FO
Di
Zn
EW
FORMOS
Dies
opdlbAE
VinA
Re
TO)
Sek
iN
A
Lae
TEVe -O s
Ti
SSR,
MeOeKs
Ley
OK
AOD
OB
ME
Aw
Z.
ZINKEVICIUS
S.
M.
SLAVOCINSKIO
GIESMYNO
(1646
M.)
KALBA
Si
s aipsnj
au o ius
ski ia
giesmyno
pi -
mojo
y iné ojo
p o .
d .
Ju gio
Lebedzio
a mi-
nimui
S.
M.
Sla oéinskio
giesmyno
kalba
y iné ojy
laikoma
j ai iy
a miy
miSiniu.
Akademinéje
lie u iy
li e a i os
is o ijoje
aSoma,
jog
no s
giesmyne
,,jauciamas
Yemai iy
a més
pag indas,
be
ia
ai’kiai
ma y i
pas angos
de in i
i ai iy
a miy
elemen us,
pada y i
giesmyna
p ieinama
kuo
pla esniems
lie u iy
skai y ojy
sluoks-
niams“?.
Giesmyno
o og a uo inio
leidimo
pa uoSéjas
i
pi masis
jo
y iné ojas
p o .
d .
Ju gis
Lebedys
ao,
kad
,,giesmyno
a minis
pag indas
né a
labai
ySkus,
nek in a
i§
ka o
j
akis,
be
is
dél o
nesunkiai
apéiuopiamas.
Daugelis
one iniy,
mo ologiniy,
i8
dalies
i
Zodyniniy,
sin aksiniy
ypa ybiu
sieja
giesmyna
su
Zemai iu
a me“?,
Nu odes
biidingasias
Zemai ybes,
y iné ojas
kons a uoja,
kad
,, e éjas
bu o
Zemai is
dinininkas,
be
jis
s y a o,
a ba
jo
da bas
bu o
ki y
aisomas“*.
I8kéles
aikS én
Kai
ku iuos
y y
aukS ai iy
a més
elemen us
giesmyne,
J.
Lebedys.
da o
p ielaida,
jog
,,galimas
daik as,
kad
giesmyno
e éjas,
naudodamasis
K.
Si -
ydo
Zodynu,
ka ais
nesugebéda o
a ski i
a minés
one ikos
a
nesgmoningai
pa-
siduoda o
suges ijai
i
Zodj
i8
Zodyno
imda o
okia
o ma,
kokia
en
bu o“*.
Kon-
s a a es,
jog
,,nemazZa
one iniy
i
i$
dalies
mo ologiniy
giesmyno
ypa ybiy
y a bi-
dingos
pe eiginéms
a méms“®,
au o ius
da o
okia
i8 adqa:
,,Giesmyna
uoSian ,
s eng asi
aiky is
p ie
kick
galin
didesnio
gy en oju
skai iaus.
Pa s
e éjas,
nekal-
ban
jau
apie
galimus
jo
aisy ojus,
ik iausiai
paZino
ne
ien
sa aja a me.
Reik u
many i,
kad
ki y
a miy
ben
pa i su iniSkas
paZinimas,
no as
bi i
pla iau
skai omam,
be
o,
anks esniy
a’y ojy
pa yzdys
i
padéjo
aplygin i
a mybes.
Nenuoseklumus
i
s y a imus
galima
aiSkin i
i
uo,
kad
ne u é a
i o
k i e ijaus,
nus a y os
li e a i inés
kalbos
no mos“*.
J.
Palionis,
i8
esmés
su ikdamas
su
J.
LebedZio
i8 adomis,
kons a uoja,
kad
»giesmyno
kalboje
esama
nemaza
a minio
miSinio:
i
Zemai iy
dinininky,
i
a-
ka y
aukS ai iy,
ypa
eliuoniskiy,
i
idu ie iy,
i
y ie iu
a miy
elemen y“’.
1
Lie u iy
li e a i os
is o ija.
I.
Feodalizmo
epocha.
Redaga o
p o .
K.
Ko sakas.
Vil-
nius,
1957,
p.
151.
2
J,
Lebedys,
1646
me y
giesmynas.
—
S.
M.
Sla o inskis,
Giesmés
ikéjimui
ka alickam:
p ide an ios
1646.
Fo og a uo inis
leidimas.
Vilnius,
1958,
p.
20.
*
J,
Lebedys,
en pa ,
p.
21.
4
Ten
pa ,
p.
24.
®
Ten
pa .
®
Ten
pa ,
p.
24—25.
7
J.
Palionis,
Lie u iy
li e a ii iné
kalba
XVI—XVII
a.,
Vilnius,
1967,
p.
90.
137
Ty iné oju
pab éz inai
iSkeliamas
a miy
mi8inys
8.
M.
Sla o inskio
giesmyne
i
sudomino
io
s aipsnio
au o iy,
paakindamas
jj
im is
specialiai
iS i i
Siuo
aspek-
u
giesmyno
kalba’,
iaiSkin i
esamus
a ski y
a miy
elemen us,
juos
lokalizuo i,
nuS ies i
pa ia
giesmiy
e imo
bei
giesmyno
pa uosimo
spaudai
p ocesa
i
paga-
liau
i8 ySkin i
giesmyno
eikSme
lie u iy
kalbos
is o ijai
i
is o inei
dialek ologijai.
Au o ius
ikéjosi,
kad
XVII
a.
idu io
giesmyno
lokalizuo y
a miniy
elemen y
pa-
lyginimas
su
Siy
dieny
a i inkamais
a miy
duomenimis
leis
ge iau
su ok i
kai
ku-
iy
lie u iy
kalbos
eiSkiniy
a si adima
bei
jy
aida.
Zemai iy
a més
elemen ai
Reikia
su ik i
su
anks y esniyjy
y iné ojy
iS ada,
kad
giesmyno
e éjas
bu o
Zemai is.
Giesmyne
y a
Sios
Zemai iy
a més
ypa ybés:
1.
Va ojami
p iebalsiai
,
d
ie oj
a ika y
¢
dz
p ie3
seno inj
umpaji
balsi*a,
p z,
n.
pl.
medey
II
109,,
‘medZiai’,
3odey
II
29,,
‘ZodZiai’,
i.
pl.
E Bkie eys
II
84,
“e dké iais’,
pe eys
I
974,
‘pe iais’,
zodeys
I
18,
‘ZodZiais’,
a.
sg.
.
ne
u in e
IT
109
‘ne u inéia’,
P ide an e
I
3,,
‘p ide an iq’,
3.
p aes.
gieyd
I
131
,
‘geidzia’,
Jau
TI
29,
‘jau ia’,
kien
1
92,
‘kenéia’,
e l.
glaudes
IL
6,
‘glaudziasi’,
2.
pl.
p aes.
kien e e
TI
2093
‘ken@ia e’,
ad .
didey
II
12,;
“didZiai’,
ka ey
I
88,
‘ka iai’,
/kay/ ey
Il
5y3
*skais iai’.
Da
plg.
a.
sg.
m.
kian an i
1
87,
‘kenéian i’,
g.
pl.
e l.
meldendiu e
I
140,
“meldZian iusi,
.
y.
meldZian iyjy’,
d.
pl.
m.
melden iems
IL
82.3
‘meldzian iems’,
a.
pl.
m.
iau andius
II
10295
‘jau ian ius’,
kien andius
Il
4,,
“ken iandius’,
a.
pl.
.
Gieydendias
II
110,;
‘geidziandias’.
I$
iso
giesmyne
y a
51
pa yzdys
su
iSlaiky u
»,zemai iskuoju
ga sy
désniu“.
Pa yzdziy
su
,
d
p ieS
seno inj
*d
i
uZpakalinius
balsius,
u imy
aka inéje
daba inés
Zemai iy
a més
dalyje,
giesmyne
né a.
2.
Vie oj
d ibalsiu
uo,
ie
giesmyne
daZnai
a ojami
,,dinininkiSki*
mono on-
gai
a,
i,
p z.,
a)
g.
sg.
gluSnio
II
60,
‘gluosnio’,
a.
sg.
kudeli
I
66,,
‘kuodelj’,
a.
pl.
obulus
1
65,
‘obuolius’,
3.
p ae .
pule
I
53,,
‘puolé’,
i.
pl.
/zlu omis
1
78,,
“Sluo omis’,
2.
sg.
p ae .
u ey
Il
76)
‘Sluos ei’;
b)
g.
sg.
Diwa
II
126,
‘die-
o’,
in .
gido
1
42,,
‘giedo i’,
i sko i
1
131,
‘ieSko i’,
g.
sg.
Iwos
I
15,,
‘Ie os’,
1.
sg.
lip noy
I
129,,
‘liepsnoje’,
a.
pl.
.
isgli as
Il
27,
‘i8lie as’,
g.
pl.
pi ul
148,5
‘pie y’,
p i
II
26,,
‘p ie’’,
1.
sg.
ilwa e
IL
9,5
‘siel a e’,
a.
sg.
niga
II
23,
‘sniega’,
ady.
Sigdina1
71,
‘Siandien’,
p aep.
is
I
25,
‘ ies’,
ad .
Ti ey
II
90,
‘ iesiai’,
1.
sg.
wi-
nibiey
1
12949
‘ ienybéje’
;
c)
i.
sg.
m.
u
I
103,
‘ uo’,
n.
pl.
m.
Ti
Il
44,
‘ ie’,
g.
sg.
Ba-
Tis
II
104),
“Salies’,
3.
u .
lu
us
1
30,»
‘iSliuosuos,
i$ aduos’,
1.
sg.
e l.
iaucius
IL
559
‘jaudiuosi’,
1.
sg.
u .
Ra/iu
I
65,3
‘ asiu
a e’
(~
asiuo
[iJ).
18
iso
giesmyne
p i-
skai iuo a
apie
puske i o
Sim o
pa yzdziy
su
a,
7
ie oj
uo,
ie®.
ZodZiai
gluosnis,
Te a,
kuodelis,
pie i s,
siel a as,
Sluo a,
Sluos y i,
ies
i
eiksmazZodzio
lik i
esamojo
laiko
o mos
aSoma
ik
Zzemai iSkai.
AukS ai isky
Siu
ZodZiy
bei
o my
a ian u
giesmyne
né a.
Taip
pa
y auja
Zemai iSki
Zodziy
iesko i,
liepsna,
eiksmazodzio
®
Ty inéjimo
objek u
bu o
paim as
J.
LebedzZio
iSleis as
1958
m.
o og a uo inis
leidimas.
Jo
iiks ami
puslapiai
papildy i
o okopija
i$
Osolinskiy
biblio ekos
V ocla e
(Lenkijoje)
pilno
egzemplio iaus
mik o ilmo,
u imo
Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
biblio ekoje.
®
Tikslaus
skai iaus
nu ody i
nejmanoma,
nes
kai
ku ios
o mos
gali
bi i
d ejopai
aiskinamos,
P z.,
in .
e l.
pabaigoje
- is
(p z.,
gi de is
1
139:
‘gi dé is’)
galé ume
jzid é i
ne
ik
Zemai iska
- is
(=auk8 .
- ies),
be
i
aukS ai iska
a ian a
- is.
138
pul i
esamojo
laiko
o my,
i a dZiy
i.
sg.
m.,
sang aziniy
eiksmaZodZiy
|.
sg.,
san-
g aziniy
pusdaly iy
n.
pl.
m.
i
kai
ku iu
ki y
galiniy
a i ikmenys.
3.
Balsiai
0,
é
ne e ai
di ongizuojami,
p z.,
a)
g.
sg.
m.
Tuo
I
72,9
‘ o’,
g.
sg.
.
uos
1
77g
‘ os’,
n.
pl.
.
uos
1
44,9
‘ os’,
1.
pl.
upuo e
I
105,,
‘lipose’,
3.
p aes.
§ilduo
1
59g,
‘Sildo
a e’
(~
Sildo
[i]);
b)
3.
p aes.
Biega
11929
“béga’,
in .
die i
11
31,
‘dé i’,
3.
p ae .
ieme
IT
14,,
‘emé’,
1.
sg.
u .
gi die iu
Il
48.)
‘gi désiu’,
3
p ae .
kwiepawa
I
62,,
‘k épa o’,
1.
sg.
miele
II
58,
‘méSle’,
3.
p aes.
nie
I
82,,
‘né a’,
g.
sg.
pawie io
II
6445
‘pa ésio’,
g.
sg.
Tiewa
I
74a,
‘ e o’,
a.
pl.
gmusieius
II
26,
“uymudséjus’,
n.
sg.
m.
wie ingas
II
40,
‘ é ingas’,
n.
pl.
gwie is
Il
66,2
“Z é ys’
;
c)
n.
sg.
Duk ie
I
104,,
‘duk é’,
g.
sg.
ga bies
IL
53,3
‘ga bés’,
1.
sg.
giamiey
II
10,»
‘Zeméje’,
d.
pl.
Zmoniems
I
98,
‘Zmonéms’,
1.
pl.
ziamie a
1
99,
‘zemése’,
3.
e l.
Tau ies
1
8745
‘jau ési’,
2.
pl.
e l.
wadina ies
IL
959
‘ adina és’.
Daug
daZniau
di ongi-
zuojamas
balsis
é.
Vien
ik
pozicijoje
ne
po
k,
g,
5,
Z
(po
Siu
p iebalsiy
aidé
i
gali
bi i
minkS inamasis
Zenklas)
as i
159
pa yzdZiai.
Balsio
o
di ongizacija
daug
e-
esné,
i§
iso
e as a
ik
12
pa yzdziu,
isi
jie
su
o>
uo
leksijoje
esp.
ienskieme-
nése
i a dziy
o mose.
4.
Su
q,
¢,
4,
i
elgiamasi,
apsk i ai,
Zemai iSkai:
Zodziu
Saknyse
i
oksi oninése
galiinése
iSlaikomas
nosinis
elemen as,
ba i oninése
galinése
jo
pap as ai
né a.
Seno iniai
nosiniai
balsiai
¢,
¢
Saknyse
i
oksi oninése
galiinése
Zymimi
aidé-
mis
q,
¢
a ba
a,
esu,,ske sine
Sakele“
(dél
echniniy
klii iy
Sio
s aipsnio
pa yzdZiuo-
se
pakei iame
q,
e),
aip
pa
aidZiy
junginiais
an,
en
( e ai)*,
p z.,a)
ad .
d a
ey
Il
585
‘d asiai’,
a.
sg.
iBgq/ i
IL
244
‘iSgas i’,
in .
g agin i
IL
9925
“g azin i’,
1.
sg.
u .
ne
ikan iu
|
6445
‘neikasiu’,
i.
pl.
ka nays
11
19,
‘kasniais’,
a.
pl.
/pa/ us
II
93,,
‘spas-
us’,
3.
p ac .
a i
I
91,
‘ asé’;
b)
3.
p aes.
ne
d es
I
76b;
‘ned js a’
(~ned esa),
G ej
il
Go;
‘g ezia’,
in .
Kie/
1
15599
‘kes i’;
c)
a.
sg.
ang
I
45ys
‘ang,
ji’,
ku e
1
9312
“ku iq’,
g.
sg.
manes
I
674,
awes
1
175
‘ a es’,
awes
I
17,
‘sa es’,
n.
sg.
m.
ne iqs
I
121,9°
ne-
sas’,
n.
pl.
m.
e ga
I
114,
‘se ga.’
Vie omis,
ypaé
eks e
go ikiniu
S i u,
“ske siné
Sakelé“
a spaus a
neaiskiai,
ge okai
a
i
bemaz
isai
nu upéjusi.
Ai’kia
i8im i
su-
da o
ienaskai os
alia y o
o mos
manesp,
a esp,
sa esp,
sis emingai
aSomos
be
nosinumo
Zenklo,
.
y.
mane/ p,
awe p,
awe p
(kodél?),
no s
a i inkami
kilminin-
kai
manes,
a es,
sa es
pap as ai
u i
nosinumo
Zenkla
(ben
104
pa yzdZiai
i
110)"
Ba i oninése
galiinése
ie oj
seno iniy
g,
¢
pap as ai
aSomos
aidés
a,
e
be
jokio
nosinumo
Zenklo.
I8
giesmyne
esamy
apie
1200
a dazZodinés
ienaskai os
galininko
galiinés
-q
pa yzdziy
as a
os
keliolika,
ku ie
galé y
bu i
j a i
u j
,,ske -
sine
Sakele“,
be gi
i
ie
pa yzdzZiai
né a
isai
aiSkiis,
nes
a ba
oji
Sakelé
ne yski
(bene
ySkiausia
Zodyje
wa gg
I
135,7),
a ba
ai
galé y
bi i
i
daugiskai os
kilminin-
kai
(p z.,
Tey/inga
1
93;
‘ eisingu?’,
Pik q
I
99,,
‘pik y?’)
su
oksi onine
galiine
-y,
giesmyne
ne e ai
Zymima
-q
( iksliau
a
su
,,ske sine
Sakele“).
Kiek
dazZniau
pasi ai-
ko
nosine
aide
pazymé a
@
kamieno
acc.
sg.
galiiné
-¢:
53
a ejai
(ne
isi
jie
ieno-
dai
aiske s)
i8
u imy
bemaz
300
pa yzdziy.
Ta iau
i
ia,
kaip
ma ome,
aiSkiai
y-
auja
-e
‘-e’
(maZdaug
82%
isy
pa yzdziy).
Tas
pa
pasaky ina
i
apie
¢
bi ojo
lai-
0
Déla,
¢i
an,
en
g a emy
painiojimo
plg.
a’yma
Siediena1
71,
a ba
Siedina
171,
‘Siandien’
(22
pa yzdziai),
Ne ag
IL
49,
‘nes’
(~nesang),
en
L
11713
‘ en’
(po
keliolika
pa yzdZiy),
3.
p ae .
Kien eia
IL
75,2
‘ken éjo’.
M
Visai
aiskia
aide
e
(be
jokiy
nosinumo
Zenklo
pédsaky)
u i
ik
ys
kilmininko
pa yzdziai
(1.127,o,
LL
431s,
119,9),
ki y
ijy
pe b aukimas
gali
bi i
nu upéjes.
Vis
dél o
ie
ys
pa yzdziai
su
e,
jeigu
ik
né a
ko ek i os
klaidos,
galé y
ody i
e éjo
Snek oje
jau
anuome
bu us
g e iminj
ba-
i oninj
a ian a
mdnes,
d es,
sa es,
isuo inai
jsigaléjusj
daba inéje
Zemai iy
a méje.
139
ko
daly iy
galiinése:
i§
as y
145
n.
sg.
galiinés
-es
pa yzdziy
134
pa asy i
su
aiSkia
-es
a ba
-ias
(be
nosinumo
Zenklo
a jo
liekany),
isi
25
as i
n.
pl.
galiinés
-¢
pa yz-
dziai
pa aSy i
su
-e
esp.
-ia
(,,ske sinés
Sakelés“
nu upéjimo
nepas ebé a)!*,
Esa-
mojo
laiko
daly iy
su
galiinémis
-qs,
pl.
-q
ba i oniniy
o my
isai
nepas ebé a.
Taigi,
e éjo
gim ojoje
Snek oje,
kaip
i
Siy
dieny
Zemai iy,
ba i oninése
ga-
linése
jau
bii a
umpy
denazalizuo y
balsiu
a,
el.
Nosiniai
balsiai
y,
i
giesmyne
Zymimi
aidémis
u,
i
( aidziy
y,
j
a
u,
i
su
,,ske -
sine
Sakele“
spaus u é
ne u éjo),
ka ais
aidZiy
junginiu
su
n,
ie oj
y
da
asoma
q
( iksliau
a
su
,,ske sine
Sakele“).
Su
seno iniu
y
Zodziy
Saknyse
as os
ik
8
eiksmaZodzio
siys i
o mos,
i8
ku iy
7
ie oj
y
u i
aidziy
junginj
wn,
p z.,
2.
sg.
imp.
Siun k
II
10,,
‘siusk’,
n.
sg.
m.
Siun damas
1
122,
‘siysdamas’.
Viena
o ma
pa a’y a
su
@
(n.
sg.
m.
Siii/ as
I
3,
‘siys as’
),be gi
ai
olygu
un,
nes
giesmyne
daZnai
ie oj
n
i
m
dedamas
j
ci kum-
leksa
panaSus
Zenklas
(ne e ai
jis
neaiSkiai
a spaus as
i
p imena
b ok¥nj)
an
p ies
esamos
balsés,
p z.,
an
dadgdus
I
132,,
‘an
dangaus’,
po d1
146,‘po
am,
.y.
paskui’,
n.
sg.
.
/gwé a
1
130.5
“S en a’,
3.
p aes.
é
I
144,
‘ emia’
(~
em),
i.
sg.
sunii
I
132,
‘sinumi’
(~siinum),
in .
palik mi
1
137,
‘palinksmin i’.
Oksi oninése
galiinése
aSoma
wu
a ba
q
( .
y.
a
su
,,ske sine
Sakele“).
Pas a a-
sis
pa aSymas
pas ebé as
ne 89
a ejais,
p z.,
g.
pl.
iq
I
126,
‘jy’,
kalbq
1
96,
‘kal-
bu’,
ilpna
I
92;
‘silpny’,
pik qiu
II
5,,
‘pik uju’,
Ta
weykalq
Il
57,
‘ u
eikaly’,
we k
minga
unq
1
29,,
‘ e ksmingy
siny’,
a p
jmoniq
ne ey ingqg
11
10,7
‘ a p
zmoniy
ne eisingy’,
3.
cond.
ne
p daju q
Il
9,,
‘nep azi y’,
Kad
in q
pik ibes
18,
‘kad
in y
pik ybes’.
Ma y ,
spaus u éje
ne u in
y
aidés,
ie oj
jos
im a
a -
o i
panasia
a
su
,,ske sine
Sakele“.
Ba i oninése
galiinése
aSoma
u.
Su
q
( iksliau
a
su
,,ske sine
Sakele“)
pas ebé i
ik
6
pa yzdZiai,
ku ie
laiky ini
e éjo
apsi ikimu
a
spaudos
klaida.
Ski umas
a p
ba i ony
i
oksi ony
ypa¢
g aziai
ma y i
iS
okiy
pa a’ymy,
kaip
Del
q
godgiu
II
25,9
‘dél
y
ZodZiy’.
Ba i ony
galiinése
balsio
u
bi a
umpo™.
Seno inis
nosinis
balsis
j,
iek
ki giuo as,
iek
i
neki éiuo as,
Zymimas
aide
i
( aidés
j
a
jos
pakai alo
né a),
p z.:a)3.
p ae .
d i a
I
76a,4
‘d iso’,
Paji
I
43a6
‘pazis a‘
(su
Sakniniu
i
‘i’
y a
17
pa yzdZiy)*,
b)
n.
sg.
m.
galis
I
146,,
‘galis’,
JS owis
1
156,
‘s o js’
(i
iso
daly iy
galiinés
-is
‘-is’
10
p z.;
n.
pl.
m.
pa yzdziy
**
Pas a ieji
duomenys
pa emia
Sio
s aipsnio
au o iaus
p ielaida,
kad
daba iné
Zemai iy
nom.
pl.
galiiné
-¢
(pie yciuose
a iam
-en)
y a
an iné,
jsi es a
i8
sang aziniu
eiksmaZodziu,
Z .
Z.
Zinke i ius,
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius,
1966,
p.
77—78.
*%*
Jy
umpuma
odo
eilia imas:
giesmiy
eilu¢iy
galuose
galiinés
-a
“.q’,
-e
“-¢,
-es
“-es”
su-
da o
ima
su
ki y
linksniy
a
asmeny
galiinémis,
u in¢iomis
umpuosius
balsius
a,
e,
p z.,
a.
sg.
.
pama i é
1
23,
‘pama y a’
imuojama
su
n.
sg.
.
p ipildy a
‘p ipildy a’,
a.
sg.
.
wi a
IL
103;5
‘ isa’
—
su
1.
sg.
aki a
‘akyse’,
a.
sg.
mo ind
IL
58:
‘mo ina’
—
su
3.
p aes.
gina,
a.sg.
apsakima
‘apsakyma’
—
su
|.
pl.
u .
jino ima
‘zinosime’,
pe
bukli e
1115,
‘pe
buklis e’
—
su
oc.
sg.
Ch i e
‘“K is au’,
n.
sg.
m.
a mines
1
56,
‘a mines’
—
sua.
pl.
gimines,
n.
sg.
m.
ap u eias
UL
3515
‘ap u éjes,
.
y.
ga es”
—
sun.
sg.
abgineias
‘apgynéjas’.
*
Plg.
ima ima
a.
sg.
Sunu
II
103,
‘siiny’
su
i.
sg.
kunu,
g.
pl.
numi u iu
TL
645,
‘numi usiy’
su
1.
sg.
u .
bu iu
‘bisiu’.
+
Ve éjo
Snek oje
j
u é a
(gal
bi ,
akul a y iSkai)
i
biisimojo
laiko
o mose,
p z.,
3.
as.
JSug agis
I
52:5
‘sug azins’,
2.
sg.
paji i
IL
431;
‘pazinsi’,
2.
pl.
pagi i
IL
161,
‘pazinsi e’.
Pig.
i-
ma ima
|.
pl.
iépagi ime
IL
37,5
‘i8pazinsime’
su
sdki ime
‘sakysime’.
Giesmyne
a%oma
da
n.
pl.
m.
e l.
Kupiddémis
11
263
‘ iipindamiesi’
(~Zem.
ipjdamis),
3.
cond.
ga bi u
IL
96,
‘ga bin y”
(~ga bj y).
Ta iau
pas a asis
pa yzdys
klaidy
a i aisymuose
i8 aisy as
j
ga bi u,
.
y.
ga bin y
140
ne as a),
c)
a.
sg.
dali
1
104y,
‘dalj’,
gimu i
1
22),
‘gimusj’
(a.sg.
-i
‘7’
daug
pa yzdziy).
I8
ima imo
ma y i,
kad
daly iy
oksi oninése
galiinése
bii a
ilgo
balsio,
o
ba i-
oninése
—
umpo,
p z.,
n.
sg.
m.
galis
II
103,
‘galis’
imuojama
su
g.
sg.
délis
“dalies’
(~Zem.
dalis),
be
u is
II
70,,
‘ u is’
—
su
n.
sg.
m.
ku is
a ba
II
58,9
su
a.
pl.
du is*®.
A
ilgasis
balsis
a as
su
nosiniu
a spal iu,
i8
a8ybos
neaisku.
Ta-
éiau
okj
a ima
suponuo i
e ia
daba iné
pie y
Zemai iy
a mé,
i§
ku ios
plo o
kiles
e éjas.
A ski ai
eikia
ap a i
p ielinksnj
bei
p ieSdélj
j.
Vie oj
daba inio
p ielinksnio
i
giesmyne
a ojamas
ing
(59
pa yzdZiai).
Ki okiy
a ian y
né a.
P ie&délis
j-
p ieS
nesp ogs amuosius
p iebalsius
aSomas
i-,
p z.,
in .
iley/ i
1
1065
‘jleis i’,
1.
sg.
cond.
imanidiau
U1
249,
‘imanyéiau’,
3.
p ae .
inika
I
75,
‘iniko’,
a.
sg.
.
i u in as
II
5,
‘i ds in as’,
3.
p ae i/aki
I
76a,s
‘isaké’,
1.
sg.
p ae .
Iweykiau
U1
5,
‘i eikiau’,
2.
sg.
imp.
Ijwelk
IL
5;
‘iz elk’
(iS
iso
51
pyz.).
Taip
pa
i-
aSoma
p ies
k,
g,
p z.,
3.
p ae .
ne
ikalbina
1
78,
‘nejkalbino’,
n.
sg.
m.
ikankin as
1
100,,
‘jkankin as’,
iké sin as
IL
78,5
‘ika Sin as’,
1.
sg.
u .
ne
ikan/ iu
I
64,5
‘neikasiu’,
3.
p ae .
igawa
1141j,s
‘iga o’,
in .
igi i
I
60,
‘igy i’,
n.
sg.
m.
Igundes
I
25,2
“igundes’
( isi
50
p z.).
P ie¥
,
d aSoma
in-,
p z.,
2.
sg.
imp.
in eyk
I
124),
‘i eik’,
3.
p ae
ne
in ikieia
1
1184
‘nei ikéjo’,
in ikd
Il
70,;
‘i iko’,
indeia
1
85,, ‘idéjo’,
n.
sg.
.
inde a
II
119,
“idé a’.,
Isim j
suda o
ik
ys
pa yzdzZiai
(i8
42-jy),
bi en ,
n.
sg.
.
i iku i
11
1044
‘i ikusi”
a.
sg.
m.
i iku il
105,
‘i ikusj’,
a.
pl.
m.
i ikindius
13
ys
‘i ikin¢ius’
(ki i
2
eiksma-
odio
j ik i
pa yzdZiai
u i
in-).
P ieS
lapinius
p iebalsius
é a
ienin elis
pa yzdys:
n.
sg.
.
impin a
I
110,
“ipin a’.
Kadangi
daba
Zemai iai
eiksmazodZiy
p ieSdélio
in-
ne u i,
p ieS
isus
p ie-
balsius
y a
jsi ede
a ian a
be
n,
ai
giesmyne
uZ iksuo a
padé is
galé y
bi i
lai-
koma
senesne,
odanéia
am
ik a
a ian o
j-
isi edimo
j
pozicija
p ieS’.
sp ogs amuo-
sius
p iebalsius
aze.
Gal
bi ,
e éjo
Snek oje
p ieS
sp ogs amuosius,
ypaé
,
d,
a-
kul a y iSkai
da
bu o
a ojami
abu
a ian ai.
Galima
bi y
jzi é i
i
ki y
a miu
bei
a8 y
ji aka,
plg.
p ielinksnj
ing
‘i’
(ji
a ojo
M.
Maz ydas,
J.
B e kinas,
M.
Daukéa,
M.
Pe ke igius,
K.
Si ydas)
Salia
p ieSdélio
(-
p ie’
p iebalsius
k,
g.
5.
Giesmyne
daZnai
Zemai iSkai
umpinamos
galiinés,
p z..
n.
sg.
m.
waka s
1
50,,
‘ aka as’,
3.
p aes.
kien
I
92,
‘ken&ia’,
wadin
1
129,
‘ adina’
(neeiliuo ame
eks e!),
Gul
I
46,
‘guli’,
a io
I
103,,
‘a joja’,
wie pa au
I
130s¢
‘ ieSpa auja’
i
daug
ki y.
6.
Va ojamos
Zemai iskos
i
esp.
(i)ja
kamieny
daik a a dziy
ienaskai os
ie ininko
o mos,
p z.,
a)
daley
II
129,
‘dalyje’,
Bdliey
II
110.,
‘Salyje’,
Si diey
IL
28,
‘Si dyje’,
gniey
I
133,3
‘ugnyje’,
b)
da gialey
II
78,5
“da zelyje’,
kieley
IL
34,
“kelyje’,
mediey
1
644
‘medyje’,
lowiey
I
38;
‘lo yje’,
upu iey
1
1525,
“ upu yje’,
Zodiey
1
145,
‘Zodyje’
(8
iso
apie
40
pa yzdziy).
Pazymé ina,
kad
giesmyne
sis emingai
iSlaikomas
galiinés
jo as,
ku io
Siy
dieny
Zemai iy
a méje
jau
nebé a.
7.
Su inkami
Zemai iski
daugiskai os
ie ininkai:
a)
jodjiq e
I]
16,
“ZodZiuose’
( .
y.
Zodziyse
a
Zodziiise;
ienin elis
pa yzdys),
b)
Si die a
I
144,
‘Si dyse’,
gnie a
II
115,
‘ugnyse’
(su
-ie a
4
pa yzdiiai).
Be
ie ininko,
é
kamieno
galines
da
ka -
ais
u i
i
kamieno
pa adigmoje
ienaskai os
ilia y as
i
daugiskai os
jnagininkas:
16
T umpo
balsio
bii a,
Zinoma,
i a.
sg.
galiinéje,
plg.
ima ima
a.
sg.
m. dideli
1
9117
‘didelj’
su
oc.
sg.
uneli
‘siineli!’,
a.
sg.
iSmin i
IL
102,
‘iSmin j’
su
in .
a min i,
a.
sg.
u we oi
1
99;
‘su e éja’
(~
su e oji)
su
2.
sg.
p aes.
nesioi
‘neSioji’.
141

a)
Si den
1
817,
1244s,
IL
799
‘Si din,
i
Si dj’,
b)
Si diemis
I
35,;,
Si demis
I
55
‘Si dimis’
(pa eik i
isi
pas ebé i
pa yzdiiai).
8.
AukS¢iausiojo
laipsnio
bid a dZiy
ienaskai os
a dininkas
u i
galiine
-is,
p z.,
didziau is
1
89,,
“didziausias’,
galingiau/is
|
73,,
‘galingiausias’,
Bwendiau-
Sis
I
8059
“S enéiausias’
(daug
pa yzdziy).
9.
I a dinio
kamieno
ana-
( .
and-)
o mos
u i
e iojo
asmens
j a dzZio
eik’-
me,
p z.,
i
dnu
waykScio i
11
46,
‘su
juo
aikS io i’,
anam
dekawokiam
1
36.
‘jam
dékokime’,
A k
as
ano
ka ali e
1
35,
‘auksas
(y a)
jo
ka alys é’.
10.
Va ojama
Zemai i8ka
gimininiy
i a dziy
i
bid a dziy
bei
eikiamyjy
daly iy
y i8kosios
giminés
da .
pl.
galiné
-ims
‘-iems’,
p z.:
a)
Anims
II
29.9
‘aniems,
jiems’
(~anims),
ims
1
79,
a ba
iims
1
143,,
iims
1
126,
‘jiems’,
Ku ims
Il
44,
‘ku iems’,
ims
I
113,
‘ iems’,
wi ims
I
8,5
‘ isiems’,
b)
Aklims
11
90,
‘akliems’,
Giwenan ims
I
15,
“gy enan iems’
(i8
iso
13
p z.).
11.
Zemai iskos
gimininiy
i a dZiy
y i8kosios
giminés
ace.
pl.
(an s
‘anuos,
juos’
ipo)
o mos,
p z.:
anus
138,
ius
1
68,
‘juos’,
ku ius
I
148,
‘ku iuos’,
us
I
14,,
‘ uos’
(i§
iso
36
p z.).
AukS ai i8ky
a i ikmeny
(anuos,
juos
...)
isai
né a.
12.
Zemai iska
skai a dzio
abu
gen.
pl.
o ma
abiiu
I
143),
‘abiejy’
(~abijy).
Auk& ai iSko
a i ikmens
abiejy
né a.
13.
Zemai iska
2.
du.
impe .
o ma
eykiau
II
117,,
‘eiki a’,
Daugiau
eiks-
mazodziy
d iskai os
o my
nepas ebé a.
14.
Vie omis
a ojami
Zemai iSki
a ema iniy
eiksmazodziy
_pe di biniai:
3.
p aes.
e l.
a lik a e
1
153,
‘a (sijlicka’
(~a liek ase),
a.
pl.
m.
A ey anéius
TE
979,
‘a einan ius’.
15.
VeiksmazZodziy
esamojo
laiko
i-
kamienés
o mos
ne e ai
kei iamos
(a-
kamienémis,
p z.:
1.
sg.
Neno u
II
14.4
‘neno iu’,
u u
IL
46,5
‘ u iu’,
1.
pl.
minem
"198,
‘minime’
(~
miniam),
egiem
1120,
‘ egime’,
u em
I
15291
‘ u ime’,
3.p aes.
e l.
Gayle e
II
107,;
‘gailisi’,
egie e
I
34,
‘ egisi,
ma y i’,
ikia e
1
143,
‘ ikisi’,
g.
pl.
e l.
meldendiu e
I
140,
‘meldzianéiusi,
.
y.
meldZiandgiyjy’,
d.
pl.
m.
egien-
emus
II
6,)
‘ egin iems’.
16.
Zemai iska
2.
sg.
e l.
galiiné
-is(e)
‘-iesi’,
p z.,
2.
sg.
p aes.
andi e
93,
‘ andiesi’
(~ andyse),
wadinis
I
124,
‘ adiniesi’,
wili e
I
93,
‘ iliesi’,
2.
sg.
u .
Nebiio is
II
46.2
‘nesibijo’
(~
nebijosys),
o is
1
14,
‘s osies,
apsi’
(i8
iso
7
p z.;
aukS ai iSko
Sios
galiinés
a ian o
ne as a).
17.
Ne e ai
a ojamos
Zemai iskos
eiksmazodziy
1.
pl.
o mos
su
-ma,
e ,
~mos,
p z.,
1.
pl.
p aes.
gie biemo
I
58,,
‘ge biame
a e’
(~ge biamo
{i)),
Wadi-
namo ™
II
86;
‘ adiname
a e’,
1.
pl.
u .
jino ima
I
54,3
“Zinosime’,
1.
pl.
impe .
ga binkima
1
57,;
‘ga binkime’,
1.
pl.
pe mis.
e 1.
e andamos
1
3349
‘ egu
andamés’,
Te
oiamos
TI
108,5
‘ egu
biname,
ampame’.
18.
Liepiamosios
nuosakos
o mos
daZnai
u i
o man a
-kia-
(-ke-),
p z.:
2.
sg.
Eykieg
1
29,,
‘eik
gi’,
e l.
a inkias
1
6,;
‘a inkis’,
dzidukia e
1
27,
‘dziaukis’,
1.
pl.
ga binkiem
I
38,
‘ga binkime’,
e l.
dziaukiamo e
1
45,
‘d%iaukimés’,
2.
pl.
a minkie
1
122,,
‘a minki e’,
NeBkia
II
115,
‘neki e’
(i8
iso
apie
200
pa yzdiiy).
19.
P ieSdélis
a i-
daznai
ne u i
i
p ie¥
Saknj
su
d-,
Pp z.,
3.
p ae .
a dawe
I
68,
‘a ida é’,
3.
p aes.
ada a
I
112,
‘a ida o’,
n.
pl.
.
ada i as
I
155,
‘a ida y os’.
7
J.
Lebedys
Sia
o ma
be
eikalo
laiké
ko ek i os
klaida
i
aisé
Wadiname
(S.
M.
Sla o-
Ginskis,
Giesmés
...
Vilnius,
1958,
p.
418).
Tas
pa
pasaky ina
dél
gie biemo
1
5815
“ge biame
a e’
(Z .
en
pa ,
362).
142
20.
Va ojami
Zemai iy
a mei
bidingi
ZodZiai,
pyz.,
be g i
‘baig i’
(3.
p aes.
beng
1
152.9,
e l.
bengia e
II
57,9,
i.
pl.
.
ne
pabenk omis
1
35,,
‘nepabaig omis’
i
k .),
pabanga
‘pabaiga’
(all.
sg.
pdbdngosp
Il
37,;),
pabengimas
‘pabaigimas’
(g.
sg.
pabengima
II
70,9),
kléb s
“glébys’
(a.
sg.
klebeli
1
62,
‘glébeli’),
numas
‘namas’
(n.
pl.
numay
II
98,9,
a.
pl.
numus
I
744s
i
k .
),
pilé
‘pilis,
i o é,
imai”
(a.
pl.
piles
IL
21q9
i
k .)*.
21.
Zemai iSkai
a ojami
p ielinksniai
p ie
( am
ik ais
a ejais
‘pas’
eikSme),
pas
(su
kilmininku),
an
( am
ik a
eik’me
su
inagininku),
p z.,
a)
Gaway
ma one
p i
u we oia
I
14,
‘...
pas
su e éjq’,
Vp a k
mus
...
P i
Jezaus
MU
1092-22
‘wi a k
mus
...
pas
Jézy’
(da%na
a osena);
b)
Pas
Be nela
1
631,
‘pas
be nelj’,
pas
Sunaus
11
80,
‘pas
siny’,
pas
dwes
Il
4693
‘pas
a e’
( odos,
isi
pa yzdziai
ik
su
kilmininku);
¢)
An
k igiumi
1
145,
‘an
k yZiaus’
( ienin elis
pa yzdys).
Visos
Sios
Zemai ybés
j ikinamai
odo,
kad
giesmyno
e éjas
bu o
Zemai is.
D ibalsiy
uo,
ie
,,dinininkiski*
a i ikmenys
e ia
jo
gim osios
Snek os
ieSko i
pie y
Zemai iy
plo e.
Schemoje
o
plo o
daba ines
ibas
odo
1
linija.
Pe
is
Sim-
us
me y
@
‘uo’,
i
‘ie’
izo ona,
zinoma,
galéjo
kiek
pakis i,
no s
aki aizdZiy
duomeny
apie
ai
i
ne u ime™.
I
pie y
Zemai iy
plo a
mus
o ien uoja
i
daugelis
ki y
giesmyno
kalbos
ypa ybiu,
ku ios
Zemiau
bus
nag inéjamos.
Siuo
a pu
i8
one iniy
ypa ybiu
nu ody ina
pie-
u
Zemai iams
bidinga
spo adiska
,an iné
nazalizacija“™,
p z.,
n.
pl.
igs
I
2648,
IL
96,
‘jis’
(~jus),
1a gi
I
214
‘js
gi’,
i.
sg.
m.
q
11
12,5, 1692,
27s,
86,9,
1042,
10929
‘ uo’
(~
y
i
p.
Zem.
id
‘ uo’),
iq Il
84,
‘juo’,
igg
1
116,
‘juo
gi’,
ad .
nq
I
32,9
‘nii(nai),
daba ’
a ba
nag
I
719,
Nagi
1
143,
‘ni
gi’
( aip
pa aSy a
ne
25
ka us),
conj.
Nes
I
119,,
‘nes’
(47
p z.)
a ba
ne ag
I
634,
Nesag
I
13229
‘ .
p.’
(9
p z.).
IS
mo ologiniy
ypa ybiy
eikia
nu ody i
pie y
Zemai iams
bidingas
liepiamosios
nuosakos
2.
pl.
o mas
su
-kia
(-ke ),
p z.,
a minkie
1
122,5
‘a minki e’
(giesmyne
ju
55
p z.),
i
a iamosios
nuosakos
1.
sg.
o mas
su
-Ciau,
p z.,
ikiediau
I
145,35
‘ iké iau’
(ki okiy
pa yzdZiy
né a).
Siau és
Zemai iai
Siu
o my
ne a oja:
jie
u i
2.
pl.
impe .
pabaiga
-ki
(Salia
1.
pl.
-kiam)
i
1.
sg.
cond.
-cio
a ba
-diu
(pas a aji
a ian a
a oja
i
Siau iné
pie y
Zemai iy
plo o
dalis).
Daba ine
pie y
Zemai iy
a me
pa ogiausia
suskaldy i
i
d i
pa a mes
pagal
an,
am,
en,
em
ak a ima.
Siau és
aka u
pa a méje,
ku ia
A.
Gi denis
pa adino
a -
niskiais,
kaip
i
Siau és
Zemai iy
plo e,
an
ipo
junginiy
pi masis
démuo
susiau in-
as
( a iama
gn,
a ba
un),
o
pie y inéje
pa a méje,
pa adin oje
aseiniskiy
a du,
iSlaiky as
s eikas.
Schemoje
daba inge
abiejy
pa a miy
iba
odo
2
linija.
Sla o ins-
18
Nemaza
Siy
dieny
poZiii iu
giesmyno
Zemai ybiy
anuome ,
ma y ,
bu o
i
aukS ai iy
a -
méje
a ojami
Zodziai,
p z.,
a pén( )
‘ él’
(a pen
78,)
andame
M.
Pe ke i iaus
ka ekizme,
Knygoje
Nobainys és,
J.
B e kiino
biblijoje,
dingo i
‘many i,
ma y is,
ody is,
a is’
(1.
sg.
p ae .
dingoiau
11
39;)
—
j ai iy
laiko a piy
Ry y
P isijos
lie u iy
aukS ai iy
aS uose,
i
pan.
®
J.
Kazlausko
hipo ezé,
kad
,,diinininky
a més
dalyje,
ku i
be a pi8kai
siekési
su
douninin-
kais,
anks iau
galéjo
i gi
egzis uo i
gi,
gu,
ku ie
dél
g e imy
a miy,
ne u in iy
¢,
9,
i akos
galéjo
bi-
ipa e s i
ij,
uu
>i,
@
ka u
su
¢,
9
ans o macija
j
i,
u“
(Bal is ica,
V(1)
33),
jeigu
ji
i
pasi ody y
eisinga
(plg.
A.
Gi denio
s aipsni,
en
pa ,
VI
(2),
143—
145)
padé ies
i
esmés
nekeis y,
nes,
iena,
mums
neZinomas
spéjamojo
gu,
gi
paki imo
j
uy,
ij
>
@,
laikas,
be
o,
J.
Kazlauskas
ja
aiko
Siau inei
plo o
daliai,
uo
a pu
giesmyno
e éjo
gim oji Snek a,
kaip
ma ysime,
ieSko ina
plo o
pie uose.
%
Apie
ja
Z .
V.
Vi kauskas.
Kelios
pas abos
dél
o mu
§@,
sesi ,
—
,,Bal is ica“,
IT
(2),
Vil-
nius,
1966,
p.
203-206;
Z.
Zinke i ius,
Lie u iy
dialek ologija,
p.
196—197.
143
a
may
ay,
Shekel,
yo
Nee
Lh
a y,
he
KLYKOLIAL
44
ZAGARE
.
OYLAKIAI
x?
SKUODAS
yMOS|
°
=
iC
oMOSEDIS
EDA
asin
|
A
SALANTAL
oa
TELSIAL
7
oKURSENAI
KRETINGA
RET
ee
RUOKE/
2 /SiauuAl
Minija.
7
.
aie
SAUKENA!!
KLAIPEDA
=
“VARNIAL
.,
2
o
|
eae
UZVENTIS
|
alen
ORIETA
e
Z
ENORIEIAYAS
BORA
KUV
Age
O ani
_
ee
PRIEKULE
~"
KVEDARNA’
©
eee
NEMAKSOIAI
SILUVA
e es
SLALE
PAGRAMANTIS
y
SILUTE
ay
a
*
Ee]
4
[eae
s
s
JURBARKAS
VELIUONA
?
SN
Tm
N
4
SAKIAI
S.
M.
Sla oéinskio
giesmyno
(1646
m.)
e éjo
Snek os
lokaliza imo
schema
1
—
pie y
Zemai iai
(,,dinininky*
izo ona),
2
—
a niSkiu- aseiniskiu
iba
(an,
am,
en,
em
siau inimo
izo ona),
3
—
da .
sg.
galiiniy
-@
(~-uo)
||
-ui
izoglosa,
4
—
daba inis
,,zemai iskojo
ga sy
désnio“
nepaisymo
jlinkis,
5
—
zodzio
p adZios
e-
sis emingai
e iamas
a-,
6
—
zd>z,
7
—
apy ik is
plo as,
ku iame
lokalizuo ina
S.
M.
Sla oéinskio
giesmyno
e éjo
Snek a
(pie -
y¢iu
i
Siau és
y y
k yp imis
jis
galé y
bi i
kiek
p a es as)
kio
giesmyne
an
ipo
junginiai
s eiki
4.
Vadinasi,
jie
mus
o ien uoja
j
aseiniskiy
plo a.
Kad
XVII
a.
idu yje
ki u
Zemai iai
jau
bu o
susiau ine,
galé y
ody i
Ra-
séiniy
eismo
ak uose
pasi aika
okie
zemai iSky
ie o a dziy
pa a’ymai,
kaip
Aumanescs
ayn y
*(A.
Salys
skai o
Ai
Algjos
[:
Aléja
—
upé
Viduklés
ls.]
lank),
yume
eypio
necacs
*
(=a A
gi iy
pie os).
Pagaliau
i
ki os
gies-
myno
kalbos
ypa ybés
neabejo inai
eda
j
aseini8kiy
pa a me.
An ai,
giesmyne,
*1
T§
ge okai
daugiau
kaip
iks an io
pa yzdziy
ke u i
su
susiau in u
pi muoju
démeniu
lai-
ky ini
giesmyno
kalbos
y ie ybémis.
Jie
nag inéjami
sky iuje
apie
aukS ai iSkuosius
giesmyno
kal-
bos
elemen us.
*
Z .
UW.
A.
Cupo uc,
Teo paduuecku i
caoBaph
Apesueli
PKemoli cKol
seman
XVI
c o-
ne a,
Busbua,
1888,
p.
5.
*3
Ten
pa ,
p.
12.
144
kaip
i
aseinikiy
plo e,
iSlaikomi
s eiki
umpieji
balsiai
u,
i
,
ku iuos
daugelis
a niSkiy
e ia,
o
dalis
(Ku 8énai,
Saukénai),
kaip
pag is ai
mané
J.
Kazlauskas®,
anks iau
y a
e e
ij
9,
¢.
Ilgasis
balsis
é
a i oje
neki iuo oje
galiinéje
giesmyne
daZnai
pakei iamas
i,
p z.,
n.
sg.
ikp i
Il
98,
‘ yk& é’,
Sauli
I
84,,
‘saulé’,
giami
II
61,
‘Zemé’,
3.
p ae .
pama i
I
77,3
‘pama é’,
ail
91,
‘ asé’,
émusi1
51,7
‘uzmuSe’
(ne
112
pa yzdziu).
G ei iausia
ia
p iklauso
da
pe
d ideSim
n.
sg.
.
supe l.
o my
su
-iausi
(<iausé?),
p z.,
g agiau i
Il
87,
‘g aziausia’,
Bwendiau i
I
32,4
“S en iausia’.
T umpaji*
bal-
si
i
ie oj
é
daba
neki éiuo oje
galiinéje
u i
isi
aseiniSkiai
i
jy
a imesni
kaimy-
nai
apie
Saukénus,
Ku Sénus,
Sakiis,
Veli iong*’.
Ki i
Zemai iai
a ia
-¢*.
I§
isy
Zemai iy
daba
ik
aseiniSkiy
plo e
(apie
Pag aman i,
Skaud ile,
E z-
ilka,
Raséinius)
é a
uZ iksuo a
sang azZos
dalely é
-se
‘-si’,
isuo inai
a ojama
Sla o inskio
giesmyne,
p z.,
1.
sg.
biiau e
IL
1922
‘bijausi’,
a in iu e
Il
25,,
‘a in-
siuosi’,
/ ociause
II
102;
‘s o iausi’,
2.
sg.
andi e
I
93,
‘ andiesi’,
dawey e
1
135y,
‘da eisi’,
1.
pl.
dziaukiamuo e
I
45,
‘dziaukimés’,
3.
as.
a anda e
I
131,
‘a si an-
da’,
bengia e
I
57,
‘baigiasi’,
p ikiel i e
1
133,
‘p isikels’,
wa gin u e
1
74a,,
‘ a gin ysi’,
in .
abgin i e
II
21,
‘apsigin i’,
n.
sg.
m.
Nuwile e
Il
26,
‘nusi yles’,
n.
pl.
m.
Dgiaugdami e
II
49,,
‘dziaugdamiesi’,
g.
pl.
gaylenciu e
1
140,
‘gailinéiysi,
.
y.
gailingiyjy’
(i8
iso
apie
230
p z.).
ZodZio
gale
sang azos
dalely é
-si
isai
ne-
a ojama™,
ji
bina,
kaip
i
daba
a mése,
ik
po
p ie&délio,
p z.,
Su imiles
I
56,,
‘susimil(éj)es’,
a i anda e
II
48,
‘a si anda’.
IS
auk& iau
pa eik y
pa yzdZiy
ma-
y i,
kad
p ieSdéliniy
eiksmazZodZiy
sang azos
dalely é
a ojama
,,Zemai iskai“,
.
y.
ne
ik
po
p ieSdélio,
be
i
ZodZio
gale
a ba
abejaip.
Pa iy
aseiniSkiy
plo a
daba
aizo
kelios
ySkios
izoglosos.
I8
jy
isu
pi ma
nu ody ina
ski inga
a
kamieno
daik a a dziy
ienaskai os
naudininko
galiné:
plo o
Siau és
aka y
puséje
y a
-i
(=auk8 .
-wo),
pie yciy
puséje
- i.
Schemoje
iba
odo
3
linija.
Ji
gana
g ieZ a,
be
pla esnio
uoZo
su
duble inémis
o momis,
o ai
odo
izoglosos
pa a uma
bei
pas o uma.
Sla o inskio
giesmyne
sis emingai
a ojama
galiiné
-ui
( aSoma
-uy).
Ja
u i
i
pasi aikandios
ilgesnés
bid a dziy
bei
daly iy
o mos,
p z.,
amzinamuy
1
4055
‘amZinam’,
gimu iamuy
1
40,,
‘gimusiam’.
Né a
né
ieno
daik a a dziy
a
ki y
linksniuojamy
Zodziy
pa yzdzio
su
-i/
Vadinasi,
e éjo
gim oji
Snek a
ieSko ina
*
In .
ge de i
Ul
55;
‘gi dé i’
i
|.
sg.
mi eme
IL
106,,
‘mi ime’,
kaip
odo
g.
sg.
o ma
gimenes
IL
43g,
‘giminés’,
pa ies
e éjo
klaidy
a i aisyme
pa aisy a
i
gimines
(II
128.:),
be
abejo
y a
ko ek ii os
klaidos.
%
Z .
J.
Kazlauskas,
Dél
bal y
*ei
i
*6
aidos
lie u iy
Zemai iy
a mése,
—,,Bal is ica“,
V,
Vilnius,
1969,
p.
32—33.
**
Kad
giesmyno
e éjo
Snek oje
cia
bii a
umpo
balsio,
odo
eiluéiy
galai,
p z.,
n.
sg.
ogeli
I
42,,
‘ oZelé’
imuojama
su
oc.
sg.
be neli,
3.
p ae .
ap iau i
1
78,
‘apsiau é?
—
su
in ,
gau i,
3.
p ae .
i aki
1
76a,,
‘isaké’
—
su
n.
-a.
du. abi
aki,
i
pan.
*
T adiciné
a miy
klasi ikacija,
laikydama
Sia
ypa ybe
a ski iamuoju
aka y
aukS aidiy
e-
liuonie iy
pa a més
b uoZu,
suklaidino
J.
Palionj,
skelbusj
Sla o inskio
giesmyne
esan
eliuoni8-
kiy
a més
elemen y.
**
Dél
echniniy
p ieZasciy
Sio
s aipsnio
au o iaus
,,Lie u iy
dialek ologijos“
(Vilnius,
1966
m.)
Zemélapyje
N .
42,
nu odan
-i
i
-¢
plo y
iba,
a si ado
g ubi
klaida.
I8
ik yjy
Plingés,
Rie i o,
Kyéda nos,
Laikuyos,
Va niy
i
Ludkés
apylinkés,
2inoma,
p iklauso
-¢
plo ui.
Pa yzd3iai
i8
Siy
ie o iy
knygoje
pa aiy i
eisingai.
*
Vienin elis
pa yzdys
3.
p ae .
o ino i
Il
22s
‘so inosi’
klaidy
a i aisyme
pa aisy as
j
o i-
no e
(IL
128,4).
10,
520
°
145
4,
Sep yni
pa yzdZiai
su
p ieSdéliu
aZu-
(Siaipjau
a ojama
wuz-)
:
1.
sg.
p ae .
djumi Bau
IL
55,5
“uzmi Sau’,
3.
p aes.
dju u
II
18,
‘sulaiko’,
2.
pl.
impe .
ne
ajukie inki e
11
50,;
‘nesukie inki e’,
n.
sg.
m.
ajuwilkies
II
49,
‘apsi ilkes’,
ne
ajume uo as
IL
57,9
‘nei8ma uo as’,
g.
sg.
ajumi simd
II
39,5
‘uzZmi simo’,
dju iley-
dima
11
6,;
‘nusileidimo’.
}
ILI
asmens
j a dzio
n,
sg.
m.
pilna
o ma
anas
‘jis’
(I
8,7,
17,g,
291,
i
k .)
i 3.
p aes.
odjia e
II
48,,,
9,
‘ odosi’
(dél
kamieno,
ne
sang a%os
dalely és)
galé u
bi i
laikoma
iek
Kédainiy
k aS o,
iek
i
y y
aukS ai iy
elemen u,
nes
Sios
o mos
anuome
bu o
a ojamos
abiejy
a miy
a s o y
aS uose*®.
Da
pla iau
a o as
p ielinksnis
ing
‘j’
(59
p z.),
u imas
iek
Lie u os
DidZiosios
KunigaikS ys és,
ick
i
Ry u
P isijos
lie u iy
aS ijoje
(p z.,
M.
Maz ydas,
J.
B e kiinas).
NeaiSku,
kaip
eikia
ak uo i
1.
sg.
p ae .
egu.
o ma
budawau
II
25,4
‘bida-
au’,
su inkama
ano me o,
odos,
ik
Ry y
P iisijos
aS ijoje
(daugiausia
,,Vol en-
biu elio
pos iléje“,
be
o,
J.
B e kiino,
B.
Vilen o
i
L.
ZengS oko
knygose),
o
daba -
u ima
ik
lie u iy
kalbos
plo o
pie y iy
pak aS iuose
(Zi e ela,
Laz inai,
Die é
niSkés,
D iskininkai,
Kap iamies is,
Veisiejai,
Léipalingis,
Li8kia a).
Kaip
giesmés
bu o
ye iamos
J.
Lebedys
i odé,
kad
Sla oéinskio
giesmynas
né a
anks iau
iS e s y
i
lie u iu
kalba
giesmiu
(apie
jas
Zinoma
nedaug)
inkinys,
be
ienu
me u
pa uoS a
knyga‘’.
Giesmés
e s os
i§
ano
me o
lo yniSky
i
lenki8ky
giesmyny
(psalmés
ne
i8
biblijos,
be
Zymaus
lenky
XVI
a.
poe o
J.
Kochanoyskio
pe di biniy),
be
o,
e s a
labai
lais ai,
o
ne
paZodZiui,
kaip
anuome
bu o
jp as a‘®.
Todél
joms
apibidin i
dauge-
liu
a ejy
ge iau
ik y
( o
me o
poZii iu)
ne
e imo,
be
giesmiy
a ki imo
e minas.
Li e a i os
is o ikai
e éjo
da ba
labai
auk8 ai
e ina,
laikydami
e éja
dideliu
lie u iy
eiléda os
no a o iumi*.
Nesigilinan
j
e imo
mening
puse,
Gia
eikia
a k eip i
démesj
ik
j
as
eiléda-
os
ypa ybes,
ku ios
padeda
sup as i
e imo
kalbos
eiSkinius.
Visy
pi ma
kons a uo ina,
kad
e éjas
labai
g ieZ ai
Zi éjo
eikiamo
skieme-
ny
skai iaus
eilu éje.
Dél
o
ka ais
neip as ai
umpinami
ZodZiai,
p z.,
n.
sg.
dus
IE
116,s,
118,
“diiSia’,
waland
I
66,
‘ alanda’,
3.
p ae .
Giwen
IL
22,2
“gy eno’,
liep
I
1629,
78,
‘liepé’,
a
I
175
‘ a é’.
Vie omis
p aleidziami
ne gi
ZodZio
idu io
balsiai,
p z.,
ill.
sg.
kalnen
I
76b,
‘i
kaleima’
(plg.
a.
pl.
kalines
II
34,9),
Voc.
sg.
S ans oway
I
118,
‘S anislo ai’
(plg.
g.
sg.
S anis owo
I
118,).
Pasi aiko
i
p ieSingy
a eju
—
adinamy
,,lopomujy*
ZodZiy,
Siaipjau
ne eikalingu
(o iginale
jy
né a),
emdan iy
azés
p asme,
be
a si adusiy,
kaip
i
ZodZiy
umpinimy,
ik
dél
e -
éjo
pas angy
iSlaiky i
eikiama
skiemeny
skai iy
eilu éje®,
Ty
pas angy
diduma
‘©
Zemai iy
a s
‘jis’
ne eko
galiinés
balsio
da
p ieS
an
ipo
junginiy
susiau éjima,
plg.
3.
Zem.
Gns.
”
Z .
J.
Lebedys,
1646
me y
giesmynas.
—
S.
M.
Sla o inskis,
Giesmés
...
p.
15—18.
*
Ten
pa ,
p.
31—39.
Z .
Lie u iy
li e a ii os
is o ija,
1.
Redaga o
p o .
K.
Ko sakas.
Vilnius,
1957,
p.
150-151;
J.
Lebedys,
1646
me y
giesmynas,
p.
39-45;
J.
Gi dzijauskas,
Lie u iy
eiléda a.
Vilnius,
1966,
p.
118-124.
°°
Pa yzdzius
nu odo
J.
Lebedys,
Z .
S.
M.
Sla o inskis,
Giesmés
...
p.
377
(pas aba
dél
13115
eilu és),
152

be
ki o
ko
odo
giesmyno
gale
p idé i
klaidy
a i aisymai,
ku iuose
y a
ne gi
okiy
a eju,
kai
iena
g e iminé
o ma
kei iama
ki a
(p z.,
in .
udi
kei iama
/udi i
II
128),
‘ eis i’),
jeigu
ik
o
eikalauja
skiemeny
skai ius
eilu éje.
Ve éjas
aip
pa
daug
démesio
k eipé
j
imus.
Jo
imams
bidingas
pilnas
d ie-
ju
skiemeny
( eciau
pusan o
skiemens)
saskambis.
Rimai
y a
i
en,
ku
o iginalas
be eik
iS isai
ne imuo as
a ba
imuo as
idu amZiskuoju
imu® .
Dél
imuy
e éjas
ka ais
pa a oja
ne
nejp as as,
di b ines
linksniy
a
asmeny
o mas,
p z.,
d.
pl.
piemeniemus
I
68,
‘piemenims’
( imas
su
ganan iemus
“‘ganan iems’),
i.
pl.
.
bdy e-
mis
II
30,
‘baisiomis’
( imuoja
su
dudiklemis
‘Saudyklémis’),
i.
pl.
pelenomis
(!)
II
559,
‘pelenais’
(su
d a omis
‘aSa omis’),
i.
pl.
.
giban iemis
II
5.3
“Ziban iomis’
(su
gwayzdemis
‘“z aigzdémis’),
1.
pl.
p aes.
dusauijme
I
63,
‘disaujame’
(su
3.
p ae .
agime
‘uzgimé’).
[domy
Siuo
a eju
pa yzdj
pa eikia
s o a
Szapelu
a ne z
noia,
P aka iey
iam
pak oia
(1
6243~14)°*,
ku
dél
imo
i
eilu és
skiemenu
skai iaus
paisymo
neijp as ai
su auk a
eiksma-
Zodzio
o ma
nuéjo.
Eiléda os
eikalui
e éjas
g aziai
panaudojo
senesnes
o mas,
ypa
daugiskai-
os
naudininkus
su
-mus
(p z.,
zmonemus
I
11,9,
séwen iemus
1
135,
mumus
I
10.)
i
ienaskai os
naudininkus
su
-mui
(p z.,
gie amuy
I
81,5,
gimu iamuy
I
40s),
a -
ojamus
Salia
a i inkamy
jp as iniy
umpy
o my
dél
imo
i
ypa
s engian is
suda y i
eikiamo
skiemeny
skai iaus
eilu e.
Tuo
ikslu
aip
pa
panaudojamos
um-
pesnés
i
ilgesnés
ienaskai os
ie ininky
(plg.
ima
3.
p ae .
kaboia
‘kabojo’
su
1.
sg.
gi ioia
‘gi ioje’
I
85,22),
i
esp.
u
kamieno
ienaskai os
inagininko
(p z.,
akmeni-
mi
Il
47g,
Sunumi
1
77,
i
WieBpd im
I
15.4,
unum
I
81,9),
d ejopos
bisimojo
lai-
ko
(p z.,
2.
pl.
egie i e
I
11745
‘ egési e’
i
S o e
I
126,
‘s osi e’)
o mos,
ykusiai
pagal
eikala
pasi enkami
pos poziciniai
ie ininkai
a ba
juos
a s ojan ios
p ie-
linksniy
kons ukcijos
(p z.,
ill.
sg.
gidmen
II
40,,
all.
sg.
Diewop
II
45:2
i
ing
gia-
me
Il
26,4,
p i
Diewd
II
88,),
ilgesni
a ba
umpesnia ski y
Zodziy
a ian ai
(p z.,
welinas
II
93.9
i
welnas
IL
70,
‘ elnias’),
i
pan.
Giesmyno
eks o
analizé
odo,
kad
Zemai iSkieji
elemen ai
y a
kile
i8
ieno
Sal-
inio
—
pa ies
e éjo
gim osios
Snek os.
Ta iau
aukS ai i8kieji
elemen ai—he e-
ogeniSki.
Juos
suda o
ski ingy
aukS ai iy
a més
pa a miy
ypa ybés,
ku iy
dalj
bus
i edes
pa s
giesmyno
e éjas,
ki us,
ma y ,
asmenys,
uos¢
giesmyna
spaudai,
Si
a
gal
i
spaus u ininkai.
Pa s
giesmyno
e éjas
u éjo
bi i
ge ai
apsip a es
su
aukS ai iy
a me.
Bu-
damas
kiles
i
paaukS ai io
Zemai iy
plo o,
jis
iS
mazens
galéjo
gi dé i
Salia
Zemai is-
ku
i
kai
ku ias
aukS ai i8kas
ZodZiy
o mas.
I
ai
ne
ien
i
kaimyny
aukS ai iy
li-
pu.
Pa ioje
jo
gim ojoje
Snek oje
anuome ,
panasiai
kaip
i
daba
apie
NemakS ius,
ma y ,
bii a
am
ik o
skai iaus
aukS ai isky
g e imybiy.
Da
labiau
p ie
aukS ai-
isky
o my
e éjas
u éjo
p ip as i
éliau,
ilgesnj
laika
gy endamas
aukS ai¢iy
a -
més
plo e
bei
bend audamas
su
aukS ai iais.
18
eilu és
galuose
esamy
imy
aiSkiai
ma y i,
kad
e éjui
bu o
ge ai
pazjs a-
mos
i
jp as os
Sios
aukS ai iy
a més
ypa ybés:
"1
Pa yzdzius
nu odo
J.
Lebedys,
en
pa ,
p.
41.
5%
‘Sapeliy
a nes i
nuéjo,
édziose
jam
paklojo’.
153
1,
AukS ai iSki
d ibalsiai
uo,
ie
ie oj
jo
gim osios
Snek os
@,
i,
Tai
odo
a ejai,
kai
e éjas
aukS ai i8kus
ZodZius
imuoja
su
ais,
ku ie
i8laiko
uo,
ie
i
Zemai iy
a méje,
p z.,
a.
sg.
wie a
I
6,
‘ ie a’
su
a.
sg.
/wie a
‘pasaulj’
(ne
ke-
liolika
ka y!).
Vie omis
jis
aukS ai iSkus
ZodZius
panaudoja
imui
su
ais,
ku ie
aSomi
su
aide
e
ki iuo oje
Saknyje,
p z.,
a.
sg.
wiena
I
65,
‘ iena’
imuoja
su
g.
sg.
pena
‘peno’,
g.
sg.
m.
kiekwiena
I
1093
‘kiek ieno’
—
su
iz ena
‘i§
seno’,
d.
sg.
wie ay
II
70, ‘ ie ai’
—
sun.
pl.
me ay
‘me ai’.
Su
Zemai iSkais
a i ikmenimis
oks
ima imas
bii y
bu es
nejmanomas.
2.
T umpieji
balsiai
galinése
ais
a ejais,
kai
Zemai iai
jy
neis-
laiko.
An ai,
n.
sg.
m.
amZinas
I
29,,
imuojama
su
3.
p aes.
e l.
a inas
‘a inasi’,
3.
p aes.
duoda
II
65,
—
su
3.
p ae .
oda
‘ odo’
(kelis
ka us),
3.
p aes.
ne
gali
I
152,
—
su
a.
sg.
dali
‘dali’.
.
3.
AukS ai iska
neki ciuo a
galiné
-é
(-e).
P z.,
3.
p ae .
pawi e
I
63,
‘su ys é’
imuojama
su
oc.
sg.
Ch i e
‘K is au’
(kelis
ka us),
dawe
I
84,5
“da é’
—
sua.
sg.
awe
‘sa e’,
klause
II
18,
‘klausé’?
—
su
1.
sg.
p ae .
e l.
so inau-
se
‘so inausi’,
n.
sg.
Ziame
I
631.
‘zemé’
—
su
1.
sg.
m.
ame.
4.
AukS ai i8ka
neki ¢iuo a
galiné
-os.
P z.,
g.
sg.
mo inos
I
74as,
II
59,
imuojama
su
3.
p ae .
e l.
wa ginos
‘ a ginosi’
i
numajinos
‘nusimazino’.
Ki as
asmuo
Siy
auks ai isky
elemen y
i es i
negaléjo:
apsp es i
pa ios
eilé-
da os,
jie
p iklauso
p ie
pi mykS és,
e éjo
eiliuojan
naudo os
kalbinés
medZiagos,
©
ne
an inés,
papildomos,
éliau
a si adusios
aukS ai inan
eks a.
G ei iausiai
p ie
e éjui
jp as y
aukS ai ybiy
eikia
p iski i
i
ilgesnes
a da-
Zodziu
loc.
sg.
(plg.
gi ioia
I
85
5»
‘gi ioje’
ima ima
su
3.
p ae .
kaboia
“kabojo’),
eiksmazodziy
1.
bei
2.
pl.
(plg.
2.
pl.
p aes.
Zino e
1
77.
‘Zino e’
ima
su
oc.
sg.
Pi o e
‘Pilo e’)
o mas,
aip
pa
liepiamosios
nuosakos
a ian a
su
-ki-
(plg.
dazna
2.
pl.
impe .
klikaukime}I
63,;
‘klykaukime’
ima
su
1.
sg.
ueime
‘suéjime’),
jei-
gu
ik,
zinoma,
anuome
Siy
o my
nebu o
pa ioje
e éjo
gim ojoje
Zemai iy
Snek-
oje.
Ma y ,
e éjas
eiliuodamas
pagal
eikala
pasi inkda o
Zemai i8kas
a
auk ai-
ikas
o mas.
Sakysime,
p ie
g.
sg.
wina
[ ina]
‘ yno’
jam,
kaip
imas,
ge iau
iko
Zemai iskoji
p ie eiksmio
o ma
siendina
[Sendina]
‘Siandiena’
(I
71—73),
negu
aukS ai iy
*Sigdiena
[¥andiénq]®.
Taip
pa
p ie
n.
sg.
m.
galis
[galis
a
galis)
‘galjs’
ge iau
de inosi
Zemai i8ka
kilmininko
o ma
ddlis
[dalis]
‘dalies’
(IL
103g),
negu
aukS ai iSkas
a i ikmuo
*dalies
[daliés].
Da
plg.
n.
sg.
m.
wi,
i agdlis
‘ isagalis’
ima
su
g.
sg.
Pdlis
II
44,.
‘Salies’,
n.
sg.
Swie a
‘S iesa’
—
su
Zemai iska
1.
sg.
o -
ma
gnie a
II
115.,
‘ugnyse’.
Ta iau
p ie
1.
sg.
m.
ame
jau
ku
kas
ge iau
iko
auk8-
ai iSka
n.
sg.
o ma
Ziame
[Zeme]
‘Zemé’
(I
63,2),
negu
e éjo
gim osios
pie y
Ze-
mai iy
Snek os
*Ziami
[Zemi],
lygiai
kaip
p ie
oc.
sg.
Ch i e
‘K is au’
ge iau
de-
inosi
aukS ai iskoji
3.
p ae .
o ma
pawi e
[pa is e
a
pa is é]
‘su ys é’
(I
639s),
negu
Zemaiciy
*pawi i
[pa is i].
Tuo
bidu
e éjas,
sickdamas
ge esnio
imy
saskambio,
ne e ai sus a é
j
iena
g e a
Zemai iska
one ika
u in ius
ZodZius
bei
jy
o mas
su
ipiskomis
auk& ai i8-
komis,
p z.,
g.
sg.
giedas
II
919¢
1
‘gédos’
(Zemai iy
ie
<é
i
-as
‘-0s’)
imudjama
su
**
Plg.
s o a:
Hey
wina
okio
wina,
Ne
buwa
da
Siedina
(I
715~s)
‘Ei,
yno,
okio
yno
nebu o
da
Siandiena’.
Toje
giesméje
imas
wina
:
Sigdina
pa a o as
ne
6
ka us.
154
n.
sg.
giedas
Il
92,
“Ziedas’
(auk8 ai iy
ie
i
galiiné
-as).
Tokiy
pa yzdziy
y a
gana
daug
i
jie
i ai is.
Da
plg.
Zemai i8kos
1.
pl.
o mos
lupuo e
‘lipose’
ima ima
su
auk& ai iska
danguo e
1
105,,
‘danguose’.
Giesmyne
ne e ai
ZodZiams
su
Zemai i8ka
one ika
p idé os
aukS ai iSkos
ga-
luinés,
p z.,
3.
p ae .
ieme
II
14,5
‘emé’,
n.
sg.
m.
i zkodamas
I
140,,
‘ieSkodamas’,
d.
pl.
m.
i zkan iemus
I
140,
‘ieSkan iems’,
1.
pl.
lip no e
1
133,
156y,
I
1175
“liepsnose’.
Ka ais
i8
esmés
Zemai iska
o ma
u i
aukS ai i$ky
ga sy,
p z.,
1.
pl.
impe .
e l.
déiaukiamo
e
1
45,
‘dziaukimés’
(su
o
ie oj
uo).
Pasi aiko
i
p ieSingy
a eju,
kai
aukS ai iska
o ma
gauna
Zemai iSka
one inj
ap alkala,
p z.,
1.
pl.
p aes.
e l.
wilamie e
II
31,7
‘ iliamés’
(aukS ai iska
galiiné
-ése
iS a a
Zemai iSkai).
Auk& ai i$kus
elemen us
j es i
ij
giesmyna
e éja
ska ino,
be
abejo,
no as
i ik-
i
didesniam
lie u iy
skai iui
bei
pas angos
pa uoS i
kiek
galima
populia esnij
gies-
myng™,
NemaZa
eikSme
u éjo,
Zinoma,
i
anks y esnés
aukS ai iskos
aS ijos
Lie-
u os
DidZiojoje
KunigaikS ys éje
pa yzdys.
Ta iau
nesan
isais
a ejais
aiSkiy
no -
my
bei
jas
eglamen uojanéios
no minés
g ama ikos,
Zinoma,
didesnio
nuoseklumo,
aukS ai inan
Zemai i$ka
giesmiy
kalba,
sunku
bu o
pasiek i.
Daugiausia
painia os
e éjui,
gal
bi ,
i
giesmyno
kalbos
aukS ai in ojams
ké-
1é
g a emy
0,
e
i
uo,
ie
a ojimas.
Abi
Sios
po os
giesmyne,
ypa
Zodziy
leksijoje
i
p iesagose,
ne e ai
maiSomos.
Taip
a si iko
dél
sunkumy
su ok i,
ku
y a
aukS-
ai i8ky
balsiy
o,
éZemai iska
di ongizacija
i
ku
u imi
aukS ai iSki
d ibalsiai
uo,
ie,
ku iuos
e éjas,
aikydamasis
p ie
aukS ai iu,
s engési
a o i.
PanaSus
painio-
jimas
pas ebimas
i
Siy
dieny
kalbinéje
p ak ikoje,
kai
mazZiau
i8sila ines,
ypaé
a -
més
a Z ilgiu
miS ios
Seimos,
Zemai is
bando
aSy i
bend ine
kalba.
Giesmyne
g a emos
o
i
uo
labiausiai
sumiSusios
daugiskai os
ie ininko
ga-
lanése
(plg.
y .
g.
-wose
i
mo .
g.
-ose
>
Zem.
-uose)
i
p iesagose
-wo as
bei
-o as
(>
Zem.
—
uo s).
Tai
lie ia
iek
eilu és
idu yje
esanéius
pa yzdzius,
iek
i
imo
po-
zicija,
p z.,
1.
pl.
ka bo e
‘kalbose’
imuojama
su
weykdlose
‘ eikaluose’
(II
97,),
malduo e
‘maldose’
—
su
lip no e
‘liepsnose’
(I
1569-11);
namuo e
“namuose’
—
su
mie o e
‘mies uose’
(I
6029-21),
wa gose
‘ a guose’
—
su
kayliniose
‘kailiniuose’
(I
66.92).
Giesmyne
loc.
pl.
m.
galiné
su
g a ema
o
ne gi
pa a o a
daZniau
(35
p z.)®,
negu
su
uo
(26
p z.).
Taip
pa
p iesagos
-wo as,
-uo inis,
-uo i
su
g a-
ema
o
pa asy os
dazniau
(13
p z.),
negu
su
uo
(8
p z.).
G a emos
ie
i e
( ie oj
é)
labiausiai
painiojamos
p onominalinéje
daugiskai os
naudininko
galiinéje,
plg.
ima ima
d.
pl.
m.
ey/ ingiemus
‘ eisingiems’
su
kal e-
mus
‘kal iems’
(IL
3719-20),
iBgie be emus
‘iSgelbé iems’
su
giminemus
“giminéms’
(IL
4295-94),
aukian emus
‘laukian iems’
su
Baukian emus
‘Saukian iems’
(II
41,6—17)-
Galiiné
-iem(u)s
pa a8y a
su
ie
62
ka us,
o
su
e
15
ka y.
Zodziy
Saknyse
uo,
ie
i
0,
e
g a emu
painiojimas
e esnis,
a iau
pasi aiko,
p z.,
aSoma
3.
p aes.
doda
II
114,
‘duoda’
( imas
su
oda
‘ odo’),
n.
sg.
m.
lepdéis
1
154,
<
</epdams
‘liepdamas’.
Suklys i
i
ia
nebuyo
sunku,
u in
gal oje
giesmyne
a -
ojamus
Zodzius,
ku iuose
iek
Zemai iai,
ick
i
aukS ai iai
a ia
wo,
ie,
p z.,
a ie a,
4
Siekima
populia in i
be
ki a
ko
odo
i
klaidy
a i aisymas,
ku
I
16,
esan i
3.
cond.
o ma
Jec u
‘sek y’
pa aisy a
j
/ek u
(IL
1285).
58
Loc,
pl.
wi iklose
I
44y,
59)
‘ ys ykluose’
ia
nejskai y a,
nes
daik a a dis
ys yklai
e éjo
Snek oje
bu o
ne
y iSkosios,
be
mo e iskosios
giminés,
plg.
i.
pl.
wi iklomis
1
5333,
UL
8,5
‘ ys yklais’.
155
aliejus,
And iejus,
cielybé,
Elzbie a,
Gab ielis,
Juozapas
(8
p z.
Salia
g.
sg.
Jugapa
I
3,),
Kazimie as,
kielikas,
Maiziesius
‘Mozé’,
mie a
‘saikingumas,
kuklumas’,
mie uo i
‘ma uo i’,
mies as,
niekas,
niekad(os),
nieku ,
(pa)niekin i,
(ne)p ie elius,
sie a,
s ies as,
Vai iekus.
I$
282
pas ebé u
Sios
iiSies
pa yzdZiy
248
uzZ aSy i
su
uo,
ie,
34
su
o,
e.
Badinga,
kad
dauguma
pas a yjy
suda o
Zodis
niekas
i
jo
ediniai.
VeiksmaZodis
(pa)niekin i
i
daik a a dis
(pa)niekinimas
sis emingai
aSomi
ik
su
e
aide.
Taip
pa
su
e
aSoma
p iesaga
-iené,
o
ai
galé y ody i
e éjo
pas angas
sa o
gim osios
Zemai iy
a més
ZodZiams
su eik i
aukS ai iSkqa
one ika,
paga siui
juos
ansponuojan ™.
Giesmyne
gana
nuosekliai
a ojamos
0,
e
g a emos
ie oj
Zemai iy
uo,
ie
(=auk8 .
0,
é)
ZodZiuose,
ku ie
suda o
ima
su
u inéiais
aukS ai iSkus
a ba
abiem
a mém
bend us
d ibalsius
wo,
ie,
p z.,
eiksmazZodzZiy
s o i
(Zem.
s uo i)
i
duo i
o mose
(II
2,617,
24-25)
1915—16,
369-10
13-14)
569-20
i
K .),
a.sg.
m.
Zade a
‘Za-
dé a’
bei
p ade a
‘p adé a’
i
g.
sg.
wie a
‘pasaulio’
(I
39b¢_
9,
13-155 20-22).
Ta iau
ai
gali
bi i
ne
ik
e éjo,
be
i
giesmyno
kalba
aukS ai inusio
ki o
asmens
da bas.
A ski a
p oblema
suda o
y ie ybiy
bu imas
giesmyne.
Eiléda os
analizé
odo,
kad
ben
dalj
jy
bus
i edes
pa s
giesmiy
e éjas,
plg.
n.
sg.
m.
paiau is
‘pajau es’
ima ima
su
n.
sg.
iau is
‘jau is’
(I
4919-11,
6215-16),
a.
Sg.
pu i
‘puse’
—
su
a.
sg.
m.
i zdziuwu/ i
‘iSdziu usj’
(I
87s_5),
a.
sg.
ka alunu
‘ka aliina’
—
su
a.
sg.
unu
‘s iny’
(I
1185_
49).
J.
Lebedys
giesmyno
y ie ybes
aiSkina
K.
Si ydo
Zodyno
po eikiu®’.
Ta-
Giau
giesmyne
esama
i
okiy
y ie ybiy,
ku iy
né a
ame
Zodyne®,
p z.,
(ne)kin é i
‘(ne)ken é i’,
aplunky i
‘aplanky i’,
aplunkymas
‘aplankymas’
(me ika
nu ody a
p.
150),
ska alé
‘skudu as’,
g a a
‘g e a’,
obalys
‘obuolys’
(p.
151).
Be
o,
i8
Zodyno
negali
bi i
paim a
y ie iSka
linksniy
leksija,
p z.,
a.
sg.
kKa alunu
I
118,
‘ka aliina’,
pu i
I
87,
‘pus’.
Daly iy
paiau is
I
49,,,
62),
‘pajau es’
i
palikis
Il
21,,
‘palikes’
aip
pa
né a
miné ajame
Zodyne.
Vadinasi,
be
jo
bi a
da
ki o
Sal inio,
i8
ku io
y ie iSkos
o mos
pa eko
j
giesmyna.
Tokiu
Sal iniu
laiky ina
gy oji
ano
me o
y u
auk& ai iy
a mé,
ku ios
plo e,
ma y ,
e éjui
eko
ilgesni
laika
gy en i.
G ei iau-
sia
ai
bu o
anuome
y ie iSkai
kalban ys
Vilniaus
mies o
gy en ojai,
su
ku iais
e -
éjas
u éjo
bend au i,
pa yzdZiui,
s udijuodamas
Vilniaus
Akademijoje.
Pazymé i-
na,
kad
giesmyne
esama
ne gi
suzemai in y
y ie ybiy,
p z.,
2.
pl.
u .
nekin ie i e
II
16,,
‘neken ési e’
(su
Zemai i8ka
balsio
é
di ongizacija).
K.
Si ydo
Zodynu
e éjas
i
ik yjy
daug
naudojosi®.
Jis
jam
bu o,
J.
Lebedzio
zodziais
a ian ,
s a biausia
pa ankiné
knyga,
e ian
giesmes
j
lie u iy
kalba.
G ei iausia
i§
Sio
Zodyno
paim i
y ie i8ki
Zodziy
mas y i,
mas ymas,
mas is
‘min is,
p o as’,
sqna ys,
sqzinia,
nend é
a i ikmenys
(jie
nu ody i
p.
149
—
150),
daik a a dis
uolasu
p idé iniu
y-( e éjas
nesup a o
K.
Si ydo
a8ybos,
pagal
ku ig
aidémis
o
Zodzio
p adzioje
zymimas
d ibalsis
uo),
daugumas
Zodziy
su
y ie i$ku
p ieSdéliu
azu-
(p.
152)
i
da
daug
ki u,
ne u inéiy
isai
aiSkiy
a més
poZymiy
(naujada ai,
s e imy-
bés
i
k .),
iS
ku iy
nu ody ini
kad
i
Sie:
didéZu is
‘banginis’
(II
66,),
mies akelis
*®
P ielinksnis
apie
aip
pa
sis emingai
aSomas
su
e
( isi
40
p z.).
Ta iau
jis
gali
u é i
balsj
é
a ba
e,
o
ne
ie,
plg.
daba ines
a mines
o mas
apé,
ape.
”
Z .
J.
Lebedys,
1646
me y
giesmynas.
—
S.
M.
Sla o inskis,
Giesmés
..., p.
24.
**
Au o ius
dékingas
Sio
Zodyno
y iné ojui
K.
Pakalkai,
su eikusiam
Zemiau
dedamus
duo-
menis.
®
Apie
ai
Z .
J.
Lebedys,
min.
eik.,
p.
26—30.
156
“ga é’
(II
25q),
pelikonas
‘pelikanas
( oks
paukS is)’
(I
145,5,
I
55,9),
ad .
pik ada-
ingai
’pik ada iSkai,
begédiSkai’
(II
25,),
pe siina
‘pe sona,
asmuo’
(I
129%,
13123,
II
115,
i
k .),
oziy
ainikas
‘ oZancius’
(II
68,,
69,;),
suda a
‘san aika,
san a é’
(II
462,
60,),
sumania
‘sumanymas,
ke inimas’
(II
24,,),
skalinis
‘mokinys’
(II
825),
ikybé
‘ ikéjimas’
(I
143,9),
iso imé
‘liaudis,
minia’
(I
10329).
Siy
i
kai
ku iy
ki u
yodziy
ne
ik
o ma,
be
i
a8yba
Si yydo
Zodyne
i
Sla o inskio
giesmyne
isai
su ampa.
Be
o,
jie
daugiausia
pasi aiko
psalmése
i
Siaipjau
sunkesniuose
e s i
giesmiy
eks uose.
Reziumuojan
isa
ai,
kas
bu o
pasaky a
apie
pi mykS e,
pa ies
e éjo
ei-
liuojan
naudo a
kalbing
mediiaga,
u ime
pada y i
is ada,
kad
Zemai i8kasis
jos
pag indas
bu o
s ip iai
pa eik as
aukS ai iy
a més,
isu
pi ma
ano
me o
Keédai-
niy
k a8 o,
kiek
maZiau
y y
aukS ai iy
pa a miy.
Ve éjas
u éjo
ilga
laika
bend au-
i
su
Siu
pa a miy
a s o ais,
ilgai
gy en i
jy
aplinkoje.
Dél
o
a gu
a
jis
galéjo
bi i
jaunas
Zmogus.
Tai
lyg
i
pa emia
li e a i os
is o iky
keliamas
abejones,
a
Salia-
monas
Moze ka
Sla o inskis,
ku is
1646
m.
da
ik
mokési
Vilniuje,
i$
ik ujy
galé-
jo
bi i
okio
obulo
giesmyno
e éjas.
Ta iau
p ie’
Siq
abejone
kalba
a lik as
e -
éjo
gim osios
Snek os
lokaliza imas
ose
pa iose
ie ose,
i8
ku
y a
kiles
S.
M.
Sla-
o inskis.
Taigi
giesmyno
e éjo
au o ys és
klausimas
i
oliau
lieka
da
y iné inas™.
Zemai io
e éjo
pa uos o
giesmyno
kalba,
kad
i
u édama
daug
aukS ai isku
elemen y,
is
dél o
ge okai
sky ési
nuo
jp as inés
anuome
Lie u os
DidZiojoje
Ku-
nigaikS ys éje
leidziamy
lie u isky
aS y
kalbos,
pa em os
aukS ai iSka
Kédainiy
k aS o
(Zemai iy
yskupys éje)
a ba
y y
aukS aiéiu
(Vilniaus
yskupys éje)
a me.
Tai,
ma y ,
nepa enkino
giesmyno
leidéjy
jézui y,
eikala usiy
q
kalba
da
labiau
auks-
ai in i,
pada y i
giesmyna
p ieinama
da
didesniam
lie u iy
skai iui.
Kas
a liko
$j
da ba
—
pa s
e éjas
a
ki as
asmuo
(asmenys?),
daba
sunku
nus a y i.
Vis
dél o
g ei iausia
be
e éjo
p ie
giesmiy
eks o
aisymo
bus
p isidé a
i
ki y
asmeny,
gal
bi ,
am
eikalui
specialiai
ski o
edak o iaus
( edak o iy?).
Ben
aip
many i
e ia
ie omis
aukS ai inan
sugadin i
imai,
ku iy
g aZiu
sa-
skambiu,
kaip
ma éme,
e éjas
labai
iipinosi.
An ai,
giesméje
,,apie
Swodba
Ka-
noy
Galileos“
(I
70—73)
Salia
SeSis
ka us
paka o o
skambaus
imo
g.
sg.
wina
[ ina]
‘ yno’
:
ad .
Siedina
[Send na]
‘Siandieng’;ku j
suda o
Zemai iSkos
daik a a -
dzio
ynas
i
p ie eiksmio
Siandienq
o mos,
y a
ke u i
a ejai,
kai
asai
imas
su-
gadin as,
p ie eiksmio
Siandienq
Zemai iska
o ma
pakei us
auké ai i8ku
a i ikme-
niu
siediena
(1.714,
1,
722,
29).
Ki as
aukS ai inan
sugadin o
imo
pa yzdys
—
n.
sg.
jiedas
‘ziedas’
ima imas
su
g.
sg.
giedos
‘gédos’
( ie oj
zem.
giedas;
11
112,5)*.
18
e éjo
g ei iau
lauk ume
okias
ie as
naujai
ki aip
sueilia us,
negu
gadinus
ima.
© Z .
Lie u iu
li e a i os
is o ijos
ch es oma ija.
Redaga o
K.
Ko sakas
i
J.
Le-
bedys.
Vilnius,
1957,
p.
76;
Lie u iy
li e a i os
is o ija,
.
Redaga o
K.
Ko sakas,
Vilnius,
1957,
p.
150;
J.
Lebedys,
1646
me y
giesmynas.
—
S.
M.
Sla o inskis,
Giesmés
...,
p.
45—49.
©
Ve éju
bu us
S.
M.
Sla o inskj
odo
giesmyno
an as é
i
p a a mé.
Apie
ai
Z .
D.
Ga -
gasai és
s aipsnj
,,Pe galéje“,
1968,
N .
9,
p.
179-180
i
Lie u os
TSR
bibliog a ija,
I,
Vilnius,
1969,
p.
369.
Be gi
am
p ieS a auja
K.
Jablonskio
paskelb i
S.
M.
Sla o inskio
biog a ijos
duome-
nys,
ne odan ys,
kad
S.
M.
Sla o inskis
bii y
u éjes
ka
no s
bend a
su
li e a i a,
Z .
K.
Jablons-
kis,
Saliamono
Sla o inskio
biog a ijos
Zinios.
—
S.
M.
Sla o inskis,
Giesmés...,
p.
53-58.
2
Gal
bi
i
ienin elis
pa yzdys
su
sang azos
dalely e
-si
Zodzio
gale
( e éjo
Snek oje
bu o
ik
-se),
bii en ,
3.
p ae .
o ma
/o ino i
IL
22,
‘so inosi’,
y a
okio
,,pa aisymo™
ezul a as,
ku i
e éjas
klaidy
a i aisymuose
(II
128,.)
él
a i aisé,
nes
i
o ma
suda o
ima
su
1,
pl.
peklo e
‘p a-
ga e.
157

Giesmiy
eks o
aukS ai in ojas
(aukS ai in ojai?)
u éjo
bi i
Kédainiy
k aSo
a més
a s o as.
Ry y
aukS ai is,
be
abejo,
bi y
kei es
an
ipo
junginius.
P iebalsio
J
nekie inan is
aka y
aukS ai is
nebii y
p ikaiSiojes
/
aidés
p ieS
e
ipo
balsius.
Be
o,
pas a oji
a mé
anuome
Lie u os
DidZiosios
KunigaikS ys és
aS ijoje
nebu o
a ojama.
Ji
bu o
isuo inai
isi i inusi
ik
Ry y
P isijoje
leidziamuose
aS uose.
Kalbos
aisy ojas
daugiausia
palie é
neeiliuo o
eks o
gabalélius
i
giesmiu
an -
as es.
Cia
i§
iso
epalik os
(ma y ,
nepas ebé os)
ik
d i
Zemai ybés:
a.
sg.
iwd
I
64,
‘Te a’
i
3.
p aes.
wadin
I
129,)
‘ adina’.
Siaipjau
iskas
suaukS ai in a,
iksliau,
,
Sukédainie in a“.
Eiliuo ame
eks e
aisy ojo
pas angas
a zé
giesmiy
me ika.
Kiek
daugiau
lais és
jis
u éjo
giesmiy
eilu és
idu yje
(ne
imo
pozicijoje).
Cia
jis
daugiau
i
ai-
sé.
An ai
giesméje,
ku i
u ilenkiSka
an aS e
,,
Wdgien
Bogego
na odgenia“
(I
51
—
53),
iS
ijy
eiksmazodzio
(uzZ)mus i
3.
p ae .
o my
d i
y a eilu és
idu yje
i
abi
su
aukS ai iSka
galiine
(pa asy a
-e),
o
iena
eilu és
gale
i
oji
ilaikiusi
e éjo
gim o-
sios
Snek os
galiine
-i,
nes
suda o
ima
su
a.
sg.
m.
galiine
-i
‘-j’.
Sioje
giesméje
i¥
iso
3.
p ae
é-kamieniy
o my
y a
de ynios.
IS
jy
ke u ios
y a
eilu és
idu yje
(3
u i
-e
i
1
-i
galing)
i
penkios
eilu és
gale
( imo
pozicijoje),
ku ios
isos
i8laiké
e éjo
Snek os
galiine
-i.
Eilu¢iu
idu yje
aisy oja
daugiausia
a zé
eikalas
nepakeis i
esamo
skiemeny
skai iaus.
Dél
o
jis
negaléjo,
sakysime,
Zemai i8ky
o my
be
galiinés
umpojo
balsio
keis i
a i inkamomis
aukS ai iSkomis
su
s eika
galiine.
Teko
palik i
a
o ma,
ku ia
bu o
pa a ojes
pa s
e éjas.
Taigi,
ma y ,
daugiausia
kalba
bu o
aisoma,
isi edan
a ika as
¢,
dz
ie oj
pagal
,,zemai iSkaji
ga sy
désni“
bu usiy
,
d,
auké-
ai iskus
d ibalsius
uo,
ie
ie oj
pie y
zemai iy
mono ongy
#,
i,
balsius
0,
é
ie oj
Zemai isky
di ongy
uo,
ie,
déliojan
?
aide
p ie¥
e
ipo
balsius
i
pan.,
.
y.
da y os.
pa aisos,
nekei usios
skiemeny
skai iaus
eilu éje.
Taisy ojo
nebi a
apdai aus,
nes
p igamin a
nemaZa
hib idiniy
pusiau
Zemai iSky,
pusiau
aukS ai i$ky
o mu,
p z.,
2.
pl.
impe .
Duokia
IL
11g¢,
duokie
1
40,,
‘duoki e’,
giedokia
I
3703,
giedokie
1
40,,
‘giedoki e’,
Heyskie
I
111,
‘ileiski e’,
2.
sg.
Gie biek
IL
63,9
‘gelbék’,
n.
sg.
go eli
1
225,
‘Zolelé’
(su
auk8 ai iy
uo,
ie,
o,
1,
be
Zemai iy
-kia-,
ie<é,
-i
‘-é’).
Taisy ojas
nelie é
a
e ai
elie é
y
Zemai i8ky
o mu,
ku ios
anuome
aukS ai-
éiams
nebuyo
isai
s e imos.
An ai
daZniausiai
palik a
ne aisy a
Zemai iska
i
kamie-
no
loc.
sg.
galiiné
-iey
‘-yje’,
plg.
-eie
J.
B e kiino,
B.
Vilen o
i
k .
aukS ai iy
as-
uose®,
ad .
nesa éjé
Ju ba kas
‘kaip
nesa as’.
Zemai iSkas
p ielinksnis
p i
[p i]
‘p ie’
aisy ojui
bu o
p iim inas,
nes
a ian a
su
umpuoju
i
[p i]
a ojo
aukS ai-
iy
Snek os
anuome
(gal
ne
pa ies
aisy ojo
Snek a),
i
daba
jis
ie omis
ebe a -
ojamas™.
Dél
o
i§
giesmyne
esamy
113
Sio
p ielinksnio
pa yzdiiy
ik
6
ka us
pa a-
Sy a
p ie(g)
i
1
ka a
p eg,
o
isu
ki u
( .
y.
106
pa yzdZiai)
palik a
p i®.
Kas
ki-
a
p ielinksnis
muo:
jo
aukS ai iSkas
a ian as
nuog
pa a o as
134
ka us
(1
ka a
pa asy a
nog),
Zemai iskas
nu
[ni]
ik
26
ka us.
Eilu¢iy
idu yje
daugiausia
liko
nesuaukS ai in i
ik
ie
e éjo
kalbos
elemen ai,
ku iy
aisy ojas,
ma y ,
iesiog
nepas ebéjo.
An ai
i§
516
ZodZio
die as
pa yzdziy
be-
®
Z .
J.
Kazlauskas,
Lie u iy
kalbos
is o iné
g ama ika,
Vilnius,
1968,
p.
152—154.
%
Z .
Z.
Zinke i ius,
Lie u iy
dialek ologija,
p.
424.
°*
Daik a a dziy
p ieSdélis
p i-
[Zem.
p i-],
p z.
1.
sg.
p iwdyzdoy
IL
1199
‘p ie aizdoje,
glo-
boje’,
giesmyne
pa a o as
7
ka us,
o
p ie-,
p z.,
n.
8g.
p ieway3da
II
32,,
6
ka us.
158
liko
su
pie y
Zemai iy
7
ik
ienin elis
g.
sg.
Diwa
I
126,,
i
as
esan is
ne
giesmiy
eks-
e,
be
knygos
u inyje
(an a8 e
einan i
eilu é
pa iame
giesmés
eks e
iS aisy a).
Eilu iy
galuose
aisyma
a %é
imai.
Nesugadinan
imo,
galima
bu o
keis i
ik
abu
ienos
po os
na ius.
Giesmyne
jie
daZnai
aukS ai iSki,
p z.,
n.
sg.
diena:
nauiena
‘naujiena’
(I
6143-44),
g-
sg.
.
pa zlowin os
‘paslo in os’
:
pazenklin os
‘pazenklin os’
(I
24,22),
d.
pl.
m.
pdme/ iemus ‘pames iems’
:
pucid iemus
‘pu-
&ian iems’
(II
1y9_
3),
3.
p ae .
a e
‘ a é’
:
i éwa e
“iS a é’
(I
65,9_43),
1.
pl.
impe .
dumokime
‘gal okime,
s ajokime’
:
minekime
‘minékime’
(I
74a7_,).
Ta¢iau
liko
i
nesuaukS ai in y
po u,
p z.,
2.
sg.
p aes.
e l.
andi e
‘ andiesi,
esi’
:
wili e
‘ i-
liesi’
(I
93y_3),
in .
u ie i
‘ u é i’
:
kien ie i
“ken é i’
(I
85,519),
3.
p ae .
auki
* auké’
:
auki
‘ auké’
(I
7543-34),
2.
sg.
impe .
e l.
a inkias
‘a inkis’
:
weykinkias
‘s eikinkis’
(I
6,5—16),
2.
pl.
dziaukia es
‘dziauki és’
:
link
minkia es
‘linksminki és’
(I
26;s-14)-
Vieno
po os
na io
keis i,
nesugadinus
imo,
nejmanoma,
odél
ais
a ejais,
kai
po a
suda é
d i
ski ingos
g ama inés
o mos,
aisy ojui
eko
jas
palik i
nelies-
as,
no s
iena
i8
ju
i
bu o
Zemai iska,
p z.,
ad .
didey
“didZiai’
:
2.
sg.
p ae .
i gi-
dey
‘iSgydei’
(II
12,5-26),
in .
gau i
:
3.
p ae .
ap iau i
‘apsiau é’
(I
78;_.),
2.
sg.
impe .
e l.
dzidukia se
‘dziaukis’
:
3.
p aes.
e l.
a ina e
‘a inasi’
(I
273_,4),
1.
pl.
impe .
e l.
dziaukiamo e
‘dziaukimés’
:
3.
p ae .
e l.
oio e
‘s ojosi’
(I
45,_).
Tik
labai
e ais
a ejais
okie
imai
is
dél o
sugadin i,
ma y ,
neapsiZiii éjus
a
esan
labai
jau
g ieZ am
(
i
nemok§ai)
aisy ojui.
Zemai iski
mono ongai
i,
i
(=auk& .
uo,
ie)
liko
nesuaukS ai in i
imo
pozici-
joje
ik
uo
a eju,
kai
an a
po os
na j
suda as
Zodis
u éjo
seno inius
balsius
@,
i,
p z.,
a.
pl.
.
paskay i as
‘paskai y as’
:
isgli as
‘iSlie as’
(I
27,_).
Ta iau
okie
a ejai
bu o
e i.
Siaipjau
isu
pe dém
aukS ai in a.
Todél
giesmyne
iek
mazZa
pa-
yzdziy
su
Zemai iskais
%,
i
(apie
17%),
pap as ai
,,pe
neapsiZi i éjima“
likusiy
ci-
lu és
idu yje.®
Labai
daZnai
os
pa ios
po os
imai
ski iasi
uo,
kad
ienas
u i
uo,
ki as
0,
p z.,
in .
duo i
:
in .
a o i
(1119,5-14).
Gal
bi ,
cia
e éjo
bu o
su imuo os
auks-
ai iska
o ma
(uo)
su
Zemai i8ka
(wo<o),
ku ia
aisy ojas
suaukS ai ino,
pakei es
Zemai iy
uo
j
aukS ai iy
o.
Taip
eik y
aiSkin i
i
daZna
ie
:
é
( aSoma
e)
ima,
p zZ.,
g.
pl.
wie u
‘ ie y’
:
i.
sg.
m.
negi de u
‘negi dé u’
(I
125.,
2).
Dél
o,
aip
pa
dél
daZno
Zemai iy
uo,
ie
kei imo
aukS ai iskais
mono ongais
0,
é
( aSo
e)
eilu iy
idu-
yje,
Zemai isky
d ibalsiy
uo,
ie
(=auk3 .
o,
é)
giesmyne
liko
iek
nedaug.
G azu
imo
saskambj
daugiau
lemia
okalizmas,
negu
konsonan izmas.
Dél
o
e éjas
pas a ojo
maziau
paisé,
plg.
ima ima
g.
sg.
m.
ano
‘jo’
sul.
sg.
Kanoy
“Ka-
noje,
Kanos
Zeméje”
(I
70,_.9).
Tai
galéjo
p isidé i
p ie
Zemai iSky
bea ika iniy
o my
in ensy esnio
kei imo
aukS ai iSkomis
a ika inémis.
Keis i
galéjo
iek
pa s
*6
Pas ebé ina,
kad
okie
a ejai
didesnj
p ocen a
suda o
am
ik ose
galiinése.
[ a dziy
i,
sg.
m.
galiinés
- o
Zemai iSky
a ian y
ne
70%,
n.pl.m.
galiinés
-ie
—
25%,
a iau
i
kamieno
daik a a dziy
g.
sg.
galiinés
-ies
—
ik
apie
6%.
A ski ais
a ejais,
u
bi ,
aisy ojas
engé
lies i
u
Zemai isky
o my,
ku ios
jam
nebu o
isai
aiSkios.
Tai
lyg
i
ody y
eiksmaZodzio
1.
sg.
p aes.
o my
su
p iaugusiu
enkli iniu
i a dZiu
- (i)
‘ au,
a e’
ak a imas.
IS
giesmyne
esamy
iju
pa-
yzdziy
(I
6543,
14491,
IL
12145)
isi
Slaike
Zemai iska
one ika,
.y.
su
pabaiga
-i
<
-uo-
(i)
( a-
Soma
-u ).
Taip
pa
l.
sg.
e l.
galiiné
- os(e)
ne
10
a ejy
Zemai iska
i
ik
4
ka us
suaukS ai in a.
Adesy o
galiiné
-iep
palik a
-ip
(=
p.
Zem.
-ip?),
ma y ,
odél,
kad
aip
pa aSy a
ji
nebu o
s e i-
ma
i
aukS ai iams,
u in iems
-ip
isy
pi ma
/
i
(ja
kamieno
daik a a dziy
pa adigmoje.
159
e éjas,
ick
i
kalbos
aisy ojai
(juk
,,zemai iskaji
ga sy
désnj“
iSlaiko
ik
32%
esa-
my
pa yzdZiy).
a i
{
18
pa eik os
analizés
ma y i,
kad kalbos
aisy ojai
ne
ik
giesmyng
ge okai
su-
aukS ai ino,
be
i
padidino
j ai iy
duble y
bei
Siaipjau
kalbos
ne ienodumy.
Slayo inskio
giesmyno
eikSmé
lie u iy
kalbos
is o ijai
i
is o inei
dialek ologijai
Sla o inskio
giesmyne
y a
nemazZa
s a biy
kalbos
duomeny,
leidZian iy
nu-
8 ies i
i ai ias
misu
kalbos
is o ijos
bei
a miy
aidos
p oblemas.
I8
giesmyno
suzinome,
kad
XVII
a.
pi mojoje
puséje
pie y
Zemai iai
jau
u éjo
mono ongus
d,
7
ie oj
aukS ai iy
d ibalsiu
uo,
ie.
I
Siame
Zemai iy
plo e
ada
jau
buyo
di ongizuo i
ilgi
siau ieji
mono ongai
0,
é.
Jau
bi a
mazZdaug
okios
pa ios
4,
@,
u,
i
(=an,
en,
un,
in)
i
a,
e,
u,
i
dis ibucijos,
kokia a méje
u ima
daba .
P ie-
linksnis
bei
p ieSdélis
j
anuome
am
ik ais
a ejais da
ebebu o
iSlaikes,
ben
akul-
a y iskus,
a ian us
su
n
(ing,
in-).
Ba a
pie y
Zemai iams
bidingos
,,an inés
nazalizacijos*.
Ji
giesmyne
pasi aiko
ne
isai
uose
pa iuose
ZodZiuose,
ku iuose
u ima
daba ,
o
ai
sa o
uoZ u
odo
seno éje
bu us
nemazZo
s y a imo
a p
o mu
su
nazalizuo ais
i
denazalizuo ais,
ypaé
siau aisiais,
balsiais*’.
Anuome
aseini3-
kiy
plo e
ie omis
jau
bi a
Zodzio
p adZios
e-
i imo
a-
uzZuomazgu.
Ta iau
i ap adZiai
mi8 ieji
d ibalsiai,
suda y i
i$
u,
i+
,
/,
m,n,
e éjo
8nek-
oje
da
ebe u éjo
s eika
pi maji
démenj.
Daba
ose
apylinkése
(Zalpiai,
Nemaks-
Gai,
O ikai,
Sugiii ai,
Viduklée,
Sujdiniai
i
pa ioje
Lipkiskéje)
jis
di ongizuo as:
a iama,
p z.,
dio i
‘di i’,
kiol i
“kul i’,
skdons i
‘skis i’
(<skins i),
diomples
‘dimples’,
pe ms
‘pi mas’,
jielks
‘ilgas’,
pien i
‘pin i’,
iemc
‘ im as’.
Kad
%i
di ongizacija
né a
sena,
odo
be
ki a
ko
i
an inés
kilmés
d ibalsiy
i imas,
p z.,
3.
p aes
dio
‘di ia’,
gol
‘gili’,
d.
sg.
m ion<min
‘man’,
sunk ioms
‘sunkimas’,
pipie s
‘pipi as’.
Konsonan izmo
s i yje
isy
pi ma
paZymé inas
anuome
bu es
kiek
ki oks,
negu
daba ,
p iebalsiy
minkS inimas
p ieS
e
ipo
balsius.
Daba
pie y
Zemai iai
a-
seiniSkiai
Siuo
a eju
minkS ina
isus
p iebalsius.
XVII
a.
pi mojoje
puséje
ySkiai
ebu o
minkS inami
p ieS
e
ipo
balsius
ik
p iebalsiai
k,
g,
gal
bi ,
ben
iS
dalies
i
§,
28.
Ki i
da
ebebu e
kie i
a
labai
neZymiai
esumink& éje.
Tai
aiSkiai
odo
Sla-
o inskio
giesmyno
aSybos
analizé.
I§
iso
pa yzdziy
su
junginiais
k,
g+e
ipo
balsis
giesmyne
as a
687.
Visi
jie
pa asy i
su
minkS inamaja
g a ema
i
po
k,
g,
issky us
ienin elj
pa yzdj
n.
sg.
Ewan-
geli a
1
128,4
“e angelis as’,
ku is,
bidamas
s e imas
Zodis,
iSlaiko
o iginalo
asy-
ba.
Ki iuo i
junginiai
/ké/,
[g@]
i
u in ys
e]
aki iniame
d ibalsiniame
junginyje
((kéi],
[géi],
[ké ],
[gé ]
...)
uz a8y i
g a emomis
kia, gia,
p z.,
n.
sg.
kialas
1
86,»
“kélias’,
gia as
I
50.)
‘gé as’,
kialdamas
11
731,
‘kéldamas’,
in .
gia i
11
17,
‘gé i’?
i
.
.
Neki giuo i
esp.
esa
ci kum leksiniame
junginyje,
aip
pa
ki iuo i
umpi,
sis emingai
aSomi
g a emomis
kie,
gie,
p z.,
3.
p aes.
kien
I
92,
‘keiiéia’,
1.
sg.
*”
Labai
nejp as as
nazalizacijos
a ejis
y a
IL
asmens
j a dZio
o ma
q
II
104,.
‘ u’
(na-
zalizuo as
umpasis
balsis?).
Sunku
pa iké i,
kad
ia
slypé y
* 7
=
usy
mo
a i ikmuo.
Gal
ai
ko ek i os
klaida?
*©
Su
a ika omis
né a
aiskiy
pa yzdZiy.
Giesmyne
y a
ik
s e imas
Zodis
ece ia
‘ aka ie-
né’,
ku io
aSyba
p ieS a inga
(du
ka u
po
¢
pa agy a
minkS inamoji
aidé
i
i
du
ka u
jos
né a).
160
Laukie
1
54,
‘lauké’,
ad .
gie ay
I
21,
‘ge ai’,
1.
pl.
p aes.
gieydzidme
I
19.
‘gei-
diame’,
ad .
D augie
1
22,
‘d augé,
ka w’
i
.
.
.
Ski umas
a p
ia
i
ie
g a emy
g aziai
iSlaikomas,
plg.
po as
a.
sg.
kiala
I
155,
‘kélia’
i
i.
sg.
kielw
1
117
*keli ’,
a.
sg.
gia a
I
1429.
‘gé a’
i
g.
sg.
.
gie os
I
100,
‘ge ds’™.
Pa yzdziy
su
junginiais
§,
+e
ipo
balsis
giesmyne
as a
233.
Su
minkS ina-
maja
g a ema
i
pa aSy a
154
ka us,
be
jos 79
ka us.
Raidé
i
sis emingai
ne aSoma
Siais
d iem
a ejais:
a)
po
p ieSdélio
is-
(7
p z.),
ku ,
ma y ,
iSlaiky as
a imas
p ieS
pauze,
i
b)
eiksmaZodzio
Selp i
o mose
(26
p z.),
galéjusiose
bi i
e éjui
a
e-
dak o iams
Zinomomis
ik
i
a3 y
(?).
Ki i
minkS inamosios
i
aidés
ne aSymo
a -
yejai
nesis emingi, pasi aiko
ik
eiksmazZodzZiy
Zeng i
(18
p z.
be
i
i
2
p z.
su
i),
Zeis i
(6
be
i,
1
sui),
Zemin i
(4
be
i,
7
sui),
skai a dZio
SeS as
(1
be
i,
5
sui)
i
daik a-
a dzio
Zenklas
(14
be
i,
6
su
i)
o mose
bei
ediniuose,
deminu y e
oZelé
(1
p z.,
be
o#é
i
deminu y as
da Zelis
aSomi
su
i
—
6
p z.),
eiksmazodZio
(uz)mus i
bi ojo
laiko
3.
as.
o moje
(2
be
i,
1
su
i).
Sie
ak ai
odo
nenuosekly
p iebalsiy
§,
£
mink& inima.
Galimi
Sie
du
a ejai:
a ba
e éjo
gim ojoje
Snek oje
anuome
ie
p iebalsiai
da
nebu o
pas ebimiau
suminkS éje
( aide
i
galéjo
p ikaiSio i
giesmyno
kalbos
auk& ai in ojai),
a ba
jie
oje
Snek oje
jau
bu e
minkS i,
o
pa yzdZiai
be
i
bus
a si ade
dél
edak o iu,
kilusiy
i
neminkS inusiy
a miy,
kal és.
Pa ikimesné
a o-
do
pi moji
p ielaida,
nes
ja
pa emia
Zemai io
Maz ydo
(Ch .
S ango
duomenimis,
jo
ka ekizme
eminkS inama
ik
k,
g”)
i
Kédainiy
k aS o
aukS ai io
M.
Pe ke i-
Giaus
(minkS inusio
ne
ik
k,
g
be
i §,
2")
aS y
duomenys.
Dis ibucija
a p
g a emu
ie
i
ia
po
§,
2
a
pa i,
kaip
i
po
k,
g,
ik
nenuoseklumy
kiek
daugiau
(11%).
Ki i
p iebalsiai
p ieS
e
ipo
balsius
aide
i
neminkS inami”,
aip
pa
po
ju
ki -
Siuo as
e
ne aSomas
ia
g a ema”.
6
Giesmyne
deminu y as
aikélis
aSomas
lyg
bi y
ki éiuojama
aikelis,
plg.
waykielis
IL
59»,
oc.
sg.
waykieli
1
27;,
n.
pl.
waykielay
I
372.
Taip
pa
eiksmaZodis
(p a)kéik i
e éjo
ak uojamas
(p a)keik i
( as
pa
i
M.
Pe ke i iaus
ka ekizme!).
VeiksmaZodis
gélbé i
d ejopai
ki iuo as:
gélbé i
i
gelbé i
( ai
odo
i
imai).
3.
u .
Gie s
1138,
‘ge s’
i e l.
p ikiel
i e
115624
‘p isikels’
odo
aukS ai iSka
(su
me a onija)
bisimojo
laiko
IIL
asmens
o my
ci kum leksa.
2.
p ae .
e l.
o moje
Djiaugieys
Ul
72,
‘dziaugeisi’
aip
pa ,
ma y ,
slypi
aukS ai iy
2.
sg.
galiiné
-ei(s),
o
ne
Zemai iy
-éi(s).
7
Nuk ypimy
palygin i
nedaug.
A me us
69-oje
iSnaSoje
nu ody us
a ejus,
ju
p iskai iuo-
a
ik
40,
0
ai
suda o
9%
isu
giesmyne
esamy
[ke],
[ge]
pa yzdziy.
Nuk ypimams
a si as i
sa-
lygas
suda é
aidziy a
i
e
painiojimas
giesmyne
(p z.,
ad .
skaney
I
71,:
‘skaniai’,
n.
sg.
.
bu en i
I
74b,
‘biisian i’,
majiau e
IL
8,
‘maziausia’
Salia
i.
sg.
.
baymia
I
804
“baime’,
n.
sg.
m.
a eias
I
565
‘a éjes’,
2
sg.
p ae .
e l.
kielay e
IL
25,
‘kéleisi’),
a si ades
dél
[a]
po
minkS o
p iebalsio
i
[e]
su apimo
Zemai iy
a méje.
PaZymé ina,
kad
liepiamosios
nuosakos
Zemai i8kas
o man as
giesmyne
ak uo inas
kaip
kia,
o
ne ke:
no s
jis
nebiina
ki iuo as,
be
pa aSymai
su
ia
suda o
38%,
o
2.
sg.
i
L.pl.
o mose
—
ne
50%.
1
Z .
Ch .
S.
S ang,
Die
Sp ache
des
li auischen
Ka echismus
on
Maiz ydas.
Oslo,
1929,
p.
98.
7”
Z ,
Z.
Zinke iéius,
M.
Pe ke i iaus
ka ekizmo
(1598
m.)
a mé,
,,Bal is ica“,
VII
(1),
Vilnius,
1971,
p.
74—77.
78
Pas ebé i
su
i
i8
iso
ik
6
pa yzdZiai
(g.
sg.
/mie ies
Il
2415
‘mi ies’,
in .
iey/
IL
2635
“ eis i’,
2.
sg.
p aes.
e l.
Tie kies
IL
655,
11012
‘ eikiesi’,
3.
p ae .
P azwielgie
I
18,,
‘p az elgé’,
ady.
wieykiey
Ll
64:
‘ eikiai’),
be
ai
ai8kios
ko ek ii os
klaidos,
nes
isi
jie
ki ais
a ejais
aSomi
be
i.
Klaidy
a i aisyme
|.
sg.
o ma
miedey
‘medyje’
(~
Zem.
mediej)
pa aisoma
j
mediey
(II
128,),
a iau
Si
klaida
a i aisy a
i
pa iame
eks e
(I
64,2).
Bid a dis
n.
sg.
.
AnieliBka
1
1535
‘angeli8ka’
u i
dyibalsj
ie
(plg.
anielas
‘angelas’
LKZ
I®
141),
o
g.
sg.
.
o moje
niegak os
IL
1035
‘nesu ep-
os’
ie oj
ne-
gali
bi i né-
>
Zem.
nie-
(2).
74
Pasi aikan ieji
dél
[a]
po
minkS o
p iebalsio
i
[e]
su apimo
pa yzdiiai
(Z ,
70- a
i8naSq)
u i
a
iek
ki iuo oje,
ick
i
neki iuo oje
pozicijoje.
11.
520
161
daba
pas ebé as
ik
oliau
j
y us
nuo
e éjo
Snek os,
pa iame
paaukS ai yje
apie
Raséinius
(Ge iniai),
Kelme.
Seno éje,
ma y ,
jis
a o as
ku
kas
didesniame
plo e,
nes
ji andame
i
i§
Zemai iy
kilusiy
Ry y
P isijos
au o iy
a8 uose™®,
Sla o inskio
giesmynas
odo,
kad
XVII
a.
pi mojoje
puséje
Zemai iai
jau
déjo
p ieSdéli
a -
(ne
a i-!)
p ie
p iebalsiu
d
p asidedan iy
eiksmazZodzZiy,
p z.,
in .
a duo i
113,
‘a iduo i’,
3.
p ae .
a dawe
I
68,
‘a ida é’,
3.
p aes.
ada al
112,
‘a ida o’,
n.pL .
ada i as
I
155,
‘a ida y as’.
Giesmyne
esama
nemaza
duomeny
i
misy
Ileksikos
is o ijai.
Ty iné ojai
Jame
as
daba
lie u iy
kalboje
nebe a ojamy
Zodziy,
p z.,
paduksé
(I
995,
14042,
II
19;,s,
472)
i
paduksis
(Il
225,
28,3)
‘ il is’,
penukSlas
(I
1432,
14814,
150,)
‘ algis,
mais as’,
udulis
(I
65,9)
‘ a gSas,
a guolis’,
3.
p aes.
ieg
(I
76a,
78,
83,5,
122,4,
IT
19,
i
k .)
‘sako’.
Kai
ku ie
Zodiiai
u i
iSlaike
senesnj
pa idala,
p z.,
elinas
(I
69,3,
1003,
12113,
II
76,3,
116,5
i
k .)
‘ elnias.
Nemaza
okiy,
ku ie
daba
Zinomi
ik
am
ik ose
a mése.
An ai
daik a a dis
kél u a
(I
46,,
685,
IL
21,5,
22;9,
32:3)
anuome
bu o
a ojamas
iek
y y
(K.
Si ydas),
iek
i-
du io
(M.
Pe ke i ius),
iek
i
aka y
(J.
B e kiinas,
M.
Maz ydas)
Lie u oje.
Daba
8j
Zodj
galime
iSgi s i
ik
y y
Lie u oje
maZdaug
iki
Labané o,
Gied ai-
Giy,
Daiigu
linijos.
Giesmyno
leksikos
y iné ojas
as
i
okiy
ZodZiy,
ku iuos
daba
a ojame
ki a,
ne e ai
naujesne,
eikSme,
p z.,
be nelis
(I
31a,
3416,
3629,
5927,
IL
57,5)
‘ ai-
kelis,
kiidikélis’,
g ynas
(I
142,,
II
100,)
‘be u is,
a gSas’,
nas ai
(II
26,)
‘bu na’.
*
* *
Pa eik a
Sla o inskio
giesmyno
kalbos
analizé
laiky ina
pi muoju
bandymu
pa y iné i
3j
eikSminga
misy
kalbos
paminkla
dialek ologijos
pozZii iu.
Analizé
u é y
ody i,
kad
okiu
aspek u
senyju
a8 u
y inéjimai
y a
pe spek y is.
A ei-
yje
jie
galés
duo i
labai
daug
s a biy
duomeny
kalbos
is o ijai.
Juk
be
jy
nebus
imanoma
suku i
is o inés
lie u iy
dialek ologijos,
kadangi
ien
ik
daba ies
a -
miniy
ak y
lyginimas
eda
p ie
nesibaigianéiy
hipo eziy.
Pagaliau,
Sios
iSies
y-
inégjimai
y a
ak as
labai
sudé ingai
lie u iy
bend inés,
isy
pi ma
aSomosios,
kalbos
(p aei yje
ji
bu o
ne
iena)
ki imosi
is o ijai
nuS ies i.
Gau a
1971.V.5.
3.
3HHKABHYIOC
ASbIK
CBOPHHKA
MECEH
C.
M.
CJIABOUHHCKHCA
(1646
I.)
Pezome
Tlpuua o
CYHTAaTb,
4TO
B
ASbIKe
JAHHOTO
MaMATHHKAa
HaOmogae ca
CMeILeHHe
Pa3HBIX
JHTOBCKHX
[HaJeKTOB
MepBoi
MosoBHHbI
XVII
Beka.
Hac osuan
pa6o a
HMEECT
LleJIbIO
LaTb
TOYH
y1IO
HHBCHTapH3allHlO
SJIEMCHTOB
TeX
A HaJIeKTOB,
KOTOpbIe
8
Pig.
P .
Ska dZiaus
pas aba
,,A chi um
philologicum“,
IT
(Kaunas,
1931
m.),
p.
197.
44
Giesmyne
y a
i
umpesné
o ma,
aéiau
sua
(ne
Ja!)
kamieno
galiine,
p z.,
n.sg.
Welnas
IL
94,0,
g.
sg.
welna
I
56,
d.sg.
Welnuy
11
1033,
n.pl.
welnay
IL
118,;.
Kad
ilgesné
o ma
né a
kalbos
aisy ojy
da bas,
odo
giesmiy
eilia imas,
plg.
n.
sg.
welinas
LL
116,
ima img
su
a.
pl.
.
améinas
‘amiinas’,
a.
pl.
welinus
IL
764,
—
su
a.
pl.
kalinius,
168

BXOJIT
B
COCTAB
ASbIKA
HCCeLyeMO O
MaMATHHKA,
JOKAIM3HpOBaTb
yKa3aHHbie
JHAJEKTHI,
BICHHTh
Mpouece
MepeBosla
MeceH
Ha
AMTOBCKHIi
ASbIK,
a
Tak2Ke
OTIpe-
JI@IHTh
3HAYeHHe
JaHHbIX,
H3BJIeUeHHBIX
H3
yKasaHHO O
NaMATHHKa,
AIA
HCTOpHH
HM
HCTOPHYeCKOH
AMaeKTOMOTHM
JIMTOBCKOTO
ASbIKA.
B
pesysibTa e
MpoBexeHHO O
JeTabHO O
aHasH3a
ASbIKOBbIX
oco6eHHoc el
HaMATHHKa
BbIACHHJIOCb,
YTO
B
HEM
HMCIOTCA
SJIEMCHTHI
TOJIbKO
TpexX
MHaJIeKTOB,
a
uMeHHO:
1)
2%Kemali cKo o
—
OKpeCTHOCTH
NemakS iai
—Vidiklé,
2)
ayxu aii c-
Ko o
—
oKpec uoc ei
Kédainiai
u
3)
BocTouHosmToscKo o
( .
Buabuic).
Cuauasa
Mec
nepesoguucb
Ha
xKeMaiiTCKHi
AHa eKT
(posHO
oBop
epe-
BOYHKa)
C
TIpHOaBsIeHHeM
HEKOTOPbIX
aYKINTAHTCKHX
9/@MCHTOB,
HCIO/Ib3yeMbIx
MepeBoAYHKOM
TlaBHLIM
OOpasoM
B
UeJAX
CTHXOCAOXKEHHA,
B
MepBylO
O4epe b
TIpH
MOHuCKe
HeOGXoAHMOi
pHcpMbI.
OmHaKO
MepeBeeHHbIe
TakHM
OOpasoM
Ha
JH-
TOBCKHM
ASHIK
JyXOBHBIe
MecHM
Obl
He
NO
Aye
TeM,
KTO
Op aHHsoBa.l
H37a-
Hue
cOopHuka.
Tlos omy
TeKcT
B ocaencTBHH
MepepaOaTEIBaca
(m0-BuuMomy,
He
TOJIbKO
CaMHM
MepeBOAYHKOM,
HO
H
APy HMH
JIMUaMH)
C
WeTbIO
3aMeHBI,
e
9370
ObI IO
BO3MOXAKHO
B
YCOBHAX
CTHXA,
2KeMAiTCKHX
(pPopM
TMH
aYKUITAlITCKUMH,
KOTOpbIe
ObIIH
CBOMCTBEHHBI
IpHHATOMY
B
TO
Bpema
B
JIHTBe,
MpexkAe
BCe O
B
Ke-
MaliTcKoii
enapXHH,
IIMCbMeHHOMY
ASbIKY,
BOSHHKWeMy,
TO
MHeHHIO
aBTOpa
Ha-
c osiell
c aTbH,
Ha
6a3e
AHaleKTa
oKpec Hoc eli
Kédainiai.
Hemuo ouncseHHbie
BOCTOYHOJHTOBCKHE
9/IeMeHTHI,
OOHAp
y2KCHHBIe
B
eCHAX,
MOABHAHCh
NO
ABYM
IpHunHam:
1)
MepeBOAYHK
WIMpOKO
MOMb30BAaICA
BOCTOYHO-
aMTopcKHM
cJiopapem
K.
Cupsugaca
(upsuga),
2)
yacTb
yKa3aHHBIX
971eMeH-
TOB
epeBOAYHK
3aHMCTBOBA,I
MpsMO
H3
BOCTOUHOAHTOBCKO!
KoiiHe
opoza
Buab-
H10Cca, e
OH
MpoxkuBad
BO
BpeMa
yyeOn
B
BusbH occKoli
AkayemHu.
B
uccsexyeMom
NaMATHHKe
OGHapy2KeHO
MHOTO
WeHHBIX
JaHHBIX
Ais
HCTOPHH
W
JA
HCTOpH4ecKoll
AMaNeKTOJOFHH
AHTOBCKOTO
A3bIKa.
OHH
CBHeTeAbCTBY-
1OT,
HallpHiMep,
O
TOM,
¥TO
B
NepBol
MoOBMHe
XVII
BeKa
1OKHOKEMAHTCKHH
WHa-
WeKT
y2Ke
HM€A
JOA He
MOHO*TOHTH
i ,
7
(BMecTo
uo,
ie
COBp.
J1HTepaTypHO O
A3bIKa),
MUPTOHTH
uo,
ie
(H3
0,
é),
yxKe
HAaMeyaJICA
MepeXOA
HayaJIbHO O
e-
B
a-,
jako
akyTosble
3BykocoueTanua
u,
i ,
1,
m,
nB
oKpec Hoc ax
NemakS iai—
Vidiklé
eue
He
nogBep a uch
gudTou usanun.
3
o6nacTH
KOHCOHaHTH3Ma
culeyeT
mpexkye
BCe o
yKa3aTb
Ha
HMeBIMiT
MeCTO
MepeXO
CO sacHbIX
zd
B
2.
Taa ai 3auia
KOHCOHaHTH3Ma
Nepe
TaCHbIMH
THIa
e
B
TO
BpeMs
Obl ia
HHO,
4eM
B
COBPCMCHHOM
JlHaJieKTe,
a
HMCHHO:
3HAYHTeJIbHOMy
CMATYeHHIO
NoABep a-
WHCb
TOKO
k, g,
oTaac u
5,
2
(¢,
dz),
OCTauIbHBIe
Ke
COTaCHbIX
B
Gobel
WIM
MeHbIeli
CTemeHH
COXpaHsJIM
HCKOHHYy!0
TBep ocTb.
YKasaHHblii
WHa ekT
B
TO
BpeMA
COXpaHA
MHO He
ApeBHHe
Mopcpoulo MyecKHe
(opMbI,
MOHOCTHIO
HJIH
MOUTH
MOAHOCTHIO
HCue3HYBIIHe
B
HacTosiee
BpeMA,
Hanp.,
ABOlCTBeHHOe
YHCIO,
HWaTHB,
aleCcuB,
aJlaTHB,
(pPOpMbI
JOKaTHBa
MH.
4.
Ha
-sa,
(POpMbI
Ja-
TeMIbHOTO
ej.
4.
Ha
-iej
Y
CYIECTBHTCBHBIX
C
OCHOBO!i
Ha
-i,
SHKJHTHYECKHE
MeCTO-
uMenupie
bopMe
mi,
i,
aTeMaTHYeCKHe
Tla osbuBle
(popMBl,
mMpoKO
yno peO.1s-
Jlacb
BO3BpaTHad
YacTHia
-se.
Hapagy
c
TeM,
B
NaMATHHKe
yxKe
HMeIOTCH
HEKOTOPbIe
HOBLIC
SVIEMCHTHI,
XAPAKTEPHBIe
[JIA
COBPeMeHHOTO
1OxKHOXKEMAliTCKOTO
AuaseK a.
169