LIETUVIY
KALBOS
GRAMATIKOS
TYRINEJIMAI
LIETUVOS
TSR
MOKSLUY
AKADEMIJA
RYTU
AUKSTAICIU
PIETINES
TARMES
MORFOLOGIJA
(Daik a a dis,
biid a dis,
skai a dis,
ij a dis,
eiksmaZodis)
K.
MORKUNAS
Sis
da bas
y a
p ie§
kele a
me u
(1961)
apie
Pabdisko,
Pasilés
(Ukme gés
.),
CidbiSkio,
Gél-
yony,
Musninky,
Vies
(Si in i
.)
apylinkiy
a me
( iksliau
—
Snek a)
pa aSy os
monog a ijos
dalis.
Pi moji
monog a ijos
dalis,
ku ioje
ap aSy a
a més
one iné
sis ema,
aip
pa
de aliau
nu-
ody as
a més
plo as
i
ibos, y a
paskelb a
anks¢iau’.
Po a
mazZesniy
s aipsniy
paskelb a
i
i§
mo -
ologijos.
Siame
da be
jau
skelb i
dalykai
neka ojami,
bii inais
a ejais
ik ai
nu odoma
anks esnés
publikacijos.
S a biausias
démesys
ski iamas
a més
mo ologijos
sis emai,
a miniy
duomeny
pa eikimui,
o
nuo
ju
kilmés
pla esniy
aiskinimy
daZniausiai
a sisakoma.
Taip
elgiamasi
ick
dél
ie os
aupymo,
iek
i
dél
o,
kad
daugelio
lie u iy
kalbos
a miniy
mo ologijos
eiSkiniu
(jy
a pe
biidingu
i
y u
auk& ai iu
pie inei
a mei)
kilmé
jau
gana
pla iai
nuS ies a
kai
ku iuose
pas a aisiais
me ais
iSleis-
uose
kapi aliniuose
eikaluose*.
DAIKTAVARDIS
1.
Bend osios
pas abos
Giminé.
§ 1.
a)
Vy i8kosios
giminés
daugiausia
y a
adinamieji
({)a-kamieniai
daik a a diiai,
pyz.:
dignas,
guolis,
S écis~
s écias,
Z i blis
~
Z i bl¥s.
(i)a-kamie-
nius
i§
dalies
a ba
isi8kai
y a
pe éje
i
negausiis
i,
(i)u
bei
p iebalsiniy
kamienu
y-
i8kosios
giminés
ZodZiai,
p z.:
u glis
~
a iglis,
agis;
dungiis
~
dangus,
sinas
~
sinus, sukéis
~
sikcius;
akmué,
pemud
~
piemud,
esmud
(da
plg.
§§
13-16).
Vy iSkosios
giminés
asmenis
gali
eiks i
i
paski i
(i)o-,
é-kamieniai
daik a a -
dziai.
Daugiausia
ai
y a
asmen a dZiai,
pyz.:
( a dai)
aleksa
,,Aleksas“,
inca
»Vincas“,
zigma
,,Zigmas“;
(pa a dés)
a iZa
~
A iza,
dida
~
Dida
(||
diudas
~
Didas,
pig.
dudai
~
Diidai
,,kaimo
pa adinimas“),
gineika
~
Gineika,
egelé
~
Végélé.
Siy
kamieny
y iskosios
giminés
bend iniai
ZodZiai
y a
e i,
pyz.:
ba Zdila
~
ba zdyla,
déde
~
déde.
1
Z .
,,Lie u iu
kalbo y os
klausimai“,
.
3,
Vilnius,
1960,
p.
S—
59.
Be
o,
en
(p.
S—6)
paais-
kin a
i
one iné
ansk ipcija,
ku ia
pa eik a
a més
one ika.
Siame
da be
a més
mo ologijos
duomenys
i§
esmés
pa eikiami
a
pa ia
ansk ipcija.
2
LTSR
MA
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u as,
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
.
|,
Fone ika
i
mo ologija
(daik a a dis,
biid a dis,
skai a dis,
i a dis),
Vilnius,
1965;
Z.
Zinke i ius,
Lie-
u iy
dialek ologija
(Lyginamoji
a miy
one ika
i
mo ologija),
Vilnius,
1966;
Ch .
S.
S ang,
Ve gleichende
G amma ik
de
bal ischen
Sp achen,
Oslo
—
Be gen
—
T oms6,
1966,
i
k .
107
b)Mo e i8kosios
giminés
daik a a dZiai
y a
(i)o-,
é-,
i-kamieniai,
p z.:
gal a,
sduje
~
sduja,
ka é.
I
Siuos
kamienus
pap as ai
y a
pe éje
i
bu e
p iebalsiniy
ka-
mieny
mo e iskosios
giminés
ZodZiai,
p z.:
ausis,
duk é
(da
plg.
§§
1H,
-42;
16),
c)
Vadinamujy
bend osios
giminés
daik a a dziy
y a
nedaug.
Kiek
gausesne
ju
g upe
suda o
ik
o
kamieno
Zodiiai,
p z.:
d ésna, d ékla,
diisna
~
diiiisna,
& uisa
~
gniiisd
,,kas
neg ei as
p ie
da bo“,
g dsa
,, épla“,
keme ékla
,kas
ne angus,
ne ik us“,
ke épla,
ke é za,
ki i za
,,suniu élis“,
lepéiza
»d imba“,
i na,
pikdi na,
di a
,.niek auza,
plepys“,
snida
~
sniida
,,snaudalius“,
susnd
(||
susna),
S éna
,.kas
S énoja
(daug
kalba)“,
épla,
2épla.
Ki y
kamieny
pasi aiko
ik
paski i
ZodZiai,
ku iais
ka ais
apibidinamas
iek
y i8kos,
iek
mo e iSkos
ly ies
asmuo,
p z.:
gal écis
~
gal écius
.,kas
u i
ge-
a
gal a,
y a
p o ingas“
(jisai
didelis
gal édis;
and
ge d
gal écis),
gud écis
~
gud é ius
( aké
gud éce
neabgdusi;
nebiik
éke
gud écis);
ge klénas
,,kas
p a es
sma kiai
ék i,
ba is“
(jisai
oks
ge klénas;
éi
béba
éke
ge klénas);
ackalinas
~
a skaliinas
(jisai
éks
ackalinas
pazdé e;
and
éke
ackahinas
|
ackaline—
nené i
su
niéku
gimi iio is),
pé ejunas
~
pé éjiinas
( asai
aikas
ik as
pé ejunas;
oi
me ga
oke
pé ejunas
||
pé ejune)
i
ekSnis
~
éksnys
(be idkas
—
ekSnis,
a
me éé e
bi a
da
didésne
eksnis
||
eksné);
pliske
~
plinské
,niek auza“
(and
éke
phiske;
ne-
Klausik
ki
as
pliske
||
pliskis
Snéka),
sk ésne
~
sk ésné
,,apsk e élis,
-8“
(ana
éke
Sk éSne;
jisai
éks
sk ésne
Sk ésnis),
niplila
~
nyplélé
..kas
menkas,
nedi-
delio
igio*
(md ina
éke
Zniplala;
ki
jisai
pada is
éks
2niplala).
Ta més
bend osios
giminés
daik a a dziai
daugiausia
y a
p iesagu
ediniai;
p ieSdéliy
ediniy
i
sudu iniy
zodziy
pasi aiko
ik
ienas
ki as,
p z.:
pa é ska
»plepys,
-é“,
nak ibalda.
Bend osios
giminés
daik a a dZiais
pap as ai
eiSkiama
neigiama
pazii a
i
kalbamaji
asmeni.
Skai ius.
§
2.
Be
ienaskai os
i
daugiskai os,
senosios
ka os
zmoniy
kalboje
da
pasi aiko
i
d iskai os
o my.
Ta iau
i
senoji
ka a
as
o mas
y a
iSlaikiusi
ne
isu
kamieny
i
ne
isy
linksniy.
Kiek
daZniau
a ojamas
ik ai
(i)a-kamieniu
daik a a dziy
d iskai os
galininkas,
einas
ka u
su
du
a
abu(du),
p z.:
du
ka i
a dlake
(~
a dléké);
kaiilam
pa
du
kuosiku
umpilay
,,kiaulems
po
d i
pin ines
ipyliau“;
abi
mais
nupi ka;
pa
du
pédu
déda;
az
du
ézu
Zénijius
,,a8
du
ka -
us
uokiausi“;
a d eze
pe
dien
du
ezimi ;
dns
na éje,
kad
abidu
aika
paiim-
umem;
pé nij
di
ca i na u
ga ai
,,pe nai
du
cen ne ius
ga au“;
pa
du
ubli
makéje;
ezikam
da e
pa
du
padeli
(~
puodelix).
Da
e esnés
y a
o-kamieniy
daik a a dZiy
d iskai os
galininko
o mos,
p z.:
d i
dieni
Idukiy
(~
léukiau);
pi ka
d i
kapi
agu ku;
d i
yagi
jis a e.
Ki y
kamieny
Sio
linksnio
d iskai os
o -
mu
isiskai
negi dé a.
Sus aba éjusiuose
posakiuose
(p z.,
kai
ku iuose
p ieZodZiuose)
da
pasi aiko
i
iena
ki a
d iskai os
a dininko
o ma,
p z.:
abu
gali
oku;
saldu
kaip
di
medi;
s
du ni
—
di
u gi ,
si
pliku
né
ké
pés is.
Vis
dél o
i
y esniosios
ka os
a més
a s o ai
(nekalban
jau
apie
jaunima)
ie oj
miné y
d iskai os
o my
daugiausia
a oja
daugiskai a,
p z.:
di
ka us
bu ai;
abu
maisxius
nupi ka...
D iskai os
lickanomis
laiky inos
i
daba
a ojamos
daugiskai os
(Ja
kamie-
no
naudininko,
(i)o,
é,
i, wu
kamieny
naudininko
i
inagininko
o mos
be
108
-s*,
p z.:
(naud.)
da zdm,
médiem
~
médziam;
(naud.,
in.)
gal ém,
sdujem
~
sdujom;
ka ém,
Zémem
~
Zémém;
ausim,
ugnim;
pelim.
Six
linksniy
daik a a dziu,
kaip
i
ki y
linksniuojamyjy
kalbos
daliy,
o mos
su
-s
a méje
ne a ojamos.
§
3.
Ta méje,
kaip
i
Ik.,
y a
daik a a d7iy,
ku iy
a ojamos
a ba
ik ai
iena-
skai os,
a ba
ik
daugiskai os
o mos,
p z.:
a)
ienaskai iniai:
pienas,
penélis
~
pienélis,
malis
~
moljs
,,molis“;
bdila
~
bailé,
kulé
~
kiilé
,,ja u
kilimo
me as;
kuliamieji
ja ai“;
iédelas
,,édalas“,
pénelas
,Mais as,
paSa as“;
snaudulis
~
snaudulys,
g audulis
~
g audul s;
ge iimas,
kun ii-
mas
~
kan imas;
jaunumé,
mazumé;
jaundi e
~
jaund é,
sendi e
~
send é;
bal azemis,
jedzemis
~
juodzem s
,
juodZemis*;
papjii e
~
papiii é
,,papi i is“,
p i-
p a is
~
p ip a ys
,,p ip a imas“,
s op a is
,,sup a imas,
sup a ingumas“;
b)
daugiskai iniai:
kailinei
~
kailiniai,
kaili ikai,
kailinékai;
dalibas
~
dalybos,
adibas
~
adybos;
spaudiklas
~
spaudjklés
_,, ieSu u
spaus ukai“;
Zabédklii
~
Zabokliai;
k ékenas
~
k ékenos,
ié enas
~
ie enos,
sélenas
~
sélenos,
smdgenas
»Smegenys“,
s aigenas
~
s aigenos
,,s aiginys“;
musS ines
~
mus nés,
Zudines
~
Zudynés;
pelasei
~
pelésiai,
plakesei
~
plékésiai
,,plékai*,
udesei
~
iidésiai
,, a-
dys“,
dum u es
~
diu uyés,
ka S i es
~
ka s i es
,,ka 8 u ai“,
ske s i es
~
ske s-
i es;
a audai,
ii§(i)edas
~
ixédos,
nuiobaigas
~
nuobaigos,
n iosedas
~
niosédos,
pag éps as
~
pag ébs os
,,pag ébs ai“,
pdk i as
~
pak i os,
p az dlgas
~
p az dl-
gos.
.
Linksnis.
§
4.
Be
li e a ii inéje
kalboje
a ojamy
linksniu,
a méje
da
y a
einamasis
idaus
ie ininkas
(ilia y as).
Sio
linksnio
o mos
a s oja
Ik.
p ielinksni-
ne
kons ukcija
+
galininkas.
Apie
linksniy
galiines,
biidingas
ieno
kamieno
a
am
ik os
g upés
kamienu
zodziams,
kalbama
oliau.
Cia
miné ini
ik ai
isiems
kamienams
bend i
dalykai,
ba-
en :
1.
Dgs.
Sauksmininko
o mos
isada
su ampa
su
dgs.
a dininku.
2.
Vienoda
y a
isy
kamieny
daik a a dZiy
(i
ki y
linksniuojamuju
ZodZiu)
ie ininko
bei
ilia y o
o my
da yba.
a-kamieniai
daik a a dZiai
ns.
ie ininko
galiinéje
isu
u i
balsi
-i
(
<
*-én)
~
-e
(plg.
§
6), o
ki y
kamieny
o mos
y a
su umpéjusios
(§§
7—16).
Visy
kamieny
dgs.
ie ininko
o mos
Musninku,
Si in i
apylinkése
u i
balsi
-e
(Jauk ose,
Sa-
kése),
0
Gél ony,
Pabdisko
apylinkése
—
balsi
-i
~
-e
(laukuosi,
Sakési).
Dgs.
ie ininko
o mos
be
galinio
balsio
a méje
pasi aiko
labai
e ai,
p z.:
laukuos,
Sa-
kos*.
Visy
kamieny
ns.
ilia y as
baigiasi
-n
(plg. §§
6—16).
Dgs.
ilia y o
o mos
ne
isame a més
plo e
ienodos.
Ry inéje
i
pie inéje
dalyje
—
G auzZié iai,
K ikS énai,
Viésos,
Kaimynéliai,
Juknénys
—
daZniausiai
a ojamos
o mos
su
-na,
pyz.:
ka-
puosna,
sdujesna
~
sdujosna.
Cidbiskio,
Musninky
apylinkése
ie oj
jy
a ba
g e a
ju
da
y a
i
okios
dgs.
ilia y o
o mos,
kaip:
kapuosnan,
d asnan,
Sakésnan,
si disnan
a
( e iau)
juknanisan
~
Juknonjsan,
smail iosan
~
Smaili iosan,
Zdslesan
~
Zas-
liuosan.
Gél ony,
Pabdisko
apylinkése
daugiausia
a ojamos
dgs.
ilia y o
o mos
®
Plg.
J.
Endzelins,
La ieSu
alodas
g ama ika,
Riga,
1951,
p.
405.
*
Pla iau
apie
a més
dgs.
ie ininko
o mas
z .
K.
Mo kinas,
I§
y y
aukS ai¢iy
a miy
daugiskai os
inesy o
o my
is o ijos,
kn.:
Lie u iy
kalbos
mo ologiné
sanda a
i
jos
aida,
Vilnius,
1964,
p.
145
.
109
y a:
kapwiosin,
a asin,
Sakésin,
Si disin
(pada y os
jos
i8
dgs.
ie ininko
o my,
p i-
déjus
p ie
jy
-n
pagal
ns.
ilia y a).
Ta
pa
bia y
galima
pasaky i
i
dél
isu
ki u
linksniuojamyjy
kalbos
daliy
ie i-
ninko
i
ilia y o
o my
pos pozicijy
bei
jy
papli imo.
Kamienas.
§
5.
Ta méje
(i)u
i
p iebalsiniy
kamieny
daik a a dZiy
bé a
ik
liekanos.
|
ki us
kamienus
pe eina
i
am
ik y
g upiu
i-kamieniai
ZodZiai.
Désnin-
gas
daik a a dziy
kamieny
miSimas
ge iau
i8 ySkés
,,Linksnia imo“
sky iuje
(§§
11—16).
Cia
paminésime
ik
a ski us
ZodZius,
a méje
u in¢ius
ki a
kamiengalio
balsi,
negu
Ik.
P z.:
a
kamieno:
ikas,
dgs.
naud.
ikdm,
gal.
iki s
(:
1k.
ikis);
ia
kamieno:
klimpis
(:
klimpé),
eikalis
~
eikaljs
(:
eikalas);
o
kamieno:
kdima
(:
kdimas),
k ekla
,,gegné“,
dgs.
naud.
k éklam
~
k éklom,
gal.
k eklas
~
k eklas
(:
k éklas),
mé e a
(:
mo e is),
ié kas
~
ie kos
dgs.
(:
ie -
kas):
é
kamieno:
abelZ
~
obelé
(:
obelis),
gi e
~ gi é
(:
gi id),
iile
~
ylé,
dgs.
naud.
jilgm
~
ylém,
gal.
iilas
~
les
(:
la),
palé
~
palé
(:
pala),
skalé
~
skolé
(:
skola),
Spi ge
~
spi gé,
dgs.
naud.
Spi gem
~
spi gém,
gal.
Spi gis
~
spi ges
(:
spi gas),
uskalé
~
uzkalé,
dgs.
naud.
uskalem
~
uzkalém,
gal.
uskalas
~
wzkales
(:
wz-
kalas),
oge
~
égé
(:
dgis,
-io).
2.
Linksnia imas
a
kamienas
§
6.
Ta més
a-kamieniy
daik a a dziu
galinés
nuo
Ik.
daugiausia
ski iasi
ik
one i8kai:
ns.
a d.
[p iod-,
aik-|-as
~
[p iod-,
aik-]
-as,
kilm.
-a
~
-o,
naud.
-aj
~
-ui,
gal.
-u
~
-q, in.
-u
(-d)
~
-u
(-d),
ie .
-i
(-i)
~
-e
(-é),
Sauksm.
-i
~
-e;
dgs.
a d.,
Sauksm.
-aj
(-ai)
~
-ai
(-ai),
kilm.
-u
(- )
~
-y
(-@,
gal.
-us
||
-as
(-as|]
-ds)
~
-us
(-is),
in.
-ais
(-ais)
~
-ais
(-ais).
Vns.
ilia y o
neki éiuo a
galiiné
isada
a iama
-an
~
-an
(puiodan),
o
ki iuo a
—
d ejopai:
-an
i
-an,
p z.,
miskan
||
mis-
kan
(daZnesné,
odos,
y a
-a/i).
Kai
ku iu
a-kamieniy
daik a a dziu
(daugiausia
asmen a dZiy)
ns.
Sauksmi-
ninko
o mos
u i
dalely e
-aj,
p z.:
jénai
~
JOnai,
pé ai
~
Pé ai;
auginai~
Aug inai,
juzénaj
~
Juzénai;
bi inikai
~
bi inykai
bi iniki,
é aj
||
é i.
Daugia-
skiemeniy
ZodZiy
ns.
Sauksmininko
o mos
gali
i
isiSkai
ne u é i
galinio
balsio
a
d ibalsio,
p z.:
ddbil,
Si uk
~
Simiuk,
u i an
~
Aji an
(|
un énaj
~
An dnai).
Dél
dgs.
naudininko
Z .
§
2,
dgs.
ie ininko
i
ilia y o
—
§
4.
ia
kamienas
§
7.
Ta méje
ia-kamieniy
daik a a dziy
ns.
a dininko
ki ciuo a
galiiné
-is
u i
ilga
balsj
(b alis
~
b oljs
,,b olis“,
kelis
~
keljs
,,kelias“,
malis
~
moljs
»molis“,
smelis
~
sméljs,
i is
~
Z y s_
,,Z y as“),
o
neki giuo a
—
umpa
(b iedis,
peilis,
Zédis).
Be
o,
ns.
a dininko
galiiné
-is
one iSkai
a i inka
i
Ik.
-ias,
p z.:
S écis
~
s é ias,
éjis
~
éjas.
A ika os
odo,
kad
Sia
galiine
u éjo
i
jducis
,,jau is“,
médzZis
(||
médis).
Ta més
ns.
kilm.
galiiné
-e
one iSkai
a i inka
Ik.
-io
(p z.,
b dle ~
b dlio),
naud.
-ij
~
-iui,
gal.
-i
~
-i
(b éli
~
b éli)
i
-iq
(S éci
~
s édia,
éji
~
éq),
in.
110
-'u?
(-'i )
~
-iu
(-i ),
il.
-in
(-in)
~
-in
(-i );
dgs.
a d.,
Sauksm.
-ii
(-ei)
~
-iai
(-iai),
kilm.
-'u
(-'%)
~
-iy
(-i ),
gal.
-is
(-is
||
-'us)
~
-ius
(ids,
p z.:
b élis
~
b élius,
S e-
éis
||
S eéus
~
s eci s),
in.
-ijs
(-eis)
~
-iais
(-iais).
Vns.
ie ininko
galiine
lemia
ki io
ie a:
neki éiuo a
galine
u in ios
o mos
baigiasi
-ii
~
-yj
<-yje
(su ii
~
sii yj,
éeji
~
éjyj),
0
ki iuo a
—
balsiu
-y
(mali
~
mol}
,,molyje“,
Smeli
~
smély
,,smélyje“).
Dél
dgs.
ie ininko
i
ilia y o
Z .
§
4.
Vns.
Sauksmininkas,
u in is
neki éiuo a
galiine,
baigiasi
-i
(b iedi),
o
ki éiuo a
—
balsiu
-y
(a kli
~
a kly).
Daugiaskiemeniu
ia-kamieniy
ns.
Sauksmininkas
daZniau-
siai
u i
galiine
-iy
~
-iau,
p z.:
a djiu
~
a éjau,
kaséjiu
~kaséjau,
k ei a u -
kiu
~
k ei a ankiau
||
k ei a unki,
aikdpalaikiy
||
aikdpalaiki.
Re iau
galine
-iu
gali
u é i
i
d iskiemeniai
ZodZiai,
p z.:
jduciu
||
jdu i,
S éciu
||
S e i.
Salia
dazZnes-
nés
Zodzio
b alis
ns.
Sauksm.
o mos
b ali
ka ais
pasi aiko
i
b alai.
Dél
dgs.
naudininko
Z .
§
2.
o
kamienas
§
8.
Daugumas
a més
o-kamieniy
daik a a dziu
linksniy
galiiniy
y a
os
pa ios,
kaip
i
Ik.
(ski iasi
ik
one iSkai):
ns.
a d.
[-/é -]
-a,
[Sak-]
-d,
kilm.
-as (-ds)
~
-os
(-6s),
naud.
-ai
~
-ai,
gal.
-u
~
-q,
il.
-an
(-én)
~
-on
(-6n);
dgs.
a d.,
Sauksm.
-as
~
-os,
kilm.
-u
(-@)
~
y
(-@),
gal.
-as
(-ds)
~
-as
(-ds).
Vns.
inagininkas
nuo
Ik.
ski iasi
mo ologi8kai
paki usia
galiine,
plg.
a més
ns.
in.
/é ai,
Sakai.
Galiiné
-aj
kildin ina
i8
-uj
~
-qj.
Si
galiiné
isiems
(i)o-kamieniams
a dazodziams
apibend in a
pagal
mo e i8kosios
giminés
ij a dziy
ns.
inagininka,
p z.:
anuj
~
andj
ana}
,,ana“,
Si ij
~
Si dj
||
Si a}
,Si a“
(apie
Sias
i a dZiy
o mas
da
Z .
§
42
i
15- a
iSnaSa).
Ilgesnémis
(d ibalsinémis)
galiinémis
y a
pakeis os
i
isu
ki y
mo e iSkosios
giminés
linksniuojamuju
Zodziy
( aip
pa
i
ka ais
pasi aikan iu
o-
bei
é-kamieniy
y iSkosios
giminés
daik a a dZiy)
ns.
inagininko
pap as osios
galiinés®,
plg.
§§
9-12,
16c,
25, 26.
Vns.
ie ininko
galiiné
y a
su umpéjusi:
-aj
(-67)
~
-oj
(-6j).
Dél
dgs.
ie ininko
i
ilia y o
Z .
§
4.
Vns.
Sauksmininkas
g e a
o my
su
galiine
-a
ka ais
u i
i
o mas
su
-a.
Pi mo-
sios
(p z.:
gdl a,'me ga)
y a
senesnés:
jy
galinis
-a
<-d,
o
an osios
(gal d,
me ga)
—
a si adusios
pagal
ns.
a dininka.
Dél
dgs.
naudininko
i
jinagininko
Z .
§
2.
io
kamienas
§
9.
io-kamieniy
daik a a dZiy
galiinés
y a
okios
pa ,
kaip
i
o-kamieniy
(Z .
§
8),
ik ai
po
j
a
suminkS éjusio
p iebalsio
a méje
jos
y a
da
daugiau
one i8kai
paki usios.
Ypa¢
y a
paki usios
neki éiuo os
galiinés,
plg.:
ns.
a d.
[sduj-]-e
~
[sduj-]-a,
[ aldz-]-2
~
[ aldz-]-id,
kilm.
-es
(-'6s)
~
-os
(-ids),
naud.
-ii
~
-ai
(-iai),
gal.
-i
~
-q
(-iq),
in.
-ij
(-ij)
~
-qj
(-i@j),
ie .
-ii
(-'67)
~
-oj
(-i6/),
il.
-in
-'6n)
~
-on
(-idn),
Sauksm.
-i
~
-a
(-ia);
dgs.
a d.,
Sauksm.
-es
~
-os
(-ios),
kilm.
-u(-’i)
~
-y
(-iq),
naud.
i
in.
-em
(-'dm)
~
-om
(-idm),
gal.
-is
(-is)
~
-as
(-ids),
ie .
-esi
|
®
T i ap adés
p iegaidés
Zenklelis,
aS8omas
kai éje
balsés
puséje,
odo,
kad
as
balsis y a
sup ieSakéjes,
o
p ieS
jj
einan is
p iebalsis
suminkS éjes.
®
Pladiau
apie
as
a més
ns.
jnagininko
o mas
Z .
K.
Mo kiinas,
[ a dZiuo iniy
biid a dziu
iekanos
y y
aukS ai iy
pie inéje
a méje,
,,Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
da bai*,
se ija
A,
.
2(7),
1959,
p.
198
.
wii

-ese
(-'dsi/~'dse)
~
-ose
(-idse),
il.
-esin/-esnal-esnan
(-'dsin|-'dsna|-‘dsnan)
~
-osen
|-osna]-osnan
(-idsen|-idsna|-idsnan).
Po os
io-kamieniy
daik a a dZiy
ns.
a dininkas
baigiasi
-i<-i:
ma i,
pa i
»zmona“.
é
é
kamienas
§
10.
Daugumas
a més
é-kamieniy
daik a a dziy
galiiniy
y a
os
pa ios
kilmés,
kaip
i
Ik.:
ns.
a d.
[kd -]-e
~
eae
~é,
ka -]
od
a)
[ka -]
-é,
kilm.
-es
(-és)
~
l-és
(-és),
naud.
-ij
~
-ei,
gal.
-i
~
-e,
il.
-in
(-én) ~
-én
(-én);
dgs.
a d.,
Sauksm
-es
~
-és,
kilm.
-'y
(-'i)
~
-iy
(-i ),
gal.
-is
(-is)
~
-es
(-és).
Dal
ns.
jnagininko
galiinés
-ii
(-ij)
Z .
§
8.
Vns.
ie ininko
galinis
balsis
y a
nuk i es.
Galininio_
ki gia imo
o my
daznai
nuk in a
i
-7
(~
-j),
p z.:
pamiské
»spamiskeje*
5
ukmeFgé
,,
Ukme géje“,
Fe é
Zie-
éje“,
be
sakoma
( eéiau)
i
su
-i:
pamiskéi,
¥e éi.
Negalininio
ki gia imo
o -
my
-j
isada
iSlieka,
p z.: késii ~
kO%éj,
upii
~
upéj,
Zémii
~
Zéméj.
Dél
dgs.
ie-
ininko
i
ilia y o
Z .
§
4.
Seniausia
ns.
Sauksmininko
o ma,
eikia
many i,
y a
su
galiniu
balsiu
.-i,
a si-
adusiu
i§
umpojo
-e,
p z.:
kd i,
ka i,
lapi.
Fo ma
su
-e
(8),
p z.:
ka e,
kd e,
lape
~
lapé,
y a
nauja,
a si adusi
pagal
ns.
a dininka.
Salia
kd i,
ka é
ka ais
pasi aikan i
o ma
ka e,
g ei iausiai,
y a
kon aminaciné
i§
d iejy
pi myjy.
Dél
dgs.
naudininko
i
inagininko
Z .
§
2.
Daik a a dZio
ka é
dgs.
a dininko,
naudininko
i
inagininko
o mos
ka ais
a ojamos
i
su
i-kamieniy
galiinémis:
a d.
ka is
~
ka ys,
naud.,
in.
ka im.
Po
sukie éjusio
/
é-kamieniy
daik a a dZiy
galiinés,
ypa¢ neki ciuo os,
daugeliu
a eju
isiskai
su apo
su
o-kamieniy
galinémis,
plg.:
ns.
a d.
[sdul-]
-a
~
[sdul-]
-é,
[pel-]
-
~
[pel-]-é,
kilm.
-as,
-8s,
naud.
-aj,
gal.
-u,
in.
-ai, -a}, ie .
-aj,
-é
||
-é,
il.
-an,
-én,
Sauksm.
-a
||
-a,
-a
||
-;
dgs.
a d.,
Sauksm.
-as,
kilm.
-'u,
-'#,
naud.,
in.
-am,-ém,
gal.
-as,
-&s,
ie .
-asi/-ase,
-Esil-ése,
il.
-asin|-asna(n),
- sin|-Esna(n).
i
kamienas
§
11.
i-kamieniy
galiines
ge iausiai
y a iSlaike
mo e iSkosios
giminés
galininio
ki ia imo
ZodiZiai,
plg.:
ns.
a d.
[Si d-]-is,
kilm.
-ies,
gal.
-i
~
-j,
il.
-i ,
Sauksm.
-ié;
dgs.
a d.,
Sauksm.
-is
~
-ys,
kilm.
[si d2-]-
~
[Si dz-]-iZ,
naud.
i
in.
-im
(plg.
§
2),
gal.
-is
( |
Si dis),
ie .
-isi
~
se/-ise
~
- se
(plg.
§
4),
il.
-isin
~
-ysen/
-isna(n)
~
-ysna
(n)
(pig.
§
4).
Vns.
naudininkas
daZniausiai
u i
io-kamieniy
daik a a dZiy
galine:
si dzii
~
Si dziai.
Senosios
i-kamieniy
yns.
naudininko
galiinés
-i
(<-ie
<-ei)
liekanu,
odos,
u i
e iau
pasi aikan i
o ma
Si dii,
o
aip
pa
sup ie eiksméjes
a-kamienis
Zodis
jiki
galii,,iki
galo“.
Galinis
-j
Gia
p idé as
pagal
ki y
(a,
0,
6)
kamieny
naudininko
galiines,
ku ios
baigiasi
balsiu
-i.
Dél
ns.
inagininko
galiinés
-ij
(si dzii
|
Si di )
Z .
§
8.
Vns.
ie ininko
o mos,
u in¢ios
ki i
ne
galiinéje,
baigiasi
-ij,
p z.:
nédsij
~
nésyj,
pal ii
~ pdl yj,
o
ki iuojamos
galiinéje
—
-i,
pyz.:
aki
~
ak ,
pi i
~
pi y.
§
12.
Mo e ikosios
giminés
negaliininio
ki ia imo
i-kamieniai
daik a a dziai
linksniuojami
isiSkai
aip
pa ,
kaip
negaliininio
ki éia imo
é-kamieniai
daik a a -
dziai
(§
10),
plg.:
ns.
a d.,
Sauksm.
[nds-]-e
~
[nds-]-é,
kilm.
-es,
naud.
-ii,
gal.
-i,
112
in.
-ii,
ie .
-ii,
il.
-in;
dgs.
a d.,
Sauksm.
-es,
kilm.
-'u,
naud.,
in.
-em,
gal.
-is,
ie .
-esi/-ese,
il.
-esin/-esna(n).
Taip,
pa yzdZiui,
linksniuojami
daik a a dziai:
gai e
~
gais é
(:
lk.
gais is),
iil e
~
il é
(:
il is),
kd e
~
ka é
(:
kd is),
ki e
~ klidi é
(-
kli i is),
kil’e
~
kilxé
(:
kalBis),
k ge
~
kiigé
(:
k igis),
pdl e
~
pdl é
(:
pdl is),
pasl?psne
~
paslépsné
(:
paslépsnis),
pazi i e
~
pazin é
(:
pazin is),
S i e ~
s i é
(:
s i is),
ugne
—
ugné
(:
ugnis), u ikS e
~
a iks é
(:
dnks is),
i e
~
dn é
(:
dn is).
Siu
daik a a dZiy
isy
ienaskai os
linksniy,
iSsky us
a dininka,
o
aip
pa
daugiskai os
kilmininko
i -galininko
galiinés
su
é-kamieniy
(p z.,
kd e
~
kd é)
galiinémis
su apo
one iSkai.
Véliau
i
ki y
linksniy
—
ns.
i
dgs.
a dininko,
dgs.
naudininko,
inagininko,
ie ininko,
ilia yyo
—
galiinés
bu o
pakeis os
pepe
é
kamieno
galinémis.
§
13.
Vy iSkosios
giminés
i-kamieniai
daik a a dZiai
a méje
be eik
isiSkai
pe éje
j
ia-kamienius,
ple:
ns.
a d.
[w/igl-]-is
~
[a gl-]-is,
[ ag-]-is,
kilm.
[wéigi-]-e
~
[a gl-]-io,
[ ag-]-
-ies
||
[ ag-]-e
~
[ ag-]-io,
naud.
-ij
~
-iui,
gal.
-i
~-j,
in.
~i
~
-i ,
ie .
-ij
~
-yj,
-i
~
- ,
il.
-in, -in,
Sauksm.
[ ag-]-ié
||
-is;
dgs.
a d.,
Sauksm.
[w gl-]-ij
~
-iai,
[ ag-]-is
~ -ys
||
[ ag-]-ei
~
-iai,
kilm.
-'u
~
-iy,
-'i
~
-i ,
naud.
-em
~
-iam,
-'dm
~
-idm,
gal.
-'iis
||
-is
~
-i s,
in.
-iis
~
-iais,
-eis
~
-iais,
ie .
-esi|-‘uose
(-ese)
~
-iuose,
-'uosi|-' ose
—
-iudse
(plg.
§
4),
il.
-esin
~
-iuo-
sen|-esna(n)
~
-iuosna
(n),
-' iosin
~
-i iosen|- iosna(n)
(plg.
§
4).
Vns.
kilmininkas
daZniausiai
u i
galiine
-e
~
-io,
o
dgs.
a dininkas
—
-ei
(neki Giuo a
-ij)
~
-iai.
Ta méje
y iskosios
giminés
aip
pa
y a
ki kSnis
~
ki ksnjs
,,ki kSnis“.
(i)u
kamienas
§
14.
u-kamieniy
daik a a dZiy
galiinés
daugiausia
pakeis os
a-kamieniy
gali-
némis.
ISlaiky as
u-kamienio
galiines
u i
ik
a ski i
linksniai.
Vns.
a dininko
galiiné
-u s
daugiausia
y a
i8likusi
ik ai
ki éiuo a,
pyz.:
alis,
medi s,
idiis.
Neki iuo a
-us dél
ZodZio
galo
edukcijos
daZniausiai
a iama
-as,
“p z.:
sunas
~
siiniis;
uFgas
—
u gus.
Re iau
i
-iis
>-ds
:
alds,
idas.
Tas
pa
pasaky ina
i
dél
dgs.
galininko,
plg.:
peli s
||
pelds
( eé.),
pie as
~
pie-
i s.
:
A ski y
u-kamieniy
Zod%iu
ns.
kilmininkas
u i
ik ai
galiine
-aus,
p z.:
alaiis,
medaiis,
idaiis.
Ki i
daik a a dziai
Salia
u-kamieniy
galinés
daZnai
gali
u é i
i
a-kamieniy
galiing,
p z.:
J/e aiis
~
lie aiis
||
lie a
~
lie o,
i Saiis
|
iF’a
~
iF¥o,
Zmagaiis
~
Zmogaiis
||
2méga
~
Zmégo.
Vns.
naudininko
galiiné
-aj
one iSkai
a i inka
Ik.
-ui
(siinai
~
siinui),
ns.
gal.,
kaip
i
dgs.
kilm.,
-w
~
-y
(s inu
~
siiny,
sun i
~
sing),
ns.
il.
-an
(ki giuo a
i
-un)
~ -un
( u?gan
||
u gui
||
u ga ,
idui
||
idai).
Vns.
inagininkas
daZniausiai
u i
a-kamieniy
galiine
-u
(ali ,
lie u,
medi,
s inu,
Emédgu),
eSiau
pasi aiko
i
su umpéjusi
w-kamieniy
galiiné
-wm
<-umi
(alu i ,
medu i ).
A ski y
ZodzZiy
ns.
ie ininkas
a ojamas
ik ai
su
galiine
-aj
~
-uj,
p z.:
idai,
i sai.
Ki y
u-kamieniy
daik a a dzZiy
ns.
ie ininkas
daugiausia
u i
a-ka-
mieniy
galiine
-i
(<*-en),
p z.:
cuk i
~
cuk é,
du igi
~
dangé,
u gi
~
u gé
( ee.
uF-gai).
&.
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
y inéjimai
113
Vns.
Sauksmininkas
daugiausia
iSlaiko
u-kamieniy
gal ine
-aw
(alai,
sunai
~
siinaii,
Zmaga ii
~
Zmogai ),
be
ka ais
pasi aiko
i
a-kamieniy
galiiné
(p z.,
Zmdgi
~
Emége).
Dgs.
a dininkas
i
Sauksmininkas
daZniausiai
u i
a-kamieniy
galiine
-ai:
le ai
~
lie ai,
pelai,
u gai,
i sai.
Re iau
pasi aiko
iSlaiky a
(pap as ai
y esnio-
sios
ka os
a s o y)
i
galiiné
-us
(-as)
~
-iis,
p z.:
pélus (pélas)
~
pélis,
pié us
~
pié iis.
j
Dgs.
naudininkas
i
inagininkas
pelim,
pe im
~
pie im,
sunim
~
siinim
y a
u-kamieniy
d iskai os
o mos,
plg.
§
2.
Ta iau
Salia
jy
daZniau
y a
a ojamos
a-kamienés
o mos:
naud. peldm,
sundm
~
siindm,
uFgam
( u gdm),
i sdm;
in.
pelais,
sunais
~
siinais,
u Fgais
( u gais),
i sais.
Dgs.
ie ininko
i
ilia y o
o mos
daugiausia
pada y os
pagal
a-kamienius,
p z.:
pel osi|pel iose,
pe uosi|pe uiose
~
pie uosé,
i suosi/ i Suose;
peluosin|peluosna(n),
pe uosin|pe uosna(n).
u-kamieniu
galines
y a
iSlaikes
ik ai
ienas
ki as
Zodis,
p z.:
pelusi
(pelusi),
pe usi;
pelisin,
pe usin.
Pas a osios
o mos
a ojamos
labai
e ai
i
ik ai
senyju a més
a s o u.
Dél
Siu
linksniy
pos pozicijos
da
plg.
§
4.
§
15.
i -kamieniy daik a a dZiy
galiines
daugiausia
y a
su apusios
su
ia-kamie-
niy
galinémis,
plg.:
ns.
a d.
[K iz-]-is
~
[k z-]-ius,
kilm.
-e
~
-io,
naud.
-ii
~
-iui,
gal.
-i
~
-iy, in.
-'u
~
-iu,
ie .
-ii
~
-iuj,
il.
-in
~
-iun,
Sauksm.
-iw
~
-iau;
dgs.
a d.,
Sauksm.
-ii
~
-iai,
kilm.
-'u
~
-iy,
naud.
-em
~
-iam,
gal.
-is
~
-ius,
in.
-iis
~
-iais,
ie .
-esi
~
-iuose/-ese
(-'uose)
~
-iuose,
il.
-esin
~
-iuosen|-esna(n)
~
-iuosna(n).
P iebalsiniai
kamienai
§
16.
Kaip
jau
miné a
(§§
1,
5),
a méje
p iebalsiniy
kamieny
daik a a dzZiai
daugiausia
u i
ki y
kamieny
galiines.
Pagal
daba ini
linksnia ima
Siu
daik a a dziy
galima
ski i
kelias
g upes.
a)
Zodziai
akmué,
aumué
linksniuojami
be eik
isai
kaip
a-kamieniai,
plg.
linksniy
galiines:
ns.
kilm.
[a@kmen-]-a
~
[akmen-]-o,
naud.
-ai ~
-wi,
gal.
-u
~
-q,
in.
-w,
ie .
-i
~
-é,
il.
-an
~
-ai,
Sauksm.
-ié
(Salia
a dininko
o mos,
p z.,
akmud);
dgs.
a d.,
Sauksm.
-ai,
kilm.-a
~
-#,
naud.
-dm,
gal.
-as ~
-us,
in.
-ais,
ie .
- osi/- o-
-se,
il.
- iosin|- iosna(n)
(plg.
§
4).
Ne e ai
i
iy ZodZiu
ns.
a dininkas
a ojamas
su
galiine
-as
~
-as:
dkmenas,
aiimenas.
b)
Zodzio
pemud
~
piemud
ienaskai os
o mos
daugiausia
u i
ia-kamieniu,
©
daugiskai os
—
i-kamieniu
daik a a dZiy
galines,
plg.:
ns.
kilm.
[piemen-|-e
~
-io,
naud.
-ij
~
-iui,
gal.
-i
~
-j,
in.
-'u
~
-iu,
ie .
-i
~
-,
il.
-in,
Sauksm.
-ié;
dgs.
a d.,
Sauksm.
-is
~
-ys,
kilm.
-u
~
-%,
naud.,
in.
-im,
gal.
-is,
ie .
-isi/-ise
~
- se,
il.
-isin
~
-jsen|-isna(n)
~
- sna(n)
(plg.
§
4).
Kaip
pemué
linksniuojama:
jezmud
~
juozmud
,,juosmuo™,
lemud
~
liemud,
u-
dué,
skemué
~
skiemué,
s amué
~
s uomuéd,
Selmué,
Su a
( ik
ns.
kilm.
Salia
daznesnés
o mos
S ine
~
Sinio
u i
i
Sunies),
esmud,
andué
(senosios
ka os
a -
més
a s o y:
undud);
ik
dgs.:
dSmenis
~
Gsmenys,
méimenis
~
mé menys.
A ski i
Sios
g upés
ZodZiai
da
gali
u é i
i
a-kamieniy
daik a a dZiy
galiines, p z.:
ns.
kilm.
s omena,
é’mena,
naud.
s uomenai,
é menai...;
dgs.
a d.
s amenai,
es-
menai;
asmenai,
meimenai,
naud.
s amendm,
eSmendm;
meimendm...
G e a
ns.
a dininko
o mos
Selmué
da
pasi aiko
i
sélmenas,
selmenis.
114
I&sky us
ns.
a dininka,
okias
pa
galiines
kaip
pemuo
u i
i
du is
~
dan ys
,dan is“,
debesis
||
debesis
~
debes s
( iesa,
Salia
daznesnio
dgs.
kilm.
debesi
~
debesij
ka ais
sakoma
i
debeSi
~
debesii{).
c)
Bu e
mo e iSkosios
giminés
p iebalsiniy
kamieny
daik a a dZiai
daba
dau-
giausia
u i
i-kamieniy
galiines,
plg.
ZodZio
sesué
( |
sesu d)
linksniy
galines:
ns.
,
kilm.
[sese -]-iés,
naud.
-ij
~
-iai,
gal.
-i
~
-j,
in.
-ii
(plg.
§
8),
ie .
-i
~
-F,
il.
-in,
Sauksm.
-ié
(g e a
a dininko
o my);
dgs.
a d.,
Sauksm.
-is
~
-ys,
kilm.
-i
~
-q,
naud.,
in.
-im,
gal.
-is,
ie .
-isi/-ise
~
- se,
il.
_isin
~
-ysen|-isna(n)
~
- sna(n).
Taip
linksniuojami
da
Sie
daik a a dZiai:
duk é
( ns.
kilm.
duk e ies
||
duk és);
ausis,
di is
~
du ys
( ik
dgs.),
pusis,
Saknis,
Zusis
~
Zqsis, Zu is.
Visu
ju
dgs.
kilmininkas
p ieS
galiine
u i
kie a
kamiengalio
p iebalsi.
3.
Ki éia imas
§
17.
Nekalbédami
apie
bend uosius
a més
i
lie u iy
li e a i inés
kalbos
daik a a dZiy
ki ia imo
dalykus,
cia
paminésime
ik ai
uos,
ku ie
a me
ski ia
nuo
li e a ii inés
kalbos.
1.
Pasi aiko,
kad
a ski i
daik a a dZiai
(d iskiemeniai
a
daugiaskiemeniai)
a méje
ki ciuojami
pagal
ki a
ki éiuo e,
negu
lk.
Sa o
ki Gia imu
gali
ski is
i
ienos
ki os
p iesagos
isi
(a
be eik
isi)
ediniai.
Zemiau
iS a dijamos
os
p ie-
sagos,
o
aip
pa
nu odomi
daZniausiai
a ojami
a ski i
ski ingo
ki éia imo
Zod¥iai.
a)
Ta méje
pas o y
ki j
u i:
d iskiemeniai
daik a a
dZiai:
g i iée
~
g incia
(:
1k.’
g ycid
2),
guioba
(:
guobd
4),
aigis
|
algis
2
(:
aigis
2);
daugiaskiemeniai
daik a a dZiai:
bép a is,
-e
(:
bep d is,
-é
2),
bedd bis,-e
(:
be-
da bis,-é
2),
bekélnis,-e
(:
bekelnis,
-é
2),
bexi dis,
-e
(:
besi dis,
-€2),
gil ine
(:
gil iné
3),
ke asi dis,
-e
(:
kie asi dis,
-€2),
minks asi dis
-e
(:
minks asi dis,
-é2),
paiilga éidis,
-e
(:
pailga eidis,
-é2),
skélinikas,
-e
~
skélinykas,
-é
(:
skolini kas,
-é2).
b)
An aja
ki iuo e
a méje
ki ciuojami
d iskiemeniai
daik a a dziai:
d umz-
las
(;
d umzlés
4),
:puSne
~
pusné
(:
pusnis
4),
sn ida
~
sniida
(:
sniida
4),
iéne
~
usné
(:
usnis
4),
Z aigide
(:
Z aigidé
4).
An osios
ki éiuo és
y a
i
daugiaskiemeniai
daik a a dZiai
su
p iesaga
-i e
~
- é,
p z.:
a i e,
Saki e,
iS i e.
Reikia
p idu i,
kad
os
i8ies
ediniy
yns.
inaginin-
kas
i
dgs.
galininkas
ki i
daugiausia
iSlaiko
galiinéje
(in.
a i ii,
Saki ii,
is i i ;
gal.
a i is
~
a y és,
Saki is
~
Saky és,
iS i is
~
is y és),
no s,
apsk i ai,
okiais
a ejais
jis
a i aukiamas
j
p ieSpasku inj
ilga
skiemeni
(plg.
ns.
in.
sli ai
»Sly a“,
dgs.
gal.
sli as
~
sly as).
An aja
ki iuo e
ki iuojamas
i
da
ienas
ki as
daugiaskiemenis
daik a a dis:
ga u kS e
~
ga a ks é
(:
ga dnks is
1),
pa a e
(:
pa a é
3»),
uzu is
~
uzaii is,
ns.
kilm.
uzu ice
~
uzaiicio
(:
izan is
1).
c)
T e iosios
ki éiuo és
a méje
y a
d iskiemeniai
daik a a dZiai:
b alis
~
b ol s
(:
b élis
1),
gu kSnis
~
gu ksnjs
(:
gi ksnis
1),
klanis
~
klons
(:
klénis
1),
kuSnis
~
kasn¥s
(:
kdsnis
1),
malis
~
moljs
(:
mélis
1),
Sduks as
(:
SdukS as
1),
?
Li e a ii inés
kalbos
ki ia imu
laikomas
»»Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno™
(Vilnius,
1954)
ki éia imas.
:
M5
mis,
plg.:
ns.
a d.
didela
~
didelé,
naud.
dideldi
~
dideléi,
gal.
didelu
~
didele,
in.
didelaj;
dgs.
a d.
didelas
~
didelés,
gal.
didelas
~
dideles.
Pagal
uos
linksnius
o-kamieniu
galinés
ka ais
p idedamos
i
ki y
linksniy
o moms,
plg.:
ns.
kilm.
didelés
||
didelés
~
didelés,
ie .
dideldj
|
dideléj
«dideléj,
il.
didelén
didelen
~
di-
delén;
dgs.
naud.,
in.
didelém
||
didelém
~
didelém,
ie .
dideldsj |
didelesi
~
didelésé,
il.
dideldsin
||
didelésin
~
didelésen.
3.
[ a dZiuo iniy
bid a dziy
liekanos
§
27.
Ry u
aukS aiziy
pie inés
a més
plo as
jeina
j
a
Lie u os
dali,
ku ioje
i a dziuo iniai
bid a dZiai
daba
be eik
ne a ojami.
Jy
unkcijas
Gia
daZniausiai
a licka
pap as ieji
bid a dziai.
Ta méje
kiek
dazniau
pasi aiko
ik ai
j ai iy
su-
daik a a déjusiu,
sup ie eiksméjusiy
i a dzZiuo iniy
bid a dziy,
plg.
ik inius
ie-
y
a dus:
bind éje
~
Bend dja
Skominéliu,
Vai k iny
k.
(Pabaisko
apyl.)
pie os,
dididje
~
Didzidja
Knizlaukio
k.
(Vép iu
apyl.),
Slabadés,
Ulyényku,
Vai k iny
k.”
(Pabiisko
apyl.)
pie os,
dubjéje
~
Dubidja
Slabados,
Vai kiny
k.
pie os,
iilgdje
~
Igéja
Mini ky
k.
(Misninky
apyl.)
di a,
plaééje
~
Placidja
Vai eliskiy
k.
(K iks-
énu
apyl.)
pie a,
smaildji
Kaimynéliy
k.
(Musninky
apyl.)
di a;
didzeje
bala
~
Didzioja
bala
Baguziskiy
k.
(K ikS ény
apyl.),
didzeje
pie a
~
Didzioja
pie a
San a-
kid
k.
(Viesqi
apyl.),
iilgieji
alkaj
~
Iigieji
alkai
Skominy
k.
(Pabaisko
apyl.)
ais-
as,
jilgdje
pie a
~
Ilgdja
pie a
Vindeikiai,
pla ieji
alkaj
~
Pla ieji
alkai
Skominu
k.
ais as;
(ne aisyklingai
pada y os
o mos)
auks djes
~
Auks déjos
Le& i ny
k.
(Juk-
noni j
apyl.)
di a,
pla usieji
Ske sinii
~
Pla usieji
ske siniai
Gaili iny
k.
(K iké é-
ny
apyl.)
di a.
Apie
ki us
sudaik a a déjusius,
o
aip
pa
sup ie eiksméjusius
Sios
a més
j a -
dziuo inius
bid a dzius
Z .
,,Lie u os
TSR
MA
Da bai“,
se ija A,
2(7),
1959,
p.
191 .
4.
Ki éia imas
§
28.
a)’
Ta més
d iskiemeniy
bid a dziy
ki ia imas
mazZai
ski iasi
nuo
Ik.
Miné inos
ik ai
Sios
smulkmenos:
1.
Vieno
ki o
biid a dzio
ki ia imas
nesu ampa
su
Ik.,
p z.,
e iaja
ki ¢iuo e
Ki ciuojamas
uémsus,
-i
(:
Ik.
amsus,
-i
4),
ke i aja
ki iuo e
—
keFSas,
-a
(:
ké -
Sas,
-d
3),
Si mas,
-a
(:
Si mas,
-d
3).
2.
T e iosios
ki iuo és
biid a dzio
b angus,
-i
yns.
a dininkas
ki j
u i
Sakny-
Je.
—
b iingus,
b i igi,
be .
g.
b iingu,
—
adinasi,
kaip
diskus,
diski,
inkus
~
dn-
kus,
iki
~
dnki®®.
;
3.
Mo e iSkosios
giminés,
.y.
(i)o-kamieniu
bid a dZiy
ns.
naudininko
ki -
Giuojama
galiiné:
bal di,
sausdi;
sald di
~
saldzidi,
aldi
~
Zalidi.
Taip
ki éiuojami
i
u
Kamieny
e iosios
bei
ke i osios
ki iuo iy
daugiaskiemeniai
biid a dziai,
p z.:
alkandi,
paiilgdi,
pu indi,
S e imdi;
nazulidi
~
nuoulnidi,
panaSdi
~
pana-
Sidi.
Daugiaskiemeniy
bid a dZiy
ki ia imo
ski umy
nuo
Ik.
pasi aiko
kiek
dau-
giau.
%
Dél
Siu
bid a dziy
ki ia imo
plg.
A.
Laigonai é,
Li e a i inés
lie u iy
kalbos
ki gia imas,
Vilnius,
1959,
p.
50.
122

1.
Bid a dZiai
su
p iesagomis
-onas,
-ona;
-i' as
~
-y as,
-i' a
~
-y a
a méje
ki éiuojami
eiqja
ki éiuo e,
p z.:
gel énas,
-a
~
gel dnas,
-d,
audénas,
-a
~
audénas,
-a;
unkS i as,
-a
~
anks y as,
-,
eli as,
Bae
él as,
-a;
dgs.
naud.
gel aniem,
gel anom,
audaniem,
audaném;
unkS i iem,
unkS i ém,
eli iem,
eli-
om.
Daugiausia
aip
ki éiuojami
i
p iesagos
-ingas,
-inga
ediniai,
p z.:
smalingas,
-d,
ge ingd
,,é inga“;
dgs.
naud.
smali igiem,
smalingém,
ge ingém;
dgs.
gal.
sma-
lingus,
smalingas,
ge ingas.
A ski i
p iesagos
-ingas,
-inga
bad a dZiai
ki éiuojami
kele iopai
—
e iaja
ki iuo e,
kaip
jau
miné a,
a ba
( eGiau)
u i
pas o u
ki i
.
P iesagoje
(kaip
Ik.)
a
Saknyje,
p z.:
le ingas,
le inga
le ingas,.
le inga
||
lie ingas,
lie inga;
dgs.
naud.
le ingiem,
le ingsm
il
le iigem,
le ingam
|
lie i igem,
lie ingam:;
dgs.
gal.
le ingus,
le ingas
||
lie ingus,
lie ingas.
D ejopai
ki éiuojami
sudu iniai
bid a dziai
su
p ieSdéliu
p ie-:
jie
a ba
u i
pas o y
ki i
p iesdélyje
(kalp
|
Ik.),
a ba
kilnojama
i8
galiinés
i
i
p ieSdéli,
p z.:
p ie-
du nis,
-e,
p iek aisis,
-e,
P ieku is,
-e
||
p edu nis,
el
p iedu nys,
-é,
p ekyaisis,
en
p iek ais}s,
-é,
p eku is,
en
p ieku s,
-é;
dgs.
naud.
p iedu nem
~
p iedu -
niam,
p iedu ném
||
p edu idm
~
p iedu nidm,
p edu ném
~
p iedu ném;
dgs.
gal.
p iedunis
~
p iedu nius,
p iedu nes.
T egiaja
,,a“
ki iuo e
ki éiuojamas
bid a dis
mélinas,
-a
~
mélynas,
-a
(mo e-.
TiSkosios
g.
ns.
a dininko
aip
pa
ki éiuojamas
pi masis
skiemuo!),
dgs.
naud.
meliniem,
meliném,
gal.
mélinus, mélinas.
2.
AukS esniojo
i
auk& élesniojo
laipsniy
bid a dZiai
a méje
y a
ke i osios
ki éiuo és.
Tos
ki éiuo és
dazniausiai
y a
i
bid a dZiai
su
p iesaga
-u inis,
-u ine
:
pasku inis,
-e,
pi mu inis,
-e,
idu inis,
-e;
dgs.
naud.
pasku iniem,
pasku i iém
(dél
galiinés
Z .
§
26),
gal.
pasku i ius,
pasku inis.
3.
Ki aip,
negu
Ik.,
ki iuojami
a ski i
p iesagos
-inis,
“ine
bad a dziai.
P z.,
a méje
pas o u
ki i
u i
mil inis,
-e
(:
Vk.
mil inis,
-é,
2),
mésinis,
-e
(:
meésinis,
-é
2);
eiosinis,
-e
(:
uosinis,
-é 2).
D ejaip
ki giuojami
aglinis,
-e
~
eglinis,
-é,
alksni-
nis,
-e,
beFZinis,
-e
—
an aja
ki iuo e
(kaip
Ik.)
i
pas o iu
ki iu
(dglinis,
-e,
alks-
ninis,
-e,
béFZinis,
-e).
SKAITVARDIS
1.
Kiekiniai
skai a dziai
Pag indiniai
§
29.
Ta més
pag indiniai
kiekiniai
skai a dZiai
sa o
da yba
daugiausia
ne-
siski ia
nuo
os
pa
uSies
Ik.
skai a dZiy.
A ski i
a
am
ik y
g upiy
(sakysim,
pil
=
019")
BRA
o a
kiek
paki e
ik ai
one iSkai,
plg.:
.
ienas,
iena
.
du,
d i
.
is
~
is
.
ke u i,
ké es
<
ké u ios
.
pinki
~
penki,
pi kes
~
peiikios
.
Sesi,
Sé8es
~
SéSios
.
sap ini
<sep yni,
sap ines
<
sep ynios
.
as ioni,
aX uones
~
aS onios
CNA
MNFWN
—
123
9.
de ini
~
de yni,
de ines
~
de ynios
10.
désims,
dexim is
11.
en iolka
<
ieniolika
20.
d idesims
21.
d idesims
ienas,
d idesims
iena
30.
iZdesSims
~
isdexims
40.
ké eZdesims
<
ké u iasdexims
100.
Sim as
1000.
ks u is
~
iiks an is.
Salia
kiekiniu
skai a dZiu
sap ineZdesims
,,70“,
as uoneZdesims
,,80“...;
iiks-
.
u i is
Sim as,
uks u is
di
Sim aj,
iks u is
di
sim aj
pi ke?desims...
daznai
(ypaé
y esniosios
ka os
a més
a s o y)
a
pa ia
eik’me
sakoma:
sap ine?
déxi i is
(<sep ynios
déSim ys),
a uone?
déxim is...;
enuolka
sim u’
(~
sim y),
d ilka
sim u,
d ilka
sim u
ii
pi keZdexims...
Plg.:
md
jai
sap ine?
désim is
Sesi
mé ai;
us
kdF i adaj
makéje
ax a idlka
de iiéika
sim u;
jisai
be
d idesSims
ke u a
Sim u
nepa duoda.
§
30.
Skai a dis
ienas™
linksniuojamas
kaip
a-,
0
iena
kaip
o-kamieniai
bid-
a dZiai
(§§
23,
25).
Skai a dzio
di,
d i
kilmininko,
naudininko
i
inagininko
o mos
y a
os
pa ios
kaip
y iSkajai,
aip
i
mo e i8kajai
giminei:
kilm.
d eji
~
d iejq
a ba
d ié,
naud.
i
in.
d iem.
Vy i8kosios
giminés
ie ininkas
d ejubsild ejubse
~
d iejuosé,
il.
d e-
juosin
~
d iejiiosen|d ejuiosna(n)
~
d iejiiosna(n),
mo e iSkosios
giminés
ie .
d e-
josild ejése
~
d iejosé,
il.
d ejésin
~
d iejésen|d ejésna(n)
~
d iejésna(n)
(plg.
§
4).
Taip
pa ,
kaip
di,
d i,
linksniuojami
i
aba,
abi.
Tik ai
a dininkg,
i
galininka
be u i
abiidu,
abid i
—
ki i
linksniai
ne a ojami.
Skai a dzio
i is
a ski as
y iskosios
i
mo e igkosios
giminés
o mas
u i
ie i-
ninkas
i
ilia y as:
ie .
ijuosi i ijuose,
i ijésili ijése,
il.
ij osin| ijuosna(n),
ijésin| ijésna(n).
Ki y
linksniy
o mos
giminés
neski ia:
kilm.
ijé
~
iji,
naud.
i
in.
im
~ im,
gal.
i is.
Skai a dzio
ke u i
galiinés
y a
os
pa ios,
kaip
i
ia-kamieniy
bid a dziu
(p z.,
naujas,
§
23),
o
ké es
~
ké u ios
—
kaip
io-kamieniy
bid a dziy
(p z.,
nauja,
§
25)
daugiskai os
o my.
Be
mo e iSkosios
giminés
a dininko
o mos,
balsio
u
po
p iebalsio
¢
pap as ai
ne u i
i
galininko
o ma:
ké is
~
ké u ias.
Su
mo e i8-
kosios
giminés
galininku
y a
su apes
i
y i8kosios
giminés
galininkas
ké is.
Taciau
jo
galiiné
-is
a méje
gali
bi i
one i8kai
a si adusi
kaip
i8
-is,
aip
i i8
-ius.
Sio
linksnio
o ma
ké (u) us
pasi aiko
Cidbiskio,
Misninky
apylinkése
i
ki u
a més
plo o
y iniame
pak aS yje.
Ja
aip
pa
u i
i
g e imos
y y
auk8 ai iy
a més,
po
suminks é-
jusio
p iebalsio
(a
j)
iSlaikan ios
s eika
-us
(Ku kliai,
Lydudkiai,
Zél a,
Molé ai
Gied aiéiai...).
Kaimynai
KaiSiado iq
apylinkiy
idu io
auk® ai iai
(p z.,
Zasliai)
81
galininka
u i
su
-is,
no s
a ski ose
ie ose
(p z.,
Palémené)
Salia
jo
da
pasi aiko
i
o ma
su
-ius.
Galima
da
p idé i,
kad
galiiné
-is
bidinga
i
K.
Si ydo
aS ams,
%
Kaip
Ik.
(plg.
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
p.
93)
8),
aip
i
a méje
Wendin
da
gali
bi i
a ojamas
biid a dzio
a
j a dzio
eikSme,
p z.:
lika i
iena
ki
(=
kaip)
Di
S eos
3
su
ud
aiki
daba
ienxs
a gus;
enais
mé ajs
bi a
labaj
unkS i us
pa dsa is;
jié
ki
gaidiel
yienus
p es
kj u
Sakinéji:
més
diz
iéna
bdkana
(=
képalo)
dypnas
ne dlgem.
124
plg.:
pinkis
SP
I
252.9,
sep inis
SP
1
140,,
Salia
elnius
SP
I
141,,,
e szkiécius
SP
IL
16339.
Kaip
ke u i,
ké es
linksniuojami
i
pi ki,
pi ikes;
SeSi,
Sé5es;
sap ini,
sap ines;
as uoni,
aS uones;
de ini,
de ines.
Skai a dis
désims
nelinksniuojamas.
Linksniuojamoji
jo
o ma
deSim is
(kiek
daZniau
a ojama
ik ai
y esniosios
ka os
a més
a s o y)
u i
as
pa ias
galiines,
kaip
i
i-kamieniai
daik a a dziai
(plg.
§
11),
ik ai
g e a
daugiskai os
kilmininko
desim&i
~
deXimciqj
pasi aiko
i
desim i
~
deSim ij.
Skai a dziai
en olka
—
de indika
u i
ienaskai os
linksnius.
Jy
galiinés
y a
os
pa ios,
kaip
i
o-kamieniy
daik a a dZiy
(§
8),
ik ai
galininkas
u i
umpa
-a,
.
y.
su ampa
su
a dininku.
Skai a dis
si i as
linksniuojamas
kaip
a-kamieniai
daik a a dZiai
(§
6),
0
uks-
u is
daugiausia
(0
jaunesniosios
ka os
a s o y
isada)
—
kaip
ia-kamieniai
daik-
a a dZiai
(§
7).
Senoji
ka a
ji
ka ais
da
a oja
i
su
é-kamieniy
daik a a dziy
galiinémis,
plg.:
ns.
a d.
uks u i e
~
iks an é,
ns.
kilm.,
dgs.
a d.
iks u i es
~
iiks an és,
dgs.
naud.
i
in.
uks ui em
~
iks an ém.
Tokios
o mos,
g ei iausiai,
y a
a si adusios
ie oj
senesniy
mo e iSkosios
giminés
i-kamieniy
o my
(plg.
mo e i8-
kosios
giminés
i-kamieniu
daik a a dziy
pe éjima
i
é-kamienius
—
§
12).
Sudu iniai
skai a dZiai
d idexims
—
de ineZdesims
nelinksniuojami.
Samplai-
kiniy
skai a dZiu
(suda y y
i8
keliy
ZodZiy)
linksniuojami
isi
ZodZiai,
p z.:
a d.
du
iks uiéi
is,
Sim aj
de ini,
kilm.
d eja
iks uiéu
i ija
Sim u
de i n
i
.
.
Dauginiai
§
31.
Pi miausia
miné ini
okios
pa ios
da ybos
dauginiai
skai a dZiai,
kaip
i
Ik.:
ene i
~
iene i,
iene es
~
iene ios;
abeji,
dbejes
~
abejos;
d eji,
d éjes
~
d éjos;
i eji,
i éjes
~
éjos;
kei e i,
kéi e es
~
ké e ios;
pi ke i,
pinke es
~
peiike ios...
de ine i
~
de yne i,
de ine es
~
de yne ios.
Su
p iesaga
-e -
ka ais
sakoma
i
d eje i,
d éje es
~
d éje ios;
i eje i,
i éje es
~
éje ios.
G e a
dauginiy
skai a dZiy,
u in¢iy
p iesaga
-e -,
a méje
da
a ojami
os
pa ios
eik8més
skai a dZiai
su
p iesaga
-el-:
eneli
~
ieneli,
ieneles
~
ienelios,
pinkeli,
pinkeles
~
pe ikelios;
SeSeli,
Séseles
~
Séselios; sap ineli
<
sep yneli,
sap i-
neles
<
sep jnelios;
as aneli
~
aS uoneli,
a¥ uoneles
~
as ionelios;
de ineli
~
de-
yneli,
de ineles
~
de ynelios.
Salia
mo e iSkosios
giminés
a dininko
o my
iene es,
ieneles,
galininko
ie-
ne is
~
iene ias,
ienelis
~
ienelias
da
pasi aiko
o mos
su
Sakniniu
-e-:
a d.
éne es
~
éne ios,
éneles
~
énelios,
gal.
éne is
~
éne ias,
énelis
~
énelias.
Pas a osios,
g ei iausiai,
a si adusios
pagal
d éjes
a
d éje es,
kéi e es
( a d.);
d éje is
~
d éje ias,
kéi e is
~
ké e ias
(gal.).
Dauginiai
skai a dZiai
a ojami
su
daugiskai iniais
daik a a dZiais,
p z.:
d éjes
(d éje es,
d éjeles)
di is,
kéi e es
Sakes,
de ine i
(de ineli)
mé aj.
;
Linksniuojami
dauginiai
skai a dZiai
kaip
pag indinis
skai a dis
ke u i,
ké es
(§
30).
Vy i8kosios
giminés
galininko
galiné
daugiausia
y a
-is
(d ejis,
i ejis),
ik
a iau
y inés
a més
ibos
pasi aiko
i
-us
(d ejis,
ejis).
Salia
mo e i8kosios
125
giminés
dauginio
skai a dzio
éjes
naudininko
i
inagininko
o mos
é ejém
ka ais
sakoma
i
ijém,
p z.:
ijém
pi s inem
neus éks
Sulu;
su
ijém
kéinem.
Pas a oji
o ma,
g eigiausiai
,
y a
kon aminacinis
pe di binys
i8
ejdm
i
im.
Kuopiniai
§
32.
Ta més
knopiniy
skai a dzZiy
da yba
okia
pa i,
kaip
lk.:
d éje as,
i é-
je as,
kéi e as,
pi ike as
~
pe ike as,
de ine as
~
de yne as.
Sios
iSies
skai a dZiai
gali
bi i
a ojami
i
su
y i8kosios
i
su
mo e iSkosios
giminés
daik a a d iais,
p z.:
éje as
a kli,
kéi e as
pa su;
piike as
kd -
u,
SéXe as
Railu.
Kuopiniai
skai a dZiai
u i
ienaskai os
linksnius.
Jy
galiinés
daugiausia
os
pa ios,
kaip
i
a-kamieniu
daik a a dziy
(§
6),
ik ai
a dininkas
i
galininkas
ka -
ais
gali
u é i
da
i
galiine
-a,
p z.:
pinke a
pa su
ldks a,
éje a
kdFiu
ganasi;
ké e a
a khi
pa da e,
as o
ne a
is u
lape
minese.
Sios
o mos
(kaip
i
ienuo-
lika—de yniolika)
laiky inos
be a dés
giminés
a dininko-galininko
liekanomis.
T upmeniniai
§
33.
Tokio
ipo
upmeniniai
skai a dZiai,
kaip
lk.
iena
ecioji,
ys
aS un-
osios,
a méje
ne a ojami;
ie oj
jy
sakoma:
(
ienas)
i éédalis,
(
ienas)
kei i -
adalis,
di
pink adalii
~
du
penk adaliai,
is
ax un adalii
~
ps
as un ddaliai
i
e
Sios
iSies
skai a dZiai
u i
ik ai
y i8kosios
giminés
o mas;
jy
sudu iniai
sandai
éédalis,
kei i adalis
i
k .
linksniuojami
kaip
ia-kamieniai
daik a a dZiai
(§
7).
T upmeninio
skai a dzio
eik8me
a ojamas
i
Zodis
puse
~
pusé
(linksniuo-
jamas
kaip
é-kamieniai
daik a a dZiai,
§
10).
Skai a dziai
pusu i a
~
pusa i o,
puSsi éée
~
pus écio,
puskei i a
~
puske -
i o....
y a
kai omi
giminémis,
be
nelinksniuojami;
jy
a ojamos
ik
kilmininko
“ o mos,
p z.:
puSi éée
maisxa
~
pus écio
maixo,
puSi eéds
lun és
~
pus ecids
len és.
2.
Kelin iniai
skai a dziai
§
34.
Ta més
kelin iniu
skai a dziy
da yba
iS
esmés
nesiski ia
nuo
Ik.,
plg.:
pi mas,
-d;
u i as,
-d
~
aji as,
-a;
i écis,
-é
~
édias,
-id;
kei i as,
-d;
de i i as,
-d;
desim as,
-a;
d idesim as,
-a;
d idexim(s)
pi mas,
-d.
Tik ai
kelin iniai
skai a -
diiai
nuo
,,11“
iki
,,19“
a méje
gali
u é i
d ejopas
o mas
—
Salia
enuolk as,
-a,
d ilk as,
-a
y esniosios
ka os
a més
a s o y
gana da%nai
da
y a
a ojama
i
enalikis,
-e
~
ienuolikis,
-é,
d ilikis,
-e
~
d ylikis,
-é
i
. .
§
35.
Skai a dZio
pi mas
linksniai
u i
as
pa ias
galiines,
kaip
a-kamieniai,
©
pi ma
—
kaip
o-kamieniai
bid a dZiai
(§§
23,
25).
Taip
pa
linksniuojami
i
ki i
a-,
o-kamieniai
kelin iniai
skai a dZiai.
Skai a dziai
écis,
enalikis,
d ilikis...
linksniuojami
kaip
ia-kamieniai
(§
23),
i ecé —
kaip
io-kamieniai
(§
25)
i
enalike,
d ilike
—
kaip
é-kamieniai
(§
26)
bid-
a dZiai.
Kaip
am
ik i
ia-kamieniai
bid a dziai,
aip
i
skai a dZiai
enalikis,
d ilikis
ix
k .
Salia
ns.
naudininko
bid a dinés
galinés
( enalikem
~
ienuolikiam,
d ilikem
~
d ylikiam)
ka ais
u i
i
daik a a dine
( enalikij
~
ienuolikiui,
d i-
likii
~
d ylikiui).
126
Kelin iniy
samplaikiniy
skai a dziy
linksniuojamas
ik
pasku inis
Zodis,
p z.:
ns.
a d.
uks un is
de ini
Sim aj
pink as,
kilm.
uks u is
de ini
Sim ai
pi k a...
dgs.
a d.
uks ui is
de ini
Sim aj
ke u elikii
mé aj,
in.
uks u i is
de ini
Sim ai
ke u elikiis
mé ais.
3.
Ki éia imas
§
36.
S a besnés
a més
skai a dziy
ki ia imo
ski ybés
nuo
Ik.
y a
okios:
a)
Kiekiniy
pag indiniy:
1,
Ri miSkai
skai iuojan ,
skai a dziy
,,4“
—
,,6“
gali
bi i
ki ciuojamas
pi ma-
sis
skiemuo:
ké u i,
pi iki,
Sési.
2.
Skai a dzio
iena
ns.
naudininko
o ma
ki i
u i
galiinéje:
endi
~
iendi
(plg.
§
28a).
3.
Skai a dZio
is
naudininko
i
jinagininko
o my
p iegaidé
y a
i ap adé:
im
(plg.
§
17,3).
4.
Skai a dZio
deSim is
a ski u
linksniy
o mos
g e a:
galiininio
ki cio
ka ais
( eGiau)
gali
u é i
i
Sakninj,
p z.:
ns.
a d.
deSim is
||
déxim is,
kilm.
desim ies
l
désim es.
5.
Skai a dzio
sim as
daugiskai os
o mos
ki j
u i
Saknyje,
jeigu
jos
eina
po
ki o
skai a dzio,
p z.:
du
sim ai,
d ilka
Sim u
~
d }lI(i)ka
Sim y,
i im
Sim am,
d iem
Sim ais,
be :
Sim ai
ju
indi
sk aida;
i
jé6
Sim ais
nepapi ksi.
b)
Dauginiu:
G e a
galinéje
ki iuojamu
a dininko
o my
sap ine i,
sap ineli,
as ane i,
aS aneli,
de ine i,
de ineli
a ojamos
o mos,
u in¢ios
ki i
p iesagoje:
sap ine i,
sap ineli,
as uone i,
as uoneli,
de ine i,
de ineli.
Fo mos
su
Siuo
ki iu
a si adusios
pagal
sap ini,
as uoni,
de ini,
ku
ki is
is
umpos
galiinés
a i auk as
désningai.
c)
Kelin iniu:
1.
pi mas,
-d
ns.
jnagininko
i
dgs.
galininko
o my
daZniausiai
ki iuojama
galiiné:
pi mu,
pi mai;
pi mis,
pi mxs.
Tu
o my
galiiné
p adé a
ki iuo i
dél
ki y
kelin iniu
skai a dziy
analogijos,
p z.,
u i as,
-@
~
a i as,
-d
—
ns.
in.
un ii,
un aj;
dgs.
gal.
un iis,
un és.
Mo e iskosios
giminés
skai a dziy
pi ma
—
deSim a,
d idesim a
—
de ine?-
desim a
ns.
naudininkas
ki j
u i
galiinéje,
p z.:
pi mdi,
ke i di,
d idesim di...,
kaip
i
o-kamieniy
biid a dZiy
as
pa s
linksnis
(§
28
a).
2.
enalikis,
-e
—
de inelikis,
-e
~
de yniolikis,
-é
ki éiuojami
an aja
ki ¢iuo e
( enuolk as,
-a...
u i
pas o y
ki i,
kaip
Ik.).
TVARDIS
1.
Bend osios
pas abos
§
37.
Daugumas
a més
i a dZiy
y a
ie
pa ys,
kaip
i
Ik.,
ik
kai
ku ie
kiek
pa-
ki e
one i8kai,
mo ologiSkai,
a ski y
i a dZiy
paki usi
eikSmé,
ienas
ki as y a
pa ekes
i§
sla y
kalby.
P z.:
1.
Asmeniniai:
45, i,
jisai™
||
dns
,,jis“,
ana
,,ji*,
més,
jus
~
jiis,
jié
||
ane
~
Gnie,
jos
||
Gnas
~
Gnos.
44
T umpoji
o ma
jis
isiskai
ne a ojama.
Su
dalely e
-ai,
ku i
sa o
paZymimaja,
i inamaja
eikime
a méje
y a
p a adusi,
a ojami
i
a ski i
ki i
j a dZiai
(plg.
oliau).
127

2.
Sang aZinis
sa i
~
sa é.
3.
Sa ybiniai:
mana
~
mano,
a a
~
a o,
sd a
~
sa o.
4.
Pa odomieji:
ands,
andi<andji*
,,ana“,
Si as,
Si aj ~
Si oj
,,Si a“,
as
||
asai,
oj
,, a“,
ks
||
aksai
~
oksai,
éke
~
okia,
Si aks
~
Si oks
||
Si aksai
~
Si oksai,
Si ake
~
Si okia,
as
pac
~
as
pa s,
éj
pa i,
pac
as,
pa i
di,
éks
pac,
aksai
pai,
éke
pa i
(pai).
5.
Klausiamieji-san ykiniai:
kas,
kéks
||
kaksai
~
koksai,
kéke,
ka as,
ka oi,
ku is,
ku éi
( e as),
keli,
-es
~
-ios,
keli i as,
-a,
kele i,
-es,
kané
»kieno“.
6.
Neapib éZiamieji:
kas,
kdks
||
kaksai,
kéke,
ka as,
-6j,
keli,
-es,
kelélka<
keliolika,
kéle as,
be
kas,
be
kéks
||
be
kaksai,
be
kéke,
be
ka as,
be
ka éi,
ka as-ne-ka as,
ka éj-ne-ka éj,
kai
kas,
kaina
kas,
kaina
ka as,
kaina
kéks
(kaksai),
Sis
as,
Soks
oks
||
seksai
aksai
~
Sioksai
oksai,
Soke,
oke,
ki as,
ki aj
~
ki oj,
kas
ki a,
ienas
ki as,
iena
ki a,
ki éks,
-e,
ki oniskas,
-a,
isas,
-a,
iskas,
iséks,
-e,
niekas,
ni
joks,
-e
,,né
joks,
-ia“,
ni
kéks
(kaksai),
-e
,.né
koks,
-ia“
.
Vie oj
kiek ienas,
-a
daugiausia
a ojami
sla i8kos
kilmés
i a dzZiai
kdznas,
-a,
anes.
-d.
7.
Pazymimasis
pace,
pa i.
2.
Linksniayimas
Negimininiai
i a dZiai
§
38. as,
i;
sa i.
Vienaskai a
Daugiskai a
V.
as,
h
més,
jus
K.
mani,
a i,
sa i
miusu,
jusu
N.
md ,
du,
sdu
mum,
jim
G.
mani,
a i,
sa i
mumis,
jumis
In.
mani,
a im,
sa in
mim,
jim
V .
mani,
a i,
sa i
mumisi/mumise;
jumisi|jumise
Be
umpesniy
o my
ds,
12,
ns.
a dininkas
ka ais
da
u i
ilgesnes:
den,
ase-
naj;
ujen,
ijenaj.
Jas
daugiausia
a oja
ik
y esnioji
ka a.
Vns.
kilmininko
i
galininko
o mos
a méje
daugiausia
y a
ienodos:
mani
~
mané@,
a i
~
a é,
sa i
~
sa é.
Salia
mani,
a i,
sa i
e ka iais
pasi aiko
ns.
galininko
o mos
mani,
a i,
sa i.
Jos
gali_
bi i
senesniyjy
o mu
mane,
a é,
sa é
lieckanos
( a méje
-é>-i),
a iau
Siy
i a dZiu
ns.
galininkas
su
-i
pasi aiko
i
ose
y inése
lie u iy
a mése,
ku ios
iSlaiko
s eika
senaji
-é
(p z.,
apie
T e eéiy),
aip
pa
a mése,
ku iose
seno inis
-en >
-e
(Palomené,
Zasliai
i
ki u ).
Dél
o
ns.
galinin-
ko
o my
su
-i
kilmé
y a
neai8ki?®.
Dgs.
kilmininkas
daugiausia
y a
muisu
~
miisy,
juisu
~
jiisy
(Sios
o mos
a oja-
mos
i
kaip
sa ybiniai
i a dZiai).
Ka ais
da
pasi aiko
ns.
kilmininko
pa yzdziu
*
A ski y
mo e iSkosios
giminés
i a dziy
pap as osios
ns.
a dininko
i
inagininko
o mos
y a
pakeis os
su umpéjusiomis
j a dziuo inémis
o momis
(apie
jas
pla iau
Z .
,,Lie u os
TSR
MA
Da bai“,
se ija
A,
2(7),
1959,
p.
195
.).
Salia
pap as uju
Su umpéjusias
i a dZiuo ines
o mas
ka ais
u i
i
y iSkosios
giminés
dgs.
a dininkas,
p z.:
aniei,
kaj iei,
Si jel,
ei.
Taciau
Sios
o mos
pasi aiko
ne
isame
a més
plo e
—
jos
daugiausia
a ojamos
ik ai
CidbiSkio
i
Mus-
ninky
apylinkése.
*
Pilg.
J.
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
.
3,
Wa sza a,
1956,
p.
137;
Z.
Zinke-
i ius,
Lie u iy
dialek ologija,
p.,
299.
128
pada y os
o mos
mumi
~
mum@,
jumi
~
jum@
(plg.:
jisai
mumi_
nep ase;
jis
jumi
a éje
un
mumis
,,i8
jsy
a éjo
pas
mus“).
Kaip
dgs.
naudininkas,
daZniausiai
oks
pa
y a
i
dgs.
inagininkas
(plg.:
neik
su
mim;
su
jum
né
ké
Snekéi).
Reégiau
pasi aiko
dgs.
inagininkas
mumim,
jumi h
(plg.:
su
mumim
and
né neka;
a&
su
jumim
no u
azude).
;
Dgs.
galininkas
daZniausiai
y a
mumis,
jumis;
e esnés
galininko
o mos
mumi,
jumi.
§
39.
Ki i
negimininiai
j a dZiai
u i
ik
ienaskai a.
Jy
galiinés
daugiausia
os
pa ios,
kaip
i
a i inkamy
Ik.
i a dZiu,
ik ai
a ski y
linksniy
kiek
ski iasi
one i8-
kai,
plg.:
kas,
niekas,
Sis
as
ké,
nieka,
$6
6
kém,
niekam,
Sim
am
ki ,
nieku,
$i
ii
kué
||
k iom, nieku,
Sué
ud
Siom
ulom
BOARS
Kilmininkas
da
u i
klausiamaja,
san ykine
i
nezymimaja
eikSme
a ojama
o ma
kané,
p z.:
kan6
Si ai
kepu e
?
kané
padé a,
as
ji
pasiiims;
nemé ik
akmenii
—
da
kan6
hingu
jiimusi.
Fo ma
kané,
g ei iausiai,
a si adusi
i8
kend<kiend,
.
y.
i8
i a dzio
kienas
(daba
pasi aikan io
ik
y inése
lie u iy
a mése,
p z.,
Laziinuose,
Ge ééiuose,
Zie eloje)
ns.
kilmininko.
Salia
galininko
Si
i
pasi aiko
i
Si
ni
(plg.:
da e
54
i
pasdégas),
ku
Si,
ma y ,
a si ado
pagal
an ajj
sanda
( i).
Vns.
inagininkas
k liom
(<
kuomi),
Suom
uom
(<siuomi
uomi),
kaip
i
gimininiy
i a dziy
o
linksnio
o mos
su
-m,
daugiau
a ojamos
y esniosios
ka os
a s o u.
Vie ininko
o mas
pa aduoja
p ie eiksmiai:
ku/,
nieku ,
Si
i
,,8en
en“.
I a dis
keldika
linksniuojamas
kaip
skai a dis
enuolka
(§
30).
Gimininiai
i a dZiai
a
kamienas
§
40.
a-kamieniy
i a dziy,
p z.:
ands,
Si as,
isas,
daugelis
linksniy
galiniy
-y a
os
pa ios,
kaip
i
a-kamieniy
biid a dZiy
(§
23);
ski iasi
ik
ienu
ki u
a eju.
Kai
ku iy j a dZiy
ns.
inagininkas
u i
ejopas
galiines:
-w,
-uo
i
-uom,
plg.:
ani ,
anué,
an iom;
ka i ,
ka ué,
ka uiom;
si i,
Si ué,
Si iom.
Senesniasias
galines
-uo
a ba
-uom
(<-uomi)
u i
da
ds:
ud,
om.
Dazniausiai
a ojamos
Siu
i a dZiy
o mos
su
-wo;
su
-uom
labiau
y a
biidingos
y esniosios
ka os
a s o ams,
o
su
-u
isiskai
e ai
bepasi aiko.
Ki y
a-kamieniy
i a dziy
ns.
inagininko
galiiné
isada
y a
-u
(<-uo),
p z.:
ki i,
ki énisku,
kéinu,
kelin i,
is .
I a dziai
ands,
ka as,
Si as,
as
u i
senesniasias
dgs.
a dininko
i
galininko
galines:
a d.
anié,
kai ié,
si ié,
ié;
gal.
an ios,
ka uos,
Si os,
ios.
Ki y
a-kamie-
niy
i a dZiy
Siy
linksniy
galinés
y a
su umpéjusios:
a d.
ki i,
ki éniski,
kéEni,
keli i;
gal.
ki us,
ki éniskus,
ké=nus,
kelin is.
9.
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
y inéjimai
129
ia
kamienas
§
41.
ia-kamieniai
j a dziai,
p z.:
jisai,
kéks
(kaksai),
linksniuojami
panasiai
kaip
i
o
pa
kamieno
bid a dziai
(§
23).
Tik ai
Sie
i a dZiai
be eik
isada
u i
iSlaike
senesniasias
ns.
inagininko,
dgs.
a dininko
i
galininko
galiines,
p z.:
ns,
in.
jud
||
jom,
kakué
||
kak iom,
dgs.
a d.
jié,
kakié,
dgs.
gal.
juos,
kak ios.
Salia
asmeninio
i a dZio
ns.
a dininko
o mos
jisai
a
pa ia
eikS’me
labai
daznai
a ojamas
j a dis
dns
(<4nas),
0
g e a
dgs.
a dininko
jié
—
dne
~
dnie
a ba
( e¢iau)
dnis
~
dnys.
:
I a dziai
keli,
kele i
u i
ik
daugiskai os
linksnius,
ku iy
galiinés
isi8kai
os
pa ,
kaip
i
bid a dzio
naujas
galinés
(§
23).
Nuo
ki y
ia-kamieniy
sa o
linksnia imu
kiek
ski iasi
i a dis
pde
~
pa s.
A ski i
Sio
i a dZio
linksniai
u i
iSlaiky as
i-kamieniy
galiines,
plg.:
ns.
kilm.
pa ies,
gal.
pa i
~
pa i,
dgs.
a d.
pd is
~
pa ys.
Ki y
linksniy
galiinés
y a
ia-kamieniy.
Sio ka-
mieno
galiine
daZnai
u i
i
ns.
kilmininkas:
pace
~-pacio.
Salia
ns.
galininko
pa i
ka ais
pasi aiko
i
pdci
(plg.:
paci
didZdusi
dd bu
padé em;
jisai
un
paéi
ka ali
bi a
nu éjis
,,jis
pas
pa i
ka aliy
bu o
nuéjes“).
Sios
o mos’é
y a
a si adus
pagal
ki us
linksnius,
désningai
u in¢ius
a ika g
¢.
I a dzio
pac
ns.
inagininko
i
dgs.
galininko
galiinés
y a
su umpéjusios:
ns.
in.
paéu,
dgs.
gal.
paéiss
||
pacis
~
paciis.
o
kamienas
§
42.
Daugumas
o-kamieniy
j a dziy
u i
as
pa ias
galiines,
kaip
i
Sio
kamieno
biid a dZiai
(§
25).
Kai
ku iy
j a dZiy
ie oj
ns.
a dininko
pap as yju
o my,
kaip
jau
miné a
(plg.
15- a
i8na8a),
daZniausiai
a ojamos
su umpéjusios
j a dziuo inés
o mos
(p z.:
andj,
ka éi,
Si aj...).
Vns.
inagininkas
isada
u i
ilgesniasias
(i a dZiuo ines)
galiines,
pyz.:
anuj
~
andj
|
anaj,
Si i
~
Si dj
Si aj,
isaj.
I a dZiai
and,
ka d,
Si a
Salia
dgs.
galininko
o my
su
-as
~
-as
u i
da
o mas
su
-uos:
an ios,
ka uos,
Si uos.
[ a dZio
a
a ojama
ik ai
o ma
uos.
Dgs.
galinin-
kas
su
-uos
y a
a si ades
pagal
y i8kosios
giminés
(a-,
ia-kamienes)
o mas.
io
kamienas
§
43.
io-kamieniy
i a dziy
galiinés
y a
os
pa ios,
kaip
i
o-kamieniy,
ik ai
eidamos
po
sumink& éjusiy
p iebalsiy
daugiau
y a
paki usios
one ikai,
Pie
ns.
gal.
pdci
(<pdciu)
~
pa iq,
Si aki
~
Si okiq,
ns.
in.
kakui
~
kokidj
||
kakii,
pa il
»pa ia“,
dgs.
gal.
pacis
~
padids,
Si akis
~
Si okias,
Vie oj
Ik.
dgs.
galininko
o my
jas,
kékias,
ku ids,
Sids,
okias
a méje
isada
a ojama
jus,
kak ios,
ku iios,
Sos,
akuos.
Vie oj
Ik.
ns.
a dininko
o mos
ji
a méje,
galima
saky i,
isada
a ojama
and,
o
Salia
dgs.
a dininko
jés
—
labai
daznai
i
dnas
~
Gnos.
I a dZiai
kéles
~
kélios,
kéle es
~
kéle ios
u i
ik
daugiskai os
linksnius.
130
.
Ki éia imas
§
44.
S a besnieji
a més
i a dZiy
ki ia imo
ski umai
nuo
Ik.
y a
okie:
a)
I a dis
si as,
si aj
ki giuojamas
aip
pa ,
kaip
ki as,
-d
(ki ai),
isas,
-d,
.
y.
kaip
ke i osios
ki éiuo és
d iskiemeniai
bid a dziai
(gé as,
-d).
b)
I a dziai
kéks
(kaksai),
kéke
~
kokia,
§éks
(Seksai),
Soke
~
Siokia,
oks
( aksai),
éke
~
okia
y a
galininio
ki ia imo
(ki i
Saknyje
u i
ik
ns.
a d.
kéks,
Séks,
6ks,
dgs.
a d.
kékes
||
kakés,
Sékes,
ékes
||
akés).
c)
Nepas o u
ki i
u in iy
i a dZiy
mo e iSkosios
giminés
ns.
naudininko
o mos
isada
ki éiuojamos
galiinéje,
p z.:
kelin di,
paédi
(plg.
bid a dzZiy
ki ia-
ima,
§
28).
VEIKSMAZODIS
1.
Bend osios
pas abos
Nuosakos,
laikai,
skaigiai,
asmenys.
§
45.
VeiksmazodZiy
y a
ke u ios
niuosakos:
iesioginé,
a iamoji,
liepiamoji
i
leidzZiamoji.
Fiesioginé
nuosaka
u i
ke u is
laikus:
esamaji,
bi ajj
ka ini,
bi aji
dazZnini
i
bisimaji.
VeiksmazodZiy
skai iai
y a
du:
ienaskai a
i
daugiskai a;
d iskai os
né a.
Visy
nuosaku
i
laiky
dgs.
1
asmens
o mos
a méje
pap as ai
baigiasi
-m,
o
2
asmens
-?.
Siose
o mose
po
-m
i
-?
balsis
-e-
~
-é-
iSlaiky as
ik
p ieS
sang azos
dalely e,
p z.:
né ames
~
néSamés,
néSa es
~
néSa és.
Dél
bisimojo
laiko
dgs.
1
i
2
asm.
-e
plg.
§
55.
4
Vienaskai os
i
daugiskai os
e iasis
asmuo
isada
u i
ienodas
o mas.
A ski u
eiksmaZodziy
a ojama
ik
3
asmens
o ma.
Tai
adinamieji
beasme-
niai
eiksmazZodZiai,
p z.:
sdpa,
sapéje
~
sopéjo,
sapéda a,
sapés,
sapé u;
sékasi,
sékesi
~
sékési...;
ép elaje
~
dp eléjo.
Ta ixu
am
ik uose
posakiuose
pasi aiko
i
8iy
eiksmaZodziy
liepiamosios
nuosakos
2
asmuo,
p z.:
ji
u sisapék
u
man
eip
,,i
isisopék
u
man
aip“;
ji
paSnik
u
md
eip
g azei.
Sang aziniai
eiksmazZodZiai.
§
46.
VeiksmazZodZiai
be
p ieSdéliy
sang azos
dalely e
-s(i)
isada
u i
Zodzio
gale.
S eika
ja
(-si)
daZniau
iSlaiko
ik ai
esamojo,
bii ojo
ka inio,
bi ojo
daZninio
laiko
i
a iamosios
nuosakos
3
asmuo,
pyz.:
md asi
~
ma osi,
néSasi,
p a isisi
~
p aiisiasi,
Sluojisi
~
Shiojasi;
md esi
~
ma ési,
néSesi
~
néxési,
p aiisesi
~
p aiisési,
Sld esi
~
§la ési;
ma ida asi
~
ma }da osi,
néZda asi
~
néSda osi,
p a izda asi
~
p aiisda osi,
sluoda asi
~
Shioda osi;
ma i usi
~
ma y ysi,
néS usi,
p aiis usi,
Shio usi.
Ta iau
Sios
o mos
aip
pa
ne e ai
a ojamos
i
be
-i.
Tada
su umpéjusios
sang azos
dalely és
-s
daugiausia
i8liecka
minkS as,
p z.:
md as,
néSaS,
p aiisi§;
md eS8,
néSe8,
p aiises;
ma ida asS,
néZda aS,
p aiizda as;
ma i us,
néS uS,
p aiis uS
( iesa,
pasakoma
i
md as,
nésas...).
Ki y
o my
galinéje
sang aZos
dalely é
isada
y a
su umpéjusi,
P z.:
ma i is
~
ma is,
nés i8,
p ais i§
(-s
minkS umas
nelabai
ySkus);
nes os,
nesies,
néSames
~
néSamés,
néSa es
~
néSa es;
neSaiis,
neXeis
néSemes
~
nésémés,
néSe es
~
nésé és;
nézda aus,
nézda ajs...;
neSuos,
nesies...;
néSkis,
néSkimes
~
néskimés;
néS ums.
P ieSdéliniy
eiksmazodZiy
sang azos
dalely é
isada
y a
a p
p ieSdélio
i
Sak-
nies,
Nesu umpéjusi
ji
(-si-)
iSlieka
Siais
a ejais:
1)
bidama
ki iuo a,
p z.:
apsiieme
~
apsiémé,
nusip ause
~
nusip ausé,
pa -
si eZa,
pasisukem
~
pasisukéme,
pasisukei
~
pasisuké e;
o
9
131
4.
Tam
ik os
a més
eiksmaZodziy
o mos
i
paski i
eiksmaZodiZiai
u i
a
pa ia
ki io
ie a,
kaip
i
lk.,
a iau
p iegaide
—
ski inga,
p z.:
a)
Visu
d iskiemeniy
i ap adés
Saknies
eiksmaZodziu
a iamoji
nuosaka
u i
i agale
p iegaide,
plg.:
/dis?
~
Iéis i
—
lai§&(e)
~
leis (ia),
lais um,
lais u,
lais u-
mem,
lais ume ;
mdli
—
malé(e),
mal um,
mal u,
mal umem,
mal umei;
Spi ?
—
Spi -
&(e),
Spi um,
Spi u,
SpiF umem,
Spi ume?.
T i agale
p iegaide
u i
i
an iniy
eiks-
mazodziy
su
ki iuo omis
p iesagomis
-au ,
-e ?,
-i
a iamosios
nuosakos
o mos,
plg.:
baddu?
—
badai é(e),
badai um,
badaii u,
badaii umem,
badaii ume?;
gi éni
~
gy én i
—
gy ené(e),
gi e i um,
gi en u,
gi e i umem,
gi en ume ;
sadii
~
so-
din i
—
sadiné(e),
sadi i um,
sadi i u,
sadi i umem,
sadi i umei.
b)
Paski i
eiksmaZodZiai
a
paski os
o mos,
u in ios
ski inga
nuo
Ik.
p ie-
gaide:
da dgi,
da da
(:
Ik.
da dé i,
dada);
dd dini,
dd dina,
dé dina
(:
da din i,
da¥-
dina,
da?dino);
ka S ela
~
kaFs elé i,
ka S elaji,
ka S elaje
(:
ka s elé i,
ka s eléja,
ka s eléjo)
;
sals ela
~
sals eleé i,
sals elaji,
sals elaje
(;
sdls elé i,
sdls eléja,
sdls e-
léju).
§
60.
Ta més
p ieSdéliniy
eiksmazZodZiy
esamojo
laiko
o mos
labiau,
negu
Ik.,
y a
linkusios
ki ciuo i
p ieSdélj.
Dél
o,
ski ingai
nuo
Ik.,
ki is
j
p ieSdéli
(san-
g aziniy
o my
—
j
sang azos
dalely e)
nukeliamas
da
Siais
a ejais:
a)
iS
i agalés
Saknies
ia-kamieniy
o mu,
p z.:
jaiici
~
ja i ia
—
dijauci,
néjauci,
nesijauci,
nijauci,
ujauci;
ki éi
~
ke ia
—
dikiAdi,
a akiAdi,
nékinci,
nesikindi,
neiikinci,
p ikindi;
eiki
~
eikia
—
p i eiki,
pb isi eiki
(be
ne eiki);
eki
~
ékia
—
né eki
~
né ékia,
s i eki,
u eki,
usi eki
~
uzsi ékia;
Skelbi
~
skelbia
—
dpskelbi,
apsiskelbi,
paskelbi;
S ei i
~
S ei ia
—
dps eici,
api§ eici,
né-
S eidi,
nesi eici,
mi eici,
p i eici;
§ ii i
~
s e i ia
—
dé§ indi,
a as indi,
né in-
Ci,
p i indi;
’
b)
i8
i agalés
Saknies
i-kamieniy
o my,
p z.:
li ki
—
nélinki,
pdlinki;
ili
~
pli
—
neiis ili
~
neis yli,
mi ili,
pa ili
( e iau:
nu ili,
pa ili);
Zu i
~
si i i
—
ab-
Zu i
~
dpzii i,
apiZu i,
né u i,
pdiu i,
p i u i,
sizu i,
neu Zu i
,.neizia i*
(ce iau:
apiu i,
neZi i...).
Ki os
p ieSdéliniy
eiksmaZodziy
o mos
daugiausia
ki iuojamos
aip,
kaip
i
Ik.
DALYVIS
1.
Bend osios
pas abos
§
61.
Daly iai
y a
eikiamieji
i
ne eikiamieji.
a)
Veikiamieji
daly iai
y a
ijy
laiky:
esamojo,
bi ojo
ka inio
i
bi ojo
daz-
ninio.
Bisimojo
laiko
daly is
a méje
ne a ojamas,
ji
pakei ia
eiksmaZodzio
bi-
simojo
laiko
3
asmens
o ma,
p z.:
jisai
pi ks
kd i
(~
kd e);
pa
pe i
jés
ais
Siena
a épi
~
po
pie i
J6s
eis
Siéno
g éb i.
Esamojo
laiko
daly is
pada omas
i
eiksmaZodZio
esamojo
laiko
kamieno
su
p iesaga
-n is
( y .
g.),
-n i
(mo .
g.),
p z.:
méka
—
méku is
~
mékan is,
mékui-
i
~
mokan i;
e ki
~
eFkia
—
e kin is
~
eFkian is,
eFkin i
~
e kian i;
s é i
—
s o i is,
s é in i;
Zina
~
Zino
—-Zinu is
~
inan is,
ZinuA i
~
Zinan i.
Palygin i
labai
e i
esamojo
laiko
daly iai
su
p ieSdéliais,
p z.:
a sdkwi is
~
a sakan is,
paméku is
~
pamékan is.
Tokio
ipo
daly iai,
kaip
mokgs,
e kiqs,
s o is,
Zinas,
a méje
isiSkai
ne a ojami.
138

Bi ojo
ka inio
i
bii ojo
daZninio
laiko
eikiamieji
daly iai
pada omi
aip,
kaip
i
Ik.,
ik
mo e iSkosios
giminés
o my
galiiné
-usi
y a
su umpéjusi
(nuk i es
i),
plg.:
di bis
~
di bes,
di bus
(:
k.
di busi),
ma is
~
ma es,
maéus
(:
k.
madiusi);
di bda is
~
di bda es,
di bda us
(:
lk.
di bda usi).
b)
Ne eikiamieji
daly iai
a méje
y a
d iejy
laiky:
esamojo
i
bi ojo.
Pada omi
jie
aip
pa ,
kaip
i
Ik.,
p z.:
di bamas,
di bamda,
ké emas
~
ka iamas,
ka ema
~
ka iama,
Zinamas
~
Zinomas,
Zinama;
d as,
a a,
ma i as
~
ma y as,
ma i a
~
ma y a.
Ne eikiamieji
daly iai
am
ik ais
a ejais
gali
u é i
i
eikiamaja
eik’me,
p z.:
di bamas
a klis
,,da binis
a klys“,
limpama
liga,
Su ama
masind
,,siu a-
moji
masina“.
Ne eikiamaja
eikSme
u i
i
adinamieji
eikiamybés
daly iai.
Ta¢iau
jy
a méje
pasi aiko
ik
ienas
ki as,
p z.:
bu inas
eikalas
~
bii inas
eikalas,
ne idelé inas
da bas
~
nea idélid inas
daé bas.
§
62.
Ta méje
a ojami
i
sang aZiniai
eikiamieji
i
ne eikiamieji
daly iai.
Tiesa,
sang aZos
dalely e
gali
u é i
ik ai
p ieSdéliniai
daly iai,
p z.:
nusis e is
~
nusis é es,
pasispjdudis
~
pasispidudes,
suzdauzida i
~
susidauzyda e;
pa sines as,
nusiskin as.
Sang aziniai
daly iai
be
p ieSdéliy
ne a ojami.
§
63.
Kaip
i
biid a dZiai,
daly iai
y a
kai omi
giminémis,
skai¢iais
i
linksniais.
Veikiamieji
i
ne eikiamieji
daly iai
y a
y i8kosios
i
mo e i8kosios
giminés,
plg.
auk&ciau
(§
61)
duo us
pa yzdzius.
Ne eikiamujy
bi ojo
laiko
daly iy
da
daz-
nai
y a
a ojama
i
be a dé
giminé,
p z.:
daig
da ba
padé
a;
le aiis
bi a
~
lie aiis
bii a;
da
ugei
(~
ugiai)
nesé a;
kas
pasaki a,
i i
bi?
pada i a
~
kas
pa-
sakj a,
ii
bi i
pada a,
Ki y
daly iy
be a dé
giminé
a méje
ne a ojama.
Daly iai
u i
ienaskai os
i
daugiskai os
o mas,
p z.:
ma is,
i as
(yns.);
ma i
~
ma e,
i i
(dgs.).
D iskai a
pasi aiko
labai
e ai
( ik ai
senosios
ka os
kal-
boje),
p z.,
uz
ienu
mis u
du
némuSs u
dioda
~
uz
ieng
mis a
du
némus u
dioda.
Linksnius
daly iai
u i
uos
pa ius,
kaip
i
ki i
a daZodZiai,
plg.
§
4.
Pagal
kamiengalio
balsj
daly ius
galima
ski i
i
(i)a-
i
(i)o-kamienius.
2.
Linksnia yimas
(i)a
kamienas
§
64.
a)
ia-kamieniai
y a
eikiamieji
y i8kosios
giminés
daly iai.
Linksniuo-
jami
jie
daugiausia
aip
pa ,
kaip
i
ia-kamieniai
bid a dziai
(§
23),
ik
a ski i
esa-
mojo
laiko
daly iy
linksniai
ka ais
u i
da
i
g e imines
galiines,
plg.:
ns.
a d.
[di bua-]- is
||
-cis-~
[di ban-]- is
||
-Cis,
kilm.
-Ge
~
-dio,
naud.
-cem
~
-ciam,
gal.
- i
||
-€i
~
- j
||
-cj,
in.
-éu
~
-Ciu,
ie .
-cem
~
-ciam,
il.
- in
||
-in,
Sauksm.
- is
ll
-Cis
||
-ciu
(~
-Ciau);
dgs.
a d.,
Sauksm.
- is
||
-cii
~
- ys
||
-Ciai,
kilm.
-éu
~
-ciy,
naud.
- em
||-cem
~
- iem
||
-ciam,
gal. -cis
~
-cius,
in.
-ciis
~
-Ciais,
ie .
-éesi
|
-Cese ~
-Ciuose,
il.
-cesin
~
Ciuosen
|
-Cesna(n)
~
-Ciuosna(n).
Salia
ns.
a dininko
i
galininko
o my
su
p iesagos
p iebalsiu
-/-
pasi aikan-
ios
o mos
i
su
-é-
a si ado
dél
pa adigmos
lyginimo,
.y.
pagal
ki us
linksnius,
désningai
u ingius
a
-¢-.
Vns.
ilia y as
di bu cin
(pasi aikas
Salia
di bu in
~
di ban in)
gali
bi i
os
pa-
&ios
kilmés,
kaip
i
galiininio
ki ia imo
o ma
di bu den
~
di bandiah
( a oja-
139
ma
g e a
di bun in
~
di ban i ,
§
66);
da
plg.
biid a dZiu
ge ésnis,
pasku inis
ns.
il.
su
-en
~
-ian
(§
23).
Dgs.
a dininkas
di bu dii
u i
a
pa ia
galiine,
kaip
i
bid a dzio
medinis
dgs.
a dininkas
medinii
~
mediniai,
0
dgs.
naudininkas
di buniéem
—
kaip
dgs.
naud.
medinem
~
mediniam.
Bu ojo
ka inio
i
bi ojo
dazninio
laiko
daly iy
ns.
a dininkas
u i
galing
-is
~
-es
(di bis,
di bda is),
0
dgs.
a dininkas
—
-i
~
-¢
(di bi,
di bda i).
Re ai
bi ojo
ka inio
laiko
daly io
dgs.
a dininkas
pasi aiko
su
-usii
~
-usiai,
pyz.,
lika
ik
ka-
kié
sup i usij
(daZniau
—
supi i)
abalei.
Bu ojo
daZninio
laiko
daly io,
be
ns.
i
dgs.
a dininko,
ki y
linksniu
o mos
ne a ojamos.
b)
a-kamieniai
y a
ne eikiamieji
y iSkosios
giminés
daly iai,
p z.:
di bamas,
di p as.
Jy
linksniy
galinés
y a
okios
pa ios,
kaip
i
a-kamieniy
bid a dziy
(§
23).
(io
kamienas
§
65.
a)
io-kamieniai
y a
eikiamieji
mo e i8kosios
giminés
daly iai,
p z.:
di -
bun i
~
di ban i,
di bus,
di bda us.
Jy
galiinés
y a
okios
pa ios,
kaip
i
io-kamieniy
biid a dziy
(§
25).
Bia ojo
ka inio
i
bi ojo
daZninio
laiko
daly iy
dgs.
a dininko
o mos
y a
su-
apusios
su
ia-kamieniy
( y i8kosios
giminés)
o momis,
p z.:
jos
di bi,
di bda i
~
jos
di be,
di bda e.
Bia ojo
dazZninio
laiko
daly io
y a
a ojamos
ik
ns.
i
dgs.
a dininko
o mos;
ki i
linksniai
ne a ojami.
b)
o-kamieniai
y a
ne eikiamieji
mo e iSkosios
giminés
daly iai,
p z.:
di ba-
ma,
di p a.
Sie
daly iai
linksniuojami
aip,
kaip
o-kamieniai
bid a d@iai
(§
25).
3.
Ki éia imas
§
66.
Veikiamieji
esamojo
laiko
daly iai
daznai
ki giuojami
d ejopai:
a)
kaip
i
Ik.,
jie
8laiko
eiksmaZodjio,
i8
ku io
pada y i,
esamojo
laiko
3
as-
mens
ki ¢io
ie a
i
p iegaide,
p z.:
se ga
—
Se gu i is,
-i;
é da
—
é dui is,
-i;
b)
u i
nepas o y
ki j;
ilius acijai
duodama
okio
ki ia imo
pa adigma.
Vy iskoji
giminé
Mo e iskoji
giminé
Vienaskai a
V.
di buji is
di bui i
K.
di bu ice
di buniéés
N.
di bu iéém
di bu iéai
G..
di bu i,
di buici
di buiéi
In.
di buiéu
di buncii
V .
di bu iée h
di bunéi
Il.
di bu in,
di buicen
di buiiéon
140
Daugiskai a
V.
di bui is,
di bunéij
di bu ices
K.
di bundi
di bui'éa
N.
di buA iem
di bunésm
G.
di bu icis
di bu icis
In.
di bu iceis
di bunéim
V .
di bu ié osi
|
di buiéuose
di bunéési
|
di bu iéése
ll.
di bu ié osin
|
di bunié iosna(n)
di bunéésin
|
di buiiéésna(n)
PanaSiai
j ai uoja
i
kai
ku iy
ne eikiamyju
esamojo
laiko
daly iy
ki ¢ia imas:
Salia
pas o aus
ki ia imo
o my
(p z.:
gi énamas
~
gy énamas,
gi énama
~
gy-
énama; Zinamas
~
Zinomas,
Zinama
~
Zinoma)
ne e ai
a ojamos
i
kilnojama
ki i
u in¢ios
o mos:
ns.
a d.
gi énamas,
gi enamd,
Zinamas,
Zinamd,
kilm.
gi énama,
gi enamds,
Zinama,
Zinamés,
naud.
gi enamdm,
gi enamdi,
Zinamdm,
Zinamdi,
gal.
gi énamu,
Zinamu,
in.
gi énamu,
gi énamai,
Zinamu,
Zinamai,
ie .
gi enamam,
gi-
enaméi,
Zinamam,
Zinamdi,
il.
gi enaman, gi enamon,
Zinaman,
Zinamén;
dgs.
a d.
gi enami,
gi énamas,
Zinami,
Zinamas,
kilm.
gi enami,
Zinamiu,
naud.
gi enamiém,
gi enamém,
Zinamiém,
Zinamém,
gal.
gi énamas,
Zinamas,
in.
gi enamais,
gi ena-
mém,
Zinamais,
Zinamém,
ie .
gi enamuosi
|
- ose,
gi enamdsi
|
-6se,
Zinamuosi
|
-uose,
Zinamési
|
-dse,
il.
gi enamuosin
|
- losna(n),
gi enamédsin
|
-dsna(n),
Zina-
muosin
|
- iosna(n),
Zinamésin
|
-dsna(n).
Ki i
daly iai
a méje
daugiausia
ki iuojami
aip,
kaip
i
Ik.
Tik ai
isy
mo e-
iskosios
giminés
daly iu
ns.
naudininkas
pap as ai
ki j
u i
galiinéje,
p z.:
mel-
Zemdi
~
melZiamdi,
Su amdi;
pakel di,
aze di
~
aziuo di
(plg.
bid a dziy
ki -
Gia ima,
§
28
a).
4.
Sudu iniai
laikai
i
nuosakos
§
67.
I8
eiksmazZodzZio
bi i
o my
i
asmenuojamojo
eiksmazodzio
daly iu
y a
da omi
sudu iniai
laikai
i
nuosakos.
Sudu inés
o mos
y a
eikiamosios
iiSies
(pada y os
su
eikiamuoju
daly iu)
i
ne eikiamosios
ii8ies
(pada y os
su
ne eikiamuoju
daly iu).
Veikiamosios
iSies
sudu inés
o mos
a ojamos
ik ai
a lik inés,
.y.
pada-
y os
su
bii ojo
ka inio
laiko
daly iu
(p adé iniu
sudu iniy
o mu,
.y.
suda y u
su
esamojo
laiko
daly iu,
negi dé a).
Tos
i8ies
sudu inés
o mos
u i
ke u ias
nuosakas:
iesiogine,
a iamaja,
liepiamaja
i
leidzZiamaja.
Ta¢iau
dazniau
y a
a -
ojamos
ik ai
iesioginés
nuosakos
esamojo,
bi ojo
ka inio,
biisimojo
laiko
i
a-
iamosios
nuosakos
o mos.
Asmena imo
pa yzdys:
Tiesioginé
nuosaka
Esamasis
laikas
Vienaskai a
Daugiskai a
1.
asi
da is,
da us
dsam
da i™
2.
asi
. 4
dsai
3
3.
ji a
x y
ji a
Rs
*
Bi ojo
ka inio
laiko
daly io
y iSkosios
i
mo e i8kosios
giminés
dgs.
a dininko
o ma
y a
a
pa i
(plg.
§
65
a):
dsam
dé i
,esame
da e;
esame
da usios“.
141
Bi asis
ka inis
laikas
1.
bu ai
da is,
da us
bi am
—
da i
2.
bu ai
a s
bi ai
A
3.
bu a
=
=
bu a
%
Bisimasis
laikas
1.
busu
da is,
da us
busim
(busme)
da i
2.
biisi
+ -
bisi é
(bus e)
,,
3.
bis
a
i e
bus
*
Ta iamoji
nuosaka
1.
bi e
=
(bud,
biiciu)
—
da is,
dé us
bii umem
da i
2.
bu um
i
3
bi ume?
‘
3.
biu u
1
i
bu u
=
Bi ojo
dazZninio
laiko,
aip
pa
liepiamosios
i
leidZiamosios
nuosakos
sudu i-
nés
o mos
a ojamos
e ai;
jy
daly is
pap as ai
y a
pada y as
i
p ieSdélinio
eiks_
mazodzio,
p z.:
bida am
su ézi,
bida ai
su ézi;
bik
a éjis,
bikim
a éji;
égul
bina
a éjis,
égul
bina
a éji.
Ne eikiamosios
iSies
sudu iniy
o my
aip
pa
daugiau
pasi aiko
ik ai
a lik iniy,
p z.:
esamasis
laikas:
as
p asi as,
p asi a;
dsam
p asi i,
p asi as
(~
p asj os);
bi asis
ka inis
laikas:
bu a i
p asi as,
p asi a;
bi ai
p asi i,
p axi as;
bisimasis
laikas:
busu
p asi as,
p asi a;
busi?
p asi i,
p asi as;
a iamoji
nuosaka:
bu um
p asi as,
p asi a.
Su
ne eikiamuoju
esamojo
laiko
daly iu
pada y os
sudu inés
(p adé inés)
o -
mos
y a
e os,
p z.:
16j
pie a
ji a
Sendujema
(~
Siendujama);
ds
pie as
se ia
bi a
(bida a)
Sendujemas
(~
Siendujamos).
PUSDALYVIS
§
68.
Pusdaly is
da omas
i§
bend a ies
kamieno
su
p iesaga
-damas
( y .
g.).
-dama
(mo .
g.).
Tu i
jis
y ikosios
i
mo e iSkosios
giminés
ienaskai os
i
dau-
giskai os
a dininko
o mas,
pyz.:
ézdamas,
ezdami,
auodamas,
aS iodami;
ezdama,
ézdamas
~
ésdamos,
aS iodama,
ai iodamas
~
azi iodamos.
Sang aZiniai
pusdaly iai
a méje
gali
bi i
ik
p ieSdéliniai,
p z.:
aciguidamas
~
a siguidamas,
pasi u édamas,
usinéZdamas
~
uzsinéSdamas.
Pusdaly iai
be
p ieSdé-
liy
su
sang azos
dalely e
gale
ne a ojami;
ie oj
ju
a méje
a ojamos
pap as o-
sios
(nesang azinés)
pusdaly iy
o mos.
§
69.
I8
an iniy
eiksmaZodZiy
pada y i
pusdaly iai
i8laiko
pas o u
bend a-
ies
ki i
i
p iegaide,
p z.:
ma i?
~
ma y i
—
ma idamas,
ma idama,
en
ma idamas;
édii
~
édy i
—
édidamas,
édidama,
édidami,
édidamas;
sakinéi
—
Sokiné i
—
Sakinédamas,
Sakinédama,
Sakinédami,
Sakinédamas;
dukié
~
éu-
ky i
—
éukidamas,
dukidama,
dukidami,
dukidamas.
‘
Pusdaly iai,
pada y i
i
pi miniy
eiksmazodziy,
ki iuojami
d ejopai.
Pas o u
bend a ies
ki
u i
ie
pusdaly iai,
ku iy
Saknyje
y a
ilgieji
balsiai
é,
0,
y,
Hi
a ba
d i-
142
balsiai
ie,
uo,
p z.:
lek?
~
lék i
—
ligdamas,
légdama,
légdami,
legdamas;
éki
—
égdamas,
égdama,
égdami,
égdamas;
Idi
—
Iédamas,
Iddama,
lédami,
l6damas;
i
~
y i
—
idamas,
idama,
idami,
idamas;
bii
~
bi i
—
bidamas,
bidama,
bidami,
biidamas;
lie?
—
liedamas,
liedama,
liedami,
liedamas;
duo
—
d iodamas,
diodama,
diodami,
d iodamas.
Ki i
i8
pi miniy
eiksmazodZiu
pada y i
pusdaly iai
u i
nepas o y
ki j:
y i8kosios
giminés
ienaskai os
o ma
iSlaiko
bend a ies
ki -
i
i
p iegaide,
o
daugiskai os
o ma
ki j
u i
galiinéje;
mo e iSkosios
giminés
—
a i k& iai:
ienaskai os
o ma
u i
ki j
galiinéje,
o
daugiskai os
o ma
iSlaiko
bend-
a ies
ki j
i
p iegaide.
P z.:
(su
Saknies
senaisiais
umpaisiais
balsiais)
kas?
~
kas i
—
kazdamas,
kazdama,
kazdami,
kézdamas;
éSi ~
éi i
—
éZdamas,
ez-
dama,
eZdami,
éZdamas;
(su
Saknies
d ibalsiais
ai,
au,
ei)
duki
~
dug i
—
dugda-
mas,
augdamd,
augdami,
dugdamas;
baik?
~
baig i
—
baigdamas,
baigdamd,
baig-
dami ,
baigdamas
~
baigdamos;
Smeiki
~
smeig i
—
Smeigdamas,
Smeigdama,
Smeigdami,
Smeigdamas;
(su
Saknies
mi8 iaisiais
d iga siais)
kdl?
—
kdldamas,
kal-
dama,
kaldami,
kéldamas;
i s?
—
i zdamas,
i zdama,
i zdami,
iFzdamas.
Sang aZiniai
pusdaly iai
ki iuojami
aip,
kaip
i
pap as ieji.
PADALYVIS
§
70.
Padaly is
kai omas
ik ai
laikais.
Jis
da omas
aip
pa ,
kaip
i
Ik.,
p z.:
esamojo
laiko
padaly is:
ainuni
(||
aina )
~
einan ,
binu
(||
binan )
~
°
binan ,
di buni
(
di ban )
~
di ban ;
jojih
~
jdjan ,
sédzin
~
sédZian
,,sédin “;
gulin ,
ilin
~
hlin ;
ma u i
(
|
ma a?)
~
ma an ,
a kuh
( |
a?kahi)
~
aF-
kan ;
(sang azinés
o mos)
juoki is
~
judkian is,
édu is
( |
éda i is)
~
édan is;
nesigi ia
~
nesigi ian ,
pa si eduni
(
pa si edan )
~
pa si edan ;
bii ojo
ka inio
laiko
padaly is:
di bus,
likus,
nésus,
ékus,
e kus.
Bu ojo
ka inio
laiko
padaly iai,
pada y i
i8
nep ieSdéliniy
eiksmazodziu,
pa-
lygin i
e i;
kick
daugiau
jie
da omi
i$
p ieSdéliniy
eiksmaZodZiu,
p z.:
pabi us,
pada us,
nemdéus
( |
nemdacis)
~
nemadius,
nu aza us,
uzéjus
( |
uzéjis),
un a a us
i azia us“.
Sang azine
o ma
u i
ik
p ieSdéliniai
padaly iai,
p z.:
acig izus
~
a sig izus,
nes(i)maéus
(||
nes(i)macis)
~
nesimaéius.
Bi ojo
daZninio
i
bisimojo
laiko
padaly iai
a méje
isi8kai
ne a ojami.
Ta més
padaly iy
ki ia imas
nesiski ia
nuo
Ik.
BUDINYS
§
71.
Bidinys
u i
a
pa i
kamiena,
kaip
i
bend a is.
Baigiasi
jis
galiine
- i,
ki-
lusia
i8
( ns.
in.
galiinés)
*- én
(>Ik.
- e),
p z.:
neS i,
se n i,
s um i,
es i.
P ieSdéliniy
i
sang aziniy
o my
bidinys
ne u i.
Bidinys
y a
sup ie eiksméjes:
sakinyje
jis
a ojamas
Salia
os
pa ios
Saknies
eiksmazodzio
asmenuojamosios
o mos,
p z.:
ge i
gé i
~
ge é
gé ia,
gul i
gila,
gdudi i
gdude
~
gdudy e
gdude,
kel i
kéla
~
kel é
kélé,
kunkuluo i
kun-
kul ioda a
~
kunkuli io e
kunkuliioda o,
ne§é i
neSés
~
nesid e
nesids,
s umdi i
s umdik
~
s imdy e
s imdyk,
eS i
éSée
,, eZ e
ez iau“.
143

Biadiniai
su
- inai
a méje
ne a ojami;
pasi aiko
ik
iena
ki a
os
i8ies
o ma
(sup ie eiksméjusi),
p z.:
bu inai
eiki
~
bi inai
eikia,
u ek inai
p i e em
~
uzZ ek inai
p i ezéme.
Ki éiuojami
bidiniai
aip
pa ,
kaip
i
lk.
MOP®OJIO HSA
1O)KHOFO
FOBOPA
BOCTOYHbIX
AYKLITAHTOB
K.
MOPKYHAC
Pe3mme
B
c a be
onmucbiBaeTcs
COBOH3MeHeHHe
(HMeHHDIe
uacTH
peu,
MecTOHMeHHe
H
THa Os)
1OxKHOTO
TOBOpa
BOCTOYHBIX
ayKUTali os,
Teppu opua
sTo o
oBopa
OXxBaTbIBaeT
Take
HaHOo iee
BaXKHbIe
HaCesIeHHbIe
MYHKTHI,
Kak
KpuKu exaii,
Tla6a icxac,
Mammae
(Yxmep exui
pa ion),
Ba acnasuuixuc,
Tanponaii,
Myc-
HuHKal,
Ué6uuKuc!
(Wupspun ckuii
pa ion).
Mopdo.so uueckue
cbakTbI
HCCeLyemo o
T oBopa
comocTaBsAIOTCA
C
COOTBeET-
CTBYIOULMMH
ABJICHHAMH
JIMTOBCKOTO
JHMTepaTypHO O
s3bIKa.
Mims
cyujec su eabHoe.
Kpome
cbopm
eAWHcTBeHHOTO
1
MHOXAKeCTBeHHOTO
4HC-
Ja,
B
pew
MpeAcTapuTenel
c apiie o
NOKOMeHHA
HaOsO aloTcA
cbopMbI
ABolicT-
BeHHOTO
4HCa
(Yale
Bce o
(popMbI
BUH.
nMa exka
BMec e
c
du
,,mBa“,
abu
,,o6a“,
Hamp.,
jisai
du
pedu
déda
,,oH
Ba
cHona
Kaage “).
Penuxk amu
BoicTBeHHOTO
UNCJa
ABJIAIOTCA
H
Cue
yIoulMe
(popMbI,
B
HaCTOsIee
BPeMA
YNOTpeO/AeMbIe
B
3Ha-
YeHHH
MHOMKeCTBeEHHOTO
UHCHa:
Na .
n.
aikdm
,eTam“,
Ja .
u
TBOp.
1.
gal ém
»FONOBaM,
TOOBaMu“,
Zémem
~
Zémém
,,3eMAM,
,,3@MJIAMH“.
B
opope
yno pe6us o ca
2Ba
MeCTHBIe
Naweka
—
WHECCHB
M
MaTUB.
Hana up
e .
yncna
B
opope
ynoTpe6AeTca
TaKoli
xe,
KaK
MB
Apy ux
Boc-
TOUHbIX
TOBOpax
(miskan
,,
B
nec“,
pi in
,,B
6anio“),
a
BO
MHOXeCTBeEHHOM
4HCVIe
HMeeTCH
HeCKOIbKO
op
3TOTO
Mayexa.
Ha
BocTOYHOli
H
1oxKHOi
OKPaMHax
Teppu-
Topuu
opopa
(Kpuxui enali,
MycunuKai ,
Ué6unkuc)
yaue
Bce o
yno pe6.1s-
1oTca
(popMb!
C
(opMaHTOM
-na
H
pexke
c
-nan
usn
-an
(miskuosna,
misk osnan,
misk osan).
Ha
oc anbHoii
yac H
Teppu opuu
osopa
(Isaaponaii,
TMaGaiicKxac)
yno pe6iseTca
HIaTHB
MH.
uHca
THNa
miskuosin
~
miskiosen.
Han6onee
xapax epxoi
mopcbosio nueckoii
ocoGeHHocTbio
opopa
sABssieTcA
HanMune
AuPTOHTHYeCKHX
OKOHYAHHIi
TBOPHTeNbHOTO
MayexKa
e .
yHcna
uMeH
CyMIeCTBHTeJIbHEIX
(MH
Apy ux
HMeH)
¢
OcHOBaMnH
Ha
-(i)o,
-é,
-i,
Hanp.:
gdl ai,
ma
ci ,
kd?
ii,
akij
(8
au ep.
13,
—
gdl a,
ma cia,
kd e,
akimi).
TIpusunoli
nosB-
JeHHA
OKOHYAHHH
-aj,
-ii
MO a
ObITh
34MeHa
B
CHCTeMe
CKJIOHEHHA
MeCTOHMeHHi
KpaTkux
(opM
TBOP.
Naje a
e .
uncna
(Hanp.,
i
<
* dn
oi“)
dopmamu
TH-
na
j.
Viena
cy lec auTesibHble
MY2KCKOTO
pola
c
OCHOBaMH
Ha
-i,
-(i)u
M
Ha
co ac-
Hbili
YaCTHYHO
HIM
NOHOCTHIO
NepelllIH
B
KAaTETOPHW
CYLLECTBHTebHBIX
C
OCHO-
1
©
done uke
H
HeKoTOpEIx
Mopcpono HuecKHXx
ocobeHHocTAX
—
PeJIMKTaX
Me€CTOHMCHHBIX
NpHJa aTeAbHblx,
cbopmax
HHeCCHBA
—
jlaHHOTO
ToBopa
CM.:
»T
py
Ab
Akajemnn
HayK
JIu os-
ckoli
CCP“,
cepua
A,
7.
2(7),
1959,
e p.
191-203;
,,Bonpocs!
anToBcko o
ssbIKo3HaHHA“
(,,Lie-
u iy
kalbo y os
klausimai“),
.
3,
1960,
e p.
5—59;
.
7
(Mopdoao nueckuii
e poii
an oscKo o
sazbika
W
e o
passuTHe),
1964,
e p.
145—152.
144
Boli
Ha
-(i)a,
cp.:
agis
,Bop“,
sunus
(sunas)
~
siinis
,,cpin“,
sukcis
~
sikcius
»MOWeHHHK“,
akmud
,,KaMeHb“;
pod.
M1.
e .
4.
agies
u
age
~
agio
(ua le),
su-
naiis
u
sina
~
s ino,
sikée
~
sikcio,
dkmena
~
Gkmeno;
TBop.
1.
eA.
4.
agi ,
sunu,
sukéu,
dkmenu;
umenu .
nl.
MH.
4.
agis
~
dgys
u
agei
~
agiai
(uaue),
sunai,
sikcij
~
sukciai,
akmenai;
a .
1.
MH.
4.
agdm,
sundm,
sikcem
~
sik-
¢iam,
akmendm.
Bapu onnueckue
copa
2KeHCKO O
pojla
C
OCHOBOH
Ha
-i
Nepeiau
B
KaTe opuio
CJIOB
C
OCHOBON
Ha
-é,
Hamp.:
ndse
~
ndsé
Hoc“
(:
B
MMTep.
13.
nd-
Sis),
HMeHUT.
Tl.
MH.
4.
ndses
~
ndsés,
aT.
H
TBOp.
MI.
MH.
4.
ndsem
~
ndsém.
Hexo oppie
pacxoxkeHua
¢
HOpMaMH
JIMTepaTypHOTO
sA3bIKa
HaOwO aloTcA
TakxKe
B
CHCTeMe
yapeHHA
HMeH
CYUecTBUTeJIbHbIX.
Hanp.,
cyllec TBHTeIbHbIe
¢
cypuKcom
-y é
(a i é
,opeuka“)
B
opope
OTHOCATCA
KO
BTOpol
Napaqu me
Yaapenua,
Oombumuc Bo
coB
c
cydbuKcom
-iena
( ugiena
»PKHLe,
2KHHBbe™,
is iena
»KYpATHHa“)
—
kK
TpeTbeli
napaqu me
yJapeHua.
Mims
npusa a eabnoe.
Hexo oppie
HMeHa
MpHuia aTesbHbIe
MO yT
HMeTb
BO-
xAKWe
OKOHYaHHA
—
JpeBH e
u
Oo lee
HOBbIe,
34HMCTBOBaHHbIe
OT
Apy o o
Tuna
ckJioneHua.
ITpexye
Bce o,
OTJebHbIe
COBa
C
OCHOBO!
Ha
-a
(XK.
p.
Ha
-o)
Mepe-
XOAAT
B
CHCTEMY
CKJIOHEHHA
CJIOB
C
OCHOBO!i
Ha
-u
(XK.
p.
Ha
-io),
Hanp.:
as is
»OCTDbIli
66
,
bjau is
,o spa u enbubili*
(8
naMATHHKax
JpeBHeHTOBCKOTO
A3bIKa
M B
HEKOTOPBIX
oBOpax
—
as as,
bjau as),
poll.
N1.
el.
4.
as a
~
GS o
ui
aS ais,
bjaii a
~
biaii o
u
bjau aiis,
na .
n.
ex.
4.
as ém
u
aS ?ém,
bjau ém
u
bjau am...
Tloc enewHpii
nepexod
CnoB
yNOMAHYTOM
pyMMbl
B
CKNOHeEHHM
NpuNa aTenbHBIX
C
OCHOBOIi
Ha
-u,
BepOATHO,
GbIJI
TaKKE
NIPHUMHOM
MpOTHBOMONORHOTO
Mpouecca
—B
CKJIOHCHHH
HMeH
MpH
Ja aTesbHbIX
C
OCHOBOIi
Ha
-u
NOABHJIMCb
OKOHYAHHA,
CBOICT-
BeHHble
MpHJa aTeJIbHbIM
C
OCHOBOH
Ha
-a
(cp.:
pla is
,,uIMpOKHA,
po.
nm.
ed.
4.
pla aiis
u
pla a
~
pla o).
O enbuble
(popMbI
NpHJia aTesbHBIX
(2K.
p.)
CpaBHHTeJb-
Holi
CTeneHH
Hapsy
C
OKOHNAHHAMH
CKJIOHEHHA
Ha
-€
MO YT
HMETb
Tak>Ke
OKOH-
YaHUA
MpHMa aTesbHbIX
C
OCHOBOH
Ha
-io
(cp.
pod.
1.
el.
4.
ge esnés
u
ge esiiés).
Viena
npHusa a enbubie
c
cydpukcamu
-onas
(gel énas
,.KenTbIii“),
-y as
( eli as
~
élj as
,,no3qHuii“)
B
oBpope
OTHOCATCH
K
TpeTbeli
NapadH Me,
a
mpH-
Aa aTeJbHble
CpaBHHTeJIbHOli
CcTeneHH
—
K
YeTBepTOH
Napaqu me
yapeHua.
Mims
4nca eabyoe.
Hapaxy
c
MHOoKeCTBeEHHBIMH
YHCAHTeJIbHBIMH,
HMe10ULMMH
cyduxe
-e -,
BCTpeyaloTcs
UCAHTebHbIe
TOTO
*%e
3HayeHHA
C
-el-,
Ha ip.,
Sese i
H
Seseli
»lllecTepo,
lec “.
Jiposxne
(PopMbI
HMeIOT
TakxKe
NOpsAKOBbIe
YMC
HTeb-
up e
o
,,11“
go
,,19“,
Hanp.,
enuolk as,
-a
<
ien olik as,
-a
(uaile
Bce o
B
pe-
4H
cTapule o
noKosenus)
enalikis,
-e
~
ienuolikis,
-é
,o.uHHagua biii,
-aa“.
Mec oumenue.
DopMbl
poxUTeAbHOTO
H
BHHHTebHOTO
Nadeka
eX.
YHCNa
THY-
HbIX
MECTOHMeHHH
aF ,,1“,
i
bl
H
BOSBPaTHOTO
MeCTOHMeHHA
Yallle
BCe o
COBMa-
qawo :
mani
~
mané,
a i
~
a é,
sa i
~
sa é.
PoxwTenbHbili
naqexk
MH.
4HCIa
YNOMAHYTHIX
JIHYHBIX
MeCTOHMeCHHI
HMeeT
POpMy
musu
~
miisy,
jisu
~
jisy
Han
(pexe)
mumi,
jumi,
BMH.
11.
MH.
4.
mumis,
jumis
Hu
mumi,
jumi.
Bunu enb-
Hbiii
MaexK
MH.
4.
MeCTOHMeHHH
2%keHCKO O
pola
and
,oHa“,
ka d
,,KoTOpaa“,
kéke
~
kokia
,,kaxan“,
oke
~
okia
,, axaa
oOb uHo
cop a
JaeT
c
popMoii
MyxKc-
ko o
po a
(an os,
ka uos...).
Paa on.
Mncbusu us
aa ona
yawe
Bce o
oKaHuuBae cs
Ha
-?
(néS?
,,HecTH“),
pexe
— Ha
- i
(néS i)
unu
- e
~
- ie
(néS e).
B
pew
npegc apu eneli
c apuie o
10.
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
y inéjimai
i458
MOKOJIEHHA
BCTpeyaeTca
HHUHHTHB
C
(OpMaHTOM
-ndai
(néS enaj).
Vincpwnu us
BOSBpaTHBIX
Ta OJIOB
BCe a
OKAHYHBaeTCA
Ha
- is
(néS is).
Teppuunpie
a o ibl
¢
KopHeBbIM
yiacHbiM
i
(6e3
co sacHo o
nepey
-7
B
KHGpH-
HHTHBe)
B
KOHIe
OCHOBLI
HACTOSIe o
BpeMeHH
Yallle
BCeTO
HMeIOT
-s -,
a
TAKAKe
MO YT
HMETb
-7-
HJM
- -,
Hanp.,
pu?
~
pi i
, HUTb“
—
3-e
MMO
HacT.
Bp.
pus a,
puna,
pii a..
Boskue
(popMbi
B
HacTOsIeM
BpemeHH
(c
CydpuKcoM
-s -
HIM
MHGUK-
COM
-n-
CBOHCTBEHHBI
H
MepBHUHBIM
ila o iaM
C
KOpHeBBIM
u,
Hanp.,
smuk?
,cnon-
3aTb,
na aTb“
— 3-e
iMulo
HacT.
Bp.
smuks a,
smu ike,
Hapsay
c
dopmamu
|-o o
2-o o
aMua
MH.
uucNa
Oy
qyule o
BpeMeHH
gulsim
wspkeM,
gulsi?
,imke e“
B
pew
Npesc aBuTesell
cTapiie o
NOKOseHUA
BCTpe-
yalo cs
(popMbl
HHOTO
THMa
—
gulsme,
guls e.
B
opope
yno peGusioTes
caeayioiine
popMbl
Coca aTedbHOTO
HaKJIOHeHHA:
J-oe
auuo
ex.
u.
guide
~
guidia,
pexe
gulé,
guiciy
~
gulciau;
2-oe
nuuo
ed.
4.
gul um,
3-e
auuo
ex.
u
MH.
4.
gui u
~
gul y,
pexe
gul ;
1-oe
auuo
mu.
4.
gul u-
mem
~
gul uméme,
2-oe
auuo
MH.
4.
gul ume?
~
gul umé e.
@opMbi
NoBeaUTeNbHOTO
HaKJOHEHUA
ynoTpeGmmoTCA
c eAyioulMe:
1-oe
MILO
eg.
u.
guik,
1-oe
MUO
MH.
4.
guikim,
2-oe
aMuo
MH.
4.
gulkii.
®opmpi
l-o o
4
2-o o
Hila
e.
YNCa
Oy
Ayule o
BpeMeHH
OF
NepBHYHBIX
Pia-
TOJOB
C
KpaTKHM
KOPHeM
HJIM
KOPHeM
BOCXOAsMIeli
AONTOTbI
HMeIOT
yapeHHe
Ha
oxonyanun,
Hanp.:
kasu
,6yay
kona L“,
kasi
,,Cyeu b
Kona b;
pi ksu
,,Ky
m0",
pi ksi
,xynuup*.
B
o auu e
oT
sHTepaTypHo o
A3bIKa
B
@opMaX
HacTOAUle o
BPeMeHH
C
OCHOBaMH
Ha
-ia
M
-i
yapeHHe
MepeHocuTca
C
KOpHA
BOCXOAAIel
1O1-
TOTbI
Ha
NpHCTaBKY,
Halip.:
3-€
JMO
HacT.
Bp.
S eici
~
S eicia
,uuc u ,
-aT~
—
nus eici;
u i
~
Zi i
,cmo pu ,
-a
—
p izu i
pexe
p izu i.
IIpuuac ue,
eenpuyac ue,
noaynpuyac ue.
B
osope
yno peOusio cs
Zelic-
TBHTEJIbHbIe
NpHuacTu
Hac osue o
Bp.
(di bua is
~
di ban is
umn
di buh is
~
di ban js,
di bu i
~
di ban i),
npowexwe o
oHOKpaTHo o
Bp.
(di bis
~
di bes,
di bus)
“
mpowiegme o
MHo oKpa Ho o
Bp.
(di bda is
~
di bda es,
di bda us).
C paga éabubie
npHuac ua
MO yT
UMeT
(popMbi
HacTosule o
Bp.
(di bamas,
-d)
u
npouleaue o
Bp.
(di b as,
-d).
OT
BosBpaTHbIX
la ojioB,
IpHuacTHA
Mo yT
ObITb
OOpa3zoBaHbl
TOIbKO
MpH
HanMuHH
mpuc aBoK
(pasidi bis,
pazdi p as
<
pasidi b-
as).
;
Jleenpnyac un
ume w
cbopmb!
AByx
BpeMeH
—
HacTOalle o
UH
Mpolllezue o
oguoxpa uo o
(di bu
~
di ban ,
di bus).
Toaynpuyac ue
o6pasye ca
mpu
nomomm
cydpuxca
-damas,
-dama
(di bda-
mas,
di bdama).