ilda
§
67c;
-ilka
§
17c;
-imas
§
19,
34,
45d,
75b;
-ymas
§
20;
-inas
§
70c;
-yna
§
29b,
75a;
-ynas,
-a
§
14,
48,
65,
74;
-iné
(||
-inés)
§
78:
-yné
§
45c,
70d,
81d:
-inés
§
29e,
(||
-inis)
§
76;
-iniai
§
52b,
79;
-inykas
(||
-(i)nykas),
-é
§
50,
59,
68:
-inis
(||
-inés)
§
76;
-inys
§
27;
-ynos
§
76;
-ys a
§
35;
-ys a
§
38;
-i kés
§
53a;
-iskis,
-€
§
60;
-i a
(||
-a a,
-e a)
§
45a,
82;
-y is,
-é
§
10;
-i kas
§
16;
-i is
81i;
-las
§
45e:
-lys
§
26a,
45 ;
-na
§
26b;
-nykas
§
68,
72c:-odius
§
58,
72b;
-ojas
§
57,
( |
-ojis,
-ojus)
70e,
81e:
-(iJolas
§
44;
-olys
§
82;
-onas
§
53d:
-ionis
(||
-ionés)
§
66;
-o é
§
8I ;
-smé
26c:
-S¢ina
§
53;
- us
§
26d;
- u as
( |
- u ai)
§
41,
- u é
§
43;
-udios
§
82;
-udé
§
52c;
-(Jukas,
-é
§
5;
-(i)ulis,
-é
§
12;
-ulys
§
21,
72a,
87g
;
-umas,
-a
§
25,
31,
51;
-wmynas-
a
§
33;
-iinas
§
56;
-iiné
§
52d,
82;
-u ys
§
29 ,
52e,
82;
-usis,
-6
§
17b;-u as,-a
§8;
-u as
§
29g,
( |
-wcios)
82;
-u is,
-€
§9;-u ys
§
291;
-u a
(||
a a)
§
51,
71b;
-uzélis
§
13.
KAITYBA
Bend osios
pas abos
Giminé
§
63.
Zie elos
a més
daik a a d7iai
y a
a ba
y iskosios,
a ba
mo e iSkosios
giminés.
Giminés
y a
ski iamos
iek
pagal
leksines
ZodzZiu
eikSmes,
iek
pagal
mo ologines
daik a a dziy
ypa ybes.
Daik a a dziu,
ei8kian¢iy
asmenu,
eikéju
i
kai
ku iy
gy uliy
pa adinimus,
g ama iné
giminé
da¥niausiai
a i inka
na i alia
y iskaja
a
mo e iskaja
ly i,
p z.:
y as
—
méd e é,
pa i,
suwnus
—
duk é,
b élis
—
sesi?;
eFSis
—
kd é,
Si
—
kdle,
da binikas
—
da biniké,
pjo éjas
—
Pjo eja
i
k .
Taéiau
pasi aiko
i
nesu apimy:
a ski i
y i8kosios
ly ies
a s o us
ei’kian ys
pa a-
dinimai
y a
mo e iSkosios
giminés,
p z.:
skoliniai
—
papa
,,popiezius“,
a a
,, é e*,
pa a dés
—
Jéda,
Kaska,
Koska,
Lenka,
Zibka,
0
su
y iSkosios
giminés
galiine
*
Ax n...,
.
14,
p.
203-208,
210-211,
215.
iy.
163.
a ojamas
pa ia
mo e j
ei’kian is
daik a a dis
mé e iskis
(g e a
mé e é,
mo e is-
ké).
Ki y
daik a a dziy
—
eiSkian iy
konk e ius
daik us
a
abs ak ias
sa okas
—
g ama iné
giminé
y a
nemo y uo a,
p z.:
pi kda,
d as,
g azumas,
seni‘s a.
Ta mé
u i
kele a
daik a a dZiy,
ku iy
giminé
nesu ampa
su
Ik.,
p z.,
mo .
g.
ag as as,
klénis,
paiis é
,,paukS is“,
sémenos;
y .
g.:
ulzis
,, ulzZis“.
Dyejopos
—
i
y i8kosios,
i
mo e iSkosios
giminés
—
y a
Sie
daik a a dZiai:
pe is,
udi,
Vilna
||
Vil ius
||
Vilnis.
Be
o,
a méje
y a
nemaza
ki okiy
giminés
syy a-
imo
bei
painiojimo
pa yzdziu,
plg.:
aSei
,,a8ys“,
dé ba
,,da bas“,
diuonas
,,duona“,
kéjei_,,kojos“,
pldukos
,,plaukai“,
anké ei
,, anko és“,
sése ei
»sese ys“,
( a)
andi ?,
igai
,,uogos“
(dazniau:
asés,
kdjos,
sése és,
ii°gos).
P ie
okio
daik a a dziy
giminés
i ai umo,
be
abejo,
y a
p isidéjes
Zmoniy
d i-
kalbiSkumas,
ku is
pap as ai
salygoja
ick
mo y uo a,
iek
i8
pazii os
i
niekuo
nepag is a
nuk ypima
nuo
no mos
—
in e e encija.
Kai
ku iy
daik a a dziy
giminé
de inama
pagal
sla y
(dazniausiai
bal a usiy)
a i inkamy
daik a a dziy
gimine,
p z.:
dé ba,
diionas,
andii®.
Ki y
Zodziy
(pyz.:
asei,
asmdkos,
dazniau
asmékai
,pinigai,
baini¢ei,
dazniau
bainiéos,
kéjei,
pldukos)
giminés
sukei ima
iesiogine
analogija
sunku
paaiSkin i.
G ei iausiai
ai
y a
sa o i8ki
hipe no malizmai,
a si-
ade
no in
pasaky i
kuo
aisyklingesne
uZmi S y
ZodZiy
o ma.
Pap as ai
daugiausia
okiu
sukeis os
giminés
o my
pasako
ilgesnj
laika
su
niekuo
lie u iskai
nebend a-
e
a més
a s o ai.
Vadinasi,
os
o mos
—
sa o
gim osios
kalbos
uzZmi simo
e-
Zul a as.
Skaiéius
§
94.
Daik a a dziai
u i
du
skai iu:
ienaskai a
i
daugiskai a,
p z.:
jduéas
:
jduéei,
pi ka
:
pi kos,
sesi :
sése és.
D iskai a
y a jau
nyks an i
ka ego ija.
Dau-
giausia
a ojami
d iskai os
a dininko
i
galininko
linksniai
su
skai a dziais
du,
d i,
e iau
abu,
abi,
p z.:
y .
g.
a d.:
du
g ain
bé nu
nu a du;
du
jauéu
i
Zag e
bi
(bu o);
eika,
kad
du
dugni
bi u(p);
du
aiku i
bi i;
y .
g.
gal.:
di
ka i
agéjom;
déu
di
kaisnuku i
,,da é
du
kasneliu“,
abi
(du)
pa s
nupenéjom;
mo .
g.
a d.
d i
a uki
bi
,,bu o
d i
a ys*;
d i
bébi
kdsém;
ic a
d i
(abi)duk i;
d i
di ni
jai
pjduna;
kab
d i
kd i,
ai
S i s o
i* a;
mo .
g.
gal.
d i
kasi
piné;
d i
me gi i
pame é
,,d i
me gy es
paliko“,
d i
sese i
u éi;
d i
2i¢mi
di(k)Séojdu.
Daugiskai inés
o mos
su
Siais
skai a dZiais
e os:
di
a klei
i
kd é;
d i
maSinds
G ezé.
Ki y
d iskai os
linksniy
o mos
nesiski ia
nuo
daugiskai os
o my,
p z.:
i
abejii
esés
galii
bi
i ai
,,i8
abiejy
sodZiaus
galy y ai
bu o“;
pi ka
sa
d ejeis
langais
,,pi kia
su
d igubais
a
d iem
langais“;
d i‘mi
a klami
a izi
da ai;
sa
dy i mi
(dazniau
d ejomi)
bébomi
ii a inau
,,su
d iem
mo e imis
kalbéjau“.
Kai
ku ie
a més
daik a a dZiai
gali
bi i
ik
ieno
ku io
skai¢iaus
—
a ba
ik
ienaskai os,
a ba
ik
daugiskai os.
Pa yzdziui,
ienaskai iniai
daik a a dZiai
y a:
akéeéa,
kunddni‘kas,
mdélka
,,malkos",
sil is
i
k .;
daugiskai iniai
—
aks és
||
akSéos
»Zebe klas“,
dulkés
( ik
i8
pakuly),
nas ai
,,bu na,
nas ai*,
s é ai
,,s aklés“,
Z i Z-
dos
,,smil ys,
smélis“
i
k .
Tam
ik ais
a ejais
daik a a dZiy
skai iai
pakei iami.
P z.:
kuopine, apibend-
in a
p asme
konk e iujy
daik a a dZiy
ienaskai a
ne e ai
a ojama
ie oje
daugiskai os,
plg.:
labai
p
é dZu o
g idas;
kab
nebi
u o q,
ldiikas
bi
duli
,,kai
ne-
164
bu o
ienkiemiy,
di bamos
zemés
éZiai
bu o
oli‘;
an Si i
pi s u:
ndgas
nedugo.
Daugiskai a
ie oje
ienaskai os
a ojama
kiek
e iau
p z.:
da
isa
li* ai
i
li’
ai
,,daba
is
lie iis
i
lie is“;
aidenei
do
idui;
a gai
i
a gai
bi i.
Linksnis
§
95.
Be
Ik.
a ojamy
sep yniy
linksniy,
a mé
da
u i
idaus
einamaji
ie inin-
ka,
a ba
ilia y a,
paSalio
esamaji,
a ba
adesy a,
i
paSalio
einamaji,
a ba
alia y a!’.
A ski ai
apZ elg ini
miné ieji
ie ininkai
i
ki i
linksniai,
ku iu
galiinés
ski iasi
nuo
Ik.,
bii en :
y i8kosios
giminés
ns.
naudininkas,
mo e iSkosios
giminés
ns.
inagininkas,
y .
i
mo .
g.
dgs.
naudininkas,
mo .
g.
inagininkas,
y .
i
mo .
g.
inesy as.
§
96.
Ilia y as
y a
pada y as
iS
seno inio
galininko
i
pos pozicijos
-n(a).
Vns.
ilia y o,
kaip
i
inesy o,
o mas
daZniausiai
e u i
ik
negy us
daik us
eigkian-
ys
daik a a dZiai,
p z.:
indéi
lapa i;
ezima
k duna;
nu a dy
gi on;
i e é
du°bén.
Dgs.
ilia y a
gali
u é i
ick
negy us,
iek
i
gy us
daik us
eiSkian ys
daik-
a a dZiai,
p z.:
inli do
kd ésna
is a;
paldido
sini’
bébosna;
nu i
ma
éés-
na;
ikéjdii
S eédsna.
§
97.
Adesy as
y a
pada y as
i§
senojo
ienaskai os
ie ininko
i
pos pozici-
jos
-pi
(<-pie)!,
dazniau
-p,
p z.:
bé nipi,
b élip,
gaid(z)
i¢p
||
gaidip,
Zuki#p.
Ade-
sy o
linksnj
u i
daugiausia
asmenis
i
gy us
pada us
eiSkian ys
daik a a diiai,
p z.:
be hikip
akés
g aZos
,,be niuko
g azios
akys“;
pasiklduskig
di@ ip
;
mandm
i ip
bi
sesi®
,,mano
y as
u éjo
'sese j*;
bu di
Z i bli¢p;
Kaskaip
bus i
a
Saipikip
,,pas
Kaska
gy eni
a
pas
Saipuka*?
me gi eip
g dzu's
pléukai;
bi
ik
i nas
su‘nis
mémaip;
is aip
né a
pi no.
Tik
labai
e ai
negy us
daik us
eiSkian¢iy
daik a a dZiy
a ojamas
adesy o
linksnis,
p z.:
0
jusip
sénip
mdza
daugés
bis a
,,o
jisy
k a8 e
gal
daugiau
gy ena
(Zmoniy)*;
adenip
kunodas
kasé
» udenj
bul es
kasé“.
Daugiskai os
adesy o
o my
a méje
neuz a8y a.
Jas
pa aduoja
dgs.
inesy as,
Pp z.:
jai
manu°’sd
su’nu°sa
aikai
i
,,jau
mano
sini
u i
aiky“;
u°sd isuesad
Zmonésa
nebi
dzumo
,, ie
isi
Zmonés
ne u éjo
p o o“.
Dgs.
adesy o
p asme
pa-
a o as
ns.
adesy as
pasakyme:
kad
as
buéap
li* u i*p,
ai
iekés
pajiméap,
»kad
a§
gy enciau
pas
lie u ius
(Lie u oje),
ai
g eigiau
ismokéiau
(li e a i ine
kalba)“.
Daba
ka ais
jau
ne
i
ie oje
ns.
adesy o
pasi aiko
galininkas
su
p ielinksniu
pas:
0
paz
Adama’
a
bu ai?
o
a
pas
Ka éina’
jé
nebi
,,o
a
pas
Ka yna
jo
nebu o‘?
§
98.
Alia y as
y a
pada y as
i8
kilmininko
linksnio
i
pos pozicijos
-p
(<
pie).
Sio
linksnio
pasi aiko
ik
liekany.
Jis’
i8likes
sup ie eiksméjusiame
Zodyje
namép
(p z.:
aima
namép;
aii°sim
namép;
namép
nu aza di)
i
*
Toliau
Sie
ie ininkai
dél
pa ogumo
adinami
lo yniSkais
a dais.
Inesy as,
a ba
idaus
esa-
masis
ie ininkas,
eks e
umpinamas
in,
o
pa adigmoje
In.
*
Pig.
J.
Endzelins,
La ieSu
alodas
g ama ika,
Riga,
1951,
p.
460—461
( oliau
—
G );
J.
Endzelynas,
Bal y
kalby
ga sai
i
o mos,
Vilnius,
1957,
p.
130—131
( oliau
—
GF);
J.
O
ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
.
3,
Wa szawa,
1956,
p.
76—78
( oliau
—
G ).
*
K.
Baga,
,,Vil is*,
1908,
N .
125;
1.
Suaseaun ,
Jla encKue
npeg o u,
T. 1,
IOppesp,
1905,
p.
168.
J.
Endzelynas,
GF,
p.
131;
P.
A umaa,
Un e suchungen
zu
Geschich e
de
li-
auischen
Pe sonalp onomina,
Ta u,
1933,
p.
90—92
( oliau
—
Un e suchungen...);
A.
Laigo-
nai é,
PaSalio
ie ininkai
daba inéje
lie u iy
kalboje,
kn.:
Kai
ku ie
lie u iy
kalbos
g ama ikos
klausimai,
Vilnius,
1958,
p.
21—25
( oliau
—
LKGK);
J.
O ebski,
G .,
.
3,
p.
78—83.
165
ka ais
asmenis
eiSkian¢iuose
daik a a dZiuose
(daZniausiai
pa a dése),
p z.:
danas
nu @i
Bu
ékop
,,jis
nuéjo
pas
Bu oka‘';
Gaid26p
aisi;
nu ejai
pdnop
p a-
Si ;
i
Michailiko
nu @i
Sa acinskép
,,i8
Michailiko
nuéjo
pas
Sa aéins-
ka;
aimi
Z i blép
,,cinu
pas
Z i bli**.
Daba
pas a yjy
o my
ie oje
daz-
niau
a ojamas
galininkas
su
p ielinksniu
pas:
aim
paz
Adéli*;
aiu°ju
paz
Gand3 a’
,, aziuoju
pas
Geno ai e‘‘;
nu @i
paz
d kli*.
Ka ais
yns.
alia y o
ie oje
pasakomas
adesy as:
ima
di‘
ip.
a
aiki a’;
0
and
ROmaki*p
nend-
i
ai
,,o
ji
pas
Romana
neno i
ei i*‘.
Daugiskai os
[alia yyo
o mos
daba
nebe a ojamos.
Ju
ie oje
sakoma:
nu ejaéai
paz
a klis;
dabégo
pas
i°s
Zmonis.
Daugiskai os
adesy o
{p asme
pa a o o
senojo
dgs.
alia y o
liekany
ik iausiai
u ime
pasakyme:
pOnum
mo-
Za
bi ,
o
Zmohum
nebi
lésku
,,ponai
gal
u éjo,
o
Zmonés
ne u éjo
lo u‘.
§
99.
Vy i8kosios
giminés
daik a a dZiy
ns.
naudininko
galiiné
y a
d ejopa:
-(i)u
i
-i.
Pap as ai,
a ojamos
o mos
su
galiine
-(i)u
[<-(i)uo],
p z.:
a klu,
bé -
nu,
pi*menu,
Sihu,
Zmdgu.
P ielinksninése
kons ukcijose
y a
iSlikusi
senoji
p iebalsinio
i
i
kamieno
daik-
a a dZiy
galiiné
-i.
Daugiausia
ja
u i
o mos
su Siais
p ielinksniais:
lig,
po
i
p ig
||
p eg
||
p i,
p z.:
p ig
i am
da i
ki as
skdiis ;
po
pdazZaS i
bi
Sni®go
,,iki
pazZas-
ies
bu o
sniego“;
duk é
p a u és
mané
lig
Sme i
,,duk é
iSlaikys
mane
iki
mi -
ies“.
Manoma”,
kad
dél Siy
kamieny
i akos
galiine
-i
su
ais
pa iais
p ielinksniais
u i
i
(i)a-
kamienés
ns.
naudininko
o mos,
p z.:
d i
kasi
lik
i am
ddik i;
ni -
nesé
lik
upu uki;
andi o
po
i am
ddik i
,, andens
iki
Sios
ie os“;
bu aii
p eg
b éli;
p i
ké@li
bis a
,,p ie
kelio
gy ena“;
p ig
ldpsi
buk.
§
100.
Visy
mo e iSkosios
giminés
a daZodZiy
ns.
inagininkas
ie oje
Ik.
galiniy
-a,
-e
u i
-ai,
-ei
(-@i),
p z.:
k
éjai
pakile
é la’
,,koja
sudauzé
puodyne“;
Gnas
e i
Li'déi
sa
nékai
b
débai
bis a
,,jis
en
Lydoje
su
kazkokia
mo e imi
gy e-
na“;
andi?
kap
up éi
Gjo
ik
is
lauki;
d dugéi
gano;
sa
i‘ndij
momi aj
bus a;
sa
g a di
me gdi
pasizdnino
,,g aziqg
me ga
edé“;
di
pa di
jaii
bu dii
nami?
,, uo
me u
jau
buyau
namie“.
Salia
pasi aiko
i sup ie eiksméjusiy
a ba
am
ik uose
posakiuose
sus aba éjusiu
ns.
inagininko
o my
su
galiine
-a,
-e,
p z.:
basaminéa
dpsa é
,,basni ciomis
ap-
sia é“;
a ai
nakéa;
nu‘n
dini'S€a
a ai
,,Siandiena
a éjo“;
di’na
nubégo
paklu?-
ne;
plg.
da
K.
Bagos
uz a8yma:
bé nas
sa
me gdi e*.
Pas a ieji
pa yz-
dziai
ody u,
jog
o mos
su
-ai,
-ei
a méje
y a
naujesnés.
Kad
-ai,
-ei
y a
a si-
adusios
i8
j a dZiuo iniy
o my,
niekam
nekyla
abejoniy.
Taciau
dél
o,
kaip
i
i8
ku
a si ado
ilgesnés
ns.
inagininko
galinés
y
a daZodziu,
ku ie
ji a dZiuo iniy
o my
niekada
ne u i,
nuomonés
ski iasi®,
*
Pilg.
J.
Endzelins,
G .,
p,
428—432;
J.
O ebski,
G .,
.
3,
p.
40;
K.
Ul ydas,
LKGK
p.
115
.;
J.
Kazlauskas,
LKGK,
p.
7-8.
%
Z .
K.
Biiga,
,,Vil is“,
Vilnius,
1908,
N .
125.
2
Dél
nuomonés,
kad
-ai,
-ei
esan¢ios
su umpéjusios
i a dZiuo iniy
i a dziy a ba
bid a dzZiy
gal inés
-gja,
-iaja,
ku ios
éliau
bu usios
apibend in os
i
iSplés os
ki oms
kalbos
dalims,
Z .
P.
A u-
maa,
LMT,
p.
42,
70;
E.
F aenkel,
min.
eik.,
.
2,
p.
49;
Z.
Zinke iéius,
Lie u iy
kalbos
i a dziuo iniy
biid a dziy
is o ijos
b uoZai,
Vilnius,
1957,
p.
100
( oliau
—
TBIB).
Dél
nuomonés,
kad
lie u iy
kalbos
0
kamieno
daik a a dZiy
ns.
jnagininkas
iS
seno
u éjes
alia
umpos
( ankan)
i
ilgesne
(j a dZiuo ine)
o ma
(* ankajan),
i8
ku ios
galéjusi
a si as i
i
o -
ma
ankai,
Z .
J.
Kazlauskas,
,,Kalbo y a“;
:
1,
Vilnius,
1958,
p.
58;
da
plg.
K.
Mo kinas,
MAD,
A.
.
2(7),
p.
198
.
.
166
Da
pazid ékime,
a
galiinés
-ai,
-¢i
negaléjo
a si as i
g ynai
one iSkai
iesiog
i8
i ap adZiy
absoliu inés
galinés
-q,
-¢
(galimas
daik as,
da
nep a adusiy
nosi-
numo)
a ba
-dn,
-én,
plg.
analogiska
Zodzio
Saknies
eiSkinj:
geldis u as,
kdisnis
~
kédsnis,
kdisk
~
kask,
pageldisk
,,pagalask“.
Tas
pa s
ei8kinys
biidingas
i
kai
ku-
ioms
ki oms
a méms,
p z.,
Siau és
aka y
kapsu
ge disas
~
ge dsias,
jdisas
~
Jdsias,
dis
,, as“,
buy.
Ry y
P isijos
lie u iy
Z ejy
a més
ge esnéises,
kdis i,
sal-
diéises,
sldis ai
~
Zemdises*.
Tiesa,
-ai,
-ci
ie oje
senujy
i ap adziu
galiinés
-4,
-¢
a
-dn,
-én
nieku
neuZ iksuo a,
plg.
isy
miné yjy
a miy
dgs.
gal.
gdl as
(
<
*gdl-
ans),
mazas,
okas,
yns.
in.
daik é
(<
*daik én),
kame,
dgs.
in.
pie iniy
aka y
auks-
ai iy
ausisé
(<*ausysén),
laukiose
ix
zie eli8kiy
dusisd,
S ecuesd.
Tai
odo,
jog
ada,
kai
-¢-,
-¢-
a
-dn-,
-én-
p ice
am
ik us
p iebalsius
ZodZio
kamiene
i o
-ai-,
-ei-,
galiinéje
jy
jau
ba a
su ienbalséjusiy
i
su umpéjusiy®®.
Pazana ykio
kapsu
o mos
andis
,,anas“,
dis
Sio
eiginio
negali
sug iau i,
nes
ai
isy
pi ma
y a
ien-
skiemeniai
ZodZiai,
ku ie
apsk i ai
daZnai
u i
sa i us
one inés
aidos
désnius,
0
ki a
e us,
jos
gali
bi i
kilusios
i
su umpéjusiy
i a dZiuo iniy
o mu
*andiSas,
* disas
a ba
pada y os
pagal
jy
pa yzdj.
Vadinasi,
i
p ielaida,
jog
galiinés
-ai,
-ei
galéjusios
a si as i
iS
absoliu inés
galiinés
-g,
-¢
a ba
-dn,
-én
nep iim ina.
Ta iau
oks
i imas
( .y.
4,
¢
a ba
dn,
én
>
di,
éi)
g eiGiausiai
y a
i ykes
be eik
isais
gali-
mais
a ejais:
iek
ZodZio
Saknyje,
iek
i
ki o
skiemens
apsaugo oje
ns.
jnagininko
galiinéje
(analogisky
i a dziuo iniy
dgs.
galininko
o my
a méje
né a
iSlike).
Tai
pa i ina
i
kapsy,
zana yky
ns.
inagininko
o ma
sendija
||
sendja®®.
Véliau,
i a -
dZiuo inéms
o moms
umpéjan ,
d ibalsiy
ai,
ei
an asis
sandas
leng ai
susiliejo
su
-j
(<-ja)":
*-dnjdn
>
*-dnja
>
-dija
>
-di.
Galimas
daik as,
p ie
okio
didelio
ilgesniyjy
galiniy
apibend inimo
Zie elos
a méje
p isidéjo
i
o
pa ies
linksnio
bei
giminés
analogiSkos
sal y
kalbu
galiinés
-oi,
-eii,
plg.
bal a .
nppiexay
paxHsi
BACHOH;
us.
MpHen
co
cBoeli
2eHOI.
§
101.
Visy
kamieny
y i8kosios
i
mo e iSkosios
giminés
a dazodziy
dgs.
naudininkas
po
kamiengalio
balsio
u i
galing
-mi,
p z.:
dik
da ba’
i ami
i i¢mi
»duok
Si iems
y ams
da bo“;
a klami
eika
di
pasulsé
(pailsé i);
isémi
ma éémi
po
skép a’ nupi ko
,, isoms
ma éioms
po
ska ele
nupi ko“;
kd émi
kunddu:
di®jam;
isi¢mi
Zmonémi
a laidé:
nupi kai
akimiképiu'
,,.nupi kau
akims
lasu“;
pi¢mendmi
dasda.
Tokias
pa
galiines
u i
i
daugelio
(daZniausiai
mo .
g.)
a dazodziy
dgs.
ina-
gininko
o mos,
p z.:
isa
eikéi
a komi
di p ;
sa
penkomi
me gomi
aimu
namop;
ilgomi
dalgémi
pjaunam;
agii
sa omi
akimi;
da imi
k im a;
is-
ki zdinéja
(mediius)
sa
isomi
Saknimi;
aimi
sa
sa omi
dik e imi;
e iau
sa
me gdémi,
Sakémi*.
*
J.
Senkus,
Pazana ykio
kapsy
a mé,
ilol.
m.
kand.
dise acija,
maSin aS is,
Vilniaus
als-
ybinio
V.
Kapsuko
biblio ekos
Rank aS ynas,
Vilnius,
1955,
p.
64;
J.
O ebski,
G .,
.1,
p.
175.
™
Z .J.
Ge ullis
i
Ch ,
S ang’as,
Lie u iu
Z ejy
a mé
P iisuose,
Kaunas,
1933,
p.
11:
*
Ilgiau
i8likus
nosinius
Zodzio
kamieno
i
i agalius
Zodzio
galo
balsius,
ypa -a,
e,
liudiia
i
senieji
aS ai,
.
A.
Bezzenbe ge ,
Bei age
zu
Geschich e
de
li auischen
Sp ache,
Gé in-
gen,
1877,
p.
30;
J.
Palionis,
Lie u iy
li e a i iné
kalba
XVI—
XVII
a.,
Vilnius,
1967,
p.
99-103.
*
Z .
J,
Senkus,
LKK,
.
3,
p.
146-147.
*
Plg.
J.
Endzelins,
G .,
p,
470—471;
Z.
Zinke i ius,
[BIB,
p.
43.
**
Fo mu
p iegaidé
y a
neai8ki.
Todél
dgs.
naud.
me gémi
i
dgs.
in.
me gémi
(daZniau
me go-
mi)
ski ingas
Zyméjimas
y a
daugiau
o malus.
16?

Fo maliai
dgs.
naudininko
i
dgs.
jnagininko
o mos
ski iasi
p iegaide
a ba
ki -
Gio
ie a,
a iau
i8
esmés
ie
abu
linksniai
is
dél o
u i
ienq
apibend in a
galiine.
Remian is
ki omis
a mémis,
ku iose
daugiausia
a ojama
ienoda
dgs.
naud.
i
in.
o ma,
eikia
many i,
kad
ji
pi miausia
bu o
apibend in a
i
i
p iebalsiniam
kamienui®,
0
ik
paskui
-(i)o,
é
i
ki iems
kamienams*.
Dgs.
naudininko
i
jnagininko
galiiné
-mi
Siems
abiems
linksniams
ik iausiai
apibend in a
nelabai
seniai,
nes
e ka ¢iais
da
pasi aiko
dgs.
naudininko
o my
be
-i,
p z.:
di’k
za‘sim
a izi ;
adi?k
ji m;
jim
pasakai.
§
102.
Visu
a dazodZiu
dgs.
inesy as
u i
galiine
-sa,
p z.:
k iimu°sa,
nas u°sd;
bébosa,
pi kosd,
d éugésd,
upésa;
k u' i‘sa;
bal u:sd,
d obinésa,
ijosa,
ju°sd,
ma-
nosa,
osa.
Tokia
pa
dgs.
inesy o
galiiné pla iai
su inkama
pie inése
dziky
a mé-
se
—
iek
Lie u os
TSR
e i o ijoje
(maZdaug
iki
linijos
Lazdijai—
Va éna—Sal-
ininkéliai*’),
ick
i
g e imose
Bal a usijos
TSR
lie u i8kose
ie ose
(Ga dino,
Rédinios*,
Va end o,
[ ijds
.)
i
k .
Y a
nuomoné,
kad
galininis
dgs.
in.
o my
a
y a
a si ades
dél
p iebalsio
s
depa-
la alizacijos*,
a iau
g ei iausiai
jis
bus
a éjes
i§
ilia y o
o my,
plg.
/auku°sna,
sa-
dsna™.
Kamienai
§
103.
Zie elos
a méje,
kaip
i
Ik.,
y a
Se3i
pag indiniai
daik a a dziy
kamie-
nai:
(i)a,
(io,
é,
i,
(i)u
i
p iebalsinis.
Ne
isi
kamienai
y a
ienodai
s ip is
i
ge-
ai
isilaike.
S ip iausi
y a
(i)a,
(i)o
i
é
kamienai.
Likusieji
-i,
(i)u
i
p iebalsinis
—
y a
silpnesni:
daugelj
ju
o my
iSs umia
a i inkamos
(i)a-,
(i)o-
a
é-kamienés
o -
mos,
p z.,
(i)u
kamieno
daugiskai a
be eik
iS isai
y a
i8s um a
ia
kamieno
daugi-
skai os:
su‘nai,
su'nami,
p&éeis.
Daugumas
i
i
p iebalsinio
kamieno
mo .
giminés
daik a a dziu,
y a
pe éje
i
é
(duk é||duk e é,
moé e é,
zasé
,,zasis“, Zi é
,,Zu is“*)
a
e iau
—
(i)o
kamiena
(akSéos
||
aks és),
0
y .
giminés
—
j
(i)a
(da as
||
dan-
Cis,
da i ei,
Sunei),
e iau
—
i
é
kamiena
(da i és,
Simés).
Pasi aiko
i
p ieSingy
a eju,
p z.,
kai
ku ie
(i)a
a ba
i
kamieno
daik a a dZiai
a ski uose
linksniuose
gauna
(i)u
kamieno
galiines,
p z.:
ns.
in.
kelum,
ug hum,
Sauksm.
b éléu,
die iléu.
Ki i
smulkesni
kamieny
mi8imo
a ejai
nu odomi
po
pa adigmy.
Sang aziniy
daik a a dZiy
a méje
isai
neuZ aSy a.
2®
Sig
ypa ybe,
odos,
pi masis
pas ebéjo
P.
A uma
(LMT,
p.
68),
uZ aSinédamas
Laziiny
a -
més
eks us:
,,Nu
die
i-S amme
endigen
in
beiden
Kasus
egelmassig
au -mi“.
%
Dél
o man o
-mi
kilmés
Z .
P.
A umaa,
Un e suchungen...,
p.
5S0—78;
E.
F aenkel,
min.
eik.,
.
2,
p.
36;
J.
O ebski,
G .,
.
3, p.
84—85.
*
Remiamasi
Lie u iy
kalbos
a lasui
(pagal
,,P og amos*
klausima
N .
290)
su ink ais
duo-
menimis.
%2
Q.
B okas,
ap aSinédamas
y inés
Rodinios
.
dalies
(Puodzi j,
Lapo iskiy,
Zeni iny
k.)
lie u iy
a me,
dgs.
inesy o
galing
ansk iba o
-s@,
a iau
paZyméjo,
jog
s
neminkS inamas,
Z .
O.
B och,
NTS,
.
19,
(1960),
p.
21.
%
Pilg.
J.
Senkus,
MAD,
A,
.
1
(1955),
p.
150;
A.
Laigonai é,
Vie ininkai
daba inéje
lie-
u iy
kalboje,
ilol.
m.
kand.
dise acija,
maSin aS is,
Vilnius,
1956,
p.
15—16.
*
Da
plg.
Z.
Zinke icius,
Lie u iy
dialek ologija,
p.
239.
168
Ki éia imas
§
104.
Ta més
daik a a dis
u i
i
nemaZa
sa o
ki éia imo
ypa umy.
Ta me
p imi ’e
Zmonés
daugeliu
a ejy
nebejau ia
ZodzZiy
ki gia imo
sis emos
i
palygin i
sma kiai
painioja
ki ¢io
ie a.
Daugiausia
painiojama
daik a a dziy
ns.
inagininko,
d s.
a dininko,
galininko,
dgs.
galininko
ki éio
ie a.
P z.,
I
i
II]
ki iuo és
daik-
a a dziy
Siy
linksniy
o mos
daZnai
u i
nukel a
ki j
j
galiine,
plg.:
ns.
in.
d kiu
||
a klu,
b élu
|
b olu,
Iduzu
||
lauzi,
puedu
||,
puedi,
s inu
||
sun ;
aginaj
aguendi,
gal ai
|
gal di,
md skai
||
ma skdi;
dys.
a d.
—
gal.
du
b dlu
||
b o i,
si nu
||
suns;
d i
bobi
bobi,
is i
||
i-S i
,, yk8-
i“,
s dis i
|
s ais i
,,maiSiuku‘‘;
dgs.
gal.
d klus
||
a klus,
b élus
||
b olus,
dé bus
|
da bis,
‘siius
||
su nis;
d é-
bes
d obés,
||
gdl as
||
gal as.
A odo,
Siy
o my
galiiné
p adé a
ki iuo i
daugiausia
dél
II
i
IV
ki iuo és
daik a a dZiy
a i inkamy
linksniy
po eikio.
No s
ki is
i
nukeliamas,
a iau
ski -
umas
a p
ne ienodo
ki ¢ia imo
daik a a dziy
is
dél o
né a
i8nykes,
nes
iSlaiko-
ma
anks y esnioji
Zodzio
Saknies
p iegaidé,
ku i,
i&sky us
ieng
ki a
a eji,
daugumo
daik a a dziy
y a
okia
pa ,
kaip
lk.
Tam
ik os
eikémés
ki éio
ie os
s y a imui
u i
i
daik a a dZio
ki iuo é.
T e iosios
ki iuo és
ZodZiai
ki i
daZniau
u i
miné-
y
linksniy
galiinéje,
o
pi mosios
—
Saknyje.
A ski os
II
i
IV
ki ciuo és
daik a a dziy
o mos,
pasakomos
i
su
a i auk iniu
ki éiu.
Ki is
daZniausiai
a i aukiamas
i§
umpos
galiinés
j
ilga
Sakni,
p z.:
ns.
in.
gaidu,
éiu,
e Su,
26du,
dgs.
gal.
gaidus,
blinus,
26dus,
pi kas,
iFێas.
Ta iau
Sis
eiSkinys
daug
e esnis,
negu
miné asis
ki io
nukélimas
j
galiine.
Dyejopai
ki iuojamy
pasi aiko
i
ki y
linksniy.
Palygin i
daZnai
d ejopai
ki -
Giuojamas
ia-kamieniy
daik a a dZiy
ns.
a dininkas
su
galiine
-ys,
a ba
-is:
ki -
Giuo a
galiine
u incios
o mos
(a klis,
gi-lis,
glebis,
sulnis)
ne e ai
ki iuojamas
Saknyje
(d klis,
gilis,
glébis,
suinis),
0
Sakninio
ki éia imo
o my
(a i(k
)slis,
Z6dis)
ka ais
ki éiuojama
galiiné
(an(k)slis,
Zodis).
Vieny
daik a a dziy
d ejopai
daZniau
ki éiuojamas
ns.
ilia y as
(k iéman
||
k u‘man,
padan
||
pada i,
a an
||
a a ,
ski* a
||
ski* an,
sédan
||
soda )
ki y
—
dgs.
inesy o
a
ilia y o
o mos
(daik uosd
||
ddik uosa,
daik u°sna
||
ddik u°sna,
To u?sd||
lé u'sa)
eciy
—
ns.
adesy as,
plg.
§
106
i
k .
I ai iy
smulkesniy
daik a a dziu
a
a ski y
ju
o my
ki ia imo
dalyky
y a
i
daugiau.
Jie
nu odomi
pas abose
po
pa adigmy.
Linksnia imas
(i)a
kamienas
§
105.
Vienaskai a
V .
b élis,
pa sas,
bé nas,
kélas,
gaidis
|
gaidis
K.
d élo,
paso,
bé no,
kélo,
gaido
||
gaid o
N.
b élu,
pa iu,
bé nu,
kélu,
gaidu
||
gaid?u
G.
b éli,
pasa’,
bé na’,
kéla’
gaidi-
In.
d dli®,
pa si ,
bé ni ,
kelum| kelu,
gaidi
gaid?u
~-%
Pa adigmose
i
ekS e
su
d iem
ki iais
pa eikiamos
o mos
odo,
jog
ju
gali
bi i
ki éiuojama
i
Saknis
i
galiiné.
169
In.
éji*,
ski€ é,
daik é,
kele;
am i
,,lazdoje“
ll.
éjin,
ski® an,
daik a i,
—_kelaii,
am in
Ad.
b dlip,
pa sip,
bé nipi,
gaidip,
gaidi*p
||
gaidzi¢p
Al.
pOénop,
gaidép
||
gaid2ép
8.
b él(i)
||
b élau,
pone,
bé ne,
Zal i
°
D yiskai a
V.-G.
du
b élu,
du
pa si,
du
bé ni,
du
gaidi
||
gaidzu
Daugiskai a
V .
b élei,
‘pa sai,
be nai,
gaidei
||
gaidza
K.
b oélu’,
pa su’,
be nii,
gaidi
||
gaidza
N.
b élami,
pa ’ami,
—_be ndmi,
—_gaidami
||
gaidZami
G.
b élus,
pa sis,
bé nis,
—_gaidis
||
gaidzus
Tn.
b éleis,
pa sais,
be nais,
gaideis
||
gaidZais
In.
Zi nu°sa,
pdnu®s(a),
ddik u’sd,
gaidu°sa
_
||
gaid?u°sa
Tl.
Zi nu’sna,
pdii uesna,
ddéik i®sna, S eéii°sna
§.
b élei,
be nai
Pas abos.
§
106.
1.
IS
a-kamieniy
daik a a dziu
yns.
a dininko
galiinés
e -
ka iais
i&k in a
jud usis
a,
p z.:
aiks,
da%niau
aikas,
di us,
da%niau
di*s
||
di as,
plg.
nechdi
di*z
gina
,, egu
die as
saugo“.
Tokio
ipo
ia-kamieniai
daik a a d7iai,
kaip
a djas,
k diijas,
éjas
ns.
a di-
ninke
po
p iebalsio
j
ne e ai
u i
galiine
-is:
a djis,
k dijjis,
éjis.
2.
ia-kamieniy
daik a a dzZiy
ns.
inesy as
y a
su umpéjes,
p z.:
kaisni
Ba-
bale“,
k duji
||
k aaji,
ku'gi,
lopsi,
lo i,
am i,
é i-,
sdm i*,
éji-.
Zodis
ké@las
u i
a-kamiene
ns.
inesy o
o ma
kelé,
plg.
daik é,
k as e.
3.
Tie
ia-kamieniai
dak a a dZiai,
ku ie
ns.
a dininke
baigiasi
galine
-ias,
as.
ilia y e
u i
galiine
-ian
(<
-iana)
(kela i
,,j
kelia,
i
kelione“,
med2a i),
o
isi
li-
kusieji
—
galiine
-in
(<-ina)
(lo i ,
am i ,
sdm in,
éin).
4.
Vns.
adesy o
galiiné
y a
d ejopa:
-iep
a ba
-ip.
Galiiné
-iep
dazniau
pasi aiko
ki iuo a,
p z.:
a kli p,
di i p,
gaid p,
||
gaidzi p,
li u i p,
e si¢p,
Zukip,
E i b-
lép,
o
neki iuo a
—
-ip:
d klip,
Addlip,
Adémip,
be hukip,
Bélusip,
b olip,
Bu é-
kip,
dédiikip
,,pas
déde“,
jducip,
di ip,
gaidip
||
gaidzip,
Jénip,
kixkip,
paFsip,
ponip,
e sip,
i ip
||
i iskip.
Ta iau
g e a
pasakoma
i :
gaidip,
pa sip,
e sip
a ba
Réma-
kiep,
i iskiep,
i bli p.
Ka ais
pa a ojama
i
j a diné
ns.
adesy o
galiiné,
p z.:
Zukeléiki
mp
sd-
degé
d as,
plg.
manimp,
mu'simp.
5.
D iskiemeniy
daik a a dziu
ns.
alia y as
pap as ai
ki giuoja
galiine
-op
(GaidZ6p
ais
,,eisiu
pas
Gaidi*;
aim
Zuk
6p),
0
daugiaskiemeniy
—j ai iai:
i
galiine
i
kamiena
(Gaidel
6p
nubék;
nu éjom
Maéukép |
Maéukop;
Michai-
lukop
|
Michailukép
adaik
bégu
,,pas
Michailuka
(p a a dé)
ada
bégu“.
6.
D iskiemeniy
a
kamieno
daik a a dZiy
ns.
Sauksmininko
galiiné
y a
-e.
Ki iuojamas
oks
Sauksmininkas
daZniausiai
Saknyje,
pyz.:
kab
du,
bé ne,
dig-
no
nebii
,,kad
u,
be ne,
p asmeg um
ku “;
di¢ e,
do andk
du;
a aiki
sen,
pone;
aike,
k ipa’
inkdisk
,, aike,
upu j
uzkask“.
Ta¢iau
ka ais
ki is
pasi aiko
i
ga-
170
linéje,
p z.:
0
kab,
aiké,
s ala dja és
,,o
kaip,
aike,
mai ina és“?
di® é
mano
mili kas
,,die e
mano
mielasis“.
Daugiaskiemeniy
(su
p iesagomis
-ukas,
-u as)
daik a a dziy
Sauksmininkas
daugiausia
y a
be
galiinés,
p z.:
kisku
nabagi
(1.d.);
aimd,
b oliuk;
Vosi'lik,
palduk;
aiki ,
aik
Sen.
Ku iy-ne-ku iy
ia
kamieno
daik a a dziy
ns.
Sauksmininkas
u i
i -kamiene
galiine,
p z.;
ep
bus asi,
b
didu
,, eip
einasi
(sekasi
gy en i),
b olau*;
di¢ ilau
u
méanas;
ai
o ,
pon@ldu,
kap.
Ta meéje
ne e ai
ie oj
Sauksmininko
pa a ojamas
i
a dininkas,
bii en :
ak,
manas
u
ka iniikas;
a
nu‘naik,
pénas,
aisi
kana
,,a
Siandien,
pone,
eisi
ku “?
naédlni’kas
( i 8ininke),
pada ik
mdn
ep;
ach,
aiki as
u
mili kas.
7.
Salia
ip as inés
dgs.
inagininko
galiinés
-(i)ais
e ka iais
(galimas
daik as,
sla y
inagininko
pa yzdziu,
i§
dalies
i
pagal
mo e iSkosios
giminés
daik a a dZius)
pasi aiko
o
linksnio
o my
i
su
-(i)ami,
p z.:
jdu€ami
adaik
G e
,,jau iais
ada
a é“;
pi S ami
in a dé
,,pi S ais
id éské“;
uspile
ska ikami;
sa
S eédmi
p abi ;
o
ana
bima
sa
omi
ilkii ami
,,o
ji
bina
su
ais
ilkiukais“.
8.
Dgs.
inesy as
ne e ai
es i
i
su umpéjes,
p z.:
da zi’s,
kampii°s,
lduki s,
ma skini’s,
nagi u’s
,,naginése“,
pdnu’s,
ugii’s.
Ka ais
pilnosios
o mos
pasako-
mos
su
a i auk u
ki éiu,
p z.:
dideSiiisa
aikii°sa.
9.
Dgs.
ilia y as,
e ka Giais
u i
ki iuo a
pos pozicija,
p z.:
nas( ) u°snd,
Zi -
monu’sna
,,i
Zi minus“.
Ka a
iSgi s a
o ma
su
galiine
- osan:
Si‘na’
s ogu°san
sak dudinéja
,Siena
k auna
j
s i as“*.
Daik a a dziy
dgs.
adesy as
i
alia y as
jau
nebe a ojami.
10,
Dgs.
Sauksmininkas
pasi aiko
e ai.
Jis
su ampa
su
dgs.
a d.,
p z.:
kab
jimi,
pénai,
isa
ge ai
bu up
,,kad
jums,
ponai,
iskas
ge ai
ba u“;
ach,
b dlei
mani;
kana
jus,
i ai,
aima
,,ku
jis,
y ai,
eina e*.
§
107.
Zie elos
a méje
a
kamieno
y a
da
ZodZiai:
ménas
,,zménuo,
ménulis“,
ia
kamieno
—
ulzis
i
é is
,,o as“.
Vie oj
a
kamieno
Zodziy
GZa as,
i as
ka ais
gali
bi i
pasakoma
i
@Za is,
i is,
ns.
gal.
Ga i’,
i i’.
2.
Salia
ia-kamieniy
o my
su
a ika omis
(gaidio,
gaidzi,
gaidzei,
améo,
é-
0,
26d%0)
a ojamos
i
bea ika és
o mos
(gaido,
gaidi,
gaide ,
amio,
é o,
26do).
Jos
g ei iausiai
y a
a si adusios
pagal a ika y
ne u in¢ias
os
pa ios
pa adigmos
ki as
o mas
(gaidis,
am is,
gaidi*,
am i:,
am i,
é i*,
am i ,
é in).
Tas
pa s
pa-
saky ina
i
apie
e iau
pasi aikan j
a i kS ini
ei8kini,
p z.:
gaidzis,
da icis,
4édzis,
dani,
26dzi-,
26dzin.
3.
IV
ki éiuo és
y a
lapas,
ku'gis,
ulzis,
zal is,
aZnas
,,8luo os
ko as“.
(i)o
kamienas
§
108.
Vienaskai a
VY.
béba
,,zmona,
mo e is*,
moma
,,mama“,
gal a,
gi a,
ma i
|
ma éa’
K.
bébos
momés,
gal és,
gi os,
_
ma éés
N.
bébai,
mémai,
gdl ai,
gi ai,
|
ma éei
G.
béba’,
méma’,
.
gdl a*,.
gi a,
ma éa’
In.
bédbai,
momdi,
gdl di,
gi di,
ma édi
In.
s dis oi,
gal éi,
gi oi
Il.
s dis on,
gal on,
—
gi én,
171
e iau
Zmogi ,
Zmogip
||
Zmogi*p.
Dazniausiai
ki i
Saknyje
u i
i
ZodZio
béci(u)s
isos
o mos,
Ke i os
ki giuo és
y a
li- iis.
ZodZio
u gus
ienaskai a
y a
an osios,
0
daugi-
skai a
—
ke i osios
ki éiuo és.
P iebalsinis
kamienas
§
121.
Ta méje
y a
kele as
p iebalsinio
(
i
)
kamieno
daik a a dZiy.
Be eik
isi
n
kamieno
daik a a dZiai
y a
y i8kosios
giminés,
p z.:
akmi?,
pi‘mi?,
udi?,
Si,
esmi?,
andi?.
Ta iau
udi
||
udené
i
andi°,
ik iausiai
dél
sla y
kalby
a i-
inkamy
Zodziy
j akos,
ne e ai
pe eina
i
mo e ixkaja
gimine,
p z.:
ilga
udi?
||
u-
dené,
an
udenés,
lig
idenei;
oka
andi
bi ,
nd e
kd é
negé é
,, oks
(neS a-
us)
anduo
bu o,
ne
ka é
negé é“.
Mo e iskosios
giminés
y a
i
j
o
bei
é
kamienus
pe einan is
7
kamieno
daik a a dis
sémenos
||
sémenés.
P iebalsinio
kamieno
daik a a dziai
—
duk é
( eciau
duk e é),
moé e é
(Salia
mé e ixkis),
sesi?
—
y a
mo e iSkosios
giminés.
To
pa ies
kamieno
y iSkosios
gi-
minés
Zodis
di* e is
||
di¢ e is
( e .
di* e is)
y a
be eik
iS isai
pe éjes
ji
ia
kamiena.
I
a
kamiena
y a
pe éjes
s
kamieno
Zodis
ménas
,,zménuo,
ménulis“.
§
122.
ni
kamieno
daik a a dziy
linksnia imo
pa adigma:
Vienaskai a
Ve
Si?
||
Su a
||
Finis,
pi mi,
sesii?
|
sese é
K.
Suni s
||
Siiio
pimeio,
sese és
N.
Si u
||
p ig
S ini,
pi me u,
sd@se ei,
ec.
sese ei
G.
Suni’,
pi*meni',
s@se i*
In.
Sui ,
pi mehi ,
s@se di
In.
aiideni
Il.
Sunin
pi meni ii
Ad.
Sunip
||
Suni*p®,
pi menip
||
pi meni*p,
s@se eip,
e .
sese @ip
D iskai a
V.G.
du
Su i,
du
pi mehi ,
d i
s@se i
Daugiskai a
V.
S nés
Sines
||
Sunei,
pi¢menai
||
pi*menei,
s@se és
||
s#se es
K.
Sunil,
ec.
Sun
pi menii
||
pi*meni,
sese
N.
Sunimi
||
Suiami,
pi‘me ami,
s@se émi
||
s@se imi
G
Sunis
||
Su ii s,
pime i s,
s@se es
||
s@se is
In
Sunimi
Suneis,
pi menais
pi*menami
||
pi*menami,
s&se émi
||
sése imi
In.
Sun‘isa
||
Suni ’s(a),
pi meni ’s(a),
s@se ésa
Ti.
Sunisna
||
Suni®sna,
pi me i esna
||
pi‘meni’sna,
sese ésna
Pas abos.
§
123.
Senasias
p iebalsinio
kamieno
galines
a méje
y a
iSlaike
ik
nedaugelis
linksniy,
pyz.:
os.
a d.
50°,
sesu?,
esmii?;
dgs.
kilm.
akmenii,
duk e ii,,
obelii,
pi meni ,
Sunii,
sese i ;
su
p ielinksniais
y .
g.
ns.
naud.
lig
ideni;
p ig
Simi;
40
$i
o ma
paim a
i$
Ch .
S ango
(NTS,
.
18,
p.
186—187).
178

e ka Giais
ns.
kilm.
i
dgs.
a d.
sese és
duk é;
is
s@se es;
Sines
Jiis,
do
i
isa;
jaib
is
duk e es
bi
,,ji
is
duk e is
u éjo“,
plg.
da
K.
Bigos
uzZ asy a
o ma
pjmenes.
Kad
Gia
y a
senoji
dgs.
a dininko
galiiné
-es,
odo
o ma
su
igk i-
usiu
umpuoju
-e,
p z.:
d i
&@
dik e s,
iend
en.
Vy iskosios
giminés
ns.
adesy o
galiiné
-ip,
ip
y a
su apusi
su
okia
pa
i-
i
ja-kamieniy
daik a a dziy
galine:
Simip,
Suni¢p,
pimenip,
idenip.
Vy iskosios
gi-
minés
adesy o
galiiné
ka ais
pe keliama
mo e iskosios
giminés
ZodzZiams,
p z.:
dik e ip
(dazniau
duk e eip,
sése eip).
Daugiausia
senyjy
p iebalsinio
kamieno
galiniy
u i
Zodzio
sa
pa adigma
(plg.
su
7
kamienu
su apusias
daugiskai os
g e imines
o mas:
Sunimi,
Sunis,
Sunimi,
Suni'sd,
Sunisna).
Nenaujos
y a
i
ki y
n
kamieno
zodziy
ns.
galininko,
inesyyo
i
ilia y o
galiinés,
su ampan ios
su
ia
i
i
kamieny
galiinémis,
plg.
ns.
gal.
pimeni-,
@Smeni:;
ns.
in.
akmeni,
a idini;
ns.
il.
akmeni i,
aidenin.
Re ka iais
su
senosio-
mis
galiinémis
pasi aiko
da
i
kamieno
dgs.
naudininkas,
galininkas,
inagininkas:
duk e imi,
sése is,
s@se imi.
NeZinia
a
senos
a
naujesnés
kilmés
y a
mo .
g.
ns.
naudininko
o mos,
ki iuo-
janéios
galiine,
p z.:
ik aik
sese ei
ai
pasakdi
iena
i;
i esnei
sese ei
sa o
pasakdi ;
sunéa
lapis
(laiskus)
duk e ei
i
gana.
G e a
senesniyjy
p iebalsinio
kamieno
o my
jau
p adedamos
a o i
g e iminés,
pagal
i
a ba
ia
kamiena
pada y os,
ns.
a dininko
o mos:
akmenis,
pi*menis,
i-
denis,
ésmenis,
didenis,
Sinis.
Re ka éiais
pasi aikan i
o ma
Su d
y a
okios
pa
kilmés,
kaip
i
aka iniy
dziky
sesu d,
udu a,
Su a, andu a.
Ki i
n
kamieno
linksniai
u i
ia,
e iau
a
kamieno
galines,
plg.
pa adigma.
G e iminés
ZodZio
udi
mo e iskosios
giminés
ienaskai os
o mos,
kaip
i
dau-
gumas
o
pa ies
skai iaus
kamieno
o my,
daba
y a
pe éjusios
i
é
kamiena,
plg.
pa adigma.
é-kamieng
o ma
daznai
u i
i
y i8kosios
giminés
Zodzio
suo
dgs.
a dininkas.
Pagal
é-kamiene
yns.
a dininko
o ma
duk é
y a
a si adusios
i
be eik
isy
ki y
linksniy
umpesnés
g e iminés
é-kamienés
o mos:
ns.
kilm.
duk és,
ns.
naud.
dik ei,
ns.
ad.
dik eip,
dgs.
in.
duk ésd.
Pagal
duk é
ka ais
pasakoma
i
sesé:
sesé
nechdj
a azii%ja
,,sesuo
egu
a aziuoja“.
§
124.
P iebalsinio
kamieno
daik a a dis
andii?,
i8sky us
ns.
a dininka,
isuose
ki uose
linksniuose
gali
u é i
d ejopas
o mas:
g e a
d ide io,
ande u
i
. .
a iama
d idi io
éhdi u,
didini-,
ahdini ...
Toks
pa
eiSkinys
su inkamas
i
ki ose
lie u iy
kalbos
a mése,
0
aip
pa
senuosiuose
aS uose®2.
*
*
*
§
125.
Lyginan
su
lie u iy
li e a i ine
kalba
i
ki omis
a mémis,
Zie elos
a més
daik a a dis
u i
nemaZa
sa i umy.
Daugumas
jy
y a
a si ade
dél
ilgus
amZius
ukusio
Sios
a més
izoliuo umo:
Dél
okio
izoliuo umo
(a imiausios
lie u i8kos
ie os
nuo
Zie elos
y a
pe
80
km
j
Siau e),
a méje
y a
i8like
kai
ku iy
a chaiSky
ypa ybiy,
P z.:
pos poziciniai
“
Pasaky ina,
kad
balsis
e
su
i
kai aliojasi
i
a ski ose
Zie elos
a més
daik a a dziy
da ybinése
p iesagose,
plg.:
Gde a
||
dda a
:
ddi a,
k@penés
:
k@pinés,
Sk@pe a
:
Sk@p(i) a
i
k .
“8
Z .
K.
Biiga.
Rink iniai
as ai,
.
3,
Vilnius,
1961,
p.
369,
375;
A.
Jonai y é,
LKK,
.
3,
P.
107;
Z.
Zinke i ius,
Lie u iy
dialek ologija,
p.
58—59.
i
179
ie ininkai
(gaidip
||
gaidi p,
gaid(2)ép,
kd eip,
s@se eip,
akin,
da in,
dai isna,
gal dsna,
u gi°sna),
i
i
p iebalsinio
kamieno
a ski u
linksniy
o mos
( as.
naud.
p ik
da i,
po
paéas i,
lig
ideni;
ns.
kilm.
duk e és,
sese és;
dgs.
a d.
dik e es,
Simes)
i
k .
An a
e us,
Si
a mé
i§
seno
y a
eikiama
ja
supan iy
sla y
kalby
(daugiausia
bal a usiy,
maZiau
lenky
i
usy).
Sla y
kalby
po eikis
y a
gana
ySkus.
Jis
uzkliudo
i
daik a a dzio
da yba,
i
kai yba.
Dél
y
kalby
i akos
y a
painiojama
kai
ku iy
Zodziy
giminé
(dd ba,
di’nas,
andii®),
p igijo
ik iniy
mazybinés
maloninés
eikkmés
daik a a dziy
da yba
su
p iesaga
-ikas,
a si ado
i ai iy
a iksy
i
su
jais
suda y y
hib idy
(me gilkos,
ukdéus,
su’naiiéus
,,siinénas*
p adi¢dukas
,,p osenelis*
i
k .
Ta méje
y a
i
nemaza
ki okiy
mo ologijos
sa i umy,
ku iy
iesiogine
sla y
kalby
i aka
paai%kin i
negalima,
a iau
neabejo ina,
kad
daugelio
ju
a si adima
y a
nulémes
a més
a s o y
d ikalbi8kumas.
Jie
mas o
jau
bal a usi8kai
i ,
p i eikus
pakalbée i
lie u iSkai,
sa o
min is
e ¢ia;
apsk i ai
jie
y a
ge okai
p imi s¢
adicine
ie ine
lie u iy
a me.
Dél
o
y a
a si ade
begalés
i ai iausiy
pa alelizmyu,
g e iminiy
ki io,
da ybos
i
kai ybos
o my
(sdulina
||
sduli na,
peludeé
||
pel iné,
seni's a
||
seni’s a;
me gaip
||
me gdip,
jduceis
||
jduéami,
s&se émi
||
sése imi).
Tiesa,
p ie
Sios
a més
mo ologiniy
o my
ma gumo
Siek iek
y a
p isidéjusi
i
lie u iy
li e a i iné
kalba
bei
ki os
lie u iy
kalbos
a més.
Su
ki y
a miy
a s o ais,
—
daugiausia
aka iniais
dzikais
—
zie eli8kiams
y a
eke
bend au i
Lydos,
e iau
Zie elos,
Vilniaus
i
ki uose
u guose,
ienas
ki as
su
ki y
a miu
lie u iais
y a
su-
si ikes,
a naudamas
ca inés
Rusijos
a
bu zuazinés
Lenkijos
ka iuomenéje.
Lie u iy
li e a a inés
kalbos
ienam
ki am
zie eliskiui
y a
eke
kiek
moky is
1918
—
1928
m.
Zase iu
k.
eikusioje
lie u iskoje
mokykloje,
gi dé i
i8
ku j
laika
Gia
di busiy
lie u iu
in eligen u,
i
Siek
iek
susidu i
pe
skai oma
lie u iSka
spaudg.
Ta iau
Ik.
i aka
daugiausia
apsi iboja
leksika
i
uo,
kad
daugumas
a més
a s o u
ge iau
a
p as iau
pajégia
sup as i
li e a i ine
kalba
a
ki a
a imesne
a me
kalban i
Zmogu.
Apsk i ai,
i
akis
k in a
didelis
Sios
lie u iy
a més
sku dumas.
Tai
jau ia
i
pa ys
zie eliSkiai.
Daugelis
lie u iskai
palygin i
ge ai
kalbanciy
a més
a s o y,
no édami
pa-
saky i
sudé ingesne
min i,
daZnai
g iebiasi
sla y
kalby.
Dél
o
daugelj
p iesaginiy
i
p ieSdéliniy
ediniy
egalé a
ilius uo i
os
ienu
ki u
pa yzdziu.
Ta iau,
an a
e -
us,
a méje,
be
abejo,
y a
like,
i
nemaza
neuzZ aSy os
medZiagos,
ku i
galé y
da
Zymiai
pilniau
ilius io i
ne
ik
daik a a dzio
mo ologija,
be
i
apsk i ai
isa
Sios
nyks an¢ios
unikalios
a més
s uk i a.
MMA
CYWECTBHTEJIbHOE
3ETEJIbCKO O
FOBOPA
A.
BUJYTHPHC
Pe3mme
B
c a pe
onucpiBae cs
COBOOOpasoBaHHe
H
COBOH3MeHeHHe
HMeH
CYLIeCTBH-
TeMbHBIX
BeTeIbCKO O
TOBOpa
—
OMHOTO
H3
CAMbIX
HHTeEPeCHbIX
H30/MPOBAHHbIX
TOBOPOB
JIHTOBCKOTO
ASbIKAa
Ha
TeppuTopuH
Besopycckoi
CCP.
B
neppom
pa3 ene
paccmaTpuBaio ca
ocobeHHocTH
cmoBoo6pasoBaHHA
Cy-
UlecTBHTebHBIX
B
oBope.
YcTa aBMBaloTcA
cueAyiUlMe
OOpasoBaTebHbIe
TH-
180
Tibl:
cypukcabupii ,
npeduxcanpubii,
bieKTuBHbi
Hu
cnoBocnoxKeHHe.
Koxc-
TaTHpyeTcA,
4TO
B
oBope
Ha Oonee
WHpoKO
MpexcTaBneHb
cyduKcanbHBIe
o6pasopanua.
UIpeduxcaapunie
o6pasosanua
(Hanp.:
apinas is
||
ap imes is,
pa-
kelé |
pakelis,
pakulos,
p
é di¢né),
cnopocnomenua
(Hanp.:
an(k)s i as,
ki
akocis,
S mpjo is,
iduki'mis)
a
axxe
@aek uBubie
OOpasoBanua
(Hanp.:
d éugé,
S ilus,
Sil is)
an
oBopa
He
xapaxkTepHBl.
TIpu
pa3s6ope
npous osHple
cynjecTBu enbuble,
B
OcoGeHHOCTH
cno0Ba
cydbuK-
CaJ1bHOTO
OOpas0BaHUA
Nopaseamio ca
Ha
py
mini
o
3Hauennw.
M3
akux
pynm
HanOo lee
HHTepecHbl,
Hanp.:
JeMHHyTHBBI
c
cydbuKcamu
-ukas
(a klikas,
pi?
ni -
kas),
-yka,
aie
-o ka
(ka éika,
pdéus eika,
sdujika),
-u as,
-a
(kiski as,
langi-
as,
me gu d),
-yna
(séulina |
sduli-nd);
wassanua
JelicTBHii
u
ux
pesysbTaToB
¢
cydpuxcamu
-imas
(a imas,
gé imas,
ku-limas,
k epimas
(cp.
k ep
&imas)
u
G i-
mas,
gé imas,
kilimas),
-ymas
(bis i-mas,
dlgi-mas),
-iené
(&uzi¢né,
Zaidi*né),
-ulys
(skdudulis),
-yba
(dailiba);
waspanun
csolic s
c
cydbbukeamu
-umas,
ane
-uma
(b angumd,
g azumas,
ka uma),
-yba
(jduniba,
saldiba),
-umyna
(g azu-
mi-nd),
-ys a
(seni-s d),
-imas
(ka s imas,
Slapimas);
Ha3paHua
nM
C
cy@ukcamu
-iskis,
-é
(la iskis,
-é,
li a iskis,
-é
||
lie u iskis,
-é),
-ainé
(b élainé)
u
Ap.
Bo
B opoM
pa3qene
paccmaTpuBaio ca
u3MeHeHH
HMeH
CyULeCTBHTeAbHbIX
ToBopa
NO
polaM,
YHC/IaM
H
Nayexam.
Yc aHaBJIMBalOTCA,
4YTO
HeKOTOpbIe
HMeHa
CyUleCTBHTebHbIe
YNOTpeOs10TCA
H
B
MYXKCKOM
H
B
2KeHCKOM
poze
( uda,
Vil-
ia |
Vil us)
un4
sBasio ca
nHOTO
pola,
4eM
B
MTepaTypHOM
ABbIKe
(daigé,
ulzis).
Kpome
e.
4
MH.
4.,
HMeHa
CYIIeCTBHTebHBIe
B
MMH.
H
BUH.
Najlexax
uMeloT
eile
WBOlicTBeHHOe
YHCNO,
ynoTpeOHemoe
c
4NcHUMTenbHEIMU
du,
d i,
abi,
abi:
du
g azi
bé nu
nu azéu;
abi
duk i
pame e.
Kpome
cemu
nla lexeli,
TaKHx,
KaK
B
NMTepaTypHOM
s3bIKe,
B
TOBope
elle
y o-
TpeOimioTcA:
UINATHB
(eX.
4.
gi on;
mH.
4.
da isna),
aneccuB
(TObKO
eg.
4.
bé nipi,
e si*p,
iS aip)
4
annaTuB
(TOKO
e .
4.
namdp,
pdnop).
la .
nay.
e .
4.
MyxXcKo o
pola
Bce ga
yno peOuse ca
6e3
KOHeyHO O
-i:
gaid(2)u,
ka inu.
B
npexnoxnpix
KOHCTpyKNMAX
COXpaH¥
Och
CTapoe
OKOHYAHHE
-i
Aa T.
Na.
e .
4.
M.
p.,
YHACeJOBaHHOe
OT
CYULECTBHTEIbHbIX
C
OCHOBOM
Ha
iH
Ha
co sacublli:
po
padzas i,
p ig
dan i,
p i
kéli,
lig
ideni.
}
Muo ue
uMéHa
cyllecTBHTe/IbHbIe
2KEHCKOTO
po a
B
Ja .
Nak.
e .
¥.
npous-
HOCATCA
C
yJapeHHeM
Ha
OKOHUAaHHH,
Hanp.:
ka ei,
ma cei,
me gai,
sese ei.
@opmb!
TBOp.
Mad.
e .
¥.
BCeX
HMéH
CYI[CCTBHTEJIbHIX
2KCHCKOTO
poa
HMeIOT
OKOHYAHHS
-ai,
-
ei:
ma skaj,
i éi,
HO
B
HeEKOTOpbIX
(ppasax
HJM
B
HapeyHAX
BCTpe-
yalo ca
M
OKOHYAHUA
-a,
-e:
nakéa,
paklune.
@opMbi
HMeH
CYIIeCTBUTeAbHBIX
C
OCHOBaMH
Ha
(i)o,
é,(i)u
B
HHECCHBe
e .
4.
Bce la
MpousHOcATcA
Ges
KOHeYHO O
-e:
s dis oi,
pi kéi,
d dugéi,
saldié ui,
ac
OCHOBaMH
Ha
ia,
iM
Ha
Co acHblii
—
6e3
-je:
k duji,
akmeni.
Bee
HMeHa
CYLeCTBHTeIbHEIe
B
aT.
May.
MH.
4.
HMeIOT
OKOHYaHHe
-mi:
a k-
lami,
gal émi,
akimi,
su-nimi.
Cymec auTenbHble
¢
ocHOBaMH
Ha
(i)o,
é,
iH
Ha
Cco-
Tlacubili
TO
2Ke
OKOHYAHHe
HMeIOT
H
B
TBOP.
11.
MH.
U.:
pi komi,
pelemi,
Sunimi.
opm!
HHeccHBa
MH.
4.
GOWIbUIMHCTBa
HMEH
CYI[eCTBUTeIbHEIX
OKAHYHBAIOTCA
Ha
-s(a)
BMecTO
-se
nHTepaTypHO O
s3bIKa
(k uimu°sa,
upésa
Happy
c
k umu?s).
Viena
cyiec BH eibHble
¢
OCHOBOM
Ha
CO lacHbiii
B
pod.
naj.
e .
4.
HB
.UMe-
HUT. Maj.
MH.
4.
COXpaHHsH
cTapoe
OKOHYAaHHe
-es
(cp.
sese és
u
s@se es,
Sines
Hapany
c
sese és,
s@se és,
s@se i's,
S nés,
Sunei)
uw
Ap.
181
Muo ue
cyulec BHTesbHbIe
B
oBope
MO yT
HMeTb
Apy ylo
OCHOBY,
4eM
B
JH-
TepaTypHOM
si3bike
(ménas,
paiis é)
unu
Apy yio
hapadu my
yapenua
(di é
|
bi é
2,
4,
lapas
4,
pi ka
4).
He
peaku
u
cnyyan
CMelIMBaHHA
OCHOB
M
MyTAHH
A
napalu m
yjapeHus.
Kak
BHJHO
13
9TOTO
KpaTKO O
O630pa,
B
CJIOBOH3MeHCHHH
CYIeCTBATEJIBHBIX
ToBOpa,
C
OHO!
CTOPOHBI,
COXPaHUJIHCh
MHOTHe
apXAaHYeCKHE
YepTHI,
HO
C
py o
—
NOABUOCh
M
HeMasiO
HHHOBAaLHi.
Coxpa enHio
apxau3MOB
C IOCcOGCTBOBANIO
JOWITOBeYHOe
H30JIMpOBaHHOe
MOJ10-
>keHHe
a o o
osopa.
MosBsenue
xe
HHOBAaLMii,
KpOMe
H30JIHpOBaHHOCTH,
BbISBa-
HO
TeM,
UTO
STOT
TOBOP
H3AaBHa
HAXOAMTCA
B
TeCHEMMIMX
KOHTAKTAX
CO
CaBAH-
CKUMH
si3bIkaMH
(HauGo ee
TeCHO
KOHTAaKTHpyeT
Cc
GelopyCCKUM,
MeHee
—
C
HO Ib-
ckuM
u
pycckuM).
Ke aTH
BJIMAHHe
STHX
A3bIKOB
HaOslo aeTcA
He
CTOJIbKO
B
OO1aCTH
H3MeHeHHA
HMeH
CYUeCTBHTeJIbHBIX
oBOpa
(HalIp.,
B
HEKOTOPBIX
COBAX
POA
W3MeHseTCA
MO
MPHMepy
COOTBETCTBYIOWMX
CJIOB
CABAHCKUX
a3bIKOB:
dd -
ba,
dii?nas,
andi?),
cKoabKO
B
OOnacTH
cjoBOOGpasoBaHHA
(Hamp.:
o606ueHo
OGpasoBaH e
JeMHHYTHBOB
OT
MEH
COOCTBEHHBIX
C
cycpbukcom
-ikas,
NOABUMOCb
MHOTO
THOpH
OB
C
ClaBAHCKHMH
adypuKCaMH:
me gilkos,
wkdéus,
swndiiéus,
p o-
di
di kas)
%
Jp.
Kpome
o o,
B
Mopdposio uH
WMeH
CylleCTBHTeJbHBIX
OTMeYaloTCH
H
HeMaJIO
Apy ux
ocoOexHoc eli,
NOABJeHHe
KOTOPbIX
MpAMBIM
BJIMAHHeM
ClaBAHCKHX
A3bI-
KOB
OOBACHATD
Henb3a.
Ho
Tem
He
MeHee
MOABJIeHHe
MHOTHX
M3
HHX
Ollpe eseHO
Bys3b uHem
HocuTesel
opopa.
Vis-3a
sT0 o
ABYASBIYHA
B
TOBOpPe
MOABKJIOCE
MHOKECTBO
MapadsesH3MOB
KaK
B
OO IaCTH
COBOOOpasoBaHUA,
TAK
MB
o6acTH
COBOW3MeHCHHA
H
akWeHTyauMu
(Hamp.:
pel ine
||
peludé,
seni-s a
||
seni:s a,
jdu-
éeis
||
jéuéami,
s&se émi
||
sese imi,
me gaip
||
me gdip)
4
ap.