scieee Science in your language
[lt] (orig)

Jungtukai, dalelytės bei jų samplaikos sujungiamajame sakinyje

Read accessible full text

Jungtukai, dalelytės bei jų samplaikos sujungiamajame sakinyje

Author: A. Valeckienė
Year: 1969
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1850/1951
LIETUVIY
KALBOS
GRAMATIKOS
TYRINEJIMAI
LIETUVOS
TSR
MOKSLY
AKADEMIJA
JUNGTUKAI,
DALELYTES
BEI
JU
SAMPLAIKOS
SUJUNGIAMAJAME
SAKINYJE
A.
VALECKIENE
§
1.
Sujungiamajame
sakinyje
ne e ai
sunku
a ski i
jung uka
nuo
dalely és.
Tiek
jung ukai,
iek
dalely és
ne u i
jokiy
mo ologiniy
poZymiu.
Be
o,
jung uko
i
dalely és
unkcija
gali
a lik i
ie
pa ys
Zodeliai
(p z.:
i ,
ik,
be ,
ai
i
k .)*.
Jung ukai
su
dalely émis,
ka ais
i
su
am
ik ais
sa a anki8kos
leksinés
eiks-
més
Zodiiais,
sakysim,
o maliy
odikliy
ne u in iais
p ie eiksmiais
odél,
dél o,
mo-
daliniais
Zod#iais
gana,
negana,
beasmeniais
eiksmazZodZiais
eiké i,
uZ ek i
i
K .,
daZnai
suda o
am
ik as
samplaikas.
Siais
a ejais
s a bu
nus a y i
minimyju
sam-
plaiky
g ama ikalizacijos
laipsni.
S aipsnyje
Siuos
klausimus
i
no ima
panag iné i.
Jung ukas
a
dalely é
§
2.
Dalely és
i
jung ukai
jau
y a
lie u iy
kalboje
a ski ai
nag iné i®. Cia
bus
lie iami
ik
okie
jung uku
i
dalelyéiy
a osenos
a ejai,
kai
y a
sunku
nus a y i
ju
unkcija.
Neginéy inas
dalykas,
kad
dalely és
u i
ku
kas
didesnj
seman ini
k a i,
negu
jung ukai.
Jung uky
konk e igji
eikSmé
y a
jau
labai
i8blukusi.
Jeigu
dalely és
pa-
b ézia
bei
modi ikuoja
a ski us
ZodZius
a
isa
sakinj
(démenj),
ai
jung ukai
pa o-
do
ik
démeny
sin aksinj-seman inj
san yki,
isiSkai
nekeisdami
démeny
u inio.
Vis
dél o
galima
jZii é i
i
kai
ku iy
jung uky
am
ik a
eikSme.
PanaSiai
kaip
links-
niy
o my
eik8més
ski s omos
ij
konk e igsias
i
sin aksines®,
aip
i
jung ukai
ien
1
Jung ukai
i§
kilmés
y a
susije
su
dalely émis.
Fo muojan is
sinde inei
(jung ukinei)
sakinio
s uk ii ai
Salia
asinde inés
(bejung ukés),
didelé
dalis
jung uky
y a
iSsi u uliojusi
i§
dalely iy.
Kai
ku ie
jung ukai
éliau galéjo
gau i
i
dalely és
unkcijg.
Ta
aida
i ai iose
kalbose
né a
pasi-
baigusi
i
daba .
Z .
1.
Baysp,
K
sonpocy
0
npoucxoxzenun
coisos,
,,Sbo nik
p aci
Filoso ické
akul y
B nénske’
uni e si y,
IX,
A8,
B no,
1960,
p.
9
. .;
K
nonpocy
0
BosHHKHOBeHHH
H
pasBuTHH
THNOB
cylOxKHOBO
NpewoxeHusA,
,,Bompocsl
claBAHCKOTO
SSbIKOSHaHHA,
BIT.
6,
MocKsa,
1962,
p.
94 . .;
J.
Baue ,
Spojky
a
GAs ice,
Sbo nik
p aci
Filoso ické
akul y
B nénské
uni e si y“,
XIII,
A
12,
1964,
p.
131
.
2
Z ,
V.
Labu is,
Daba inés
lie u iy
kalbos
dalely és
(kand.
dise .),
Vilnius,
1965;
Dale-
ly és
i
ju
ie a
kalbos
daliy
a pe,
,,Li e a ii a
i
kalba“,
VI,
Vilnius,
1962,
p.
354—370;
J.
Zukaus-
kai é,
P ijungiamyjy
jung uku
a ojimas
lie u iy
li e a ii inéje
kalboje
(kand.
dise .),
Vilnius,
1962.
3
E.
Kypuaosu4,
O epku
no
wmu suc aKe,
Mocksa,
1962,
p.
184.
69
gali
bi i
daugiau
seman i8ki,
o
ki i
—
ik
sin aksiniai*.
Seman iniai
jung ukai
pa-
odo
jungiamy
démeny
am
ik us
eik’minius
san ykius,
o
sin aksiniai
jung ukai
u i,g yna
sin aksine
eik8me,
odo
ik
ieno
démens
p iklausyma
ki am.
Visi
su-
jungiamieji
jung ukai,
iSsky us,
gal
bi ,
iena
i ,
y a
seman iniai®.
Jungdami
sakiniu
démenis,
jie
pa odo,
iesa,
labai
bend a
démeny
sin aksinj-seman inj
san yki.
P ak iSkai
a ski i,
kada
am
ik as
Zodelis
u i
jungiamaja
unkcija
(sin aksinis
planas)
i
kada
jis
y a
démens
seman inis
modi ika o ius
(seman inis-leksinis
planas),
dagnai
neleng a.
Y a
i
pe einamujy
a ejy,
kai
os
abi
unkcijos
labai
susijusios.
A ski i
dalely e
nuo
jung uko
sunkina
da
a
aplinkybé,
kad
dalely és,
modi ikuo-
damos
sakinj,
neina
sakinio
dalimis.
Ski ian
jung uka
nuo
dalely és,
p a a u
em is
Siy
ka ego ijy
di e encinémis
ypa ybémis,
bii en :
dalely és
pab ézia
bei
modi ikuoja
u inj
démens,
i
ku io
sudé i
jos
ieina;
jung ukai,
jungdami
du
démenis
uZda os
s uk i os
sakiniuose®,
ik
in-
onaci§kai
Sliejasi
p ie
an ojo
démens,
o
sin aksiSkai-seman iSkai
démeny
u inio
nekei ia
i
né
ienam
démeniui
nep iklauso’.
Jie
pa odo
ik
démeny
sin aksinj-se-
man inj
san yki.
.
Zodelio
unkcijos
ski iamuoju
poZymiu
aip
pa
gali
bi i
Zodelio
pozicija®.
Jung-
ukas
sujungiamajame
sakinyje
pap as ai
eina
démens
p adZioje.
Dalely és
gali
ci i
i
p adZioje
i
idu yje
démens.
Kai
Zodelis
s o i
p adZioje
démens,
pozicija
di e en-
cinés
eikSmés
ne u i.
Ta¢iau
kai
am
ik as
Zodelis
y a
ne
démens
p adZioje,
jau
galima
sp es i,
kad
jis
a lieka
ne
jung uko
unkcija’.
§
3.
Lie u iy
kalboje
daznai
eina
jung uku
i
dalely e
Zodeliai
i ,
ik.
Imkime
pa yzdiius
su
Zodeliu
i ,
ku is
uzima
an ajame
démenyje
ne
pi maja,
be
an aja
a
olimesne
ie a.
1)
Apsidziaugé
i
é as,
i
Seimininkai
Papie iai,
pasipii é
i
pa s
Ki s ukas.
Vien
IMA
19.
2)
K a os
isi
ponai,
juoksis,
sykiu
i
ponia
dzZiaugsis.
ZemR
IV
391.
3)
Vie-
e siai
isose
pusése
uz
ienas
ki o
y u ia o,
aip
pa
i
po
miskq
pauks eliai
jau
su-
*
Plg.
Ochosbl
nocTpoeHHA
ONMcaTeMbHO
TpaMMaTHKH
COBpeMeHHOTO
pyccko o
AMTepa-
ypHo o
s3pika,
Mocksa,
1966,
p.
183.
*
Plg.
en
pa .
®
Uida os
s uk ii os
sakiniais
adinami
sujungiamieji
sakiniai,
u in ys
ieng
jung uka
p ieS
pasku inj
démenj.
Jy
negalima
es i.
Jung ukas
p ie’
pasku inj
démenj
y a
signalas
baig i
sakinj.
7
Jung uko
sin aksine-seman ine
izoliacijag
nuo
démeny
uzZda os
s uk i os sakiniuose
odo
da
i
ai,
kad am
ik ais
a ejais,
p iklausomai
nuo
démeny
u inio,
galima
sukeis i
ie omis
du
sujungiamojo
sakinio
démenis,
nepakei us
jung uko
pozicijos.
Jung ukas,
kei ian
démenis
ie omis,
nepe sikelia
su
an uoju
démeniu
j
pi majq
ie a
(kaip,
pa yzdziui,
p ijungiamajame
sakinyje
ka u
su
Salu iniu
démeniu),
be
lieka
senojoje
pozicijoje,
.y.
él
p ie’
an aji
démenj.
Plg.:
Ponas
ik
eina
aplinkui,
Zii i,
juokiasi,
0
masina
ne
iizia,
sma kiai
sukama.
LTRn
365
i
Masina
ne
iizia,
sma kiai
sukama,
o
ponas
ik
eina
aplinkui,
ziu i,
juokiasi.
Kiek
daugiau
susijes
su
démeniu
ka ojamasis
jung ukas
a i os
s uk ii os
sakiniuose
(ku iuos
po encialiai
galima
es i).
Cia
jung ukas,
ka ojamas
p ie§
kiek iena
démenj,
pab ézia
démeny
ie-
na igiskuma.
Dél
o
ka ojamieji
jung ukai
isada
y a
a imi
dalely éms.
8
Zodelio
pozicijos
eik$mé
jung uko
i
dalely és
unkcijai
nus a y i
iskeliama
i
ki y
kalby
y inéjimuose,
plg.:
B.
T .
Aqgmonu,
B egenue
B
CHHTaKCHC
COBpeMeHHOTO
HeMeILKOTO
ASbIKa,
Mocxea,
1955,
p.
217.
®
Tam
ik ais
a ejais
gali
bi i
in e sija,
plg.:
Ge asi dé
Bu kiené
iena
eneuzmi sda o
sa o
kai-
mynés
Sne ienés,
su
ku ia
ki ados
ben
iena
ki ai
aikus
s .
k iks an
nesiojo;
bu o
ad
ben
ilinkos
kimos.
VaizgRR
I
192.
Cia
ad,
be
jung uko,
jokiy
ki y
unkcijy
ne u i.
Sujungiamasis
jung ukas
ka ais
a sidu ia
an ajame
démenyje
po
j e pinio,
p z.:
Seniai
a ai
bu o,
asi,
i
odél
jai
nebemalonu
ai
p isimin i.
SimonASL
18.
70
kile
i ai iais
balsais
giedojo.
ZemR
II
238.
4)
A si iko
ieno
kaimyno
aikino
es u-
és,
nu azia au
i
a&
su
é ais.
LzPR
1
20.
5)
O
Bin akiy
maza
obelé,
menkai
i
ie os.
SimonASL
273.
6)
Simoniai
niekam
ne aSo,
niekas
i
Simoniams
laisku
nesiun-
inéja.
SimonASL
197.
7)
Ki iems
nepadési
—
nepadés
niekas
i
au.
PP
120.
8)
Pa-
agino
exiukas
gaidj,
as
i
pe neSé
jj
ki on
g io io
pusén,
C R
V
72.
9)
A eik
ki qa
me-
q
i
papasakok
man
apie
didziausiq
ky aili,...
uome
i
a iduosiu
au
skolq.
C R
V
157.
Siuose
sakiniuose
i
an aji
démenj
ieinan is
Zodelis
i
y a
i
sin aksi8kai-seman-
igkai
su
uo
démeniu
susijes.
Jis
pab ézia
bei
modi ikuoja
be a pi8kai
po
jo
einan-
ius
Zodzius.
Gali
ai
bi i
eiksniai,
papildiniai,
aplinkybés,
a iniai,
plg.:
i
pa s
Ki s ukas,
i
ponia,
i
po
miskq
pauks eliai,
i
aS,
i
ie os,
i
Simoniams,
i
au,
i
pe -
nesé,
i
a iduosiu.
Pab ézdamas
bei
modi ikuodamas
nu ody uosius
Zodzius,
Zode-
lis
i
papildo
iso
démens
emocinj
bei
komunikacini
u inj.
Dél
okios
sa o
unk-
cijos
Zodelis
i
Gia
laiky inas
dalely e.
Su
jung uku
ji
sieja
ik
sa o iSkas
eikSmés
panaSumas.
Zodelis
i ,
modi ikuodamas
bei
pab éZdamas
daik a a di
a
daik a-
a dinj
i a di,
igyja
eik$minj
a spal i
,, aip
pa “
i
pab éziamojo
ZodZio
sa oka
ne iesiogiai
susieja
su
pi mojo
démens
a
anks esnio
kon eks o
panagios
iSies
Zo-
dziu
sa okomis,
plg.:
...
i
é as,
i
Seimininkai
Papie iai,
...
i
pa s
Ki s ukas
(1),
...Visi...,
...i
ponia...
(2),
ie e siai
isose
pusése...,
i
po
mixkq
pauks eliai
(3),
(ki i
azia o)
...i
a3...
(4),
...niekam...,
...i
Simoniams...
(6),
ki iems...,
...i
au
(7).
Ta iau
oks
g e inimas
neiSeina
i8
seman inés-leksinés
plo més
iby.
Ji
lemia
Zodelio
i
igyjama
eikSmé
,, aip
pa “.
Zodelis
i
Sia
jung uku
ne ampa,
nes
sin ak-
siskai-seman igkai
jis
modi ikuoja
démenj.
Nu ody ieji
sakiniy
Zodziai
a p
sa es
ik
i
san ykiauja;
ki i
démens
Zodiiai
lieka
neu alis.
Tuo
a pu
eidamas
jung uku,
Zodelis
i
jungia
isa
démenj
i8 isai
su
ki u
isu
démeniu
i
y
démeny
u inio
ne-
modi ikuoja,
plg.:
Igai
da
kalbéjo
duk é
su
é u,
i
abu
jau és
a um
em iniai,
is a y i
j
olima,
nezinomq
k as q.
VenclR
M1
152.
Panagia
unkcija,
kaip
i ,
u i
Zodelis
ik,
eidamas
an ojo
démens
an oje
ie o-
je.
Jis
gali
pab éz i
bei
modi ikuo i
ne
ik
be a piSkai
po
jo
(1—3),
be
i
p ies
ji
ei-
nanéius
Zodzius
(4—7),
p z.:
1)
Ponai is
mokysis
ins i u e
isa
sa ai e,
en
i
algys,
man
ik
SeS adieni
po
pie y
eikia
ponai j
pa si es i.
ZemR
IV
392.
2)
Nu i pau
isas,
Si dis
ik
plaka.
ZemR
IV
384.
3)
Kad
as
uzsimosiu
ki iu
am
Suniui,
Suo
ik —
au, au,
au
i
nubégo.
C R
V
77.
4)
Visos
mokinés
pe nyks ios,
aS
ik
nauja,
k aila.
ZemR
IV
324.
5)
—
Jusy
aikai
jau
p aku e,
be na
ik
nusisamdysi
i
nudi bsi
Zeme...
ZemR
IV
419.
6)
Nie-
kam
neda é
Zinios,
y me j
ik
suzinojo
kaimynai,
kad
jau
mi es.
ZemR
IV
420.
7)
P asilaisyino
ugienos,
asa ienos,
liko
ik
nekas os
bul és.
Bal PV,
113.
Cia
Zodelis
ik,
isijunges
i
an aji
démeni,
labiau
y a
susijes
ik
su
pab éziamai-
siais
Zodziais.
Pab éziamiesiems
Zodziams
jis
su eikia
i8ski iamaji
a spal i.
Ypa¢
s ip us
pab éZimas
bei
i’sky imas
ais
a ejais,
kai
ik
eina
po
pab éZiamojo
Zodzio
(4—7).
Dél
okios
sa o
unkcijos
Zodelis
ik
nu ody uosiuose
sakiniuose,
kaip
Zo-
delis
i
a i inkamais
a ejais,
laiky inas
dalely e.
Kaip
dalely és
i ,
aip
i
dalely és
ik
pab éziami
ZodZiai,
einan ys
an ajame
dé-
menyje,
sa o
u iniu
gali
sie is
su
pi mojo
démens
Zodiiais,
plg.:
...
isq
Sa ai e...,
>
AL
+-. ik
SeS adienj...
(1),
isos
mokinés...,
aS
ik
(4)
i
k .
Tagiau
oks
Zodziy
san-
ykis
aip
pa
neiSeina
iS
seman inés-leksinés
plo més
ibu.
§
4.
Ap a uose
sakiniuose
i ,
k
y a
an ojo
démens
seman iniai
modi ika o-
iai
i8
esmés
dél
sa o
pozicijos.
Pakei us
Zodeliu
i ,
ik
pozicija,
.
y.
a kélus
juos
j
pi maja
ie a
démenyje,
pap as ai
kin a
i
y
Zodeliy
unkcija,
no s
sakinio
eikk’mé
i8
esmés
lieka
a
pa i.
Leng iau
a siski ia
nuo
sa o
pab éZiamojo
Zodzio
Zodelis
ik,
ypaé
uose
saki-
niuose,
ku
jis
y a
po
pab éziamojo
Zodzio,
plg.:
Ponai is
mokysis
ins i u e
isq
sa ai e,
ik
man
SeS adienj
po
pie y
eikia
ponai j
pa si es i.
Nu i pau
isas,
ik
Si dis
plaka,
Kad
as
uzsimosiu
ki iu
am
Suniui,
ik
Suo
au,
au,
au...
Visos
mokinés
pe nyks ios,
ik
aX
nauja...
Jiisy
aikai
jau
p aku e,
ik
be ng
nusisamdysi ...
Niekam
neda é
Zinios,
ik
y me {
suzinojo
kaimynai...
P asilais ino
ugienos,
asa ienos,
ik
liko
nekas os
bul és.
DazZnai
aip
pa
galima
pakeis i
i
Zodelio
i
pozicija,
no s
dél
o
ka ais
kiek
su inka,
pasida o
nebe
okia
na i ali
sakinio
i mika,
Plg.:
K a os
isi
ponai,
juoksis,
i
sykiu
ponia
dziaugsis.
A si iko
ieno
kaimyno
aikino
es u és;
i
nu azia au
a¥
su
é ais.
Pa agino
eziukas
gaidj,
i
as
pe nesé
Thess
Papa-
sakok
man
apie
didziausiq
k aili,
i
uome
a iduosiu
au
skola.
Simoniai
niekam
ne-
aso,
i
niekas
Simoniams
laisky
nesiun inéja.
Juk
daba
neapsiziii ési,
i
dienos
né .
Taip
ans o muo uose
sakiniuose
Zodeliai
i ,
ik
(a kel i
i
pi maja
ie a)
nebe-
pab éZia
y
Zodziy,
ku iuos
pi ma
pab ézé
a
modi ika o.
Naujy
Zodziu,
p ie’
ku-
iuos
a sidii é,
jie,
a odo,
be
specialios
in onacijos
aip
pa
nepab éZia
i
nemodi-
ikuoja.
Tuo
biidu
ie
Zodeliai
nebé a
sin aksi§kai-seman i$kai
susije
su
an uoju
démeniu.
Jie
odo
ik
démeny
a pusa io
san yki,
adinasi,
a lieka
jung uko
unk-
cija.
Zodelius
i ,
wk
galima
a kel i
i
pi maja
ie a
démenyje
ka u
su
Zodiiais,
ku iuos
ie
(s o édami
p epozicinéje
padé yje)
pab éZé
bei
modi ika o.
Tokiais
a ejais
Zo-
delio
i
unkcija
maziau
pakin a,
negu
a kélus
a
Zodelj
i
pi maja
ie a
be
pab ézia-
mojo
Zodzio.
Plg.:
K a os
isi
ponai,
juoksis,
i
ponia
sykiu
dziaugsis.
Simoniai
niekam
ne aso,
i
Simoniams
niekas
laisky
nesiun inéja.
Cia
Zodelis
i ,
a kel as
i
pi maja
ie a,
be
palikes
be a piSkai
p ieS
uos
pacius
zodzius,
y a
su
jais
aip
pa
sin aksi8kai-seman ixkai
susijes,
kaip
anks iau,
kai
s o-
yéjo
idu y
démens
p ie
uos
padius
Zodzius.
Zinoma,
a
Ju
sasaja
jau
y a
kiek
silp-
nesné,
nes
Zodelis
i ,
a sidii es
jung ukui
biidingoje
pozicijoje,
jau
ima
deg aduo i
i
jung uka,
no s
ia
duo uose
sakiniuose
daugiau
a
maZiau
iSlieka
dalely és
pab é-
Ziamoji
bei
modi ikuojamoji
unkcija.
Reikia
pasaky i,
kad
am
ik uose
sakiniuose,
p iklausomai
nuo
démeny
s uk-
i os,
Zodeli
i
a kel i
ij
pi maja
ie a
be
o
Zodzio,
p ie’
ku j
jis
s o éjo
i
ku j
pab é-
zé
a
ki aip
modi ika o,
bi y
isi8kai
nena i alu
i
p ak iSkai
negalima.
Zodeli
i
okiais
a ejais
galima
pe kel i
i
pi maja
ie a
ik
ka u
su
po
juo
einan iu
Zodziu.
Plg.:
Apsidziaugé
i
é as,
i
Seimininkai
Papie iai,
pasipi é
i
pa s
Ki s ukas.
«1
pa s
Ki s ukas
pasipi é.
Be
negalima:
...i
pasipii é
pa s
Ki s ukas.
72
Bailus
lapo
issigas a,
d qsus
i
ilko
nebijo.
...i
ilko
d asus
nebijo.
Be
ne-
galima:
i
d qsus
ilko
nebijo.
Bidamas
an ojo
démens
p adZioje,
be
pab éZdamas
bei
modi ikuodamas
po
jo
einandéius
an ojo
démens
Zodzius,
Zodelis
i
daznai
iSlaiko
dalely és
unkcija,
plg.
da
okius
sakinius:
—
Ka
da ysi,
i
laimé
ne
nuola
es i!
—
saké
linai.
BaléAP
25.
S ai
i
u i ,
i
Zodzio
samdiniui
pasaky i
negalima.
Bal PV,
40.
Nedék
jo
kienén:
i
maigan
nepa eis.
PP
390.
Zinomas
is os
p o as:
i
ileidusi
lape.
DaukZP
25.
Tai
p o as,
i
i§gal o i
okius
paukSdius!
LzPR
IU
8.
O
ai
dy ai,
didi
dy ai bu o:
i
uzZéalo
eZe s
asa a éj.
LTRn
91.
Nep asyk
ezio
da zan:
i
nep aSy as
a eis.
PP
218.
18
dalies
iSlaiko
dalely és
pab éziamaja
unkcija
Zodelis
i
okios
s uk i os
sa-
kiniuose,
ku
po
i ,
s o in io
pi moje
an oje
démens
ie oje,
eina
pa odomasis
i a dis
as
a ba
as
pa s,
nu odan ys
pi majame
démenyje
daik a a dziu
pasaky a
daik a,
p z.:
S ai
Zi i ék,
iskas
su iike,
isi
kinkymai
i eliniai,
i
ie
jau
supu e.
Vaizg
RR1I48.
—
Maciau,
da
i
gi nos
an
akmens
uidé os,
i
os
plaukia.
C R
V
154.
—
Vienas
ge as
Zmogus
d a e
bu o,
i
q
is ijo.
C R
V
31.
‘Ju
ma a
gy uliy,
i
ie
pa ys
ne
kam
ike.
JabIRR
I
533.
Jnesa
k uopas,
i
os
pacios
os
ik
Zilos.
ZemR
I
239.
Pilg.
okios
pa
s uk ii os sakinius,
ku iuose
i
u i
aiSkiq
jung uko
unkcija:
Mies e
a si ik inai
addu
pazis ama
zmogy
i§
Biud ieciy,
i
as
mane
su iko
pa -
eZ i.
VenclPU
293.
Liko
namie
p ie
é o
jaunis
b olis,
ka as
bu o
da
isiskai
mazas,
i
q
ka alius
labai
myléjo.
B3RP
106.
Zodelis
i
sa o
unkcija
y a da
panaSus
j
dalely e,
no s
jau
daugiau
p ia éja
p ie
jung uko
okiuose
sakiniuose,
ku
y a
g e inami
apa iis
a
os
pa
iSies
eiks-
mai
bei
ypa ybés.
Démeny
a iniais
okiais
a ejais
eina
ie
pa ys
a
a imos
eikSmés
ZodZiai
bei
junginiai.
Veiksnys
an ajame
démenyje
pap as ai
eina
uojau
po
Zodelio
i ,
ku is
s o i
an ojo
démens
p adZioje,
i
y a
p ie$pas a y as
pi mojo
démens
eiksniui.
Dél
o
jis
pab éziamas,
iSkeliamas.
Plg.:
Nepyk!
ams a
mo ina
—
i
aS
mo ina...
LzPR
Il
83.
Visi
ja
bu o
pa enkin i,
i
ji
pa i
bu o
pa enkin a.
VienAS
8.
Paskui
delnais
pleskino
—
i
mes
pleskinom,
ankas
kélé
—
i
mes
kilnojom.
ZemR
IV
15.
Duok
u
Zemei,
i
Zemé
duos
au.
PP
34.
Ge bk
sa e,
i
ki i
a e
ge bs.
PP
111.
Ma ,
ie
Zmonés
dainuoja,
i
jis
nebeiskendiqs,
no js
dainuo i,
DaukZP
19.
G azina,
juk
man
jau
pe
35
pe i o,
i
u
jau
nebe
pi mos
jaunys és.
VienAS
90.
Niekad
manes
daugiau
nebema ys
—
nei
é is,
nei
mama,
nei
b oliai,
i
as
jy
niekad
nebeis ysiu...
VenclPU
234.
...sodziaus
aikai
joja
an
a kliu,
i
jis
labai
no é y
jodiné i.
BiIR
121.
Be niukas
susi go,
i
senoji
jau
ma inama.
Vencl
PU
332.
Senis
ponas
bu es
Mykolas,
i
ponai is
é o
a du.
ZemR
IV
381.
Si gau,
sako,
ilgai,
i
Benis,
i
ki i
aikai
isi go.
ZemR
1V
377.
*°
V.
Labu is
okiais
a ejais
pa a o a
Zodelj
i
ak uoja
kaip
jung uka,
u in i
am ik ame
kon eks e
dalely és
eik8me,
plg.:
jo
pa yzdi:
Viena minu a,
i
a éj
masina,
z .
B.
Nab
y
uc,
Yac uusl
coppemen o o
1HTOBCKOTO
A3bIKa
(aBTOp.
Aucc.
K.
@.
H.),
Bus bH oc,
1965,
p.
14.
Masy
sup a imu,
jeigu
Zodelis
i
u i
dalely és
eikSme,
ai
jis
i
y a
dalely é.
Juk
jung ukas
i
dalely é
ik
i
ski iasi
sa o
unkcija;
sakinio
dalimis
nei
ienas,
nei
ki as eina.
Z .:
V.
Si au as,
Jung ukai
i
jungiamieji
Zodziai,
,,
Ta ybiné
mokykla“,
1958,
7, p.
38;
J.
Zukauskai é,
Jung ukas
i
jo
is-
sky imo
i§
ki y
a nybiniu
kalbos
daliy
k i e ijai,
p.
13.
cx]

Zodelis
ik,
ski ingai
nuo
i ,
pe kel as
i
pi maja
ie a
no s
i
ka u
su
Zodziu,
p ie’
ku j
jis
s o éjo
i
ku j
pab ézé
bei
modi ika o,
daZniausiai
isiskai
p ia éja
p ie
jung uko,
ypaé
ais
a ejais,
kai
iSlaiko
iSski iamaja
eik8me.
Tuo
galima
isi ikin i,
aukS iau
miné us
sakinius
su
ik
pakei us
( ans o ma
us)
aip:
Ponai is
mokysis
ins i u e
isq
sa ai e,
ik
SeX adieni
man
po
pie y
eikia
ponai-
i
pa si ez i.
Nu i pau
isas,
ik
plaka
Si dis.
Kad
aX
uzsimosiu
ki iu
am
Suniui,
ik
au, au,
au
Suo.
Plg.
da
okius
sakinius,
ku
Zodelis
ik
eina
jung uk
i
eiSkia
démeny
p ieSpa-
s a yma
bei
g e inima
su
i8sky imu”™.
O
lais é
ne oli
aip
—
ik
suplasno
spa nais...
SNé P
1
236.
Nieko
okio,
ik
Si dis
da
is
aip
ne amiai
plaka.
Simon
ASL
241.
Visi
bu o
kaip
bu e:
ik
iena
a maina,
VaizgRR
I
54.
Ta y um
niekas
daugiau
né
nea é,
ik
ienas
Siuks y
dédé
pu eno
Zeme
isam
kaimui.
VaizgRR
I
101.
Zodelis
ik,
s o éedamas
an ojo
démens
pi moje
ie oje,
a lieka
dalely és
unkcija,
daZnai
u édamas
ne
i8ski iamaja,
be
ki okia
eikSme,
plg.:
IS
yiso
liesucio
jo
eido
ysko
ik épimas;
ik
ik
(= os)
nebesima é
kak oje
Mozés
agy.
VaizgRR
I
92.
(Cia
i
paka ojimas
odo
ik ik
esan
dalely e.)
Pe duo-
siu
kaili
kailiadi biui,
ik
(= is)
kelios
kapeikos
ismuks
j
kiiene.
ZemR
IV
449.
Apsisluos es
uzgniauzé
aplie a
ie qa
sausa
ma skiniy
s e ble,
kad
bobulé
nesupyk u,
i
nudiimé
is
obos,
ik
kiemas
sudundéjo.
K é SP,
97.
,
§
5.
Be
i
i
ik,
sujungiamojo
jung uko
i
dalely és
unkcija
lie u iy
kalboje
gali
u é i
be ,
ai.
A likdamas
jung uko
unkcija,
be
ei8kia
p ieSinamuosius
san-
ykius,
o
ai
—
daZniausiai
p ieZas ies
bei
salygos
aiSkinamuosius
san ykius,
plg.:
Bu o
da
Ziemos
laikas,
be
Zliugus
a od ékis
p anasa o
g ei a
pa asa j.
C R
VIII
222.
O
u
esi
didesnis,
ai
au
eikia
pas a y i
didesng
obq.
LT
Ul
71.
Pasakyk
man
negi dé a
ne egé a
pasaka,
ai
a&
au
duosiu
ugnies.
JablRR
I
538.
Zodelis
be
dalely e
eina
palygin i
e ai
i
p ieSingumo
ne ei8kia,
o
u i
ki okias
eik§mes,
dél
o
nesunkiai
ski iamas
nuo
jung uko,
plg.:
Pasida iau
alaus
—
be
(= is)
bus
linksmiau.
G i(LKZ
1
642).
Ge iau
be
nau-
dos,
be
ik
(=kad
ik)
niekas
ne audos.
PP
111.
...kad
p imany y,
pa i
k osnin
ilis y,
be
ik
(=
kad
ik)
g ei¢iau
uz i y
puodai.
K é SP,
93.
Pas a uoju
a eju
be
u i
eikSme,
a ima
,,kad“,
a¢iau
sakinyje
jie
abu
né a
olygis.
Be
ia
su eikia
an ajam
démeniui
didelj
emocini
k i i
(beje
be
cia
u i
i
loginj
ki i),
ku io
ne enka
démuo,
pakei us
be
ij
kad.
Su
kad
oks
sakinys
ima
eikS i
p ieZas ies
san ykius
i
ampa
p ijungiamuoju.
Siame
sakinyje
su
be
p ie-
zas ies
san ykis
labai
ne ySkus.
Zodelis
ai,
eidamas
an ojo
démens
p adZioje,
laiky inas
dalely e,
kai
jis
ne ei8-
kia
p ieZas ies
bei
salygos
aikinamyjy
san ykiy
(kaip
eidamas
jung uku),
ik
su ei-
kia
an ajam
démeniui
nauja
emocinj
a spal i,
plg.:
—
Nesi iipink,
bi inéli,
nesi-
ipink,
ai
bus
mano
ko eliai
pasi i.
LTRn
35,
11
Jung ukas
ik
aip
pa
a ojamas
be
aiSkaus
iSsky imo,
ik
p ieSpas a an
bei
g e inan
sa-
kinio
démenis,
pyz.:
Ji
ge ai
pazis u,
—
ik
Tyzenhauzui
o
saky
ne eikia.
S uogAD
25.
—
Slenku
as
j
i u e,
ik
s aiga
u -u -u -u !
an
manes
Sunys...
LZPR
I1
79.
74
A ski ais
a ejais
ai,
be
p ieZas ies
bei
salygos
aiSkinamujy
san ykiy,
gali
eiks-
i
(da%niausiai
au osakoje)
g e inamuosius
san ykius,
panasiai
kaip
jung ukas
i .
Siais
a ejais
jis
a licka
jung uko
unkcija,
be
y a
a imesnis
dalely ei,
negu
eidamas
jung uku
i
eikSdamas
p ieZas ies
bei
salygos
aiskinamuosius
san ykius.
Plg.:
A
jums
duosiu
Si a
a inuka,
ai
judu
ix
o
a inuko
dalies
gy ensi .
BsRP
61.
—
Taip
pa
bu o
i
mano
y ui,
ai
pamazél,
pamazeél
i
p aéjo.
VienAS
20.
Eik
cia,
me guzéle,
eik
cia
u,
jaunoji,
—
ai
mudu
kalbésim
daug
meiliy
Zodeliy.
LTRn
60.
P isédo
be nelis
p ie
mano
Salelés,
uzdéjo
ankele
an
mano
pe elio,
ai
y a
leng esné
uz
po o
plunksnele.
LTRn
73.
Daba
eisiu
ax
klé elén,
sésiu
uz
skobneliy
—
ai
mai-
nysim
aukso
Ziedus,
ge sim
Zaliq
ynq!
K é Z
52.
A eis
pa asa élis,
uzZaugs
mano
plunksnelés;
—
ai
lekiosiu,
ai
sk aidysiu
po
Zaliqsias
gi eles.
LTRn
126.
§
6.
Gana
daZnai
sujungiamojo
sakinio
an ojo
démens
p adzioje
a ojamos
dalely és
ben ,
da ,
juk,
ne ,
is
i
k .
Miisy
s ebéjimo
duomenimis,
Sios
dalely és,
no s
i
s o i
jung ukui
bidingoje
pazicijoje,
jung uko
unkcijos
nea lieka.
Jos
isada
da
pab ézia
bei
modi ikuoja
an ojo
démens
Zodzius,
papildo
jo
komunika y ini
bei
emocinj
u ini,
.
y.
sin aksi’kai-seman iSkai
y a
susijusios
su
an uoju
démeniu,
adinasi,
iglieka
dalely és,
no s
i
a sidu ia
an ojo
démens
p adZioje.
Plg.:
Né
ienas
Zmogus
Cia
da
neuzklydo,
ben
o
nea simena
kuoduo é.
SimonASL
50.
Visi
jau
pilnus
pil elius
p ilesé,
da
liko
ienas
miezio
g idelis.
ZemR
IV
433.
Didesnés
nebegali
bi i
gied os,
juk
jau
isa
kas
sudege.
SimonASL
135.
Uzsnige
g io iai
i
keleliai,
ne
ieskelis
menkai
pazin i™.
SimonASL
196.
Va na
a
p ausk,
a
nep ausk,
is
juoda.
JablIRR
1
536.
Jung uku
i
dalelyéiy
a
am
ik y
p ie e‘ksmiy
samplaikos
§
7.
Labai
daZnai
an ojo
démens
p adZioje
jung ukai
eina
su
dalely émis
a ba
am
ik ais
p ie eiksmiais
( odél,
dél o).
Kyla
Klausimas,
a
okie
Zodeliai,
s o édami
an ojo
démens
p adZioje,
suda o
samplaikinius
jung ukus.
12
J,
Zukauskai é
Zodelj
ne ,
be
ki y,
laiko
jung uku
(a odo,
p ijungiamuoju),
kai
juo
p asi-
dedan is
démuo
aigkina
pi mojo
démens
a iniu
einan j
Zodi,
p z.:
Nudziugo,
ne
akys
sublizgéjo.
Ji
nu odo,
kad
ne
ga o
Siuo
a eju
jung uko
unkcija,
iSk i us
p ie’
ne
daZnai
ka u
a ojamam
jung ukui
kad
(@ .
J.
Zukauskai é,
min.
eik.,
p.
5).
Reikia
pasaky i,
kad
okia
aidos
eilé
(kad
ne
i
ik
paskui
ne )
nebi ina.
Kai
a liepiamojo
Zodzio
pi majame
démenyje
né a,
kad
Salia
ne
ne
isada
i
inka,
plg.:
Suklikau
pik u
balsu,
puoliau
p ie
ma usés,
ne
ponia
nusigando.
ZemR
IV
374.
Lauke
bu o
S iesu
nuo
idudienio
saulés,
ne
akys
emo.
VenclR
LI
109.
Siuose
sakiniuose
be
a liepiamojo
Zodzio
i
p ijungimas
né a
isai
aiSkus.
Sakysim,
Sia
nega-
limas
an ojo
démens
a kélimas
su
isu
ne
j
pi mojo
démens
ie a,
kaip
bidinga
p ijungiamajam
sakiniui.
Masy
sup a imu,
okiuose
sakiniuose
ne
né a
nei
p ijungiamasis,
nei
sujungiamasis
jung-
ukas,
Pa s
sakinys
y a
bejung ukis,
ne
y a
aiSkus
an ojo
démens
seman inis
modi ika o ius
i
laiky inas
dalely e.
Apie
Zodelio
ne
deg ada ima
j
p ijungiamaji
jung uka
galima
kalbé i
neben
ais
a ejais,
kai
pi majame
démenyje
y a
a liepiamasis
Zodis,
plg.:
Taip mane
ap édé,
ne
P aniu-
kas
pa ydéjo.
ZemR
TV
378.
... u
aip
gailiai
e ki,
ne
akmenys
g iaudinasi.
BaléGP,
5.
Akompa-
niamen u
am
baudimui
i
p imokymui
gi déjai
okia
papliauska,
ne
ska dus
aidas
i os
ukéiodamas
pe
isa
gi ia.
VaizgRR
I
96.
Siuose
sakiniuose
an aji
démenj
galima
a kel i
su
isu
ne
i
pi mojo
démens
ie a,
be
o,
ia
galima
js a y i
jung uka
kad
p ie’
ne .
Plg.
da
sakinj
su
a liepiamuoju
Z0-
diiu
pi majame
démenyje
i
kad
ne
an ojo
démens
p adzioje:
A léké
Sy as
a klys,
aip
( oks)
bal as,
kad
ne
isa
Zeme
nus ie é
(ps.).
Jabl
(LKZ
V
36).
75
a)
Jung ukas
i
dalely é
Visus
sujungiamuosius
jung ukus
gali
lydé i
i ai ios
dalely és.
Tuojau
po
jung u-
ko
gali
ei i
okios
dalely és,
ku ios ienos
jung uko
unkcijos
nea lieka
(ben ,
cia,
da ,
gal,
gi,
jau,
kad,
na,
ne, né,
ne ,
no s,
Si ,
S ai,
él,
is
i
k .),
aip
pa
okie
Zo-
deliai,
ku ie,
be
dalelyéiy,
u i
i
jung uko
unkcija
(i ,
ai,
ik,
uZ a ,
is iek,
is
dél-
o).
Dalely és
eina
be a piskai
po
jung uky
a
jungiamyjy
Zodziu
i
in onaci8kai
y a
p ie
ju
p isiSliejusios.
Ki aip
sakan ,
dalely és
ka u
su
jung uku
y a
in onaciSkai
p isi$liejusios
p ie
an ojo
démens,
nes
sujungiamajame
sakinyje
i
ienas
jung ukas
in onaciSkai
Sliejasi
p ie
an ojo
démens.
Ta iau
daugumoj
a ejuy
ie
Zodeliai
nesuda o
sin aksiSkai-seman iskai
nedalomo
iene o,
no s
jy
in onacija
i
ieninga.
J
samplaika
ijeinanciy
Zodeliy
eik8mé
bei
unkcija
daZniausiai
su okiama
a ski ai
i
né a
ienaly é.
Pi masis
Zodelis
su
an uoju
démeniu,
p ie’
ku j
s o i,
sin ak-
siSkai-seman iskai
nesusijes,
jis
a lieka
ik
jungiamajg
unkcija;
po
jung uko
ei-
nan is
Zodelis,
p ieSingai,
y a
sin aksi8kai-seman i8kai
susijes
su
an uoju
déme-
niu,
modi ikuoja
jo
komunikacinj
bei
emocinj
u inj,
.
y.
a lieka
dalely és
unkcija.
Miné osiose
samplaikose
aiSkiai
iSlaiko
sa o
sa a ankiSka
unkcija
(eina
jung-
uku
p asidedan¢io
démens
seman i’ku
modi ika o ium)
dalely és
ben ,
cia,
da ,
jau,
kad,
ne,
né,
ne ,
no s,
Si ,
S ai,
is
i
k .
—
Su
ka cia
ezimq
p ik auk
aiky
mamai,
—
juokési
é as:
— ai
ben
bus
s eciy...
ZemR
III
21.
Ju gis
nuklumpé
p ie
Tamosiaus,
0
cia
ki i
dai osi,
kiek
as
g io ys
nusuk as.
ZemR
Il
253.
Kazkas
jam
bu o
ai
ikalbéjes,
odél
da
ke i -
q
da bq
uzda é.
LTRn
327.
Skendéjo
sniege
isa
Tekonio
sodyba,
nu ime
nuogos
uopos,
o
jau
sly y
i
ysniy
ai ik
i S inés
bekySojo
i§
po
sniego
pa o iais.
Bal PV,I
25.
Daug
Cia
ekuciy,
be
kad
y
educiy
maza
é a.
PP
323.
G eiciau
medis
s eikas
anglimi
pajuos,
—
o
ne
Zal io
yaikas
é q
jums
iXduos,
SNé P
1281.
...bu o
isi
ix-
alke,
ai
né
agin i
ne eikéjo.
VaiZRR
I
211.
Pasileis
y i
iena
ki a
aplink
d ii g
pusj;
ne
Zeméje,
ik
s aigiu
aukS yn;
ai
ne
akys
aibs a.
VaizgRR
I
67—68.
Gi os
nebe u ime,
ai
no s
miselés
S ai
a sige k.
VaizgRR
I
183.
P adedi
klausy ies,
ik
Si
—
kazin
kas
Siu kS us
daik as
nuk i es
au
an
eido.
JablIRR
I
533.
Pilka
amsu,
Slapia
d égna,
nuobodu
sku du,
—i
ai
S ys
p agied ulis.
VaizgRR
1
192.
Kelia o
isq
dienq,
i
is
nebu o
miskui
nei
galo,
nei
k a’ o.
CVR
V
83.
Jung uka
Siuose
sakiniuose
be eik
isu
galima
p aleis i.
Dalely é,
a sidi usi
pi moje
ie oje,
lieka
oks
pa
seman inis
démens
modi ika o ius
(plg.
a i inkamus
pa yzdzius
be
jung uko
§
6),
i
sakinys
ampa
bejung ukiu.
Labai
daZnai
po
i ai iy
jung uky
eina
Zodelis
i ,
iSlaikydamas
sa a ankiskq
dalely és
unkcija
(su eikia
an ajam
démeniui
naujy
komunikaciniy
bei
emociniu
a spal iu).
+.
.ge as
aikas,
yli,
ami,
da bi,
ko
be eikia,
o
i
miisy
Benis
né a,
odos,
peik i-
nas.
ZemR
I
24.
Ge ai
s e imoj
Saly,
be
i
en
mil y
kalno
ne asi.
PP
142.
Bu o
da
likes
b olis,
aii
as
paskendo
eze e.
Bal PV
39.
Ju gis
p izadéjo
padé i
mums
a izy
ezZ i,
aéiau
i
ligi
Siol
nesulaukém.
JablIRR
1
536.
Nei
ijiinui
Geisei,
nei
b oliui
SiukS ai
jis
nesi odé
inkqs
im am
sunkiajam
da bui;
ad
i
siunciojo
ji
en,
ku
jis...
padi ba
d igubai,
igubai.
Vaiig
RR
1
39.
Be
cia
jau
nebe
Auks ujai,
aigi
18
Kad
Zodelis
gi
ne a o inas
p ieSp iesinio
jung uko
eikéme
( ie oj
0)
Z .
V.
Labu is,
.,.Kalbos
kul i a“,
6,
Vilnius,
1964,
p.
28—33.
76
i
g isime.
Simon
ASL
9.
Sug izes
pas
Po ilai i,
pabengiau
da bq
i
éjau
oliaus,
odél
i
mes
eikim
gul i.
ValPJ,
56.
Niekas
AukS ujuose
Oginskienés
nema es,
uz ai
i
eina
isokie
spéliojimai.
SimonASL
11.
‘
P aleidus
jung uka,
Zodelis
i ,
a sidii es
pi moje
ie oje
démenyje,
aip
pa
dau-
geliu
a ejy
i8licka
sin aksiSkai-seman iSkai
susijgs
su
démeniu,
.
y.
licka
dalely e,
no s
a ski ais
a ejais
(ku
jo
sasaja
su
démeniu
ne
okia
ySki)
jau
jis
deg aduoja
i
jung uka
(p z.:
Sug izes...
éjau
oliau,
i
mes
eikim
gul i;
plg. Sios
s uk i os
sakinius
§
4).
Po
i ai iy
jung uky,
iSlaikydamas
dalely és
unkcija,
aip
pa
gali
ei i
Zodelis
ik,
p z.:
:
P aslinko
da
pusan o amiiaus,
i
ik
ada
Zmonés
aiskiai
sup a o
isq
y
adiniy
s a buma.
Jabl UZ
15.
Vasa q...
upelis
isai
isdzii da o,
i
ik
ku -ne-ku
pa ésy
dabu iuose
Zibéda o
Zole
apaugusios,
a lémis
i
kijagal iais
izgancios
andens
duobés.
VienUT
81.
Jis
ge as
Zmogus,
labai
ge as,
be
ik
jam
os
ankelés
jau
o-
kios
— ku
ik
p isilies,
i
palieka
kas
no s.
LKZ
IV
294.
P aleidus
jung uka,
Zodelis
ik,
a sidii es
pi moje
ie oje,
ski ingai
nuo
miné-
ujy
ki u
Zodeliu,
daugiausia
deg aduoja
i
jung uka
(plg.
§
4).
Eidami
po
jung uky,
miisy
sup a imu,
aip
pa
u i
sa a ankiSka
dalely és
unk-
cija
Zodeliai
uz a ,
is
dél o
(i
dél o
a
pa ia
eik8me),
is
iek,
p z.:
Vaiksciojo
Nas u é
paskui
zqseles,
lyg
bal omis
ilgomis
kelnémis
apmau a,
be
uz a
blauzdos
bu o
apsaugo os...
VienAS
9.
Pi kia
kaip
pi kia:
diminé,
0
is
dél o
ma és
ka%in
kokia
nepap as a
a ka.
VaizgRR
I
210.
S enéjo,
s enéjo,
be
del o
nemi é.
Ds
(LKZ
Ul
270).
I
kokia
bebii y
amsi
nak is
aplinkui,
kaip
besiaus y
é os
i
pilgos,
0
is
iek
jauku
i
ge a
nuo
Si o
mo inos
a umo
i
jos
balso.
Bal PV,
14.
P aleidus
jung uka,
wi a ,
is
dél o,
is iek,
a sidi g
an ojo
démens
pi moje
ie oje,
pana¥iai
kaip
ik,
gauna
jung uko
unkcija,
plg.:
Jos
akelés
nejuda,
uz
a
d isakis
liezu élis
ik
lenda,
ik
lenda
ix
ziomeny.
JabIRR
1
536.
Saulé,
iesa,
pe si i o
pe
pa
gal as,
is
dél o
ge okai
ebekepina.
WaizgP
Ill
263.
Ve psi
—
ne e psi,
is iek
nesu e psi.
LTRn
329.
Po
iyai iy
jung uky
gali
ei i
ne
d i
dalely és.
Jos
aip
pa
iSlaiko
sa o
sa a an-
kiSka
unkcija.
Plg.:
Sakys:
oks
jau
didelis
Geisiy
ka alie ius,
jam
jau
bene
ke i i
me ai,
i
is
da
bekelnis!
VaizgRR
1
124.
Kol
ne aiks¢iojo
Kaziukas
—
bégiok
p ie
jo
su
pienu,
nesk
isu
su
sa imi,
ampykis,
0
Gia
i
aip
kojos
i
nuo a gio
nuo
da by
luz a.
C R
Vill
81.
Tiesa,
namie
da
é as
i
ienas
b olis,
be
juk
i
jie
ne ukus
jau
bus
juodojo
Sexélio
aukos.
SimonASL
37.
Issisky é
sau
IlZé
Simoniy
K izq,
ai
egul
i
eina
jau
uz
jo.
SimonASL
163.
Aukséiau
miné os
dalely és
a ojamos
i
ne
uojau
po
jung uko,
be
da
po
ki-
o
ZodZio,
p z.:
Mano
d augai
pe éjo
laimingai,
0
man
i
dingo
Zemé
is
po
kojy.
SimonASL
299.
Baidési
o2ka
gi ion
bégio i,
be
ilkas
i
i
da zo
nu é é.
PP
315.
Te a
Bin akiené
bu o
a éjusi,
ai
ji
i
uzdegé
(lempa).
SimonASL
328.
Gy ena
s e ima
gal a,
odél
“4
Zodelius
( is)
dél o,
is
iek,
einan ius
po
jung uky,
adina
dalely émis
aip
pa
A.
Pi oé-
kinas,
Z .
A.
Pi o kinas,
Sujungiamuyjy
sakiniy
su
jung ukais
i ,
0,
be
loginiai-seman iniai
san y-
kiai,
,,.Kalbo y a“,
X,
Vilnius,
1964,
p.
96;
ki aip
J.
Zukauskai é,
min. eik.,
p.
19.
7,
H30JIHPpOBAHHbIM
OT
KOMMOHEHTOB
[lpeAJIOXKeHHA,
T.€.
OH
He
MCHseT
COAepKaHnAa
KOMMOHEHTOB,
TO/bKO
MOKa3bIBaeT
OTHOLIeHHe
MexKIy
HUM.
BosMoxKHBI
M
Mepe-
XOMHBbIe
C1y4aH.
2.
Cnono
ik
,TonbKo“,
BBICTYMa oLee
B
NOSHLMH
COlOsa,
BLITOWHAeT
PyHKIHIO
co10sa,
B
OCOOeEHHOCTH
B
TeX
CJIY4aAX,
KOJa
OHO
HMeeT
BbIJeMMTebHOe
SHAYeHHe.
Cuopo
i
,.u“,
c os lee
B
Hauasie
BTOPO O
KOMMOHEHTA,
eLE
JOBOJIbHO
4aCTO
BBINOMI-
HAeT
*yHKIUMIO
CeMaHTHYecKO O
MOAMUKaTOpa,
T.e.
YACTHUBI.
Cuosa
be
,,HO“,
~Bcé“,
ai
To“,
yNOTpeOAsemble
B
pasHbIX
(PPyHKUMAX,
OObIUHO
HMeIOT
H
pasHbie
3Hauenua.
Cnopa
ben
,xo b,
da
ewe,
juk
,,Beqb“,
ne
,,jaxe“,
is
,,Bce“
H
T.1.
BCe da
ABIAIOTCA
CeEMaHTHYeCKUMH
MOJMdpHKaTOpaMH.
3.
Uac uupl
u
HapeuHa,
He
MMeIOWIMe
(PopMasbHBIX
MoKasaTe el ,
MHTOHA-
HHOHHO
coueTasb
C
co1o3aMH,
OObINHO
He
OOpasyloT
¢
HUM
eAMHOTO
Les O O
(0
i
aU",
be
ik
HO
TombKO™,
da
i
,emé
u“,
i
is
dél o
,M
Bcé- aku“,
i
odél,
i
dél o
,u
n osTomy“
u
p.).
B
Takux
coueTaHHAX
OTJeJbHbIe
C/lOBa
BbICTYMaloT
B
cBoeii
camocToaTenbHOl
dyHKuun.
Hegzenumoe
cuHTaKcHuecKoe
Wenoe
o6pasy-
JOT
TOMIbKO
COSI
C
YacTUaMH
gi
,wKe,
ai
,,To“
(ogi
,,a“,
be gi
,,HO™,
i
ai
,.u
TO"
5
0
ai
a
TO“
M
Ap.),
a
TakoxKe
Ba
CHHOHHMHYECKHX
COI03a
(o
aciau,
o
be gi
,,H0",
0
uo
a pu
,a
B
TO
BpeMA“
H
JIp.).
4.
B
onpesenenubix
c yuaix
(pyHKUMIO
COIO30B
CONOCTaBJICHHe
HJM
Mpo-
TMBONMOCTABeHHe)
YCHJIMBaIOT
UaCTHIbI,
a
TAKKE
HEKOTOPbie
MOJaJIbHbIe
MH
Apy-
THe
CjlOBa,
UMEBLIHe
CaMOCTOATesIbHOe
JIeKCHYeCKOe
3HaueHHe,
y oTpeO.1Aemple
B
TlepBOM
KOMMOHeHTe
(OObIHHO
B
Haa ie)
( ik
—
i
él
,,TOMBKO
—
ona Tb,
da
—
0
jau
ewe
—
a
ye,
os
—
i
,4yTb
—
u“,
gana
—
i ,
uz eko
i
,,JocTaTOuHO
—
u%,
eikia
—
i
,ayxKHO
—
u“
m
gp.).
Tlou m
Bce gda
Take
CHHTAaKCHKO-JIeKCH-
yeckHe
COueTaHHA
ABJIAIOTCA
He paMMaTHKasH30BaHHbIMU.
K
co1o3aM TATOTeIOT
TOAbKO
COueTAaHUA
C
ne
He’
B
NepBOM
KOMMOHeHTe
(ne
ik
—
be
i
,,He
TObKO—
HO
Hu“,
ne
—
i
,,He
—
u‘‘,
ne
—
be
He
—
HO“
H
Ap.).
OHaKo
WB
TaKHX
CO“eTAaHHAX
o lee
TECHAA
CBA3b
OTMCUACTCA
TOJIBKO
B
TEX
CYYaAX,
KOTa
YHOMAHYTHIE
COBRA
CTOAT
pH
OMHOPOAHBIX
4eHax
MpeAoxKeHHA.
B
cuo2KHOCOUMHEHHOM
MpeAoxKe-
HMM,
KOTWa
YaCTHIBI
MODMULMpYIOT
TOAbKO
OMpeAeeHHbIe
C/IOBa,
a
COIS
CBA-
3bIBaeT
I[e/Ible
KOMMOHEHTHI,
ellé
JOBOJIbBHO
YETKO
pas paHHUMBalOTCA
OTAeJIbHbIe
ebyHKuHH
COB,
XapakTepH3YIOULMXCA
CHHTAKCHKO-JIeKCHYCCKUMH
OTHOUIEHHAMH,