2:0.)
2.2.3).
Bo
0
RM
OS
PR
AE
OVA
RAT
OFS
8
NYA
Lael):
BiF
OU
VAOus
T
SRS
M:'O
Ks
LY
AKADEMIJSA
RECENZIJOS
K.
Myc eiixuc,
Conoc asu eabHaa
mMoposo ua
pyccko o
H
AKTOB-
cko o
s3bIKOB,
BupHioc,
1972,
288
p.
Tai
pi mas
usy
i
lie u iy
kalby
mo ologijos
g e inimas.
Jo
esme
suda o
mo -
ologiniy
ka ego ijy
bei
o my
unkciona imo
abiejose
kalbose
a skleidimas,
ski -
ingy
abiejy
kalby
p iemoniy,
u inciy
as
pa ias
g ama ines
eikSmes
i
apa iu
o my,
u in iy
ski ingas
eikSmes,
analizé.
Da bas
pa aSy as
emian is
gausia
ak ine
medZiaga,
sukaup a
au o iaus
i$
p ak ikos
pe
ilgus
jo
pedagoginio
da -
bo
me us.
Didelé
ilius acinés
medZiagos
i
g e inamyjy
ak y
dalis
su ink a
i8
u-
sy
i
lie u iy
kalby
g oZinés
li e a i os,
aiskinamujy
i
d ikalbiy
Zodyny.
Taip
pa
pasinaudo a
au o iaus
i
anks esniais
g ama inés
s uk i os
y inéjimais.
Be
usy
i
lie u iy
kalby
daba iniy
mo ologiniu
sanda y
g e inimy,
Gia
lie iami
i
a ski i
y
kalby
is o ijos,
i§
dalies
i
dialek ologijos
klausimai.
Knyga
ski iama
usy
kalbos
i
li e a i os,
lie u iy
kalbos
i
li e a i os
i
Zu na-
lis ikos
specialybiy
s uden ams
kaip
mokymo
p iemoné.
Ja
aip
pa
galés
naudo is
u-
su
kalbos
i
li e a i os
dés y ojai,
moky ojai,
usy
kalbos
ado éliy
mokykloms
lie u iy
dés omaja
kalba
suda y ojai
i
k .
Da bas
susideda
iS
ienuolikos
pag indiniy
sky iy
i
ke u iy
smulkesniu
sky eliu,
ski y
p a a mei,
j adui
i
ki iems
bend esnio
pobidzio
klausimams.
Jo
gale
pa ei-
kiamos
glaus os
i8 ados
i
panaudo os
li e a ii os
sq aSas
(28
pozicijos).
Knygoje
apZ elgiamos
isos
kai omos
i
nekai omos
sa a ankiSkos
kalbos
dalys,
nuS ie iama
jy
o my
a osena.
Nei
a daZodziy,
nei
eiksmaZodziy
da yba
knygoje
nelie iama.
Cia
gana
ge ai
a skleidZiama
abiejy
kalby
o mu
i
jy
eikSmiy
bei
a ojimo
j ai a imai,
pa odomi
y
kalby
ski umai
i
bend ybés.
Au o ius
ikelia
nemazZa
a ejy,
kai
ienos
kalbos
o ma
negali
bi i
pakei iama
a i inkama
ki os
kalbos
o ma,
o
y a
eikalinga
pla esnio
paaiSkinimo,
ka ais
i
iso
sakinio.
Bene
pa s
didZiausias
au o iaus
nuopelnas,
kad
usy
i
lie u iy
kalby
mo olo-
giniy
sis emu
lyginima
didZiaja
dalimi
jis
y a
suki es
pa s.
Siuo
klausimu
li e a i os,
ku i
au o iaus
y a
gana
k uopS iai
sulasio a,
palygin i
isai
nedaug.
Taigi
K.
Mus-
o iginalus.
|
kai
ku iuos
kalbos
dalykus
(sakysim,
j
lie u iy
kalbos
be a dés
giminés.
bid a dzius,
iS ik ukus,
eikslo
ka ego ija
i
k .)
cia
au o ius
Z elgia
naujai,
i
pa eiSkia
sa o
nuomone.
Da be
palygin i
iSsamiai
g e inamos
isos
kalbos
dalys,
agiau
bene
pla iausiai
a skleis a
u ingiausia
bei
sudé ingiausia
abiejy
kalby
dalis
—
eiksmaZodis.
G e indamas
abiejy
kalby
skaigiaus
ka ego ija,
au o ius
iSkelia
(p.
41)
eik’minga
usy
kalbos
mo ologijos
speci inj
b uoZa,
s a by
besimokan iems
usiskai,
jog
dau-
giskai os
o mos
usy
kalboje
niekada
giminés
nepa odo.
Besimokan is.
lie u iy
ae
315
kalbos,
&ia
aip
pa
suzZinos,
jog
lie u iy
kalba
ick
ienaskai os,
ick
i
daugiskai os
pa adigmoje
giminés
ka ego ija
aiSkiai
ski ia.
Bad a dziy
sky iuje
(p.
61—63)
pa-
lygin i
sékmingai
g e inami
iek
kai ybiniai,
iek
i
sin aksiniai
ski umai
a p
usyu
kalbos
pilnyjy
i
nepilnyjy
bid a dziy
i8
ienos
pusés
i
lie u iy
kalbos
pap as yjy
i
j a dZiuo iniy
i$
an osios.
Cia
(p.
67)
aki aizdZiai
ikeliami
esminiai
usy
i
lie-
u iy
kalby
aukS esniojo
bid a d7iy
laipsnio
o my
ski umai.
Rusy
kalboje
auks-
esniojo
laipsnio
o mos
nekai omos,
lie u iy
kalboje
kai omos;
aip
pa
jos
gali
bi i
pap as os
i
j a dziuo inés.
Knygoje
pa odoma
(p.
65),
kad
usy
kalboje
isiskai
i8-
nyks a
ski umas
a p
pilnyjy
i
nepilnyjy
o mu,
uo
a pu
kai
lie u iy
kalboje
pap as osios
i
i a dZiuo inés
o mos
aiskiai
ski iasi
sa o
a osena.
Au o ius
pa odo,
kad
lie u iy
kalbos
eiksmaZodiziai
u i
daug
eiksmo
eiSki-
mo
bidu,
ku iy
iksliy
a i ikmeny
usy
kalboje
né a
(138).
No s
ecenzuojamajame
da be
gana
isamiai
g e inama
usy
i
lie u iy
kalby
mo ologiniy
o my
bei
ka ego ijy
eik’mé
i
a ojimas,
aéiau
Gia
pasi aiko
i
akumu:
am
ik y
ne ikslumu,
nelygumy,
ienas
ki as
ak inis
apsi ikimas.
Bene
maiiausiai
naudos,
misy
nuomone,
knygos
skai y ojas
pa i s
kone
kiek-
ieno
sky iaus
p adZioje
adgs
palygin i
p obégomis
pa eikiamus
is o inius
duome-
nis
apie
ienq
a
ki a
kalbos
dalj
a
ka ego ija.
Sakysim,
ai’kinan
usy
kalboje
eikslo
ka ego ija
(p.
125
- .),
pla iai
kalbama
apie
o
eikslo
susi o ma imo
is-
o ija,
p adedan
senaja
usu
kalba.
Tadiau
oji
is o ija
iS
esmés
paim a
i$
jau
esa-
mos
li e a i os
i
mazZai
epasi a nauja
usy
bei
lie u iy
eiksly
g e inimui.
Lie-
u iy
kalbos
eikslo
ka ego ijos
analizé
i
iso
kiek
SykS oka
i
agmen iSka.
Kalban
apie
lie u iy
kalbos
eiksly
da ybos
bidus,
epasakoma,
JOS:
5,---
c opooGpasoBaTembHBle
cpeycTBa
B
CHcTeMwe
auToscKo o
ia oa
no
cBoemy
(i8-
e in a
misy)
HCNOABSYIOTCA
118
BUAOBO O
po HBonocTaBjieHHA
a osi0B**
(p.
129).
Ka ais
susida o
jispidis,
kad
lie u iy
kalbos
eikslo
ka ego ija
Gia
kiek
p i empia-
ma
p ie
usu:
neis ySkinama,
kad
didesné
lie u iy
kalbos
eiksmaZodZiy
dalis
iena eiksliai,
kad
eikslo
a z ilgiu
lie u iy
kalbos
eiksmaZodziai
nesuda o
lygiai
okiy
pa
po y,
kokios
y a
bidingos
usy
kalbos
eiksmaZodziams,
kad
lie u iy
kalbos
eigos
eikslo
eiksmazodziai
nuo
i ykio
eikslo
eiksmazodziy
daZniau-
siai
ski iami
ne
pagal
mo ologines
y
eiksmazodziy
o mas,
o
pagal
jy
eiskiamo
eiksmo
pobidi,
eiksmo
ukme,
eiga,
ibo uma
i
pan.
G e inimams
nedaug
ka
eduoda
i
sky elis
,
Bad a dziy
kilmé“
(p.
58-61),
ku
daugiausia
ka ojami
specialiy
da by
eiginiai
apie
galima
bid a dzio
kilme
i§
daik a a dzio.
Rusy
i
lie u iy
kalby
be a dés
giminés
bid a dziy
g e inimui
maZai
ka
duoda
bisenos
ka ego ijos
sky elis
(p.
241-249),
ku iame
pas a ieji
nag inéjami,
nes
&ia
isai
nesp endZiama,
kuo
usy
kalbos
be a dés
giminés
biid a dziai
ski iasi
i
kaip
su ampa
su
lie u iy
kalbos
be a dés
giminés
bid a dZiais.
Kai
ku ie
knygos
eiginiai
apie
lie u iy
kalba
nea i inka
ik o és
i
y a
ko e-
guo ini.
P.
63
i inama,
jog
,
Tlpoc hle
npHsa aTesIbHbIe
AHTOBCKO O
ASbIKA
H3-
meHsio ca
10 Me
HOMY
(iS e in a
masy);
u é y
ba i
—
mec oumenomy
Tuny..“
P.
42
Klaidingai
eigiama,
kad
,,Bo
ncex
yeTbIpex
THNAX
cknoneHua
(Kpome
nepBo o)
B
TBOPHTeIbHOM
Mayexke
MHOXKeCTBEHHOTO
HCA
Bce
C10Ba
OKAHUMBAaIOTCH
Ha
-mis,
cp.:
ankomis
—
pykaMH,
akimis
—
ia3aMmu,
siinumis
—
CbIHOBbAMH,;
sese imis
—
cec pamu,
akmenimis
—
KaMHAMH
H
Ap.,
a
po
onpeyenne cAh
lO
KOHEUHbIM
3ByKaM
OCHOBBI~
(iS e in a.
misy).
i
i
p iebalsinio
+kamieno
zodziams
316
pas a oji
aisyklé
ne inka,
nes
Siu
kamieny
abiejy
giminiy
o mos
u i
a
pa i
ka-
miengalio
balsi,
pyz.:
agimis
i
pi imis,
piemenimis
ix
duk e imis.
P.
71
isy
auks-
Giausiojo
laipsnio
o mu
g e inimams
pa eikiami
lie u iy
kalboje
isai
ne a ojami
junginiai
pa s
laimingas,
pa s
linksmas,
pa s
g azus,
pa s
jdomus.
Ta p
kokybiniy
bad a dziy,
ne u inéiy
laipsniy
o mu,
minimi
bid a dziai
plikas,
ku cias
i
k .
(p.
66):
Ta iau
plikas
eik8mé
anicpiii
gali
bi i
laipsniuojamas,
nes
ienas
asmuo
os
ypa ybés
gali
u é i
daugiau,
ki as
maziau.
Lie u iy
kalboje
laipsniuojamas
i
ku éias.
P,
67
pa eikiama
lie u iy
kalbai
ik ai
nebiidinga
pa a dés
o ma
su
bad a dziy
aukS iausiojo
laipsnio
p iesaga,
p z.,
Zeb iiniausias
ie oj
Zeb iiinas,
labai
a si ik inai
pasi aikiusi
(g ei iausia
aSy ojo
i$moné)
os
ka a
iename
g o-
Zinés
li e a i os
ki inyje.
Ta¢iau
i8
Sio
ak o
au o ius
da o
isai
nepama uo a,
oli
siekian ia
is ada,
esa
,,JlanHoe
aBnenne,
10-BHAUMOMY,
cule yeT
CHHTATh
elle
OuHM
(bakTOM,
CBHAeTEMbCTBYIOMLHM
O
TOM,
YTO
HMeHa
[IpiJia aTesbHbIe
H
HMeHa
CYMeCTRHTENbHBIE
BOCXOLAT
K
ojHoii
HepaculeHeHHOl
KaTe opHH
HMeHH,
cyulecT-
BOBaBIUel
B
MasIeKOM
Mpoliom''.
G e indamas
usu
i
lie u iy
kalby
ba yjy
laiky
o mas
(
p.
141—148),
au o-
ius
eisingai
akcen uoja
lie u iy
kalbos
bi ajj
daZninj
laika,
p ipazindamas
ji
speci ine
ik
ienos
lie u iu
kalbos
ypa ybe
(p.
141).
Sio
laiko
speci ika
ba y
da
ge iau
iS ySkin a,
jei
knygoje
bi y
pasaky a,
kad
jo
o mos
bidingos
ick
ka i-
niams,
iek
i
ka o iniams
eiksmazodziams
bei
daly iams,
p z.:
asy i
—
a-
Syda o
—
akyda es;
asiné i
—
asinéda o
—
asinéda es.
Tai,
galimas
daik as,
bii u
padéje
sp es i
au o iui,
a
inka
lie u iy
kalbos
ka iniy
eiksmazodziy
bi aji
dazninj
laika
lygin i
su
usy
kalbos
ka o iniy
eiksmaZodZiu
bi uoju
laiku,
p z.:
asyda au
—
nucoleaa,
pe asyda au
—
nepenucoiea
(p.
141).
Visi
Zodynai_
eiks-
mazodzius
nucoieamb,
nepenuceieame
jlie u iy
kalba
e ia
ka o iniais
asiné i,
pe -
asiné i.
Taigi
nucoieaa,
nepenucoléa
e s ini
asinéjau,
pe asinéjau,
0
akyda au,
pe asyda au
—
gal
bi ,
kons ukcija
su
p ie eiksmiu
acmo,
p z.:
asiau
—
nu-
caa,
asyda au
—
“acmo
nucaa,
asinéjau
—
nucolean,
axinéda au
—
wacmo
nu-
coeaa,
skai es
—
umaeuuil,
skai yda es
—
“acmo
aumaeuiu i,
skai inéjes
—
4u-
mo easuui ,
skai inéda es
—
4acmo
4umoleacuu
(plg.
skai yda es,
skai inéjes
i
skai-
inéda es)
i
pan.
Taip
elgian is,
galimas
daik as,
ba y
labiau
i& ySkin os
bi ojo
dazninio
laiko
unkeijos,
neasocijuojan
jy su
ka o iniais
usy
kalbos
eiksma-
Zodziais.
Be
o,
knygoje
eiké y
pa ody i
esan i
eik’minj
ski umg
a p
okiy
lie u i8ky
po u,
kaip
degé
( opes)
i
degda o
(uac o
ope).
Daba
knygoje
Sios
d i
ski ingos
o mos
e iamos
uo
pa iu
Zodziu
2opea
(p.
145).
Ba asis
dazZninis
kiek ienos
eiksmazodziy
g upés
laikas
Siuo
a eju
egali
bi i
g e inamas
ik
su
os
pa ios
g upés
eiksmazodziu
bi uoju
ka iniu
laiku
(p z.:
asyda au:
asiau;
axinéda au:
aSinéjau;
aXyda es:
ases;
asxinéda es:
aSi-
néjes),
o
ski ingy
g upiy
eiksmazodziy
ski ingy
laiky
g e inimas,
misy
nuomone,
a gu
a
galé y
bi i
sékmingas
(plg.
asyda au
i
nucoieaa
=
asinéjau,
pe aSyda-
au
i
nepenucoieaa
=pe asinéjau,
a iau
juk
agyda au
i
asinéjau
a ba
pe asy-
da au
i
pe asinéjau
ai
né a
as
pa s).
Kad
i8
ik yju
ski ingy
g upiy
eiksmazo-
dZiy
ski ingy
laiky
g e inimas
né a
aisingas,
a sispindi
i
knygoje.
S ai
skai ome:
,,Cnoco6
nopTopsemocTH
jelicTBHA
B
PYCCKOM
S3bIKE
MOXKHO
Ha3BaTb
paMMa-
THYeCKHM
H
aOcomoTHHIM.
[paMMaTH¥ecKHM
OH
ABARETCA
noTomy,
4TO
op aHH-
wecKH
CBAgaH
¢
KaTe opHeli
BHAA...
AGcom0THEIM...
NOTOMY,
4YTO
MpOXOAHT
4e-
pes Bee
la o/ibHbie
cbopm i...¢
I :
,,
Hapaay
¢
9THM
OT
Kak
20 O
aa oja
JIHMTOB-
317
-CKOFO
Si3bIKa
MOXxKHO
OOpasona Th
oco6yio
(popmMy
Mpouleqwe o
MHO OKpaTHo o
BpemMeHH,
KOTOPasd
MpoTHBONOCTABAAeTCA
NpomleAMeMy
OAHOKPAaTHOMy
(p.
147)**.
Taigi,
iena
is ada
eina
sau,
an oji
—
sau.
Jos abi
a ski ai
paémus
eisingos,
be
a pusa yje
neg e in os
i
nep ieSpas a y inos.
Pi moji
is ada,
be
o,
isiSkai
inka
i
lie u iy
kalbos
ka o iniams
eiksmaZodziams,
ku iy
eiksmo
ka ojimasis
aip
pa
y a
g ama iSkas
i
absoliu us.
Kalbédamas
apie
lie u iy
kalbos bi ojo
ka inio
i
daZninio
laiko
o my
ski umus,
au o ius
apsi inka
i indamas,
jog,,...
pasHHila
M@xK
Ty
HHMH
B
HaJ H4HH
cydxbaxca-day-
B
npowe
gue
mHo oKpaTHoM™
(144
g.
i$na8a).
18
ik yuju
siy
o my
ski umas
ne
ien
ik
p iesaga
-da -;
jos
abi
pada y os
i
ski ingy
o my:
bi a-
sis
dadninis
i8
bend a ies
—
asy- i
:
aXy-da o,
0
bi ojo
ka inio
laiko
o ma
y a
sa a ankiSka,
iena
i§
iju
pag indiniy
lie u iy
kalbos
eiksmazodzio
o my-
Nea sa gus
eiginys
i
p.
203,
skamban is
aip:
,,BniqensioTcs
B
9TOM
OTHOLIE-
HHH
TIpHyacTHA,
OOpasoBaHHBle
OT
ia o1OB
BTOpo o
cnpswXKeHHA
HaCTO
AMULET
O
BpeMeHH
(i8 e in a
masy).
Onn
n eioT
ocoGniii
bopman :
mylis
(mo6sauui )
1
myle-
sigs,
cp.:
asqs
(numyuuni )
u
asysiqs“.
I8
ci a os
a odo,
jog
i
daly io
bisimojo
laiko
o ma
mylésiqs
y a
suda y a
i§
esamojo
laiko.
Nag inédamas
lie u iy
i a dZiuo iniy
bid a dziy
o ma,
au o ius
pe
daug
ka ego iskai
eigia,
kad
,,B
paye
naqeKHiIx
opm
mpocToe
mpHia aTeBHOe
MeCTOHMeHHe
BEICTYMaIoT
KaK
CaMOCTOATeMBHEIE
chopM i
(p.
63)“.
O
i8
ik yju
i a -
diiuo iniai
bid a diiai
y a
j
iena
o ma
suauge
speci iniai
da iniai
su
d igubomis
galinémis,
ku iy
j a dinés
jis,
ji
o mos
daba
y a
panaiios
j
ia,
io
kamieny
gal-
nes}.
102
puslapio
iSnaSoje
nea sa giai
eigiama,
kad
»Hapady
¢
sacTBIBWIHMA
(popMaMH
poAHTeNbHOTO
HayexKa
mano,
a o,
sa o
B
PEAKUX
CyYaAX
BO3MO?KHO
yno pe6eHne
u
Apy ux
dopa.
Hanp.:
is
kazku
a iuoda o
su
Zmonémis,
daz-
niausiai
ne
sa ais
eikalais...“
18
ci a os
ka ais
gali
susida y i
klaidingas
jspi-
dis,
kad
j a dis
sa ais
ne
linksniuojamo
i a dZio
sa as,
0
nekai omo
j a dzZio
sa o
linksnis.
Juk
lie u iu
kalba
u i
d ejopus
y
pa iy
Sakny
sa ybinius
j a -
diius
—
nekai omus
mano,
a o,
sa o
i
kai omus
manas,
a as,
sa as.
Be
o,
ne-
kai omy
i a dZiy
mano,
a o,
sa o
o ma
aiSkiai
ski iasi
nuo
kai omyjy
manas
a as,
sa as
Vienaskai os
kilmininko
o mos
Saknies
sa o
balsio
kiekybe
i
p ie-
gaide
—
mano,
a o,
sa o
i
mano,
a o,
sa o
(plg.
manojo,
d ojo,
sG ojo).
Apsi-
inka
au o ius
ia
pa
eigdamas,
kad
,,Ko ga
K
MeCTOHMEHHIO
sa as
—
cao
NpHcoeAMHAeTCA
OTPHUATebHaA
YACTHUA
ne-,
OHO
NonyYaeT
SHaYeHHe
NipHula a-
TeMbHO O
H,
KaK
npapuno,
ue
ynoTpe6asxe ca
(iS e in a
misy)
B
posHTesb-
HOM
nagexe.
IS
ik ujy,
bid a dzio
eikime
iga es
i a dis
nesa as
lie u iy
kal-
boje
u i
ne
ik
kilmininko
linksnj,
be
pla iai
a ojama
i
isa
jo
y i8kos
i
mo e iskos
giminés
ienaskai os
i
daugiskai os
pa adigma*.
Au o ius
nelinkes
p ipaZin i
(p.
63)
lie u iy
kalbos
g ama ikose
su a inai
iSski-
iamo
isu
auk&¢iausio
bid a dziy
laipsnio,
ku is,
bidamas
sus ip in as
aukS iau-
sias
laipsnis,
i8
ik yjy
odo
pa i
didZiausiq
daik o
ypa ybés
kiekj
i
iSski ia
paZy-
mé q
daik a
iS
ki y.
Lie u iy
kalbos
kuopiniai
i
dauginiai
skai a dZiai,
nei8 ySkinus
ski ingos
jy
eikimés,
be
jokiy
aiSkinimy
i
iSlygy
knygoje
di b inai
suplak i
j
ienq
i
usy
1
Pig,
Lie uyiy
kalbos
g ama ika,
I,
Vilnius,
1965,
p.
493.
2
Z .
en
pa ,
p.
675-676.
318
kalbos
pa yzdziu
pa adin i
bend u
coOupaTembHbie
YHCTHTeNbHIe
a du
(p.
89),
Toks
skai a dZiy
g e inimas
nieko
neduoda
i ,
masy
sup a imu,
mokslo
da be
y a
nepa eisinamas.
Daik a a dZius
aka ais,
nak imis,
aka e,
lauke
(p.
237)
i
daik a a dinius
junginius
du
ka us,
du
sykius,
Seis
ka us,
Sesis
sykius
(p.
239)
au o ius
p iski ia
p ie eiksmiams,
no s
lie u iy
kalboje
okios
unkcijos
jy
né
ienas
nea lieka.
G e inimui
knygoje
ne
isada
pa enkami
inkami
lie u iy
kalbos
pa yzdziai.
P.
42
au o ius,
no édamas
pa ody i,
kad
usy
i
lie u iy
kalbose
ki io
ie a
ka -
ais gali
bi i
ski iamasis
daik a a dzio
skai iaus
poZymis,
g e a
usi8ky
pa yzdziu
6aa,
6daa,...,
Ga ,
6ande...,
ku
ienaskai os
o mos
u i
ki i
Saknyje,
dau-
giskai os
—
galiinéje,
pa eikia
ZodZio
langas
pa adigma,
ku ios
daugiskai os
gali-
ninkas
Siai
aisyklei
p ieS a auja.
Dél
o
au o ius
ia
pa
da o
klaidinan ia
i’ ada,
kad
,,...9TO
ABIeHHe
He
HMeeT
MOCeAOBATeAbHOFO
xapak epa‘.
Jei
Siam
g e inimui
bi y
pa ink as
ne
III,
0
IV
ki éiuo és
Zodis,
sakysim
/aukas,
g e inimas
bi y
ne-
kliu es,
nes
Sio
ZodZio
isos
daugiskai os
o mos
u i
ki i
galiinéje.
Knygoje
pasi aiko
lie u iu
kalbos
dalyky,
nuS ies y
ne isapusiSkai.
P.
65
ei-
giama,
kad
lie u iy
kalbos
i a dZiuo iniai
bid a diiai
a ojami,
kak
mpaBHso,
TobKO
(i8 e in a
misy)
,,B
po lH
onpenenenua“,
a iau
lic u iy
kalbos
g ama ika
nu odo
a ejy,
ku
jie
eina
i
a iniu®.
Ka ais
knygoje
pe
menkai
pa odomi
i
pe
silpnai
iSanalizuojami
g e i-
namy
kalbos
daliy
mo ologiniai
ski umai.
Lie u iy
kalba,
pa yzdziui,
ski ingai
nuo
usy
kalbos,
u i
isai
sa a ankigka
i
gana
gausiqa
kalbos
dalj
i8 ik uka.
Is ik ukai
suda omi
su
i ai iomis
da ybos
p iemonémis
(p iesagomis,
Saknies
balsiy
kai a,
p ieSdéliais
i
k .),
dél
ko
ka ais
kin a
i
iS ik uko
eik&me
(plg.
iks
ix
yks ,
kibyks
ix
pakibyks ).
Ty
dalyky
Siame
da be
ne andame.
Au o ius
iS ik ukus
knygoje
p isky é
p ie
eiksmazodZiy
isai
nemo y uodamas:
,sHam
npe c apase ca,
TO
C/iOBa
THIA
poks ,
HecMOTpA
Ha
HX
MIpoHcxoxAeHHe,
MO?KHO
HagBaTb
YCe eHHBIMH
ia ouaMui
(p.
197)“.
Su
okiu
lie u iy
kalbos
i8 ik uky
ak a-
imu
bal is ai
a gu
a
gali
su ik i.
Is ik uka
pap as iausiai
bu o
galima
g e in i
su
usy
kalbos
a i ikmenimis
( iesa,
negausiais)
i
nep isky us
jo
p ie
eiksmazo-
diio.
P ieSingai,
iSsky us
ji
kaip
a ski a
kalbos
dali,
ge iau
bu o
galima
pa ody i
jo
speci ika
bei
u inguma
lie u iy
kalboje.
IS
ki os
pusés
a gu
a
pa eisinama
lie u iy
kalboje
au o iaus
i8ski a
sa a-
anki8ka
kalbos
dalis
—
basenos
ka ego ija,
ku iai
p iski iami
isi
be a dés
gimi-
nés
biid a dziai
i
da
kai
ku ie
ki i
a ski i
ZodZiai
(géda,
laikas,
kanéia...).
Juk
sa o
a pe
Sie
ZodZiai
nesuda o
ieningos
sis emos
i
puikiausiai
p i ampa
p ie
ski -
ingy
kalbos
daliy:
ieni
jy
gali
bi i
linksniuojami,
kai omi
skai iais,
u i
giminés
ka ego ija,
ki i
y a
laipsniuojami.
NeZii in
j
ai,
knygoje
ne
nag inéjamos
mo -
ologinés
Sios
ka ego ijos
ypa ybés
(p.
243-246),
seman inés
jos
ZodZiy
g upés
(p.
246),
sin aksiné
jos
unkcija
(p.
246
—249)
i
da gi
pa eikiamas
be a dés
giminés
bad a dziy
i imo
bisenos
ka ego ija
bidas
(p.
242—243):
,,...1peAMeT
(aB-
sisiouwulica
HOCHTeIeM
Kako o-TO
Ka iecTBa)
>
OTBNIEYEHHOe
KAyeCTBO
(KOTOpoe
TIpHNUcbIBaeTCA
TIpeAMeTy)
—
COCTOAHHE
(KoTOpoe
MbICAHTCH
B
HECBASH
C
KaKHM
an6o
mpegme om)“.
Ta iau
isa
ai
moksliskai
nea gumen uojama,
o
bend u
o -
maliy
poZymiy
iSski i
bisenos
ka ego ijai
né a.
Todél,
misy
nuomone,
ben
lie u-
iy
kalbos
bisenos
ka ego ijos
klausimas
knygoje
y a
im ai
pakibgs
o e.
*
Z .
en
pa ,
p.
512.
319

18
a ski y
o my
nesu apimy
usy
i
lie u iy
kalbose
miné inos
sudu inés
lie-
u iy
kalbos
eiksmazZodZiy
o mos,
ku iy
daba
ne u i
usy
kalba.
Dél
o
Sios
o mos,
kaip
sa a ankiSka
lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
ka ego ija,
knygoje
a ski ai
nenag inéjamos.
Tiesa,
Siek iek
apie
jas
uzsimenama,
kalban
apie
eiks-
la,
daly ius,
nuosakas.
Tadiau
isa
Siy
o my
speci ika
(ju
eik’mé,
da yba
i
a -
ojimas)
liko
nea skleis a.IS
an os
pusés,
abejo ina,
a
eisinga
o mas
skai yciau
i
badiau
skai es
e s i
uo
pa iu
4umaa
Gol.
Pas a asis
e imas,
misy
nuomone,
inka
ik
skai y¢iau
o mai,
o
o mos
biciau
skai es
speci ikai
a skleis i
a
ne
ge-
iau
bi y
ikes
paZodinis
e imas
2
Oola
601
uumaswuu .
Juk
lie u iSkai
skai y-
Giau
i
biciau
skai es
ai
isai
ne
as
pa s.
Ta iamosios
nuosakos
sudu iniy
o my
a pe
lie u iy
kalba
u i
i
biciau
beskai qs,
biiciau
bu es
beskai as,
biiciau
bu es
skai es
o mas,
a iau
né
iena
jy
i
nuosaky
sky iuje
neminima.
Lie u iy
kalbos
biidinys
knygoje
p iski as
p ie eiksmiui,
pla iau
jo
neaiS-
kinan
(p.
239—240).
Salia
jo
pa yzdZiy
knygoje
y a
pa eik a
i
kele as
usy
kal-
bos
bidinio
liekany,
p z.:
cmo ima
cmoum
(p.
239),
plg.
s o é e
s o i,
a iau
jos
a pusa yje
neg e inamos.
P.
129,
134
eigiama,
kad
lie u iy
kalbos
eiksmazodzis
p anes i
u is
eikSme
coo6uum,
be
ai
né a
isiskai
ikslu,
nes
jis
da
gali
eikS i
i
nponecmu
(HMO).
P.
189
aSoma,
kad
bi i
egali u é i
sin e ing
pe misy o
o ma
eesie,
agiau
lie-
u iy
li e a i inéje
kalboje
i
ik ujy
pla iai
a ojama
i
anali iné
o ma
egul
bina.
Kai
ku iais
a ejais
au o ius
emiasi
ik
ienos
kalbos
pa yzdziais.
Siuo
a eju
lyg
i
iSnyks a
g e inamasis
knygos
pobidis.
Tai
pasaky ina
apie
ne eikiamyju
daly iy
i8
in anzi y iniy
eiksmaZodziy
o mas
(p.
174),
apie
usy
kalbos
TBopH-
yeNbHbIi
a eHTHBHO O
JonosHeHHA
(p.
175),
apie
usy
kalbos
liepiamosios
nuo-
sakos
o mas
mepsxu,
noayxaii
(p.
188)
i
k .
No s
knyga
u i
i
nemaza
ikumy,
a iau
is
dél o
ji
duoda
gana
ykusi
apypilni
usy
i
lie u iy
kalby
g e inamosios
mo ologijos
aizda.
Skai an
i
s udijuojan
ja,
jokiu
bidu
negalima
nema y i
i
ne e in i
au o iaus
da bo
aisiy,
eikSmingy
sla y
i
bal y
g e inamajai
kalbo y ai.
18
ik yyy,
ai
gana
ge a
p adzia
didelio
eik$mingo
da bo,
ku is
padés
pama us
ki iems
os
s i ies
y inéjimams.
Uz
Siq
knyga,
be
abejo,
bus
dékingi
K.
Mus eikiui
s uden ai,
e éjai,
spaudos
da -
buo ojai
bei
isi,
kam
s a bis
usy
i
lie u iy
kalbos
mo ologijos
g e inimo
i
a ojimo
dalykai.
E.
G ina eckiené
Ban o-caapanckni
cOopHux,
Mocxsa,
1972,
424
p.
(o s.
pez.
B.
H.
Tonopos).
TSRS
Mokslu
akademijos
Sla is ikos
i
balkanis ikos
ins i u as
ileido
s am-
bu
eikala
,,Bal y-sla y
inkinys“.
Jame
iSspausdin a
penkiolika
s aipsniy
i
ys
ecenzijos.
Daugumoje
s aipsniy
y auja
bal is iné
p oblema ika,
o
nemaza
jy
dalis
y a
iesiog li uanis iniai.
Rinkinio
in e ling is inj
pobiidj
lemia
didesné
pusé
(aS uoni
i§
penkiolikos)
s aipsniy,
ski y
bal y-sla y
kalby
ySiams
bei
kon ak-
ams.
Knyga
p adedama
Z.
Zinke iéiaus
s aipsniu
Dél
bal y
okalizmo
ai-
dos“
(p.
5—14).
Siame
s aipsnyje
au o ius
ieSko
naujy
a gumen y,
pa i inan iy,
kad
bal y
,,p okalbéj“
bu es
umpas
i
ilgas
balsis
a
(*a,
4).
Sakysim,
bu o
ei-
giama,
kad
bal y
umpasis
balsis
*o
ge iausiai
iSliko
miS iuosiuose
d iga siuose
320