Zietelos tarmės daiktavardis

LIETUVIY KALBOS GRAMATIKOS TYRINEJIMAI LIETUVOS TSR MOKSLU AKADEMIJA ZIETELOS TARMES DAIKTAVARDIS A. VIDUGIRIS Zietela yra toliausia ¢ pietus nuo Lietuvos TSR sienos esanti vieta, kurioje i§ seno yra iSlike lietuviSkai mokantiy Zmoniy. 1957 m. Zietelos apylinkése lietuviskai geriau ar blogiau mokéjo dar per 40 Zmoniy, daugiausia senuky. Daugumas jy buvo gime Zasetiy k. ir tik du — Pagiriuose. Per 10 mety (iki 1967 m.) lietuvi8kai mokantiy zmoniy Zietelos apylinkéje sumazéjo daugiau negu dvigubai: didzZioji dalis iSmiré, keletas i8sikélé: du i8vaziavo j Lenkijos Liaudies respublika, vienas — j Ukrainos TSR. 1962 m. miré abi paskutinés Pagiriy k. gimusios senutés, gerai mokéjusios lietuviSkai. Be to, dalis dar likusiy senuky gyvena atokiai vienas nuo kito ir neturi su kuo lietuvi8kai kal béti, todél jie ta kalba yra smarkiai primirSe. Taigi geresniy Sios tarmés atstovu dabar jau néra né desimties. ; Zietelos lietuviy tarmé dél savo ilgus amZius trukusios izoliuotos padéties kalbos mokslui yra labai svarbi tiek iSlaikytomis archaiSkomis, tiek ir susikurtomis naujesnémis ypatybémis. Todél Sia tarme buvo susidométa jau daugiau kaip prie§ aStuoniasdeSimt mety. Ja tyrinéjo E. Volteris, K. Biga, J. Rozvadovskis, P. Aruma, Chr. Stangas, J. Gerulis, E. Frenkelis ir kt. Nemaza me dZiagos yra pateikta ir Z. Zinkevitiaus ,,Lietuviy dialektologijoje“ (Vilnius, 1966). Ta¢iau visy minétujy kalbininky darbai pateikia apie Sia tarme daugiausia tik atskiru svarbiy duomenu, bet neduoda pilno jos vaizdo. Siekdamas bent i§ dalies uZpildyti Sia spraga, autorius 1957—1960 m. specialiai i&tyré Zietelos tarmés fonetika ir morfologija. Dalis Sios srities tyrinéjimy jau paskelbta*. Cia skelbiamas Zietelos tarmés daiktavardzio apraSas. Be kaitybos, jame pirma karta platiau nagrinéjama ir Sios tarmés daiktavardZio daryba. Iliustraciné medZiaga papildyta vienu kitu pavyzdZiu, uzraytu véliau — daugiausia 1962—1967 m. DARYBA § 1. Zietelos tarméje didZiausiq daiktavardiniy vediniy grupe sudaro priesagy vediniai, o sudurtiniy ZodZiy ir prieSdéliy bei galiniy vediniy udrasyta visiSkai mazai. : Priesagu vediniai § 2. Priesagu vediniai skirstomi tam tikromis reikSminémis grupémis. Kiekvienos tokios grupés vediniai apZvelgiami ne alfabeto tvarka, o pagal priesagy vediniy gausuma, kaip ir ,,Lietuviy kalbos gramatikoje“*. . 1 Zr. » Lietuviy kalbotyros klausimai“ (toliau LKK), t. 2, Vilnius, 1959, p. 239 tt. ? Apie ivardj Zr. LKK, t. 3, p. 113—131; apie veiksmaZodZiy daryba su priesagomis -inéti, -dinéti, ir. MAD, A, t. 2(11), p. 219-231. Keleta pastaby apie tarmés fonetika Zr. LKK, t. 2, p. 195 tt. * Zr. LTSR MA Lietuviy kalbos ir literatiiros institutas, Lietuviy kalbos gramatika, t. 1, Vilnius, 1965, p. 251—473. 16* 147 Deminutyvai § 3. Mazybiniy, maloniniy taip pat didinamyjy ir menkinamyjy priesaginiu vediniy reik8mé yra tokia pat, kaip lk. Straipsnyje vediniy maZumo ir malonumo reikSmés nediferencijuojamos, atskiriami tik didinama ir menkinama reikSme turintys vediniai. Taip pat atskirai aptariami maloninés maZybinés reikSmés nebeturintys ZodZiai. § 4. -elis, -é. Priesaga -elis, -é (po sukietéjusiy priebalsiu tariama -alis, -é) yra viena dariausiy. Sios priesagos vediniai paprastai padaromi i$ dviskiemeniy daiktavardZiu, reiSkiantiy daiktus, augalus, gyvulius, asmenis, Zmogaus (arba gyvulio) kino dalis ir kt., pvz.: ak@les*, bandéle, berné@lis, berZalis ~ berzélis, burnéle, dalg@le, darzdlis ~ darzélis, daubé@le || du°bé@le, drdugélis, du°néle, galvéle, girdle ~ girélé, giesmé@le, gra‘st@lis, kalnélis, kamp@lis, kartéle, keldlis ~ kelélis, kojéles, kruvéle, ku°lalis ~ kuolélis, lamté@le ,,lentelé“, lanké@lis, litp@lis ,,liepelé“ (plg. lépas ,,liepa“) lov@le, merg@le, pitvé@le, pirkéle, plostélis ,,plakelis“, rag@les ,,rogutés“ (plg. rdgos ,,rogés“), rank@le, raté@lis, sodé@lis, stalalis ~ stalélis; su-né@lis, Sakéle, Sirdéle, tvartélis, u°g@le, up@le (ret. upé@lis), vaik@lis, vart@lei, virv@éle, Zagrale ~ Zagrélé, Zirgélis, Zmogé@lis. ’ Be lietuvi8ky vediniy, yra nemaza ir hibridy, pvz.: boc@lis ,,tévelis“, chmordle .,debesélis“, grusdle ,,kriauSelé“, kap@le ,,gubele“ katké@le ,,skridinélis“, klétk@le, »Narvelis“, kli‘n@lis ,,plei8telis*, kru'k@lis ,,kabliukas“, kSonsk@le ,,.knygelé“, kupk@lis ,,puodukas“, ku'ck@le ,,krivelé“, kvietk@le ,,gélelé“, kvosé@lis ,,sunkelé“, lozné@le ,,karklelis*, masté@lis ,,tiltelis“, skucla@le ,,votelé“, skwrdale ~ skirélé, trubéle »vamzdelis“, tomélis ,,statiniy tvorelé“, verbéle ,,gluosnelis“, ves@le ,,kaimelis“. Atskiru Sios priesagos vediniy mazybiné, maloniné reik’mé yra apiblukusi, vienas kitas turi kokia nors specialia reikSme, pvz.: bob@le ,,prietaisas dalgiui tinti; gyslotis (augalas)“, ku:jalis ,,plaktukas“, ku°d@lis, vadéles, vazdlis ,,vazys“, vist@- lis , viSGiukas“. Mazumo ar malonumo reik’me paprastai yra prarade ir su Sia priesaga padaryti tikriniai daiktavardZiai, pvz., viety vardai Traké@lei ,,Zaseciy k. laukas“; pavardés ir pravardés Bagd(z)élis, Cigé@lis, Dargélis, Gaid@lis, Ponélis, Trainé@lis, Vaskélis, Zukélis ( Zasetiy k.), Cern@lis (Kurpesiu k.), plg. XVI a. suslavintus vardus ir pavardes (tévavardZius?) }Opkrenb, Kpexreab, taip pat CryapKresesuub (Stulg- -el-evitius) (Pagiriy k.), Tpuresesuyp (Naréiy k.), Bonenesnys, Bo6pesesuys, Slueuesuub, Hapeaesuyb, Craceaesuyb (Strélos k.)°. Su priesaga -elis, -é pasitaiko ir if daugiaskiemeniy daiktavardziy padaryty Zodziy, pyz.: parsukélis ir hibridai baronélis ,,avinélis“, dubravé@le ,,purvynélis“, (u)zbon@lis ,,asotélis“. Tatiau tokia daryba tarmei nebiidinga. * Pavyzdziai raSomi suprastinta fonetine transkripcija. Kiréio Zenklai kartu rodo ir garsy ilguma, i&skyrus tvirtapradziy miSriyjy dvigarsiu i, u+/, wm, n, r pirmuosius sandus, kurie yra visada trumpi. Nekirtiuoty garsy a, e, i, u ilgumas Zymimas ta8ku i8 deSinés raidés pusés virSuje. IS prigimties ilgy garsy o ir é ilgumas nezymimas. Tikriniai vardai taSomi didziqja raide. 5 Zr. Axtst u3fapaempie BusencKol apxeosoruueckow KomHCcielo AA pas6opa ApeBHUXxb axktos, T. 14, Buabua, 1888, p. 203-225 (toliau — Axrsi...). : 148 Vediniai, kile i§ vyriSkosios giminés daiktavardziy, daugiausia yra vyriSkosios giminés, i§ moteriSkosios giminés daiktavardziy — moteri8kosios. ISimtys retos: vistélis (plg. vista) ir up@lis greta daznesnés formos upé@lé (plg. upé). § 5. -(iJukas, -é. Sios priesagos vediniy yra labai daug. Jie daromi daugiausia i8 ivairios reik$més vyr. g. daiktavardziy. BetarpiSkai prieS ta priesaga einantis priebalsis minkStas bina retai, pvz.: duéukas ,,autelis, puodkéliukas“, berfiikas, dédZukas ,,senelis“, gaidzukas, medZikas, pduéukas ,,kiausinélis“, pédfikas, tvaréukas. Siaip jau tas priebalsis yra kietas (atskiruose vediniuose taip gali biti atsitike ir dél priebalsiy /, r, §, 2 ir afrikaty ¢, d? sukietéjimo), pvz.: akmenitkas, aliikas, arklukas ,,arkliukas“, bernikas, berzZikas, dantitkai, du'mikai, gaidikas, glebikas, gru'dikas, jériikas, kaisniikas ,,kasnelis“, kampikas, kdulitkas, kelmikas, kitmikas, krastikai, lapitkas, lduzikas, littikas ,,lietukas“, maixikas, metikai, namikas, parsukas, peilikas, pitnikas, pilvikas, pu°dzukas, ramtikas ,,lazdelé“, razikas ,,vantelé“, samtikas, sodikas, Siltukas ,,ugnelé, Ziburélis“ Jitniikas, Sunikas, tiltikas, versikas, vir¥ukas, Zitdiikas. : Priesaga -wkas dedama ir prie daugiaskiemeniyu daiktavardziu, pvz.: bubulikai »mazi vaikai; rutuliukai“, katinikas, komolikas ,,kamuoliukas“, kubilikas, kumelikas, laSinikai, lopinikas, lovi'tukas, naginukai, truputiikas ,,trupinélis“, vistelukas, Zagarikai, Zoli‘nikai. Mot. g. vediniy su Sia priesaga uZraSyta tik viitiké, Zoluké. Jie padaryti i§ mot. g. daiktavardzZiy. Pasitaiko ir vienas kitas vyr. g. vedinys, padarytas i8 mot. g. Zodziu, pvz., Sirdiikas ,,medZio Serdelé“ — i8 Sirdis ,,8erdis“; kirmélikas — i€ kirmélé; mergi‘tikas ,,padykusi mergyté“ — i8 mergité. Tikriniai daiktavardZiai su Sia priesaga reti, pvz., Juozapikas, Pduliikas ,,Poviliukas“, Petrikas, Vincitkas. Palygintini maZybinés maloninés reik’més neturintys tikriniai daiktavardZiai, kurie gali biti tiek lietuvi8kos, tiek ir slaviSkos darybos, pvz.: Manéikas, Saipikas, Tumiikas ,, Zasetiy k. pavardés“, Maziuk, Szyrmuk ,,Naréiu k. ir Zietelos miestelio kapiniy paminkly pavardés“. Greitiausiai nelietuvi8kai kalbantiy gyventojy yra padarytas Zodis klduSiikas Zietelos lietuviams pravardZiuoti. § 6. -yka. Tai viena i§ bidingiausiy Zietelos tarmés vardaZodZiu priesaguSios priesagos balsis i- (j literatiring kalba misy transponuojamas y) zieteliskiu yra tariamas labai nevienodai. DaZniausiai girdéti nelabai aiSkus vidurinés eilés garsas -vi'- (kartais -ol-, -olj-, -ui-), pvz.: aveika ,,avis“, bittika ,,bituté“, galveiika »galvelé“, du°beiika ,,duobuté“, sestika ,,sesuté“, Skepetiika ,,skarelé“. Po j, o kartais ir po ¢, g, k, n girdéti prieSakinés eilés balsis -iarba -ij-, pvz.: akikos ,,akutés“, kelniikos ,,kelnytés“, kojikos, mergika, mergucika ,,mergyté“, sdujiika \| sdujiika ssaujelé“, uZu°ganiika®. ® Nevienodai Sia priesaga ra¥o ir ivairiis Sios tarmés tyrinétojai: E. Volteris (E. Wolter, “Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft“, t. 4. Heidelberg, 1899, p. 169—171; toliau — MLLG) — avuika || avika, pauStuika, sesuika; K. Biga (Zytelos Snektd, rankra&tis, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vy. universiteto bibliotekos RankraStynas, p. 17-19; toliau — Z8) — galvepka, Zivepka ,,zuvyté*; P. Aruma (P. Arumaa, Litauische mundartliche Texte aus der Wilnaer Gegend mit grammatischen Anmerkungen, Dorpat, 1931, p. 45,50; (toliau — LMT).—duktoti-ka, ski‘loikomi; Chr. Stangas (NTS, t.18, p. 178) — pdusterka. Priesagos — oka kilmés foneti8kai paaiSkinti negalima, nes i po priebalsiy d, d, J, p, s, f, vy, tarmé je j o& nevirsta. Galimas daiktas, kad priesagoje -oka kontaminaciniu biidu yra su149 Pagal daruma tai tretioji mazybinés, maloninés reik8més daiktavardziy priesaga. Vediniai su ja yra daromi daugiausia i§ mot. g. konkretios reikSmés daiktavardiziu, pvz.: austika ,,auselé“, duktéika ,,dukrelé“, kalvika ,,kalyté“, kamarvika »sandéliukas*, karvetka, kduléika, kru‘peika ,,truputélis“, méseika, pluteika, Ski*- déika ,,skiedrelé“, straistéika ,,maiSiukas“, pdustvika, sduléika, ski'léika, taslvika ,teSlyté; duonkubilélis* terlvika ,,puodynélé“, verpsteika, vi'Snikos, viSteika, za’- stika ,,Zaselé“, zvaizdtikos ,,Zvaigzdutés“, ZvirZdvikos ,,smiltelés“. Yra vediniy su -yka, padaryty ir i8 daugiaskiemeniy ZodZiy, pvz.: adatvika, api'- vartika, avi'téika || aver'téika, bazni*cika, darzinika, karvetjteika ,,karvyté“, kumelvika, mergaitéika ,,mergyté“, motervika, peludvika, pirkaitvika »kamarélé“, skepeteika, spadni'cika ,,apatinis sijonas“. Pasitaiko ir vienas kitas priesagos -ykas vedinys, padarytas i8 vyr. g. daiktavardziu, pvz.: lieZiwetkas ,,liezuvélis“, brolpkas’, akmuikas, vanduikas’. Priesaga -ykas, galimas daiktas, slypi ir vedinyje Jovi-kittas ,,lovelis“. § 7. -élis, -é. Su Sia priesaga vediniai daromi i8 ivairiy ri8iy daugiaskiemeniu, dazniausiai konkretios reik’més daiktavardziy, pvz.: an(k)Sli-nélis ,,alksnynélis“, arzolélis ,,azuolélis“, berzi‘nélis, gelaistuvélis ,,galastuvélis“, kunodéle ,,bulvelé“, Seimi-néle, tvartukélis, uzu°ganéle, vaini'kélis, vakarélis, valvadélis ,,pavadélis“, vafidenélis, vuedegéle, plg. hibridus beragélis ,,krantelis“, baronélis ,,avinélis“, budifkélis ,,pastatélis“, Celnokélis ,.Saudyklélé“ Ceravi'kélei ,,batukai“, deravékéle ,,rastelis“, drobi-néle ,,.kopétélés“, kafukélis ,,rimbelis, biziinélis“, koplonélis ,,kunigélis“, kulbokéle ,,balnelis“, kvartukélis ,,prijuostélé“, lanéurgélis ,,grandinélé“, malatélis ,,plaktukélis“, pi-ragélis, primokélis ,,uzkurélis“, soZdukélé ,,kidrelé“. Pig. dar Zasetiy k. pavarde Tumusélis. 18 XVI a. pavardziu Banaxrestb, BaHakresiosuub (Vanag-el-iovicius)® uzZra8ymo neaiSku, ar tada turéta priesaga -elis ar — -élis. § 8 -utas, -a. Vediniai su -utas, a daromi daugiausia iS vyriSkosios giminés daiktavardziy, pvz.: kistukas, langitas, nagutas, vaikitas, vilkitas, Zmogitas, plg. dar hibrida cvitkitas ,,vinuté“. Sios priesagos vediniy, padaryty i8 moteri’kosios giminés daiktavardZiy, téra vos vienas kitas. IS jy daZniausiai vartojamas tik mergutd ,,mergaité“ (dgs. mergitos, dazniau mergicos). Priesaga -wtas, -a gana daznai dedama ir prie kity ma%ybinés maloninés reikSmés priesagy vediniy, pvz.: bernukitas, jérukiitas, kaisnukitas ,,kasneliukas“, kaSikitas ,,pintinélé“, kumelukitas ,,kumeliukas“, lovi‘kutas, parsukitas, ridikitas, telukitas, versukitas ,,jauciukas, jautiukélis“. Tada ji dar labiau pabrézia mazZybine maloning vediniy reikSme. § 9. -utis, -é. Sios priesagos vediniai daromi daugiausia irgi i8 daiktavardziy, pvz.: bernutis, bandité, mergité, momuté ,,mamyté“, ménitis ,,ménuliukas* (pagrindinis Zodis ménas) sduliité. 18 bidvardZio yra padarytas daiktavardis vésité ,,papuolusios kelios priesagos. Jau E. Frenkelis (E. Fraenkel, ,,Balticoslavica™, t.2, p. 57) teigé, kad &i priesaga (jis ra8é -uika) atsiradusi i8 -ukas ir -ykas junginio. Nuomone, kad -wika kontaminacijos biidu galéjusi atsirasti i$ -ukas,-é, -ykas,-a labiausiai pagrindé P. SkardZius (APA, t. 6, p. 131-132; LKZD, p. 160, 365). Gal biit, su -ka(s) yra susiliejusi dabar tarméje nebevartojama priesaga -eika, plg. K. Bigos (ZS, p. 17—18) uZra8ytus vedinius motereika, ziveika su pazyma dim. (deminutyvai) (Zinoma, jei pastarosios formos néra -yka variantai). 7 Zr. K. Biga, Rinktiniai raStai, t. 1, Vilnius, 1958, p. 305. ® Zr. E. Fraenkel, min. veik., p. 56; P. SkardZius, APh, t. 6, p. 131, LKZD, p. 160, 365. * Axter... T. 14, p. 303-306. 150 vésis“, i§ veiksmazodZio — trupitis ,,trupinélis* (plg. truputis ,,trupinys“). Mazybinés maloninés reik$més nebeturi Sie priesagos -utis, -é vediniai: blakuté, retai blakiité ,,blaké“, rdgutés ,,rogés“, Zmogiitis ,,akies vyzdys, lélyté*. i Su priesaga -wtis pasitaiko ir vienas kitas asmenvardis, pvz.: Sigirskitis »Sigirsko sinus“, Svibutis ,,Svibo sinus“, plg: XVI a. Zietelos apyl. dvary inventoriy vardus ir pavardes (tévavardZius): Mongyrb (Savitiy k.), Meaxyrb (Dainavos k.), taip pat Jloskyresuu (Dauk-ut-evicius), Kecryresu4b (Pagiriy k.), Hapyresuub (Strélos k.)#*. § 10. -ytis, -é. Su priesaga -ytis, -é yra uzra8yti tik Sie daiktavardZiai: karvite, lovitis, mergité. Dazniau ji pasitaiko drauge su kitomis priesagomis, pvz.: avi'teika (dél balsiu harmonijos ir aveitéika), lovi:tikas ,,loveliukas“, vaiki'tikas ,,vaikeliukas“, za‘si‘téika ,,Zaselyté“. § 11. -aitis, -é. Sios priesagos vediniy tarméje maza. Zodiiai su ja daromi paprastai if daiktavardZiy, pvz.: bernditis, mergdité, plg. E. Volterio (MLLG, t. 4, p. 172) uzZra8yta Zodj pondité. Mazybinés maloninés reikSmés neturi Zodis pirkdité »»kamara“, Plg. dar daznai vartojamus daiktavardZius su dviem priesagom: mergaitsika, pirkaittika. Su priesaga -aitis, -é daromi ir asmenvardZiai, pvz.: Jurkditis ,,Jurkos sinus“, Laurukéitis ,,Lauruko sinus“, bei vietovardZiai, pvz.: Balaités ., Zasetiy k. pieva“, Pievaité ,, Zasetiy k. laukas“. § 12. -(ijulis, -é. Su Sia priesaga uZra’yta tik keletas vediniy. Tai i$ daiktavardziy padaryti ZodZiai bodillis ,,tevelis“, dievilis; i§ bidvardzio padarytas karvés vardas Margie ir i8 garsaZodzio — bubilis ,,mazZas vaikelis“, plg. bubulitkai. § 13. -uzélis, -é. Vien priesagos -uzis, -é vediniy tarméje negirdéta. Ji uzZraSyta tik dainos Zodziy bernuzélis, merguzéle sudétinéje priesagoje -uZélis, -é. § 14. -ynas, -a. Su Sia priesaga uZraSytas tik vienas malonine reikSme turintis daiktavardis: sdulina, ret. sdulind. Menkinamaja reik’me vartojamas Sios priesagos vedinys pagoninas ,,.nemandagus, apsileides jaunuolis“. § 15. -ikas. Lietuvi8kos kilmés ZodZiuose maZybiné maloniné priesaga -ikas retai tepasitaiko, ir tik kaip sudétinés priesagos -ik-wtas dalis, pvz.: bernikittas ..berniukélis* parsikitas ,,parSiukélis“. § 16. -itkas. $i bidvardiniy vediniy priesaga (plg. bdltitkas ,,baltutis“) m azumo reik’me kartais pridedama ir prie daiktavardziu, pvz.: vaikitkas ,,vaikelis, vaikeliukas“. § 17. [ Zietelos tarme yra patekusi ir viena kita slavi8kos kilmés mazybiné maloniné priesaga. I§ jy minétinos tokios: a) -ikas. Su Sia priesaga baltarusiy ir lenku kalby pavyzdZiu tarméje dabar labai mégstama daryti mazybinés maloninés reikSmés asmenvardZius, pvz.: Alikas ,Aliukas, Algiukas“, Barnddikas ,,Bernardukas“, Dénikas ,,Danieliukas“, Jieikas ,,Juozukas“, Kazikas ,,Kaziukas“, Késtikas ,,Kastukas“, Valérikas, ,,Valeriukas“, plg. kitus Sios priesagos skolinius: kumpikas ,,kumpelis“, kaptdnikas ,,palaidinuké, striukelé“, krizikas ,,kryZelis“; 10 Axtst..., T. 14, p. 213, 215, 226. 4 Abu asmenvardZiai vzra8yti i8 vietinés buv. Zaseciy k. lietuviy mokytojos Kotrynos Zukelytés-Jodienés. 151 b) -usis, -é. Su Sia priesaga irgi daZniau yra daromi asmenvardziai, pvz.: Bolusis ,,Baliukas“, Kastivsis ,,Kastukas“, Marivsé »»Maryté“. I8 bendriniy daiktavardziy minétina momisé ,,motuté“, plg. gryna skolini tatisis ,,tetuSis, tévelis“. c) -ilka. Sia hibridine priesaga turi menkinamos reik§més daiktavardis mergilka ,,nerimta mergina“; d) -eckas. Su Sia slaviSka priesaga uzZraSytas tik Zodis azaréckas ,,eZerélis, menkas ezeritikStis“. Veiksmy ir jy rezultatyu pavadinimai § 18. Kadangi veiksmy ir jy rezultaty pavadinimai yra daromi daugiausia i8 veiksmazodziy ir daZnai tie patys vediniai gali turéti tiek veiksmo, tiek ir rezultato reikSmes, todél jie apzvelgiami vienoje vietoje. Pirmiau pateikiami biidingesni veiksmu priesaginiai pavadinimai, o paskui — veiksmy rezultaty pavadinimai. a) Veiksmy pavadinimy priesagos: § 19. -imas. Tai viena i§ dariyjy tarmés priesagy. Jos vediniai dazniausiai rei8kia veiksmo pavadinima, pvz.: akéjimas, arimas, gimimas, gérimas, jédimas, préusimas, Sifnavimas, uztekéjimas, wzimas, Zaidimas, plg. dar hibrida kirijimas ,,rikymas“. Tatiau nemaZa Sios priesagos vediniy yra gave ir kitokias konkretias reik$mes: a) veiksmo rezultato, pvz.: drimas ,,suartas laukas“, iStinimas ,.i8tinusi kino vieta“, kvepimas ,,kvapas“, sarisimas ,,ry8ys“, tinimas ,,tinamoji dalgio dalis“, virimas ,,viralas“; b) veiksmo objekto, pvz.: jédimas ,,valgis“, penimas || penéjimas »pasaras, penas“; c) tam tikro raSto, dokumento, pvz.: /aidimas ,,leidZiamasis raStas“. I8 pavyzdziy matyti, kad vediniai daromi i8 pirminiy ir antriniy veiksmazodziu biitojo kartinio laiko kamieno (plg. gérimas, ku'limas). I§ antriniy veiksmazodziy padarytuose vediniuose kartais praleidziama biitojo kartinio laiko kamieno priesaga, ir atrodo, lyg vediniai biity padaryti i§ esamojo laiko kamieno, pvz.: gulimas, ,,guléjimas“ (plg. gilé ir guléjo), kvepimas (plg. kvepéo), penimas (plg. penéjo). Daugumas veiksmo pavadinimy, padaryty i8 pirminiy veiksmazodziy, gali biti kirciuojami lygiai priesagoje, lygiai Saknyje, pvz.: @rimas || arimas, gérimas || gérimas, kilimas || ku'limas, pjdvimas || pjdvimas, aZimas || w'zimas. O veiksmo rezultato ir objekto pavadinimai daZniausiai kirtj turi Saknyje. § 20. -ymas. Su Sia priesaga veiksmo pavadinimai paprastai yra daromi i§ 0 kamieno veiksmazodziy, pvz.: gani"mas, ritki‘mas, saki'mas, reGiau ganimas, ruckimas. Kai kurie Sios priesagos vediniai vartojami ir konkretia reik’me, pvz.: minki‘mas ,uzminkyta teSla“, pidi‘mas, valgi-mas ,,Pietiis, piety metas“. Vienas kitas priesagos -ymas vedinys yra padarytas i a-kamieniy veiksmazodiiu, pvz.: busti*mas ,,gyvenimas, buvimas“ (plg. busta ,,gyvena, bina“), Degimas ,,Pagiriu k. pieva“ (plg. dega). § 21. -ulys. Priesagos -ulys vediniai daromi i8 veiksmazodjiy ir eina fiziologiniyu reiskiniy arba biseny pavadinimais, pvz.: kosulis ,,koséjimas“, skdudulis »»Skaudé152 jimas, skausmas“, smirdulis ,,dvokimas, dvokulys“. Kai kurie Sios priesagos vediniai turi konkretia reikSme, pvz.: skdudulis ,,votis“. § 22. -iené. I8 veiksmaZodZiy su priesaga -iené yra padaryti ZodZiai éuzi*né »,ciuzinéjimas, slidinéjimas (ant ledo, sniego)“, Zaidi*né ,,zaidimas, linksminimasis“. § 23. -yba. Su priesaga -yba uZra8ytas tik vienas veiksmaZodinis vedinys dailiba ,dalyba, dalijimas“ (plg. dailit ,,dalinti“). § 24. -estis. Sia priesaga turi iS veiksmaZodZio padarytas Zodis ripestis ,,rapinimasis kuo, ar dél ko nors“. § 25. -umas. 18 veiksmazodzio su Sia priesaga yra padarytas Zodis kvepiimas »kvepéjimas, kvapas (plg. kvépa ,,kvepia“), kuris rei’kia tiek veiksma, tiek veiksmo rezultatqg. Galimas daiktas, tokios darybos (i§ veiksmazZodZio dega) yra ir ypatybe arba veiksmo rezultata reiSkiantis Zodis degimas ,,karstis“ (tarméje biidvardzio degiis néra). § 26. Kitu veiksmu pavadinimyu, padarytu daugiausia su nedariosiomis priesagomis, reikSmé irgi yra gerokai sukonkretéjusi, pvz., su: a) -lys : di‘glis ,,diegimas, dirimas“; __ b) -na : Salina ,,Salimas, paSalimas“; c) -smé : gitimé ,,giedojimas, daina“; d) -tus : li'tas ,,lijimas*. b) veiksmo rezultaty pavadinimy priesagos: § 27. -inys. Sia priesaga turi i8 veiksmazZodziu padaryti konkretios reikimés zodziai, pvz., kratinis ,,mai8ytas Sieno ir Siaudy paSaras“, /opinis, trupinis. § 28. -alas. Su Sia priesaga yra Sie i§ pirminiy veiksmazZodZiy padaryti veiksmo rezultaty pavadinimai: mi*Zalai ,,3lapimas“, veFpalas ,,suverpti siiilai*, viralas ,,stiuba; kartais darZovés sriubai virti“. § 29. Su daugeliu kity priesagy tarméje téra uZraSyta vos po vieng Sios reikSmés vedini, pvz.: a) -eklas || -iklas : dudeklas || dudiklas; b) -eta : kupeta; c) -etys : Sepetis (plg. Septi); d) -yna : lupina || lupivna ,,zievé (bulvés, medzio)*; e) -inés : rdzginés ~ rézginés; f) -urys : Ziburis ,,8viesa, Zibintas, lempa“; g) -utas : degitas; i) -utys : truputis ,,gabaliukas, trupinys, gurulys*. Galimas daiktas, prie veiksmo rezultaty pavadinimy priskirtinas ir priesagos -enés || -inés vedinys képenés || k&pinés ,,kepenys, jaknos“. Ypatybiy pavadinimai § 30. Ypatybiy pavadinimai yra daromi daugiausia i8 bidvardziy, retiau i$ kity kalbos daliy. Salia daugumo abstraktios reik8més vediniy, pasitaiko ir vienas kitas konkretios reikSmés daiktavardis. Pastarieji nurodomi atskirai. § 31.-umas. Daugumas Sios priesagos vediniy yra padaryti i$ paprastyjy (be priesagy) biidvardZiy. Vediniai gali biti tiek vyri8kosios, tick moteriSkosios giminés, be 153 reik§més skirtumo. MoteriSkosios giminés vediniai yra netgi daznesni. Jie reiSkia paprastai abstrahuota ypatybe, pvz.: au(k)Stuma || au(k)stumas, branguma, grazumas, jilguma, karstiimas, kartumé || kartiimas, platumd || platimas, ru'Stuma || ru-stumas ,,rigStumas, -a“, saldiimas, sdusuma, sliduma, storuma, Saltumda ,,Saltis“, Siltuma, ,,Siluma“, tirstimas. IS prieveiksméjantio daiktavardZio padarytas Zodis ddugimmas (plg. déugis, daugelis). Vienas kitas Sios priesagos vedinys turi ir konkretesne reikime, pvz.: ilgumd ,,pati ilgoji vieta“, platumd ,,pati platioji vieta“, sdusumd ,,sausoji vieta*. 2 § 32. -yba. Vediniai su Sia priesaga daromi i8 bidvardziy, pvz.: geriba ,,géris, gerumas“, gi-viba, graziba, jduniba ,,jaunumas“, negeriba ,,blogis, negerumas“s piktiba, saldiba. Vediniai paprastai turi pastovy kirti, tagiau kartais bina |kirgiuojama ir galiinéje, pvz.: grazi*ba, saldi-ba. § 33. -wmynas, -a. Sios sudétinés priesagos daiktavard7iai irgi yra daromi iS bidvardziy. Jais rei8kiama ypatybé yra stipresné ir intensyvesné uz priesagos -wmas vediniais iSreiskiama ypatybe. Daugumas Sios priesagos vediniy yra moteri¥kosios giminés, pvz. : grazumi'nd ,,grozybé, grazumélis“, karstumi‘nd,,karStybé, karstumélis“, tamsumi‘na ,,tamsybé, tamsumélis“. Vyri8kosios giminés formos retos, pvz.: grazuminas. § 34. -imas. Ypatybe reiSkiantys daiktavardziai tarméje gana daZnai daromi i§ bidvardZiu ir su priesaga -imas, pyz.: astrimas || astrimas »aStrumas“, karstimas »karStis“, ru'scimas ,,ragStumas“, S/apimas ,,Slapumas“. Nemaza priesagos -imas vediniy yra vartojama ir konkretia reikme, pvz.: @itrimas || aStrimas ,,aSmenys“, min(k)Stimas, tirstimas. Cia dar galima paminéti panaSios reikSmés i8 skaitvardzio padaryta Zodj trajimas ,,triskart suartas laukas“. § 35. -ysta. Sios priesagos vediniy nedaug. Biadvardinés kilmés yra: jduni‘sta » jaunysté, jaunatvé“, ir seni‘std ,, senysté, senatvé, senové“. I8 daiktavardzio padarytas turimas vedinys kungi'sta, retiau kunigi'sta ,,baudziava“. § 36. -ata. Su Sia priesaga tarméje yra tik vienas i8 biidvardzio padarytas daiktavardis: Svitkatd, reciau Sveikata ,,sveikumas, sveikata“. § 37. -aité. Su Sia priesaga yra i$ bidvardzio padarytas daiktavardis pilnaité »ménulio pilnatis“. Gal bit, Siame Zodyje -aité pagal kity mazybinés, maloninés priesagos vediniy analogija yra atsiradusi vietoje priesagos -até (i-kamiené galiiné -is tarméje nevartojama). § 38. -ystva. Sia priesaga Salia -ysta turi Zodziai jduni-stva (dazniau jduni'sta), Seni’stva. Priesaga -ystva grei¢iausiai yra hibridiné, atsiradusi kontaminaciniu badu i8 lietuviSkos priesagos -ysta ir slavi8kos -stva (plg. skolinius: bagostva ,,turtingumas, turtai“, krizastva ,,kryZkelé“, susi®(d)stva ,,kaimynysté“, t@Zestva ,,sunkumas, sunkenybé“). § 39. Kai kurioms abstrak¢ioms ypatybéms nusakyti yra vartojami dar skoliniai su priesaga -astis, pvz.: rddastis ,,dziaugsmas“, sldbastis »Silpnumas“, spakdinastis »,tamybé, rimtis“. : 154 [rankiu pavadinimai § 40. Siame skyrelyje pateikiami priesaginiai daiktavardziai daugiausia yra padaryti i8 veiksmaZodZiy ir rei8kia jvairius jrankius, prietaisus ar Siaip kokiq nors priemone. Sios reik’més vediniy tarméje yra nedaug. § 41. -tuvas. Tai viena dariausiy Sios grupés priesagy, pvz.: geldistuvas ,,galastuvas, pustyklé“, pjdutuvas, skéltuvas ,,prietaisas ugniai jskelti iS titnago“. Pasitaiko ir daugiskaitos vediniy, pvz.: mintuvai || mintivai, mustivai ,,stakliy dalis“. : § 42. -yklé. Sia priesaga turi vediniai Sdudi-kle ,,prietaisas Seivai idéti audziant* ir véti°klé. § 43 -tuvé. Su Sia priesaga uZra8yta tik pora pavyzdZiu, pvz.: brduktuvé ,,irankis linams. brukti*, kultuvé ,,irankis skalbiniams veléti“. § 44. -(iolas. Priesaga -(i)olas turi i8 veiksmaZodziy padarytas pavadinimas suk6las ,,prietaisas Seivoms trinti“, atsirades, galimas daiktas, pagal skolini koédlas koéélas*. § 45. Kai kurios jrankiy pavadinimu priesagos pasitaiko tik atskiruose vediniuose, pvz.: a) -ata || -eta || -ita : data, daz. ddeta, ddita; gal bit, ir lopetd ,,kastuvas“; b) -écia : akééa, rec. akééa ,,akétios*; c) -yné : sédiné; d) -imas : vezimas; e) -las : Silas; f) -lys : gréblis, kaplis ,,kauptukas“; g) su slaviSka priesaga -ycia yra padarytas hibridas sprageli*éa ,,spragilo kotas“. § 46. Prie Sios grupés vediniy reikétu minéti taip pat ir tokius jrankiy pavadinimus, kuriy daryba néra aiSki, pvz.: su -elas : spragelas ,,spragilas“, -enas: v@lanas ~ vélenas, -ega : vedega. Vietu pavadinimai § 47. Vietu pavadinimais laikomi i§ ivairiy kalbos daliy padaryti daiktavardziai, kurie zymi vieta pagal joje esan¢ius daiktus, pagal joje vykstanti veiksma ar pagal kokia kita bidinga ypatybe. Kartu su Siais ‘pavadinimais pateikiami ir biidingesni priesaginiai vietovardZiai. § 48. -ynas. Zodziai su priesaga -ynas daromi i8 daiktavardziy nusakyti vietai, kur yra daug vienos ri8ies daikty, pvz.: aglinas ,,eglynas“, an(k)Slinas ,,alksnynas“, arzolinas ,,azuolynas“, berzinas, karklinas, ru°Sutinas ,,lazdynai“™, ski*dinas ,,skiedrynas“, hibridai kvajinas ,,puSynas“, veldukinas ,,.kadagynas“. 18 tokios pat reikS’més Zodziy yra kilusiy vietovardziy, kaip antai: Berzinas ,,Pagiriu k. pieva*, Ku'/inas ,,Pagiriy k. ganykla“, Lduzinas ,,miSkas prie Naréiy k.“, Lazdi-- nai ,,KurpeSiu k. pieva“, plg. dar Gardinas ,,Gardino miestas, Gafdinas“, i§ baltarusiy lipy, uzraSytus vietovardZius Kpakaix || Kapkain ,,Zmejaucy k. ganykla“. Kepipsgzinbt ,,Narbutoniy k. laukas“. 12 Salia Siu vediniy labai daznai vartojami ir slavi8ki skoliniai, pyz.: ariini*kas ,,lazdynai“, « bereznikas ,,bertynas“, jielnikas ,,eglynas™. 155 Sudurtiniai daiktayardziai § 89. Sudurtiniy daiktavardZiy Zietelos tarméje yra dar maziau, negu prieSdéliniy vediniu. Daugiausia yra uZraSyta dariniy i§ dviejy daiktavardZiy. Paprastai Sios riSies sudurtiniy daiktavardziy pirmasis démuo apibréZia antraji. Pagal pirmaji démeni galima skirti Sias tokiu sudurtiniy daiktavardziy reikSmes: a) priklausymo, pvz.: gréblakotis, ki?vakocis ,,kirvakotis“, plg. vietovardi GaidZoklénis || Gaidzuklénés ,, Zaseéiu k. laukas“; b) panaSumo, pvz.: /apandsis ,,placianosis, priplotnosis“. Tokiy sudurtiniy daiktavardZiy, kuriy antrasis démuo apibréZia pirmaji tarméje yra vos keletas. Jy pirmuoju démeniu daugiausia eina daiktavardis vidas. Sie sudurtiniai daiktavardZiai yra dviejy reik8miu: a) vietos, pvz.: vidiki*mis ,,.kaimo, sodziaus vidurys“, dar plg. panaSios reik’més vietovardZius: Vidigirei, reciau Vidigiris ,,.miSkas tarp Zasetiy ir Kurpesiu k.“, ir i§ baltarusiy lapy uzrasyta BigynayxKa ,,Narbutoniy k. miSkelis*; b) laiko, pvz.: vidinaktis. Apie kuriy nors jungiamujy balsiy daznuma ar bidinguma i§ Siu keliy pavyzdziy spresti sunku. Daugelio Sio tipo dariniy jungiamieji balsiai sutampa su pirmojo démens kamiengaliu, pyz.: lapandésis, gréblakotis, viduki®mis. Isiskiria daiktavardis ki?vakoéis, vietoje laukiamojo -iaturintis jungiamaji balsi -a- (kamiengalio afrikata greigiausiai yra atsiradusi dél kity linksniy analogijos, plg. kifvakoéo, kirvakoéu), ir vietovardis GaidZoklénis \| GaidZuklénés. Pastarojo jungiamuoju balsiu eina greiGiausiai ia-kamienio daiktavardzio kilmininko linksnio galiné -io. Kad Sis kilmininkinis vietovardis dar neseniai suauges j viena sudurtinj daiktavardij, rodo i8like du kiréiai. Gretiminés formos jungiamasis balsis -ivyra greitiausiai fonetinis -iovariantas, nes nekir¢iuotas o ¢ia kartais iStariamas u ir kituose tarmés ZodZiuose, pvz.: kudél ~ kodél, tukam ~ tokiam. § 90. Su kitokiais démenimis sudurtiniy daiktavardziy yra uzZra’yta vos po viena kita zodj, pvz.: i8 skaitvardZio ir daiktavardZio: pirmagalis, trikdjis ,,stovelis puodams pastatyti“; iS bidvardZio ir daiktavardzZio: ankstritas || anstritas, retiau ansritas ,,rytas, rytmetys“; i$ prieveiksmio ir daiktavardZio: puSdudi‘na ,,vidurdienis, pusdienis“; i$ daiktavardZio ir veiksmazZodZio: Sitmpjovis ,,8ienpjovys, piovéjas“. § 91. Negausia sudurtiniu daiktavardZiu grupe dar galima papildyti jvairiais sudurtiniais tikriniais vardais, kuriy sudedamasias dalis mums jau sunku tiksliai susieti su kuria nors kalbos dalimi, nes ty atskiry démeny beveik nebejautiame. Siai neaiSkios darybos sudurtiniy daiktavardziy grupei priklauso daugiausia senieji asmenvardzZiai, pvz.: Vizgiris ,,Pagiriy k. pavardé“, Zibartas ,, Zietelos apyl. pavardé“, plg. dar Ginwid ,,1814 — 1815 m. Zietelos parapijos metriky pavardé“, Gintowt ,, Zaseciy k. K. Biigos ( Z8, p. 4) uzra8yta pavardé“; suslavintos XVI a. dokumentu pavardés (tévavardZiai): Jlopxranopny» (Zasetiy ir Strélos k.), Jlomonrosiy, (Narbutoniy k.), Koutmnnosuyp (Pagiriu k.), Pagupunopuys (Narutiy k. ir Zie162 tela)"*. Kartu minétini ir panavios darybos vietovardZiai, pvz.: Butvilai || Butviléucai, Gitdzgalai || Gitzgalai, retiau Gidgalai, Zitbartai, Zibartauscina ,, Zietelos apyl. kaimai“, Ndigardas ,,Naugardukas“. Alfabetiné daiktavardZiy priesagu rodyklé § 92. Priesaginius daiktavardzius grupuojant pagal reikSmes, kai kuriy priesagu vediniai kartojasi keliose reikSmiy grupése. Kad skaitytojas i karto matytu visas Zietelos tarmés daiktavardZiy priesagas ir ler gviau rastyu, kur apie kiekvienos vedinius kalbama, Zemiau pateikiama jy alfabetiné rodyklé. -ainé § 53 b, 64; -aitis, -é § 11, 37; -alas § 28; -alys 81a; -ara (|| -era) 82; -aras (|| -eras) § 82; -astis § 39; -ata § 36, (|| -eta || -ita) § 45a; -até § Tla; -auckas § 68; -aunykas § 72c; -(i)ava (\| -wva) § 51, 71b; -écia § 45b; -éckas § 17c; -ega, -é § 46, 82; -eika § 67a; -éjas (|| -éjis), -a § 55: -ékas § 68, 83; -eklas (\| -iklas) § 29; -elas § 46; -élé § 70; -elis, -€ § 4; -élis, -€ § 7; -enai § 82; -enas § 46: -énas § 62; -enés (|| -inés) § 29; -enskas § 68; -era (\| -ara), -eras, -eris § 82; -estis § 24; -eta § 29b, (| -ita) 45a, 82; -etys § 29c; -yba § 23, 32; -ycia § 45g; -id(é), (-ida) § 52, 67c; -iena § 49; -iené § 22, 63, 80: -ienius § 81b; -ija § 81c; -yka § 6: -ykas § 82; -ikas § 15, 17a; -ikis § 65; -ykla ((| -yklé) § 52 a; -yklé § 42; -ikliai § 53c; -ilas § 67b; -ilda § 67c; -ilka § 17c; -imas § 19, 34, 45d, 75b; -ymas § 20; -inas § 70c; -yna § 29b, 75a; -ynas, -a § 14, 48, 65, 74; -iné (|| -inés) § 78: -yné § 45c, 70d, 81d: -inés § 29e, (|| -inis) § 76; -iniai § 52b, 79; -inykas (|| -(i)nykas), -é § 50, 59, 68: -inis (|| -inés) § 76; -inys § 27; -ynos § 76; -ysta § 35; -ystva § 38; -itkés § 53a; -iskis, -€ § 60; -ita (|| -ata, -eta) § 45a, 82; -ytis, -é § 10; -itkas § 16; -ivis 81i; -las § 45e: -lys § 26a, 45f; -na § 26b; -nykas § 68, 72c:-odius § 58, 72b; -ojas § 57, (\| -ojis, -ojus) 70e, 81e: -(iJolas § 44; -olys § 82; -onas § 53d: -ionis (|| -ionés) § 66; -ové § 8If; -smé 26c: -S¢ina § 53; -tus § 26d; -tuvas (\| -tuvai) § 41, -tuvé § 43; -udios § 82; -udé § 52c; -(Jukas, -é § 5; -(i)ulis, -é § 12; -ulys § 21, 72a, 87g ; -umas, -a § 25, 31, 51; -wmynasa § 33; -iinas § 56; -iiné § 52d, 82; -urys § 29f, 52e, 82; -usis, -6 § 17b;-utas,-a §8; -utas § 29g, (\| -wcios) 82; -utis, -€ §9;-utys § 291; -uva (|| ava) § 51, 71b; -uzélis § 13. KAITYBA Bendrosios pastabos Giminé § 63. Zietelos tarmés daiktavard7iai yra arba vyriskosios, arba moteriSkosios giminés. Giminés yra skiriamos tiek pagal leksines ZodzZiu reikSmes, tiek pagal morfologines daiktavardziy ypatybes. Daiktavardziu, rei8kian¢iy asmenu, veikéju ir kai kuriy gyvuliy pavadinimus, gramatiné giminé da¥niausiai atitinka natiralia vyriskaja ar moteriskaja lyti, pvz.: vyras — médteré, pati, suwnus — dukté, brélis — sesi?; veFSis — kdrvé, Si — kdle, darbinikas — darbiniké, pjovéjas — Pjoveja ir kt. Taéiau pasitaiko ir nesutapimy: atskiri vyri8kosios lyties atstovus rei’kiantys pavadinimai yra moteriSkosios giminés, pvz.: skoliniai — papa ,,popiezius“, tata ,,téte*, pavardés — Jéda, Kaska, Koska, Lenka, Zibka, 0 su vyriSkosios giminés galiine * Axtn..., t. 14, p. 203-208, 210-211, 215. iy. 163. vartojamas patia moterj rei’kiantis daiktavardis méteriskis (greta méteré, moteriské). Kity daiktavardziy — reiSkiantiy konkretius daiktus ar abstraktias savokas — gramatiné giminé yra nemotyvuota, pvz.: pirkda, tvdrtas, grazumas, seni‘sta. Tarmé turi keleta daiktavardZiy, kuriy giminé nesutampa su Ik., pvz., mot. g. agrastas, klénis, paiisté ,,paukStis“, sémenos; vyr. g.: tulzis ,,tulzZis“. Dyejopos — ir vyri8kosios, ir moteriSkosios giminés — yra Sie daiktavardZiai: petis, rudi, Vilna || Vilfius || Vilnis. Be to, tarméje yra nemaza kitokiy giminés syyravimo bei painiojimo pavyzdziu, plg.: aSei ,,a8ys“, dérba ,,darbas“, diuonas ,,duona“, kéjei_,,kojos“, pldukos ,,plaukai“, rankévei ,,rankovés“, séserei »seserys“, (ta) vandit?, vigai ,,uogos“ (dazniau: asés, kdjos, séserés, vii°gos). Prie tokio daiktavardziy giminés ivairumo, be abejo, yra prisidéjes Zmoniy dvikalbiSkumas, kuris paprastai salygoja tick motyvuota, tiek i8 paziiros ir niekuo nepagrista nukrypima nuo normos — interferencija. Kai kuriy daiktavardziy giminé derinama pagal slavy (dazniausiai baltarusiy) atitinkamy daiktavardziy gimine, pvz.: dérba, diionas, vandii®. Kity Zodziy (pyz.: asei, asmdkos, dazniau asmékai ,pinigai, baini¢ei, dazniau bainiéos, kéjei, pldukos) giminés sukeitima tiesiogine analogija sunku paaiSkinti. Greitiausiai tai yra savoti8ki hipernormalizmai, atsirade norint pasakyti kuo taisyklingesne uZmirSty ZodZiy forma. Paprastai daugiausia tokiu sukeistos giminés formy pasako ilgesnj laika su niekuo lietuviskai nebendrave tarmés atstovai. Vadinasi, tos formos — savo gimtosios kalbos uzZmirsimo reZultatas. Skaiéius § 94. Daiktavardziai turi du skaitiu: vienaskaita ir daugiskaita, pvz.: jduéas : jduéei, pirka : pifkos, sesit: séserés. Dviskaita yra jau nykstanti kategorija. Daugiausia vartojami dviskaitos vardininko ir galininko linksniai su skaitvardziais du, dvi, retiau abu, abi, pvz.: vyr. g. vard.: du grain bérnu nuvatdu; du jauéu ir Zagre bit (buvo); reika, kad du dugni bitu(p); du vaikuti biti; vyr. g. gal.: di karti vagéjom; déu di kaisnukutit ,,davé du kasneliu“, abi (du) pars nupenéjom; mot. g. vard. dvi avuki bit ,,buvo dvi avys*; dvi bébi kdsém; icra dvi (abi)dukti; dvi ditni jai pjduna; kab dvi kdrvi, tai Svitsto i*ra; mot. g. gal. dvi kasi piné; dvi mergiti pameté ,,dvi mergytes paliko“, dvi seseri turéi; dvi 2i¢mi vdi(k)Séojdu. Daugiskaitinés formos su Siais skaitvardZiais retos: di arklei ir kdrvé; dvi maSinds Gtvezé. Kity dviskaitos linksniy formos nesiskitia nuo daugiskaitos formy, pvz.: if abejii vesés galii bit virai ,,i8 abiejy sodZiaus galy vyrai buvo“; pirka sa dvejeis langais ,,pirkia su dvigubais ar dviem langais“; dvi‘mi arklami avizi davai; sa dyvitmi (dazniau dvejomi) bébomi iitarinau ,,su dviem moterimis kalbéjau“. Kai kurie tarmés daiktavardZiai gali biti tik vieno kurio skai¢iaus — arba tik vienaskaitos, arba tik daugiskaitos. Pavyzdziui, vienaskaitiniai daiktavardZiai yra: akéeéa, kunddni‘kas, mdélka ,,malkos", siltis ir kt.; daugiskaitiniai — akstés || akSéos »Zeberklas“, dulkés (tik i8 pakuly), nasrai ,,burna, nasrai*, stévai ,,staklés“, ZvirZdos ,,smiltys, smélis“ ir kt. Tam tikrais atvejais daiktavardZiy skaitiai pakeitiami. Pvz.: kuopine, apibendrinta prasme konkretiujy daiktavardZiy vienaskaita neretai vartojama vietoje daugiskaitos, plg.: labai p érdZuvo gridas; kab nebit futorq, ldiikas bit tduli ,,kai ne164 buvo vienkiemiy, dirbamos zemés réZiai buvo toli‘; an Siti pifstu: ndgas nedugo. Daugiskaita vietoje vienaskaitos vartojama kiek retiau pvz.: daf visa li*tai ir li’ tai ,,dabar vis lietiis ir lietis“; vaidenei do vidui; vargai ir vargai biti. Linksnis § 95. Be Ik. vartojamy septyniy linksniy, tarmé dar turi vidaus einamaji vietininka, arba iliatyva, paSalio esamaji, arba adesyva, ir paSalio einamaji, arba aliatyva!’. Atskirai apZvelgtini minétieji vietininkai ir kiti linksniai, kuriu galiinés skiriasi nuo Ik., biitent: vyri8kosios giminés vns. naudininkas, moteriSkosios giminés vns. inagininkas, vyr. ir mot. g. dgs. naudininkas, mot. g. inagininkas, vyr. ir mot. g. inesyvas. § 96. Iliatyvas yra padarytas iS senovinio galininko ir postpozicijos -n(a). Vns. iliatyvo, kaip ir inesyvo, formas daZniausiai teturi tik negyvus daiktus reigkiantys daiktavardZiai, pvz.: indéi lapafi; vezimaf krduna; nuvatdy giron; ifverté du°bén. Dgs. iliatyva gali turéti tick negyvus, tiek ir gyvus daiktus reiSkiantys daiktavardZiai, pvz.: inlitdo kdrtésna vista; paldido sini’ bébosna; nuvi mar éésna; ikéjdii Sveédsna. § 97. Adesyvas yra padarytas i§ senojo vienaskaitos vietininko ir postpozicijos -pi (<-pie)!, dazniau -p, pvz.: bérnipi, brélip, gaid(z) i¢p || gaidip, Zuki#p. Adesyvo linksnj turi daugiausia asmenis ir gyvus padarus reiSkiantys daiktavardiiai, pvz.: berhikip akés graZos ,,berniuko grazios akys“; pasiklduskig di@vip ; mandm virip bit sesi® ,,mano vyras turéjo 'seserj*; buvdi Zvirbli¢p; Kaskaip busti ar Saipikip ,,pas Kaska gyveni ar pas Saipuka*? mergiteip grdzu's pléukai; bit tik vitnas su‘nis mémaip; vistaip néra pitno. Tik labai retai negyvus daiktus reiSkian¢iy daiktavardZiy vartojamas adesyvo linksnis, pvz.: 0 jusip sénip mdza daugést bista ,,o jisy kra8te gal daugiau gyvena (Zmoniy)*; radenip kunodas kasé »tudenj bulves kasé“. Daugiskaitos adesyvo formy tarméje neuzra8yta. Jas pavaduoja dgs. inesyvas, Ppvz.: jai manu°’sd su’nu°sa vaikai ir ,,jau mano sini turi vaiky“; tu°sd visuesad Zmonésa nebit rdzumo ,,tie visi Zmonés neturéjo proto“. Dgs. adesyvo prasme pavartotas vns. adesyvas pasakyme: kad as buéap li*tuvi*p, tai viekést pajiméap, »kad a§ gyvenciau pas lietuvius (Lietuvoje), tai greigiau ismokéiau (literatirine kalba)“. Dabar kartais jau net ir vietoje vns. adesyvo pasitaiko galininkas su prielinksniu pas: 0 paz Adama’ ar buvai? o ar pas Katréina’ jé nebit ,,o ar pas Katryna jo nebuvo‘? § 98. Aliatyvas yra padarytas i8 kilmininko linksnio ir postpozicijos -p (< pie). Sio linksnio pasitaiko tik liekany. Jis’ i8likes suprieveiksméjusiame Zodyje namép (pvz.: aima namép; vaii°sim namép; namép nuvazavdi) ir * Toliau Sie vietininkai dél patogumo vadinami lotyniSkais vardais. Inesyvas, arba vidaus esamasis vietininkas, tekste trumpinamas in, o paradigmoje In. * Pig. J. Endzelins, LatvieSu valodas gramatika, Riga, 1951, p. 460—461 (toliau — Gr); J. Endzelynas, Balty kalby garsai ir formos, Vilnius, 1957, p. 130—131 (toliau — GF); J. Ot rebski, Gramatyka jezyka litewskiego, t. 3, Warszawa, 1956, p. 76—78 (toliau — Gr). * K. Baga, ,,Viltis*, 1908, Nr. 125; 1. Suaseaunt, JlarencKue npegvoru, T. 1, IOppesp, 1905, p. 168. J. Endzelynas, GF, p. 131; P. Arumaa, Untersuchungen zur Geschichte der litauischen Personalpronomina, Tartu, 1933, p. 90—92 (toliau — Untersuchungen...); A. Laigonaité, PaSalio vietininkai dabartinéje lietuviy kalboje, kn.: Kai kurie lietuviy kalbos gramatikos klausimai, Vilnius, 1958, p. 21—25 (toliau — LKGK); J. Otrebski, Gr., t. 3, p. 78—83. 165 kartais asmenis reiSkian¢iuose daiktavardZiuose (daZniausiai pavardése), pvz.: danas nuv@i Bur ékop ,,jis nuéjo pas Buroka‘'; Gaid26p aisi; nuvejait pdnop praSit; if Michailiko nuv@i Saracinskép ,,i8 Michailiko nuéjo pas Saraéinska; aimi Zvirblép ,,cinu pas Zvirbli**. Dabar pastaryjy formy vietoje dazniau vartojamas galininkas su prielinksniu pas: aim paz Adéli*; vaiu°ju paz Gand3fa’ ,,vaziuoju pas Genovaite‘‘; nuv@i paz drkli*. Kartais yns. aliatyvo vietoje pasakomas adesyvas: ima di‘ vip. ta vaikita’; 0 and ROmaki*p nendri ait ,,o ji pas Romana nenori eiti*‘. Daugiskaitos [aliatyyo formos dabar nebevartojamos. Ju vietoje sakoma: nuvejaéai paz arklis; dabégo pas tti°s Zmonis. Daugiskaitos adesyvo {prasme pavartoto senojo dgs. aliatyvo liekany tikriausiai turime pasakyme: pOnum moZa bit, o Zmohum nebit lésku ,,ponai gal turéjo, o Zmonés neturéjo lovu‘. § 99. Vyri8kosios giminés daiktavardZiy vns. naudininko galiiné yra dvejopa: -(i)u ir -i. Paprastai, vartojamos formos su galiine -(i)u [<-(i)uo], pvz.: arklu, bérnu, pi*menu, Sihu, Zmdgu. Prielinksninése konstrukcijose yra iSlikusi senoji priebalsinio ir i kamieno daiktavardZiy galiiné -i. Daugiausia ja turi formos su Siais prielinksniais: lig, po ir prig || preg || pri, pvz.: prig itam dafti kitas skdiist; po pdazZaSti bit Sni®go ,,iki pazZasties buvo sniego“; dukté praturés mané lig Smefti ,,dukté iSlaikys mane iki mirties“. Manoma”, kad dél Siy kamieny itakos galiine -i su tais patiais prielinksniais turi ir (i)akamienés vns. naudininko formos, pvz.: dvi kasi lik itam ddikti; nitnesé lik truputuki; vandifo po itam ddikti ,,vandens iki Sios vietos“; buvaii preg bréli; pri ké@li bista ,,prie kelio gyvena“; prig ldpsi buk. § 100. Visy moteriSkosios giminés vardaZodZiy vns. inagininkas vietoje Ik. galiniy -a, -e turi -ai, -ei (-@i), pvz.: k éjai pakile térla’ ,,koja sudauzé puodyne“; Gnas tefi Li'déi sa nékai b débai bista ,,jis ten Lydoje su kazkokia moterimi gyvena“; vandi? kap up éi Gjo ik vist lauki; drdugéi gano; sa vi‘ndij momitaj busta; sa grafdi mergdi pasizdnino ,,graziqg merga vedé“; tdi pardi jaii buvdii nami? ,,tuo metu jau buyau namie“. Salia pasitaiko irsuprieveiksméjusiy arba tam tikruose posakiuose sustabaréjusiu vns. inagininko formy su galiine -a, -e, pvz.: basaminéa dpsavé ,,basnirciomis apsiavé“; atai nakéa; nu‘n dini'S€a atai ,,Siandiena atéjo“; di’na nubégo paklu?- ne; plg. dar K. Bagos uzra8yma: bérnas sa mergdite*. Pastarieji pavyzdziai rodytu, jog formos su -ai, -ei tarméje yra naujesnés. Kad -ai, -ei yra atsitadusios i8 jvardZiuotiniy formy, niekam nekyla abejoniy. Taciau dél to, kaip ir i8 kur atsirado ilgesnés vns. inagininko galinés ty vardaZodziu, kurie jivardZiuotiniy formy niekada neturi, nuomonés skiriasi®, * Pilg. J. Endzelins, Gr., p, 428—432; J. Otrebski, Gr., t. 3, p. 40; K. Ulvydas, LKGK p. 115 tt.; J. Kazlauskas, LKGK, p. 7-8. % Zr. K. Biiga, ,,Viltis“, Vilnius, 1908, Nr. 125. 2 Dél nuomonés, kad -ai, -ei esan¢ios sutrumpéjusios ivardZiuotiniy ivardziy arba bidvardzZiy galtinés -gja, -iaja, kurios véliau buvusios apibendrintos ir iSpléstos kitoms kalbos dalims, Zr. P. Arumaa, LMT, p. 42, 70; E. Fraenkel, min. veik., t. 2, p. 49; Z. Zinkeviéius, Lietuviy kalbos ivardziuotiniy biidvardziy istorijos bruoZai, Vilnius, 1957, p. 100 (toliau — TBIB). Dél nuomonés, kad lietuviy kalbos 0 kamieno daiktavardZiy vns. jnagininkas iS seno turéjes alia trumpos (rankan) ir ilgesne (jvardZiuotine) forma (*rankajan), i8 kurios galéjusi atsirasti ir forma rankai, Zr. J. Kazlauskas, ,,Kalbotyra“; t: 1, Vilnius, 1958, p. 58; dar plg. K. Morkinas, MAD, A. t. 2(7), p. 198 tt. . f 166 Dar pazidrékime, ar galiinés -ai, -¢i negaléjo atsirasti grynai fonetiSkai tiesiog i8 tvirtapradZiy absoliutinés galinés -q, -¢ (galimas daiktas, dar nepraradusiy nosinumo) arba -dn, -én, plg. analogiska Zodzio Saknies reiSkinj: geldistuvas, kdisnis ~ kédsnis, kdisk ~ kask, pageldisk ,,pagalask“. Tas pats rei8kinys biidingas ir kai kurioms kitoms tarméms, pvz., Siaurés vakary kapsu gerdisas ~ gerdsias, jdisas ~ Jdsias, tdis ,,tas“, buy. Ryty Prisijos lietuviy Zvejy tarmés geresnéises, kdisti, saldiéises, sldistai ~ Zemdises*. Tiesa, -ai, -ci vietoje senujy tvirtapradziu galiinés -4, -¢ ar -dn, -én niekur neuZfiksuota, plg. visy minétyjy tarmiy dgs. gal. gdlvas ( < *gdlvans), mazas, tokas, yns. in. daikté (< *daiktén), kame, dgs. in. pietiniy vakary aukstaitiy ausisé (<*ausysén), laukiose ix zieteli8kiy dusisd, Svecuesd. Tai rodo, jog tada, kai -¢-, -¢- ar -dn-, -énprice tam tikrus priebalsius ZodZio kamiene virto -ai-, -ei-, galiinéje jy jau bata suvienbalséjusiy ir sutrumpéjusiy®®. Pazanavykio kapsu formos andis ,,anas“, tdis Sio teiginio negali sugriauti, nes tai visy pirma yra vienskiemeniai ZodZiai, kurie apskritai daZnai turi savitus fonetinés raidos désnius, 0 kita vertus, jos gali biti kilusios i sutrumpéjusiy ivardZiuotiniy formu *andiSas, *tdisas arba padarytos pagal jy pavyzdj. Vadinasi, ir prielaida, jog galiinés -ai, -ei galéjusios atsirasti iS absoliutinés galiinés -g, -¢ arba -dn, -én nepriimtina. Tatiau toks virtimas (t.y. 4, ¢ arba dn, én > di, éi) greiGiausiai yra ivykes beveik visais galimais atvejais: tiek ZodZio Saknyje, tiek ir kito skiemens apsaugotoje vns. jnagininko galiinéje (analogisky ivardziuotiniy dgs. galininko formy tarméje néra iSlike). Tai patvirtina ir kapsy, zanavyky vns. inagininko forma sendija || sendja®®. Véliau, ivardZiuotinéms formoms trumpéjant, dvibalsiy ai, ei antrasis sandas lengvai susiliejo su -j (<-ja)": *-dnjdn > *-dnja > -dija > -di. Galimas daiktas, prie tokio didelio ilgesniyjy galiniy apibendrinimo Zietelos tarméje prisidéjo ir to paties linksnio bei giminés analogiSkos salvy kalbu galiinés -oi, -eii, plg. baltar. nppiexay paxHsit BACHOH; rus. MpHen co cBoeli 2eHOI. § 101. Visy kamieny vyri8kosios ir moteriSkosios giminés vardazodziy dgs. naudininkas po kamiengalio balsio turi galing -mi, pvz.: dik darba’ virami iti¢mi »duok Sitiems vyrams darbo“; arklami reika dit pasulsét (pailséti); visémi maréémi po sképta’ nupifko ,,visoms maréioms po skarele nupirko“; kdrvémi kunddu: di®jam; visi¢mi Zmonémi atlaidé: nupirkait akimiképiu' ,,.nupirkau akims lasu“; pi¢mendmi dasda. Tokias pat galiines turi ir daugelio (daZniausiai mot. g.) vardazodziy dgs. inagininko formos, pvz.: visa reikéi rafkomi dirpt; sa penkomi mergomi aimu namop; ilgomi dalgémi pjaunam; ragii savomi akimi; daftimi krimta; iskirzdinéja (mediius) sa visomi Saknimi; aimi sa savomi dikterimi; reviau sa mergdémi, Sakémi*. * J. Senkus, Pazanavykio kapsy tarmé, filol. m. kand. disertacija, maSinraStis, Vilniaus valstybinio V. Kapsuko bibliotekos RankraStynas, Vilnius, 1955, p. 64; J. Otrebski, Gr., t.1, p. 175. ™ Zr.J. Gerullis ir Chr, Stang’as, Lietuviu Zvejy tarmé Priisuose, Kaunas, 1933, p. 11: * Ilgiau i8likus nosinius Zodzio kamieno ir tvirtagalius Zodzio galo balsius, ypat-a, e, liudiia ir senieji raStai, r. A. Bezzenberger, Beitrage zur Geschichte der litauischen Sprache, Géttingen, 1877, p. 30; J. Palionis, Lietuviy literatiriné kalba XVI— XVII a., Vilnius, 1967, p. 99-103. * Zr. J, Senkus, LKK, t. 3, p. 146-147. * Plg. J. Endzelins, Gr., p, 470—471; Z. Zinkevitius, [BIB, p. 43. ** Formu priegaidé yra neai8ki. Todél dgs. naud. mergémi ir dgs. in. mergémi (daZniau mergomi) skirtingas Zyméjimas yra daugiau formalus. 16? Formaliai dgs. naudininko ir dgs. jnagininko formos skiriasi priegaide arba kirGio vieta, tatiau i8 esmés tie abu linksniai vis délto turi vienq apibendrinta galiine. Remiantis kitomis tarmémis, kuriose daugiausia vartojama vienoda dgs. naud. ir in. forma, reikia manyti, kad ji pirmiausia buvo apibendrinta i ir priebalsiniam kamienui®, 0 tik paskui -(i)o, é ir kitiems kamienams*. Dgs. naudininko ir jnagininko galiiné -mi Siems abiems linksniams tikriausiai apibendrinta nelabai seniai, nes retkar¢iais dar pasitaiko dgs. naudininko formy be -i, pvz.: di’k za‘sim avizit; adi?k jitm; jim pasakai. § 102. Visu vardazodZiu dgs. inesyvas turi galiine -sa, pvz.: kriimu°sa, nasru°sd; bébosa, pirkosd, dréugésd, upésa; kru'ti‘sa; baltu:sd, drobinésa, trijosa, ju°sd, manosa, tosa. Tokia pat dgs. inesyvo galiiné platiai sutinkama pietinése dziky tarmése — tiek Lietuvos TSR teritorijoje (maZdaug iki linijos Lazdijai— Varéna—Saltininkéliai*’), tick ir gretimose Baltarusijos TSR lietuvi8kose vietose (Gafdino, Rédinios*, Varendvo, [vijds r.) ir kt. Yra nuomoné, kad galininis dgs. in. formy a yra atsirades dél priebalsio s depalatalizacijos*, tatiau greitiausiai jis bus atéjes i§ iliatyvo formy, plg. /auku°sna, savdsna™. Kamienai § 103. Zietelos tarméje, kaip ir Ik., yra Se3i pagrindiniai daiktavardziy kamienai: (i)a, (io, é, i, (i)u ir priebalsinis. Ne visi kamienai yra vienodai stipris ir gerai isilaike. Stipriausi yra (i)a, (i)o ir é kamienai. Likusieji -i, (i)u ir priebalsinis — yra silpnesni: daugelj ju formy iSstumia atitinkamos (i)a-, (i)oar é-kamienés formos, pvz., (i)u kamieno daugiskaita beveik iStisai yra i8stumta ia kamieno daugiskaitos: su‘nai, su'nami, p&éeis. Daugumas i ir priebalsinio kamieno mot. giminés daiktavardziu, yra peréje i é (dukté||dukteré, moéteré, zasé ,,zasis“, Zivé ,,Zuvis“*) ar retiau — (i)o kamiena (akSéos || akstés), 0 vyr. giminés — j (i)a (daftas || danCis, dafitei, Sunei), retiau — i é kamiena (dafités, Simés). Pasitaiko ir prieSingy atveju, pvz., kai kurie (i)a arba i kamieno daiktavardZiai atskiruose linksniuose gauna (i)u kamieno galiines, pvz.: vns. in. kelum, ugfhum, Sauksm. bréléu, dieviléu. Kiti smulkesni kamieny mi8imo atvejai nurodomi po paradigmy. Sangraziniy daiktavardZiy tarméje visai neuZraSyta. 2® Sig ypatybe, rodos, pirmasis pastebéjo P. Aruma (LMT, p. 68), uZraSinédamas Laziiny tarmés tekstus: ,,Nur die i-Stamme endigen in beiden Kasus regelmassig auf -mi“. % Dél formanto -mi kilmés Zr. P. Arumaa, Untersuchungen..., p. 5S0—78; E. Fraenkel, min. veik., t. 2, p. 36; J. Otrebski, Gr., t. 3, p. 84—85. *t Remiamasi Lietuviy kalbos atlasui (pagal ,,Programos* klausima Nr. 290) surinktais duomenimis. %2 Q. Brokas, apraSinédamas rytinés Rodinios r. dalies (Puodzitj, Lapotiskiy, Zenifiny k.) lietuviy tarme, dgs. inesyvo galing transkribavo -s@, tatiau paZyméjo, jog s neminkStinamas, Zr. O. Broch, NTS, t. 19, (1960), p. 21. % Pilg. J. Senkus, MAD, A, t. 1 (1955), p. 150; A. Laigonaité, Vietininkai dabartinéje lietuviy kalboje, filol. m. kand. disertacija, maSinraStis, Vilnius, 1956, p. 15—16. * Dar plg. Z. Zinkevicius, Lietuviy dialektologija, p. 239. 168 Kiréiavimas § 104. Tarmés daiktavardis turi ir nemaZa savo kiréiavimo ypatumy. Tarme primir’e Zmonés daugeliu atvejy nebejautia ZodzZiy kirgiavimo sistemos ir palyginti smarkiai painioja kir¢io vieta. Daugiausia painiojama daiktavardziy vns. inagininko, dvs. vardininko, galininko, dgs. galininko kiréio vieta. Pvz., I ir II] kirtiuotés daiktavardziy Siy linksniy formos daZnai turi nukelta kirtj j galiine, plg.: vns. in. drkiu || arklu, brélu \| brolu, Iduzu || lauzi, puedu ||, puedi, stinu || sunt; aginaj \\ aguendi, galvai \| galvdi, mdrskai || marskdi; dys. vard. — gal. du brdlu || brofi, sirnu || suns; dvi bobi \\ bobi, risti || ri-Sti ,,ryk8ti“, strdisti \| straisti ,,maiSiuku‘‘; dgs. gal. drklus || arklus, brélus || brolus, dérbus |\\ darbis, ‘siius || suvnis; drébes drobés, || gdlvas || galvas. Atrodo, Siy formy galiiné pradéta kirtiuoti daugiausia dél II ir IV kirtiuotés daiktavardZiy atitinkamy linksniy poveikio. Nors kirtis ir nukeliamas, tatiau skirtumas tarp nevienodo kir¢iavimo daiktavardziy vis délto néra i8nykes, nes iSlaikoma ankstyvesnioji Zodzio Saknies priegaidé, kuri, i&skyrus vieng kita atveji, daugumo daiktavardziy yra tokia pat, kaip lk. Tam tikros reikémés kiréio vietos svyravimui turi ir daiktavardZio kirtiuoté. Tretiosios kirtiuotés ZodZiai kirti daZniau turi minéty linksniy galiinéje, o pirmosios — Saknyje. Atskiros II ir IV kirciuotés daiktavardziy formos, pasakomos ir su atitrauktiniu kiréiu. Kirtis daZniausiai atitraukiamas i§ trumpos galiinés j ilga Sakni, pvz.: vns. in. gaidu, réiu, verSu, 26du, dgs. gal. gaidus, blinus, 26dus, pifkas, viF€éas. Tatiau Sis reiSkinys daug retesnis, negu minétasis kirtio nukélimas j galiine. Dyejopai kirtiuojamy pasitaiko ir kity linksniy. Palyginti daZnai dvejopai kirGiuojamas ia-kamieniy daiktavardZiy vns. vardininkas su galiine -ys, arba -is: kirGiuota galiine turincios formos (arklis, gi-lis, glebis, sulnis) neretai kirtiuojamas Saknyje (drklis, gilis, glébis, suinis), 0 Sakninio kiréiavimo formy (afi(k )slis, Z6dis) kartais kiréiuojama galiiné (an(k)slis, Zodis). Vieny daiktavardziy dvejopai daZniau kiréiuojamas vns. iliatyvas (kriéman || kru‘man, padan || padafi, ratan || rataf, ski*taf || ski*tan, sédan || sodaf) kity — dgs. inesyvo ar iliatyvo formos (daiktuosd || ddiktuosa, daiktu°sna || ddiktu°sna, Tovu?sd|| lévu'sa) treciy — vns. adesyvas, plg. § 106 ir kt. Ivairiy smulkesniy daiktavardziu ar atskiry ju formy kirtiavimo dalyky yra ir daugiau. Jie nurodomi pastabose po paradigmy. Linksniavimas (i)a kamienas § 105. Vienaskaita Vv. brélis, parsas, bérnas, kélas, gaidis \| gaidis K. drélo, paso, bérno, kélo, gaido || gaidfo N. brélu, pafiu, bérnu, kélu, gaidu || gaid?u G. bréli, pasa’, bérna’, kéla’ gaidiIn. drdli®, parsit, bérnit, kelum|\kelu, gaidi \\ gaid?u ~-% Patadigmose ir tekSte su dviem kirtiais pateikiamos formos rodo, jog ju gali biti kiréiuojama ir Saknis ir galiiné. 169 In. véji*, ski€té, daikté, kele; ramti ,,lazdoje“ ll. véjin, ski®tan, daiktafi, —_kelaii, ramtin Ad. brdlip, parsip, bérnipi, gaidip, gaidi*p || gaidzi¢p Al. pOénop, gaidép || gaid2ép 8. brél(i) || brélau, pone, bérne, Zalti ° Dvyiskaita V.-G. du brélu, du parsi, du bérni, du gaidi || gaidzu Daugiskaita Vv. brélei, ‘parsai, bernai, gaidei || gaidzat K. broélu’, parsu’, bernii, gaidit || gaidza N. brélami, paf’ami, —_berndmi, —_gaidami || gaidZami G. brélus, parsis, bérnis, —_gaidis || gaidzus Tn. bréleis, pafsais, bernais, gaideis || gaidZais In. Zirnu°sa, pdnu®s(a), ddiktu’sd, gaidu°sa _ || gaid?u°sa Tl. Zirnu’sna, pdiituesna, ddéikti®sna, Sveéii°sna §. brélei, bernai Pastabos. § 106. 1. IS a-kamieniy daiktavardziu yns. vardininko galiinés retkartiais i&krinta judrusis a, pvz.: vaiks, da%niau vaikas, ditus, da%niau di*s || ditvas, plg. nechdi di*z gina ,,tegu dievas saugo“. Tokio tipo ia-kamieniai daiktavard7iai, kaip artdjas, krdiijas, véjas vns. vardininke po priebalsio j neretai turi galiine -is: artdjis, krdijjis, véjis. 2. ia-kamieniy daiktavardzZiy vns. inesyvas yra sutrumpéjes, pvz.: kaisni Babale“, krduji || kraaji, ku'gi, lopsi, lovi, ramti, réti-, sdmti*, véji-. Zodis ké@las turi a-kamiene vns. inesyvo forma kelé, plg. daikté, kraste. 3. Tie ia-kamieniai daktavardZiai, kurie vns. vardininke baigiasi galine -ias, vas. iliatyve turi galiine -ian (< -iana) (kelafi ,,j kelia, i kelione“, med2afi), o visi likusieji — galiine -in (<-ina) (lovif, ramtif, sdmtin, véin). 4. Vns. adesyvo galiiné yra dvejopa: -iep arba -ip. Galiiné -iep dazniau pasitaiko kirtiuota, pvz.: arklitp, ditvitp, gaidtp, || gaidzitp, littuvitp, versi¢p, Zukip, Evirblép, o nekirtiuota — -ip: drklip, Addlip, Adémip, berhukip, Bélusip, brolip, Burékip, dédiikip ,,pas déde“, jducip, ditvip, gaidip || gaidzip, Jénip, kixkip, paFsip, ponip, versip, virip || viriskip. Tatiau greta pasakoma ir: gaidip, parsip, versip arba Rémakiep, viriskiep, virblitp. Kartais pavartojama ir jvardiné vns. adesyvo galiiné, pvz.: Zukeléiki mp sddegé tvdrtas, plg. manimp, mu'simp. 5. Dviskiemeniy daiktavardziu vns. aliatyvas paprastai kirgiuoja galiine -op (GaidZ6p aist ,,eisiu pas Gaidi*; aim Zuk 6p), 0 daugiaskiemeniy —jvairiai: ir galiine ir kamiena (Gaidel 6p nubék; nuvéjom Maéukép\| Maéukop; Michailukop \| Michailukép tadaik bégu ,,pas Michailuka (pravardé) tada bégu“. 6. Dviskiemeniy a kamieno daiktavardZiy vns. Sauksmininko galiiné yra -e. Kirtiuojamas toks Sauksmininkas daZniausiai Saknyje, pyz.: kab tdu, bérne, digno nebiit ,,kad tu, berne, prasmegtum kur“; di¢ve, dovandk tdu; ataikit sen, pone; vaike, kripa’ inkdisk ,,vaike, truputj uzkask“. Ta¢iau kartais kirtis pasitaiko ir ga170 linéje, pvz.: 0 kab, vaiké, stalavdjatés ,,o kaip, vaike, maitinatés“? di®vé mano militkas ,,dieve mano mielasis“. Daugiaskiemeniy (su priesagomis -ukas, -utas) daiktavardziy Sauksmininkas daugiausia yra be galiinés, pvz.: kiskut nabagit (1.d.); aimd, broliuk; Vosi'lik, palduk; vaikit, aik Sen. Kuriy-ne-kuriy ia kamieno daiktavardziy vns. Sauksmininkas turi iv-kamiene galiine, pvz.; tep bustasi, br didu ,,teip einasi (sekasi gyventi), brolau*; di¢vilau tu méanas; tai vot, pon@ldu, kap. Tarmeéje neretai vietoj Sauksmininko pavartojamas ir vardininkas, biitent: ak, manas tu katiniikas; ar nu‘naik, pénas, aisi kana ,,ar Siandien, pone, eisi kur“? naédlni’kas (vir8ininke), padarik mdn tep; ach, vaikittas tu militkas. 7. Salia iprastinés dgs. inagininko galiinés -(i)ais retkartiais (galimas daiktas, slavy inagininko pavyzdziu, i§ dalies ir pagal moteriSkosios giminés daiktavardZius) pasitaiko to linksnio formy ir su -(i)ami, pvz.: jdu€ami tadaik Gre ,,jautiais tada aré“; pifStami intardé ,,pirStais idréské“; uspile skatikami; sa Sveédmi prabit; o ana bima sa tomi vilkiitami ,,o ji bina su tais vilkiukais“. 8. Dgs. inesyvas neretai esti ir sutrumpéjes, pvz.: darzi’s, kampii°s, ldukivs, marskini’s, nagifu’s ,,naginése“, pdnu’s, rugii’s. Kartais pilnosios formos pasakomos su atitrauktu kiréiu, pvz.: dideSiiisa vaikii°sa. 9. Dgs. iliatyvas, retkarGiais turi kirtiuota postpozicija, pvz.: nas(t)ru°snd, Zirmonu’sna ,,i Zirminus“. Karta iSgirsta forma su galiine -vosan: Si‘na’ stogu°san sakrdudinéja ,Siena krauna j stirtas“*. Daiktavardziy dgs. adesyvas ir aliatyvas jau nebevartojami. 10, Dgs. Sauksmininkas pasitaiko retai. Jis sutampa su dgs. vard., pvz.: kab jimi, pénai, visa gerai butup ,,kad jums, ponai, viskas gerai batu“; ach, brdlei mani; kana jus, virai, aimat ,,kur jis, vyrai, einate*. § 107. Zietelos tarméje a kamieno yra dar ZodZiai: ménas ,,zménuo, ménulis“, ia kamieno — tulzis ir véris ,,oras“. Vietoj a kamieno Zodziy GZaras, viras kartais gali biti pasakoma ir @Zaris, viris, vns. gal. Gari’, viri’. 2. Salia ia-kamieniy formy su aftikatomis (gaidio, gaidzi, gaidzei, raméo, ré0, 26d%0) vartojamos ir beafrikatés formos (gaido, gaidi, gaidet, ramio, réfo, 26do). Jos greitiausiai yra atsiradusios pagal afrikaty neturin¢ias tos patios paradigmos kitas formas (gaidis, ramtis, gaidi*, ramti:, ramti, réti*, ramtif, rétin). Tas pats pasakytina ir apie retiau pasitaikantj atvirkStini rei8kini, pvz.: gaidzis, daficis, 4édzis, dani, 26dzi-, 26dzin. 3. IV kiréiuotés yra lapas, ku'gis, tulzis, zaltis, raZnas ,,8luotos kotas“. (i)o kamienas § 108. Vienaskaita r VY. béba ,,zmona, moteris*, moma ,,mama“, galva, gifa, marti \| maréa’ K. bébos momés, galvés, gifos, _ maréés N. bébai, mémai, gdlvai, gifai, | maréei G. béba’, méma’, . gdlva*,. gifa, maréa’ In. bédbai, momdi, gdlvdi, gifdi, marédi In. strdistoi, galvéi, gifoi Il. strdiston, galvon, — gifén, 171 retiau Zmogit, Zmogip || Zmogi*p. Dazniausiai kirti Saknyje turi ir ZodZio béci(u)s visos formos, Ketvirtos kirgiuotés yra li-tiis. ZodZio tufgus vienaskaita yra antrosios, 0 daugiskaita — ketvirtosios kiréiuotés. Priebalsinis kamienas § 121. Tarméje yra keletas priebalsinio (v ir r) kamieno daiktavardZiy. Beveik visi n kamieno daiktavardZiai yra vyri8kosios giminés, pvz.: akmi?, pi‘mi?, rudi?, Si, tesmi?, vandi?. Tatiau rudi || rudené ir vandi°, tikriausiai dél slavy kalby atitinkamy Zodziy jtakos, neretai pereina i moterixkaja gimine, pvz.: ilga rudi? || rudené, an rudenés, lig ridenei; toka vandi bit, ndvet kdrvé negéré ,,toks (neSvarus) vanduo buvo, net karvé negéré“. Moteriskosios giminés yra ir j o bei é kamienus pereinantis 7 kamieno daiktavardis sémenos || sémenés. Priebalsinio r kamieno daiktavardziai — dukté (reciau dukteré), moéteré (Salia méterixkis), sesi? — yra moteriSkosios giminés. To paties kamieno vyriSkosios giminés Zodis di*veris || di¢veris (ret. di*veris) yra beveik iStisai peréjes ji ia kamiena. I a kamiena yra peréjes s kamieno Zodis ménas ,,zménuo, ménulis“. § 122. nir r kamieno daiktavardziy linksniavimo paradigma: Vienaskaita Ve Si? || Suva || Finis, pitmi, sesii? \| seseré K. Sunits || Siiio pimeio, seserés N. Sifu || prig Stini, pitmefu, sd@serei, rec. seserei G. Suni’, pi*meni', s@seri* In. Suit, pitmehit, s@serdi In. vaiideni Il. Sunin pitmenifii Ad. Sunip || Suni*p®, pitmenip || pitmeni*p, s@sereip, ret. seser@ip Dviskaita V.G. du Sufi, du pitmehit, dvi s@seri Daugiskaita V. Stnés \\ Sines || Sunei, pi¢menai || pi*menei, s@serés || s#seres K. Sunil, rec. Sunt pifmenii || pi*meni, sesertt N. Sunimi || Suiami, pi‘mefami, s@serémi || s@serimi G Sunis || Sufiits, pimefits, s@seres || s@seris In Sunimi \\ Suneis, pitmenais \\ pi*menami || pi*menami, s&serémi || séserimi In. Sun‘isa || Sunit’s(a), pitmenit’s(a), s@serésa Ti. Sunisna || Suni®sna, pitmefitesna || pi‘meni’sna, seserésna Pastabos. § 123. Senasias priebalsinio kamieno galines tarméje yra iSlaike tik nedaugelis linksniy, pyz.: vos. vard. 50°, sesu?, tesmii?; dgs. kilm. akmenii, dukterii,, obelii, pitmenit, Sunii, seserit; su prielinksniais vyr. g. vns. naud. lig rideni; prig Simi; 40 $i forma paimta i$ Chr. Stango (NTS, t. 18, p. 186—187). 178 retkarGiais vns. kilm. ir dgs. vard. seserés dukté; tris s@seres; Sines Jiis, do ir visa; jaib tris dukteres bit ,,ji tris dukteris turéjo“, plg. dar K. Bigos uzZrasyta forma pjmenes. Kad Gia yra senoji dgs. vardininko galiiné -es, rodo forma su igkritusiu trumpuoju -e, pvz.: dvi &@ dikters, viend ten. Vyriskosios giminés vns. adesyvo galiiné -ip, ip yra sutapusi su tokia pat iir ja-kamieniy daiktavardziy galine: Simip, Suni¢p, pimenip, ridenip. Vyriskosios giminés adesyvo galiiné kartais perkeliama moteriskosios giminés ZodzZiams, pvz.: dikterip (dazniau duktereip, sésereip). Daugiausia senyjy priebalsinio kamieno galiniy turi Zodzio sa paradigma (plg. su 7 kamienu sutapusias daugiskaitos gretimines formas: Sunimi, Sunis, Sunimi, Suni'sd, Sunisna). Nenaujos yra ir kity n kamieno zodziy vns. galininko, inesyyo ir iliatyvo galiinés, sutampantios su ia ir i kamieny galiinémis, plg. vns. gal. pimeni-, t@Smeni:; vns. in. akmeni, vafidini; vns. il. akmenifi, vaidenin. Retkartiais su senosiomis galiinémis pasitaiko dar ir r kamieno dgs. naudininkas, galininkas, inagininkas: dukterimi, séseris, s@serimi. NeZinia ar senos ar naujesnés kilmés yra mot. g. vns. naudininko formos, kirtiuojanéios galiine, pvz.: tiktaik seserei tai pasakdi viena i; viresnei seserei savo pasakdit; sunéa lapis (laiskus) dukterei ir gana. Greta senesniyjy priebalsinio kamieno formy jau pradedamos vartoti gretiminés, pagal i arba ia kamiena padarytos, vns. vardininko formos: akmenis, pi*menis, ridenis, tésmenis, vdidenis, Sinis. Retkaréiais pasitaikanti forma Suvd yra tokios pat kilmés, kaip ir vakariniy dziky sesuvd, ruduva, Suva,vanduva. Kiti n kamieno linksniai turi ia, retiau a kamieno galines, plg. paradigma. Gretiminés ZodZio rudi moteriskosios giminés vienaskaitos formos, kaip ir daugumas to paties skaitiaus r kamieno formy, dabar yra peréjusios i é kamiena, plg. paradigma. é-kamieng forma daznai turi ir vyri8kosios giminés Zodzio suo dgs. vardininkas. Pagal é-kamiene yns. vardininko forma dukté yra atsiradusios ir beveik visy kity linksniy trumpesnés gretiminés é-kamienés formos: vns. kilm. duktés, vns. naud. diktei, vns. ad. dikteip, dgs. in. duktésd. Pagal dukté kartais pasakoma ir sesé: sesé nechdj atvazii%ja ,,sesuo tegu atvaziuoja“. § 124. Priebalsinio kamieno daiktavardis vandii?, i8skyrus vns. vardininka, visuose kituose linksniuose gali turéti dvejopas formas: greta vdfidefio, vanderu ir t. t. tariama vdfidifio véhdifu, vdidini-, vahdinif... Toks pat reiSkinys sutinkamas ir kitose lietuviy kalbos tarmése, 0 taip pat senuosiuose raStuose®2. * * * § 125. Lyginant su lietuviy literatirine kalba ir kitomis tarmémis, Zietelos tarmés daiktavardis turi nemaZa savitumy. Daugumas jy yra atsirade dél ilgus amZius trukusio Sios tarmés izoliuotumo: Dél tokio izoliuotumo (artimiausios lietuvi8kos vietos nuo Zietelos yra per 80 km j Siaure), tarméje yra i8like kai kuriy archaiSky ypatybiy, Pvz.: postpoziciniai “ Pasakytina, kad balsis e su i kaitaliojasi ir atskirose Zietelos tarmés daiktavardziy darybinése priesagose, plg.: Gdeta || ddata : ddita, k@penés : k@pinés, Sk@peta : Sk@p(i)ta ir kt. “8 Zr. K. Biiga. Rinktiniai rastai, t. 3, Vilnius, 1961, p. 369, 375; A. Jonaityté, LKK, t. 3, P. 107; Z. Zinkevitius, Lietuviy dialektologija, p. 58—59. i 179 vietininkai (gaidip || gaiditp, gaid(2)ép, kdrveip, s@sereip, akin, daftin, daitisna, galvdsna, turgi°sna), i ir priebalsinio kamieno atskiru linksniy formos (vas. naud. prik dafti, po paéasti, lig rideni; vns. kilm. dukterés, seserés; dgs. vard. dikteres, Simes) it kt. Antra vertus, Si tarmé i§ seno yra veikiama ja supantiy slavy kalby (daugiausia baltarusiy, maZiau lenky ir rusy). Slavy kalby poveikis yra gana rySkus. Jis uzkliudo ir daiktavardzio daryba, ir kaityba. Dél ty kalby itakos yra painiojama kai kuriy Zodziy giminé (ddrba, di’nas, vandii®), prigijo tikriniy mazybinés maloninés reikkmés daiktavardziy daryba su priesaga -ikas, atsirado ivairiy afiksy ir su jais sudaryty hibridy (mergilkos, rukdéus, su’naiiéus ,,siinénas* pradi¢dukas ,,prosenelis* ir kt. Tarméje yra ir nemaza kitokiy morfologijos savitumy, kuriy tiesiogine slavy kalby itaka paai%kinti negalima, tatiau neabejotina, kad daugelio ju atsiradima yra nulémes tarmés atstovy dvikalbi8kumas. Jie masto jau baltarusi8kai ir, prireikus pakalbéeti lietuviSkai, savo mintis ver¢ia; apskritai jie yra gerokai primirs¢ tradicine vietine lietuviy tarme. Dél to yra atsirade begalés ivairiausiy paralelizmyu, gretiminiy kirtio, darybos ir kaitybos formy (sdulina || sdulivna, peludeé || peltiné, seni'sta || seni’stva; mefgaip || mergdip, jduceis || jduéami, s&serémi || séserimi). Tiesa, prie Sios tarmés morfologiniy formy margumo Siek tiek yra prisidéjusi ir lietuviy literatiriné kalba bei kitos lietuviy kalbos tarmés. Su kity tarmiy atstovais, — daugiausia vakariniais dzikais — zieteli8kiams yra teke bendrauti Lydos, retiau Zietelos, Vilniaus ir kituose turguose, vienas kitas su kity tarmiu lietuviais yra susitikes, tarnaudamas carinés Rusijos ar burzuazinés Lenkijos kariuomenéje. Lietuviy literatarinés kalbos vienam kitam zieteliskiui yra teke kiek mokytis 1918 — 1928 m. Zasetiu k. veikusioje lietuviskoje mokykloje, girdéti i8 kurj laika Gia dirbusiy lietuviu inteligentu, ir Siek tiek susidurti per skaitoma lietuviSka spaudg. Tatiau Ik. itaka daugiausia apsiriboja leksika ir tuo, kad daugumas tarmés atstovu geriau ar prastiau pajégia suprasti literatirine kalba ar kita artimesne tarme kalbanti Zmogu. Apskritai, i akis krinta didelis Sios lietuviy tarmés skurdumas. Tai jautia ir patys zieteliSkiai. Daugelis lietuviskai palyginti gerai kalbanciy tarmés atstovy, norédami pasakyti sudétingesne minti, daZnai griebiasi slavy kalby. Dél to daugelj priesaginiy ir prieSdéliniy vediniy tegaléta iliustruoti vos vienu kitu pavyzdziu. Tatiau, antra vertus, tarméje, be abejo, yra like, ir nemaza neuzZraSytos medZiagos, kuri galéty dar Zymiai pilniau iliustrioti ne tik daiktavardzio morfologija, bet ir apskritai visa Sios nykstan¢ios unikalios tarmés struktira. MMA CYWECTBHTEJIbHOE 3ETEJIbCKOrO FOBOPA A. BUJYTHPHC Pe3mme B crarpe onucpiBaercs COBOOOpasoBaHHe H COBOH3MeHeHHe HMeH CYLIeCTBHTeMbHBIX BeTeIbCKOrO TOBOpa — OMHOTO H3 CAMbIX HHTeEPeCHbIX H30/MPOBAHHbIX TOBOPOB JIHTOBCKOTO ASbIKAa Ha TeppuTopuH Besopycckoit CCP. B neppom pa3fene paccmaTpuBaiorca ocobeHHocTH cmoBoo6pasoBaHHA CyUlecTBHTebHBIX B roBope. YcTavaBMBaloTcA cueAyiUlMe OOpasoBaTebHbIe TH180 Tibl: cypukcabupiit, npeduxcanpubii, bieKTuBHbi Hu cnoBocnoxKeHHe. KoxcTaTHpyeTcA, 4TO B roBope HavOonee WHpoKO MpexcTaBneHb cyduKcanbHBIe o6pasopanua. UIpeduxcaapunie o6pasosanua (Hanp.: apinastris || aprimestis, pakelé\| pakelis, pakulos, p érdi¢né), cnopocnomenua (Hanp.: an(k)stritas, kif vakocis, Stmpjovis, viduki'mis) a taxxe @aekruBubie OOpasoBanua (Hanp.: dréugé, Svilus, Siltis) an roBopa He xapaxkTepHBl. TIpu pa3s6ope npoustosHple cynjecTButenbuble, B OcoGeHHOCTH cno0Ba cydbuKCaJ1bHOTO OOpas0BaHUA Nopaseamiorca Ha rpy mini to 3Hauennw. M3 rakux rpynm HanOovlee HHTepecHbl, Hanp.: JeMHHyTHBBI c cydbuKcamu -ukas (arklikas, pi? nitkas), -yka, aie -orka (karvéika, pdéusteika, sdujika), -utas, -a (kiskitas, langitas, mergutd), -yna (séulina\| sduli-nd); wassanua JelicTBHii u ux pesysbTaToB ¢ cydpuxcamu -imas (arimas, gérimas, ku-limas, kvepimas (cp. kvep &imas) u Grimas, gérimas, kilimas), -ymas (bisti-mas, vdlgi-mas), -iené (&uzi¢né, Zaidi*né), -ulys (skdudulis), -yba (dailiba); waspanun csolicrs c cydbbukeamu -umas, vane -uma (brangumd, grazumas, kartuma), -yba (jduniba, saldiba), -umyna (grazumi-nd), -ysta (seni-std), -imas (karstimas, Slapimas); Ha3paHua nM C cy@ukcamu -iskis, -é (latviskis, -é, littaviskis, -é || lietuviskis, -é), -ainé (brélainé) u Ap. Bo BropoM pa3qene paccmaTpuBaiorca u3MeHeHH HMeH CyULeCTBHTeAbHbIX ToBopa NO polaM, YHC/IaM H Nayexam. YcraHaBJIMBalOTCA, 4YTO HeKOTOpbIe HMeHa CyUleCTBHTebHbIe YNOTpeOs10TCA H B MYXKCKOM H B 2KeHCKOM poze (ruda, Vilfia\| Vilfus) un4 sBasiorca nHOTO pola, 4eM B MTepaTypHOM ABbIKe (daigé, tulzis). Kpome e. 4 MH. 4., HMeHa CYIIeCTBHTebHBIe B MMH. H BUH. Najlexax uMeloT eile WBOlicTBeHHOe YHCNO, ynoTpeOHemoe c 4NcHUMTenbHEIMU du, dvi, abi, abi: du grazi bérnu nuvazéu; abi dukti pamete. Kpome cemu nlaflexeli, TaKHx, KaK B NMTepaTypHOM s3bIKe, B TOBope elle yroTpeOimioTcA: UINATHB (eX. 4. gifon; mH. 4. daftisna), aneccuB (TObKO eg. 4. bérnipi, versi*p, viStaip) 4 annaTuB (TOKO ef. 4. namdp, pdnop). flat. nay. ef. 4. MyxXcKoro pola Bcerga ynotpeOusetca 6e3 KOHeyHOrO -i: gaid(2)u, katinu. B npexnoxnpix KOHCTpyKNMAX COXpaH¥ Och CTapoe OKOHYAHHE -i AatT. Na. ef. 4. M. p., YHACeJOBaHHOe OT CYULECTBHTEIbHbIX C OCHOBOM Ha iH Ha corsacublli: po padzasti, prig danti, pri kéli, lig rideni. } Muorue uMéHa cyllecTBHTe/IbHbIe 2KEHCKOTO pofa B Jat. Nak. ef. ¥. npousHOCATCA C yJapeHHeM Ha OKOHUAaHHH, Hanp.: katei, marcei, mergai, seserei. @opmb! TBOp. Mad. ef. ¥. BCeX HMéH CYI[CCTBHTEJIbHIX 2KCHCKOTO poa HMeIOT OKOHYAHHS -ai, - ei: marskaj, virvéi, HO B HeEKOTOpbIX (ppasax HJM B HapeyHAX BCTpeyalorca M OKOHYAHUA -a, -e: nakéa, paklune. @opMbi HMeH CYIIeCTBUTeAbHBIX C OCHOBaMH Ha (i)o, é,(i)u B HHECCHBe ef. 4. Bcerla MpousHOcATcA Ges KOHeYHOrO -e: strdistoi, pirkéi, drdugéi, saldiéfui, ac OCHOBaMH Ha ia, iM Ha CoracHblii — 6e3 -je: krduji, akmeni. Bee HMeHa CYLeCTBHTeIbHEIe B aT. May. MH. 4. HMeIOT OKOHYaHHe -mi: arklami, galvémi, akimi, su-nimi. CymectauTenbHble ¢ ocHOBaMH Ha (i)o, é, iH Ha CcoTlacubili TO 2Ke OKOHYAHHe HMeIOT H B TBOP. 11. MH. U.: pirkomi, pelemi, Sunimi. opm! HHeccHBa MH. 4. GOWIbUIMHCTBa HMEH CYI[eCTBUTeIbHEIX OKAHYHBAIOTCA Ha -s(a) BMecTO -se nHTepaTypHOrO s3bIKa (kruimu°sa, upésa Happy c krumu?s). Viena cyiectBHteibHble ¢ OCHOBOM Ha COrlacHbiii B pod. naj. ef. 4. HB .UMeHUT. Maj. MH. 4. COXpaHHsH cTapoe OKOHYAaHHe -es (cp. seserés u s@seres, Sines Hapany c seserés, s@serés, s@seri's, Stnés, Sunei) uw Ap. 181 Muorue cyulecrBHTesbHbIe B roBope MOryT HMeTb Apyrylo OCHOBY, 4eM B JHTepaTypHOM si3bike (ménas, paiisté) unu Apyryio hapadurmy yapenua (dité | bité 2, 4, lapas 4, pirka 4). He peaku u cnyyan CMelIMBaHHA OCHOB M MyTAHH A napalurm yjapeHus. Kak BHJHO 13 9TOTO KpaTKOrO O630pa, B CJIOBOH3MeHCHHH CYIeCTBATEJIBHBIX ToBOpa, C OHO! CTOPOHBI, COXPaHUJIHCh MHOTHe apXAaHYeCKHE YepTHI, HO C pyro — NOABUOCh M HeMasiO HHHOBAaLHi. CoxpatenHio apxau3MOB CrIOCcOGCTBOBANIO JOWITOBeYHOe H30JIMpOBaHHOe MOJ10- >keHHe atoro rosopa. MosBsenue xe HHOBAaLMii, KpOMe H30JIHpOBaHHOCTH, BbISBaHO TeM, UTO STOT TOBOP H3AaBHa HAXOAMTCA B TeCHEMMIMX KOHTAKTAX CO CaBAHCKUMH si3bIkaMH (HauGovee TeCHO KOHTAaKTHpyeT Cc GelopyCCKUM, MeHee — C HOvIbckuM u pycckuM). KeraTH BJIMAHHe STHX A3bIKOB HaOslofaeTcA He CTOJIbKO B OO1aCTH H3MeHeHHA HMeH CYUeCTBHTeJIbHBIX roBOpa (HalIp., B HEKOTOPBIX COBAX POA W3MeHseTCA MO MPHMepy COOTBETCTBYIOWMX CJIOB CABAHCKUX a3bIKOB: ddrba, dii?nas, vandi?), cKoabKO B OOnacTH cjoBOOGpasoBaHHA (Hamp.: o606ueHo OGpasoBaHve JeMHHYTHBOB OT MEH COOCTBEHHBIX C cycpbukcom -ikas, NOABUMOCb MHOTO THOpH OB C ClaBAHCKHMH adypuKCaMH: mergilkos, rwkdéus, swndiiéus, prodit ditkas) % Jp. Kpome toro, B MopdposioruH WMeH CylleCTBHTeJbHBIX OTMeYaloTCH H HeMaJIO Apyrux ocoOexHocteli, NOABJeHHe KOTOPbIX MpAMBIM BJIMAHHeM ClaBAHCKHX A3bIKOB OOBACHATD Henb3a. Ho Tem He MeHee MOABJIeHHe MHOTHX M3 HHX OllpeteseHO Bys3btuHem HocuTesel ropopa. Vis-3a sT0ro ABYASBIYHA B TOBOpPe MOABKJIOCE MHOKECTBO MapadsesH3MOB KaK B OOvIaCTH COBOOOpasoBaHUA, TAK MB o6acTH COBOW3MeHCHHA H akWeHTyauMu (Hamp.: peltine || peludé, seni-sta || seni:stva, jduéeis || jéuéami, s&serémi || seserimi, mergaip || mergdip) 4 ap.