sids
lie u iy
kalbos
a miy,
senyjy
aS y,
la iy,
p isy,
aip
pa
ki y
indoeu opie iy,
ypaé
sla y,
kalby
medZiagos
panaudojimas,
émimasis
s a is ikos
duomenimis
leido
au o iui
dél
daba inés
lie u iy
ki ia imo
sis emos
susida ymo,
daugelio
g a-
ma iniy
o my
kilmés
i
aidos
pasaky i
nauja,
labai
a gumen uo a
Zodi.
J.
Kazlaus-
ko
knyga
y a
eikSminga
ne
ik
lie u iy
kalbo y ai,
be
aip
pa
bal is ikai,
indoeu o-
peis ikai
i
apsk i ai
bend ajai
kalbo y ai.
K.
Mo kiinas
R.
Ecke ,
Bal is ische
S udien,
Be lin,
1971,
102
p.
Leipcigo
uni e si e o
p o eso ius
Raine is
Eke as
misu
espublikos
kalbi-
ninkams
y a
,,sa as
Zmogus“:
ne e ai
su
juo
susi inkame
i ai iose
kon e encijose,
pasi a imuose,
daznai
skai ome
idomius
jo
s aipsnius,
skelbiamus
iek
Vokie ijos
Demok a inés
Respublikos,
ick
Ta yby
Sajungos
(pi miausia,
Zinoma,
misy
es-
publikos),
ick
i
ki y
Saliy
leidiniuose,
jo
a da
ka as
nuo
ka o
andame
in o -
macijose
apie
VDR
bal is y
eikla,
g oZinés
lie u iy
li e a i os
e imus
i
okie iu
kalba
i
.
.
Neseniai
Leipcigo
Saksu
Moksly
akademija
sa o
p aneSimy
se ijoje
a ski a
kny-
ga
iSleido
Sio
kalbininko
s aipsniy
inkini,
pa adin a
,,Bal is ische
S udien“.
Tokios
knygos
iSleidimas
—
dZiugus
i ykis
jau
ien
dél
o,
kad
ai
pi moji
VDR
iSleis a
kny-
ga,
ski a
g ynai
bal is ikos
p oblemoms.
Ji
y a
a um
olimas
a ga sis
u
g aziu
Leipcigo
uni e si e o
i
apsk i ai
okie iy
bal is ikos
adiciju,
ku ias
izymieji
okie-
¢iu
mokslininkai
suki é
da
p aéjusiame
Sim me yje.
Siy
adiciju
pionie ius
Au-
gus as
Sleiche is
page biamas
specialiai
Siai
knygai
pa aSy oje
Zymaus
VDR
sla is o
Rudol o
FiSe io
p a a méje,
ku ioje,
be ki a ko,
p imenama,
kad
susidoméjimas
bal y
kalbomis
pas a uoju
me u
el
didéja.
P isiminus
A.
Sleiche j,
galima
kons a uo i
malonuy
ak a,
—
pe
kele ius
pas-
a uosius
me us
apie
§{
okieciy
kalbininka
—
,,kalbo y os
did y i*,
kaip
ji
kazka-
da
pa adino
F id ichas
Ku Sai is,
paskelb a
ypaé
daug
idomiy
da by
(J.
Dycés
(Die ze),
R.
FiSe io
i
k .).
R.
Eke o
knyga
aip
pa
p asideda
s aipsniu
apie
A.
Sleiche j
,,Zu
Augus
Schleiche s
‘Li auische
G amma ik’“
(p.
9—20).
S aipsnio
au o ius
aikliai
cha-
ak e izuoja
ga siaja
Sleiche io
g ama ika,
pa eikia
jdomia
ios
knygos
a si adimo
is o ija,
p imena
jos
eik8me
lie u iy
kalbos
y inéjimo
is o ijai,
misuy
li e a i i-
nés
kalbos
aidai
i
.
.
Sup an ama,
nu odoma
i
silpnosios
A.
Sleiche io
eikalo
ie os,
dél
ku iy
daugiausia
bu o
kal as
ne
au o ius,
be
ano
me o
ling is ikos
lygis.
Gal
ik
ienas
R.
Eke o
p iekai8 as
A.
Sleiche iui
upu i
pe
,,g ieZ as“.
S aips-
nio
au o ius
p imena
daugeliui
bal is y
jau,
u
bi ,
i
,,spa nuo u“
| apusi
A.
Slei-
che io
posaki,
jog
la iy
kalba
,,eine
in
Lau
und
G amma ik
jiinge e
Sp ache
(is ),
die
sich
zum
Li auischen
e wa
e hil
wie
das
I alienische
zum
La ein“
(plg.
p.
13).
Teisus
R.
Eke as,
eigdamas,
kad
uo
me u
la iy
kalba
da
nebu o
pakankamai
iS y iné a,
jog
ik
J.
Endzelyno
da bai
Sia
sp aga
uzpildé.
Ta iau
ne
i
po
J.
Endze-
*
Ame ikie iai
pe spausdino,
gal
bi ,
iena
pa iy
jdomiausiy
s aipsniy
apie
A.
Sleiche i,
kaip
Zmogy
i
mokslininka,
daugiau
kaip
p ie§
Sim me j
pa aSy a
jo
Zymiojo
mokinio
Johano
Smi-
o,
plg.
Po ai s
o
Linguis s,
A
Biog aphical
Sou ce
Book
o
he
His o y
o
Wes e n
Linguis-
ics,
1746—1963,
edi ed
by
Thomas
A.
Sebeok,
I,
Blooming on
and
London,
1967,
p.
374—395.
16*
243
lyno
da by,
mums
a odo,
aizdingas
A.
Sleiche io
posakis,
u in
gal oje
lie u iy
i
la iy
kalby
one ika
i
mo ologija,
nep a ado
sa o
ak ualumo.
Tiesa,
R.
Eke as,
ku is
kele a
me y
labai
in ensy iai
y inéja
indoeu opie iy,
ypaé
bal y
i
sla u,
kalby
he e oklizés
p oblemas,
linkes
he e oklizés
pédsaky
la iy
kalboje
as i
daugiau,
negu
lie u iy
kalboje.
Ta iau
kai
ku ie
R.
Eke o
pa yzdZiai
a odo
gana
j a ini.
Pa yzdziui,
Salia
lie .
sdulé,
la .
saiile,
sen
p .
saule,
jis
nu odo
la .
sduls
(Si
o ma,
jo
nuomone
bi y
/
kamieno
liekana).
Cia,
ma y ,
pe
daug
pasi-
iké a
Zodyny
ak ais.
S ai
la .
sduls
uz iksuo a
iena
ka a
J.
Endzelyno
i
E.
Hau-
zenbe gos
K.
Miilenbacho
Zodyno
papildymuose.
I
Gia
ji
pa eko
i§
L.
La ko sko
Skais os
a més
ap aSo*.
Viena
i8
bidingiausiy
Sios
a més
mo ologijos
ypa ybiy
y a
-é-kamieniy
daik a a dziy
endencija
pe ei i
j
-i-
kamieng.
Sioje
a méje
ie oje
apse,
upe
asime
apss,
ups
i
.
.2
Panagiu
biidu,
a odo,
Salia
la .
zeme,
lie .
Zemé,
sen.
p .
semmé
(,,Zeméje“)
a si ado
i
la .
zems.
Sup an ama,
okie
ak ai
negali
ody i
kokiy
no s
la iy
kalbos
mo ologijos
a chaiskumo
b uozy.
Visai
ki as
da-
lykas
y a
la iy
kalbos
leksika,
ku i
i§
ik ujy
iSlaikiusi
nemaza
Zilos
seno és
ak u,
iSnykusiy
lie u iy
kalboje.
S aipsnio
au o ius
gal
ne
isiSkai
ykusiai
pasi inko
A.
Sleiche io
pa eik a
balsiy
kai os
i
:
e
:
a
:
o
pa yzdi
(p.
15),
kadangi
lie .
mé ai
né a
sa as
Zodis,
0
sko-
linys
i
sla y
kalby.
I8 a dijan
A.
Sleiche io
p adé a
okisky
lie u iy
kalbos
ado éliy
adicija,
u
bi ,
eikéjo
nu ody i
i
A.
Seno
1929
m.
Heidelbe ge
iSleis a
,,Kleine
li au-
ische
Sp achleh e“.
S ambiame
s aipsnyje
,,Slawismen
mi
i-
S amm
im
Li auischen“
(p.
21—55)
pa eikiama
be
galo
k uopS i
mo ologiné
i
de i aciné
lie u iy
kalbos
i-kamieniy
sla izmy
analizé.
Cia
gal
ik
ienoje
ki oje
ie oje
abejoniy
kelia
p ie
lie u isky
Zo-
dziy
esan ios
paZymos
Li .
(=lie u iy
kalbos),
Li .
dial.
(= a miné),
Ali .
(=seno-
iné,
senyjy
as y).
Siuo
a eju,
u
ba ,
ge iau
bi y
bu e
iek
sla izmus
su
pazyma
Li .,
iek
i
sla izmus
su
pazyma
Li .
dial.
pa eik i
kaip
iena
g upe.
Be
o,
lie .
kii is,
la .
ki s
kazin
a
y a
ge manizmai?
A
ne
labiau
y a
imanomas
a ejis,
kad
j
lie u iy
kalba
Sis
Zodis
a éjo
i8
la iy
kalbos,
o
la .
kii s,
kaip
sa a
bal-
i8ka
Zodj,
bii y
galima
meégin i
sie i
su
a i inkamais
sla y
kalby
ZodzZiais.
Zinoma,
ka ego iSkai
eig i
ai
i gi
neimanoma.
S aipsnyje
,,Al p eussisch
b endeke mnen
und
seine
Teilen sp echungen
im
Sla-
wischen“
(p.
56—59)
an ajam
Sio
seno és
p isy
kalbos
Zodzio
komponen ui
pa-
eikiamos
seman inés
sla y
kalby
pa alelés
(plg.
sen.
sla .
é é o
,,is ios“,
slo én.
c e a a
,,néS ia“
i
k .).
[domu,
jog,
kaip
a i inkamame
p ie age
pas ebi
s aips-
nio
au o ius,
panaSiai
p isy
kalbos
Zodzio
kilme
mégino
aiSkin i
jau
i
F.
Neselma-
nas.
TaGiau
élesniuose
p isis ikos
eikaluose
i
§j
aiSkinima
nebu o
pakankamai
a siz elgiama.
A
Ypaé
idomus
pasku inis
knygos
s aipsnis
,,
Zu
He e oklisie
im
Bal ischen
und
Slawischen“
(p.
60—74),
ku iame
au o ius,
a odo,
labai
a gumen uo ai
ko oja
su
he e oklizés
eo ijos
skep ikais,
su asdamas
naujy
idomiy
he e oklizés
ak y
bal y
i
sla y
kalbose.
*
L.
La ko sks,
Skais as
izloksne,
,,Filologu
bied ibas
aks i“,
XV,
Riga,
1935,
p.
37.
*
L.
La ko sks,
en
pa ,
p.
38;
plg.
.
p.
M.
Rudzi e,
La ieSu
dialek ologija,
Riga,
1964,
p.
337-339.
.
244
Knygos
gale
pa eikiama
pla i
1948
—
1968
m.
Vokie ijos
Demok a inéje
Respub-
likoje
iSspausdin os,
aip
pa
Sios
Salies
mokslininky
paskelb os
ki y
k aS u
spaudoje
bal is ikos
bibliog a ija,
ku ioje
uZ iksuo a
249
pozicijos,
ski os
j ai ioms
bal y
kal-
bo y os,
lie u iy
i
la iy
li e a i os,
au osakos,
bal is ikos
is o ijos
p oblemoms.
Da
52
bibliog a inés
pozicijos
lie ia
luZiéény
(so by)
i
lie u iy
kul i inius
san y-
kius.
;
Sia
pla ia
bibliog a ija
ka u
su
p o eso ium
R.
Eke u
pa engé
ki as
nuoSi -
dus
miisy
bidiulis,
ak y us
lie u iy
kul i os
p opaguo ojas
VDR
dak a as F ido
Me Skas.
Kaip
pa ys
bibliog a ijos
au o iai
nu odo,
bi y
be
galo
sunku
iS
ka o
su-
da y i
isiskai
obula
bibliog a ija,
odél
jie
i
p aSo
sa o
skai y oju
pagalbos
jai
pa-
pildy i.
A siliepdami
j
$i
p aSyma,
nu odysime
po a
dalyku,
ku iuos,
u
bi ,
eiké-
y
i auk i
i
Sia
bibliog a ija,
ai:
Amb .
Jonynas,
De
Kamp
de
F onbaue n
gegen
die
Gu she scha
im
Spiegel
de
li auischen
Ma chen,
Schwanke
und
Schwankma chen,
,,Deu sches
Jah -
buch
ii
Volkskunde“,
Bd.
VII,
Be lin,
1961,
p.
205-214.
’
-K.
Ko sakas,
Be ich
ibe
die
Folklo e o schung
in
Li auen,
,,Deu sches
Jah buch
ii
Volkskunde“,
Bd.
VI,
T.
2,
Be lin,
1960,
p.
451—453.
Po a
ko ek ii os
mazmoZiy:
K.
Miilenbacho
i
J.
Endzelyno
Zodynas
y a
i8-
leis as
1923—
1932
m.,
o
J.
O embskio
lie u iy
kalbos
g ama ikos
e ias
omas
—
1956
m.
(Sis
omas
bu o
iSleis as
anks iau
uz
ki us
omus).
No é ysi,
kad
Sis
p o eso iaus
R.
Eke o
da bas
bii u
ne
ik ai
g azus
okie iy
bal is ikos
adicijy
a ga sis,
be
i
naujy
eikSmingy
Vokie ijos
Demok a inés
Res-
publikos
bal is ikos
y inéjimy
p adzZia.
R.
Eke as
$i
sa o
da ba
dedikuoja
bu usiam
mokslo
dieny
d augui
—
usy
kalbininkui
V.
M.
Ilié-S i yéiui,
uo
a si
da
ka a
p imindamas,
kad
i
bal is ika
skaudZiai
palie é
agiska
Sio
mokslininko
mi is.
A,
Sabaliauskas
Jlin sic s inasa
eo padia
i
pynoyxa
Genapyckix
asopax,
Mincx,
1968
{Izoglosy
in e p e acija],
318
p.;
Jlin sic pmnas
eo padia
i
pynoyKa
Genapyckix
apopak,
MincKx,
1969
[80
ling is iniy
Zemélapiy]*
Bal a usiy
ling is iné
geog a ija
oli
y a
paZengusi
j
p ieki
i
sa o
da bo
uzmo-
jais
bei
e inga
p odukcija
ge okai
p alenkusi
ki as
Ta yby
Sajungos
espublikas,
di ban ias
analogiska
a miy
y inéjimo
da ba.
Didelis
Sios
s i ies
mokslinis
laiméji-
mas
bu o
pi masis
monumen alus
au o iy
kolek y o
pa eng as
i
1963
m.
iSleis-
as
,,Dialek ologinis
bal a usiy
kalbos
a lasas“
(bianexTana iunpi
a aac
6enapyc-
Kali
MOBbI),
ku io
338
Zemélapiuose
(didesné
jy
dalis
spal o a)
i
jy
komen a-
uose
a spindé os
biidingiausios
bal a usiy
a miy
one ikos
i
mo ologijos
ypa ybés,
sin aksinés
kons ukcijos,
a ski u
azeologizmy
i
a minés
lek-
sikos
j ai o é
bei
papli imas.
Remdamiesi
Siuo
[a lasu,
bal a usiy
dialek olo-
*
Suda é
au o iy
kolek y as:
TSRS
MA
na ys-ko esponden as
R.
A aneso as,
ilol.
m.
kand,
A.
A aSonka a,
ilol.
m.
d .
M.
Bi ila,
ilol.
m.
d .
N.
Vai o i ,
ilol.
m.
d .
A.
G ucas,
j.
m.
b.
I.
Ka aléiuk,
ilol.
m.
kand.
A.
K i ickis,
BTSR
MA
na ys-ko esponden as
ilol.
m.
d .
J.
Macke i ,
ilol.
m.
kand.
J.
Ramano ié,
j.
m.
b.
A.
Cabe uk.
Redaga o
TSRS
MA
na ys-ko-
esponden as
R.
A yaneso as,
BTSR
MA
akademikas
K.
As acho i ius
(K api a),
ilol.
m.
d -
J.
Macke ié.
245