IS
LIETUVIU
LEKSIKOLOGIJOS
IR
LEKSIKOGRAFIJOS
LIETUVOS
TSR
MOKSLU
AKADEMIJA
18
BALTU KALBU
GYVULININKYSTES
TERMINOLOGIJOS
ISTORIJOS*
A.
SABALIAUSKAS
GYVULIU
BURIO
PAVADINIMAI
Ganomam
naminiu
gy uliy
bi iui
ide.
kalbos
ne u i
bend o
a
ben
kiek
labiau
papli usio
pa adinimo.
DaZniausiai
a ski os
kalby g upés
u i
a ski us,
seman i8-
kai
j ai iais
biidais
a si adusius
pa adinimus,
o
ka ais
i
isai
a imai
giminingy
kalby
Sie
pa adinimai
ski iasi.
Ne u i
bend o
gy uliy
bi io
pa adinimo
i
bal y
kalbos.
Lie .
banda
Lie u iy
kalboje
daZniausiai
a ojamas
gy uliy
bi io
pa adinimas
banda.
Tai
labai
idomus
gy ulininkys és
e minologijos
Zodis.
Jo
eikSmés,
galima
saky i,
sa o i8kai
a spindi
i ai ius
gy ulininkys és
is o ijos
e apus
i
y a
ge os
seman inés
pa alelés,
aiSkinan
ki y
ide.
kalby
panaSia
eikSme
a ojamy
ZodZiy
kilme.
Akademiniame
lie u iu
kalbos
zodyne
nu odomos
sep ynios
Sio
ZodiZio
eikSmés:
1)
gy uliy
bii ys,
kaimené;
2)
samdininko,
ikininko
siinaus
a
jaunesnio
b olio
pasisé i
ja ai
(linai);
pasélys;
3)
Zemé,
ku ioje
banda
séjama;
4)
samdininkui
duo-
damas
na ii a
p iedas
p ie
algos;
5)
seniau
samdininkui
moké a
alga
(na ii a);
6)
nau-
da,
u as,
nuosa ybé,
dalis;
pinigai;
7)
nedidokas
kepalas,
kepaliukas
(LKZd.,
I,
519—20;
an ajame
Zodyno
I
omo
leidime
eik$més
ski s omos
upu i
ki aip).
Zi in
j
3iq
eikSmiy
eile,
kyla
min is,
jog
pi miné
lie .
banda
eik8mé
u éjusi
bi i
‘gy ulys,
gal ijas’,
nes
ik
ada
imanoma
miné y
eik’miy
aida.
Tokia
lie .
banda
eik’me
da
galima
jZii é i
i
senuosiuose
lie u iy
aS uose,
plg.:
giwen
kaip
banda
bei
neischmin ingoses
kiaules
(1579
m.
W2,),
iaucziamus
i
assi amus
i
ki ai
béndai
(1599
m.
DP
340.3),
Daug
iaunimo
kaip
banda
labai
piggei
apa
pa di-
a
(B
P,
II,
346)
i
k .1
I§
Sios
eik8més
a si ado
‘gy uliy
bii io’
i
“naudos,
pinigu,
u o’
eik’més,
o
i8
pas a osios
‘pasisé i
ja ai’
bei
“Zemé,
ku ioje
ie
ja ai séjami’.
Ta p
Siu
isy
eik’miy
sa o iskai
i8siski ia
“kepaliuko’
eikSmé.
Sia
eik’me,
ma y ,
eiké y
sie i
su
‘samdiniui
duodamo
na ii a
p iedo
p ie
algos’
eikSme.
Veikiausiai
*Plg.
anks iau
paskelb us
Sios
s i ies
au o iaus
da bus:
Haspanua
Gespo ozo o
cxo a,
,,[1po6-
JeMbl
uHQoeBponelicko o
ssbikosHanua,
Mocxsa,
1964,
p.
59-65;
Bal y
kalby
naminiy
gy-
uliy
payadinimai,
,,Lie u iy
kalbo y os
klausimai“,
X,
Vilnius,
1968,
p.
101—190.
1K.
Biga,
Rink iniai
a8 ai,
ITI,
Vilnius,
1961,
p.
664.
banda
is
p adziu
i
bu usi
ne
Siaip
kepaliukas,
be
duodamas
a p ki y
dalyky
a-
gaisio
a
duonos
kepalas.
Lie .
banda
u i
jau
senas
a8y ines
adicijas
—
Sis
Zodis
uZ iksuo as
da
p ie’
pi myju
lie u iy
kalbos
agy iniy
paminkly
pasi odyma.
S ai
u o
eik’me
Zodis
banda
andamas
jau
1468
m.
Kazimie o
eisyne:
»A
KOnH
4iM
mapo6pKEI
YKPaqyTb
WTO
y
Ko o,
a
(Makb)
y
cemb
sHCTY
Bepxy
NHCaHO,
Kak
3a
KOTOpyi0
TaTOy
KasHHTH:
KOs
MepBoe
ykpajleTb,
HHO
e o
He
BelllaTH,
a
3amwlaTHTH
OOHOIO
e o;
a
He
OyJeTb
OoHsEI,
HHO
ocnojjapb
e o
3a
He o
SalllaTHTb,
€
mapoOka
ckasHuTH
uM
mpo6u Tu...‘?.
Sia
eik’me
jis
a ojamas
i
Pi majame
(1529
m.)
Lie u os
s a u e:
»Jes li
hge
pa obki
k adu ’
w
okolicy
a
z
licom
ich
pojmaju ’,
ko o oje
lico
bude
s oja i
pol iny
h oszej:
ohdy
maje ’
ka an
by i jako
zlodej;
a
jes liz
pol iny
lico
s oja i
ne
bude ’:
ohdy
maje ’
z
bondy
jeho
szkoda
placzona
by i
(= une
debe
sol i
damnum
ex
ebus
eius)
abo
lice
We nu i,
a
z
na iazku
puhami
bi i...“®,
Lie .
banda
‘ u o’
i
‘algos
na ii a’
eik3-
mémis
daZnai
ap inkamas
i
ki uose
élesniyju
laiky
s e imomis
kalbomis
a8y-
uose
Lie u os
dokumen uose‘.
T8
lie .
banda
kilo
nemaza
i
ki y
Zodziy,
ku iy
eik$mé
a imai
susijusi
su
Sio
zodzio
eik8mémis:
bandyks is
‘bandos
gy ulys,
gal ijas’
( ick
senuosiuose
a’ uose
—
M.
Maz ydas,
J.
B e kiinas,
M.
Dauk¥a
—
,
ick
i
a mése
—
Akmené,
Ba s-
yGiai,
Be ygala
—
andamas
Zodis;
LKZd.,
1(2),
640),
bandys is
(1787
m.
iXleis a-
me
,,Ziwa e“;
LKZd.,
1(2),
641),
bandinga
‘ e Singa’
(LKZd.,
1(2),
640),
banddu i
‘ a nau i
(gany i
gal ijus)’
(LKZd.,
1(2),
639),
bandiné
‘ap a as
bandai
laiky i;
oliau
nuo
ikio
esan i
ganykla;
piemeny
pokylis
pe
sekmines;
sambi iai’
(LKZd.,
1(2),
640),
bandini ikas
‘bandos,
gal ijy
a as’
(LKZd.,
1(2),
640),
bandini ikas
‘ban-
dos
gany ojas,
piemuo;
ikininko
a nas’
(LKZd.,
I(2),
640),
bandisius
‘piemuo’
(LKZd.,
1(2),
641),
ba idiskas
‘bidingas
bandai,
gy uliSkas’
(LKZd.,
1(2),
641),
bando is
‘sé is
banda;
u é i
naudos
i8
ko?
(LKZd.,
1(2),
642),
bandio is
‘gau i
pelna
iS
pasélio,
pasipelny i
i8
bandos’
(LKZd.,
1(2),
643),
bandinis
‘nuosa as’
(LKZd.,
1(2),
641),
li osbandé
‘ne i¥ami
a e
jauni
gal ijai,
alininkai
gal ijai’
(LKZd.,
VII,
620).
IS
Gia
paminé y
Zodziy
nuo
ki u
sa o
eik§me,
a odo,
kiek
nu oles
bandinis
“‘nuosa as’
( a ojamas
Duse ose).
Reik’mé
‘nuosa as’,
ma y ,
a si ado
i8
‘bandinis,
.
y.
pasé as
bandoje’,
plg.
Gaspada nus
linus
pabaigém
b auk ,
liko
ik
bandiniai
(Duse os).
Salia
bandiniy
liny,
ugiy
a si ado
i
bandinis
puodas,
bandinis
bo agas
i
.
.
Lie .
banda
kai
ku iomis
eikémémis
pa ekusi
i
j
kaimyny
(ne
ik
a8 y,
be
i
Snekamasias)
kalbas.
La .
ba ida
‘das
dem
Knech e
om
Wi e
als
Lohn
zuge eil e
S iick
Feld
ode
die
Aussaa
da au ;
das
Nebengewe be,
Neben e diens
;
Gewinn,
Gesch ,
P o i ’,
ba ids
(EM,
I,
261—2;
EH,
I,
204)
a ojama
la iy
liaudies
dainose,
pasi aiko
kai
?
K.
Jablonskis,
Lie u i8ki
zodziai
senosios
Lie u os
a8 iniy
kalboje,
I,
Kaunas,
1941,
p.
15.
*
K.
Jablonskis,
Lie u i8ki
Zodziai
senosios
Lie u os
aS iniy
kalboje,
I,
p.
15—
17;
J.
Ju -
ginis,
BaudZia os
isigaléjimas
Lie u oje,
Vilnius,
1962,
p.
135-136.
*
K.
Jablonskis,
Lie u iski
Zodgiai
senosios
Lie u os
a8 iniy
kalboje,
I,
p.
307—308,
330,
337-341.
8
ku iuose
ki uose
kalbos
paminkluose
bei
a mése’.
T
la iy
kalba
Zodis
ba ida
ka ais
galéjo
pa ek i
i
pe
ku Sius.
Ta iau
kadangi
ku Siy
kalbos liekany
a pe
ySkesniy
Sio
ZodZio
pédsaky
nesama
(neben
su
juo
sie ume
ie o a di
Bandowe’),
ai
ikslingiau
bi y
la .
ba ida
laiky i
li uanizmu,
Pagaliau
jmanomas
ne
i
oksai
a ejis,
jog
su
uo
ZodZiu
dalis
la iy
galéjo
susipazin i
pe
lie u ius,
ki a dalis
pe
ku Sius.
La iy
kalboje
esama
i
daugiau
Zod%iu,
nea ski iamy
nuo
la .
ba ida,
pig.
la .
baiidinieks
‘ein
Knech ,
dem
de
Wi
ein
S iick
Land
als
Lohn
abgegeben
ha ’,
ba idenieks,
mo e .
g.
bandniece,
ba idud iés
‘ ii
sich
a bei en,
du ch
Neben e diens
e we ben’
(EM,
I,
262),
bandd iés
‘sich
mi
dem
Bes ien
de
Lohn elde
(bandas)
be d igen’,
bandzué
‘Nah ung,
Neben e diens
zu
e langen
suchen’,
bandzé is
‘we
seine
bandas
zu
e inken
p leg ’
(EH,
I,
204).
La .
ba ida
gana
ySkius
pédsakus
palikusi
i
la iy
oponimijoje,
plg.
Ba das-
kalns,
Ba idas-pla a,
Baiidu-pu s,
Bandu
lauks,
Bandu-sils,
Bandlauks,
Bandainis,
Bajidene,
Bai denes,
Ba idenicas,
Ba denieki,
Ba dnieki,
Bandenieku- éjsudmalas,
Ba idéni’.
La ijoje
esama
ie o a dziy,
ku ie,
gal
bi ,
ody u,
jog
la iai
kazkada
y a
u-
éj¢
i
sa o
paciy
one i8kai
iksliai
a i inkan iy
lie .
banda
o ma
*buoda
a
*buode.
Tokie
ie o a dZiai
y a
la .
Buddes,
Biodej-pu s,
Buddi e,
Buddnieki.
Siaip
Siuos
zodzius
links ama
sie i
su
la .
budde
‘die
Bude’
(<
id.
ok.
Zem.
bode),
buddnieks
‘de
Kau mann,
de
K ame ’,
a iau
ka ais
juose
gali
bi i
i8likes
i
senasis
la .
*buoda
a
*buode,
a i inkan is
lie .
banda’.
T ai iomis
eik’mémis
lie .
banda
a ojamas
i
bal a usiy
kalboje,
plg.
bal .
6ox0a
‘paplo is,
aguolis,
bandelé;
kepalas,
kepaliukas;
ske s u iy
do ana
(kas
neSama
giminéms
a
pazis amiems,
papio us
gy ulj)’®.
Kai
ku iose
bal a usiy
a mése
(B es o
s i yje,
ikampyje
a p
Kob yno,
I a-
ce iciy,
Lunineco)
Zodis
60x0a
a ojamas
‘ka és,
duodamos
nuo akai
k aigiui’
eikSme.
Tokia
eikime
Sis
Zodis
a ojamas
i
g e imose
uk ainie iy
a mése™.
P iisy
kalbos
eks uose
ZodZio,
a i inkan io
lie .
banda,
ne andame.
Ta iau
esama
kele o
p isi8ky
ie o a dZiy
i
asmen a dziy,
ku ie
liudy uy,
jog
oje
kalboje
Sis
Zodis
galéjo
bi i,
plg.
ie o a dzius
Bandadis,
Bandeynen,
Bandeln,
Banduken™,
asmen a dZius
Bandeyke,
Bandiko,
Banduke,
Bandupe,
Bandus*.
P iisy
kalbos
paminkluose
uZ iksuo as
ki as
Zodis,
ku j
eikiausiai
eiké y
sie i
su
bal iku
Sios
Saknies
gy ulio
a
gy uliy
bii io
pa adinimu
—
ai
p .
nienban-
den
‘nenaudingai
(=unnii zlich)’
(II
ka ekizmo
Zodis),
ni
enbandan
‘ el ui
(= e -
geblich)’
(III
ka ekizmo
Zodis)"*.
P iisi8kasis
kon eks as
ody y,
jog
paZodiné
p .
=
K.
Baga,
Rink iniai
aS ai,
III,
p.
665;
E.
F aenkel,
E .
Wb.,
34;
V.
U bu is,
LKK,
VI,
p.
297.
°
K.
Biiga,
Rink iniai
aS ai,
III,
p.
168.
7
J,
Endzelins,
La ijas
PSR
ie a di,
I,
1,
Rigd,
1956,
p.
84.
8
J,
Endzelins,
en
pa ,
p.
152—153.
*
K.
Baga,
Rink iniai
a8 ai,
III,
p,
665;
V.
U bu is,
Bal is ica,
V(1),
p.
50—51.
10
JI.
C.
Teaeu wx,
JMianex ono i mii
Gione e p,
pun.
IV,
Kuis,
1953,
p.
58—59;
A.
Tl.
Henoxynuui ,
Mososnasc so,
1968,
6,
p.
35.
4G.
Ge ullis,
Die
al p eussischen
O snamen,
Be lin
und
Leipzig,
1922,
p.
16.
1
R.
T au mann,
Die
al p eussischen
Pe sonennamen,
Gé ingen,
1925,
p.
16,
17.
4)
R.
T au mann,
Die
al p eussischen
Sp achdenkmiale ,
Gé ingen,
1910,
p.
11,
23;
P iisy
kalbos
paminklai,
pa engé
V.
Maiiulis,
Vilnius,
1966,
p.
101, 139.
ni
enbandan
eikSmé
galé y
bi i
,,ne
i
nauda“,
plg.
Tou
ni
u
s en
emmen
wayse
deywas
nienbendan
wes wey
(=Du
sol
den
namen
Go es
nich
unnii zlich
ii en);
Tou
u i
s an
Emnan
waisei
Deiwas
ni
enbandan
wes wei
(=Du
sol
den
Namen
des
He en
deines
Go es
nich
e geblich
iih en).
Tokiai
Sio
p iisy
kalbos
ZodZio
e imologijai
p i a ia
daugelis
y iné ojy™,
dél
seman ikos
plg.
lie .
nauda,
la .
naiida
‘pinigai’:
sen.
isl.
nau
‘S iick
Vich’,
sen.
angl.
nea
‘S iick
Rind ieh,
Tie ’,
Toliau
lie .
banda
siejama
su
ide.
*bhendh-
‘ i8 i’
Saknies
ZodZiais,
plg.
sk .
bad-
hndi i
‘jis
iSa’,
a .
bandayai- i,
sk .
bandhuh
‘giminai is’,
go .
bindan
‘ i8 i’,
g .
meloua
‘ i é’,
lie .
be id as
i
k '*,
Lie .
banda
nuo
Siy
ide.
kalby
ZodZiy
a um
ski iasi
sa o
eik’me.
Pi miné
lie .
banda
eikSmé
u éjo
bi i
‘ iami
a
ga de
laikomi
(,,ap i8 i*)
gy uliai’.
Fone-
iskai
lie .
banda
siejimas
su
Sios
g upés
Zodziais
nekelia
abejoniy,
a iau
seman ika
e ia
upu i
abejo i,
nes
iks a
is o iniy
duomeny
apie
oki
gy uliy
ganymo
bida.
Su
ide.
*bhendh-
Saknies
Zodziais
(plg.
g .
ed q
‘édzZios’,
kel y
benne
“Wagen-
ko b’)
labai
a imai
siejasi
gy uliy
ap a o
eik&mé.
Vadinasi,
pi miné
lie .
banda
eikSmé
galé y
bi i
‘ap a as
gy uliams
(lauke
a
ganykloje)’,
o
i8
Sios
eik’més
jau
galéjo
i8 iedé i
i
“gy uliy
bi io’
eikimé.
Analogi’ka
eik¥més
pasikei ima
mes
ma ome
lie .
ga das
‘ap a as
lauke
a
ganykloje’,
ku is
senuosiuose
miisy
as-
uose,
kaip
ma ysime,
a ojamas
‘gy uliy
bi io’
eik’me.
Imanomas
y a
i
da
ki oks
lie .
banda
pi minés eikSmés
aiSkinimas,
bi en ,
Sis
Zodis
galéjes
eikS i
‘bend-
us,
bend ai
ganomus
gy ulius’.
Tokiai
p ielaidai
aip
pa
nep ieS a au y
ide.
*bhendh-
Saknies
ZodZiy
eikSmés.
Be
o,
Si okiam
lie .
banda
pi minés eik8més
aiSkinimui
i
dalies
p i a y
i
lie u iy
kalbos
ZodzZio
kaimené
kilmé.
Ki aip
lie .
banda
kilme
mégino
ai8kin i
J.
Endzelynas.
Jis
bal y
*banda
siejo
su
lie .
bandj i
‘ e suchen,
p obie en’
i
p .
pe bdnda
‘ e such ’,
seman ine
pa alele
nu odydamas
go .
kiusan
‘p ii en,
e p oben’,
g .
ye eo9an
‘kos en,
e suchen,
essen’,
lo .
gus a e
‘kos en,
geniessen’?’.
B.
Jége is,
p i a damas
Siai
J.
Endzelyno
minéiai,
oliau
lie .
banda
sieja
su
ide.
*bhen-
‘schlagen,
e wunden’.
B.
Jége io
nuomone,
i&
Sia
lie .
banda
eikkmés
iSsi u uliojusios
okiu
biidu:
‘schlagen’
(la .
be ide
‘de
Henke ’,
be idé
‘quien,
g ausam
behandeln’)
>
‘ye suchen’
(p .
pe banda
‘ e such ’,
lie .
bandy i)
>
‘kos-
en’
(lie .
bandy i,
la .
bandas
dzi ).
18
eik’més
‘schlagen’,
ano
B.
Jége io,
galéjusi
iesiogiai
a si as i
eikSmé
‘S iick
Land’
(lie .
banda,
la .
ba ida)
(*das
ausgehauene
(S ick
Land),
i8
“S iick
Land
(das
als
Lohn
iibe gebene)’
galéjusi
a si as i
‘Nu zen’
eik8mé
(p .
ni
enbandan,
lie .
banda,
la .
ba ida),
i$
‘Nu zen’
eik’més
pe
‘*Nu z-
ieh’
eik8me
a si adusi
‘He de’
(lie .
banda)
eik¥mé!8.
4
R.
T au mann,
Die
al p eussischen
Sp achdenkmile ,
p.
384;
K.
Biiga,
Rink iniai
as-
ai,
IIL,
p.
665;
J.
Endzelins,
Senp iu
aloda,
Riga,
1943,
p.
215;
E.
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
34.
%
J.
Poko ny,
E .
Wb.,
p.
768.
J.
Poko ny,
E .
Wb.,
p.
127;
M.
May ho e ,
E .
Wb.,
Il,
p.
406;
pi masis
lie .
banda
kilme
aip
aiSkino,
a odo,
G ynbe ge is
(G ienbe ge ),
Sbb.
Wien
N .
142,
VIII
(1900),
p.
43,
plg.
B.
Jége s,
K
Z,
80,
p.
125.
"EM,
I,
p.
262;
Izgli ibas
Minis ijas
Méne aks s,
1921,
N .
2,
p.
194—195
(pasi agy a
Pé-
e is
Liepiga,
plg.
J.
Endzelyno
da by
bibliog a ija,
Raks u
k ajums...,
Riga,
1959,
p.
672).
*
B.
Jége s,
KZ,
80,
p.
128-129.
10
Mums
B.
Jége io
aiXkinimas
a odo
sunkiai
i iké inas.
Pi miausia
labai
neaigkus
la .
be ide
san ykis
su
ide.
*bhen-
‘schlagen’:
la .
be ide
eikiausiai
y a
koks
no s
skolinys,
Daug
i ikimesné
is
dél o
y a
p ieSingos
k yp ies
seman iné
aida:
‘
gy ulys’
>
‘nauda’
>
‘Zeme’.
Lie .
kaimené
Lie .
kaimené
‘gy uliy
bi ys;
banda’
(LKZd.,
V,
55)
iek
li e a i inéje
kalboje,
iek
a mése
gana
pla iai
a ojamas
Zodis.
Labiausiai
jis
a ojamas
aka y
aukS ai-
ciy
a mése.
Labai
pla iai
Sis
Zodis
bu o
papli es
i
bu usios
Ry y
P isijos
lie u iy
a mése.
Ap inkame
Zodi
kaimené
i
senuosiuose
lie u iy
kalbos
paminkluose,
dau-
giausia
uose,
ku iy
au o iai
Susijg
su
miisy
miné omis
a mémis
—
J.
B e kiino
biblijos
e ime,
M.
Dauk¥os
Pos iléje,
1653
me ais
Kédainiuose
ileis ose
e angeli-
jose,
S.
Bi ne io
biblijos
e ime.
Salia
o mos
kaimené
a mése
a ojama
i
o ma
kaiminé
(Kapsukas,
Ba i-
ninkai).
Lie u iy
kalbos
a mése
Zodziu
kaimené,
kaiminé
a ojimo
plo as,
a odo,
be eik
su ampa
su
Zodziu
kdimas
(Kal a ija,
Kapsukas,
Kazly Rida,
Sakiai,
Vil-
ka iSkis),
kdima
(E z ilkas,
Ju ba kas,
Raseiniai,
Vilkija),
kdimé
(Do nu a,
Gudzii-
nai,
Kédainiai,
K ekena a)
a ojimo
plo u?®,
Lie .
kaiminé
kilmé
nekelia
abejoniy:
ji
eikia
sie i
su
lie .
kdimas®.
Pi miné
lie .
Kaimené
eik&mé
eikiausiai
y a
bu usi
‘kaimo
gy uliai,
bend ai
ganomi
kai-
mo
gy uliai’.
Lie .
kaimené
geog a ija
pacioje
lie u iy
kalboje,
o
aip
pa
Sio
Zod¥io
pédsaky
nebu imas
ki ose
bal y
kalbose,
ody y,
kad
ai
palygin i
nesenas
Zodis.
Su
lie .
kaiminé
eiké y
sie i
i
A.
JuSkos
uzZ a8y a
Zodj
kaimina
‘k i a,
bii ys’
(Ta p
kaiminos
aiky
augau,
LKZd.,
V,
55).
Lie .
guéd as
Lie u iy
kalboje
‘gy uliy
bi io’
eik’me
a ojamas
i
Zodis
gud as
‘banda,
bi ys,
gauja;
medZiy,
g yby,
k imu,
ja y
nedidelé
g upé;
kuok8 as’
(LKZd.,
Ii,
740). Salia
o mos
gué as
akademiniame
lie u iy
kalbos
Zodyne
uZ iksuo a
i
o -
mos
guo as
bei
guos as
‘kuok% as,
guo as’
(LKZd.,
III,
139)
5
Zodis
gué as
a ojamas
daugiausia
pie inéje
Lie u os
dalyje
(Aly us,
Auk8 a-
dya is,
Bi S onas,
DaukSiai,
Leipalingis,
LiSkia a,
Rumsiskés).
Ge ai
jis
paliudy as
i
senuosiuose
lie u iy
kalbos
paminkluose
—
andamas
J.
B e kiino
Pos iléje,
M.
DaukSos
Pos iléje,
B.
Vilen o
Enchi idione,
S.
Bi ne io
biblijos
e ime,
1653
me y
Knygoje
NobaZnys és
i
k .
K.
Biiga
lie .
gud as
sieja
su
senuoju
ide.
gal ijo
pa adinimu
(plg.
la .
guo s
‘ka é’,
sk .
gduh
‘gal ijas’,
sen.
ok.
auk& .
chuo
‘ka é’
i
k .),
aiskindamas,
jog
pi miné
ZodzZio
eik’mé
bu usi
‘ka iy
bi ys,
ka ynas”*!,
1°
Naudo asi
E.
G ina eckienés
pa eng u
ank aS iniu
Zemélapiu
(Lie u os
TSR
MA
Lie-
u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u as).
*
E.
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
251;
P.
Ska dZius,
Lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba,
Vilnius,
1941,
p.
236.
*
K.
Baga,
Rink iniai
a8 ai,
II,
Vilnius,
1959,
p.
353.
il

E.
F enkelis
lie .
gud as
sieja
ne
iesiog
su
ide.
gal ijo
pa adinimu,
be
su
Sios
Saknies
g aiky
kalbos
ZodZiais
Booxew
‘gany i’,
Bo ne
‘piemuo’,
Bo d
‘gal ijas’®,
Ta iau,
aip
elgdamiesi,
a gu
ka
no s
laimime;
mums
a odo,
jog
K.
Bios
sieji-
mas
y a
imanomesnis,
ypaé
dél
o,
kad
bal y
kalbose
iSlaiky as
senasis
ide.
gal ijo
pa adinimas
(plg.
la .
guo s).
Tu
bi ,
p i a ian
K.
Bigos
siejimui,
ealiausiai
bi y
lie .
gud as
a s a y i
ide.
*g46(u)- o-m
‘gal iju
bii ys’,
pas a aja
p oly e
iesiog siejan
su
ide.
*g¥ou-
‘gal-
ijas’?3,
Labai
sudé ingas
Klausimas
y a
lie .
gud as
y8ys
su
lie .
gauja
‘k ii a,
bi ys,
uja;
minia,
pulkas;
didelis
skaigius’
(LKZd.,
III,
168),
gé éda
‘gauja,
Su é,
minia,
pulkas’,
gé eda,
go eda,
go ena,
go ezda,
gé ija,
go ija
(plg.
.
p.
iensédi
Gé ija),
go a,
gé ada (LKZd.,
III,
487).
Lie .
go a,
Zinoma,
a si ado
i
lie .
go ada.
Visikai
panasy
dalyka
mes
andame
i
ienoje
bal a usiy
a méje,
ku
i8
bal .
2ayn0a
‘gy uliy
bii ys’
a si ado
o ma
2ays
(S a yja
Da ogi,
a p
Slucko
i
Bab uisko)**.
Kai
ku ie
y iné ojai
lie .
gé éda,
uo
pa iu,
Zinoma,
i
ki us
¥io
Zod¥io
a ian-
us,
laiko
sla izmais;
ju
nuomone,
lie .
gé éda
‘gauja,
Su é,
minia,
pulkas’
kilo
i8
lenk.
gawiedz*®,
Ta iau
K.
Biga®*,
o
jam
p i a dami,
i
P.
Ska dZius®’,
E.
F en-
kelis?*,
F,
Sla skis®®
lie .
gé éda
laiko
lie u i8kos
kilmés
Zodziu,
siedami
ji
su
lie .
gauja.
A
lie .
gé éda
y a
skolinys,
a
sa as
Zodis,
a saky i
sunku.
Pa yzdziui,
o ma
go ezda
(uZ iksuo a
F.
Ku Sai io
Zodyne,
a iau
pa iam
Ku Sai iui
neZinoma)
a um
ody u,
jog
ai
skolinys
i
lenky
kalbos,
be
ada
bii y
labai
sunku
paaiskin-
i
o my
gé ija,
go ena,
go a
a si adima.
Todél,
gal
bi ,
iek
Zodi
gé eda,
ick
go ija
bei
ki as
jo
o mas
eiké y
laiky i
sa ais
Zodziais,
o
o ma
go ezda
—
skoliniu
i8
lenky
a ba
dél
lenky
kalbos
gawiedz
i akos
pe di b a
i8
lie .
go eda.
;
Labai
hipo e inis,
be
is
dél o
imanomas
y a
i
Siy
ZodZiy
siejimas
su
lie .
gud-
as®°.
Jei
oks
siejimas
bi y
eisingas,
ai
iek
lie .
gauja,
iek
gé éda
pi miné eikSmé
bii y
bu usi
‘gal ijy
bi ys’.
Lie .
kél u a
Lie .
kél u a
pag indiné
eikSmé
y a
‘gal ijas,
gy ulys’,
a iau
Sis
Zodis
( iena-
skai iné
jo
o ma)
gana
pla iai
a ojamas
i
‘gal ijy
bi io,
bandos’
eikéme.
Tokia
eikSme
lie .
kél u a
gy oje
kalboje
a ojamas
pa ioje
y inéje
Lie u os
dalyje
(Adu-
i8kis,
Dysna,
Tye e ius),
0
aip
pa
Bal a usijos
e i o ijoje
esan iose
lie u iy
kal-
bos
salose.
Taip
pa
‘gal ijy
bi io’
eik’me miné as
Zodis
ap inkamas
i
senuosiuose
miisy
aS uose
(M.
MazZ ydas,
J.
B e kiinas).
Plg.:
s+.
Jobui
kial uwa
a ym a“,
Mz,
433.
2
E,
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
177.
*3
J.
Poko ny,
E .
Wb.,
p.
483.
™
Tiuianex ana iuns
a aac
GenapycKai
Mossi,
Mick,
1963,
Zemélapis
N .
293.
%
LKZd.,
II,
p.
487;
J.
O ebski,
LP,
4, p.
39;
J.
O embskis
eigia,
jog
lie .
gauja
galéjo
kil i
i8
lie .
go ija.
°°
K,
Biga,
Rink iniai
a8 ai,
I,
suda é
Z.
Zinke i ius,
Vilnius,
1958,
p.
328.
*
P.
Ska dZius,
Lie u iy
kalbos
ZodZiy
da yba,
p.
82,
231.
#8
E.
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
140.
%®
F,
S awski,
Sb.
e .,
I,
p.
262.
*®
K,
Baga,
Rink iniai
a8 ai,
III,
p.
867;
J.
Poko ny,
E .
Wb.,
p.
483.
12
y--ei
a i
manes
bi i,
u
i
awa
waikai,
...
awa
maBas
i
didis
Pekus
(pa as-
éje:
kel uwa)“,
B B
1
Moz
45,
10
(LKZd.,
V,
551).
Lie .
kél u a
sie inas
su
lie .
kél i31,
Lie .
pékus,
p .
pecku
“Gy uliy
bi io’
eik’me
a ojamas
i
lie .
pékus,
ku io
pi miné
eikSmé,
kaip
i
Zodzio
kél u a,
esan i
‘gal ijas,
gy ulys’.
‘Gy uliy
bi io’
eik¥me
Zodis
pekus
labai
daZnai
a ojamas
miisy
senuosiuose
ax uose
(M.
MaZ ydas,
J.
B e kiinas,
M.
Daukia,
S.
Chilinskis).
Ka ais
jis
en
iesiog
a ojamas
kaip
banda,
kél u a
‘gy uliy
bi ys’
sinonimas.
Plg.:
»»+--buwa
didei
boga as
Pekimi
(Banda)“,
B B
1
Moz
13,
2.
yee
Mu ekeiens
Peka i pi
(pa a8 éje:
bando pi)“,
B B
1
Moz
18,
7.
»+-- u eia,..
daug
pekaus“,
B P,
II,
194.
»»+--piemenimus
Peku
ganan iemus“,
MZ,
193.
»»++-pekaus
jo
bu o
ep yni
uk anciey
awiu“,
Ch
Job
I
3.
Pana iai
lie .
pékus
a ojamas
i
K.
Si ydo
1642
me u
Zodyno
leidime:
»Bydle,
byd o,
sko .
Pecus,
udis,
e
pecus,
o is.
Pekus,
kie uwa“.
»,Bydlecy.
Pecua ius,
Peco inus.
Pekaus,
kiel uwu“
(Dic.,
26).
»Napasé
byd o,
Pasce ebene.
P igani ,
p ipene
peku“
(Dic.,
192).
»,Pase
byd o,
Pasco,
bubulci o ,
e uo
pecudes.
Ganau
peku“
(Dic.,
286).
Daba inéje
lie u iy
kalboje
pékus
‘gy uliy
bi io’
eik’me
uZ iksuo as
ik
Zie-
elos
a méje.
P isy
III
ka ekizmo
pa yzdZiai
ody y,
kad
i
p iisy
kalboje
Zodis
pecku
( nsk.
gal.)
a o as ‘gy uliy
bi io’
eik’me:
»»+--P éis an
ikans
bhe
ku pins
is
bhe
pi on
bu an
bhe
bu walkan
Gannan
bhe
Malnijkans
Laukan
Pecku
bhe
wissans
labbans...
-.-Dazu
Kleide
und
Schuch
Essen
unnd
T incken
Haus
unnd
Ho
Weyb
und
Kind
Acke
und
Viehe
und
alle
Gii e ...
Wissan
ka
p ei
ke menes
mai asi an
p ewe
isnan
pe lankei
kaigi
s wi
as
Is
Pou
Rikai
Ku pi
Bu an
Bu walkan
Laukan
Pecku
Penningans...
Alles
was
zu
Leybs
na ung
unnd
no u ss
gehé
als
Essen
T inken
Kleyde
Schuch
Hausz
Ho
Acke
Vihe
Gel ...
..-Kas
wismu
mensen
landen
das
kas
s esmu
Pecku
swaian
pé din
das ...
...De
allem
Fleisch
speise
gibe
De
dem
Vihe
sein
Fu e
gibe ...“®
La iy
kalboje
jokiy
lie .
pékus,
p .
pecku
a i ikmeny
nesama.
Dél
lie .
pékus
kilmés
esama
d iejy
nuomoniy:
ieni
$i
Zodj
laiko
senu
skoliniu
i
ge many,
ki i
senu
bal i8ku
ZodZiu.
Pas a oji
nuomoné,
a odo,
labiau
p iim ina®’.
Lie .
gy ulia ,
gy is
i
k .
Lie u iy
kalboje
‘gy uliy
bi io’
eikS’me
a ojama
i
daugiskai iné
gy uljs
o ma
gy uliai,
plg.
.
p.
o mas
gy olis,
gy ulis,
gy uolis
(LKZd.,
II,
383,
384,
385,
387)*4.
%1 BE,
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
238;
A.
Sabaliauskas,
LKK,
X,
p.
136—137.
*
R,
T au mann,
Die
al p eussischen
Sp achdenkmile ,
p,
28,
29,
36, 37,
52,
53;
P isu
kalbos
paminklai,
p.
152,
153, 164, 165,
196, 197.
%3
BE,
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
564—565;
A.
Sabaliauskas,
LKK,
X,
p.
136.
%4
K,
Biiga,
Rink iniai
a8 ai,
I,
p.
122-123,
13
Pa iose
lie u iy
kalbos
pie yéiy
a mése
‘gy uliy
bii io’
eik§me
a ojamas
da
ienas
Sios
Saknies
Zodis
gy is,
plg.
P o ku
a o
gy i,
a ykla adinas
(Lazinai);
Visi
dudena,
kad
jo
aikas
jau
gy j
gano
(Die eniskés);
LK
Zd.,
IL,
383).
“Gy o
daik-
o,
gy os
bii ybés’
i
ki omis
panaSiomis
eik¥mémis
Zodis
gy is
plagiai
a ojamas
i ai iose
lie u iy
kalbos
a mése
i
senuosiuose
ax o
paminkluose,
a iau
‘gy u-
liy
bi io’
eikSme
jis
uZ iksuo as
ik
miné ose
a mése.
Sios
Saknies
(ide.
*gui-,
lie .
gy-,
slay.
Zi-)
‘gy uliy
bii io’
pa adinimy
andame
i
sla y
kalbose:
bal .
ocoeéna,
o ina,
lenk.
Zywina,
zywizna,
zywiola,
sen-
Tus.
acueomuxa,
se b.
9cu60,
slo .
Zi ina®®,
AiSku,
ick
lie u iy,
iek
i
a ski ose
sla y
kalbose
okia
Sios
Saknies
ZodZiu
eik$mé
galéjo
a si as i
isai
sa a ankigkai
(plg.
se b.-cho .
oweuna
‘naminiai
pauk& iai’,
uk .
acusuna),
a iau
a ski ais
a ejais
gali
bi i
i
skolinimo,
pa yzdiiui,
bal .
acolsind,
Ku is,
kaip
odo
bal a usiy
dialek ologinio
a laso
duomenys,
a ojamas
placiau
ik
Ga dino
apylinkése,
be
abejo,
y a
skolinys
i§
lenky.
Ypa¢
idomus
eiSkinys
y a
pa adinimai
su
o man u
-I-,
ku ie
suda o
isikai
kompak iska
plo a,
apimdami
lie u iy
kalba,
be eik
isas
bal a usiy
a mes
i
dali
lenky
kalbos
a miy,
iesiogiai
susieinanéiy
su
lie u iu
kalbos
plo u®*.
In ensy esnis
lie .
gy ul s,
gy uliai
a ojimas
ody y,
jog
bal .
aeuséna,
lenk.
zywiola
galéjo
a si as i
dél
lie u iy
kalbos
j akos.
Die eniskése,
Lazinuose
a ojamas
‘gy uliy
bii io’
eik8me
gy is,
ma y ,
né a
koks
no s
Siu
a miy
naujada as,
o
senos
lie .
gy is
a osenos
elik as,
nes
Sis
Zodis
senuosiuose
aS uose
gana
pla iai
a ojamas
“gy ulio’
eik’me,
plg.
A is
y a
omus,
.
nekal as
gy is
DP
209;
Ta
anka
peni
isus
sy ius,
kiek ienam
ik q
penukslg
duodama
SP
1
242;
Anoji
kandia...
i
nébylius
gy ius
galé y
pajudin
gailéjimop
DP
176;
Gy is,
ixéjes
iZg
gi iy,
s augimu,
kaukimu,
baubimu
eip
baisus
bus
DP
7
(LKZd.,
IE,
383).
Dél
ienaskai inés
ZodZio
g} is
o mos
a ojimo
“gy uliu
bii io’
eik’me
plg.
lie .
kél u a,
pékus
a ojima.
pe
The
ah
“he
Nei
p iisy,
nei
la iy
kalbose
ide.
*gyi-
Saknies
Zodziy
‘gy uliy
bi io’
eik¥me
ne andame.
La iy
kalboje,
iesa,
andame
Zodzius
dzi nieks
‘ein
lebendes
Wesen,
ein
Tie ’,
dzi uonis,
dzi i e
‘ein
Haus ie ’
(EM,
I,
560),
a iau
jie,
a odo,
gana
ne-
seniai
a si ade
i
jokios
endencijos
a o i
juos
‘gy uliy
bi io’
eik’me
nesama.
La iy
kalbos
a mése
ap inkamas
ide.
*gui
Saknies
naminio
gy ulio
pa adini-
mas
Zi a s
‘ein
Tie ;
ein
Haus ie ;
»»Sikluops“
(ein
Scha ,
Schwein)’,
Ta iau
jis
y a
skolinys
i§
usy
kalbos
(EM,
IV,
814).
La .
luopi
Lie .
gy ul s
sa o
eikSme
i
a osena
mazdaug
a i inka
la .
Judps.
Daugiskai-
iné
Sio
Zodzio
o ma
Iuépi
a ojama
la iy
kalboje
i
‘gy uliy
bi io’
eik’me,
plg.
Laid
luopus
a a!;
Jédzen
luopi
ganuos;
Luopus
gani
(EM,
Il,
528).
La .
Judps
y a
isi8kai
izoliuo as
bal y
i
sla y
kalbose
Zodis,
ku j
eikiausiai
eiké y
sie i
su
alb.
lopé
‘ka é’s’,
*®
O.
H.
Tpy6aues,
Mpoucxompenne
naspanuii
HOMAIWHUX
YKHBOTHBIX
B
CJIABAHCKHX
S3bI-
wax,
Mocxpa,
1960,
p.
100;
JIbianex ana iuup
a sac
6enapycKai
MoBbI,
Zemélapis
N .
293.
*
O.
H.
Tpy6aues,
Tpoucxoxjen e
naseanai
jomanmux
xHBOTHEIX
B
CJlaBAHCKHX
s3bI-
kax,
p.
100—101.
*
J.
Poko ny,
E .
Wb.,
p.
654;
A.
Sabaliauskas,
LKK,
X,
p.
137.
14
La .
ba s
“Gy uliy
bi io’
eikSme
la iy
kalboje
labai
pla iai
a ojamas
Zodis
ba s,
a o-
jama
Sio
Zodzio
mazZybiné
o ma
ba ins,
o
aip
pa
junginiai Iudpu
ba s,
ludpu
ba ing.
Zodis
ba s
la iu
kalboje
a ojamas
j ai iomis
eik$mémis.
S ai
K.
Miiilen-
bacho
Zodyne
nu odomos
ne
SeSios
( ak iSkai
bii u
galima
igski i
da
daugiau)
8io
Zodzio
eikSmés:
1)
die
Schwade;
2)
ein
bes imm e
S ich
Feldes
bei
de
Flachs-
au e;
3)
die
Mas ;
4)
de
Hau e,
die
Menge,
die
Scha ,
He de,
5)
die
Sandmassen
in
de
Flussmiindungen,
die
das
Fah wasse
seich e
machen;
6)
a be i
(kla pieduo-
uo
ba ibas
iesu
sauc
pa
be iem,
ba u,
bieZak
a be iem;
plg.
a be es
‘Wiede gabe
des
aus
dem
Gemeindemagazin
gelichenen Ge eides;
das
Ge eide,
das
bei
de
Wiede gabe
gleichsam
als
P ozen
meh
abgegeben
wi d’)
(EM,
I,
150,
264—5).
Lie u iy
kalboje
Zodis
ba as,
a i inkan is
la .
ba s,
aip
pa
a ojamas
pana¥io-
mis
eikSmémis:
‘ ienu
ka u
uZimamas
lauko
uoZas
di ban
(piaunan
ja us,
au-
nan
linus,
Sienaujan ;
bi ys
Zmoniy
(Sia
eik’me
andamas
ik
S.
GimZausko
(Link-
menys)
a8 uose
i
A.
Ju8kos
Zodyne)’
(LKZd.,
I(2)
651—2).
Daba inéje
lie u iu
kalboje
pas a uoju
me u
Zodis
ba as
labai pla iai
a ojamas
‘kokio
no s
eikimo
s i ies,
plo o’
eikSme.
Kaip
ma ome,
lie .
bd as,
ypaé
la .
ba s,
eikSmés
gana
i ai uoja.
Tai
da é
aks i-
na
J.
Endzelynui
i a i
la .
ba s
esan
kele iopos
kilmés,
La .
ba s
1—3
eik$’mémis
jis
bu o
linkes
sie i
su
id.
ai .
be aim
‘sche e’,
a .
izi-ba a
‘mi
scha e
Schneide’,
lo .
e i e
“hauen’,
o us
“Gang
um
ein
Bee ’,
sen.
ok.
auk& .
ba a
‘eingeheg es
Land’,
us.
sa60p
“Zaun’,
g .
pdeos
“ein
S iick
Land,
Fu che’.
4—5
eik8mémis
la .
ba s
J.
Endzelynas
linkes
sie i
su
ide.
*bhe -
‘ agen’,
i
ik
Se8 aja
eikSme
la .
ba s
jis
sieja
su
la .
bé ,
lie .
beF i,
su ikdamas,
jog
su
Siais
eiksmaZodZiais,
gal
bu ,
ga-
lima
sie i
i
la .
ba s
ke i aja
eikSme*®.
TaGiau
a gu
bu o
eisus
J.
Endzelynas,
la .
ba s
manydamas
esan
ne
ejopos
kilmés
ZodZiu.
Mums
a odo,
jog
iek
lie .
bd as,
ick
la .
ba s
isas
eik’mes
ima-
noma
i8ai8kin i,
siejan
Siuos
ZodZius
su
eiksmazZodZiais
lie .
beF i,
la .
bé .
Taip
lie .
ba as,
la .
ba s
kilme
ai8kino
jau
A.
Leskynas®*.
A.
Leskyno
ai8kinimui
p i a é
daugelis
élesniujy
y iné ojy.
K.
Baga
eigé,
jog
,,bd as
y a
iekas
di os
plo as,
kiek
galima
jo
séjan
apibe i
ienu
Zygiu“*°,
okios
pa
nuomonés
bu o
P.
Ska -
dzius",
E.
F enkelis®,
J.
O embskis“*.
J.
Endzelyna
okia
e imologija
daugiausia,
ma y ,
e é
abejo i
as
ak as,
kad
bal y
kalbose ‘séjamo
di os
plo o’
eikSme
a ojamas
ki as
senas
Zodis,
lie .
biFzé,
la .
bi ze,
ku is
siejamas
su
sen.
sl.
b azda
“‘ aga’,
us.
6oposda,
lenk.
b dzda"
( iesa
sakan ,
Si
e imologija
a odo
gana
abejo-
ina).
Ta iau
pi minés
Siy
ZodZiy
(lie .
bi Zé,
lie .
bd as)
eik8més
galéjo
bi i
ski in-
gos
—
jy
supanaSéjimas
jau
y a
élesnés
aidos
ezul a as.
%8
EM,
I,
p.
265.
%
A.
Leskien,
De
Ablau
de
Wu zelsilben
im
Li auischen,
Leipzig,
1884,
p.
321;
Bildung
de
Nomina
im
Li auischen,
Leipzig,
1891,
p.
167
(pas a ajame
eikale
eigia
kiek
abejodamas).
40K.
Baga,
Rink iniai
aS ai,
I,
p.
294.
4.
P,
Ska dzius,
Lie u iy
kalbos ZodZiy
da yba,
p.
26.
42
E.
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
34—35.
#
J,
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
Il,
Wa szawa,
1965,
p.
33.
“4 EB.
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
44—45; EM,
I,
p.
299.
15
iaa
‘gany i’,
es .
paimendama
‘gany i,
saugo i’,
ka el.
paimen
‘piemuo’,
ly .
paimen
‘piemuo’,
paimen a
‘gany i,
saugo i’,
eps.
paimen
‘piemuo’,
pajmen a
‘gany i,
sau-
go i’
i
k .1°
I
Pabal ijo
suomiy
kalbas
bal iskas
piemens
pa adinimas
pa eko
ka u
su
ki ais
gy ulininkys e
i
Zemdi bys e
lie ian iais
Zodziais
eikiausiai
pasku iniaisiais
am-
Ziais
p ieS
misy
e a.
Suomiy
kalby
di oje
i¥
jo
a si ado
i
eiksmaZodis,
eiSkian is
“‘gany i,
saugo i’,
o
aip
pa
ki i
giminingi
Zodziai,
plg.
suom.
paimen aminen
“ga-
nymas,
gania a’,
paimenkoi a
‘a iganis
$uo’,
paimenpilli
‘piemens
didelé’,
paimen-
poika
“piemenélis’,
paimen olainen
‘Klajoklis’
i
k .
Gana
jdomus
klausimas,
kodél
gio
piemens
pa adinimo
neiSlaiké
la iy
kalba.
Mums
a odo,
jog
am
ik a
aidmenj
ia
galéjes
su aidin i
p ielinksnis
pie.
Ma ,
la iy
kalboje
p ie
i8 i us
pie,
la iy
kalbos
Yodiiai
p asidedan ys
junginiu
pie-,
galéjo
bi i
sup as i
kaip
p ielinksniniai
sudu iniai
Zod¥iai,
Zodiiai,
ku iy
leksinis
y8ys
su
p ielinksniu
pie
nebu o
jau iamas,
sa o i’kai
neside ino
p ie
miné y
sudu -
iniy
Zodziy
sis emos
i
p adéjo
pamazZu
nyk i
a ba
ju
one ika
bu o
pakeis a
dél
ki y
ZodZiy
i akos.
Dél
Sios
p ieZas ies,
pa yzdziui,
la .
pjd a
galéjo
ixs um i
senajj
la .
pié a
(EH,
II,
278),
dél
Sios
p iezas ies,
gal
bi ,
ne andame
la iy
kalboje
lie .
pié is
one inio
a i ikmens.
Si
misy
hipo ezé,
zinoma,
negali
lies i
la iy
kalbos
zodziu,
ku
ie
<
en,
0
aip
pa
Zodziy,
ku ie,
su umpéjus
galiinei,
apo
ienaskie-
meniai.
La .
gans,
lie .
ganas
i
k .
La iy
kalboje
isigaléjo
ki os
Saknies
piemens
pa adinimas,
plg.
la .
gans
‘piemuo’,
mazyb.
o mos
ganins,
ganelis,
ganéns,
gane
‘piemené’,
ganene,
gana,
ganiene,
gani-
is
‘ein
Hi
(ein
kleine ,
nich ssagende
Hi )’,
gani djs
‘de
Hii e ’
(EM,
I,
599,
600;
EH,
I,
382).
Sie
Zodiiai
sie ini
su
la .
gani ,
lie .
gany i.
IS
pas a ojo
eiksmazZodzio
kile
piemens
pa adinimai
a ojami
i
lie u iy
kal-
boje,
plg.
lie .
ganas
‘gany ojas,
piemuo’,
gany ojas,
ganikas,
ganiikas,
gané
‘piemené,
gany oja’
(LKZd.,
II,
96,
100,
107,
108).
Taip
pa
a ojama
nemaza
sudu iniy
piemens
pa adinimy,
ku iy
an asis
komponen as
y a
Sios
Saknies
Zodis.
Pig.
:
Lie .
andcidgonis
‘an iy
piemuo’
(LKZd.,1(2),
131)
<
lie .
dn is
+
ganyz i.
Lie .
a kla@ganis
‘kas
a klius
gano’,
a kliaganis,
a kliaganjs,
a kliagonis,
a kli-
ganis,
a kli iganis
(LKZd.,
(2),
301, 303,
305,
307)
<
lie .
a kl s
+
gany i.
Lie .
a iganis
‘a iy
piemuo,
a iy
gany ojas’,
a igonis,
a idgonis,
a éliaganis
(LKZd.,
(2),
521,
523,
525)
<
lie .
a is
+
gan i.
Lie .
gal ijagonis
‘piemuo,
bandaganis’,
gal ijagonis
(LKZd.,
IM,
83) <
lie .
gal ijas
+
gany i.
Lie .
jau aganjs
‘jau iy
gany ojas;
piemuo’,
jaucidgonis
(LKZd.,
IV,
295,
322)
<
lie .
jdu is
+
gany i.
Lie .
ka aganis
‘ka iy
piemuo’
(LKZd.,
V,
352)
<
lie .
kd é
+
gany i.
7
Y.
H.
Toi onen,
E.
I konen,
A.
J.
Joki,
Suomen
kielen
e ymologinen
sanaki ja,
II,
Helsinki,
1958,
p.
459;
J.
Kalima,
I éme ensuomalais en
kiel en
bal ilaise
lainasana ,
Hel-
sinki,
1936,
p.
145;
V.
Thomsen,
Be é inge
mellem
de
inske
og
de
bal iske
(li auisk-le iske)
Sp og,
Kébenhayn,
1890,
p.
208.
™
A.
Sabaliauskas,
LKK,
VI,
p.
130.
22

Lie .
kiauléganis
‘kiauliy
piemuo’,
kiauldgonis,
kia ilganis,
kiauliGganis,
kiaulia-
gonis
(LKZd.,
V,
687, 691,
693)
<
lie .
kia ilé
+
ganj i.
Lie .
oZkagan s
‘ozky
piemuo’,
oZkdganis!
<
lie .
ozka
+
gany i.
Lie .
Zqsigonis
‘zasy
piemuo’
<
lie .
Zqsis
+
gany i.
Lie .
bandaganis
‘galyijy
piemuo,
gal ijagonis’,
bandganis
(LKZd.,
1(2),
639)
<
lie .
banda
+
gany i.
Lie .
diénaganis
‘kas
gano
ik
diena
gy ulius,
menkas
piemuo’
(LKZd.,
II,
346)
<
lie .
dienad
+
gany i.
Lie .
nak igonis
‘kas
nak i
gano
gy ulius
(pp .
a klius)’
<
lie .
nak is+
gany i.
Lie .
y dgonis
‘kas y e
gano
gy ulius’
<
lie .
y as+gany i.
PanaSios
kilmés
sudu iniai
piemeny
pa adinimai
gana
pla iai
a ojami
i
la -
iu
kalboje.
Plg.:
La .
di gans
‘de
Scha hi ’
(EH,
I,
5)
<
la .
di a
‘a is’
+
gans
‘piemuo’.
La .
ciikgans
‘de
Sauhi ’,
ciikganis
(EM,
I,
398;
EH,
I,
280)
<
la .
ci ka
‘kiau-
le’
+
gans.
La .
guo gans
‘de
Kuhhi ’
(EM,
I,
692;
EH,
I,
424)
<
la .
gi o s
‘ka é’
+
gans.
La .
Juépgans
‘de
Viehhi ’
(EM,
IJ,
527)
<
la .
Judps
‘gal ijas,
gy ulys’
+
gans.
La .
zi ggans
‘de
P e dehi ’
(EM,
IV,
726;
EH,
II,
808)
<
la .
zi gs
‘a klys’+
gans.
;
La .
ziosgans
“de
Gansehi ’
(EM,
IV,
759)
<
la .
zaioss
“Zasis’
+
gans.
La .
dizgans
‘de
g osse
(al e e)
Hi ,
Obe hi ’
(EH,
I,
324)
<
la .
dizs
‘didelis,
didingas,
kilnus’
+
gans.
Lie .
gany i,
la .
gani
oliau
siejami
su
lie .
gi i i
‘ y i,
a y i;
a y i
banda,
gy-
ulius
i
ganykla’,
la .
dzi ,
us.
examo
‘ a y i,
agin i,
pe sekio i,
gui i’,
lenk.
gonic’,
ai .
gonim
‘suzeidziu,
uzmusu’,
sk .
han i
‘jis
uzmu8a,
Zudo’,
a m.
gan
‘muSimas,
plakimas’,
g .
gd og
‘nuZudymas’
i
k .1%
Siems
ZodZiams
a s a oma
ide.
p oly é
*guhen
-(a)-,
ku ios
pi miné eik&mé
eikiausiai
bu usi
‘muS i’.
Bal u
kalbose
aip
pa
esama
Sios
Saknies ZodZiy,
ku iy
eikSmé
da
né a
aip
nu olusi
nuo
pi minés
eikSmés,
plg.
lie .
gené i
‘piaus y i
Sakas;
ki s i
k imus’,
la .
dzené ,
lie .
gen s,
la .
dzenis,
p .
genix.
Sla y
kalbose
an-
(dame
Sios
Saknies
ZodZiy,
ku iy
eikSmé
isiSkai
p ia éja
p ie
lie .
gany i,
la .
gani ,
lie .
gi i i,
la .
dzi
eik8miy,
plg. us.
ee2on
‘ganykla,
gania a,
bando akis;
i§gini-
mas’,
lenk.
wygon.
Lie u iy
kalboje
esama
piemens
pa adinimy,
kilusiy
iesiog
i
eiksmaZodzZio
gin i,
plg.
lie .
geniilis
‘piemenélis’
(LKZd.,
III,
239),
ginikas
‘kas
gena
(gy ulius)’
LKZd.,
Ill,
319),
gin djas
(LKZd.,
Il,
327).
Lie .
a kliniikas,
a ini ikas
i
k .
Pasi aiko
aip pa
piemeny
pa adinimy,
kilusiy
iesiog
i$
a i inkamy
gy uliy
pa adinimy.
Plg.:
Lie .
a klini ikas
‘nak igonis,
a kliy
p izZii é ojas;
a kliy
mégéjas,
Zino as’,
a klingkas
(LKZd.,
I
(2),
305),
a klinis
‘nak igonis,
a kliaganis,
Sé ikas’
(LKZd.,
12
Lie u iy
kalbos
pa yzdziai,
p ie
ku iy
nenu ody as
Sal inis,
pap as ai
paim i
i
akademinio
»Lie u iy
kalbos
Zodyno“
ka o ekos.
18
B,
F aenkel)
E .
Wb.,
p.
152—153;
M.
Vasme ,
E .
Wb.,
I,
p.
293;
J.
Poko ny,
E .
Wb.,
p.
491—493.
23
1(2),
306),
a kli icius
‘piemuo
nenaudélis’
(LKZd.,
I
(2),
305;
dél
seman ikos
plg.
lie .
a klinis
‘i$dykélis’),
plg.
lie .
a kl
ys.
Lie .
a ini ikas
‘a iy
piemuo;
a in
p izili é ojas,
augin ojas,
laiky ojas’,
a inykas
(LKZd.,
I(2),
528),
a iné ius
‘a iy
piemuo’
(su
sla ixka
p iesaga,
LKZd.,
(2),
529),
plg.
lie .
a is.
Lic .
gal ijininkas
‘gal ijy
piemuo’
(LKZd.,
IL,
83),
gal ini ikas
(LKZd.,
111,
84),
plg.
lie .
gal ijas.
Lie .
jdu ininkas
‘jauéiy
piemuo;
zmogus,
ku is
jau iais
di ba’,
jdu inis
‘jau iy
pio éjas,
piemuo,
pi klys;
jau ininkas’
(LKZd.,
IV,
324),
jducius
‘jauéiu
piemuo;
ke dZius’,
ja icius
(LKZd.,
1V,
295),
jau isius
‘jaudiy
p izii é ojas’
(LKZd.,
IV,
325),
plg.
lie .
jdu is.
Lie .
ka ininkas
‘ka iy
piemuo,
p iziii é ojas,
augin ojas’
(LKZd.,
V,
357),
ka isius
‘menk.
ka iy
piemuo’,
ka i kus
(LKZd.,
V,
358),
plg.
lie .
kd é.
Lie .
kiaiilininkas
‘kiauliy
piemuo,
kiauliaganis,
kiauliy
Sé ikas,
p izii é ojas’,
kiaulini kas
(LKZd.,
V,
696),
kiaiilinis
‘kiauliy
piemuo;
kas
e éiasi
kiaulémis’,
kiaulinis
(LKZd.,
V,
697),
kiaulisius
“kiauliaganis,
kiauliy
piemuo’,
kiauliusis
(LKZad.,
V,
699),
plg.
lie .
kiaiilé.
Lie .
ozkini ikas
‘kas
o%komis
e iasi,
oZkaganys’,
ozkininkas,
plg.
lie .
oxkd.
Lie .
a in edis
‘a iy
piemuo’
(LKZd.,
1(2),
529),
a in ed}s
<
lie .
d inas
+
és i.
Lie .
Kiaiiliapiemenis
‘kiauliy
piemuo’
(LKZd.,
V,
694),
kia ilpiemenis
(LKZd.,
V,
700)
<
lie .
kiaiilé+piemué.
Lie .
aké¢piemenis,
be ni kas,
gel ius
ix
k .
Pasi aiko
lie u iy
kalboje
ienas
ki as
i
ki okios
kilmés
piemens
pa adinimas,
dazniausiai
a ojamas
am
ik a
speci ine
eik8me
a
u in is
kokj
no s
emocinj
a spalyj.
Plg.:
Lie .
akécpiemenis
‘ inkan is
p ie
aké¢iu
piemuo,
pusbe nis’
(LKZad.,
I(2),
51),
aké piemenis
(LKZd.,
I(2),
55)
<
lie .
akécios
+
piemué.
Lie .
be ni kas
‘piemenukas,
jaunesnysis
be nas
(samdinys)’
(LKZd.,
1(2),
770),
plg.
lie .
be ni kas.
Lie .
gelcius
‘ aikas,
piemenukas’
(LK
Zd.,
III,
213),
plg.
lie .
gel énas,
gel as,
dél
seman ikos
plg.
lie .
gel onsnapis
“nesub endélis,
pienbu nis,
aikézas’.
Lic .
nak ini ikas
‘nak igonis’,
nak inis,
plg.
lie .
nak is.
Lie .
nak igulis
‘nak igonis’
<
lie .
nak is
+
gulé i
Lie .
a éid ius
Lie .
a cid ius
‘a ininkas,
a iy
piemuo’
(LKZd.,
1(2),
520)
<
lenk.
oweza z.
Taciau
lie u iy
kalbos
Zodyje
jau iamas
leksinis
xio
Zodzio
y8ys
su
lie .
a is.
Kad
Sis
Zodis
paskolin as
i§
Ienky
kalbos,
gal
bi ,
ody u
jo
Sal inis
—
J.
B odo skio
Zodynas.
La .
Sépe is,
Se uks
La .
sépe is
‘ein
Hi ,
de
Hi
au
einem
Gu ;
de
Scha e
au
einem
Gu ’
(EH,
II,
626)
—
okiSkos
kilmés
Zodis,
plg.
ok.
Schd e ,
plg.
.
p.
la .
Sépe is
“Scha e -
hund’,
sépe i is
(EM,
IV,
17)4,
o ia
as
Sehwe s,
Sp achlich-kul u his o ische
Un e suchungen,
Leipzig,
1936,
p.
130.
24
La .
Se uks
‘ein
( e hei a e e )
Viehp lege
und
Hi
(namen l.
au
Gii e ny
(EM,
IV,
17)
ap inkamas
la iy
kalbos
a mése,
esan iose
Lie u os
pasienyje,
J.
Endzely-
no
nuomone,
galéjo
bi i
paskolin as
i§
lie u iy
kalbos,
plg.
lie .
Sé i,
la .
3é
<
<
lie .
Sé i.
Lie .
ke dzius
Lie u iy
kalboje
a ojama
ne
kele as specialiy
y esniojo
piemens
pa adini-
mu.
Labiausiai
papli es
pa adinimas
y a
ke dzius,
ku is
a ojamas
i
li e a i inéje
kalboje.
Salia
o mos
ke dzius
a mése
i
j ai iuose
kalbos
paminkluose
ap inkame
i
ki okiy
Sios
Saknies
ke dZiaus
pa adinimo
o my,
plg.
ke deninkas
(ke denykas),.
ke dis,
ke dzys
(LKZd.,
V,
600).
I8
Sio
pa adinimo
aip
pa
kilo
nemaza
ki y
Zo-
dziy,
susijusiy
su
ke dZiaus
da bu
a
apsk i ai
gy uliy
ganymu,
plg.
ke djs é
‘ke -
dziaus
da bas’,
ke dzys a,
keFdbu is
‘kas
y a
ke dziumi
bu es’,
ke diikas
‘piemenu-
kas’,
ke dzidnka
‘mo e is,
ganan i
gy ulius’,
ke dZidu i
‘ke dziaus
pa eigas
ei i,
ke dZiumi
bi i’,
ke dziné
‘piemeny
pokylis’,
ke dzinycid
‘ke dziaus
oba’,
ke?-
dziu iené
‘ke dziaus
zmona’
(LKZd.,
V,
600),
kiaiilke dis
‘kiauliy
ke dZius’,
kiaiil-
ke dzius
(LKZd.,
V,
699).
Lie u iy kalbos
a mése,
o
aip
pa
i
li e a i inéje
kalboje,
labai
pla iai
a o-
jama
i
o ma
skeFdZius
bei
i8
jos
kile
ZodZiai
(ske dZidu i,
ske djs é,
ske dziu iené).
Fo ma
ske dzius
y a
naujesné
—
ji
a si ado
p ie
o mos
ke dzius
p idéjus
p iebalsi
s-.
PanaSus
p iebalsiy
p idéjimas
lie u iy
kalboje
y a
gana
daZnas
ei8kinys
(nes e-
imas
jis
i
la iy
kalbai),
plg.
lie .
ke e d
:
ske e d,
k egidé
:
sk egidé,
k emzlé
:
sk emzlé
i
k .
P idé inio
s-
a si adimas
Zodyje
ke dzius
aiSkinamas
j ai iai.
E.
F enkelis,
pe spédamas,
jog
lie .
ske dzius
ne eikia
sie i
su
lie .
ske s i
‘piau i
kiaule’,
s-
a si-
adima
aiSkina
Zodziy
sé gé i,
sd gas
j aka!®.
Tuo
a pu
J.
O embskis
lie .
ske?-
dius
a si adimg
aiSkina
kaip
ik
dél
ZodZio
ske s i j akos,
ma ,
y esnysis
piemuo
ka u
bu es
i
gy uliy
ske dikas".
I§
Siu
d ieju
aiSkinimu
j ikimesnis
bi y
J.
O -
embskio
aiSkinimas.
Ta¢iau,
mums
a odo,
s-
y esniojo
piemens
pa adinime
ga-
léjo
a si as i
i
be
ku io
no s
konk e aus
ZodZio
i akos.
Juk
Siaip
a
aip
isus
p idé-
inius
s-
iek
lie u iy,
iek
la iy
kalbose
neimanoma
paaiSkin i
ien
e imologiskai
ku io
no s
ZodZio
j aka.
s-
p idéjimas
Zodyje
keFdzius
y a
senas
eiSkinys.
Z.
Zinke igius
su
ZodzZiu
ske?-
dZius
sieja
i
hid onimus
Ske dzius,
Ské dzia'’,
Tagiau
Sie
hid onimai
gali
bi i
sie-
jami
i
su
lie .
ska dis,
ska dzius
g upés
ZodZiais,
plg.
lie .
Ske?dupis
Salia
SkaFdupis
i
ki us
labai
papli usius
hid onimus’®.
Pas a oji
galimybé,
mums
a odo,
imanomes-
né,
juo
labiau,
kad
hid onimy,
ku iuos
bii y
galima
sie i
su
lie .
ke dzius,
nepasi-
aiko.
48 J.
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
I,
Wa szawa,
1958,
p.
376—378;
J.
Endze-
lins,
La ieSu
alodas
g ama yka,
Riga,
1951,
p.
238—239;
Z.
Zinke i ius,
Lie u iy
dialek o-
logija,
Vilnius,
1966,
p.
190—191.
16
F.
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
242.
”
J.
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
I,
p.
378.
38
Lie u os
TSR
upiy
i
eZe y
a dynas,
Vilnius,
1963,
p.
148;
Z.
Zinke i ius,
Lie u iy
dialek ologija,
p.
190.
1%
Lie u os
TSR
upiy
i
eZe y
a dynas,
p.
147—148.
Lie .
keFdzius
u i
gana
pa ikima
e imologija
—jis
siejamas
su
ide.
*ke dho-
p oly és
Zodziais,
ku iy
pi miné
eik¥mé
bu usi
‘eilé;
banda,
kaimené’.
Seman iné
Sios
p oly és
Zodziy
aida
labai
ge ai
a sispindi
sla y,
o
i$
dalies
i
bal y
kalbose,
plg. us.
epeda
“eilé,
laikas,
me as;
banda’,
uk .
wepeda
‘banda,
bi ys,
minia;
eilé’,
bal .
apada
‘ i iné,
eilé;
minia,
bi ys;
banda’,
lenk.
zoda
‘banda,
gal ijai’,
Gek.
¥ida
‘ a ka,
eilé,
klasé,
kai a; ga é,
bul a as’,
slo k.
é ieda
‘banda,
kaimené’,
auks .
luz.
c jéda
‘k ii a’
i
k .2
Lie .
ke dzius,
p .
ké dan,
us.
4epeda
siejan
su
ide.
*ke dho,
Sick
iek
abejo-
niy
kelia
bal y
i
sla y
kalby
Zod%io
p adZios
konsonan izmas
—
gu u alinis
ie-
oj
laukiamo
pala alinio,
plg.
sk .
sa dha-
‘banda,
bii ys’,
a .
sa ada.
Ta iau
bal y
kalbose
oksai
,,nedésningas“
gu u alinis
gana
daznai
ap inkamas,
i
ik iausiai
Sio
bal y
i
sla y
kalby
pa adinimo
ne eiké y
laiky i
skoliniu
i8
kokiy
no s
a-
ka iniy
ide.
dialek y.
B.
Jége is
Siuos
bal y
i
sla y
kalby
ZodZius
mégina
sie i
su
ide.
*(s)ge -
‘schnei-
den”?!
IS
bal y
kalby
Sios
ide.
Saknies
ZodZius
iSlaiké
lie u iy
i
p isy
kalbos.
Lie u iy
kalboje,
kaip
ma éme,
Sios
Saknies
Zodis
y a
y esniojo
piemens
pa adinimas,
uo
a pu
p isu
kalbos
Zodis
ké dan
nsk.
gal.
( is
ka us
eciajame
ka ekizme
uz-
iksuo a
o ma),
ke dan
( iena
ka a
ame
pa iame
ka ekizme
uZ iksuo a
o ma)
iSlaiké
laiko
eik’me,
plg.
p ei
swaian ke dan
(=zu
seine
zei ),
en
ké dan
(=bey
zei ),
Ens an
ké dan
(=
Zu
de
zei )”.
Taigi
bal y
kalbose
iSlaiky i
a um
du
ide.
*ke dho-
eik$miu
poliai.
Todél,
a odo,
pag is ai
spéjama,
jog
bal y
kalbose,
p ies
a si andan
y esniojo
a
apsk i ai
piemens
eikSmei,
u éjo
bi i
a o as
os
pa ios
Saknies
Zodis
‘kaimenés,
bandos’
eik’me.
Galé ume
ne
spé i,
jog
1573
me u
Vol en-
biu elio
Pos ilés
ank aS yje
uZ iksuo as
y esniojo
piemens
pa adinimas
ke de-
nykas
sa o iskai
a spindi
senaja
lie .
*ke da
“banda,
kaimené’
eikSme,
plg.
banda
:
bandini ikas
‘piemuo’,
bandiilis
‘ y esnysis
piemuo;
ke dzius’.
Piemens
eik8me
ide.
*ke dho-
Saknies
Zodis
a ojamas
ge many
kalbose,
plg.
go .
hai deis,
sen.
ok.
auk& .
hi i,
ok.
Hi ,
angl.
(shep)
he d, ku is
i
kilo
i8
ge -
manisko
bandos
pa adinimo,
plg.
go .
hai da,
sen.
ok.
auk& .
hé a,
yok.
He de,
angl.
he d
i
k .?8
Kad
anks iau
ide.
*ke dho-
Saknies
Zodis
‘eilés,
laiko’
eik$me
bu o
a o as
ne
ik
p iisy,
be
i
ki ose
bal y
kalbose,
ody y
Sio
ZodZio
pa ekimas
i
Pabal ijo
suomiy
kalbas,
plg.
suom.
ke a ‘sluoksnis,
eilé;
ka a’
(plg.
okius
zodZiu
junginius
a
sudu inius
ZodZius,
kaip
ainoa
ke a
‘ iena
ka a’,
aa eke a
‘bal iniy,
d abuziy
pakei imas’,
eldmdke a
‘biog a :
ija’,
uosike a
‘me inis
leidinys’,
iS es inius
Zodzius,
kaip
ke os
‘sluoksnis’,
ke oa
‘pasako i;
daugin i
(ma ema ikoje)’
i
k .),
es .
ko d,
Ka el.
ke da,
ly .
ké da
i
k .%*
Tiesa,
pas a uoju
me u
kai
ku ie y iné ojai
(J.
Ka-
0M.
Vasme ,
E .
Wb.,
Ll,
p.
320;
R.
T au mann,
B.-sl.
Wb.,
p.
127-128;
O.
H.
Tpy6aués,
Tpoucxoxyenne
naszann i
AOMALIHHX KHBOTHBIX
B
CJlaBAHCKHX
s#3bIKaX,
p.
105.
*
B.
Jége s,
KZ,
80,
p.
46—48.
2
R,
T au mann,
Die
al p eussischen
Sp achdenkmile ,
p.
53,
61,
63,
69,
356;
P issy
kalbos
paminklai,
p.
195,
209, 211,
223.
*
F.
Kluge,
E .
Wb.,
p.
304,
310;
J.
Poko ny,
E .
Wb.,
p.
579;
E.
Klein,
E .
Dic.,
I,
p.
722.
*4-Y.
H.
Toi onen,
Suomen
kielen
e ymologinen
sanaki ja,
I,
p.
184—185;
V.
Thomsen,
Be é inge
mellem
de
inske
og
de
bal iske
(li auisk-le iske)
Sp og,
p.
185
—186;
J.
Kalima,
I ame ensuomalais en
kiel en
bal ilaise
lainasana ,
p.
115—117.
26
lima,
L.
Hakulinenas)
bal i8ka
Siu
ZodZiy
kilme
kick
abejojo.
Ta iau
jy
abejonés
a gu
u i
pag indo.
Tiek
Zodziy
eikSmé,
iek
i
jy
one ika
ody u,
kad
jie
i8
ik-
yjy
paskolin i
i
bal u.
La iy
kalboje
ide.
*ke dho-
pédsaky
neap inkame.
Tiesa,
la iy
kalbos
a mése
(Ruca a)
uz iksuo a
o ma
ké dzis
‘zi gu
puisis
muiza’
(EM,
II,
375).
Tadiau
ji,
kaip
nu odes
J.
Endzelynas,
eikiausiai
kilo
i8
lie .
ke dzius.
Lie u iy
kalbos
ZodZiai
ke dzius,
skeFdzius
pa eko
i
i
bal a usiy,
usyu,
lenky
kalbomis
agy us
Lie u a
lie ian ius
dokumen us,
plg.
bal .
Kepdo,
ckepdo,
us.
Kepdo,
lenk.
skie dZ*®.
H.
Hi as
isi’kai
nepag is ai
lie .
ke?dzZius
mégino
laiky i
ge maniskos
(go i’-
kos)
kilmés
Zodziu?*.
:
Lie .
dieninis
Lie .
dieninis
‘ke dZius’
(LKZd.,
I,
347),
plg.
lie .
diend.
Kaip
ma ome,
Sio
lie u iy
kalbos
y esniojo
piemens
pa adinimo
seman ika
labai
p imena
ide.
*ke dho-
eikSmiy
aida.
Lie .
dieninis
a ojamas
palygin i
ne-
dideliame
a miy
plo e
(Bagasla i8kis,
Gel onai,
Pabaiskas,
Pabe zé).
Ry y
Lie u-
yoje
ap inkama
i
pa a dé
Dieninis,
ku i
i8
p adziy
ei8kusi
ja
Zymimo
asmens
p o-
esija.
Lie .
i Sininkas
Lie .
i ¥ininkas
‘ke dZius,
y esnysis
piemuo’,
plg.
lie .
i sus.
Lie .
i ¥ininkas
y esniojo
piemens
eikSme
daZniausiai
pasi aiko
Siau inéje
idu io
Lie u os
dalyje
(Akmené,
E igkiai,
G uzdZiai,
G iziai,
Klykoliai,
Linku a,
Papilé,
PuSalo as,
Rozalimas,
Skais gi ys,
Sedu a,
Upy é,
Zaga é).
Vy esniojo
piemens
eikSme
lie .
i?Sininkas
pa eko
i
i
XVIII
amZiaus
idu yje
lenky
kalba
a8y us
Siauliy,
Zaga és
apylinkiy
dokumen us.
Salia
Zodzio
i synik
uose
doku-
men uose
pasi aiko
ne gi
i8
Sio
ZodzZio
kiles
e minas
i synikos o
“ke dZiaus
ama as,
pa eigos’”.
Tdomus
olimesnis
Sio
ZodZio
likimas.
Jau
XIX
amZiaus
pabaigoje
J.
Jablonskis
ji
i eda
j
li e a ii ine
kalba,
ik
ne
‘ y esniojo
piemens’,
0
‘¥mogaus,
ku is
u i
kokia
i senybe
an
ki y
Zmoniy
(Vo s ehe ,
Vo gese z e ,
HayasbHuk)’
eikSme*.
Dau-
giausia
J.
Jablonskio
pas angomis
Sis
Zodis
naujaja
sa o
eikSme
yi ai
isigaléjo
lie u iy
li e a i inéje
kalboje.
I§
lie .
i?Sininkas
‘ y esnysis
piemuo’
kilo
i
kele as
ki y
su
gy ulininkys e
susijusiy
ZodZiy,
plg.
lie .
i sininké
‘ i Sininko
pa i,
ke dZiu iené’,
iFsininkai
‘die-
na,
kai
y esnysis
piemuo,
.
y,
i Sininkas,
a eina
i
piemens
aki
algy i
i
piemeniui
ne eikia
gany i’
(Lauksodis,
Linku a).
25
K.
Jablonskis,
Lie u iski
Zodziai
senosios
Lie u os
a8 iniy
kalboje,
p.
212, 323,
358;
E.
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
242.
28
K,
Biiga,
Rink iniai
a8 ai,
II,
p.
92.
27
K.
Jablonskis,
Lie u i8ki
ZodZiai
senosios
Lie u os
a8 iniy
kalboje,
p.
VIlI—1X,
356
—358.
%
Jablonskio
as ai,
1V,
Kaunas,
1935,
p.
17;
P.
Ska dZius,
Lie u iy
kalbos
Zodziy
da-
yba,
p.
601.
27

Lie .
bandilis
i
k .
Lie .
bandi lis
‘ke dZius’
(LKZa.,
I(2),
643),
ba idzius
(LKZad.,
I(2),
644),
bandi-
nis
(LKZd.,
1(2),
641),
ple.
.
P.
bandini kas
‘bandos
gany ojas,
piemuo’
(LKZd.,
1(2),
640),
bandixius
‘piemuo,
Sé ikas’
(LKZd.,
I(2),
641),
plyg.
lie .
banda
‘kaimene’.
Lie .
a klas
Ling is inéje
li e a i oje
da
nuo
A.
Becenbe ge io
laiky
piemens
eikkme
mi-
nimas
J.
B e kiino
biblijos
e ime
a ojamas
Zodis
ya klas?9,
Vélesniuose
Ry y
P iisijos
lie u iy
biblijos
e imuose
J.
B e kiino
a ojama
a klas
a i inka
ke -
dzius
(....
i
kaip
kaimené
be
ke dziaus,
Iz.
13,
14)%,
Vadinasi,
bi u
galima
spé i,
jog
i
J.
B e kiino
biblijoje
Zodis
a klas
a ojamas
ke dziaus
eikime.
Deja,
miné-
as
Zodis
j
ling is ine
li e a i a
piemens
eik%me
pa eko
pe
apsi ikima.
Minéjome,
jog
naujesniy
laiky
Ry y
P isijos
lie u iy
biblijos
e imuose
J.
B e kino
Zodj
a k-
las
anoje
azéje
a i inka
ke dzius.
Naujesniuose
okigkuose
e imuose
oji
azé
e iama:
...
und
wie
eine
He de
ohne
Hi en
(Iz.,
13,
14)".
Ta&iau
M.
Liu e io
1549
me u
biblijos
e ime
8i
azé
a odo
S ai
kaip:
...und
wie
ein
He d
on
hii en®®,
Kad
Sioje
azéje
ok.
hii en
eigkia
ne
‘ke dZiy’
a
‘piemenj’,
be
‘ap a a’,
aiSkiai
odo
Ki a
i8
o
pa ies
biblijos
sky elio
azé:
...die
Hi en
keine
hu en
da
au schlahen
(Iz.,
13,
20),
ku ia
J.
B e kiinas
i
e ia:
...Piemens...
Twa klu
ne
ai is.
Vadinasi,
ick
pi mojoje
azéje
Ga
J.
B e kiinas
e éia:...
i
kaip
Gii as
be
T
wa kli),
iek
i
an oje
J.
B e kiino
a klas
ei$kia
‘ap a a
(= ok.
Hii de,
id.
ok.
auk3& .
hu ,
dgs.
hii e),
o
ne
‘piemenj’.
Lie .
pas y ius,
pulkaunykas,
us o as
Lie .
pas ius
“ y esnysis
piemuo,
ske dzZius’
(Daugélixkis,
DukS as,
Ignalina,
Mielagénai,
Rimgé,
T e eéius),
plg. us.
nacmolpo
‘gany ojas,
kunigas,
piemuo’,
bal .
nacmeip,
uk .
nacmup.
|
lie u iy
kalba
Zodis,
u
bi ,
a éjo
ix
usy
kalbos.
Visoms
sla y
kalboms
bend as
Zodis,
eikiausiai
sie inas
su
Tus.
nacmu
‘gany i’
i
k .
Ta iau
dél
neip as os
sla u
kalboms
p iesagos
ji
mégin a
laiky i
ne
i
skoli-
niu®,
Lie .
pulkaun kas
“ y esnysis
piemuo,
ke dzius’
(Ka saki8kis,
Ukme gé),
pulkdunykas
<
us.
noaKosnux
‘nac yx’
(B.
H.
Jo6pozonpeknii,
Can.,
652).
Lie .
us é as
(uzs é as)
‘ y esnysis
piemuo,
ke dzius;
p iziii é ojas’
(Anyk& iai,
Balninkai,
Daugailiai,
KupiSkis,
Kup eligkis,
Pandélys,
Pas alys,
RokiSkis,
Salakas,
Sudeikiai,
S édasai,
Tau agnai,
Ukme gé,
U ena,
UzZpaliai,
VyZuonos,
Za asai)
kilmé
kelia
am
ik y
abejoniy.
E.
F enkelis,
eikiausiai
Ppag is ai
a s a ydamas
o ma
uzs é as,
y esniojo
piemens
pa adinima
sieja
su
lie .
uzs é i
‘gin i,
kieno
puse
palaiky i;
bi i
Klii imi,
*
E.
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
1150;
A.
Bezzenbe ge ,
Bei age
zu
Geschich e
de
li-
auischen
Sp ache,
G6 ingen,
1877,
p.
333,
*
Biblia,
Tai
es i:
Wissas
Szwen as
Ra as...
Ka alauczuje,
1816;
Biblija,
ai
es i
Visas
Syen-
as
RaS as,
Be lynas,
1931.
*!
Die
Bibel
ode
die
ganze
Heilige
Sch i ,
Be lin,
1907.
*?
Biblia:
Das
is :
die
gan ze
heilige
Sch i :
Deudsch.
Au s
new
zuge ich .
D.
Ma .
Lu h.,
Wi embe g,
1549,
*3
M.
Vasme ,
E .
Wb.,
II,
p.
322,
28
sulaiky i
ka;
p asidé i’,
2Zs ojis
“apsauga,
p iedanga’,
wZs olis
‘isgany ojas’
(M.
Dauks-
Sos
a8 y
Zodis)
i
k .54
Taéiau
okj
siejima,
mums
a odo,
ge okai
apsunkina
eikSmiy
ski umas.
Taigi,
a
ne
eisingiau
bii y
lie .
us d as
(uzs é as)
laiky i
sa o isku
lie .
p is d as
‘p izii-
é ojas,
p ie aizdas’
(<
us.
npucmas,
bal .
npoicmay
a
lenk.
p zys aw)
pe di -
biniu.
Lie .
paganikas,
paganas
i
k .
Lie u iy
kalboje
andame
i
specialiy
piemeny
—
ke dzZiaus
padéjéjy pa adi-
nimy.
Plg.:
Lie .
paganikas
‘ke dzZiaus
a ba
piemens
padéjéjas’
(Gi diské,
Ka klénai,
Lau-
ku a,
NemakS iai,
Silalé,
S ék’na,
Upyna,
Za énai).
Fo ma
paganikis
gana
daZnai
pasi aiko
i
Ry y
P isijos
lie u iy
kalbos
Zody-
nuose:
»Hi en=Knabe
Paganikkis,
-io“,
C,
I,
952.
»Paganikkis,
-io,
m.
ein
Hil sjunge
ii
den
Viehhi en
(Niede ung,
P ékuls)’,
G.
H.
F.
Nesselmann,
Wb.,
256.
MazZybiné
o ma
paganikélis
andama
F.
Neselmano
uZ aSy ose
lie u iy
liau-
dies
dainose:
»»Bi bin
wamzdelj
Paganikelis
“>,
Lie .
paganikis
kilme
y a
mégines
aiSkin i
A.
Leskynas,
ku io
nuomone
,,paga-
nikis
ode
pagunikis
Hiil sjunge
ii
den
Viehhi en,
is
wohl
siche
das
nach
pagany i
li uanisie e
u.
pogonok
Vieh eibe ,
obwohl
man
sich
ii
die
Fo m
mi
u
au
p .
gun wei
in .,
gunnimai
1.
plu .
eiben
be u en
kénn e“**,
Ka ego i8kai
nuneig i
Sio
A.
Leskyno
ai8kinimo,
u
bi ,
negalima.
Tadiau
abejo i
juo
y a
pakankamo
pag indo.
Pi miausia
us.
noeoxok
‘Siid ussl.
1.
de
An eibe
de
P lugochsen;
de
Vieh eibe ’
(UH.
A.
Tlasnosexui
P.-w.
es.
1082)
eik8mé
ge okai
ski iasi
nuo
lie .
paganikas
eik’més.
An a,
lie u iy
kalbos
a mé-
se
andame
lie .
paganikas
sinonima,
ku is
sa o
da yba
isiskai
nepanaSus
j
us.
noeoxuk,
a iau
y a
sie inas
su
lie .
gany i.
Plg.:
Lie .
p@ganas
‘ke dziaus
padéjéjas’
(K e inga,
Palanga,
Salan ai,
Sa eikiai),
pd-
ganai is
“piemenukas’
(Palanga),
plg.
lie .
pagany i*’.
Lie ,
paganikas
sa u
Zodziu,
siedami
ji
su
lie .
pagany i,
laiko
P.
Ska dZius?®
i
J.
O embskis*.
Lie .
pa a ninkas, pi mininkas,
Salini kas
Lie .
pa d ninkas
‘piemuo,
genan
banda
su
ke dziumi,
esan is
bandos
gale’
(Akmené),
pa a inis
(Zemai kiemis),
pa a inys
(Lyduokiai),
plg.
lie .
a y i.
34
BR,
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
1175.
%
Li auische
Volksliede ,
gesammel
k i isch
bea bei e
und
me isch
iibe se z
on
G.
H.
F.
Nesselmann,
Be lin,
1853,
p.
20;
plg.
.
p.
V.
Kal ai is,
P isijos
Lie u iy
dainos,
Tilzé,
1905,
p.
341.
86
A.
Leskien,
Die
Bildung
de
Nomina
im
Li auischen,
p.
510.
®
P,
Ska dZius,
Lie u iy
kalbos Zodziy
da yba,
p.
444.
%
P,
Ska dZius,
Lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba,
p.
128.
%
J,
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
II,
p.
277.
29
Lie .
pi mininkas
(daZniausiai
a ojama
daugiskai a)
‘p ie
ke dZiaus
genan ,
piemuo,
s o in is
bandos
p ieSakyje
(,,uz
akiy““)’
(Akmené),
plg.
lie .
pi mas.
Lie .
pi mininkas
akademinio
,,Lie u iy
kalbos
Zodyno“
ka o ekoje
iena
ka a
y a
uz-
iksuo as
i
apsk i ai
piemens
eik$me
(Laziinai,
uZ a8é
J.
Senkus)*,
pas ebin ,
jog
gi dé as
iena
ka a
i8
seno
Zmogaus.
Lie .
Salini ikas
(dazniausiai
a ojama
daugiskai a)
‘p ie
ke dZiaus
genan ,
pie-
muo,
s o in is
bandai
i8
Sono’
(Akmené),
plg.
lie .
Salis.
Lie u iy
kalbos
a mése
y esnysis
piemuo
ka ais
adinamas
i
ki ais,
daZniau-
siai
a ojamais
y esnybei,
aldZiai
Zymé i
ZodZiais:
piemeni
ka dlius,
gal a,
é as,
y esnybé™.
Tagiau
Sie
pa adinimai
dazniausiai
u i
am
ik a
emocinj
a spalyj.
*
*
*
Pe ziii éje
bal u
kalby
piemens
pa adinimus,
galime
kons a uo i,
jog
senaji
ide.
piemens
pa adinima
iSlaiké
ik
lie u iu
kalba
(lie .
piemué).
Ta iau
esama
pa-
g indo
many i,
oki
pa adinima
bu us
i
ki ose
bal y
kalbose.
I8
bal y
Sis
pa adi-
nimas
pa eko
j
Pabal ijo
suomiy
kalbas.
Lie u iy
kalboje
andame
i
labai
sena
y esniojo
piemens
pa adinima
(lie .
ke dzius).
Bal y
kalbose
esama
nemaza
i ai ios
kilmés
siau iau
a ojamu
piemens
a
y esniojo
piemens
pa adinimu,
ypac
daug
okiy
pa adinimy
andame
lie u iy
kalboje.
TROBESIO
GYVULIAMS
LAIKYTI
PAVADINIMAI
Ide.
kalbos
ne u i
obesiui
gy uliams
laiky i
bend o
pa adinimo.
Nesama
bend o
pa adinimo
i
daugelyje
ide.
kalby
Saky.
Sios
sa okos
pa adinimai
a ski o-
se
kalbose
daZniausiai
a si ade
sa a ankiskai,
nemaza
es i
skolinimosi
a eju.
Ne u i
Sio
obesio
bend o
pa adinimo
i
bal y
kalbos.
Ta iau
lie u iy
i
la iy
kalbose,
kaip
ma ysime,
y a
ienas
ki as
i
bend as
Sios
sa okos
pa adinimas.
Is o iniy
Ziniy
apie
seno és
bal y
obesius
gy uliams
laiky i
labai
iks a.
IS
esamy
umpy
uZuominy
is o iniuose
dokumen uose
negalima
a ku i
iSsamesnés
Sio
obesio
aizdo
aidos.
Tiek
Lie u oje,
ick
La ijoje
obesiy
gy uliams
laiky-
i
bii a
i ai iy
ipy!.
Kiek
smulkesniy
Ziniy
apie
Lie u os
als ieciy
a us
esama
XVI
a.
dokumen-
uose.
An ai
1562
me u
spalio
mén.
31
d.
Zemai ijos
alsciu
e izo iaus
Jokabo
La8kauskio
j aSe
Ka gu os
als iaus
in en o iuje
sakoma:
,,Més-
lui
kad
gal ijus
bi inai laiky y
ne
namuose,
be
i eng y
dienda zius
i
ge ai
ap e y,
kaip
PodliaSéje.
O
u édas,
kaip
pa yzdi,
u i
pas a ydin i
ieng
p ie
sa es
Ku ioje
no s
ai ys éje,
o
jeigu
kas
né
ka o
nebu o
ma es,
uome
eikia
aip
pada-
”
Z.
Zinke i ius,
Lie u iy
dialek ologija,
p.
29,
“
Lie u iy
e nog a ijos
b uoZai,
ed.
A.
VySniauskai é,
Vilnius,
1964,
p.
93.
*
Lie u iy
e nog a ijos
b uowai,
ed.
A.
Vy8Sniauskai é,
Vilnius,
1964,
p.
262—269;
Iz.
Bu -
ke iéius,
Lie u iy
als ie¢iy
kiniai
pas a ai,
—
I8
lie u iy
kul i os
is o ijos,
II,
Vilnius,
1959,
p.
237
—
256;
K.
Ce bulénas, Namas
(,,numas“)
pi minis
lie u iy
gy enamojo
pas a o
ipas,
—
I§
lie u iy
kul i os
is o ijos,
I,
Vilnius,
1958,
p.
104-145;
La iesu
kon e sacijas
a dnica,
10,
Riga,
1933-1934,
ski .
19235—43;
A.
Bielens ein,
Die
Holzbau en
und
Holzge a e
de
Le en,
I-Il,
S .
Pe e sbu g,
1907—1918;
La iesu
e nog a ija,
ed.
kolégija:
A.
Bi ons,
S.
Cime ma-
nis,
A.
K as ina,
I.
Leinasa e,
H.
S ods
(a b.
ed.),
Rigd,
1969,
p.
134;
S.
Cime manis,
La ieSu
au as
dzi es
pieminek i,
Cel nes
un
o
ieka a,
Riga,
1969,
p.
81—88.
30
y i:
pa ink i
okia
ie a,
kad
anduo
i8
jos
ne eké y,
paskiau
iS
pie y
Sono
pas a-
y i
a us
su
ne
labai
auk& a
o a,
i§
y y
Sono
pas a y i
a a,
a ba
da Zing,
ne
aukS ai
apdeng a
nuo
éjo,
i
ge ai
apsaugo i
ben
d i
sienas
pas acius,
Zemés
a p
sieny
p iplik i
i
aip
pas a y i,
dienda Zio
gale
Siau és
Sone
an a
pas a y i,
aip
pa
i8
aka y
—
e ia,
o
idu yje
palik i
uS¢iq
ie a,
kad
gy uliai
galé y
i8
a y
lais ai
pa ys
iSei i
i
j
a us
jei i;
be
o,
idu yje
klo i
Siaudus
i
kq
ki a,
kad
gal i-
jai
sumindZio y,
okiu
bidu
bus
pakankamai
mé¥lo Zemei
eS i...“?
Viena
pi myjy
smulkesniy
Lie u os
a y
ap a’yma
y a
pa eikes
S.
Daukan as*.
Lie .
a as
Lie u iy
kalboje
labiausiai
iSpli es
obesio
gy uliams
laiky i
pa adinimas
y a
a as.
Siandien
Sis
Zodis
a ojamas
li e a ii inéje
kalboje
i
dideliame
lie u iy
kal-
bos
a miy
plo e
(pie y,
idu io
i
y y
Lie u os
dalis:
A iogala,
Daugai,
DikS as,
Ignalina,
Ju ba kas,
Kapsukas,
Kédainiai,
Lazdijai,
Raseiniai,
Simnas,
S en-
Gionys,
Va éna,
Veisiejai,
Vilka iSkis,
Vilkija;
Bal a usijos
TSR
e i o ijoje
esan-
Gios
lie u iy
kalbos
salos:
Laziinai,
Zie ela)*.
Sis
Zodis
ap inkamas
jau
i
senuosiuose
miisy
aS uose.
An ai
S.
B.
Chilinskio
biblijos
e ime
andame:
»,Pabudawosim
cia
awiu wa us
pekuy
musu...“,
4
Moz
32,
16.
s+.
i
pada e
wa us
pekuy
sawo...“,
1
Moz,
33,
17.
J.
B e kiinas
Sias
biblijos
ie as
e ia
aip:
s»Mes
ik ai
Awiu
Twa as
schicze
da isim
delei
mus
Bandos...“,
4
Moz
32,
16.
y+.
i
pabidawoia
saw
Namus
i
pada e
pekui
sawam
B das...“,
1
Moz
335,
17.
Ta iau
ick
S.
B.
Chilinskis
o ma
a as,
ick
J.
B e kiinas
o ma
a a
(2),
a odo,
Gia
a oja
ne
daba ine
eikSme
‘ obesys
gy uliams
laiky i’,
be
eikSme
‘ap a as’,
Ypaé
d asiai
ai
galima
eig i
apie
J.
B e kiing.
Tokia
p ielaida
pa i -
in u
i
oki8kas
biblijos
eks as,
plg.
M. Liu e io
1549
me y
biblijos
leidima:
»
Wi
wollen
nu
Scha hii en
hie
bawen
ii
unse
Vieh...“,
4
Moz
32,
16.
,»+.-und
bawe
jm
ein
Haus,
und
mache
seinem
Vich
hii en...“,
1
Moz.
33,
17.
Tik
‘ap a o’
eik8me
Zodis
d as
a ojamas
Ry y
P isijos
lie u iskuose
Zo-
dynuose:
»lwa as,
o,
m.
ein
abgezdune es
S illchen“,
P.
Ruhig,
Lex.,
I,
166.
S all,
S aldas,
do,
m.
nu
beziun
Twa as,
o,
m.“,
R.
Ruhig,
Lex,
Il,
336.
»Twa as,
o,
m.
eine
S allung,
abgeziun e
S all.
PennukBli
Twa as,
ein
Mas s all,
de
abgeziaun
is “,
Ch .
Mielcke,
Wb.,
I,
303.
2
Lie u os
TSR
is o ijos
Sal iniai,
I,
ed.
kolegija:
K.
Jablonskis
(a sak.
edak o ius),
J.
Ju -
ginis,
J.
ZiugZda
( y iaus.
edak o ius),
Vilnius,
1955,
p.
178—179.
3
Buda
Senowes
—
Lé uwiu
Kalniend
i
Zémaj id
isz asze...
Jokub’s
Laukys,
Pe opilie,
1845,
p.
22-23.
4
Nu odydamas
j ai iy
a o
pa adinimy
papli ima
lie u iy
kalbos
a mése,
au o ius
daugiau-
sia
emiasi
B.
Vanagienés
pa eng u
Lie u iy
kalbos
a lasui
ank aS iniu
Zemélapiu.
UZ
la iu
kalbos
a miy
pa yzdzius
jis
dékoja
il.
m.
kand.
E.
Smi ei.
5»
Biblia:
Das
is :
die
gan ze
heilige
Sch i :
Deudsch.
Au s
new
zuge ich .
D.
Ma .
Lu h.,
Wi embe g,
1549.
31
Kaip
esame
minéje,
lie u iy
kalbos
a mése
Zodis
kii é
a ojamas
i
“senos,
p as os
obelés’
eik8me.
Kadangi
Sia
eik’me
Zodis
kii é
ap inkamas
ki oje
Lie u-
os
dalyje,
negu
ap a iamas
a o
pa adinimas,
mums
a odo,
ji,
gal
bi ,
eiké y
a ski i
nuo
lie .
ki é
“ obesys
gy uliams
laiky i’
i
many i,
esan
kilus
i
ok.
Ko e
‘die
Hii e’.
Lie .
s aldas,
la .
S allis,
p .
s aldis
Pie inéje
Zemai iu
dalyje
i
kai
ku iose
a éiau
bu usios
Ry y
P iisijos
esangiose
aka y
aukS ai iy
a mése
a ojamas
obesio
gy uliams
laiky i
pa adinimas
s a/-
das
(Kelmé,
Pagégiai,
Rie a as,
Skaud ilé,
Sla ikai,
Suda gas,
Silalé,
Tau agé,
Uzy en is,
Vainu as,
Va niai),
pasi aiko
i
o ma
s aldis
(End ieja as,
Jud énai,
Juod-
k an é,
Nida,
Saki iai,
Silu é,
Vei i zénai).
Sis
Zodis
ap inkamas
jau
i
senuosiuose
miisy
a’ uose.
Randame
o ma.
s al-
doie
ne
i
M.
Dauk8os
,,Pos iléje“
(,,Kaip
i su
ne
pagéidge
da g is
giwénimas
s al-
doie
i
g inas
guleimas
p aka e“,
DP,
425),
ku ios
au o ius
kiles
ix
y
ie u,
ku
Zodis
s aldas
Siandien
nebe a ojamas.
Siaip
lie .
s aldas
daugiausia
a ojamas
Ry y
P isijos
lie u iy
a8 uose:
J.
B e kino
»Pos iléje“
(II,
23,
101),
D.
Kleino
»Giesmyne“
(32),
XVII
amZiaus
ank aX iniame
Zodyne
,,Lexicon
Li huanicum“
(,S ale
S aldas,
Twa as“,
82
a),
galima
saky i,
isuose
élesniuose
Ry u
P isijos
ie u iy
leksikog a ijos
da buose
(P.
Ruigio,
K.
Milkaus,
G. H.
F.
Neselmano,
F.
Ku Sai io
i
k .
Zodynuose),
gana
daZnai
andamas
Sio
k aS o
lie u iy
au osa-
koje*.
Salia
o my
s aldas,
s aldis
lie u iy
kalbos
a mése
andamos
i
o mos
s alné
(Pad a éliai,
Ti kSliai),
s alnis
(Zas au iai,
Mazeikiy
aj.).
Ta¢iau
pas a osios
o -
mos
a ojamos,
a odo,
kalban
ik
apie
didelius
a kliy,
pap as ai
d a o,
a us.
I§
Siu
o my
kiles
i
bid a dis
s alninis
(a klys)
(Sa és,
ViekSniai).
Tokie
a kliy
a o
pa adinimai,
ypa
mazybinés
o mos,
gana
daznai
pasi aiko
i
Zemai iy
au osakos
eks uose:
»18z
—
ejn
i
b olelis
Isz
nauios
s alneles
Bie a
Zi ga
wesdamas
Pas
sesele
ejdamas“,
S.
Daukan as,
D.
Z.,
123%,
»»Neijszkoki
be neli
Sawo
bie o
Zi gélio,
Tawa
y a
Zi gélis
Mano
iewo
s alnelie“,
$.
Daukan as,
D.
Z.,
27.
»Bene
buwaj
s alnelie?
Bene
ankéj
be nelj?
Bene awo
wajnikélis?
S alnie
an
gembelg?“,
S.
Daukan as,
D.
Z., 89.
*
Smulkioji
lie u iy
au osaka
XVII—
XVIII
a.,
pa uogé
J.
Lebedys,
Vilnius,
1956,
p.
418,
426,
472.
*
Dajnes
Ziamaj i:
paga
Zddii
Dajninika
isz aszy as,
Pe apilies,
1846,
38

»Wijna
lejské
i
s alnele,
An a
i
sodneli,
aaa
dza dza
dza
An a
i
sodnelj“,
S.
Daukan as,
D.
Z.,
91.
Paci uo uose
S.
Daukan o
uZ asy y
Zemai iy
liaudies
dainy
posmuose
ZodZiai
s alnélé,
s alné
a ojami
en,
ku
ki u
Siu
dainy
a ian uose
a ojama
s ainélé,
s ainé,
s ainia.
Todél
mums
a odo,
jog
E.
F enkelis®”,
ik
i
S.
Daukan o
Zinojes
o ma
su
-In-,
be
eikalo
Siuos
Zod‘ius
sieja su
lie .
s aldas:
o mos
s alnélé,
s alné
y a
a si adusios
ie oj
o my
s ainélé,
s ainé.
Jy
pasikei imui
galéjo
u é i
i akos
_ka ais
i
o ma
s aldas.
Pazymeé ina, kad
S.
S ane iéiaus
1829
me ais
i8leis ose
Zemai-
&iy
liaudies
dainose
andama
ik
o ma
s ainé®’.
Fo mos
s alné,
s alnis
kaip
ma y-
sime
éliau,
pasi aiko
i
daba inése
Zemai iy
a mése,
esan@iose
kaip
ik
ne oli
S.
Daukan o
gim inés.
Panasus
a ejis, kai
an asis
d ibalsio
sandas
i
pakei iamas
p iebalsiu
/,
y a
i
lie .
kulnas
‘p as as
a klys’
(Gied ai iai,
VideniSkiai,
LKZd.,
VI,
844)
Salia
o mos
kuinas.
Lie .
s aldas
Sal inis
y a
id.
ok.
Zem.
s all®*,
dél
I>
Id
plg.
la .
melde is
<
ok.
Zem.
mélle ,
es .
mélde
‘Miille ’,
kelde
‘Kelle ’
i
k .4°
Kaip
i
lie u iy
kalboje,
su
o man u
-/d
Sis
a o
pa adinimas
a ojamas
dany
kalboje,
plg.
dan.
s ald
‘ a as’.
Apsk i ai,
oki
a o
pa adinima
a oja
daugelis
ge manu
kalby,
o
i
ge many
ji
pasiskolino
i
kai
ku ios
ki os
Eu opos
kalbos.
Pi miné
Sio
Zodzio
eik8mé
‘ ie a
s o é i?
—
jis
sie inas
su
p .
s alli
‘s o é i’,
g .
ozéAde
‘pa aisy i’,
sk .
s hdla i
‘jis
s o i’
i
k .4
Seman iskai
okiu
pa
bidu
a si ado
i ai iy
ide.
kalby
a y
pa adinimai,
plg.
sk .
gos hdnam
‘ka iy
a as’,
a .
goos and,
sen.
ok. aukS .
ewi-s
‘a iy
a as’,
lo .
s abulum
(pas a asis
Zodis
y a
p anc.
é able,
isp.
es ablo,
um.
s aul,
n.
g .
o d&PAoc,
angl.
s able,
ai .
s abla
i
k .
Sal inis):
ide.
*s d-
‘s o é i,
s a y i’®.
P isy
kalboje
aip
pa
andame
ge maniskos
kilmés
obesio
gy uliams
laiky i
pa adinima,
sa o
one ika
a i inkan i
lie .
s aldis,
plg.
Elbingo
Zodynélio
226
Zodi
,
S aldis
S al“,
P .
s aldis,
kaip
i
lie .
s aldas,
kilo
i§
okieéiy
kalbos,
eikiausiai
i8
id.
ok.
Zem.
o mos
s all*.
La iy
kalboje
y a
kele as
Sio
a o
pa adinimo
o my,
plg.
la .
s allis
‘de
S all,
o zugweise
de
P e des all’,
s alis,
s ale
“de
S all’
(EM,
II,
1042;
EH,
II,
569),
s alle,
s ellis.
37
RE.
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
894.
%8
S.
S ane i ius,
Dainos
Zemai iy,
pa uosé
J.
Lebedys,
Vilnius,
1954,
p.
14,
78,
122.
%
K.
Biga,
Rink iniai
a8 ai,
II,
p.
591;
E.
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
894.
40 J.
Endzelins,
La ieSu
alodas
g ama ika,
p.
247—248.
“|
F,
Kluge,
E .
Wb.,
p.
737;
J.
Poko ny,
E .
Wb.,
p.
1019—1020.
#2
C.
D.
Buck,
Dic.,
p.
150—151;
J.
Poko ny,
E .
Wb.,
p.
1004—1010;
M.
May ho-
e ,
E .
Wb.,
I,
p.
350.
#
P isy
kalbos
paminklai,
63;
R.
T au mann,
Die
al p eussischen
Sp achdenkmile ,
p.
85.
44
W.
P ellwi z,
Die
deu schen
Bes and eile
in
den
le ischen
Sp achen,
Gé ingen,
1891,
p.
49;
R.
T au mann,
Die
al p eussischen
Sp achdenkmile ,
p.
435;
J.
Endzelins,
Senp isu
aloda,
p.
254,
39
La .
s allis
‘ obesio
gy uliams
laiky i’
eik’me
daba inéje
La ijos
TSR
e i-
o ijoje
suda o
du
sa o iskus
a ealus.
Pi miausia
jis
Salia
a o
pa adinimy
ka s
( esp.
ki e),
laida s
a ojamas
pa ioje
aka inéje
La ijos
dalyje
—
Ku zemés
a mése
i
dalyje
zemgaliskyjy
a miy
(Aizpa é,
Alsunga,
Ba a,
Blydiené,
Dunika,
G uobinia,
Kuldyga,
Nyg anda,
Pil ené,
Saldus,
Talsiai).
An asis
Sio
pa adinimo
a ealas,
ne u is
iesioginiy
iby
su
pi muoju
i
gana
nu-
oles
nuo
pas a ojo,
y a
pie iné
adinamyju
séliskyjy
a miy
dalis,
besi8liejan i
p ie
Lie u os
TSR
e i o ijos
(Abeliai,
Asa é,
Bi zai,
Ly anai,
Sauka,
Suba a,
Zal a),
Siame
plo e
o ma
s allis
aip
pa
né a
ienin elis
a o
pa adinimas:
ji
Gia
a -
ojama
Salia
pa adinimu
kais
( esp.
ka e)
i
klé s
( y inéje
plo o
dalyje).
Fo ma
s ellis
pasi aiko
Ku zeméje
(Pil ené,
Ugalé,
Uza a,
Va é,
Zlekos,
Zii os).
Fo ma
s alle
euZ iksuo a
ienin eli
ka a
(Vi bai,
j
Siau e
nuo
Sabilés).
Zodis
s allis
andamas
jau
G.
Mancelio
Zodyne
(1638
m.),
ku
jis
a ojamas
Salia
Zodzio
ki s.
Salia
ki y
a y
pa adinimy
s allis
andamas
i
ank as iniame
1685
me y
J.
Langijo
Zodyne:
»S allis
(.Kuh s,
Klaihws)
ein
S all.
Si go=S al=
lis,
ein
P e d
s all.
Gohwo=s .
ein
Vieh=s .
Zuhko
=s allis,
ein
Schwein
s all,“
J.
Langija
V d.,
286.
Pazymeé ina,
jog
i
H.
S alio
1637
me ais
ileis ame
es y
kalbos
Zodyne
andamas
Sis
ge manizmas,
plg.
es .
all*®,
Ski inga
la iy
kalbos
Zod¥io
one ika,
gal
bi ,
ody y,
kad
la iai
8i
Zodi
pasi-
skolino
ski ingu
Jaiku
negu
lie u iai
i
p isai.
Siaip
jo
Sal inis,
kaip
i
es .
all,
y a
id.
ok.
Zem.
s all,
s al*®,
Lie .
piiné,
la .
pine
Lie u iy
kalbos
Zodis
piné
‘ obesio
gy uliams
laiky i’
eik’me
a ojamas
paly-
gin i
nedideliame
y y
aukS ai¢iy
a miy
plo e
(Gel onai,
Ne e onys,
Pabaiskas,
Siesikai,
SaSuoliai,
Si in os,
Ukme gé,
Vep iai),
Pasi aiko
Sis
pa adinimas
i
Bal a-
usijos
TSR
esan iose
lie u iy
kalbos
salose
(Géli inai,
Ge é iai).
Tokia
eik&me
lie .
piiné
jau
andamas
K.
Si ydo
Zodyno
1642
me y
leidime:
»Chlew.
S abulum,
caulae.
pune,
gu bas“,
C.
Szy wid,
Dic.,
29.
»Kojid nia,
Cap ile,
cap ilis
casa,
haedile.
OBkine
pune“,
C.
Szy wid,
Dic.,
126.
»Oba a,
ali e
:
Claus um,
sep um,
dimi e e
pecus
é
claus is,
Pune,
namas“,
C.
Szy wid,
Dic.,
233.
Lie .
piinia
‘ obesio
gy uliams
laiky i’
eik’me
andamas
i
senuosiuose
Lie u os
dokumen uose,
ay uose
ne
lie u iy
kalba.
Plg.:
,,/lBopen,
ye
pukyuua
memmKae :
Y
ABOpIb!
puAHA
c
mpHceHKoMb
u
ky
TOMY
KJIeTKa,
MyHA
Ha
Obiquo...‘*
Pane éziukas
Vilkijos
.
(1563
me y
doku-
men as)*’,
“©
An iih ung
zu
de
Es nischen
Sp ach...
on
M.
Hen ico
S ahlen,
Re all,
M.DC.
XXXVI,
plg.
D.
Zemza e,
La iesu
a dnicas,
Riga,
1961,
p.
49—50,
4° J.
Sehwe s,
Sp achlich-kul u his o ische
Un e suchungen,
p.
118;
EM,
TI,
p.
1042,
“
K.
Jablonskis,
Lie u i8ki
Zodziai
Senosios
Lie u os
aS iniy
kalboje,
p.
200.
40
»Niedaleko
ego
domu
punia
d zewiana
dla
byd a,
sloma
k y a,
w o a
z
deszczek
na
biegunach“,
1604
m.
Kédainiy
d a o
i
mies o
in en o ius*®.
Lie u iy
kalboje
Zodis
piiné
(i
ki okios
jo
o mos)
a ojamas
aip
pa
i
ki o-
mis
eikSmémis,
plg.
piiné
‘peludé,
klojimo
dalis
pelams
supil i’
(Kupiskis,
Nauja-
mies is,
Vabalninkas),
pinis,
-ies
,,.maxununa“
(K.
Spuuc
TMonepexckue
TOBOpbI
IL
27),
punia
“ obesys
ja ams
k au i,
kluonas’
(Dubingiai,
Rim¥é),
piiné
(Viek¥niai,
Kossa zewski
Li uanica
117
a)**.
M.
Valan iaus
i
S.
Daukan o
aS uose
Sis
Zodis
a ojamas
‘bidos,
palapinés’
eikSme.
Plg.:
»
Pe as
nuo
pa asa io
isupi ma
iSkases
piine,
aps a é
medZiais,
paliko
j
u a
skyle
ilis i
i
jsiki é“,
»---isz
maukn@i
pa agus,
punes
i
lapines
sau
di bo,
apyni
wi ksz iemis
i
plau-
szomis
bej
wi imis
siu oie
i
ajszioje“®,
PanaSia
eikSme
Sis
Zodis
andamas
i
XVIII
amZiaus
p adzia
da uojamame
lie u iSku
giesmiy
ank aS yje,
plg.
»,Isz i
o
no edami,
sakima
negindami,
enkdamies
ing
Be hleem
Tokieja
punioy
(2)
Jezu
uszspeia,
Joze a
i
Ma ya‘®®.
M.
MaiZ ydo
i
J.
B e kiino
aS uose
§j
Zodi
andame
‘u o,
olos’
eikSme.
Plig.:
»»---Kaip
i
liu as
sawa
punaeie
i
plescha
pawa gusi
kada
auk
ghi
ingi
inkla
sawa“
(Gesmes
Ch iksczoniskas,
II,
Psalmas
X.)®*.
»Kaip
Li as
puneia...“
(B B,
Psal.
X,
9).
»++-anis...
a sijls a
Skileie
(pa a8 éje
aisoma:
héle
Olaie
(puneie),
B B,
Job.
38,
40;
J.
B e kiino
ank a8 yje
39
(pa i
p adzia).
Plg.
okiSka
M.
Liu e io
1549
me y
biblijos
eks a:
»+--Wie
ein
Lew
in
de
hiile...“
(Psal.,
X).
ye--Sie...
und
ugen
in
de
Hole...“
(Hiob.,
39 (pa i
p adzia).
Pig.
lo yniska
biblijos
eks a:
»+--quasi
leo
in
spelunca
sua“
(Psal.,
X,
9).
»
Quando
cuban
in
an is...“
(Hiob.,
38,
40).
Senuosiuose
Lie u os
in en o iuose
i
ki uose
ne
lie u iy
kalba
aSy uose
do-
kumen uose
Zodis.punia
daZniausiai
a ojamas
‘ obesio
ja ams,
Sienui,
Siaudams
laiky i
eikSme’.
Plg.:
»,Zy a
w
puni
de sowa ego
y
mio lias ego
kop
pie nascie...“,
1600
m.
K auké-
nai,
Upy és
p.
»»++-punia
z obiona
na
zboze
s oma
k i a,
w o a
p os e
z
desk,
w zeciadz
y
klo -
ka
w
niey;
d uga
punia
nowa
iescze
nie
s awiona...“,
1598
m.
B eslauja.
yess
@
HAM
JaBaJIM
JlBe
KOMe
pollen
3a
Tyo
nyH o‘ ,
1516
m.
Ms isla lis?
#8
Lie u os
in en o iai
XVII
a.,
suda é
K.
Jablonskis
i
M.
Juéas,
Vilnius,
1962,
p.
19.
4 K.
Biga,
Rink iniai
aS ai,
II, p.
525.
50M.
Valan ius,
Paaugusiy
Zmoniy
knygelé,
Tilé,
1902,
p.
102;
Valanéiaus
aS ai,
ed.
J.
Baléikonis,
Kaunas,
1931,
p.
244,
Buda
Senowes
—
Lé uwiu
Kalnien
i
ZAmaj i i
isz asze...
Jokub’s
Laukys,
Pe opilie,
1845,
p.
16.
®
V.
Bi ziska,
Tau a
i
Zodis,
VI,
p.
259.
58
Maz ydas
seniausieji
lie u iy
kalbos
paminklai
iki
1570
me ams,
spaudai
pa iipino
J.
Ge-
ullis
Kaunas,
1922,
p.
524.
41
,,Pun
ez y y
dla
z ozenia
siana
zbudowanych
y
swi en
dla
zsypania
po uchy
y
plew,
w zad
zabudowany...“,
1756
m.
T ade i iai,
Polocko
ai .
»Punia
duza
siedmioscienna
na
zlozenie
slomy,
w
szuly
sosnowe,
bez
w é ....“,
1775
m.
Le cas,
Vi ebsko
p.**
»W
koncu
ey
od yny
punia
wielka
nowa
z
bie wion
dlia
zdawania
zboza,
s oma
k y a,
w o a
do
niey
na
biegunach
(z)
zaszezepka
y
s
p oboiem...
a
punia
wszys -
ka
ma
w
sobie
scian
siedm,
kazda
sciana
po
sazny
pieciu.
S
ey
puny
ydac
p os o
do
d ugiey
w o a
nowe
miedzy
p zeg oda
gumienna
s oia,
po
p awey
s onie
gun-
ami
k y e
na
biegunach.
S
ych
w o
punia
z
bie wion
sloma
k y a,
we
s zodku
z
obu
s on
zasieki
dlia
sk adania
zboza
y
ok
dlia
mlocenia
zboza,
wzd uz
na
sazny
zydziescie,
wpop zeg
—
siedm,
w o a
s
koncow
dwoie
na
biegunach
d zewnia-
nych,
ozie oda
p zep o ow
osmdziesia “.,
1619
m.
Siaulénai,
Viduklés
p.
.,Dalei
idac
gumno
s a e
opadle
y
punia
zla
wielka“,
1645
m.
Zala a,
ASmenos
p.
»Gumien
dwa,
jedne
z
osiecia,
zecia
punia
na
s ome“,
1651
m.
Palié,
D e-
ininkai,
Vilniaus
ai .
»»P zy
ey
od ynie
punia
d ewniana||
dla
z ozenia
zy a...“,
1700
m.
Papal iai®.
La iy
kalboje
—
iek
a mése,
iek
i
i ai iuose
a8 o
paminkluose
—
andame
panaiomis
eikS’mémis
a ojamy
lie .
piné
a i ikmenu.
La .
piine
‘eine
Scheune;
eine
Heu-
od.
S ohscheune
(die
auch
als
Anbau
e ich-
e
wi d);
ein
Anbau
an
de
klé s
od.
an
de
ki s
zum
Heuau bewah en,
an
de
Riege
(zum
Au bewah en
on
Ka
und
S oh);
ein
Anbau
od.
eine
kleine
Scheune
ii
sich
zum
Au bewah en
on
Sp eu’,
pime
‘eine
Scheune’,
pinis,
piinis,
pi nis,
piinis
‘eine
Ka scheune;
ein
kleines,
scheunea iges
Geb&ude
am
Mee es-
od.
Seeu e
zum
Au bewah en
on
Fische we kzeugen;
eine
kleine
Scheune
ii
Heu,
S oh
und
Ka
(als
Anbau
an
de
ija);
Heuscheune
im
Walde;
cine
kleine
Scheune
ii
Fische ge a e;
eine
Baue hii e’,
pina
‘eine
Scheune
beim
Viehs all;
Ne zbude
bei
den
Fische n’,
piini e
‘eine
Scheune’,
piini is,
punelis
‘ein
(pejo a i es)
Demin.
zu
piinis’,
puni e
‘ein
Hii chen’
(EM,
III,
413,
447;
EH,
II,
342).
La .
piinis
andama
jau
1638
me u
G.
Mancelio
Zodyne,
plg.:
,eine
Scheune,
Schkunis,
Wallh.
Puhnis“,
G.
Mancelis,
Le us,
34155,
Dél
lie .
piiné,
la .
piine
kilmés
esama
d iejy
nuomoniy.
Vieni
y iné ojai
mano,
kad
i
lie u iy
bei
la iy
kalbas
Sis
Zodis
pa eko
i
sla y
kalby.
Pi masis
okiq
min j
i8kélé
A.
B iukne is,
nu odydamas,
kad
puné
‘s all,
e schlag
ii s
ieh’
andama
K.
Si ydo
Zodyne,
o
bei
Ragni
unbek.“
(Gia
jis
ik iausiai
emiasi
G.
H.
F.
Neselmano
Zodynu),
jis
lie .
puné
Sal iniu
laiko
usy
a ba
bal a-
Tusiy
Nyaa”,
Tokiai
A.
B iukne io
min iai
p i a é
J.
Endzelynas
(...nach
B iickne ....
aus
.
nyna)*,
P.
Ska dzius
(Wegen
de
Bedeu ung
wohl
aus
w .
nyxs...),
okios
nuo-
monés
laikési
i
e imologinio
lie u iy
kalbos
Zodyno
au o ius
E.
F enkelis™,
*
K.
Jablonskis,
Lie u i8ki
Zod iai
senosios
Lie u os
a8 iniy
kalboje,
p,
65,
83,
90,
225,
236,
*5
Lie u os
in en o iai
XVII
a.,
p.
86,
141,
170,
436.
°°
D.
Zemza e,
La ie’u
a dnicas,
p.
440,
*
A.
B iickne .
Die
sla ischen
F emdwé e
im
Li auischen,
p.
123.
58
EM,
III,
p.
447.
*
P.
Ska dZius,
Die
sla ischen
Lehnwo e
im
Al li auischen,
p,
183.
*
E.
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
667.
42
IS
ik yjy
isose
kaimyninése
sla y
kalbose
andame
&j
Zodj
a ojama
be eik
omis
pa iomis
eikSmémis.
Plg.:
Tus.
NYHs
‘TIOJOBHA,
MeeBHA,
MAKHHHMa;
MOBeTb,
CeHOBaJI;
capaii;
OTJeJbAbIi
uyJiaH,
MVJI€THeBAA
KJIeTb,
Te
CKJlabIBAIOT
BCAYHHY,
HW
JICETOM
CiMT
XO3SHH;
san.
XJleB’,
nyxoKa,
B.
Jlanb,
Cu.,
III,
538.
(V.
Dalio
liudijimu,
Sis
Zodis
a o-
jamas:
Noygo odo,
T e és
(Kalinino),
Riazanés,
O iolo,
Tambo o,
Kalugos,
Smo-
lensko
apylinkése.)
Tus.
NYHA
‘xneB;
capaii
Aun
cena’,
B.
[lo6posompcKuii,
Cu.,
749.
bal .
nyxa
‘xneB;
capaii
4A
cea
uu
conomp ,
UU.
V.
Hocosuy,
Ca.,
538.
lenk.
punia ‘ma a
d ewniana
s odola
na
siano;
szopa,
od yna
na
siano’,
pu ika,
J.
Ka owicz,
A.
K ynsky
i
W.
Niedzwiedzky,
SL,
V,
433,
435.
Kaip
odo
bal a usiy
kalbos
dialek ologinio
a laso
duomenys,
bal .
nywa
“ obesio
Sienui
(ka ais
i
Siaudams,
ja ams)
k au i’
eik’me
a ojamas
isoje
Siau-
és
i
y y
Bal a usijoje,
aka inéje
Sio
plo o
dalyje
pasi aiko
i
o ma
nyxoxa,
i
pie-
us
nuo
Mogilio o
uZ iksuo a
i
o ma
nyxima*!.
Vaka inéje
Bal a usijos
dalyje
Zodis
nyHA#
a ojamas
i
‘a iy
a o’
eik’me®?.
Lenk.
punia
a ojamas
labai
e ai,
i
jis,
be
abejo,
paskolin as
i§
usy
a ba
bal a-
usiy
kalby.
Be
iesioginiy
lie u iy
i
la iy
kaimynuy,
ki os
sla y
kalbos
gio
ZodZio
ne u i.
Kaip
minéjome,
A.
B iukne is,
J.
Endzelynas,
P.
Ska dZius,
E.
F enkelis
lie .
piné,
la .
pine
laiko
sla izmu.
Ki a
g upé
y iné ojy
mano,
kad
lie .
pané,
la .
pine
y a
sa i
ZodZiai,
0,
p ieSin-
gai,
ij
sla y
kalbas
jie
pa eko
i8
bal y
kalby.
Rus.
nyxa,
bal .
nyxs
bal izmu
laiké
A.
Po ebnia®,
E.
Ka skis®!,
A.
P eob a-
Zenskis®,
K.
Biiga®*.
Remdamasis
daugiausia
sla y
kalbos
Zodzio
geog a ija,
ji
bal izmu
laiko
i
ge iausio
usy
kalbos
e imologinio
Zodyno
au o ius
M.
Fasme is™
Ku i
pusé
eisi,
i§
ik ujy
labai
sunku
pasaky i.
Sp endZian
Sia
p oblema,
labai
s a bus
y a
Sio
ZodZio
e imologijos,
jo
pi minés
eik’més
klausimas.
Kalbininkai,
laikan ys
lie .
piiné,
la .
pine
sla izmais,
sla iskojo
Zodzio
kilmés,
a odo,
ligi
Siol
nemégino
ai8kin i.
An osios
hipo ezés
Salininkai
y a
pa eike
d i
Sio
Zodzio
e imologijas.
Pi miausia
lie .
piiné
méginamas
sie i
su
sk .
piind i
‘ alo,
g ynina,
S a ina’,
pd-
anah
‘ éjas
(die as)’,
sen.
ok.
auk& .
owen
‘sijo i’.
Vadinasi,
pi miné
lie .
puné
eikSmé
bii y
‘ ie a,
ku
alomi
ja ai’®.
Zinoma,
&
e imologija
sunkiai
i odoma.
Va gu
seno és
bal ai
galéjo
u é i
obesi,
ku is
bi u
specialiai
ski as
aly i
ja ams.
K.
Biiga
lie .
piné,
la .
pane
kilme
mégino
aiSkin i,
emdamasis
bal y
kalby
me-
dZiaga.
Jis
lie .
piiné
siejo
su
lie .
piné
‘ u8 ias
kiauSinio
galas
(nyxKa,
y3Ka
siina),
1
J[nisinex asa i ne
a gac
Genapyckali
mopsi,
Zemélapis
236;
JIbianex ana iuns:
a nac
Ge-
alapycKali
MoBbI,
YCTYNHBIA
apTbIKyJbI
i
KaMen appli
a
Kap ,
Mincx,
1963,
p.
794—797.
*
Ten
pa ,
Zemélapis
231.
®
A.
A.
Tlo e6us,
K
uc opau
ssyKos
pyccko o
ssiKa,
III,
S amono mueckue
Apy ue
same ku,
Bapmasa,
1881,
p.
90.
*
E.
®
Kapcxuii,
Benopyccni,
I,
Bapmana,
1903,
p.
135.
%
A.
IIpeo6paxenckuii,
O .
ca.,
Il,
p.
153.
°°
K,
Biga,
Rink iniai
a¥ ai.
I,
p.
582,
I,
p.
524—526.
‘7
M.
Vasme .
E .
Wb.,
Il,
p.
464—465,
A.
Ilpeo6paxenckni ,
S .
ca,
Il,
p.
153;
M.
Vasme ,
E .
Wb.,
II,
p.
465.
43

la .
paiina
‘kaukolé,
makaulé,
snukis’,
la .
puns
‘gumbas,
i8kilimas,
o is’.
Pi miné
lie .
piiné
eik8mé,
K.
Bigos
nuomone,
bu usi
‘k i a,
kaupas
Siaudy,
pely,
méglo’.
PanaSias
seman ines
pa aleles
jis
nu odo:
la .
gubenis
“da ziné
(Siaudams,
Sienui);
p ies a as
p ie
jaujos’,
gubens,
gubene,
gubezis
:
la .
guba
‘k i a,
kupe a
(Sieno)’,
lie .
gubd,
gi bé;
lie .
kiigin s
‘ a as’:
lie .
kiigis
‘kaugé,
kupe a,
k ii a’;
lie .
gu -
bas
‘ a as’:
sloy.
g b
“kaubu élis,
kal elé,
kup a,
auk$lé’™,
Jeigu
e ioji
K.
Bigos
nu odoma
seman iné
pa alelé
gali
kel i
abejoniy,
ai
d i
pi mosios
y a
isi8kai
pa ikimos.
Apsk i ai,
K.
Biigos
e imologija
y a
pa ikimesné
uz
pi maja
lie .
pané
e imolo-
gija
(:
sk .
piind i).
Seman iSkai
la .
paiina,
la .
puns,
lie .
piiné
‘ u8 ias
kiausinio
galas’
y8ys
su
“k ii os’
eikSme
y a
isai
imanomas,
plg.
us.
Ky a
‘k i a,
kaupas’:
lie .
kai kas
‘auglys,
o is’,
kaiika as
‘kalnelis,
kal a,
kaubu ys’,
go .
hauhs
‘aukS as”;
lie .
gumbas
‘medzio
(augalo)
an auga,
sus o éjimas
ku ioj
ie oj;
skaudulys,
o is,
guzas’,
lie .
gu ibu as
‘iSkilimas,
kups as’:
la .
gumba
‘ o is;
pakilimas,
k ii a’,
o
i8
‘k i os’
eik8més,
kaip
odo
miné os
pa alelés
(kigin s
:
kiigis;
gubenis
:
guba),
gali
a si as i
‘ a o’
eikSmé.
Ta iau
K.
Bigos
e imologija
am
ik y
abejoniy
gali
kel i
odél,
kad
bal y
kalbose
ne andame
Zod7iy,
galimy
sie i
su
lie .
pané
‘ a as’,
la .
piine,
a ojamy
‘k i os’
eik’me,
o
nuo
‘ o ies,
i8kilimo’
eikmés
iki
‘ a o’
eik’més
y a
gal
pe
didelis
seman inis
Suolis.
Tik
Si
aplinkybé,
misu
nuomone,
neleidzia
K.
Bigos
e imologijos
laiky i
isiskai
p iim ina.
Gana
sudé ingas
i
lie .
piné
eikSmiy
klausimas.
Jeigu
M.
Valan iaus,
S.
Daukan-
o
a ojamy
Zodziy
‘biidos,
palapinés’
eik$mé,
be
abejo,
leng ai
galéjo
a si as i
i8
‘ a o,
da zZinés’
eikSmés,
ai
M.
Maz ydo,
J.
B e kiino
as u
‘olos,
u o’
eik8-
més
a si adimas
y a
jau
ne
oks
aiSkus.
Zinoma,
‘olos,
u o’
eik’mé,
kaip
‘lii o
biis o’,
eik§mé,
galéjo
a si as i
i
i8
a o
‘gy ulio
bis o’
eik&més.
Gal
Sis
bal isky
ZodZiy
eikSmiy
i ai umas
ba y
am
ik as
a gumen as,
kad
lie .
piiné,
la .
pine
y a
sa i
bal iskos
kilmés
Zod iai.
Siaip
a
aip
is
dél o
daugiau
esama
ak y,
odanéiy,
jog
sla ai
$i
Zodi
pasisko-
lino
i$
bal y,
negu
bal ai
i8
sla y.
Tagiau
ka ego iSkai
i in i
kol
kas
negalima.
Lie .
namas,
la .
nams
Tam
ik ame
idu io
Lie u os
plo e
(Do nu a,
E igkiai,
K akés,
Kul a,
Su i-
liSkis,
Slapabe zé,
Vadak ai)
Zodis
ndmas
a ojamas
‘ obesio
gy uliams
laiky i’
eikSme.
Tokia
eikSme
lie .
ndémas
andamas
i
K.
Si ydo
Zodyno
1642
me y
leidime,
plg.:
»Obo a,
ali e :
Claus um,
sep um
dimi e e
pecus
é
claus is.
Pune,
namas“,
C.
Szy wid,
Dic.
233.
Zodis
namas
(i ai ios
jo
o mos)
daZnai
andamas
i
senuosiuose
Lie u os
a¥-
iniy
dokumen uose,
aSy uose
ne
lie u iy
kalba.
Plg.:
»,Dla
mie zwy
aby
bydlo
poczeli
koniecznie
chowaé
nie
w
namach,
ale
obo y
czyni¢
i
dob ze
obwa owaé
po
podlasku...“,
1562
m.
Ka Su a.
K.
Biiga,
Rink iniai
a¥ ai,
Il,
p.
525—526.
70M.
Vasme ,
E .
Wb.,
I,
708;
F.
Kluge,
E .
Wb.,
p.
311;
BE.
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
229—230,
44
3
[popa
ujlyybl
JO
yMHa
BexKa
HOMb
jis
Gbi a
CONOMOIO
KPHTI,
M
TO
KOHEIb
TOC
BEXKbI
OpHHa
3
XBOpOCTy
ypoGsIeHa,
TO
OAHbIM
Maxom...‘*,
1597
m.
Biliinai,
Raseiniy
alsé.
»Nom
do
skladania
zboza
z
bie wion
budowany,
s oma
nak zy y...“,
1599
m.
Za énai.
»Nom
dlia
bydia...“,
1600
m.
Dubiniai,
Be zény
als¢.
»,Wieza,
po
li ewska
nams,
d zewa
ied owego
na
zy
sciany...“,
1619
m.
Jokii-
biskiai
p ie
Siaulény,
Viduklés
alsé.
»Nam,
o
ies
wieza
dlia
byd a
ze
wszy kim....‘,
1639
m.
SokmedzZiai
Vi8u aiéiai,
TendZiogalos
alsé.
Num
dla
byd a
chowania....“,
1650
m.
K e kampis,
Vilkijos
als¢.
»,Numa
albo
aczey
wieza
zmuydzka
dla
chowania
bydla...“,
1675
m.
Plungé.
»Obo a
niewielka
dla
bydla;...
na
ym
podwo zu
numa
dla
bydla;
gumno
za
numa
s oma
k y e,
p o em
og odzone
s a e...“,
1676
m.
Lauku a.
»,Obo a
dla
byd a
nowa
s oma
k y a
z
numa
pospolu,
chlewek
dla
swi i
p zybu-
dowany
s oma
k y y...“,
1676
m.
Smilgiai.
,»,Obo a
z
numami
na
byd o,
do
k o ey
d zwi
na
biegunach...“,
1678
m.
Dik a-
iSkis,
Viduklés
alsé.
»S abulum
e
in
ex emo
ejus
cellasua ia
de
lignis
ecen issime
e ec um,
s a-
mine
con ec um.
Aedes
p o
peco ibus
dic ae
numa
de
pa ie ibus
pa a a,
ab
ex e-
mo
de
sepibus
adiec a,
s amine
ec ae...“,
1705
m.
Lauku a™.
»,Numy
dwie.
Obo a
dla
bydla,
po
koniec
eyze
d uga
dla
owiec,
nap zeciw
dla
swini...“,
1667
m.
Bi zénai?.
I§
pa eik y
pa yzdZiy
ma y i,
kad
Zodis
némas
Siuose
dokumen uose
daZniau-
siai
a ojamas
‘ am
ik o
obesio
gy uliams
laiky i’
eik’me.
Pasi aiko
i
‘ obesio
ja ams
k au i’
eik’mé.
E nog a y
nuomone,
Siuose
dokumen uose
minimas
ndmas,
kaip
i
ieza,
,,g ei iausiai,
i
bus
bu e
ieni
anks y esniy,
.
y.
is es o
ke u kampio
plano,
pas a y y
su
keliomis
pa alpomis
a kliams,
ka éms
i
smulkesniems
gy u-
liams
laiky i.
Viename
jy
gale
ka ais
gy eno
i
Zmonés,
Zinoma,
ik
ne u ingieji,
nes
uo
laiku
(XVI
a.
A.
S.)
pasi u in ieji
als ie iai
jau
gy eno
obose“”.
Miné uose
dokumen uose
lie .
némas
da%nai
andamas
i
sudu iniuose
Zodziuo-
se,
ku ie
eiSkia
specialias
,namo“
dalis.
Plg.:
y--BEKA
3b
OepBeHbA
3OyNOBaHad
Jin
Obi a,
...06opa
3
GeppBen’n
s6y-
AOBaHaA,
MO
KOHBUbI
C
MpPbIHOMBKOMD
Jia
cBuHeH...‘‘,
1602
(1603)
m.
Mimai-
niai,
Ukme gés
p.
»Bexy
¢
MpbIMHOMb
H
3
HaMaK aJIOMb,
KOTOPasl
KOLITOBaJIa
OCMb
KON
po-
men...“*,
1584
m.
Padubysys,
Raseiniy
alsé.
yy+-BEXKA
C
NPHMHOM
3
JOXKYOK
U
3
HYMOKFaJIOM,
3b
XBOPOCTY
IIeMeHBIM...“‘,
1603
m.
Ka klénai
Bukan ai,
Ka klény
als¢.™
™
K.
Jablonskis,
Lie u i8ki
Zodziai
senosios
Lie u os
aS iniy
kalboje,
p.
129,
130,
131,
132,
en
pa eikiama
i
daugiau
pa yzdiiu.
72
Lie u os
in en o iai
XVII
a., p.
266.
78
Lie u iy
e nog a ijos
b uozai,
p.
262;
plg.
.p.
Iz.
Bu ke i ius,
I§
lie u iy
kul ii os
is o i-
jos,
IL,
p.
243;
K.
Ce bulénas,
I§
lie u iy
kul i os
is o ijos,
I,
p.
137-145.
*
K.
Jablonskis,
Lic u iski
Zodziai
senosios
Lie u os
a8 iniy
kalboje,
p.
134,
135.
45
La .
nams
né a
a ojamas
‘ obesio
gy uliams
laiky i’
eikSme,
a iau
kai
ku ios
Sio
zodzio
eikSmés,
i8
ik yjy,
y a
labai
a imos
miné ai
eikSmei.
Plg.:
La .
nams
‘eine
aus
ge aden S angen
(auch
aus
den
beiden
Hiil en
eines
que
du chgesdg en,
nich
meh
see iich igen
Boo es),
zusammen
ges ell e,
kegel é mige
Somme kiiche;
eine
Somme kiiche;
ein
kleines
Gebaude,
in
welchem
wah end
des
Somme s
alles
gekoch
wi d
(im
Win e
nu
zu
Fes zei en);
ein
kleines
Holzgebiude,
in
welchem
ii s
Vieh
(ehemals
auch
ii
Menschen)
gekoch
wi d,
mi
einem
He d
und
Kessel
in
de
Mi e;
de
mi le e
Teil
des
Wohnhauses,
die
Kiiche;
,, ie a
is a-
bas
eka,
ku
a adas
k asns“;
in
manchen
Gegenden
is
de
mi le e
Raum
des
Hau-
ses
du ch
eine
Wand
in
Kiiche
und
Haus lu
ge eil ;
ein
Vo haus;
ein
Vo bau
ohne
Obe lage
o de
Bads ube
mi
einem
g ossen
Kessel
zum
Wasse kochen;
,,pi s
p iekSa“,
,,pi s
p ickSeja
elpa,
ku
nuogé bjas“,
,,piebii e
pie
pi s,
ku
eléjas“;
eine
Hii e
zum
Rauche n
de
S émlinge;
eine
aus
den
beiden
Hal en
eines
que
du chgesig en,
nich
meh
see iich igen
Boo es
zusammenges ell e
Ne zhii e;
ein
kleines
Gebdude;
das
Haus
in
de
S ad “
(EM,
II,
692—3;
EH,
II,
4).
Paz elgus
j
Sias
eikSmes,
u
bi ,
galima
susida y i
nuomone,
jog
seniausia
la .
nams
eik8mé
bu usi
‘ obesys,
ku iame
y a
i aisymas
pa alpai
Sildy i,
mais ui
i -
i
a
pan.’
PanaSia
eik8me
i8
p adZiy
a o as
eikiausiai
i
lie .
ndmas.
Zinoma,
ne-
galima
i in i,
jog
lie u iai
i
la iai
Siuo
ZodZiu
adine
isi8kai
apa ingus
obesius:
ju
kons ukcija
i
paski is
galéjo
am
ik u
laipsniu
j ai uo i
ne
a ski ose
Lie u os
i
La ijos
e i o ijose”®.
Senuosiuose
la iy
aS uose
la .
nams
da%nai
a ojamas
lo .
domus
(‘namas,
gy enamoji
ie a,
Seima,
Seimyna’)
eik’me,
plg.
G.
Elge io
»E angelien
und
Epis-
eln“
(1640
m.)’*
ZodzZio
nams
a osena,
ku
Siuo
Zod%iu
e éiama
lo .
domus:
»»Wnd
e
egaia
ekszan
o
nammu,
nd
a adda
o
bae nu
a
Ma ia
sauwa
ma a.
Rs
5
G.
Elge ,
17.
»
E
in an es
domum,
in ene un
pue um
cum
Ma ia
ma e
eius..
.“,
Ma .
2,
11.
»»+-- ad
pepildia
wyssu
o
nammu...“,
G.
Elge ,
86.
»»---e
eple i
o am
domum...“,
Ap
D,
2,
3.
»»--Kka
mans
nams
ép
pepildi s...“,
G.
Elge ,
92.
»---u
implea u
domus
mea...“,
Luk.,
14,
23.
»»--Vziaem
ekszan
sauwems
nammems“,
G.
Elge ,
98.
»---Tecipian
me
in
domos
suas“,
Luk.,
16,
4.
,,Mans
nams
i
wens
ludzamu
nams...“,
G.
Elge ,
99.
»Quia
domus
mea
domus
o a ionis
es ...“,
Luk.,
19,
46.
»+--Wena
auks a
Pha isae a
namma...“,
G.
Elge ,
106.
»++.in
domum
cuius
dum
Pha isaeo um...“,
Luk.,
14,
1.
»,Vnd
as
yccaeia
a
wyssu
sauwu
nammu
saimu“,
G.
Elge ,
111.
»»+.e
c edidi
ipse
e
domus
eius
o a“,
Jon.,
4,
53.
Ne
i
lo .
pa e amilias
G.
Elge is
e éia
as
Nammukungs
(G.
Elge ,
92;
Luk.,
14,21).
Lie .
ndmas
aip
pa
ick
senuosiuose
a8 uose,
iek
i
daba inéje
kalboje
a o-
jamas
lo .
domus
eik§me.
75
Dél
la iy
nams
paski ies
plg.
La iegu
kon e sacijas
a dnica,
14,
Riga,
1936,
skI .
28400-6.
7°
E angelien
und
Epis eln
ins
Le ische
ibe se z
on
Geo g
Elge ,
Nebs
einem
Regis e
seine
geis lichen
Liede
aus
de
Zei
um
1640,
he ausg.
K.
D a in8,
Lund,
1961.
46
Dél
lie .
ndmas,
la .
nams
kilmés
esama
d ieju
nuomoniy.
Vieni
y iné ojai
jy
sieja
su
sen.
sla .
dome
‘namas’,
us.
dom,
sk .
démah,
g .
860s,
lo .
domus,
a m.
un,
bal iSky
ZodZiu
konsonan izmo
pasikei ima
aiSkindami
disimiliacijos
bidu”.
Ki i
lie .
ndmas,
la .
nams
linke
sie i
su
g .
oc
‘ganykla;
gy enamoji
ie a,
bu ei-
né’,
g .
éuo
‘apgy enu,
apdi bu,
aldau’,
g .
owe s
‘piemuo”®.
J.
Endzelynas
i$
p adZiy
aip
pa
p i a é
pas a ajai
e imologijai®,
a¢iau
éliau
jis
bu o
linkes
p i a i
lie .
ndmas,
la .
nams
siejimui
su
sen.
sla .
dome
i
k .8°
Kol
kas
sunku
j ody i,
ku i
nuomoné
y a
eisinga.
Mums
a odo,
jog
labiau
ima-
noma
lie .
namas
siejimas
su
senuoju
ide.
namo
pa adinimu.
ZodZio
p adzios
d-
i
n-
kai aliojimasis
Siaip
a
aip
y a
gana
ip as as
ide.
kalby
eikinys,
plg.
lie .
de yni,
la .
de ini,
sen.
sla .
de e o
:
p .
newin s,
sk .
na a,
lo .
no em,
go .
niun;
lie .
debe-
sis,
la .
debess
‘dangus’:
sen.
sla .
nebo,
dgs.
a d.
nebesa,
sk .
ndbhah
‘migla,
ikas,
dangus’,
g .
éqo¢
‘debesis’
i
k .
La .
Jaida s,
lie .
laida as
La .
/aida s
‘ obesio
gy uliams
laiky i’
eik’me
a ojamas
aka inéje
La ijos
dalyje
—
Ku zeméje
(Aizpu é,
A la a,
Blydiené,
Duobelé,
Dunika,
Kanda a,
Ma kulé,
P a iniai,
Saka,
Tadaikiai,
Tumé,
UZa a,
Vandzené,
Z a dé).
Sis
pa a-
dinimas
miné oje
e i o ijoje
né a
ienin elis:
jis
en
a ojamas
daZniausiai
g e a
ki y
la i8ky
a o
pa adinimy
(ki s,
ki e,
s allis,
s ellis).
Ka ais
Zodziu
laida s
adinamas
ik
didelis
a as
(Kanda a,
Laidzé,
Upésg y a).
Ka ais
a més
a s o-
ai
jau ia
Jaida s
a chaiSkuma
(Kazdanga,
Skais kalné).
La .
/aida s,
be
‘ obesio
gy uliams
laiky i’
eikSmés,
a ojamas
i
ki omis
eikS-
mémis,
plg. ‘ein
einge iedig e
Pla z
o
dem
Viehs alle,
wo
das
Vieh
hineingelassen
wi d;
die
Diinge s a e
inne halb
des
S allka ees;
de
on
ingsum
gebau en
Vieh-
s allen
gebilde e
Pla z;
eine
Hii de
ii s
Vieh
au
dem
Felde’
(EM,
II,
402;
EH,
I,
711).
Salia
o mos
Jaida s
la iu
kalbos
a mése
pasi aiko
i
o mos
Jaida is,
laide s,
laide is,
laide is,
laidé is,
leida s,
leide is
(EM,
U1,
402,
403,
446;
EH,
I,
711,
712).
Randame
ne
i
o mas
laida zs, leida zs,
ku ios
a si ado
liaudies
e imologijos
bidu
Siuos
ZodZius
siejan
su
la .
da zs
“sodas,
da zas’
(EM,
II,
402).
Va ojamos
aip
pa
sudu inés
o mos:
G laida s
‘Hii de
ii
das
Vieh
au
dem
Felde’
(EM,
I,
243;
EH,
I,
195),
la klaida s
(EM,
II,
426;
EH,
I,
722).
La .
Jaida s
andamas
jau
G.
Mancelio
aS uose.
Lie .
/aida as
‘ obesio
gy uliams
laiky i’
eik$me
né a
a ojamas.
Ta iau
Siaip
jo
a osena
y a labai
a ima
la .
/aida s
a osenai,
plg.
lie .
Jaida as
“uz a as
p ie
a u
gy uliams
su a y i,
dienda zis;
uZ e a
ie a
ganykloje
gy uliams
sugin i’,
laida is,
laida js,
laide is
(LKZd.,
VI,
15,
16).
Fo ma
Jaida is
uz iksuo a
aip
pa
“‘duobés
méSlui;
méSlyno,
saSla yno’
eik8me
(A.
Bezzenbe ge ,
Li .
Fo sch.,
132;
LKZd.,
VI,
16).
Pana¥ia
eikSme
uZ iksuo a
i
o ma
Jaide is
(G..H.
F.
Nesselmann,
Wb.,
351;
LKZd.,
VII,
16).
™
B,
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
483;
V.
MaZiulis,
LKK,
Il,
p.
14;
J.
Poko ny,
E .
Wb.,
p.
199,
J.
Poko no
nuomoné
lie .
ndmas,
la .
nams
kilmés
klausimu
gana
neaiSki:
ienoje
Zodyno
ie oje
jis
eigia,
jog
,,li .
ndmas..,
is
aus
*damas
dissimilie “
(p.
199),
o
ki oje
$i
Zodi
sieja
su
g .
éuw
(p.
763—764).
*
R,
T au mann,
B-sl.
Wb.,
p.
193;
P.
Ska dZius,
Lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba,
p.
31;
M.
Vasme ,
E .
Wb.,
I,
p.
361.
70
EM,
II,
p.
693.
80
J.
Endzelins,
Filologu
bied ibas
aks i,
12,
p.
175—176.
47
ose
ie o ése
ka ais
pasi aiko
i
o ma
mig s;
migélis
(Gel onai,
Poci inéliai,
Pasus ys,
Siesikai):
lie .
miegd i,
plg.
migis
‘gy ulio
guolis’.
IS
pas a osios
eiks-
més
i
a si ado
kiauliy
a o
eikSmé.
Lie .
namélis
(AukS ad a is)
:
lie .
naémas.
Lie .
ndémas,
kaip
ma éme,
y a
a -
ojamas
i
a o
eikSme.
Lie .
s ind nykas
(Sklé iai,
Vie is,
Zie ela)
<
bal .
ceinapnix,
plg.
.p.
us.
CéUHAPHUK
:ceu oa
“kiaule’.
Lie .
kiaulmig s
(Alan a,
AnykS iai,
Duse os,
G aZiSkiai,
Ka sakiSkis,
K a-
kés,
K ekena a,
Musninkai,
Pabaiskas,
Pane éZys,
Pociinéliai,
Ragu a,
Siesi-
kai,
Sodeliai,
Sa¥uoliai, Zel a),
a ojama
i
o mos
kiailliamigis,
kiaiilamigis,
kiaiimigis
(LKZd.,
V,
688, 693,
701)
<
kia ilé+migis.
Lie .
kiaiila a is
(LKZd.,
V;
688),
kiaulé a is
(LKZd.,
V,
691),
kiaulia a -
is
(LKZd.,
V,
695),
kiaiil a is
(LKZd.,
V,
701),
kel a is
(LKZd.,
V,
552)
<
kia ilé
+
a as.
Lie .
kiaulaki é
(Sa és,
LKZd.,
V,
688)
<
kia ilé
+
kii é
Lie .
kiaiiliagu bis
(Duse os,
LKZd.,
V,
693)
<
kiaiilé+gu bas.
Lie .
kiadls aldis
(LKZd.,
V,
700)
<
kiailé+s aldas.
La .
ciikkii s
(EM,
I,
398;
EH,
I,
281)
<ciika
‘kiaulé’
+
ki s.
La .
cikklé s
(EH,
I,
281)
<ci ka+kleé s.
La .
ciiks allis
(EH,
I,
281)
<cika+s allis.
Kiauliy
a o
pa adinima
andame
uZ iksuo a
i
seno és
p isy
kalbos
pamink-
luose:
Seweynis
Sews al
(229
Elbingo
Zodynélio
Zodis)"*.
P .
seweynis,
neaisku,
kiek
Sis
uZ aSymas
a i inka
ik aji
p iisy
kalbos
ZodZio
pa idalg,
eikia
sie i
su
a i inkamais
bal y
kalby
kiaulés
pa adinimais,
plg.
p .
swin ian,
la .
su ens,
si ens3,
A iu
a ai
Lie .
a idé
(De eliai,
Gadina as,
Gaizinai,
Kédainiai,
Kie a iskés,
Ku-
piskis,
Raginénai,
Su ili8kis,
S obiSkis,
iX
li e a i inés
kalbos
Sis
Zodis
pa e-
kes
i
j
ki as
a mes,
pagaliau
i
ia
nu ody ose
ie o ése
a idé
ne
isada
gali
bi i
senas
kalbos
ak as),
a ini ikas
(AlsédZiai,
Ba éiai,
D obik& iai,
Du-
bigiai,
Gi dziai,
Lauko
Soda,
Lauzai,
Pak aZan is,
RekS iai,
Sin au ai,
Ski ps-
Gai,
Sla ikai,
Siaudu a,
Va du a),
a in kas
(Dailidés,
Mau uéiai,
MieZionys,
OnuSkis,
Palomené,
Pa ink§niai,
RimSé,
Sekonys,
T e e ius),
a in ké
(Bi S o-
nas,
Bu imonys,
CiobiSkis,
Da siniskis,
Daukiai,
Igliauka,
Kal a ija,
Kapé ia-
mies is,
K uonis,
LiSkia a,
Ma ijampolis,
Nauja
U a,
Papa iai,
Pa¥la an is,
Simnas,
Vie is),
a iné
(A maliskés,
Kania a,
Si in os),
a ikiné
(Gied ai iai,
Minkinai,
Musninkai,
Naujamies is,
Pagi iai,
Sa8uoliai,
Vaiskinai,
Zeimis),
a ikinis
(RadZiinai,
Ragu a),
a iké
(Da siSkiai,
Kableliai,
Luks ai),
a élinis
(Dak8 as,
Zel a),
a in}cia
(Alksnénai,
Do nu a,
Juknai iai,
Smalininkai),.
plg.
p.
LKZd.,
I
(2),
523,
525,
527,
528)
=
lie .
a is.
i
Lie .
Jduja
(Laziinai,
LKZd.,
IV,
299)
:
lie ,
Jduja
‘“ obesys
linams
dZio in i
i
min i’.
42
P iisy
kalbos
paminklai,
p.
63.
48 A.
Sabaliauskas,
LKK,
X,
p.
171-172.
54

Lie .
a i a is
(Kania a,
LKZd.,
I(2),
530)
<
a is
+ d as.
La .
di s allis
(EH,
I,
5)
<di a
‘a is’
+
s allis.
La .
a iki s
(EH,
I,
190)
<a s
‘a is’
+ka s,
Ka iy
a ai
Lie .
ka idé
(GaiZinai,
Kapéiiinai,
Liepo iai,
LukoSai iai,
Nai iai,
No i inai,
Ridupiai,
Salamies is,
Sodeliai,
TelSiai,
i
li e a i inés
kalbos
Sis
Zodis
pa ekes
i
j
i ai ias
ki as
lie u iy
kalbos
a mes.
Be
o,
i
ia
nu ody ose
ie o ése
ka idé
ka ais
gali
bi i
isai
neseniai
a si ades
Zodis),
ka ini ikas
(AlsédZiai,
Eidzio ai,
Salan ai,
Sk ips iai,
Va du a),
ka in kas
(Bi ziniské,
Mau u iai,
MedeiSiai,
RimSé,
Sekonys,
T e e ius,
ViS y is),
ka ini iké
(Ra ny ia,
LKZd.,
V,
357),
ka -
inis
(Kazi iSkis,
Luodziai),
ka in s
(
Molé ai,
LKZd.,
V, 358),
plg.
.p.
LKZd.,
V,
357—8):
lie .
kéd é.
Lie .
bandini ikas
(D obik8 iai,
plg.
p.
LKZd.,
1(2),
640)
:
lie .
banda.
Lie .
gal ijiné
(Joni&kis),
gal ini ikas
‘gal ijy
a as’
(LKZd.,
III,
84)
:
lie .
gal ijas.
Lie .
gy ulini kas
(Sakiai)
:
lie .
gy ul s.
D a o
ka idZiy
eikSme
a o as
i
lie .
abd és
(Kauna a a,
PakS eliai,
Pa-
pilé,
Raudénai).
Lie .
jau idé
‘jau iy
a as’
(LKZd.,
lV,
323),
jau ini ikas
‘gal ijy
a as;
jau-
ide’
(LKZd.,
IV,
324),
jdu inycia
(LKZd.,
IV,
324)
:
lie .
jdu is.
Lie .
e sidé
‘ e Siy
a as’
(Lauku a,
U ena,
eikiausiai
naujai
a si ades
Zodis),
e sini ikas
(Ku u énai,
Sk ips iai)
:
lie .
e sis.
Lie .
kd ia a is
(Ra nyéia,
LKZd.,
V,
357)
<ké é+ a as.
La .
gio skii s
(EM,
I,
693)
<
gio s
‘ka é’
+ki s.
La .
gio s allis
(EH,
I,
424)
<
gio s+s allis.
Lie u iy
kalbos
specialiy
a y
pa adinimus
palyginus
su
a i inkamais
la -
iy
kalbos
pa adinimais,
i
akis
k in a
didelis
lie u i8ky
pa adinimy
j ai umas.
La iy
kalboje
ne andame
okios
da ybos
pa adinimy,
kaip
lie u iy
-
idé,
-
inin-
kas
ipo
pa adinimai.
La iy
kalboje
daugiausia
papli e
sudu iniai
pa adinimai:
ai u
kii s,
guo ju
ki s,
elu
ki s,
ciikkii s,
zi gu
ki s
(Salia
s allis).
Tuo
a pu
lie-
u iy
kalboje
Sios
da ybos
pa adinimai
a ojami
daug
e iau.
Lie u iy
kalbos
a mése
pas a uoju
me u
labai
papli o
-idé
ipo
pa adinimai.
Jie,
i§
li e a i i-
nés
kalbos
a éje
ka u
su
kolikine
san a ka,
i8s umia
i
seniau
a o us
ki o-
kios
da ybos
pa adinimus.
*
*
*
Apsk i ai,
lie u iy
i
la iy
kalbose
andame
nemaZa
obesio
gy uliams
lai-
ky i
pa adinimy.
Dalis
Siy
pa adinimy
a ojama
ick
lie u iy,
iek
i
la iy
kal-
bose.
Salia
sa os
kilmés
ZodZiy
pasi aiko
i
skoliniy
i€
kaimyniniy
sla y,
o
aip
pa
okie iy
kalbu.
GYVULIY
VARYMO
JNAGIU
PAVADINIMAT
Bal y
kalby
gy ulininkys és
e minijoje
kaip
sa a ankigka
seman ine
g upe
galima
igski i
gy uliy
a ymo
a
musimo
inagiy
pa adinimus.
Sie
jnagiai,
be
abejo,
y a
labai
seni
—
jie
a si ado
ka u
su
in ensy esne
gy ulininkys e,
kai
Zmogus
p adéjo
gany i
gy ulius
i
naudo i
juos
j ai iems
da bams.
Ta iau
spe-
cialis
gy uliy
a ymo
inagiy
pa adinimai
bal y
kalbose
palygin i
né a
labai
se-
nos
kilmés
zodziai,
be
o,
jie
daZniausiai
paskolin i
i8
kaimyniniy
au y,
i
ku
jie
aip
pa
ne e ai
y a
a kelia e
i8
olimesniy,
in ensy iau
gy ulius
auginusiy
k ag y.
Zinoma,
esama
i
sa os
kilmés
siau iau
a
pla iau
a ojamy
ZodZiu,
a iau
i
jie
y a
gana
neseny
laiky
da iniai.
Indoeu opie iy
kalbos
ne u i
bend esnés
Sios
s i ies
e minijos.
Pap as ai
pab éZiama,
kad
ypa
u inga
Sios
s i ies
e minija
pasizymi
sla y
kalbos'.
Ne-
maza
dalis
gy uliy
a ymo
inagiy
pa adinimy
i§
sla y
a éjo
i
j
bal y
kalbas.
Lie .
bo agas,
la .
pa aga
i
k .
Manoma,
jog
seno és
indoeu opie iai
iS
p adZiy
gy ulius
a yda o,
bady-
dami
specialiomis
lazdelémis,
o
éliau
pe
Ry y
au as
susipazino
su
bo agu®.
Bal ai
su
Siuo
jnagiu
susipazino
pe
sla us.
Tai
aiSkiai
odo
kalbiniai
duomenys.
Lie .
bo dgas
‘inagis
gy uliams
a y i;
imbas
( iena
i elé;
i elé
su
ko u)’
(LKZd.,
1(2),
976
—7)
andamas
jau
pa iuose
pi muosiuose
lie u iy
kalbos
pamink-
luose
—
M.
Maz ydo,
M.DaukSos,
K.
Si ydo
i
k .
aS uose.
Plg.:
»Bo agais
ghi
i ch
plake...“,MzZ,
443.
si
plaka
ij
kaip’
bo Agais,
paJmi du eis
lieguwieis...
Né a
bo égai
io
y a
nidemes
m u...“,
DP,
105.
y-- e p
u
buwo
wi wes,
lyn¢iugay,
bo agay,
ikB es...“,
SP,
II,
163.
,nahayka,
scu ica,
lagellum,
mas ix.
bo agas“,
C.
Szy wid,
Dic.
(1629
m.
leidi-
mas),
86.
,J
pada es
bo aga
iB
di gelu...“,
Ch
1,
I,
150.
Salia
o mos
bo agas
senuosiuose
aS uose
andama
i
o ma
ba agas.
Plg.:
»ko bacz,
scu ica.
lag um,
lagellum,
mas ix.
ba agas“,
C.
Szy wid,
Dic.
(1629
m.
leidimas),
60.
»+-Jma ki
ba agai*,
WP,
21.
Lie u iy
kalbos
a mése
i
j ai iuose
aS o
paminkluose
esama
i
ki okiy
Sio
bo ago
pa adinimo
o my:
bo égas
(LKZd.,
1(2),
978),
bo aga
(LKZd.,
1(2),
976;
uZ iksuo as
,,Cla is
Ge manico-Li h ana*,
D.
Su ke i iaus
Zodyne),
bo as
(LKZd.,
1(2),
978;
F.
Neselmano
i§
o mos
bo ko is
a s a y as
Zodis,
laikan
bo -
ko is
<
bo as
+ko as).
Zemai iy
a mése
pla iai
a ojamas
sis
pa adinimas
su
Zodzio
p adzios
y-,
plg.
o dgas
(Ku Sénai,
Pagégiai,
Raudénai,
ViekSniai,
Za énai,
Zidikai),
o égas
(Gi diSké,
Kalnalis,
Salan ai,
Smilgiai,
Silalé;
M.
Valan iaus,
S.
Daukan o
aS ai).
Fo mos
su
y-
y a
naujesnés,
a si adusios
jau
pa ioje
lie u iy
kalbos
di oje.
Ka ais
pasi aiko
okiy
o my
i
senesniuose
misy
aS o
paminkluose:
*
O.
Sch ade ,
Reallexikon
de
indoge manischen
Al e umskunde,
II,
Be lin,
1929,
p.
154.
*
O.
Sch ade ,
Ten
pa ,
IT,
p.
154.
,,.Daug
i
wo agu
an
gmoniu
g ieBnuju...“,
KN,
36°.
Dél
:
b
plg.
lie .
beb as
:
éb as,
byskupas
:
yskupas,
élybas
:
élj as
i
k *.
Veikiausiai
ne eiké y
su
lie .
bo d@gas
sie i
lie .
bo a ainis
‘ilgas
bo agas’
(LKZd.,
1(2),
978;
uZ iksuo as
Zemai és
aS uose),
plg.
bo a ainis
‘k ei as,
gum-
buo as,
g ublé as,
susisukes’
(Skuodas;
LKZd.,
1(2),
978).
Toks
pa yzdys,
kaip:
Ta o
lazda
ik a
bo a ainé,
gal
bi ,
ody y,
jog
i
Zemai és
a’ uose
bo a ainis
ya ojamas
ne
‘bo ago’,
be
“kokios
no s
lazdos’
eikSme
(plg.
Zodyne
ci uojama
Zemai és
sakinj:
O
as
—akloji
S ais au
bo a ainiu
Sunis,
ne
kaukdami
{
Salis
sklinda).
Plg.
.p.
Zem.
bé e is
‘didelis,
s ambus’,
bé e inis,
bé e ainas,
bo e ainis
(LKZd.,
1(2),
978),
su
ku iais
bi y
galima
sie i
anks iau
miné us
ZodZius.
Lie .
ba aska
‘ y iné,
y is,
yk8 é;
oks
bo agas;
lazda’
(LKZd.,
1(2),
683)
eiké y
kildy i
iesiog
i
lenk.
ba ozek
mazyb.
o ma
i8
ba og
“bo agas’
(J.
Ka lo-
wicz,
A.
K y iskii
W.
Niedéwiedzki,
S ,
I,
105),
plg.
-p.
lenk.
ba ozkowaé
“bié
ba-
ozkami’,
i§
ku io
kilo
eikiausiai
i
lie .
ba askuo i
‘mu i,
o i
su
ba aska’.
Lie .
bo dgas
Sal inis
y a
bal a usiy
Gamoe’.
Toki
bo ago
pa adinima
u i
i
kai
ku ios
ki os
sla y
kalbos:
uk .
Gamie
‘bo agas’,
Gamye,
lenk.
ba og
“ umpas
bo agas’,
Sek.
ba oh
‘bo agas’,
us.
Gamoe
‘lazda’,
a m.
nomoz,
sen.
Tus.
ba oge’.
Kokiu
biidu
Sis
Zodis
a si ado
sla y
kalbose,
gana
neaiSku.
Vieni
y iné ojai
ji
laiko
skoliniu,
Sal iniu
nu odydami
ai
u ky
budak
‘Saka’,
Kazanés
o .
bo ak,
ai
i aly
ba acchio
‘lazda’,
ki i
jj
laiko
sla i8kos
kilmés
Zodziu,
siedami
su
sla .
ba
‘lazda,
azuoliné
lazda’,
ba a i
‘muS i,
bels i’
(plg.
us.
6omamp)'.
Pi moji
hipo-
ezé
(skolinimas
i8
iu ky- o o iy
kalby)
sunkiau
jmanoma
dél
one iniy
p ieZas-
&iu,
no s,
apsk i ai,
gy ulininkys és
is o ija
jai
p i a y.
Siaip
daugiau
Salininku
u i
an oji
hipo ezé.
18
sla y
kalby
Sis
bo ago
pa adinimas
pa eko
i j
la iy
kalba:
La .
pa aga
‘die
Pei sche’,
pd ega,
pa ega
(EM,
Ill,
190,
191;
EH,
Il,
217),
pa ags
(EH,
Il,
217),
pa aga
(EM,
III,
182;
EH,
II,
214).
Kaip
ma ome,
la iy
kalbos
pa yzdziai
nuo
lie u iskyjy
ski iasi
ZodZio
p a-
dios
konsonan izmu.
J.
Enzdelynas*
bu o
linkes
many i,
kad
sla .
ba og®
aip
pakei é
sula éje
es ai
a ba
ly iai.
IS
ik ujy
b
:
p
kai aliojimas
la iy
kalbai
y a
labai
bidingas.
Jo
p ieZas ys
kaip
ik
i
méginamos
aigkin i
Pabal ijo
suomiu
kalby
aka’.
Fo ma
pa aga
y a
jau
la iy
kalbos
naujada as.
Toks
p iebalsio
- -
a p
ilgo-
jo
balsio
(a
d ibalsiy
ie,
uo)
i
p iebalsio
isp audimas
la iy
kalbos
a mése,
ypa
skoliniuose,
y a
gana
daZnas
eiSkinys,
plg.
la .
ka kis:
kakis
‘de
Haken’
(EM,
Il,
196),
la .
mé elis
:
mé elis
‘de
Man el’
(EM,
I,
620),
la .
pé lis
:
pélis
‘de
P ihY
(EM,
III,
209),
la .
s é kis
:
s ékis
‘de
S achel isch’
(EM,
III,
1063)
i
k .°
®
P,
Ska dZius,
Die
sla ischen
Lehnwé e
im
Al li auischen,
p.
240.
4
J,
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
1,
p.
326.
®
P.
Ska dZius,
Die
sla ischen
Lehnwé e
im
Al li auischen,
p.
45;
E.
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
53.
®
M.
Vasme ,
E .
Wb.,
I,
p.
62.
7
B,
S awski,
S .
E .,
I,
p.
28;
A.
B iickne ,
S .
e .,
p.
18;
H.
M.
Wancxaiy,
9 .
ca.,
I,
p.
56.
*
EM,
IIL,
p.
190.
*
V ,
Kipa sky,
Scando-sla ica,
14,
p.
73-97.
©
J,
Endzelins,
La ieSu
alodas
g ama ika,
p.
237-238;
M.
Rudzi e,
La ieSu
dia-
lek ologija,
Rigi,
1964,
p.
100-101,
194,
313-314.
57
Lie .
biziinas,
la .
biziine
Lie .
biz inas
‘ umpu
ko u
imbas,
supin as
i8
di zeliy
a ba
i eliy;
s i na-
kojis’
(LKZd.,
1(2),
871),
biziinas
aip
pa
y a
sla iskos
kilmés
(E.
F enkelio
(E .
Wb.,
45)
minimos
o mos
bisiinas,
beziinas
né a
pa ikimi
lie u iy
kalbos
ak ai).
Jo
Sal iniu
eiké yu
laiky i
lenk.
bizun
a ba
bal .
6isyn™.
Kaip
oks
Zodis
a si ado
Siose
sla y
kalbose,
da
né a
galu inai
iSaiSkin a,
A.
B iukne is™
eigé,
kad
lenk.
bizun
(nu odo
jis
i
o ma
bizon)
kilo
iS
eng-
u
bizony
‘ogi,
Zinoma,
ik ai’,
aip,
gi di,
ékda es
muSamas
a
muSan ysis.
|
len-
ky
kalba
oks
Zodis
pa ekes
pe
Veng ijos
slo akus,
a na usius
XVII
—
XVIII
a.
Lie u os
i
Lenkijos
ponams.
Seman ing
pa alele
okiai
lenk.
bizun
kilmei
A.
B iuk-
ne is
nu odo
lenk.
ha apnik
(plg.
lie .
aépninkas)
kilme.
Ki i
y iné ojai
linke
many i,
kad
lenk.
bizun
Sal inis
y a
id.
lo .
bison
‘bizo-
nas’
(g .
Bicwy),
plg.
lo .
au us
‘jau is’:
lo .
au eus
‘odinis
di zas’.
Taip
pa kel a
min is,
kad
miné o
lenky
kalbos
ZodzZio
Sal inis
y a
iu ky
bis on
— jnagis, ku-
iuo
elge aujan ys
mahome ony
ienuoliai
plake
sa e,
no édami
sukel i
uZuojau a"™.
Visos
e imologijos
kelia
abejoniy.
Vis
dél o
gal
i ikimiausias
y a
A.
B iukne-
io
aiskinimas.
Jo
laikomasi
i
naujajame
akademiniame
lenky kalbos
Zodyne".
La .
biziine
‘de
Schligel,
S ock
zum
Schlagen’,
bizuns
‘lunkans
si ams
iks’,
bizuons
“Knii el,
Zigeune pei sche’
Sal inis
aip
pa
y a
lenky
a
bal a usiy,
o
gal
ne
i
kaimyninés
usy
kalbos
a més
(EM,
I,
303).
La iy
liaudies
dainose
andama
i
o ma
bizuls
‘me amais,
si amais’
(EH,
I,
222),
ku i
ik iausiai
y a
pe di b a
i§
bizuns.
Su
la .
bizuns,
bizuls
eikiausiai
eiké y
sie i
i
la .
bizuns
‘eine ,
de
sich
ohne
A bei
umhe eib ,
ande e
dabei
zu
A bei
an eibend’
(nasdjas
kai
bizuns
aplik,
nika
nes ada,
EH,
1,
222),
o
gal
bi ,
i
la .
bizulis
‘umhe schwa mende
Mensch’
(EM,
I,
302;
EH,
222),
pas a aji
a ski ian
nuo
la .
bizulis
‘biesendes
Vieh’:
la .
bizuo
‘biesen
(namen lich
om
Vieh),
umhe schwa men,
lau en’.
Dél
seman ikos
plg.
lie .
biziinas
eik8mes
(Vaiks o
kaip
biziinas,
da bo
nenusi e damas,
LKZd.,
1(2),
871).
Lie .
da da as,
la .
da idala
Lie .
da ida as
‘bo agas
(su
daug
mazgy)’
(LKZd.,
II,
171)
geog a ija
(Joni8-
kis,
Sakyna)
ody u,
kad
j
lie u iy
kalba
jis
a éjo
i$
la iy
kalbos.
Tiesa,
ZodZio
one ika
ody y,
kad
jis
eikiau
lie u i8kas,
o
ne
la i8kas
Zodis,
a iau
lie u iy
kal-
boje
jis
y a
isiSkai
ieniSas,
kai
la iu
kalboje
esama
kele o
jo
a ian y
i
daugiau
os
pa
Saknies
ZodZiy.
La .
da idala
‘eine
Zigeune pei sche’,
danda,
danda a
‘eine
Zigeune pei sche,
die
Pei sche’
(EM,
I,
437),
da idele
‘die
Zigeune pei sche’
(EH,
I,
306),
ply.
.
p.
la .
dandald ies
‘mi
eine
Pei sche
uch eln’,
dandalué
‘mi
de
Zigeune pei sche
schlagen’
(EM,
I,
437),
da delé
(EH,
I,
306).
1
E.
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
45;
A.
B iickne ,
Die
sla ischen
F emdwé e
im
Li aui-
schen,
p.
72.
12
A.
B iickne ,
S .
e .,
p.
28.
*
J.
Ka owicz,
A.
K y iski
i
W.
Niedéwiedzki,
SL,
I,
p.
160;
Lie u iSkoji
enciklo-
pedija,
III,
Kaunas,
1935,
ski .
1361.
*
W.
Do oszewski
( ed.),
S ownik
jezyka
polskiego,
I,
Wa szawa,
1958,
p.
539,
Su
Siais
la iy
kalbos
ZodZiais
eiké y
sie i
i
la .
da idala
‘eine
lange,
ziemlich
dicke,
gla e
Ge e;
ein
una iges,
un uhiges
Kind
( on
e wachsenen
Menschen
nu
sel en
geb auch ),
auch
ein
solches
Tie ’,
da idalé ies
‘beim
P e de ausch
s ei-
en;
beim
P e dekau
la men’
(EH,
I,
306),
danda s
‘ein
eckige ,
plumpe
Mensch’,
danda iski
‘eilig,
i be
Hals
und
Kop ’
(EM,
I,
437).
Dél
pas a ujy
Zodziy
seman-
ikos
plg.
lie .
biz inas
i
k .
eik8mes,
plg.
.
p.
la .:
ie
kd
da idala
kuzu
kuzam
(EM,
I,
437).
Sis
la iy
kalbos
bo ago
pa adinimas
eikiausiai
y a
ga saZodinés
kilmés.
Lie .
kandi kas,
la .
ka i uka
Lie .
Kandiikas
‘odinis
imbas,
biziinas,
s i ninis’,
kancukas
(LKZd.,
V,
200),
P.
Ska dziaus,
E.
F enkelio
nuomone,
kilo
i8
bal .
canuyx’®.
Ta iau
nemaZiau
i-
kimybés,
kad
lie .
kandciikas
Sal iniu galéjusi
bi i
i
lenky
kalbos
o ma
kanezuk,
ku i
a mése
a ojama
Salia
Siaip
jau
labiau
papli usios
o mos
ka iczug.
Fo ma
ka czuk
ap inkama
i
su
Lie u a
susijusiy
lenky
a8y ojy
A.
Micke i iaus,
I.
Chodz-
kos
aS uose!®,
Salia
o my
kandiiikas,
kanciikas
lie u iy
kalboje
a ojamos
i
o mos
ka i-
éius,
ka iéas,
kanéas
(LKZd.,
V,
200).
Sios
o mos
aiSkinamos
d ejopai.
M.
Nyde -
manas
eigé,
kad
Sios
o mos
y a
a si adusios
pa ioje
lie u iy
kalboje,
abs ahuo-
jan
i§
a iamyjy
mazZybiniy,
plg.
lie .
ba sas
Salia
ba siikas
(<lenk.
bo suk
a ba
bal .
Gapcyx),
lie .
kapSas
Salia
kapsi ukas
(<lenk.
kapezuk
a ba
bal .
Kanwy )
i
k .1?
P.
Ska dZius
i8kélé
min i,
jog
lie .
kKa dius
galéjo
kil i
iesiog
iS
lenky
kalbos,
ma ,
en
aip
pa
Salia
o my
ka iczuk,
ka iczug
esan i
i
o ma
ka icz..*
Ta iau
F.
Slayskis
p ieS a auja
okiai
galimybei,
kadangi
lenk.
ka icz
a ojamas
oli
nuo
Lie u os
esan iose
lenky
a mése.
Jo
nuomone,
iek
lie .
ka idius,
iek.
lenk.
ka icz
abiejose
kalbose
a si ado
sa a ankiSkai™.
T
sla y
kalbas
( us.
Kamuyk,
Kamaye,
uk .
KanuyK,
bulg.
Kaswuuk)
oks
inagio
pa adinimas
a éjo
i8
y u,
plg.
u k.
kamcy,
K imo
o .
kaméy,
ka aim.
kaméu™.
Zodis
gana
pla iai
a ojamas
i
ki ose
Eu opos
(g aiky,
eng y)
kalbose.
18
sla y
kilo
i
ok.
Kan schu,
Kan schuk.
La .
ka i uka
“die
dicke,
lede ne
Kosakenpei sche’,
ka icuks,
kanéaka,
kaii-
éuklis
(EM,
II,
154;
EH,
I,
583),
kandikli e
(EH,
I,
583)
Sal inis
aip
pa
y a
sla u,
eikiausiai
usy
a
bal a usiy
kalbos.
La iy
kalboje
ap inkamos
i
umpesnés
Siu
Zodziy
o mos
—
kajice
‘eine
Pei sche’
(EH,
I,
583)
i
ka ika
‘die
Zigeune pei -
sche’
(EM,
Il,
154).
A.
Zumen as
(Summen )
o ma
kajice
laiké
kilusia
i8
lenk.
ka ic™.
Ta iau
dél
y
paciy
p ieZas iu,
kaip
i
lie .
ka icius,
la .
ka ice
a gu
galéjo
kil i
iesiog
i8
lenky
kalbos.
Tiek
o ma
kajice,
iek
i
ka ika
ik iausiai
a si ado
la iy
kalbos
di oje.
18
P.
Ska dZius,
Die
sla ischen
Lehnwo e
im
Al li auischen,
p.
95;
E.
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
215.
*
16
W,
Do oszewski
( ed.),
S ownik
jezyka
polskiego,
LI,
p.
525.
17M.
Niede mann,
S B,
ILI,
p.
108—110.
4%
P,
Ska dZius,
APh,
Il,
p.
50.
1”
F,
S awski,
S .
e .,
I,
p.
48.
M,
Vasme ,
E .
Wb.,
I,
p.
515-516;
A.
B iickne ,
S .
e .,
p.
217;
K.
Loko sch,
E ,
Wb.,
p.
84.
%1
A,
Summen ,
Unbeach e e
sla ische
Lehnwé e
im
Le ischen,
Gé ingen,
1950,
p.
143
(maiin aS is),
plg.
E.
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
215.
59

Lie .
ka ba ius,
la .
ka
ba a
Lie .
ka badius
‘ oks
bo agas,
bizinas’
(LKZd.,
V,
266),
ka bdcius
(LKZd.,
V,
267)
daugiausia
uzZ iksuo i
Ry y
P isijos
lie u iy
au osakoje,
o
aip
pa
ki uo-
se
Sio
k a8 o
lie u iy
kalbos
paminkluose:
K.
Donelai io
aS uose,
L.
Rézos
bib-
lijos
e ime,
F.
Neselmano,
F.
Ku Sai io
Zodynuose.
A.
B iukne is®,
E.
F enkelis®®
siy
Zodziy
Sal iniu
laiko
lenk.
ka bacz,
ko bacz
(A.
B iukne is
i
bal .
cap6a4).
Ta iau
u in
gal oje
lie .
ka bacius,
ka bécius
geo-
g a ija,
ypaé
a siZ elgian
i
ajq
aplinkybe,
kad
ki ose
lie u iy
kalbos
a mése
oks
bo ago
pa adinimas
neap inkamas,
galima
many i,
kad
lie u iai
ji
ga o
i8
okie iy
kalbos,
plg.
Ry u
P isijos
ok.
Ka ba sch(e)
‘Pei sche,
Lede pei sche
aus
Riemen
ge loch en’,
ka ba schen
‘mi
de
Ka ba sch
pei schen,
p iigeln’*.
Toks
bo ago
pa-
adinimas
andamas
jau
XVII
a.
okie iy
kalbos
paminkluose®,
Lenk.
ko bacz
jau
uz iksuo as
XVI
a.
lenky
kalbos
paminkluose.
Ten
jis
pa e-
ko
i§
u ky
kalbos,
plg.
u k.
ky bac.
Tiesa
sakan ,
Sis
Zodis
i
lenky kalba
galéjo
a ei i
i
pe
eng us,
plg.
eng .
ko bdcs.
Sis
u ki’kos
kilmés
bo ago
pa adinimas
a ojamas
daugelyje
Eu opos
kalby**.
La .
ka baca
‘eine
A
Pei sche,
die
Ka ba sche’,
mazyb.
ka bacina
(EH,
I,
588),
ka pacina
(EH,
I,
589),
ka baca
(EH,
I,
602),
ka paca
(EH,
I,
603),
plg.
.
p.
la .
ka bacué
‘mi
eine
ka badéa
schlagen’.
Sis
la iy
kalbos
bo ago
pa adinimas
daZniausiai
andamas
la iy
liaudies
dai-
nose,
J.
JanSe skio
aS uose
i
kai
ku iuose
Zodynuose.
Pi ma
ka a
jis,
a odo,
andamas
J.
Langijo
(1685
m.)
Zodyno
ank aS yje:
;»Ka ba sch’.
ein
Ca ba Jch“,
J.
Langija
V d.,
41.
XVIII
a.
la iy
kalbos
Zodynuose
andamas
jau
okie iy kalbos
Zodis
Ka -
ba sche
(G.
F.
S ende ,
Lex.,
II
(1789
m.),
349),
be
né a
da
Sio
Zodzio
la iskos
o mos.
Ji
pasi odo
ik
XIX
a.
an osios
pusés
(K .
Valdema o,
K.
Ulmanio)
Zo-
dynuose?’,
Gana
sunku
pasaky i,
kokiu
keliu
Sis
bo ago
pa adinimas
a éjo
j
la iy
kalba.
J.
Endzelynas
pas ebi
ik:
,,En lehn
gleich
li.
ka bddcius
dass.‘®*
D,
Zemza é
ji
laiko
sla izmu.®®
Tadiau
la iai
Si
Zodi
galéjo
gau i
i i8
okie iy
kalbos.
Lie .
kni as,
la .
knu e
Lie .
kni as
‘bo agas,
imbas’
andamas
kai
ku iose
miisy
a mése
i
XIX
a.
kalbos
paminkluose
—
M.
Valanéiaus,
V.
Kudi kos
as uose
(LKZd.,
VI,
279).
Pasi aiko
i
o ma
knii as
(LKZd.,
VI,
272).
I
lie u iy
kalba
Sis
bo ago
pa adinimas
a éjo
i8
usy
a ba
lenky
kalby.
Dad-
niausiai
pe
usy
kalba
jis
( us.
kaym)
papli o
i
po
ki as
sla y
kalbas:
bal .
KHXYM,
#2
A.
B iickne ,
Die
sla ischen
F emdwé e
im
Li auischen,
p.
90.
*3
BE,
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
220.
**
F,
F ischbie ,
P eussisches
Wo e buch,
I,
Be lin,
1882,
p.
337.
*®
FP,
Kluge,
E .
Wb.,
p.
351.
**
A.
B iickne ,
S .
e .,
p.
256;
F.
S awski,
S .
e .,
II,
p.
474—475;
K.
Loko sch,
E .
Wb.,
p.
102;
V.
Machek,
E .
sl.,
p.
192—193.
*
D.
Zemza e,
La ie&u
a dnicas,
p.
88—89.
8
BH,
I,
p.
588.
*
D.
Zemza e,
La ieSu
a dnicas,
p.
88.
60
uk .
kaym
( a ojamas
jau
pi mojoje
XVII
a.
puséje),
lenk.
nu
(ap inkamas
XVI—XVII
a.
paminkluose),
Sek.
knu a,
knu ,
slo k.
knu a,
bulg.
Kaym,
se b.-
cho .
Kajma,
Kajm,
slo .
knu a,
knu ,
auk& .
luz.
Knu ,
knu a.
I
usy
kalba
oks
bo ago
pa adinimas
eikiausiai
a éjo
i8
Skandina ijos,
plg.
sen.
isl.
knii
‘b uzgulys,
gumbas,
mazgas’,
sen.
Syed.
knu e ®,
18
p adziy
okiu
Zod%iu
bu o
adinamas
specialus
su
mazgais
bo agas.
Apsk i ai,
Sis
bo ago
pa adinimas
a ojamas
daugelyje
Eu opos
kalbu,
plg.
ok.
Knu e
(i8
Sios
o mos
galéjusios
kil i
i
kai
ku ios
miisy
jau
miné os
sla iSkos
o mos),
p anc.
knou ,
angl.
knou .
La .
knu e
‘eine
Pei sche’
(EH,
I,
634)
Sia
eikSme,
J.
Endzelyno
nuomone,
pa-
skolin as
ig
usy
kalbos.
La iy
kalboje
andama
i
o ma
knuo e
‘Pei sche’,
plg.
la .
uzknuo e
‘mi
eine
knuo e
Schlage
e ab olgen’
(EH,
II,
725).
Salia
la .
knu e
‘eine
Pei sche’,
knuo e
andame
i
Zodzius
knu a
‘ein
Knii el’,
knu ka,
knu e
‘ein
Knii el
zum
Schlagen’
(EH,
I,
637),
knu e
‘eine
diinne
S ange,
zu
Be es igung
des
S ohs
au
dem
Dache
geb auch ’,
knu ele,
knu ina
(EM,
Il,
250),
knu a,
knu e,
knu ele
(EM,
U,
253;
EH,
I,
637).
La .
knu a
‘ein
Knii el’,
kaip
spéja
J.
Endzelynas”,
gali
bi i
a si adusi
abs a-
huojan
i8
a iamosios
mazybinés
knu ele,
ku i
sa o
uoz u
bi y
paskolin a
i§
okie iy
kalbos.
Mums
a odo,
kad
miné uose
la iy
kalbos
pa yzdziuose
(knu e,
knu e,
knu-
ele,
knu ele
i
k .)
y a
sumise
du
ZodzZiai,
ku iy
ieno
Sal inis
y a
ok.
Knii el
‘lazda’,
o
ki o
us.
kaym
‘bo agas’
a
yok.
Knu e
‘bo agas’.
Siaip
ick
ok.
Knii el
‘lazda’,
iek
i
miné i
bo ago
pa adinimai
y a
os
pa ios
Saknies
Zodziai,
ku iy
ie-
no
eik§mé
bu usi
‘gumbiné
lazda’
(=Kno ens ock),
0
ki o,
kaip
minéjome,
‘su
mazgais
bo agas’
(plg.
ok.
Kno pei zsche)”.
Lie .
ma a as,
la .
ma a a
Lie .
ma d as
‘muSimo
p iemoné
(bo agas,
i é,
ykS é,
lazda)’,
ma a as,
ma-
a as,
ma a inis,
ma a js
(LKZd.,
VU,
907)
kilmés
klausimas
y a
labai
sudé-
ingas.
Pi miausia,
Zodis
ma d as
lic u iy
kalboje
a ojamas
kele u
eikSmiy:
‘p ie-
aisas
i éms
y i,
pan iams
suk i,
sukyné,
leke as’,
‘p ic aisas
sidlams
suyy i,
eke is,
k ijelis’,
‘ilgas
si llo
galas,
sieksnis’,
‘pagalys
p ie
inklo’,
‘plepys,
auSkalas’,
‘g ei akalbis’,
‘kas
is
juda;
nenuo ama’,
plg.
.
p.
ma a akas
‘p ie aisas
si ilams
i
s uogas
y i;
lenk u as;
kas
g ei ai,
juokaudamas
kalba;
ne im as,
meégs an is
plepé i
Zmogus’,
ma a élis
‘ka elé
Siaudams
p ispaus i,
dengian
s oga’,
ma a-
dila
‘kas
labai
gy as,
makalas;
plepys,
auSkalas’,
ma a io i
‘mojuo i,
mosuo i’,
ma a uo i.
Pi miné
lie .
ma a as
eik8mé
ik iausiai
bu usi
‘p ie aisas
kam
no s
y i
a
suk i’,
i
sie inas
jis
su
lie .
més i**.
I8
ZodZio
ma d as
kilo
eiksmazZodis
ma a-
nio i,
o
i8
pas a ojo
eiksmazZodzio
(plg.
.
p.
ga sazodzZius
ma a di,
ma a ,
ma a })
a si ado
i
ma d as
‘musimo
p iemoné’.
%
F,
S awski,
S
e .,
IL,
p.
290—291;
M.
Vasme ,
E .
Wb.,
I,
p.
580-581;
A.
B ickne ,
S .
e .,
p.
240;
F.
Kluge,
E .
Wb.,
p.
385;
E.
Klein,
E .
Dic.,
I,
p.
850.
*1
EM,
U,
p.
250.
82
F,
Kluge,
E .
Wb.,
p.
385.
%3
K.
Biiga,
Rink iniai
aS ai,
I,
p.
465;
P.
Ska dZius,
Lie u iy
kalbos Zodziy
da yba,
p.
302,
489;
E.
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
414.
61
PanaSus
Zodis
a ojamas
i
la iy
kalboje,
a iau
en
jis
a ojamas
daug
siau-
iau.
La .
ma a a
‘eine
(schlanke)
Ru e,
Ge e;
eine
diinne
S ange’
(EM,
Il,
566;
EH,
I,
784),
ma a s
‘ein
Knii el’
(EM,
II,
566),
ma a s
‘k ie ns
é inS’
(EH,
I,
784).
Kaip
ma ome,
la iy
kalboje
Sis
Zodis
né a
a ojamas
‘p ie aiso
kam
no s
suk i
a
y i
eikSme’,
ku i,
misy
nuomone,
y a
seniausia
i
ku i
leidZia
§j
Zodj
sie i
su
eiksmaZodziu
més i.
Zodis
ma a
‘dicke
S ock,
Knii el’
ap inkamas
i
es y
kalboje.
Todél,
u
bi ,
daugiausia
pas a oji
aplinkybé
A.
Zumen ui®!
da é
aks ina
eig i,
jog
la iai
kaip
i
es ai
oki
Zodj
galéjo
pasiskolin i
i$
usy
kalbos,
plg.
us.
somop
,,qyOunKa‘‘
(B.
Jam,
Ca.,
I,
351).
Mums
a odo,
kad
A.
Zumen o
nuomoné
y a
gana
i iki-
ma.
Ne
i
lie .
ma d as
“kuolo,
balsio’
eik’me
galéjo ka ais
a ei i
i$
usy
kalbos.
Rus.
momop
a ojamas
i
ki omis
eik’mémis,
ku ios
ka ais
p imena
i
lie .
ma a as
eikSmes,
plg.
us.
momop
‘gewand e
Mensch’,
momopa
‘Ve schwende ’,
Momopuol i
‘ link,
gewan ’.
Siuos
usy
kalbos
ZodZius
M.
Fasme is
linkes
sie i
su
Tus.
womame
‘ ynio i,
lenk i
(gijas),
mosuo i,
pu y i’,
memamw
‘mes i’,
seman ine
pa alele
jiems
nu odydamas
lie .
ma d as
:
lie .
més i®,
Lie .
nagdika,
la .
naika
Lie .
nagdika
‘ umpu
ko u
pin as
jnagis
mu i;
bizinas,
imbas’,
ndika
(Lai-
zu a,
Mazeikiai,
Palanga,
ViekSniai,
Vei i zénai;
G.
H.
F.
Nesselmann,
Wb.,
416,
F.
Ku scha ,
Wb.,
266),
naikas
(G.
H.
F.
Nesselmann,
Wb.,
416),
niaika
(F.
Ku -
scha ,
Wb.,
266)
—sla i8kos
kilmés
Zodziai.
Fo ma
nagdika
kilo
i§
usy
kalbos
o mos
xaeaiixa,
uo
a pu
o ma
ndika,
ku-
i
eikiausiai
y a
senesné,
kilo
i
bal .
xaeaiixa,
plg.
lie .
paibelis
<
bal .
noeu-
Geab,
lie .
blo iéscius
<
bal .
Onazosewwie*.
Be
usy
i
bal a usiy
kalby,
oki
musimo
inagio
pa adinima
u i
i
kai
ku ios
Ki os
sla y
kalbos,
plg.
uk .
xaea i,
xaza ixa,
lenk.
nahajka,
nahaj,
Sek.
nahajka.
T
sla y
kalbas
Sis
Zodis
a éjo
i§
o o iu,
plg.
K imo
o .
noyoi
‘ oks
o o iy
gen ies
pa adinimas’,
Ki gizijos
o .
noyai,
ku is
sa o
uoz u
kilo
ig
o o iy
ado
a do*,
La .
naika
‘ein
Riemen,
eine
Ru e,
eine
geschmeidige
Ru e’
(EH,
II,
112),
la .
naikas
‘P iigel’
(EM,
II,
689)
eikiausiai
kilo
i¥
lie u iy
kalbos,
ai
liudy y
la .
naika
geog a ija
(Dunika,
Nyca).
J.
Endzelynas
la .
naikas
(Zodzio
geog a ija
ne-
nu ody a)
bu o
linkes
(su?)
kildin i
i§
bal .
xaea ixa,
Tagiau
i
Si
o ma
galéjo
bi i
paskolin a
i8
lie u iy
kalbos,
Zinoma,
iksliai
neZinan
ZodzZio
geog a ijos
ai
ka ego i8kai
eig i
negalima.
Kad
lie .
ndika,
ndikas
bu o
a o a
ne
ik
‘ umpu
ko u
musimo
jnagio’
eikSme,
liudy y
F.
Neselmano
lie .
naikas
eikSmés
aiSkini-
mas:
,,eine
Zigeune pei sche,
eine
ku ze
Pei sche
zum
Ziich igen,
auch
die
Rei pei-
sche,
im
Sche ze
auch
on
eine
iich igen
Weiden u he
geb auch ,
mi de
man
Jemanden
zu
schlagen
d oh “
(G.
H.
F.
Nesselmann,
Wb.,
416).
-
-*E,
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
414.
*
M.
Vasme ,
E .
Wb.,
II,
p.
165.
*°
E.
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
478.
*
K.
Biga,
Rink iniai
aS ai,
I,
p.
348-349;
Pp,
Ska dZius,
Die
sla ische
Lehnwo e
im
al li auischen,
p.
137;
E.
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
478.
*
M.
Vasme ,
E .
Wb.,
Tl,
p.
192;
A.
B iickne ,
S .
e .,
p.
353-354;
V.
Machek,
E
sl,
p.
317.
62
Su
la .
naikas,
gal
bi ,
eiké y
sie i
i
la .
naiceklis
‘das
minnliche
Geschlech s-
glied’
(EH,
I,
2),
dél
seman ikos
plg.
la .
s u e
‘eine
Ru e
zum
P iigeln’:
la .
s u-
e
‘das
miannliche
Glied’
(EH,
I,
596),
lenk.
py a
‘ umpas
bo agas’
:
lenk.
py a
‘penis’
(J.
Ka lowicz,
S .,
IV,
460).
Lie .
pas a dnka,
la .
pas unkis
Lie .
pas a dnka
‘i8
kele o
i u iy
supin as
s o as
bo agas’
(Gudeliai)
Sal i-
nis
y a
sla y
kalbos.
Lie u iy
kalboje
sis
Zodis
a ojamas
gana
pla iai
ki omis
eikSmémis:
‘ i é,
jungian i
pa alkus
su
b ank u,
i Zis’
(Bago oji,
K ekena a,
K uonis,
Pabaiskas,
PuSalo as,
Skaud ilé,
Ukme gé,
Upninkai),
‘ i u é,
su
ku-
ia
bo agas
p i iSamas
p ie
bo ko io’
(UzZ en is).
Pasi aiko
i
o mos
pas angas
(G.
H.
F.
Nesselmann,
Wb.,
506
(Ragni )
‘eine
Pei schenschnu ’,
F.
Ku scha ,
Wb.,
297),
pas énka
(S enéionys).
Fo mai
su
-g-
a si as i
j akos
galéjo
u é i
lie .
s a igas
< ok.
S ang
‘de
S ick,
ein
S ang”.
I
lie u iy
kalba
Sis
sla izmas
galéjo
a ei i
d iem
keliais:
o my
pas dngas,
pas anka
Sal inis
eikiausiai
y a
lenk.
pos onek,
0
o mos
pas a dnka
—
us.
nocmopoxka
‘peMeHHa
WJM
BOpBAHAA
MpHCTMKb,
B
KOHCKOM
yNpmKH:
HeT
OT
BaJlbKa
WIM
OT
Ba
K
yKy,
B
O sio6enbHOH
yNpAxKH
TOJIbKO
Y
MPHCTAPKHBIX,
a
B
AbmusoBO
y
Bcex
s omagei’
(B.
Jan,
Ca., HI,
346).
Siaip
sla y
kalbo-
se
Sis
Zodis
gana
pla iai
a ojamas,
plg.
us.
nocmpomKa,
nocmpoxKa,
uk .
no-
cmopoxoK,
nocmopomox,
bal .
nocmpoxka, nocmpoxok,
ek.
pos anek,
pos a-
nék,
lenk.
pos onek,
auk8 .
luz.
pos onk,
Zem.
luz.
pés onk,
ka8.
poes onk.
Dél
sla isko
ZodzZio
kilmés
esama
nemaiZa
j ai iy
nuomoniy.
Tagiau
labiausiai
p iim inas
aiSkinimas,
jog
pi miné
Sio
ZodZio
eik’mé
bu usi
‘an
de
Sei e’
(=*po
s o né)®,
La .
pas unkis
‘eine
Pei sche,
mi de
an
einigen
O en
die
Baue n
ges a
we den;
eine
S a e
au
den
Hin e n
mi de
Pei sche;
ein
halbe wachsene
Knabe’
andamas
G.
F.
S ende io
(1789
m.)
i
K.
Ulmanio
(1872
m.)
Zodynuose
(EM,
Ill,
109).
i
J.
Endzelynas
deél
la .
pas unkis
kilmés
sa o
nuomonés
nepa eiSké,
o
pasi en-
kino,
nu odydamas
A.
B iukne io
nuomone
(Nach
B iickne ...
aus
w uss.
10-
cmpoxok®
‘S ang’,
EM,
III,
109).
Tiesa,
A.
B iukne is
po
bal a usiy
o mos
nu-
odo
i
usy
bei
lenky
kalbos
Zodziy
o mas",
adinasi,
galima
sup as i,
jog,
jo
nuomone,
j
la iu
kalba
oks
Zodis
galéjo
pa ek i
ick
i8
bal a usiy,
iek
i§
usu
bei
lenky
kalby.
Ta iau
mums
a odo,
jog
dél
-un-
la iy
kalbos
Zodyje
galima
spé i,
jog
8j
Zodj
la iai
pasiskolino
iS
lie u iy
y ie iy,
ku
an>un.
Lie .
pi ka,
la .
pi ka
Lie .
pi ka
‘ umpas
bo agélis,
bizinas’
(Kal a ija,
Kapsukas,
Ka klénai,
Ku-
piskis,
Punskas)
y a
skolinys
i8
lenky
kalbos,
plg.
lenk
py ka,
py a
‘pow dz,
ze-
mien,
szma a
sk econe
na
ksz al
sznu a,
jako
na zedzie
do
bicia;
ogélniej:
bicz,
zemie ,
pow éz’.
%
K.
Alminauskis,
Die
Ge manismen
des
Li auischen,
p.
120.
“©
M.
Vasme ,
E .
Wb.,
II, p.
416—417;
A.
B iickne ,
Sb.
e .,
p.
432.
“
A.
B iickne ,
Die
sla ischen
F emdwi e
im
Li auischen,
p.
179.
La .
a i ene
‘eine
zu iickge loch ene
Pei schenschnu ;
eine
Kosakenpei sche’
(EH,
I,
181),
plg.
la .
a i
‘los lech en,
ennen’.
La .
baice
‘eine
ku ze,
dicke
Pei sche’,
baicene
(EM,
I,
249),
J.
Endzelyno
nuo-
mone,
eikiausiai
pe di b a
ok.
Pei sche
(wohl
eine
Umbildung
on
d.
Pei sche).
Dél
Zodizio
p adzios
b-
i
p-
san ykio
plg.
la .
b usaks
“de
P ussak’,
la .
bakskis:
la .
paks(k)is,
la .
beka
:
la .
peka,
la .
bi es
:
la .
pi es,
la .
blak s,
lie .
blake
:
la .
plak s
i
k .
Vok.
Pei sche
sa o
uoZ u
y a
skolinys
i$
sla y
( andamas
jau
XIV
a.
o-
kie iu
kalbos
paminkluose)*.
La .
bembele
‘eine
Pei sche,
namen lich
die
Pei sche
de
Zigeune ’
(EM,
I,
278),
bémbele
‘ein
Knii el
(zum
Schlagen)’
(EH,
I,
212),
plg.
la .
bémbelis
‘ein
Schimp -
wo
(in
Bezug
au
Menschen
( om
kleinen,
hasslichen,
dickbauchigen
Kinde n),
Tie e
( on
dickbiuchigen
Kalbe n
und
P e den)
und
e k iippel e
Baume’,
bem-
be e
‘ein
Madchen
on
kleinem Wuchs’,
bembe is
‘ein
kno ige
Baum;
eine
k um-
me,
schlech
gewachsene
Bi ke‘,
plg.
.
p.
lie .
bimbilas.
La .
dik ala
‘die
Zigeune pei sche’
(EM,
I,
295),
bik ins
‘P iigel’,
niiobik ala
‘du chp iigeln’
gali
bi i
ga sazodinés
kilmés
ZodZiai,
plg.
la .
bika,
biku
‘In e j.,
ein
S ossen,
Schlagen
bezeichnend’,
bikd
kdjas
“mi
den
Fiissen
au
den
Boden
schlagen’
(EH,
I,
218).
La .
cicine
‘eine
Pei sche
zum
Schweinenhii en’
(EH,
I,
280),
plg.
la .
caka
“das
Schwein’.
La .
cu icu s
‘eine
zu
ku ze
Pei sche’
(EM,
I,
421),
plg.
la .
cuncu s
“e was
Ve -
wickel es,
Zo eliges
de
Knéuel,
de
Klumpen;
eine de
sich
seh
wa m
anzu-
kleiden
p leg ’,
cuncu is
‘jem.
dem
die
A bei
nich
on
s a en
geh ’,
cu icu iski
“gek iimm ’.
La .
de Za
‘eine
ku ze
Pei sche,
de en
S iel
aus
einem
Ziegen-
ode
Hasen usse
bes eh
Se zen;
eine
g osse
Pei sche,
eine
Zigeune pei sche’
(EM,
I,
458),
J.
Endze-
lyno
nuomone
(su?),
i8
p adziy
eiskes
odinj
bo aga,
plg.
lie .
di Zas.
La .
dimba
“Oschsenzieme ’
(EM,
I,
467)
eikiausiai
eiké y
sie i
su
la .
imba
‘e was
langsam machen’
(nu
imbd,
imbd!
sag
man
um
ein
aules
und
schwaches
P e d
anzu eiben);
mi
Miihe
agen’,
imba
‘ein
S o ,
de
dicke
is ,
als
gewéhn-
lich’.
La .
di ikene
‘eine
Rei pei sche
aus
einem
Ochsenzieme ’,
dinka nica,
dinke-
nice
‘ein
Ochsenzieme ;
eine
Rei pei sche
aus
einem
Ochsenzieme ’
(EH,
I,
321),
plg.
la .
di ikis
‘das
mannliche
Zeugungsglied
(besonde s
eines
Ochsen)’
<
id.
ok.
zem.
dink
‘penis’.
La .
d a ka
‘eine
Pei sche;
die
Riige’
(EM,
I,
491)
eikiausiai
eiké y
sie i
su
la .
d é e
“de
D ah ’
<
id.
ok.
Zem.
d a ,
plg.
la .
d a é
‘schel en’,
d a i
‘schla-
gen,
p iigeln’,
d a éjiens
‘die
Riige=ba iens’
(EH,
I,
331),
plg.
.
p.
lie .
d a inis.
La .
du ene
‘eine
dicke,
scha e
Rei pei sche;
ein
P iigeln’
(EM,
I,
520):
la .
du
‘s echen,
s ossen’,
lie .
du i.
La .
dzenamais
‘e w.,
womi
man
eib ,
cin
S ock,
eine
Pei sche
u.
a.’
(EM,
I,
544):
la .
dzi
‘ eiben,
jagen’.
%
J.
Endzelins,
La ieSu
yalodas
g ama ika,
p.
251—252;
V.
Kipa sky,
Scando-sla ica,
14,
p.
73-97.
*
F,
Kluge,
E .
Wb.,
p.
537.
70

La .
dala‘?
(ciganam
b enga
dala
BW.
33554,
6,
EH,
I,
365)
eikiausiai
<
la .
dza idzala.
La .
d a idzala
‘die
Zigeune pei sche’,
dzandala
(EM,
1,
563),
dzandZeli e
(EH,
I,
365),
dzendzala
(EM,
I,
563),
dzendele
(EH,
1,
365),
dzi idzala
(EM,
I,
564;
EH,
I,
365),
dzindzauska
(EM,
I,
564),
dzi idza
‘eine
Weiden-
od.
Bi kenge e
ode
eine
Pei sche’
(EH,
I,
365),
plg.
.
p.
déandzald
‘schlagen’,
déa idzalé ,
dzen-
diala ,
déindzelé ,
dzindiué ,
dzindzala ,
diindzalé ,
dzindzind
‘die
Pei sche
schwingen’,
dzindzalnieks
‘cin
Zigeune ’.
Veikiausiai
ga saZodinés
kilmés
ZodZiai,
déi idéulis
‘eine
schlech e
Glocke;
eine
Taschenuh ’,
plg.
.
p.
lie .
dzendzid as.
La .
elye e
‘eine
Hi enge e,
Ru e
zum
P iigeln’
(EM,
I,
569),
plg.
lie .
el os
‘be Ziné
siipynés
ka is’,
al y a
‘susuk a
y is
(ka klas)’,
la .
el ede
‘ein
junge ,
a mdicke
Tannenbaum,
dessen
diinnes
Ende,
in
eine
kliga
e wandel ,
zum
Be es igen
de
Flésse
am
U e
dien ’,
gal
bi ,
i
p .
a/oade
‘Haspe=Ti band,
mi els
dessen
die
Tii
in
die
Angeln
gehang
wi d’
(Elbingo
Zodynélio
541
Zodis)®*.
La .
ganeklis
‘die
Hi en u e’
(EM,
I,
599),
ganenica
(EM,
1,
600)
:
la .
gans
‘de
Hi ’;
gani
‘hii en,
weiden’.
La .
g i idia
‘eine
Zigeune pei sche’
(EH,
I,
406)
galéjo
ka ais
disimiliacijos
biidu
a si as i
i8
la .
dzi dza.
La .
kal ine
‘die
dicke,
lede ne
Kosakenpei sche’
(EM,
II,
145)
:
la .
kal
‘schmie-
den;
schlagen;
beschlagen’.
La .
kaiika
‘eine
Zigeune pei sche’
(EM,
II,
173):
la .
kauk
‘heulen’,
plg.
.
p.
la .
ka ika
‘das
Geheul,
de
S u mwind;
de
Sch eihals,
de
Heulende,
ein
Weine -
liche
Mensch’.
La .
kazdcene
‘die
Kosakenpei sche’
(EM,
II,
183)
:
la .
kaza@ks
‘de
Kosak’.
La .
licene
‘die
Pei sche’
(EM,
II,
476)
—
J.
Endzelynas
sieja
su
la .
lik
‘sich
biegen,
k umm
we den,
sinken,
knicken’.
La .
lié ene
‘eine
ku ze
Pei sche’
(EM,
II,
507)
—
J.
Endzelynas
abejodamas
sieja
su
la .
lié
‘giessen;
hauen,
schlagen’.
Siejimas
labai
pa ikimas,
plg.
lié
kam
pa
gal u;
lié
kam
a
iks i
pa
pakaju
(BH,
I,
757).
°
La .
lu i e
‘die
Pei sche’,
lin aga
(EM,
Il,
514)
—
skolinys
i8
okieciyu
kal-
bos’,
plg.
ok.
die
Lun e
‘dag is,
kna as;
uodega
(medZio ojy
kalboje)’.
Fo ma
lim aga
eikiausiai
a si ado
pagal
o ma
pd aga.
La .
Juo ega
‘eine
Pei sche;
eine
Ru e,
ein
S ock,
eine
g osse
Ru e’
(BH,
I,
768),
lué aga
‘die
Ru e,
e was
zum
Schlagen
(ein
S ick,
eine
Pei sche)’
(EM,
II,
528—9,
EH,
I,
768),
/ii aga
(?)
‘eine
biegsame,
geschmeidige
Ru e’
(EM,
II,
520)
:
la .
/uo-
a
‘schlagen’.
Gali
Gia
ka ais
bi i
i
sa o iSkai
,,sula in os“
la .
/an aga
o mos.
La .
miseklis
‘eine
Zigeune pei sche’
(EH,
I,
818),
gal
bi ,
eiké y
sie i
su
la .
mizeklis
‘die
Ha n éh e’,
mizeknis
‘das
mannliche
Geschlech sglied
( on
Hengs-
en,
S ie en,
Scha bécken)’,
mislis
‘das
mannliche
Glied,
namen lich
de
P e de’,
plg.
lie .
myZéklis.
18
ki os
pusés,
y a
imanoma
la .
miseklis
sie i
su
la .
mizué
‘hauen,
schlagen,
p iigeln’,
ku io
pag indiné
eik’mé
y a
‘ab inden,
abschilen’
(plg.
la .
misuo
(?)=mizué ).
Dél
la .
mizué
eikSmés
pasikei imo
plg.
lic .
® K,
Biiga,
Rink iniai
aS8 ai, IIT,
p.
429;
E.
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
120—121;
J.
Endze-
lins,
Senp iSu
aloda,
p.
140.
6
J,
Sehwe s,
Sp achlich
-
kul u his o ische
Un e suchungen,
p.
74.
7
lip i
‘im i
Zie e,
luoba,
ke ala’—>‘mus i,
j
kailj
duo i’.
Ta iau
pi masis
aiskinimas,
a odo,
y a
labiau
imanomas.
La .
peize e
‘die
Pei sche’
(EM,
LILI,
193;
EH,
I,
219),
plg.
la .
péizé
‘ e geuden’,
peiza
‘ e spo en,
ma e iell
schdigen’,
peiza
‘diinnes
Bie ’,
peize is
‘ein
leich sin-
nige ,
dumme
Mensch’,
peizums
‘eine
de
li m ,
Radau
mach ’.
La .
pempe
‘eine
ku ze
Pei sche’
(EM,
III,
199),
plg.
la .
pempe
“de
ku ze
Schwanz
de
Schweinen,
S ump schwanz
de
P e de’,
pempele
‘ein
kleines,
dickes
Madchen;
ein
Mensch
on
un e se z em
Ké pe bau’
(EH,
II,
222),
pempis
‘de
Bauch,
ein
dicke
Mensch’,
pimpis
“mannliches
Glied’.
Toliau
Sie
ZodZiai
sie ini
su
la .
pemp ,
pamp ,
lie.
pamp i.
La .
picka
‘eine
Pei sche;
eine
geschmeidige
Ru e’,
picka
(EM,
III,
230)
—
senuosiuose
la iy
kalbos
paminkluose
(G.
Mancelio,
G.
Elge io,
J.
Langijo
aS uose),
o
gana
daZnai
i
a mése
ap inkamas
Zodis.
Jo
Sal inis
ok.
Zem.
pie ske
“Pei sche’™.
I§
ok.
Zem.
pie ske
kilo
i
es .
pii sk.
La .
pikene
‘ein
Ins umen
zum
Schlagen;
eine
ku ze
(ge ee e)
Pei sche’
(EM,
ILI,
214),
pas a oji
eik8mé
ody y,
jog
pikene
i8
p adZiy
eiSkes
de a
iS ep a
(,,pi-
kiuo a‘,
la .
pikis,
lie .
pikis,
es .
pikk
<
id.
ok.
Zem.
pik)
bo aga,
plg.
.
p.
la .
pikené
‘mi
de
Pei sche
schlagen’.
La .
pipa
‘die
Pei sche’
(EM,
III,
221),
pipka
‘die
Pei sche;
ein
zusammenge-
d eh es
Tuch,
dami
man
schlagen
kann’
(EM,
III,
222)
eikiausiai
sie ini
su
la .
pipis
‘die
Ecke,
de
Zip el
eines
Ge eidensackes;
das
mannliche
Glied’,
piping
‘eine
deminu i ische
Bezeichnung
des
minnlichen
Gliedes’,
pipas e
‘eine
Kuh
mi
ku zem
Schwanz’,
plg.
.
p.
la .
pipda
‘pei schen’,
la .
pipka
‘ein
Sau e ,
T unken-
bold’.
La .
plenica
‘eine
lache
Lede pei sche’,
plenica,
plenice
(EM,
Ul, 336),
pleni-
éa
‘pe amais
iks
e gu
laikuos’
(EH,
Il,
291)
<
us.
nzenuya
“nne enn a’:
us.
naecmu
(B.
Jlane,
Ca.,
TI,
123).
La .
inguo ne
‘cine
A
Pei sche
mi
ku zen
S iel’
(EM,
II,
528),
plg.
la .
i -
gal s
‘de
Sa el-,
Rinngu ’,
ingu s
<
ok.
Rinngu ®,
La .
sipsna
‘eine
s a ke
Ru e,
auch
—
ein
Riemen
zum
P iigeln
(=siksna)’
(EM,
III,
842)
K.
Baga
siejo
su
lie .
Sipul s,
Sip i®*,
J.
Endzelynas
bu o
linkes
sie i
su
sk .
Sipha
‘dine
Wu zel,
Ru e’
a ba
sépah
‘penis’.
Mums
a odo,
jog,
laikan
Zodzio
sipsna
eikSme
‘ein
Riemen
zum
P iigeln’,
bi y
imanoma
jj
ai8kin i
kilus
i€
siksna
(=lie .
SikSnd).
La .
sislis
‘ein
S ock,
iibe haup
ein
Ins umen
zum
Schlagen’
(EM,
III,
849):
la .
sis
‘schlagen’.
La .
si amais
‘e was,
dami
man
schlig ,
ein
Kniippel’
(EM,
III,
849,
850):
la .
sis
‘schlagen’.
La .
skabene
‘was
zum
Schlagen
dien =si amais’
(EM,
III,
863)
J.
Endzelynas
linkes
sie i
su
la .
skabi
‘As e
abhauen,
(be)kappen’,
plg.
la .
a skabene
‘ein
ab-
geb auch e
Bads ubenquas ’
(EM,
I,
191).
La .
s iipene
‘eine
Hi en u e’,
s ipene
(EM,
III,
1098)
J.
Endzelynas
linkes
sie i
su
la .
s upj
‘ku z
abges u z ,
ku z
angebunden’.
*
J.
Sehwe s,
Sp achlich-kul u his o ische
Un e suchungen,
p.
89.
%
Ten
pa ,
p.
101.
*
K.
Biiga,
Rink iniai
aS ai,
I,
p.
600,
Il,
p.
316, 618.
72
La .
skes e
‘eine
(lange)
Ru e;
eine
Hi en u e
(mi
schlanken
Zweigen);
eine
S ohdach u e’
(EM,
IV,
29)
méginama
sie i
su
lie .
ske e a
‘gy ulio
nuga a,
kib-
ys;
kiib io
Se iai’,
us.
wemuna
“Se iai’®”.
La .
skina
‘eine
Ru e,
cine
Hi en u e,
eine
diinne
und
lange
S ange,
eine
An-
gel u e,
eine
S ohdach u e’,
skinaga
‘eine
Hi en u e,
eine
lange
Ru e
zu
Wispeln
ode
Ké be lech en,
eine
Angel u e’
(EM,
IV, 41;
EH,
II,
636)
J.
Endzelynas
lin-
kes
sie i
su
la .
ski
‘abbla en,
abs ei en,
abp liicken’.
La .
smiksenica
‘eine
Ru e
od.
Pei sche’
(EH,
II,
649)
:
la .
smiks é
‘knallen,
kla schen,
schnalzen,
p ei en’
(plg.
b aucuo
pa aga
pa
gaisu
(ga
ausim)
ien
Smiks-
éja),
Smiksé .
La .
s aka
‘eine
Ru e,
ein
biegsame
S ock
zum
Schlagen’
(EM,
IV,
113)
—
eikiausiai
ga sa%odinés
kilmés,
plg.
la .
ledus
saka:
b ika
b aka;
zuobenini
S ika
S aka
(BW.
31971
a .,
EM,
IV,
113).
La .
ebikis
‘si amais’
(EM,
IV,
514),
plg.
la .
ebe
‘ein
inge b ei es,
aus
Schnii-
en
geweb es
Band’.
La .
embele
‘eine
Ru e;
eine
dicke
Ru e;
eine
ku ze,
dicke
Ru e
zum
Schlagen;
eine
Hi en u e’,
embelis
(EM,
IV,
536),
embele
‘ein
kii ze
Kniippel’
(EH,
I,
710)
—
skolinys
i$
Pabal ijo
suomiy,
plg.
es .
emmal
(kilm.
emble)
‘P iigel,
Knii el’,
suom.
empele®.
La .
zeliga
‘ein
S ei kolben;
Pei sche
mi
einem
eise nen
Kolben’
(EM,
IV,
704)
eikiausiai
eiké y
sie i
su
la .
ze/é
“kauen,
p iigeln’.
La .
zipsna
( a8oma
i
su
-b-)
‘eine
s a ke
Ru e;
de
Riemen,
ein
lede ne
Gii -
el=siksna’
(EM,
IV,
725),
plg.
-p.
la .
zipd
‘schlagen’,
zipene
‘cine
Ru e’,
zipsna
cschlagen’.
Gal
bi ,
la .
zipsna
eiké y
kildin i
i8
la .
sipsna,
o
pas a aji
sie i
su
la .
siksna.
La .
Zebenica
‘eine
lange
Hi en u e’
(EM,
IV,
799),
plg.
la .
Zebeklis
‘ein
As i-
ges
Holz,
ein
as ige
S ock’,
Zabeklis
“das
S 6ckchen
od.
die
Do nen,
womi
man
einem
jungen
Tie
das
Maul
so
umzaun ,
dass
es
nich
saugen
kann’,
ku ie
oliau
sie ini
su
lie .
Zabas,
Zabé i®.
Viena
musimo
jnagio
pa adinima
andame
i
p isy
kalbos
paminkluose
—
ai
Elbingo
Zodynélio
315
Zodis
—
B usgis
Geysel.
Sis
Zodis
y a
pa aSy as
po
i -
yés
pa adinimy
i
eikiausiai
eiSkia
‘bo aga’.
P .
b usgis
kilmé
gana
neaiski,
ei-
kiausiai,
kaip
da o
R.
T au manas”
i J.
Endzelynas”,
ji
eike y
sie i
su
lie .
b iiz-
gai
‘ anks,
menki
k iimai’,
b iizgas
‘“Zaba as,
i bas,
Sakalys’,
b uzgd as
“pagalys,
Sakalys’,
b izgulps
‘pagalys;
kilpa
su
b ank eliu
kiaulés
snukiui
uZ e Z i;
pagalys
Siaudy
killiams
is i’
i
k .
Vadinasi,
pi miné
p .
b usgis
eik8mé
bi y
‘lazda’,
dél
seman ikos
plg.
ok.
die
Geissel
‘bo agas’:
sen.
skand.
geisli
‘lazda”?.
*?
K.
Baga,
Rink iniai
aS ai,
I,
p.
599,
Il,
315,
617;
E.
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
803—804;
M.
Vasme ,
E .
Wb.,
III,
p.
450—451.
*
V.
Thomsen,
Be é inge
mellem
de
inske
og
de
bal iske
(li auisk-le iske)
Sp og,
p.
286.
*
—,
F aenkel,
E .
Wb.,
p.
1282-1283.
7
R,
T au mann,
Die
al p eussischen
Sp achdenkmile ,
p.
314.
7” J,
Endzelins,
Senp idu
aloda,
p.
154.
72
FB.
Kluge,
E .
Wb.,
p.
242.
73
*
a *
Kaip
ma ome,
bal y
(lie u iy
i
la iy)
kalbose
esama
labai
daug
siau iau
i
pla iau
a ojamy
gy uliy
a ymo
a
musimo
j ankiy
pa adinimy.
Didelé
dalis
Sig
pa adinimy
i
bal y
kalbas
a éjo
i$
sla y
kalby
(lie .
bo dgas,
la .
pa aga,
lie .
biziinas,
la .
biziine,
lie .
kandiiikas,
la .
ka iéuka,
lie .
kni as,
la .
knu e,
lie .
nagaika,
la .
naika,
lie .
pas a dnka,
la .
pas unkis,
lie .
pi ka,
la .
pi ka,
lie .
ple nid,
la .
ple ne,
lie .
ba bo d,
lie .
kies enius,
lie .
dpnykas,
la .
plenica).
1
la iy
kalba
ienas
ki as
Sios
iiSies
sla izmas
galéjo
pa ek i
i
pe
lie u iy
kalba.
Ta p
la iy
kalbos
muSimo
jnagio
pa adinimy
andame
i
skoliniy
i8
okie iy
kalbos
(la .
baice,
lun e,
picka,
inguo ne).
Lie u iy
kalboje
ju
be eik
nepasi aiko
(lie .
smikis).
Bal y
kalbose
esama
nemazZa
ga saZodinés
kilmés
muSimo
jnagiy
pa adinimy
(lie .
bimbilas,
lie .
bindza,
lie .
b icius,
lie .
dZendZid as,
lie .
dziungd as,
la .
bik-
ala,
la .
da idala,
la .
dandZala,
a .
Smiksenica,
la .
S aka).
A imas
seman inis
y8ys
a p
muSimo
jnagio
i
memb um
i ile
pa adinimy.
Dalis
muSimo
inagio
pa adinimy
a ojama
‘ne ikusio,
ne im o
Zmogaus,
alka os’
eikSme.
SUTRUMPINIMAI
i
APh
—
A chi um
Philologicum,
I—
VIII,
Kaunas,
1930—1939.
B
—
Lexikon
Ge manico-Li h anicum
e
Li h anico-Ge manicum,
da innen...
yon
Jacobo
B odowskij
(XVIII
ami.
p adzios
ank aS is,
du
omai).
BB
—
Bei age
zu
Kunde
de
indoge manischen
Sp achen,
he ausgegeben
on
A.
Bezzen-
be ge ,
I-XXX,
Gd ingen,
1877—1906.
E.
Be neke ,
E .
Wb.
—
Sla isches
e ymologisches
Wé6 e buch,
Heidelbe g,
1908—
1913.
B B
—
Biblia
a ai
es i
Wissas
Schwen as
Rasch as Lie uwischkai
pe guldi as
pe
Jana
B e -
kuna
Lie uwos
Plebona
Ka aliaucziuie
(1590
m.
ank aS is).
B P
—
Pos illa
a ai
es i
T umpas
i
P as as
Ischguldimas
Euangeliu...
Pe
Jana
B e kuna...
Ka aliaucziue...
1591.
A.
B iickne ,
S .
e .
—
S ownik
e ymologiczny
jezyka
polskiego,
K akéw,
1927.
B .
—
S.
By hne ,
Naujas
Tes amen as...
Ka aliaudiuj’
Mé u
MDCCI.
C.
D.
Buck,
Dic.
—
A
Dic iona y
o
Selec ed
Synonyms
in
he
P incipal
Indo-Eu opean
Langu-
ages,
Chicago,
1949.
€
—
Cla is
Ge manico-Li huana,
ank aS is,
pa a8y as
a p
1673—1701
m.
Ch
—
S.
B.
Chilinski,
Biblie
su
didziu
dabojimu
pe guldi a
Lie uwos
zmonems...,
isz-
spaus a
Londone
1660
m.
Ch
—
Biblia
li ewska
Chyliiskiego.
Nowy
Tes amen .
Tom
II
—
Teks ,
Pozna i,
1958.
B.
lan,
Ca.
—
Tomkospili
cnosapb
2xHBO O
BemMKOpyccKo o
s3bIka,
I—IV,
Mocxpa,
1955.
B.
Jo6posoapckuii,
Cn.
—
Cmonenckni
o6nac noli
cnosapp,
Cmonexck,
1914.
DP
—
Pos illa
Ca holicka...
Pe
Kiniga
Mikaloi
Da ksza...
Wilniui...
1599.
EH
—
J.
Endzelins
un
E.
Hauzenbe ga,
Papildinajumi
un
labojumi
K.Miilenbacha
La ieSu
alodas
a dnicai,
I—II,
Riga,
1934-1946.
EM
-—
K.
Miilenbacha
La ie3u
alodas
a dnica,
edigéjis,
papildinajis,
u pinajis
J.
En-
dzelins,
I-IV,
Riga,
1923-1932.
E.
F aenkel,
E .
Wb.
—
Li auisches
e ymologisches
Wé e buch,
Heidelbe g—Gé ingen,
1955
—
1966.
B.
Il.
!punyenxo,
Ca.
—
Cnosapb
yKpauncxo o
sa ixa,
I-IV,
Kie ,
1907—1909.
J.
Ka owicz,
S .
—
S ownik
gwa
polskich,
I—VI,
K akéw,
1900—1911.
J.
Ka owicz,
A.
K y ski
i
W.
Niedzwiedzki,
S .
—
Slownik
jezyka
polskiego,
I—VIIl,
Wa szawa,
1900—1927.
74
E.
Klein,
E .
Dic.
—
A
Comp ehensi e
E ymological
Dic iona y
o
he
English
Language,
I—TII,
Ams e dam
—
London
—
New
Jo k,
1966—1967.
F,
Kluge,
E .
Wb.
—
E ymologisches
Wé e buch
de
deu schen
Sp ache,
un e
Mi hil e
on
A.
Schi me
bea bei e
on
W.
Mi zka,
Be lin,
1957.
KN
—
Kniga
Nobaznis es
K iks¢ioniszkos...
an a ka a
pe d ukawo a...
Kiedaynise...
1653.
F.
Ku scha ,
Wb.
—
Li auisch-deu sches
Wé e buch,
Halle
a.
S.,
1883.
F.
Ku scha ,
Wb.,
I,
Il
—
Deu sch-li auisches
Wé6 e buch,
I—II,
Halle
a.
S.,
1870—1874.
KZ
—
Zei sch i
ii
ye gleichende
Sp ach o schung
au
dem
Gebie e
de
indoge manischen
Sp achen,
beg iinde
on
A.
Kuhn,
I—
XXVIII,
Be lin,
1852—1885;
XXVIII—XL,
Gii e sloh,
1887-1907;
XLI
.,
Gé ingen,
1907
. .
J.
Langija
V d.
—
E.
Blese,
Nicas
un
Ba as
maci aja
Jana
Langija
1685.
gada
la iski —
a-
ciska
a dnica
a
isu
la ieSu
g ama iku,
Riga,
1936.
LKK
-—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
Vilnius,
1957
.
LKZd.
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas,
I,
ed.
J.
Baléikonis,
Vilnius,
1941;
Il,
ed.
J.
Bal ikonis,
Kaunas,
1947;
III[—V,
a sak.
ed.
K.
Ul ydas,
Vilnius,
1956—1959;
VI—VII,
a sak.
ed.
J.
K uopas,
Vilnius,
1962—1966;
I,
2
leid.,
a sak.
ed.
J.
K uopas,
Vilnius,
1968.
K.
Loko sch,
Wb.
—
E ymologisches
Wo e buch
de
eu opdischen
(ge manischen,
oma-
nischen
und
sla ischen)
Wo e
o ien alischen
U sp ungs,
Heidelbe g,
1927.
LP
—
Lingua
Posnaniensis,
Poznan,
1949
.
V .
Machek,
E .
sl.
—
E ymologicky
slo nik
jazyka
éeského
a
sloyensk¢ho,
P aha,
1957.
M.
May ho e ,
E .
Wb.
—
Ku zge ass es
e ymologisches
Wé e buch
des
Al indischen,
I-III,
Heidelbe g,
1956
.
G.
Mancelis,
Le us
—
Le us,
Das
is
Wo buch,
Samp
angeheng en
aglichem
Geb auch
de
Le ischen Sp ache...
E s e
Teil,
Riga...
M.DC.XXXVIII.
Ch .
Mielcke,
Wb.
—
Li auisch-deu sches
und
Deu sch-li auisches
Wé6 e -Buch...,
K6-
nigsbe g,
1800.
MP
—
Pos illa
Lie wiszka...
Wilni y
pe
Jokuba
Mo kuna...
Me uose...
1600.
Mz
—
Maz ydas.
Seniausieji
lie u iy
kalbos
paminklai
iki
1570
me ams,
spaudai
pa ipino
J.
Ge ullis,
Kaunas,
1922.
G. H.
F.
Nesselmann,
Wb.
—
Wo e buch
de
Li auischen
Sp ache,
KGnigsbe g,
1851.
MW.
YW.
Hocosuy,
Ca.
—
Cnosapp
Genopyccko o
Hapesua,
Canx ne ep6yp ,
1870.
VM.
A.
Nasnosexuii,
P.-u.
ca.
—
Pyccxo-nemenxkuii
cnopapb,
Pu a,
1900.
J.
Poko ny,
E .
Wb.
—
Indoge manisches
e ymologisches
Wé e buch,
I,
Be n
und
Miinchen,
1959,
A.
Tipeo6paxenckuii,
O .
ca.
—
S umono nyeckuii
caopapp
pyccKo o
s3biKa,
Mockea,
1910
—
1914.
P,
Ruhig,
Lex.
—
Li auisch-Deu sches
und
Deu sch-Li auisches
Lexicon,
Kénigsbe g,
1747.
F.
S awski,
S
e .
—
S ownik
e ymologiczny
jezyka
polskiego,
I—II,
K akéw,
1952—1965.
SP.
—
Sy wids
Punk ay
sakimu...
Teil
I:
1629.
Teil
IL:
1644...
he ausgeg.
on
F,
Spech ,
G6 ingen,
1929.
S B
—
S udi
Bal ici,
Roma,
1931
.
C.
Szi wyd
—
Dic iona ium
ium
ling a um...
Quin a
edi io...
Vilnae...
M.DCC.XIII.
H,
M.
UWanecxkuii,
S .
ca.—STumono uyeckuii
caoBapp
pyccko o
a3pixa,
I,
Mocksa,
1963—1968.
M.
Vasme ,
E .
Wb.
—
Russisches
e ymologisches
Wé6 e buch,
I—III,
Heidelbe g,
1953—
1958.
A.
Walde,
E .
Wb.
—
La einisches
e ymologisches
Wé e buch,
I—II,
Heidelbe g,
1938
—
1954
Il
ai .
—
ai iy
a .
—
A es os
a gan.
—
a gany
bal .
—
bal a usiy
alb.
—albany
bulg.
—
bulga y
angl.
—
angly
cho .
—
cho a y
a m,
—
a mény
Sek,
—
eky
auks .
—
aukS ai iy
dial,
—
dialek inis
75

es .
—
es y
p ance.
—
p ancizy
ge m.
—
ge many
Tus,
—
usy
go .
—
go y
sen.
—
seno és
g .
—
g aiky
se b.
—
se by
he .
—
he i y
se b.-cho y.
—
se by-cho a y
ide.
—
indoeu opie iy
skand.
—
skandina y
isl.
—
islandy
sk .
—
sansk i o
isp.
—
ispanu
slay.
—
sla y
ka el.
—
ka ely
slo .
—
slo ény
ka.
—
kaSubu
slo k.
—
slo aky
la .
—
la iy
suom,
—
suomiy
lenk.
—
lenky
a m.
—
a minis
lie .
—
lie u iy
o .
—
o o iy
ly .
—
ly iu
uk ,
—
uk ainie iy
lo .
—
lo yny
eps.
—
epsy
luz.
—
lziéény
id.
—
idu io
n
—
naujoji
ok,
—
okie iy
pe s.
—
pe sy
Zem.
—
Zemai iy
p .
—
p iisy
3
HCTOPHH
TEPMHHOJIOPMH
DKABOTHOBOJICTBA
B
BAJITHACKHX
S3bIKAX
A.
CABAJIA
YCKAC
Pes ome
Haspanua
c aga.
B
6an uiickax
sabikax,
oco6eHHO
B
JHTOBCKOM,
eymecTByeT
o eHb
MHo o
HasBauHii
c aja:
JuToBckHe
—
banda,
kaimené,
gud as,
kél u a,
pékus,
gy ulia ,
g¥ is,
gonia a,
gona,
ga das,
s odas,
a mud,
gaibjé,
pulkas,
abiinas,
na euuckue
—
luopi,
ba s,
ganek-
lis,
pulis
4
ap.
Wame
sce o
s o
c appie
cAoBa
GanTHiicko o
npoucxox
jenus.
Oco6enubiii
HHTepec
npexc asase
mMToBcK.
bandd,
KoTOpoe
B
oBOpaX
AMTOBCKOTO
A3EIKA
HB
MIHCbMeHHBIX
NaMATHHKAX
yNOTpeOiseTCH
B
CeRywMAX
3HAVeHHAX:
‘cTazo’,
‘xe6a
(TaKwKe
1éH),
MOcesHHbIe
1A
ce6s
GaTpaKoM,
CbIHOM
HM
MJaqUMM
OpaTom
KpecTsaHHHa’,
‘semaa,
e
nocesua
banda’,
‘Ha ypanbHaa
npHOaska
K
xanoBaHbio
GaTpaka’,
‘HaTypasbHoe
2xaTOBaHbe
Ga paka’,
“Nowb3a,
HMYLECTBO,
JOCTOAHHe,
COOcTBeHHOCTb,
JeHb H’,
“‘Oyxanka’.
[lepponauanp-
HO
AHTOBCK.
banda
no
Bceli
BepoaTHOCTH
O3Hauaso
SKHBOTHOe’,
a
H3
STOTO
3HayeHHA
TlocTenenHO
pasBUBach
Apy He
Gonee
HoBbie
sHayeHua.
JIuToBcK.
banda
sacpaKcupoBanHo
B
AOKyMeuTax,
HaMMCaHHBIX
H€
Ha
JHTOBCKOM
ASBIKe,
CMe
NO
NOABJEHHA
TMCbMeCHHBIX
NaMATHHUKOB
HTOBCKOTO
asbika,
B
pa3HbiIX
3Ha eHHAX
9TO
COBO
MONaO
B
MaTBILICKHI,
a
TaKKe
B
CaBAHCKHe
ABHIKH.
B
culapsiickHX
A3bIKaX
9TO
CJIOBO
BCTPe aeTCA
H
B
SHAYCHHAX,
HEM3BECTHLIX
JA
HTOBCKOTO
sasbika,
TAK,
HaNpHMep,
B
oBopax
GeNopyccko o
H
YKPaHHCKO O
ASbIKOB
c10BO
6oxda
y oTpe-
Gase ca
B
3Ha eHHH
‘KopoRa,
MpeAHasHa eHHas
B
NpHAaHoe
HeBecTe’.
Hexo oppie
1pes enpyc-
CKHE
TONOHHMbI
H
aHTPOTOHUMbI
Kak
6y
ATO
CBHeETeEAbCTBYIOT,
YTO
H
B
ApeBHENpYyCcKOM
sA3HIKe
cyllecTBOBaJIO
KOTJa-TO
COBO,
cooTBeTCTBY1OUIee
HTOBCKOMY
banda.
JIm oscK.
banda
muo ne
HcceNoBATeIH
CBAsbIBAIOT
C
H.-e.
*bhendh-
‘cesnsa y’.
Ho
ceman uyeckas
c opona
9 oil
9TH-
MOJIOPHH
BbISbIBAeT
HEKOTOPbIe
COMHEHHA.
Jlu osck.
kaimené
‘e ayo’
cnejye
cBa3uibaTb
¢
AuTOBCK.
kdimas
‘ce o,
Jepesusa’.
Un epec-
HO
OTMETHTb,
4TO
JaxKe
eo paduA
aHHBIX
CNOB
B
OOMHX
YepTax
copnanae .
Ouenb
HescHo o
MpoucxoxAeHHA
ABASeTCH
WMTORCK.
gio as
‘c ano’.
Kak
¢
nMTORCK.
gau-
ja
‘Oauna,
waiika,
cpopa’,
gé éda
‘c6pon,
Toana’,
Tak
Hc
H.-e.
*guou-
‘CKOTMHA;
CKOT’
eTO
CBA3b
oueHb
uno e uyeckas.
JIu osex.
kél u a
‘cKo una;
cKo ’
B
BOCTOUHEIX
ToBOpaX
JIHTOBCKOTO
A3bIKa
ynoTpeOse caA
4
B
sHayenHH
‘c ajo’.
Tak
yno pe6A och
ONO
HB
jpeBHel
NHcbMennoc H.
JIn oscK.
kél u a:
an o ck.
kél i
‘noquama e’.
76
JIn oBex.
pékus
nepponaiaabio
To xKe
osHayasio
‘CKOTHHA;
CKOT’,
HOB
jpeBHeli
NUCbMeHHOCTH,
a
MuO sa
HB
TOBOpaX,
AaHHoe
cloBO
yNoTpe6useTCA
HM
B
3HaUeHHM
“CTanO’.
Oco6 ii
wu epec
npe xc anase
ToT
chakT,
uTO
aMTOBCK.
gy ulial
“cKoT,
cTajo’
obpasyeT
NOBOJbHO
KoMNaKTHBIi
apean
c
GeopyccK.
2eleéaa,
NoADcK.
Zywiola.
He
UcksOVeHa
BO3MOXxK-
HocTb,
¥TO
GemopyccK.
sewsé d
B
TAKOM
3HAYeHHM
BO3HHKNO
NO
BAMAHMeM
AMTOBCK.
gy uliai.
B
apesneli
nucbMenHocTH,
a
TakKe
B
AMTOBCKHX
OCTPOBAX
Ha
GeslOpycckol
TeppHTOpHH
B
3Ha-
uennn
‘c ago’
yno peGase es
cnoBo
gy is.
O6a
9TH
HasBaHHA
cTa za
HeOTAeAMMBI
OT
H.-e.
*gUi-
(auToBcK.
gy-,
caaB.
Zi-).
JIu osck.
génia a
‘c ajo’,
gond
:
au osck.
gi i i
‘ HaTe’.
Jlu oscK.
ga das
8
3Hauenun
‘c ajo’
ynoTpeOeTCA
TOKO
B
jpeBHeli
MHCbMeHHOCTH.
Tlepponauapioe
sHauen e
s o o
csioBa
—
‘sa opoAKa,
O opoxKeHHoe
MecTo;
cToi so”.
Vs
janHo o
3Ha eHHA
BOSHHKJIO
H
3HayeHHe
‘cTaso’.
JIu osck.
s odas,
abiinas,
pulkas
(na wuucKk.
pulks)
aBasioTca
3a4MCTBOBAHUAMH
3
CJa-
BSHCKUX
SASbIKOB.
JIw oBck.
a muo
‘c ano’
3apuKcupoBano
ToabKO
B
Nepesose
GuGanH,
cAenannom
A.
Bapa-
HayCKacoM,
Tle
OHO
BOSHHKJO
NO
BAMAHHeM
MaTHHCK.
a men um
‘KpynHbili
CKOT;
CTa o,
Ta-
6yH’.
Jin osek.
gaibjé
snepspie
3auKcuposa o
B
OAHOM
pykonucbHom
c oBape
XVII
Bexa.
O y
sa
oHo
Tonaso
B
pykonuceHBii
c oBap
1.
BpoxoscKo o,
a
o cioaa
—
B
copapb
®.
Hecceapmanna.
Ho
c pyk ypa
laHHOTo
CAOBa
YKa3bIBaeT
Ha
TO,
UTO
OHO
He
ABMACTCA
JOCTOBEPHLIM
(pak om
aH-
TOBCKOTO
Si3bIKa.
Jla eunck.
Juépi
‘c ano’:
wa enucK.
Jud
ps
‘cKoTHHa,
*KUBOTHOE?
(cp.
anGancK.
lopé
‘KopoBa’).
Jla enuck.
ba s
‘c ayo,
Ta6yH,
cBopa’:
Aa biick.
bé
‘cpina s’,
AMToBCK.
be i,
MMTOBCK.
ba as
‘yuac oK,
Mosoca’.
Jla enuck.
ganeklis
‘c ayo’:
Aa buucK.
gani
‘nac H’,
THTOBCK.
gany i.
Jla smick.
pulis
B
3Ha eHHH
“cTa lo’
BO3HHKAO
H3
3HaueHHA
‘ky4a,
MHOXKECTBO,
To a’.
Boo6uee
8
Ga ITHHICKUX
Ha3BaHHAX
CTa a
NOBOABHO
YaCTO
BcTpeyaeTca
pasBuTHe
SHaueHHil:
‘mMHOXKecTBO,
ToAMa’—>‘cTajo’,
“KHBOTHOe;
cKOT’>‘cTazO’.
Haspanasa
nac yxos.
B
AWTOBCKOM
A3bIKe
COXpaHHJOCh
ApeBHee
H.-e.
Ha3BaHHE
NacTy-
xa —
piemud
(:
mp.- pey.
mowwhy
H
mp.).
Tawnoe
Haspanne
nac yxa
no Bceli
BepoxTHOCTH
yno pe6.1s locb
TakxKe
B
IpeBHEMpyCcKOM
H
B
WaTBINCKOM
A3bIKax.
BasiTulickoe
HasBaHHe
ma-
eTyXa
MpoHUKaO
B
NpHOasTHiicKo-paucKHe
A3bIKU,
Cp.
cHCK.
paimen
“nacTyx’
H
Ap.
B
AMTOBCKOM
H
JaTBIWICKOM
A3bIKaX
ynlo pe6asio cs
HasBaHHA
NacTyXa,
NpowcxoAAuMe
OT
JMTOBCK.
gany i‘nac H’,
JaTeuucK.
gani .
Jlanee
9TH
CAOBa
Hao
CBA3ATb
C
JHTOBCK.
gin i
‘ a e’,
Aa pmuicK.
dzi ,
pyccK.
2hamb
u
Ap.
:
B
aMTOBCKOM
H3bIKe
HaXOAHM
UeJbIi
pA
HasBaHHil,
MPOHCXOAALIHX
OT
COOTBETCTBYIOWMX
HagpaHHui
JOMalIHHX
2XHBOTHEIX,
cp.
a klini kas
‘kouenac’:
auTosek.
a kips
‘noways’,
a ini ikas
‘opuap’:
mTosck.
a is
‘opua’,
jéu ininkas
‘nac yx
Os Kon’:
anToBCK.
jdu is
‘sik,
Bon’,
ka isius
‘nac yx
Kopos’,
kd ininkas
:
am osck.
kd é
‘koposa’
4
jp.
Jlu osck.
a éid ius
‘opyap’
<
noabcK.
oweza z.
Jla puuck.
sépe is
‘opuap’
<
HemeuK.
Schéd e .
B
aMTOBCKOM
A3BIKe
HaXOAHM
HeCKOMbKO
Ha3BanHii
c apmie o
nac yxa.
Yame
Bce o
yno-
peOasio cs
Haspanus
keFdzius
u
skeFdzius
(c
No6anounnim
s,
cp.
anToscK.
k egzdé
‘nac ouKa’:
sk egidé,
ke e a
‘weiin iii
pe6en,’:
ske e d
u
np.).
Jan oe
HasBanue
c apilie o
Nac yxa
HMeeT
Ha @KHY!0
STHMOJIOPHIO:
OHO
CBASBIBACTCA
C
H.-€.
*Re dh-
‘ouepe b,
cToii;
c azo’.
B
apesxe-
IPYCCKOM
s3bIKe
CoXpaHHocb
coo
To o
Kopusa
Ké dan
(punu .
n.
eX.
4.)
‘spems’.
B
apesnoc-
TH
JaHHoe
COBO
B
3HAYeHHH
‘o epesb,
Joli’
NO-BHAHMOMY
YHOTpe6AMOcb
BO
BCeX
GanTHiicKUX
si3bikax.
O6
s om
cBuyeTe beTBye
paHck.
ke a
‘cnoli,
nnac ;
pa3,
OMAK
AbI’,
MO3aHMCTROBAH~
Hoe
H3
Oaa Hiickux
A3bIKoB.
JIuTOBCK.
keFdzius,
skeFdzius
NOBONbHO
YaCTO
BCTPeyaeTCA
B
PYCCKHX,
GenopycckHXx,
NombCKHX
NOKyMeHTAaX,
OTHOCAINAXcsA
K
JIHTBe.
Tlo
cpoei
cemanTuKe
ouenb
61M3KO
K
aHTOBCKOMy
ke dzius,
ske dzZius
CTOHT
H
JMTOBCK.
dieninis
‘c apumii
nac yx’
(:
an oBcK.
diend
‘jenn’).
Jlanuoe
naspanne
yno peOse ca
JHU
B
HeGOMbUIOM
palioHe
BOCTOUHO-THTOBCKHX
TOBOpOB.
WF
JIn opex.
iFsininkas
‘c apmuii
nac yx’:
amToBcK.
i sis
‘Bepx’.
B
Konue
XIX
Beka
AMTOBCKHIi
sspikone
s
H.
160uckue
(1860-1930)
ssem
s o
c opo
B
AMTepaTypHBHi
saBIK,
Tipu
japan
emy
HoBoe
3Ha enHe
—
“HayabHHK’.
Jlu osek.
bandilis
‘c apuimii
nac yx’,
ba idzius,
bandinis
:
nu osex.
banda
‘c ayo’.
B
anu puc uueckoli
au epa ype
yxe
co
apeméu
A.
BewuenOep epa
B
sHayenuH
nac yxa
BeTpeyae cs
AuTOBCK.
a klas.
Jlannoe
c10B0
B
TaKOM
3HaueHHH
JaeTCA
TAaKxKe
HB
STHMONOTH-
YeCKOM
CJOBape
JNTOBCKOTO
sAsbIkKa
OD.
Ppenkeas.
A.
Benuen6ep ep
caozo
a klas
B3an
3
pykonucn
Bpe kynaccko o
nepesoga
66am.
Ho,
kak
HaM
yJanOcb
BBISCHHTh,
B
JIMHTBACTH-
ueckyl0
JIn epa ypy
a klas
8
sHayenuu
‘nmac yx”
Nomad
no
He opasymenuio,
Kak
BHaHO
H3
HeMeuko o
H3AaHus
GHOaHH
1549
oa,
HeNpaBHAbHO
Oblla
AcTOAKOBaHA
(ppasa:
,,und
wie
ein
He d
on
hii en.
B
jannoi
pase
caozo
hii en
coo se c sye
HemeuKoMy
Hii de.
Caenosa-
Teabuo
u
Bpe kynacckoe
a klas
B
jannoli
cppase
yno peOase ca
He
B
3HaueHHH
‘NacTyx’,
a
B
3Ha eHHH
“3a oH’.
JIu osek.
pas p ius
‘“e apumi
nac yx’,
pulkaunSkas,
a
cxopee
Bce o
u
us O as
aBasoTcCH
3aHMCTBOBaHHAMH
H3
ClaBAHCKHX
ASbIKOB.
B
aUTOBCKOM
ABbIKe
HAXOAHM
H
PA
Ha3sBaHHii
CMeMMANbHbIX
MOMOMHUKOB
cTapule o
ma-
c yxa
—
paganikas,
paganas:
an owcK.
gany i
‘nac u’,
pa d ninkas,
pa a inis:
au oscK.
a y i
‘ aa s’,
pi mininkas:
au opcK.
pi mas
‘nepsuili’,
salini kas:
nu oscx.
Salis
‘c pana’.
Haspanua
xa esa.
B
Gan uiicknx
s3bikax
HaXOMM
JOBO/bHO
MHO O
Ha3BanHii
XJieBa
pa3-
HOTO
MpoucxoxK
JeHHs.
B
aWTOBCKOM
s3bIKe
HaHGonee
pacnpoc panenHoe
HasBanue
d as.
Tepponayanpuoe
3Ha-
4eHHe 9TOTO
cJoBa
‘o opoxKeHHoe
MecTo’.
B
TakoM
3Ha4eHHH
JaHHoe
cyOBO
BcTpeyaeTcA
B
ApeB-
Heli
AHTOBCKOH
MHCbMeHHOCTH,
a
TakKe
B
COBapAX
JHTOBCKOTO
A3bIKa
ObIBel
Boc ounoii
Tipyccun.
JIu osex.
d as
‘xes’:
au oscx.
é i
‘o opaxxupa s’.
C
aMTOBCK.
d as
Tlo-BusH-
MOMY
Hao
CBASbIBATb
H
Jp.-MIpycck.
coa is
( oa is).
JIn oscK.
gu bas
8
3HaueHnu
‘Xue’
ynoTpe6MeTCA
B
YACTH
BOCTOUHBIX
TOBOPOB
JHTOBCKOTO
saspika.
B
TakoM
3Ha eHHH
JHTOBCK.
gu bas
3aduKcupoBano
yxe
B
culoBape
K.
IIupsunaca
(u3-
Tanne
1629
.).
Boo6me
zanHoe
cnoBo
B
ToBOpaX
JHTOBCKOTO
ABEIKa
ABJIAeTCH
O“eHb MHOTOSHAa4-
HbIM
—
‘KOp3HHa,
leTenka’,
‘pepx
NoBo3sKH,
MeTeHHEIi
13
mpy ses’,
‘ica
(119
cKo a)’,
‘Ke -
Ka
QA
JOMallnHx
THU’,
‘ He3 o’,
‘KoHypa’,
‘oTAeabHaa
yacTb
x eBa
(18
opel,
nopocsi )’,
‘cko HbIi
ABop;
3a on’,
‘Ke Ka
19
3Bepeii’,
‘ocoObiii
BA
ybA,
NoKpEITO o
cosoMoil”
H
ap.
Tlponexox
enue
auToBcK.
gu bas
oKoNYaTeMbHO
He
BbIACHeHO.
Ham
KaxkeTCs,
UTO
JIA
BEISCHEHHA
MpOHCxOxK
NeHHA
ZTOTO
CjOBAa
HALO
pas paHHunTh
e o
sHauenns.
JIMTOBCK.
gu bas
‘xneB’,
yno-
Tpe61semoe
B
Boc ounoi
Jlu se,
sapase ca
HCKOHHEIM
OanTulicKHM
CJIOBOM,
a
gu bas
‘kop3una,
muleTenka’,
yno pe6asemoe
yame
Bce o
B
3anaquoi
JIuTBe,
a
TakxKe
Apy ue
c
gu bas
“KopsHHa,
le enKa’
TeCHO
CBASAHHEIe
3HAYeHHA
B
HTOBCKHM
ASLIK
MpOHHKWJH
H3
HeMeuKO O
s3bIKa.
JIa-
TRICK.
gu ba,
gu bs
B
3naueHuH
Xa eBa
He
ynoTpe6ase ca.
He
uckmO4eHa
BO3MOXKHOCTH,
UTO
B
aTbILICKHH
ASBIK
JaHHOe
CHIOBO
MoOMaO
H3
AHTOBCKOTO
A3bIKa.
JIn osck.
k i é
‘xnes’
yno peSase ca
B
cesepHol
ac u
JIu au.
Popma
kil s
IWHPOKO
yno-
TpeOAAeTCA
B
NaTBIICKOM
AsbIKe.
Bonpoc
MpowcxoxKAeHUA
STOTO
cOBa
OUeHD
cMOxKHBI.
CKO-
pee
Bce o
npas
1.
Sua3senHH,
Npenosa asuimi,
u o
nuToBCK.
kii é
MomeT
ObITh
3aHMCTBOBAHHEM
43
JlaTbIICKO O
a3biKa.
Ha
Taky10
BO3MOXKHOCTh
ykKa3biBaeT
H
Teo pa pHA
HTOBCKOTO
C.IoRa.
Boaee
ipesuas
dopma
aa biuicKo o
ka s
Mo a
Opi h
*kun -,
a
To na
9To
HasBanHe
X ieRa
Tlo
BCeli
BePOATHOCTH
MOXKHO
Obi/IO
Obl
CBAZATb
C
PyCcK.
Kym
‘yTou,
3ayTONOK;
BepuMHa
HH
KoHeI
iy-
Xo o
3ax0 la;
YON
KpecTbAHCKO!i
H36bI,
NPHABepHbI
y on’,
yKp.
Kym
‘y on,
cBuHOii
XneB’
H
Ip.
JIu oscK.
s aldas,
na emuck.
s allis,
Up.-mpycck.
s aldis
sasio ca
3auMcTBOBAaHHAMH
H3
HeMellKO O
A3biKa
(cp.
1K.-HeM.
s al/).
C
sTHMH
Ha3BaHMAMH
XueBa
9.
PpenKenb
cBagpiBal
H
anToBeKoe
%Kemaiic Koe
s alné,
s alnélé.
Ho
nam
KaxkeTca,
uTo
auTOBCK.
s alné,
s alnélé
nano
cBs-
S3bIBaTb
He
c
mHTOBCK.
s aldas,
ac
nnTORCK.
s ainé
“koniouma’,
s ainélé
(oTHOCHTeIbHO
(poHeTHKH
cp.
au osck,
kuinas
“knaua’:
au oscx.
kulnas
‘kasua’).
Hamme
Npe no ioxwKenHe
OcobeHHO
NO J-
TBEPKAIOT
TEKCTHI
MHTOBCKUX
HAPOAHBIX
MeceHb,
T e
ynoTpeOsenne
chopM
s alné
u
s a né
nou n
a6couoTHO
coBnasae .
JIn osex.
piiné
‘xnes’
yno pe6ise cs
B
HeGombuiol
yacTa
Boc ounoli
JIn ps .
B
Taxom
3na-
MeHHH
JaHHoe
cloBO
yxKe
BeTpeyaeTcs
B
cnoBape
K.
Iluppuzaca
(usnanue
1642
.).
JIu onck.
Diiné
yno peGase ca
Take
B
sHaueHHH
‘Hopa,
Nemepa;
nana Ka,
manam,
6yjKa’.
B
auToBcKHx
78
HUBeHTApAX,
HANMCaHHBIX
Ha
PYCCKOM,
MOALCKOM,
GeOpyCCKOM
ASbIKAaX,
HTOBCK.
punia
ale
Bce o
yno pe6Ase Tcs
B
3HaeHAM
‘MocTpoiika
Aus
KaTO O
xse6a,
ceHa,
conomp’.
B
no
106HbIx
3HaeHHAX
yMoOTpeOMAeTCH
H
NaTBIICK.
pine,
pinis.
Jla auuck.
piainis
HaxoMM
yxKe
B
C/IOBape
I.
Mauns ia
(1638
.).
[Iponcxoxk
zene
anHo o
CiOBa
OYeHb
HeACHOe.
Uac b
uccsie opa eneli
CuHTaIOT,
YTO
3TO
COBO
MO3aHMCTBOBAHO
GaTaMH
H3
CaBAHCKHX
ASBIKOB,
a
Apy ad
—
Ha060-
POT:
MpHAepxKHBaeTCA
MHEHHA,
YTO
B
CABAHCKME
ASKIKH
OHO
MOMaJO
H3
A3bIKOB
6as HiicKuXx.
Ham
Kaxke es,
¥TO
NocseHee
MHeHHe
ABAAeTCA
Gomee
NpaB
JON
A0GHLIM.
JIu opcK.
ndmas
»
3Hauennu
‘xen’
yno peOase ca
Ha
HeGombUOi
TeppHTopuH
B
cpeqHeli
uac n
Jln ep .
B
akom
sHaueHua
cioBo
némas
HaxojuM
HB
caosape
K.
[uppugaca
(usnanne
1642
.).
B
nogo6om
3HayeHHH
OHO
yoTpeOAAeTCH
TAKE
B
JMTOBCKUX
HHBeHTAapsAX,
HanlHcaH-
HLIX
Ha
MOJbCKOM,
GeslopyccKoM,
JaTHHCKoM
s3bIKaXx.
JlaTBICK.
nams
B
3HadeHHH
‘xaep’
He
yno peOase ea,
XOTA
HeKOTOpHIe
3Ha eHHA
9TOTO
COBa
OVeHE
OH3KH
S3HA eHHIO
“xaep’.
Tep-
BOHAaYaNbHOe
3HA eHHe
aTEIICKOTO
coBa
nams
—
‘NocTpoliKa,
B
KOTOpO!l
ObII0
coopy7xkeHHe
JA
OTONeHUS,
jin
BapKu’.
B
HacTOAIee
BpeMA
KAK
JHTOBCK.
ndmas,
TAK
M
MaTHILICK.
nams
Oosbile
BceTo
ynoTpeOsioTcA
B
3HayeHHM
‘ om’.
Jla simck.
la da s
B
snauennu
‘xnen’
yno pe6ase ca
B
3anaHoii
uac u
JlaTBun.
Tleppona-
yasbHoe
3Ha4eHHe
aaTEucK.
Ja da s,
au onck.
la da as
Oi.i0
“3a on’.
is
s o o
3HayeHHA
BOSHHK-
no
3Hauenne
‘xen’.
JIu osex.
Ja da as,
na eiucK.
laida s:
au osck.
léis i
‘nycTHTb,
MycKaTs’
aa picK.
la s .
JIu osek.
da ig is
3
snauenun
‘xJeB’
ynoTpeOiAeTCA
THU
B
HeOombuiol
yac u
cpeaueli
Jlu -
pl.
B
TaKOM
3HANCHHA
JaHHoOe
CORO
HAXO/IHM
H B
HEKOTOPHIX
aMATHUKAXIpeBHell
NHCbMeHHOCTH.
OcuosHoe
3Hauenwe
mH opcKo o
da ig is —
‘Kppilika,
NoKppimka;
Kppmua’.
M3
nocaeane o
3Ha-
ueHUa
BO3HHKsO
3HaueHHe
‘xen’.
JIuTOBCK.
da ig is:
amTOBCK.
de ig i
‘KpbiTb,
NOKpbiBaTb,
Ha-
KpbIBaTb’.
JIu osck.
kagin s
B
3Hayenun
‘Xwies’
ynoTpeOseTcaA
JHUIb
B
HeMHOTOuHCAeHHO
pynne
BOCTOUHBIX
ToBopoB.
B
3HayenHH
“xen”
JaHHOe
COBO
HaXOHM
y2Ke
B
COUHHEHHAX
M.
Jlayxun.
Jlu oscx.
kiigings
‘xnes’:
au osck.
kiigis
‘c o ;
KomHa’,
OTHOCHTeAbHO
CeMaHTHKH
CP.
J1aTbILICK.
gubenis
‘cenuoi
capaii,
nyua’:
na biucKk.
guba
‘Koma;
kyua’,
MuTOBCK.
gubad
“xomHa’.
JIm onck.
abd és
B
auauenun
‘xen’
y oTpeG seTcs
Ha
ONeHb
HEOOABUIOM
yyacTKe
cpe Heli
Jln pe .
Do
c40Bo
3a
MCTBOBAHO
U3
NMOIbCKOFO
ASHIKA,
Cp.
NObCK.
obo a.
Jla snuck.
klé s
‘xen’
yno peGase ca
B
BocTounoi
uac H
JIaTBuH.
Ono
BcTpeyae ca
yaKe
B
Apesneii
naTbIcKoi
NHcbMeHHOCTH.
B
waTBILICKHI
ASHIK
9TO
COBO
NPOHHKO
HS
CaBAHCKUX
s3bIKOB,
Cp.
pycck.
x2ee,
Genopycck.
xAey,
TloabeK.
chlew.
B
6aaTHiickHx
s3bIKaX
HaXOAHM
JOBOJIbHO
MHOTO
Ha3BaHHii
XJeBoB,
Npe HaSHa eHHbIX
AWA
OTACJbHEIX
COPTOB
2KHBOTHEIX.
JIu osek.
a klidé
‘kon oumns’,
a klinis,
a kliné,
a klininkas,
a klin kas,
a klin ké:
nw owcx,
a klys
‘nowayp’.
E
JIu osck.
s ainia
‘kouioums’,
s ajné,
s ainis,
s aininé
<
nloabex.
s ajnia;
au oBcK.
s onia
<
MOJbCK.
s ania.
JIu owck.
s ajé
‘kon1oums’
<
Hemenk.
S ew
“noac uKa,
cosoma’.
Jlu osck.
kaniusnia,
kaniuks é,
kani ikslé
nosawMcTBoBakO
W3
CMaBAHCKUX
ASLIKOB,
Cp.
6e-
JOPYCCK.
KAHIOWHA
A
Ap.
JIu onck.
kiaulidé
‘caunapuux’,
kiaulininkas,
kiaulindkas,
kiaulinis,
kiaulinys,
kiauliné,
kiqulinéius, kiaulingéia:
sm oscx.
kiaiilé
“canis.
Jiu osek.
migis
‘cpunapHnx’,
migélis,
cp.
m7ToBcK.
migis
‘no opuime’:
JHTOBCK.
miegd i
‘cna e’.
JIu osek.
s ind nykas
<
Oenopycck
céinapHix.
ZIp.-mpycck.
seweynis
‘cpuHapHuk’:;
2p.-lpycck.
swin ian
“CBHNDA’,
JaTbILICK.
si ens.
JIn oscx.
a idé
‘opuapus’,
a ini ikas,
a inSkas,
a ingké,
a iné,
a ikiné,
a ikinis,
a iké,
a i-
nycia:
NMTOBCK.
a is
‘oBia’.
JIu osck.
ka idé
‘xoposuux’,
ka ini ikas,
ka in kas,
ka iniiké,
ka inis,
ka injs:
a-
oscK.
kd é
‘Koposa’.
Haspanua
opyAMs,
caykame o
AIA
NOHyKaHHA
xXHBOTHEX,
B
Gaa niicKnx
A3bIKAX
HaXO/MM
OVeHD
MHO O
HasBaHHii
KHyTa,
MeTH,
Ha aiikn,
MHo ue
HasBaHHA
9THX
Opy-
79