LIETUVIYU
AREALINES
LINGVISTIKOS
KLAUSIMAI
LIETUVOS
TSR
MOKSLU
AKADEMIJA
A.
VALECKIENE
FORMA
ai
IR
JOS
VARIANTAI
LIETUVIU
KALBOS
TARMESE
001.
Fo ma
ai
Zinoma
li e a ii inéje
kalboje
kaip
be a dés
giminés
j a dis
i
kaip
dalely é.
Gana
pla iai
$i
o ma
a ojama
i
a mése.
Be
o mos
ai,
a mése
y a
daug
ki u
o mu:
a ai,
a, o,
ei,
e,
e,
i,
ei,
ku ios
suda o
o mos
ai
a ian us.
Jos
e i o iSkai
pasiski sciusios
a mése. DidZioji
dalis
Siy
o my
anks¢iau
niekie-
no
nebu o
kel os,
a ba
jeigu
i
bu o
kieno
duodamos
a miniuose
eks uose,
bu o
a s a omos
j
ai.
I8
ik ujy
ben
dalies
8iy
o my
iden i ikacija
neaiSki.
Todél
Cia
i
no ima
pas a s y i,
kaip
iksliau
iden i ikuo i
a mines
o mas;
panag iné i,
kaip
jos
pasiski s¢iusios
a mése,
kokios
jy
unkcijos,
kaip
jos
iena
su
ki a
san ykiauja.
1.
FORMU
PAPLITIMAS
IR
IDENTIFIKACIJA
002.
Ta mése
pla iausiai
uZ
isas
o mas
a ojama
o ma
ai.
Ji
isigaléjo
i
li e a i inéje
kalboje.
Si
o ma
paZis ama
isu
aukS ai¢iu,
i8sky us
pane éZiSkius
(ku
a ojamos
neaiSkios
e,
e,
i
o mos),
aip
pa
y a
Zemai iy
aseiniSkiy
plo e?.
Visame
ki ame
Zemaiciu
plo e
o ma
ai
nepazis ama.
Fo ma
ai
a mése,
kaip
i
li e a i inéje
kalboje,
u i
d i
unkcijas:
1)
dalely-
és
bei
jung uko
i
2)
be a dés
giminés
i a dZio
(apie
Sias
unkcijas
placiau
Z .
013
.
.).
Ta iau o mos
ai
papli imas
nu ody osiomis
unkcijomis
labai
ski iasi
a mése
i
li e a i inéje
kalboje.
Fo ma
ai
li e a i inéje
kalboje
pla¢iai
a ojama
abiem
unkcijomis:
kaip dalely é
bei
jung ukas
i
kaip
be a dés
giminés
j a dis.
Pas a aja
unkcija
o ma
ai
ia
y a
pi miné
palygin i
su
ki omis
o momis?.
Tuo
a pu
a mése
isame
nu ody ajame
plo e
o ma
ai
é a
placiau
pazjs ama
ik
kaip
dalely é
bei
jung ukas.
Be a dés
giminés
i a dzio
unkcija
o ma
ai
u i
e ai,
pa-
p as ai
ik
aka u
aukS ai iy
kauniSkiy
bei
Klaipédos
k aS o
aukS ai iy
i
pie iniy
1
Fo muy
papli imo
Zemélapiams
suda y i
bei
o my
unkcijoms
nus a y i
pag indiné
me-
dziaga
im a
i8
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
Kalbos
is o ijos
i
dialek ologijos
sek o iaus
pa eng o
leidinio,
,Lie u iy
kalbos
a més“
(Ch es oma ija
suda é
E.
G ina eckiené,
A.
Jonai-
y é,
K.
Mo kiinas,
B.
Vanagiené,
A.
Vidugi is,
ed.
E.
G ina eckiené,
K.
Mo kinas).
Fo mos
bu o
iS ink os
i§
a miniy
eks y.
Taip
pa
bu o
pe Zi i é a
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
,,Lie u iy
kalbos
a laso“
ka o ekos
1394
klausimo
medZiaga
i
Zodyny
ka o ekos
a i inkamy
o my
mediiaga,
Siek
ick
medZiagos
im a
i8
ki y
anks iau
paskelb y
a miniy
eks y
bei
Vilniaus
Vals ybinio
V.
Kapsuko
uni e si e o
s uden y
a miniy
diplominiy
da by.
Dalis
me-
diiagos
y a
pa ik in a
pa ios
au o és
indi idualios
apklausos
bidu.
S aipsnyje
laikomasi
Z.
Zinke i iaus
(Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius,
1966,
p.
446;
1
zemélapis)
a miy
klasi ikacijos.
2
Z .
A.
Valeckiené,
Be a dés
giminés
o ma
ai
i
jos
sa
n ykis
su
ki omis
j a dziy
o -
momis,
LKK
XV
61,
plg.
1,
2,
3
len eles
p.
51,
58,
62.
55
ydo
(be eik
ikim inai
ik
ai),
M.
Dauk¥os,
M.
Pe ke iciaus
(alia
a ai)
i
k .
Tuose
paminkluose,
ku
aiSkiai
pas ebima
daugiau
a
Maziau
Zemai ixky
elemen-
u, ai
isai
ne a ojama
(M.
Maiz ydo)
a ba
Pasi aiko
gana
e ai
Salia a ai
(B.
Vi-
len o,
S.
VaiSno o,
aip
pa
J.
B e kiino
TaS uose).
Taigi
o mos
ai
a ojimas
se-
nuosiuose
aS uose
a i inka
daba ine
jos
lokalizacija
a mése.
Fo ma
a ai
la ai
pasi aiko
ik
e ka éiais
kai
ku iy
a8y oju
aS uose.
Senuosiuose
XVI—
XVI
a.
a ai
( ai
né a),
o
B.
Vilen o,
J.
B e kiino
aS uose
a ai
y a
y aujan i
Salia
e os
ai*.
Taigi
o ma
a ai
iek
dalely és
bei
jung uko,
iek
be a dés
giminés
i a dzio
unkcija
lie u iy
kalboje
daba
y a
nyks an i.
Ja
iSs umia
ki os
o mos.
Fo ma
a
004.
Fo ma
a
a ojama
isame
Zemai iy
a més
Plo e,
iSsky us
aseiniSkius.
Sios
o mos
balsis
y a
umpasis
@,
odél
o ma
a
Zemaiciy
a méje
negali
bi i
iden i ikuojama
kaip
Ik.
ai.
Fo ma
a
a ojama
kaip
dalely é
bei
jung ukas.
Aiskiy
pa yzdZiy,
ku
a
u-
ée u
be a dés
giminés
unkcija,
ne as a.
Taigi
Zem.
a
a i inka
ik
iena
o mos
ai
unkcija.
Beya dés
giminés
i a dzio
unkcija
zemai iy
a méje pap as ai
a ojama
Tokia
pa
unkcija, kaip
daba
zemaiciy
a méje,
o ma
a
andame
uZ aSy a
i8
Da guZiu
k.,
K e ingalés
apyl.,
Klaipédos
.,
au osakos
eks y
inkinyje
,,Mi ei-.
lungen
de
Li auischen
Li e a ischen
Gesellscha “,
IL,
1887,
p.
31:
jei
Jus
nepa-
*
Déllie u iy
senujy
as y
sasajos
Sua i inkamomis
lie uyiy
kalbos
a mémis
2 .
J.
Palionis,
Lie u iy
li e a i iné
kalba
XVI—
XVII
a.,
Vilnius,
1967,
p:
ST
.
*
Eino
Nieminen
(De
u indoge manische
Ausgang
-di
des
Nomina i y-Akkusa iy
Plu a-
lis
des
Neu ums
im
Bal ischen,
Helsinki,
1922),
emdamasis
uo,
kad
M.
Maiz ydo
a8 uose
a o-
Jama
ik
a ai,
0
ai
y a
élesniuose
TaS uose,
da o
i8 ada,
kad
ai
a si adusi
ie oje
a ai
Palygin i
élai,
ikis o iniu
lie u iy
kalbos
laiko a piu
(Z .
P.
35,
43).
Masu
sup a imu,
o my
ai,
a ai
a o-
56
so gosi
mane
q
p incése,
a
jiums
és
szlék ai.
PaaiSkinimuose
nu odoma,
kad
éia
a
ik iausiai
esan i
i8
ai (p.
35).
Tokia
pa
o ma
a
andame
Z.
Zinke iciaus
paskelb ame
Zemaiciy
a me
pa-
aSy ame
(apie
1636-1705
m.)
eks e®
(162
eilu es
apiman iame
eks e
ig
iso
as a
5
pa yzdZiai):
1)
P yimk
S'S.
Sak amen a
ben
wyna
ka a
on
me u.
O
a
ape
Swie e
Weliku
(86
eil.).
2)
p ysaka
apag
idan
Wy
o
oe
Baznicio
ie
bu u
kieyk y,
o
a
diel o
idan
mokie u
a azne
giwe(n) y
(112
eil.).
3)
Py miaw
ada
Baénicie
Swie a
kieyk
Wysus
He e ykus,
a
i ,
Lu he us,
Kalwinus,
Sysma ykus
y
kie us
ko iu
jus
nepa-
Zin a ie
(120
eil.).
4)
Py miaw/
kie[y]k
Baznicie
S.
Wy
us
He e ykus,
a
i
Lu us,
Kalwinus,
Syzma ykus
Y
kie us
ko ie
no
Baznicies
S.
kokio
no is
pa abo
i
a
yda-
lieje
(125
eil.).
5)
Tapag
kiek
us
ko ie
kokius
no is
da
k us,
pywas,
dy was,
Bodi -
ie
(=BondiJ ie),
jawus,
pyn[y)gus,
p iegolincius
on
Bazies
(=Baz[ni¢jies)
aba
on
A abu
duchawnu
Tu
Baznic{ilu,
kap
a
undu zus,
legacyies
[
Wysy
okie]
Wysus
us
I
kie us
ko ius
clie
neys{z|goldziaw
kap
p 3ysz a awnikus
Baznicies
S.
(152
eil.)-
Tokia
pa
o ma
a
a ojama
S.
Daukan o
aS uose
Salia
ai
o mos,
p z.:
Wiedli
gaspadine,
a
y a:
wijszne
DB
54.
nebigalen is
sdba os
dijno
paku a-
wodamis
kun i
sawo
qmdy i,
a
y a,
pe ijs.
DB
27°.
Tokia
pa
o ma
a,
a odo,
bus
i
B.
Vilen o
,,Euangelias
bei
Epis olas...
Isch{pau as
Ka alaucgui...
Me u
MD.
LXXIX“,
p.
65
(Vilniaus
Vals ybinio
uni-
e si e o
Biblio ekos
Rank aS iy
sky iuje
esan io
o iginalo
paginacija):
I
mes
e ma
ludinikais
wi a
|
ka
ghi ai
da e
S3idawos
zeme
i
Je u3aleie.
Th@
e i
chmu che
i
an
medzia
pakabine.
Cia
ha
pa a’y a
su
nosine
q,
be
pagal
unkeija
y a
okia
pa ,
kaip
Zemaiciy
a.
B.
Vilen o,
kaip
i
daugelio
ki y
senyjy
a8 u
q
i
a
aSyba
s y uoja’.
F.
Bech e-
lio
leidime
Sio
sakinio
hg
i8na¥oje
aisoma
j
ha
(z .
Ba holomaus
Willen ’s
li au-
ische
Uebe se zung
des
Lu he ’schen
Enchi idions
und
de
Epis eln
und
E ange-
lien...
he ausgegeben
on
F i z
Bech el.
G6 ingen...
1882,
p.
81).
Taigi
cia
B.
Vi-
len o
hq,
ik iausiai
galima
iden i ikuo i
a.
Daba iniuose
lie u iy
aS uose
o ma
a,
kaip
a miné,
ne a ojama.
Analogiska
o ma
a
pasi aiko
la iy
kalboje,
p z.:
Ja
g ibi,
andc!
LV
IV
120.
Fo mos
e,
e,
i
005.
Vie oj
li e a i inés
kalbos
ai
y u
aukS aidiu
pane éziskiy
a méje
a o-
jamos
o mos
e,
e,
i.
Jos
aip
pa
u i
ik
dalely és
bei
jung uko
unkcija,
kaip
Ze-
mai iy
a.
Fo mos
e
i
e
a ojamos
pane éziskiy
a més
Siau inéje
dalyje.
Fo ma
e
daugiau
pasi aiko
pa ioje
Siau éje
(mazdaug
a p
Joniskio,
Smilgiy,
Nemunélio
Rad iliSkio).
Sios
o mos
¢
y a
umpas,
daugiau
siau as,
nej emp as,
negomu inis,
—
minkS as.
Fo ma
e
andama
oliau
j
pie us
(mazdaug
a p
Baisogalos,
Ragu-
os,
Smilgiy).
Sios
o mos
©
y a
umpas,
siau as,
gomu inis,
i emp as,
—
kie as.
Pane éziskiy
a més
pie inéje
dalyje
bei
jos
pak aSéiais
(mazdaug
a p
K akiu,
Si in y,
Anyk8éiy)
okia
pa
unkcija
a ojama
o ma
i,
ku ios
i
y a
umpas,
“HP
oZN
Zinke idiaws,
ReikSmingas
zemai iSkas
ank a8 inis
eks as,
LKK
XV
171
.
.
®
E.
Nieminen
(min.
eik.,
p.
51)
S.
Daukan o
aS y
a
a s a o
j
ai:
a<
aj.
*
Plg.:
J.
Palionis,
min.
eik.,
p.
44,
nej emp as,
negomu inis,
¢
—
mink& as.
Taigi
oliau
i
pie us
minimyjy
o my
bal-
sis
siau éja.
Dideliy
sunkumy
suda o
Siu
o my
iden i ika imas
—
palyginimas
su
li e a-
u inés
kalbos
a i inkamomis
o momis.
Visy
pi ma
neaigku,
a
Sias
o mas
galima
iden i ikuo i
kaip
li e a i inés
kalbos
ai
a ba
kai
ku iose
a mése
a ojama
ei
(a.
oliau),
a
ai
y a
o mos
su
kokiu
balsiu,
ne
d ibalsiu.
Dél
o
apz elgsime
a -
miy,
u in¢iy
nu ody asias
o mas,
one ines
ypa ybes,
leidziangias
a
p ieS a au-
janéias
jy
a si adimui
i§
ai
a
ei.
Fo ma
e
a ba
e
u inéios
a més
006.
Ta mése,
ku ios
u i
e
a ba
e,
d iskiemeniy
a ba
daugiaskiemeniy
Zodziy
galinio
skiemens
neki éiuo as
a ba
i agalis,
i8
ku io
pap as ai
a i auk as
ki is
j
Sakni,
d ibalsis
ai
>
©
(po
Kie ojo
p iebalsio)
i
ei
>
¢
(po
mink8 ojo
p iebalsio),
p z.:
y .
g.
dg.
a d.:
wse
,,iisai*
Ps,
dime
,,dimai“
Gs ,
aike
»V aikai*
K is,
léne
,,linai*
K i,
da ’bini-ke
»da bininkai*
Mgé,
be 'n'é-ke
,,be niokai*
Pdz,
pa‘-
ale
,,pa alai“
SIg;
miéze
,,mieZiai*
J gn,
pa ik's'Ce
,
paukS iai*
Ink,
a’k'le
,,a kliai*
Sd,
ége
»Tugiai*
Gln,
medé-le
,,medeliai<
K i,
mo-kes'
ee
,,mokes iai*
Gs ,
obolé:
,,obuo-
liai*
K s,
exé e
,eSe iai*
Psi
y .
g.
dg.
in.: isés
,, isais“
UzZ8,
éses
,, isais“
Sd,
mé- es
»me ais“
Rd,
di--
mes
,,dimais“
Gs ,
ja es
»Ja ais“
Sdb,
akd es
,, aka ais“
Mkn;
a@-k o es’
,
ak o iais“
Ps,
pa i‘ ses’
,,pa y iais“
Sd,
' 'obé-ses'
,
iobesiais“
Vdin;
ka dles’
,
ka aliais“
P¥
a
mo .
g.
n.
naud.:
6:ske
,,oZkai*
Pb ,
a‘gane
,, aganai“
U8,
mame
»mamai“
Rg ,
diione
,,duonai*
Ps:
_
sé*se e
,,sese iai*
Bsg;
p ie eiksmiy
o mos
su
-ai,
-iai:
gé é
,,ge ai“
Mg ,
maze
»MaZai“
Gln,
labe
»labai“
Pin,
k’d-u e
,,kiau ai“
G aZ8,
g ai e
,,g ei ai*
NmjP,
ge é-ke
,,ge okai“
J gn;
labe
,
,labiai“
Ink,
sd°€e
,,so iai*
Pn,
g azé
,,g aziai*
UZ8,
baise
,
baisiai*
Slé,
skoF
die
,,sku dZiai“
Gs ,
pé 'ne
,,pe niai“
Sd;
p ie eiksmiy
o mos
su
ai, ei
uzda ame
galiniame
skiemenyje:
ke ép
,,ki aip*
Ps,
esép
,, isaip“
Nj;
Si. ep
,Si eip“
Uzs;
es.
1.
n.
2
a.:
Zéne
,,Zinai“
Sml,
isg/6-s e
,,i8glos ai*
Sd,
bije
,,bijai*
Bsg;
bi .
1.
n.
2a.:
neuzdi- be
>
neuZdi bai“
K s,
negalé-da e
»negaléda ai“
Gs ,
bo e
,,bu ai*
P,
negalé-da e
»negaléda ai“
Gs ;
ma e
,,ma ei“
Ps;
néjau e
,
nejau ei*
V8k,
d‘l'ge
,, algei“
Pb :
i a dZiuo iniy
o mu
n.
a d.
su
dalely e
-ai:
gé- ase
,,ge asai“
K s,
oksé
» oksai*
Pn,
ase
,,a8ai“
Gs ,
asé
,, asai“
Re ,
Ji.né
,,jinai*
Ps;
y .
g.
n.
Sauksm.
su
-ai:
pé-ne
,,ponai“
Dkn;
jung ukai:
kole
,,kolei“
Mgé.
Tu
paciy
a miu
ienskiemeniuose
Zodziuose
ai
>e
i
ei
>
ne isu .
Pa yz-
dziui,
Salia
aukS iau
miné y
d iskiemeniy
o my,
a ojami
i
jung ukai:
ke
,
kai“
K i,
PdZ,
Gln,
Pin,
Vdin,
Jn8k,
kep
»-kaip*
Zml,
Slé,
Ps,
Nj,
Pn,
ne
,,nei“
J ,
Vsk,
p ie eiksmis
ep
,, eip*
NmjP.
Taciau
ki ose
ie ose,
ku
a ojama
gé e
,,ge ai“,
58
dene
,,linai“,
baise
,,baisiai“,
a kle
,,a kliai“
i
k .,
ienskiemeniuose
ZodZiuose
ik<
laiky i
i agaliai
d ibalsiai
ai,
e :
kai
Bsg,
Sd,
kaip
Dkn,
Rm,
PS,
Sd;
eip
PS,
Sd,
Rm,
Sdb,
Pin,
Pdz, Sml,
Gln,
Vdin,
Pn,
K 88,
Slé,
Mkn,
Gs ;
/e7
,,lai*
Gln,
Slé,
Zml.
T i agaliai
d ibalsiai
ai,
e
aip
pa
iSlaikomi
pilna eik$miy
ZodZiy
ienskie-
menése
o mose,
p z.:
bis.
1.
3a.
ais
,,eis“*
Gs ,
eiks
Rg ,
aip
pa
Siose
o mose
su
p ieSdéliais,
p z.:
nebeis
,,nebeeis*
Zml.
Sie
d ibalsiai
ilicka
i
ienskiemenése
su umpéjusiose
o mose
(i§
d iskieme-
niy,
nume us
galiine),
p z.:
es.1.
3a.
ain
,,eina*
K i,
UZ8,
Vdin,
Mkn,
Sdb,
kais
,
kais a*
Zml,
eik
,, eikia“
In8k,
SIé,
p’ ein
,,p ieina“
P8,
aiks
Sd.
Nag inéjamosiose
a mése
i agaliai
d ibalsiai
ai,
ei
isada
i8laikomi
d iskie-
menése
i
daugiaskiemenése
o mose
negaliniame
skiemenyje,
p z.:
es.
1.
3a.
(ku
gal iné
nenume ama)
eike
,, eikia“
Sdb,
ainas
,,einasi*
P8,
pase aisa
,,pasi aiso“
Mkn,
bi .
dZn.
1.
3a.
eigda a
,, eikda o“
Ps,
eida a
,,cida o“
K 88,
es.
1.
dg.
1a.
Zeidzem
,,zaidziam“
G 28,
liep.
n.
dg.
2a.
aiki ,,eiki “
S m,
dg.
a d.
ap’si aise
,,ap-
si aise“
Megé.
Siose
a mése
ne e éiami
ai
j
€ i
ei
ie
d iskiemeniuose
i
daugiaskiemeniuose
Zodziuose
neki iuo i
p ies
ki éiuo a
skiemenj,
p z.:
y .
g.
n.
a d.
aidinuékli.s’
,, aidinuoklis“
B z,
bi .
dzn.
1.
3a.
neuZlaiki‘da a
,,neuZlaikyda o“
Vsk,
aidi.nda-
as
,, aidinda osi“
B z,
plg.
junginj:
Jei
bun
,,lai
buna“
SIé.
Nag inéjamosiose
a mése
ne ienabalsinami
i ap adZiai
d ibalsiai
di,
éi
iek
d iskiemeniy
Zodziu
galiniame
skiemenyje,
ick
ienskiemeniuose
ZodZiuose,
p z.:
end'i
Ps,
Vdln,
Zmi,
Pin,
Pn, J gn,
jéigu
Bsg,
jéi
Sd,
VSk,
Rm,
mo .
g.
n.
naud.
di
gi di
Po ,
jadi
UzS,
Ps,
Dkn.
Kaip
odo
pa eik oji
medZiaga,
nag inéjamosiose
a mése
ai
>e
i
ei
>e
daZniausiai
galiniame
d iskiemeniu
a
daugiaskiemeniy
Zodziy
pap as ai
neki iuo-
ame
skiemenyje
po
ki éiuo o
skiemens
(ne e ai
a i aukus
ki j
i§
galiinés
i
Sakni).
Tai
odo,
kad
ai
>
«
i
ei
>
¢
nag inéjamosiose
a mése
ik iausiai
y a
susijes
su
galininiy
balsiy
bei
d ibalsiu
edukcija®’,
i8
dalies
i
ki cio
a i aukimu.
Siose
a mése
i
ilgasis
balsis
é
< en
neki éiuo oje
galiinéje
su umpéjes
i
susiau éjes
i s a
€,
e,
pyz.:
n.
gal.
saujé'le
,,saujele“
K i,
kepi. e
,.kepu e“
Rd,
k du o e
,,k au u e“
PS,
y .
g.
n.
a d.
nusa les
,,nuSales“
Nj,
iSpu' es
,,i8pii es*
Ps, iki.ges
,,iki8es“
Rd,
y .
g.
dg.
a d.
sosispdude
,,susispaude“
Sd,
ap’
si aise
,,ap-
si aise*
Megé.
Redukuojami
i
umpieji
balsiai
juos
siau inan ,
p z.:
15¢
,,cia“
Sd,
Pin,
K 3s,
Ink.
Sunku
pasaky i,
a
o mu
/e,
e
balsiai
edukuo i
i8
d ibalsiy
ai,
ei,
a
i§
kokiu
balsiy.
Pagal
gé e
,,ge ai“,
baise
,,baisiai“
i
k .
eiké y
e
iden i ikuo i
ai
i
e
—
ei.
Pas a oji
o ma
pasi aiko
kai
ku iose
a mése
(Z .
oliau).
Ta¢iau
ienskiemeniuose
ZodzZiuose
d ibalsiai
ai,
ei
papas ai
ne ienabalséja.
Nelabai
a i inka
o my
e,
e
i
o my,
ku
d ibalsiai
ai
>
€,
ei
>
¢,
pozicijos.
Fo mos
/é,
e
pap as ai
a ojamos
kaip
p okli ikai
neki éiuo os,
in onaci8kai
p isijungusios
p ie
paskui
jas
einan io
ki éiuo o
ZodZio,
p z.:
8
Dél
galiiniy
edukcijos
pane éziskiu
a més
Siau éje
2.
Z.
Zinke i ius,
Lie u iy
dialek-
ologija,
p.
119—120.
59

Te 6-j
balé:
é-ks
akmi.
bi . a.
G zs
(LKT
219),
Di.s 'p' ’
e
eiké-je
Zmi
(LKT
239).
Tuo
a pu
ai
>
¢,
ei
>
¢
pap as ai
Zodyje
a
junginyje
po
ki éiuo o
skiemens.
Pagal
pozicija
o mos
é,
e
a i inka
o mas,
ku
ai,
ei
ne ienabalséja,
plg.:
aidi.n-
da os
»»Vaidinda os“,
lei
bii-n
»
lai
bina“.
Be
o,
y a
ie u,
ku
a ojamos
o mos
e
a ba
e,
be
d ibalsiai
ai,
ei
auk8éiau
miné ais
a ejais
i¥
iso
ne ienabalséja.
Pa yzdziui,
Taujény
apyl.
y a
o ma
e,
be
d ibalsiai
ai,
ei
¥lieka
(kaip,
kai,
pjau u ais,
duénai
LKT
279),
aip
pa
Joniskio
apyl.
(kalb.
S.
Ka aliiino
liudijimu)
ya ojama
o ma
e,
o
d ibalsiai
ai,
ei
i gi
ne-
ienabalséja
(gé ai,
kai
i
k .).
Taigi
galimas
daik as,
kad
o my
e,
e,
ku ios
sa o
izoglosomis
ySkiai
i
nesi-
ski ia,
mono ongai
€,
e
gali
bi i
ne
ig
d ibalsiy
ai,
ei,
be
galbi
pap aséiausiai
umpasis
e
(plg.
ie
,,¢ia“
.
Ku is
éliau
Su apo
su
Sioms
a méms
bidingais.
mono ongais
¢,
e,
edukuo ais
ix
i ai iy
balsiy
bei
d ibalsiu.
Tokiu
a eju
o mas
é,
e
eiké y
iden i ikuo i
e,
Lie u iy
au osakos
eks y
inkinyje
»»Mi eilungen
de
Li auischen
Li e a-
ischen
Gesellscha “
(IL,
1887)
y a
uz aSy a
o ma
e
a
pacia
unkcija,
kaip
nag i-
néjamosios
o mos:
Tada
lapé
sdka:
Té
czi
negia é,
békim
(p.
165).
TaCiau
ai
ik iausiai
a
pa i
Siau és
Pane éziskiy
e, e.
007.
Fo ma
e
(su
umpuoju
e)
y a
la iy
kalboje
okia
pa
dalely és
bei
jung-
uko
unkcija,
kaip
lie .
ai
i
musy
nag inéjamos
pane éziskiu
e,
e
( aip
pa
i)
(plg.
025,
027)*.
Pyz,:
Te
nu
bija!
(Pla inas)
(Plg.
lie .
Va
ai
au!)
Te
nu
bij!
ik
iss,
ik
ga s.
Te
e
nu
bija
pa( )
a i
sep ini zese i!
Te
nu
biji,
pa b auci
majas.
(Jalga as
La iegu
bied ibas
aks niecibas
nodalas
aks u
k ajums,
1890
—
1901).
Isa
Janu
nak s...
e
sa umsa,
e
izausa.
Te
bij
saule,
e
pazuda
melnajuos
ma-
kuonuos.
LV
IV
151.
Nu ody osios
ie os
Pla inas,
Jelga a
kaip
ik
y a
j
Siau e
nuo
lie u iy
a miu,
ku
a ojamos
a i inkamos
Pane éziskiu
o mos
e,
e.
Tokia
a osena
la .
e
ik iausiai
gene iSkai
y a
susijusi
su
miné osiomis
pa-
ne éziskiu
o momis
e,
e.
Fo ma
i
u inéios
a més
008.
Nedideléje
dalyje
ie y
( y y
pie y
pane éziskiy
pak aS yje)
neki éiuo i
a ba
i agaliai
ai
>
wi
ei
>
i
d iskiemeniu
bei
daugiaskiemeniy
Zodziy
gali-
niame
skiemenyje
bei
ienskiemeniuose
Zodziuose,
Pa yzdZiui,
Ukme gés,
Ka-
a sko
apylinkése
a ojama:
y .
g.
dg.
a d.
i e
»Vy ai“,
luuke -
»
laukai“,
-p ie eiksmiai
Jabé):
sslabai“,
amzine
»amZinai“,
es.
1.
n.
2
a.
ma e
»Ma ai“,
jung ukai
ko
»
kai“,
keip
»kaip*:
y .
g.
dg.
in.
’ ini-¢ijs
»
iny iais“,
dalely é
ni
,,nei*.
Siose
ie ose
galima
o ma
i
iden i ikuo i
ei,
e
—
ai.
Taéiau
isame
ki ame
plo e,
ku
y a
o ma
i,
okio
ai,
ei
i imo
né a.
Didzio-
joje
o ma
i
u ingio
plo o
dalyje
ai,
ei
nu ody aisiais
a ejais
a ba
i
iso
ne e -
°®
Nuo
la .
e,
a i inkanéios
lie .
ai,
eikia
ski i
la ,
e<
*1é,
a ojama
kaip_p ie eiksmj
eikSme
,
,¢ia“,
plg.
lie .
en, y ,
auks .
1/,
60
Ciami,
a ba
ai
>
€,
ei
>
¢
kaip
aukS iau miné ose
a mése,
ku ios
u i
e
a ba
e
o mas.
Neki Giuo as
a ba
i agalis
ai,
ei
da%nai
iglaikomas
pie inéje
o ma
i
u in-
io
plo o
dalyje
d iskiemeniy
i
daugiaskiemeniy
ZodZiu
galiniame
skiemenyje,
p z.:
p ie eiksmiai:
labai
Cb,
ge ai
Pbs,
Mané,
isaip
Vp;
skubei
Pbs;
y .
g.
dg.
a d.:
pinigai
Pbs,
k as ai
Pg,
ba a i-kai
K k;
ukeéei
Mané,
paal’-
k's'nei
K k;
y .
g.
dg.
in.:
ke ' i ais
Man ,
aikais
Cb;
i a dZiuo iniu
o mu
y .
g.
n.
a d.
jisa
Cb;
es.
1.
n.
2a.
Zinai
Ssk;
liep.
n.
nu eik
,,nueik*“
Pbs;
jung ukas
i
dalely é
ik ai
N n;
d iskiemeniy
bei
daugiaskiemeniy
Zodziu
negaliniame
skiemenyje,
p z.:
es.
1.
3
a.
nebelaika
,,nebelaiko“
Ssk.
D ibalsiai
a7,
ei
aip
pa
pap as ai
iSlaikomi
Siose
a mése
i
ienskiemenése
o mose:
jung ukai:
kai
Vp,
kaip
Vp,
Pbs,
K k,
je?
Mané:
p ie eiksmiai:
eip
Pbs,
Ssk,
Mané,
Cb,
seip
Gl ;
bis.
1.
3
a.
ais
,,eis“
Gly.
Neki iuo as
a ba
i agalis
ai
>
©,
ei>
e
andamas
Siau inéje
o ma
i
u in-
Cio
plo o
dalyje
d iskiemeniy
a ba
daugiaskiemeniy
Zodziy
galininiame
skiemenyje,
p z.:
p ie eiksmiai:
s é' e
,,s o ai*
E ,
g@ é-
,,ge ai<
S ,
labé-,
labai*
E ,
labe
,, .
pp
‘S ;
pé 'ne
,,pe niai*
E ;
y .
g.
dg.
a d.:
da bini-ke
,,da bininkai*
S ,
spd-ke
»spokai“
S ;
mé-dze
»smedZiai*
E ;
y .
g.
dg.
in.:
nuddes
,,nuodais“
E ;
plg.
d iskiemeniy
bei
daugiaskiemeniy
Zodziy
negaliniame
skiemenyje,
p z.:
es.
1.
3
a.
laika
,,laiko“
S , eiki
,, eikia“
E .
Vienskiemeniuose
ZodzZiuose
iSlaikomi
d ibalsiai
ai,
ei,
pyz.:
eip,
kaip,
jei,
bis.
1.
3a.
ais
,,eis“,
be
ki
,,kai*
E .
Pagal
nu ody asias
nag inéjamyjy
a miy
ypa ybes
o mos
/i
negalima
iden i-
ikuo i
ai
a
ei,
.
y.
Siose
a mése
/i
ik iausiai
né a
edukuo as
i€
ai
a
ei.
Pasi-
aikan i
kai
ku iose
ie ose
o ma
ki
,,kai“
Salia
i
gali
bi i
i
analogija
pagal
pas a-
aja.
Pane éziSkiy
a més
pie inéje
dalyje
galinis
umpas
e
>
1,
p z.,
Sauksm.
o -
ma
ilke
,, ilke“,
plg.
nibi
,,nebe“
T s.
Ta mése,
ku ios
u i
i,
a ojama
kai
ku iose
ie ose
ienskiemené
o ma
si,
,¢ia*
E ,
S ,
T s,
And,
Cb,
Gl .
Siose
a mése
d iskiemeniy
i
daugiaskiemeniy
Zodziy
galinio
skiemens
-ia
po
minkS ojo
p iebalsio
a iamas
¢,
p z.:
al ,
ale“
Ssk,
be a dés
giminés
o ma
unkse’d-u-
Si
,,anksCiausia“
S ,
es.
1.
3
a.
kld-us
,,klausia“
Vd8k,
Pbs,
Pg,
e-ke
,
ékia“
E ,
lake
,,lekia‘‘
Vp,
eiki
,, eikia‘
Ssk,
d-uke
,, aukia“
Mané.
%
3.
3uukaBuuioc,
O
passa
Oan Hiicko o
BoKanu3Ma,
—
Baa o-capaucKui
c6op-
Hux,
Mocxsa,
1972,
p.
7.
61
PanaSiai
kaip
Sie
galbi
i
o mos
i
balsis
i
y a
susiau in as
iX e,
aip
pa
kaip
Siau iniy
pane eZziSkiy
#e,
e.
Kadangi
Sios
a més
Susisiekia,
gali
jy
bi i
i
kil-
més
a
pa i
o ma
e,
kaip
auk8 iau
miné a
la iy
e,
ik
j
pie us
jos
balsis
daugiau
susiau in as,
analogiSkai
pagal
ki as
Sia
andamas
o mas
su
1.
Fo ma
ei
009.
Siau inéje
pane éZziskiy
a més
dalyje,
Ppap as ai
pak aS iuose,
ku
o my
é,
e
a ojimo
plo as
susisiekia
su
o mos
ai
a ojimo
plo u,
pasi aiko
o ma
ei,
daZnai
Salia
o my
e, e.
Tose
ie ose,
ku
a ojama
o ma
ei,
andama,
iesa,
ne
isu
nuosekliai,
ne-
ki Giuo as
a ba
i agalis
d ibalsis
ei
<
ai
i
ei
<
ei
d iskiemeniuose
bei
daugia-
skiemeniuose,
aip
pa
i
ienskiemeniuose
Zodziuose,
p z.:
p ie eiksmiai:
Jabez
,
labai*
L k,
/abei
,, .
p.“
Rd,
Jkn,
mdzei
,,mazai“
K b,
kaskeip
,,kazkaip“
De ;
sénei
Jkn,
be
eip
L k,
Jkn,
Rz,
N ,
De ;
y .
g.
dg.
a d.:
da bei
,,da bai“
L k,
Sem ei
,
Sim ai“
Rd,
liéknei
,,lieknai
K b;
sn'u. é.lei
,.8ni eliai“
V 8,
aiduéklei
,, aiduokliai*
Jdz,
uge?
,, ugiai“
L k;
y .
g.
dg.
in.:
Id-peis
>
lopais“
De ,
ge eis
»8e ais“
K b;
dal-geis
>
dalgiais*
L k,
s‘ ip’ eis
,,s ip iais“
K b,
be
jeis
K b;
jung ukai:
ke7,
kai
Jkn,
K b,
V ,
Dknn,
keip
»kaip“
Rd,
Jkn,
V 8, JdZ,
De ,
N n,
Dknn,
ik e?
,. ik ai“
V s;
mo .
g.
n.
naud.
md-Sinei
,,maSinai“
Jdz;
i a dziuo iniy
o my
y .
g.
n.
a d.
dSenei
,,a8enai“
V .
Pagal
pas a asias
o mas
i
o ma
ei
eiké y
iden i ikuo i
ai,
Tai
o ma
su
ne
isai
edukuo u
d ibalsiu,
Fo ma
ei
010.
Fo ma
ei
andama
Zemai iy
i
aka y
auk8 ai iy
a méje
i
pie us
nuo
zemai iu
iki
Nemuno.
Si
o ma
pasi aiko
e ai,
spo adiSkai
Salia
ki y
os
pa ios
unkcijos
o mu.
Pap as ai
ji
u i
dalely és
bei
jung uko
unkcija.
Ka ais
Ppa a o-
Jama
i
be a dés
giminés
i a dZiui
daugiau
a
maziau
a ima
unkcija.
Nu ody osiose
a mése
o ma
ei
iden i ikuo i
ai
negalima,
nes
dalyje
Siu
ie~
y
jos
a ojamos
lygiag e¢iai.
IS
senyju
a8 y
o ma
ei
pla¢iai
a ojama
S.
B.
Chilinskio
Biblijoje.
Cia
ji
u i
i
dalely és
bei
jung uko,
i
be a dés
giminés
j a dzio
eikSme.
Pasi aiko
Si
o ma
i
ki uose
senuosiuose
paminkluose
(K.
Si ydo,
B.
Vilen o,
S,
VaiSno o
i
k .).
P z.:
Sup a o egu
ey
wis?
ChB
31,
aB
ey
e mi,
ne ibijoki e.
ChB
33,
ey
man
egi i.
SD
153.
Pi maghi
kalbeghima
mielas
Theophile
pada iau
apie
wi s
kq
p a-
deia
ei
da i i
i
moki i
Je us.
Vin!
190.
ei
Skai lumi,
ei
pakilemis
oli
didczaus
p a ine ch.
MT
26.
Daba iniuose
a¥ uose
o ma
ei
ne a ojama.
Ta mése
ji
y a
nyks an i.
Fo ma
o
011.
Labai
e ai,
spo adi8kai
¥alia
o mos
ai
pasi aiko
da
o ma
o
y y
auks-
ai¢iy
i
aka y
aukS ai iy
kai
ku iose
ie ose.
Ry y
aukS ai¢iy
o ma
o
u i
be a dés
giminés
i a dzio
eik8me;
a ojama
ik
am
ik uose
pasakymuose,
p z.:
62
Pinigy
u édamas
be
kas
moké y
a iduo
skola,
ale
gi
o
i
y ,
kad
jis
ne u i.
T gn.
Cia
ne
o:
ne
dél
pyk yniy
jie
dalijas.
T gn.
To
y
sunk
pada y .
Kpén.
Kai
nebe
o
upi,
ai
iSeina
i
klieso.
Kp.
Jau
jam
ne
o
iipi.
Dgl8.
Plg.
is
é
iena
,, is
as
pa s*
Ds.
Vaka y
auk8 ai¢iy
o ma
o
a ojama
dalely és
unkcija,
pap as ai
sakinio
p a-
dZioje.
To
kq
as
daba
da ysiu
ka
ei
(=
eip)
ixéjo.
I b.
To
u
dj ai
a sikélei
s-
y .
b.
— A
u
nuémei
q
iela?
—
To
kai
(zinoma,
aip),
a
Iduksi
kd.
b.
To
kai
( ai
kaip)
u
misliji?
J b.“
Ana
o
be éds
eké i
no i.
(Tuskos
Zodyno
ank ax is,
p ie
an a8 inio
ZodZio
o
be éds.)
Galbia
a
pa i
o ma
o
y a
i
C.
Ju kSaidio
pasakose:
O
jus
asi
i
no é umé
6
ma y ?
(Vok.
Und
Ih
woll
gewiB
auch
olches
e~
hen?)
S k
82.
Taéiau
gali
Gia
bi i
i
dalies
kilmininkas.
Daba iniuose
aS uose
o ma
o
ne a ojama.
Fo mos
as,
q
012.
Fo mos
as,
q
a ojamos
isame
lie u iy
kalbos
plo e
ik
be a dés
gi-
minés
j a dzio
unkcija.
Fo ma
as
a ojama
a dininko
pozicijoje,
o ma
q
—
galininko
pozicijoje,
i
abi
jos
a s oja
Ik.
ai,
a ojama
a i inkamose
pozicijose.
Zemai iy
a méje,
ku
o mos
ai
né a,
o
a ai,
ei
e ai
be a ojamos
i
pap as ai
u i
dalely és
bei
jung uko
unkcija,
o mos
as,
q
be a dés
giminés
j a dZio
eikSme,
galima
saky i,
ienin elés.
Auk8 ai iy
a mése,
ypaé
y iniu
aukS aidiy,
o mos
as,
g
be a dés
giminés
i a dZio
eik’me
aip
pa y a
y aujan ios.
Vaka-
u
i
pie y
aukS aiciy
a mése
o ma
ai
be a dés
giminés
j a dZio
unkcija
g ei iau
pa a ojama,
negu
y y
aukS ai¢iy,
be
i
Gia
ai
nu ody aja
unkcija
né a
dazZna.
Visame
lie u iy
kalbos
plo e
y aujan ios
o mos
be a dés
giminés
j a dzio
unkcija
y a
as,
q.
Fo mos
as,
q
jau
andamos
i
senuosiuose
paminkluose.
Daba iniuose
aS uose,
p ieSingai
negu
a mése,
o mos
as,
q,
palygin i
su
o ma
ai,
y a
an inés.
Tai
daba iniuose
a8 uose
y a
pi miné
o ma™.
2.
FORMU
FUNKCIJOS
013.
Miné osios
o mos
a mése
ski iasi
pagal
a ojimo
plo a,
a ojimo
daz-
numa
i
unkcijas.
Be a dés
giminés
i a dZio
unkcija
isame
lie u iy
kalbos
plo e
pap as ai
a -
lieka
o mos
as,
q.
Salia
Siy
a ojamos
ki os
o mos,
ku ios
u i
dalely és
bei
jung uko
unkcija.
Kai
ku ios
i§
jy
pa a ojamos
i
be a dés
giminés
j a dzio
unkcija.
Taigi
ienoje
ie oje
daZnai
y a
a ojamos
kelios
o mos
dalely és
bei
jung uko
unkcija
i
kelios
o mos
be a dés
giminés
i a dzio
unkcija.
Viena
i8
jy
y a
y aujan i,
ki os
e esnés.
Apy ik j
miné yjy
o my
pasiski s yma
a mése
pa~
gal
unkcijas
gali
pa aizduo i
Si
schema:
4
-J§
Ju ba ko
uz a8y a
E.
G ina eckienés.
12
Z .
A.
Valeckiené,
min.
s .,
p.
61, 65;
plg.
len eles
3,
4, p.
62, 63.
63
ko
a ai,
ei
(Zemaidiy
i
ju
pa ibiais),
labai
e ai
o
(uz iksuo a
aka u
aukS ai¢iy
a méje).
(Z .
2
pa .)
Sios
o mos
i¥
esmés
sa o
a ojimo
ipais
nesiski ia,
odél
apz elgiamos
ka u.
1.
Tai
i
k .
labai
daznai
a ojamos
p adZioje
sakinio,
ypa
ka
no s
pasako-
jan .
Tai
j6s**
klausé
mane,
os
slaugés:
,,a
jis
mi s?“
—
Nugi,
—
sakau,
—
ma y ,
kad
jau
mi s!
—
Tai
palik
jiji
an y !
—
Tai
sakai :
,, y o
dienos
jau
nesulauks!“
Sakau:
,,duoki
man
jj
nes is
“
Tai
sdko:
,,ne,
silpnq
neduosiu
nes is,
palikl*
Tai
as
sakau:
,,duoki
man
pabi “...
G l
(LKT
199).
Te
bi o
i
daugiau
y
pie y.
Te
gany-
da om
mes
ka es.
Te
bi o
ys
ka és
okios.
G 28
(LKT
219).
Pi m
aziuoda o
pa
kaima
bi elés.
Te
pa éz'
koki
[ y a]
po
doklu
aba
j
kubila
ikis.
(...)
Te
azi ioj
i
pil’
andeniu
an
q
kubila.
Mkn
(LKT
241).
Tas
[ é as]
sako:
,,nuplésk
s ogus,
bus
Siaudun,
Siaudus
uos
iskulk
i
ne é y us
pasék
laukus.
Ta ai
isis
i
apséjo
laukus.
S i L
(LKT
104).
Tei
p asiai
mamos,
kad
ik
g ei iau
pasiii y
ma skinius.
S ak.
To
u,
dy ai,
a sikélei
Si y .
I b.
Tas
pa s
p adZioje
sa a anki8ko
démens.
Sakyda o,
ai
Cia
bu usi
pilis
an
o
kalno.
Vik§
(LKT
176).
As
im is,
ai
su
kudm
aS
imsiuos.
A
(LKT
181).
Sako:
,, e
padék
u
man!“
N y
(LKT
243).
Taip
isig udens
aikas,
d
nusikukéiodams
e kia.
Als
(J.)
Tas
pa s
p ie¥
j e pinj.
Vo
mieziai,
ai
Zinai,
benesan
upa.
Vdk
(LKT
121).
Pe nai,
ai
jiis
pama y-
u ,
koki
ugiai
bu o!
Glé
(LKT
210).
Be
é u
mano
e
saké,
kad
ikando
(gy a é).
Bsg
(LKT
219).
Vo
jaunoji,
ei
sako,
baisiai
éké.
Kim
(LKT
107).
Sios
o mos
aip
pa
gali
p adé i
be
kokia
aze.
Jos
gali
bi i:
p ie’
klausiamaji
sakini,
p adedama
Klausiamaja
dalely e,
p z.:
Tai
kuF
eini?
Uzg
(LKT
233).
Tai
k@
cia
da ai?
Plm
(LKT
226).
To
kai
(=kaip)
u
misliji.
I b;
p ieS
p ijungiamaji
sakinj,
p adedama
p ijungiamuoju
jung uku,
p z.:
Tai
kai
nusduna,
iSsidalina,
kiek
e
medzioj.
P&
(LKT
160).
Tie
gaidukai
is-
s ype,
ai
kai
u
juos
nupesi,
ai
bus
ik
ienos
kinkos.
b
(LKT
179).
O
jau
su
Si a
[meSke e],
ai
jéi
i ka
[jaukas]
—
ima,
ne inka
—
nubéga
[Zu is].
Zp
(LKT
192).
Ne iesioginéje
kalboje
ai
i
k .
gali
bi i
p adedan
Salu inio
démens
aze
po
p ijungiamojo
jung uko,
plg.:
Zmonés
kalba,
kad
ai
biik
Cia
okia
y a
uzbu a
a
pilis.
Lauks
(LKT
173).
2.
Tai
i
k .,
eidamos
sakinio,
démens
a
azés
p adZioje,
suda o
g upes
su
ki-
omis dalely émis
bei
jung ukais.
Nag inéjamosios
o mos
gali
bi i
p ieS
ki as
da-
lely es
bei
jung ukus
(a),
po
ki y
dalely¢iy
a
jung uky
(b)
a
a p
ki y
dalelydiy
bei
jung uky
(c).
Sios
g upés
aip
pa
daznai
y a
neki éiuo os
i
p isi8lieja
in onaciSkai
p ie
po
ju
einan io
ki iuo o
pilna eik’mio
Zodzio.
a)
Tai
jau
nebe
juokai,
jei
koja
ins a.
D g.
Tai
kad
émém
Sauk ,
uliuo
i-
sil
Tai
kad
iko,
nu iko
[ ilkas].
Sl
(LKT
189).
Bile
ik
muzika
g ie¥ia,
ai
i
smagi.
Kim.
Ta
jai
sime
ly o s
me s.
Knb.
Tei
is
a o
a sas
du is
palik i
a da as]!
Vg
(LKT
102).
43
Sakinyje
nag inéjamosios
o mos
Pap as ai
neki iuo os.
Jos
p okli igkai
Sliejasi
p ie
paskui
jas
einan ios
ki éiuo os
o mos.
Cia
i
oliau
sakiniuose
ki iuojami
ie
Zodziai,
p ie
ku iy
nag inéjamosios
o mos
eina.
Fo mos
é,
e,
i
pa yzdziuose
paliekamos
ne ansk ibuo os.
70

b)
Nu
ai
ge ai,
ai
aik
da?
(=daba )
u
in
aigulj.
Uzg
(LKT
233).
Kai
nueida o
Spanguoliy...,
na
ai
@
(= en)
gy aciy
ai
y a.
P88
(LKT
159). O ai
jo
Idimé,
kad
ne adau,
biicia
da es
in
ausj.
B ’.
S aidy
sena
Zmogy
su
akmenimis
—
a
a ai
as
y
ge ai?
Skl.
Vo
ei
sakai ,
kaip
a ai
cibules
jés i
s eik.
Vg.
Vedu
esa
se-
nu,
i
a
ki éay.
BdS
(LKT
113).
Kas
a
du ni mas
Zmoniy!
V d
(LKZ
V
362).
Ni
i
kd éms
oms
uzdeda
okius
ainikus
i
be Zy
Saky.
Ni
i
pa eina
su
ainikais
ais.
Rgé
(LKT
183).
Nu&
e as
en
ejus
me us
isbu au.
Zm1
(LKT
239).
c)
Nu
ai
dd
biskj
pabu au
i
paskui
aS
iSbégau
i é.
Lké
(LKT
191).
Ale
ai
dd
no6
(=no s)
kailis
nesud asky as
bu o.
Sl
(LKT
189).
Dii é
i
iSdii é
[Zu is]
inkla
i
iséjo,
aigi
ai
é
kokia
{didelé].
K iai
(LKT
188).
Nu
ai
jau
kad
su inka,
ai
bu elj
iSge ia.
Pyk
(LKT
181). O
ka
é
ka
ep
anksciau
biicia
nu é-
jus.
MZ,
3.
PanaSiai
kaip
su
dalely émis,
ai
i
k .
a ojamos
su
p ie eiksmiais.
P ie eiks-
mis
y a
sakinio,
démens
a
azés
p adzioje,
po
jo
eina
nag inéjamoji
o ma.
Kai
ku-
ie
aip
a ojami
p ie eiksmiai
y a labai
a imi
dalely éms
bei
jung ukams
(ku ,
¢ia,
kaip
i
k .).
Ku
ai
ma y a,
kad
aikai
é y
neklausy y.
Skp.
Kaip
ai
gal
bua
isi,
kad
as
ienq kiskj
pa ogiau?
P
(LKT
365).
Pi ma
i
gulé
kélé
pas
mane,
o
daba
né
ko-
jos
nea kelia.
S .
4.
Tai
i
k .
aip
pa
suda o
p adines
g upes
su
dalely émis
i
p ie eiksmiais.
Nu
Gia
pasku i
ai
as
nea simenu,
ku
juosius
ezé.
K é
(LKT
167).
O
daba
ai
jau
kuom
oliai,
uom
eknika
ge esné.
S kn
(LKT
164).
Kad
bii y
uZ aisai,
ka
ne eik y
is
—
a
ada
ai
jau
gy énimas
bii y.
S kn
(LKT
164).
Ni
o
da-
ba?
e
kaip
jau
ge ai
gy en ,
e
niekad
ge iau
nebegal
bi i.
Mgé
(LKT
245).
Nu
e
dabaF
nueina,
kada
jau
ie
linai
a siklojéje,
e
ados
ap e cia
j
an q
puse.
K i
(LKT
238).
5.
PanaSiai
kaip
su
p ie eiksmiais,
ai
i
k .
eina
su
be
kokia
o ma,
u in ia
aplinkybés
unkcija.
Nag inéjamosios
o mos
y a
uojau
po
aplinkybés.
Pa dsa j
ai
iséjdu
moky is
j
siu éjus.
Ka
(LKT
166).
P ieky
klaimo
ai
kluéd-
nas.
Uzb.
Ni
o
aka ais
e,
biida o,
pasi aiso
ubagai.
Mkn
(LKT
241).
6.
Tai
i
k .
a ojamos
uojau
po
daik a a dzio
bei
jo
sin aksinio
a i ikmens,
pap as ai
einanéio
sakinio,
démens
a
azés
p adZioje
i
a liekan io
papildinio
unkcija.
Po
ai
i
k .
eina
a inys
su
sa o
g upés
ZodZiais.
Veiksnio
daznai
né a
a ba
jis
ik
numanomas.
Ka ais
y a
eiksnys
p ie’
papildinj
p adzioje
sakinio.
A kli
ai an
adziy
u i,
o
jau i
ai
eip.
Blk
(LKT
190).
Ma ai,
an
ko
kam
pa aukimas:
ki s
an
Sau u y,
ki s
ge ,
0
md
ai
Z ejé .
K
(LKT
188).
Tokio
y o,
kaip
anas,
ai
é a
as .
T gn.
Dideliy
nepaga es,
o
ékiy
mazi ikiy
ai
ésam
paga e.
K iai
(LKT
188).
Isdykdu
a
moka.
K l.
As
ii
jdudiy
i
bijai .
Sk
(LKT
159).
G y-
hau
i
diénq
nak j
eiciau.
K k
(LKT
162).
I§
6
a ai
okios
i
pasida ém.
Gd
(LKT
73).
AS
neliesiu
aSa y,
mun@s
ei
nepabaidysi !
U k
(LKT
97).
O
y
kausiniy,
pieno
ei
anims koina
diena
duok
i
duok.
Kim
(LKT
106).
Plg.
a ejus,
ku
nag inéjamosios
o mos
po
papildinio
ka u
su
ki a
dalely e
‘a
p ie eiksmiu:
Man
jau
daba?
e
daiig
ge iau.
Mg
(LKT
244).
Tas
a
jau
sunk
pada y .
Vn .
7.
Tai
i
k .
aip
pa
a ojamos
po
daik a a dzio
bei
jo
sin aksinio
a i ikmens
(gali
bi i
su
p iklausomais
ZodjZiais),
einangio
sakinio,
démens
a
azés
p adZioje
FA
i
a liekan io
eiksnio
unkcija.
Po
nag inéjamyjy
o my
eina
a inys,
ku i
gali
su-
da y i
i ai ios
o mos
(apibidinamosios
eik’més
daik a a dis,
biid a dis,
bid a -
dzio
be a dés
giminés
o ma,
p ie eiksmis,
eiksmaZodis).
Zmogiis
be
nusis a ymo
ai
lapsé.
Ply
(LKT
200).
Na
es i es
ai
aip
sdu.
P k
(LKT
181).
A¥
ai
nebijail.
Raid
(LKT
184).
Si aip
sédé
ai
ge a,
be
da bas
laukia.
Sdl.
Mékslas
a
ge ai.
S l.
Té asis
e
mi é
seniai
labai.
Tkn
(LKT
245).
And
a ai
slopulj
biskj
u .
[p
(LKT
63).
G azidusis
susuka ims
ei
kdsos.
Kim
(LKT
107).
Siais
a ejais
ai
i
k .
aip
pa
gali
ei i
su
ki omis
dalely émis.
Mano
b élis
ai
dd
d da o
su
jaudiais.
Blk.
(LKT
190).
Kupe ai é
ai
jau
maza,
kiigis
—
didelis.
Bi
(LKT
193).
Ma
y a
ys
jau ukai,
iens
i
jau
bulius
ka
o-o.
Sk
(LKT
159).
Pjdu i
—
a
ai
jau
man
sunku.
K .
026.
Visais
aukS iau
iSskai iuo ais
a ejais
ai
i
k ,
u i
s uk i ine,
ne
seman-
ing
unkcija.
Ne
i
aiSkios
pab éZiamosios
eik’més
Sios
o mos
ne u i.
Jos
p ade-
da
sakinj,
démenj,
aze.
Su
ki omis
dalely émis
bei
p ie eiksmiais
suda o
p adines.
g upes.
Sios
o mos
sus ip ina
aziy,
sakiniy,
sakinio
démeny
dalijima
kon eks e.
Ypaé
ai
biidinga
Snekamajai
kalbai,
ku
kalbama
i& isomis
azémis,
ku ios
sunkiai
dalijamos
j
sakinius.
Vidu yje
sakinio
nag inéjamosios
o mos
sus ip ina
sakinio
na iy
dalijima
sa-
Kinyje.
Pa yzdziui,
6
i
7
a ejuose,
ku
pi moje
ie oje
eina
daik a a dis
a
jo
sin-
aksinis
a i ikmuo,
o
ik
po
pas a ojo
nag inéjamoji
o ma,
—
Si
o ma
a idalija
pi ma
jos
einan j
daik a a di
nuo
ki y
sakinio
na iy.
Daik a a dis
a ski ai
i
akcen-
uojamas
sakinyje,
o
nag inéjamoji
o ma
in onaci§kai
Sliejasi
p ie
po
jos
einan io
sa a ankiSko
ZodzZio.
Tuo
biidu
as
daik a a dis
sakinyje
daugiau
a
maziau
iSkelia-
mas.
Ka ais,
da
daugiau
iSkelian
daik a a di
bei
jo
a i ikmenj
i
pab éZian
ju
eiSkiamo
daik o
s a ba
sakinio
minéiai,
po
nag inéjamosios
o mos
da
papildo-
mai
a ojama
ki a
i a dZio
o ma
( as,
jis,
isi),
ku i
a i inka
daik a a di
bei
ji
a s ojan j
Zodj
sin aksiSkai
(su
jais
de inama)
i
juos
lyg
paan ina.
P z.:
Meding
q
Zag e
ai
u éda o
moké
a ojas
i
pasida y ,
o
Si as
gelezinés
ai
as
kal iai
pada yda o.
Blk
(LKT
190).
O
laksS ingalai
ai
uos
k imuos
aka e
ai
jie
duod
(&iulba)
didiai
puikiai.
Tkn.
Jaunesni
ai
isi
an
lauko.
Gg.
O
Jau
jo
iej
guzikai
ai- isi
i
yieno
ne
a a,
kap
jiej
blizga!
K n
(LKT
228).
Nag inéjamosios
o mos
Sia
g ynai
s uk i ine
unkcija
sinch oniniu
pozii iu
a imesnés
dalely éms.
Taéiau
jos
gali
bi i
ak uojamos
i
kaip
jung ukai
—
ios
o mos,
ypaé
eidamos
sakinio
bei
démens
p adzioje,
i§
ik ujy
jungia
eks o
a ka -
pas.
.Mums
Cia
s a bu
ik
iek,
kad;
be
s uk i inio
aidmens,
Sios
o mos
nu ody-
aisiais
a ejais
ki y
unkcijy
ne u i.
027.
Be
aukS iau-
miné os
g ynai
s uk i inés
unkcijos,
ai
i
kai
ku ios
ki os
o mos
( a,
e,
e,
i)
u i
da
ki okiy
sin aksiniu
bei
seman iniy
unkciju,
ku ios
y a
apib éZ os
am
ik o
kon eks o.
5
1.
Tai
i
k .
a ojamos
p ijungiamajame
sakinyje
p adZioje
pag indinio
dé-
mens
i
ko eliuoja
su
p ijungiamaisiais
jung ukais
bei
jungiamaisiais
ZodZiais
<a-
lu iniame
démenyje
( ai...
kad,
ai...
kiek,
ai...
kas
i
k .)
Tokios
o my
po os
a-
dinamos
po iniais
jung ukais".
Ta p
démeny
‘y a
p ieZas ies,
salygos,
pasekmés
i
k .
san ykiai.
44
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
I,
Vilnius,
1971,
p.
657,
72
Pe niai
kad
u eisi,
ai
uogy
audona,
audona.
B n.
Kai
ik ai
sunkesnis
da -
bas,
ai
i
pasi e cia
didziausiu
ka sincium.
T
(LKT
108).
Kiek
a
gauda au
ba -
i,
ai
a¥
jau
negaliu
né
apsaky .
Lké
(LKT
191).
Kas
an
pil o, ai
isi
ma o,
kas
pil e,
ai
—
niekas:
Kb
(LKT
203).
Kas
audons,
a
g azis.
Lm.
Jei
eisi
elyky
nak j
og i,
a
gali
issigelbé i
nuo
mi ies.
Sk p
(LKT
71).
Ka
isy
okie
aikai
bii y,
i
nieks
ne e k y.
Sk
(LKT
159).
Kaip
jau
man
bu o
d yleka
me y,
e
ada
as
ixéjau
uz
piemene.
Zml
(LKT
239).
2.
Tai
i
k .
a ojamos
sujungiamajame
sakinyje
i
eina
sujungiamaisiais
jung-
ukais.
Ta p
démeny
y a
okie
pa
san ykiai,
kaip
pi muoju
a eju
( ik
¢ia
né a
p i-
jungiamyjy
jung uky).
Pi ma
kas
kuo
mi é,
ai
sakyda o
ki minas.
Kbl
(LKT
107).
Tik
duok
aliq
pa sui,
ai
ud
akis
kabina.
Lau
(LKT
163).
Nu
kq
—
ienas
negy ensi,
ai
apsi-
edziau.
P n
(LKT
231).
Duok
pinigo,
a
pa nésiu.
Zgé
(LKT
122).
Pa s
Se ia,
pa s
melzia,
a
as
—
bandzius.
Le
(LKT
43).
G ycioj
koSé,
o
klé y
pienas,
i
lekia
dazy .
Psd
(LKT
222).
Ka s a,
e
ku
jos
eis?!
Gs
(LKT
243).
Zaidziam,
e
nei
i
gdl q
nebé
ie
gy uliai.
G z8
(LKT
219).
UZ
elni
ge esnis
[ y as],
ei
sugy en i
galim.
Rdn
(LKT
74).
3.
Tai
i
k .
paka ojamos
p adZioje
kiek ieno
sujungiamojo
sakinio
démens,
ka
no s
iSskai iuojan .
Siais
a ejais
ai...
ai
y a
ka ojamasis
jung ukas.
O
ie
da bai
ai
koki:
ai
aka é
Sunj
pasé ei,
ai
s o kus(=indus)
suplo ei
pa -
gines
—
ai
Cia
oki
leng i
da bai.
Viné
(LKT
187).
Tai
gy ulj
ixsiaugina,
ai
sig,
ai
q,
eip
i
p agy ena.
V8n.
Ta
k iaiickai,
a
él
kam
—
ep
i
nelieka.
T k.
Visi
Sie
ai
i
k .
a osenos
a ejai
u i ySi
su
aukS¢iau
miné ais
y
pa iy
o my
a osenos
a ejais
g ynai
s uk i ine
(neseman ine)
unkcija.
Jiems
bend a
ai,
kad
i
ienais,
i
ki ais
a ejais
ai
i
k .
p adeda
démenj.
Pas a ieji
a ejai
ski-
iasi
nuo
auk& ¢iau
i8kel u
ik
sa o
seman ine-sin aksine
unkcija.
Pas a aisiais
a ejais
ai
i
k .
ne
ik
jungia
démenis,
be
i
eikia
jy
a pusa io
san ykius.
Tuo
a pu
aukS iau
miné ais
a ejais
ai
i
k .
ne u i
ne
i
okios
apibend in os
eikSmés
(sakinio
démeny
san ykiy
Zyméjimo),
jos
ik
dalija
sakinio
démenis.
Démeny
a pusa-
io
san ykiy
Zyméjimas
y a
salygojamas
a i inkamo
kon eks o.
Ta
sin aksine-
seman ine
unkcija
miné osios
o mos
igyja
pas a aisiais
a ejais
ik
dél
kon eks o.
Tai
odo,
kad
nag inéjamyjy
o my
a osena
pas a aisiais
a ejais
y a
y
o my
élesnés
aidos
ezul a as.
Pa i
seniausia
Siu
o my
a osenos.
e apa
a spindi
ie
a ejai,
ku
miné osios
o mos- u i
g yna
s uk i ine
unkcija.
028.
Tai
i
k .
u i
i
sus ip inamaja
unkcijg
—
pab ézia
eikSme
u
Zodziu,
p ieS
ku iuos
jos
eina.
Siais
a ejais
minimosios
o mos
dazZnai
y a
ki iuo os.
Jos
aip
pa
p adeda
sakinj,
démenj,
aze
(ne e ai
su
ki omis
dalely émis).
Tai
i
k .
sus ip ina
eikSme:
a)
daik a a dzio:
Tai
s eika a
(p as a
s eika a):
kai
pas
is as
(= iS y).
G k
(LKT
168).
Tai
Idimé,
kad
as
nieku
neiSéjau.
Dm.
Tai
béda
Zmogu
—
pasku iné
ka elé
k i o.
Gdm.
Ti
amsumas
nak ies!
Sk
(LKT
159).
Te
da
Idimé,
ka
neuimusé.
Dkn.
b)
bid a dzZio
bei
bid a diSkojo
ZodZio
j ai iy
o my:
Tai
ixsp égusios
akys
(labai
i8sp ogusios).
J b
(LKT
180).
Tai
sunku
sena u--
éj.
I k.
Tai
g azidusia,
kad
u
oks
y as
i
Zqsino
bijai!
Alk;
c)
p ie eiksmio:
7
Tai
ge ai,
ka
dienos
akims
(S iesoje)
iskiilém.
E z
(LKT
126),
Ta ai
ge ai,
kad
uomi
iskas
i
baigés.
Uz ;
d)
eiksmaZodZio:
Tai
nusiseké
kap
Suniui
bo agas.
Pim.
Tai
papuolé
laimé
me gicai
—
okj
y-
q
gayo.
VIkj.
Sie
ai
i
k .
a osenos
a ejai
aip
pa
y a
apsp es i
kon eks o
i
am
ik o
mi-
nimujy
jy
o my
bei
ki y
sakinio
na iy
in ona imo.
Jie
aip
pa y a
naujesni
uz
na-
g inéjamujy
o my
a osenos
a ejus
g yna
s uk i ine
unkcija.
029.
A ski ais
a ejais
ai
i
kai
ku ios
ki os
o mos,
a ojamos
sakinio,
dé-
mens
a
azés
p adZioje
ienos
a
su
ki omis
dalely émis,
p iklausomai
nuo
kon eks-
o
bei
kalbos
si uacijos,
sa o
unkcija
labai
p ia éja
p ie
be a dés
giminés
j a dZio.
Jos
u i
daugiau
a
maziau
aiskia
nu odomaja
eikSme.
Tai
pe einamieji
a ejai
a p
aukSéiau
nu ody os
s uk i inés
dalely és
bei
jung uko
unkcijos
i
be a dés
gimi-
nés
i a dzio
unkcijos.
Tai
éjas
kap
papucia,
as
ki ako is
bamp ,
ji
sako:
,, ai
mano
é elis
malkeles
kapoja*.
Auk
(LKT
362).
Anks i
y o
kelkis:
da
saulei
ne ekéjus
i
geni,
0
paskui
pa eini,
pa algai
i
él
an
isos
dienos
aik
in
gy ulius.
Tai
ne
da¥
(=daba ),
da
i-
si
di ba
ienap.
Dg
(LKT
367).
Tai
bu o
nelabai
oli.
Ke .
Sudéjau
kupe on
Siena,
i
kupe ai és
bus
ezZimai is.
Oi,
ai
is
mano
ankeliy
da bas.
L8
(LKT
383).
Cia
ai
umpas
[si ilo]
galiukas.
Dk
(LKT
210).
S a kus
y as,
ai
ne
ié
si aukos.
Ply.
Uso ius
labai
ge a
Zu is.
Tai
jau
b angidusia
bada o
Zu is.
Zp
(LKT
192).
Pligos
nebu o,
kume
a ai
a si ado!
Saukl
(LKT
65).
Tokius
namus
issis a é
—
ne
juoks
a ai.
Vg
(LKT
102).
G aziasis
ano
balakons
a ail
Vg
( .
p.)
Pabenga
a ai!
Vg
( .
p.).
Plg.
da
pa yzdzius
016
a,
b.
030.
IS
o,
kas
bu o
nag iné a,
galima
pada y i
okius
apibend inimus.
1.
Lie u iy
kalbos
a mése
ai
i
jos
a ian ai
y a
daugiau
dalely és,
negu
be-
a dés
giminés
j a dZiai.
Tai,
a ojama
be eik
isose
aukS ai iy
a mése,
dazniau-
siai
u i
dalely és
unkcija,
be a dés
giminés
unkcija
pasi aiko
palygin i e ai,
pap as-
ai
ik
pe einamais
a ejais.
Zemaiéiu
a,
i
y y
aukS aiciy
pane éziskiy
e,
e,
i
o mos
u i
ik
dalely és
unkcija.
Fo mos
a ai,
ei,
o
ix
iso
e os,
pasi aiko
abiem
unkcijomis.
Be a dés
giminés
unkcija
isame
lie u iy:
kalbos
plo e
daZniausiai
a ojamos
y iSkosios
giminés
ienaskai os
o mos
as,
q.
2.
Fo my
ai,
a ai,
ei
be a dés
giminés
j a dzio
i
dalely és
unkcijos
y a
a p
Sa es
a imai
susijusios
i
gali
bi i
iena
i€
ki os
iSsi u uliojusios.
Pag indas
Sioms
unkcijoms
sua é i
y a
ai,
kad
be a dés
giminés
j a dZiy
nu odymas
y a
labai
bend as,
neapib éZ as,
abs ak us.
Ypaé
a imas
ySys
a p
dalely és
bei
jung uko
i
be a dés
giminés
j a dzio,
einanéio
a dininko
pozicijoje.
Minimosios
o mos
be-
a dés
giminés
j a dzio unkcija
a dininko
pozicijoje
aip
pa
daZnai
eina
sakinio
a
démens
p adZioje,
kaip
i
u édamos
dalely és
bei
jung uko
g yna
s uk i ine
unkcija.
3.
Minimyjy
o my,
kaip dalelyéiy
bei
jung uku,
seniausia
unkcija
y a
g yna
s uk i iné
—
p adé i
sakinj,
aze
bei
sus ip in i
sakiniy,
aziy
dalijima
kon eks-
e.
Ypaé
ai
bidinga
Snekamajai
kalbai,
ku
kalbama
iS isomis
azémis,
ku ios
sun-
Kiai
dalijamos
i
sakinius.
Ki os
dalely és
bei
jung uko
unkcijos
—
sus ip in i
Zo-
dziy
eikSme,
jung i
démenis
i
eik& i
ju
san ykius
—
y a
y
o my
élesnés
aidos
ezul a as
(p iklausomai
nuo
kon eks o).
74
4.
Fo mos
as,
q
ne u i
dalely és
bei
jung uko
unkcijos,
nes
y a
a éjusios
iS
y iskosios
giminés
pa adigmos
i
su
pas a aja
da
glaudZiai
susijusios
(ki a
eik’me
jos
a ojamos
kaip
y igkosios
giminés
o mos).
Fo my
as,
q
ekspansyyumas
ik iausiai
i
neleido
kai
ku ioms
dalely éms
jsigalé i
be a dés
giminés
j a dzio
unkcija
(plg.
zem.
a,
pane éziSkiy
e,
e,
i,
Salia
ku iy
be a dés
giminés
j a dZio
unkcija
pap as ai
a ojamos
as,
q
o mos),
no s
os
dalely és
pagal
sa o
seman i-
ka
i
a ojimo
ipus
isiSkai
a i inka
ki as
o mas
( ai,
a ai,
ei),
ku ios
a ojamos
dalely és
bei
jung uko
unkcija
i ,
be
o,
u i
i
be a dés
giminés
i a dzio
unkcija.
5.
Kadangi
a p
dalely és
bei
jung uko
i
be a dés
giminés
i a dZio
né a
ne-
pe zengiamos
ibos,
ai
daugelj
o my,
lie u iy
kalboje
pazis amy
kaip
dalely és
bei
jung ukai,
galima
g e in i
su
ide.
be a dés
giminés
j a dZiy
o momis.
Zem.
a
<
* o;
pane éziSkiy
e,
e,
i,
jeigu
jos
né a
i
ai, ei,
be
edukuo os
iS
e,
kaip
la iy
ze,
galima
bi y
laiky i
*e/o
kamieno
sena
o ma
* e,
iSlaikiusia
e
e leksa.
Taigi
a
i
e
bi y
o
pa ies
*e/o
kamieno
pa alelinés
o mos.
Kaip
a
san ykiauja
su
e,
aip
ai
san ykiauja
su
ei.
Fo ma
o
y a
pailgin a
ide.
* @
(N .
Pl.
Nom.-Acc.).
Plagiau
apie
Siu
o my
kilme
numa oma
iSspausdin i
ki a
s aipsnj.
A.
BAJIAILKEHE
®OPMA
ai
H
EE
BAPHAHTbI
B
JIMTOBCKHX
TOBOPAX
Pe3me
1.
Kpome
copii
ai
u
u3peqka
BcTpe aiomelica
a ai,
B
AMTOBCKUX
oBOpax
ynoTpeb.a-
IOTCH
Elle
APCBHHE
YACTHUbI-COIO3BI:
KEM.
a
(<u.-e
* o),
MaHABeEXKCKUX
TOBOPOB
é,
e,
i,
Cp.
Jla eil.
e
(10
Bcei
BeposTHOCTH
U.-e.
* e
—
opMa
Ce
u.-e.
OCHOBBI
*e/0),
B
OTACABHEIX
Cayya x
o
(u.-e
* @,
cp.
Nom
-Acc.
Pl.
Neu .
-@),
ei,
KoTopaa
oTHOCHTCA
K
opMe
ai
TaK,
Kak
bopMa
e
—
K
bopme
a.
2.
Camaad
ApeBHad
(pyHKUHA
STHX
(opM
—
4HCTO
CTPyKTYPHAA:
OHH
HAauHHalOT
Mpes0-
2KCHHA,
KOMIMOHECHTEI
TpeqoxKenni ,
ppas
H
Ae1AT
NpeAOKeHHA
Ha
COCTABHBIC
HX
4YaCTH.
3.
Hexo opsie
u3
3THXx
“acTuI -coi030B
( ai,
a ai,
ei,
o)
mpuobpeau
u
(byHKUMIO
cpeqHe o
pola
yKa3aTeqbHbIX
MecTouMenni .
B
yKa3aHHoi
(PyHKuMH
B
oBOpax
OHM
yNoTpeGamioTCA
cpaB-
HHTE/IbHO
PeAKO,
alle
BCe O
TOABKO
B
TeX
Cly4aAX,
KO Aa
MpH6MWKAlOTCA
K
YaCTHUAM-CO1O3aM.
4.
B
byHKunu
cpeque o
poga
yKa3aTeIbHbIX
MeCTOHMeHHH
Ha
Bcell
TeppHTOpHH
pacmpoc-
TpaHeHHA
AHTOBCKO O
A3bIKa
WMpe
BCe o
ynoTpedamwoTca
hopme
as,
a.
Oc anbubie
copMb
TeppHTOpHabHO
pac pese swTCA
TakHM
O6pa30M:
B
ayKUlTaliTcKHX
oBOpaX,
KpoMe
MaHs-
BeXKCKHX,
H
B2KeMALTCKHX
pacel HCKUX
—
chopMa
ai
(B
PYHKUHH
YaCTHUBI-Colosa,
pexe
B
yHKUHH
cpeque o
poqa
yKa3aTenbHBIX
MeCTOHMeHHi );
B
2%KeMaiiTcKHX
TOBOpax,
KpoMe
pacelincKux,
—
dopMs
a
(B
(byHKuMH
YacTHUbI-co103a),
a ai
(B
byHKuHH
YaCTHIBI-cowsa,
H3pesaKa
B
yHKWHH
cpeque o
pola
yKasaTe bublx
MeCTOHMeHHii);
B
BOCTOWHBIX
ayKuITaliTcKHX
MaHABeKCKHX
TOBO-
pax
—
cbopMb
e,
e,
i
(B
byHKunH
YacTHUBI-co103a).
Dopp!
ei,
o
BCTpeyaloTesA
ChopaquyecKH
B
pasHbIX
MeCTAX
B
(PYHKUMH
YaCTHUbI-coI03a,
a
TaKKe
B
byHKMHH
CpequHe o
pola
yKaszaTeAbHBIX
MecTOHMeHni .