SOCIALINES
LINGVISTIKOS
PROBLEMOS
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAITI,
XIX
(1979)
Juozas
KARACIEJUS
IS
SENUJU
LIETUVIU
KALBOS
SOCIALINIU
TERMINU
TYRINEJIMO
ISTORIJOS
Senyjy
lie u iu
kalbos
socialiniy
e miny
is o ija
a ski ai,
a odo,
nieku
nebu o
y iné a.
Zinoma,
ai
ne ei’kia,
kad
socialiniy
lie u iu
kalbos
ins i u y
pa adinimai
ling is inéje
li e a ii oje
i$
iso
bu o
apeinami.
Ku ie
ne
ku ie
ling is iniuose
da buo-
se
pasi odé
ada,
kai,
is o iniam
lyginamajam
me odui
sukaupus
daugiau
duomenuy,
bu o
susidomé a
indoeu opieciy
a ealijomis,
.
y.
kai,
pasi elkus
pagalbon
uome
zinomus
senosios
is o ijos,
a cheologijos
bei
ki y
pagalbiniy
discipliny
ak us,
bu o-
bandy a
lokalizuo i
indoeu opieciy
p o é yne,
jy
ci ilizacija.
Dalis
senuju
lie u iu
kalbos
socialiniy
e minu
nag inéjama
adinamosios
ling is inés
paleon ologijos.
[Pic e
A.,
1859-1863;
LIpageps
O.,
1886,
25]
a s o y,
ku ie
pi mieji,
mégindami
ekons uo i
indoeu opieciy
(ju
a pe
i
lie u iy)
ci ilizacija,
socialine
s uk i a
bei
socialiniu
ins i u y
kilme
i
e oliucija,
ju
pa adinimus
s engési
nag iné i
kaip
e mi-
nus,
0
ne
kaip
a ski us
ZodZius,
ilius uojancius
one iniy
désniy
pasi ei’kima.
Dau-
giausia
Sioje
s i yje
XIX
a.
pabaigoje
—
XX
a.
p adZioje
nusipelné
O.
S ade is,
ku is,
be
daugelio
is o iniy ling is iniy
da by,
1901
m.
i8leido
indoeu opieciy
ealijy
Zo-
dyna
[Sch ade
O.,
1901].
Zodziu,
O.
S ade io,
H.
Hi o
[Hi
H.,
1905—1907]
i
ypaé
p ancuzy
sociologinés
mokyklos
a s o y
su
A.
Mejé
p ieSakyje
da bai
padéjo:
palygin i
i a
pag inda
olesniems
indoeu opie¢iy
socialiniy
e miny
y inéjimams.
Be
o,
daug
papildomos
medZiagos
ling is ams
sukaupé
p ieSis o iné
a cheologija,
e nog a ija
bei
ki os
pagalbinés
disciplinos.
Taip
pa
ne eikia
uzmi S i,
kad
XX
a.
p adZioje
j
ling is inius
y inéjimus
bu o
j auk i
ocha y
i
he i y
kalby
ak ai,
da-
e
aip
pa
nemaza
naujyu
duomeny
Sios
s i ies
y iné ojams.
Tiesa,
XX
a.
e iajame
desim me yje
isiskai
susi o ma us
s uk i inei
ling is-
ikai,
ku j
laika
indoeu opie iy
kilmés
bei
ju
ci ilizacijos
klausimais
bu o
Siek
iek
maziau
domimasi,
negu
XIX
a.
pabaigoje—pa ioje
XX
a.
p adzioje,
nes
dauguma
ling is y
s uk i iniais
me odais
émé
y iné i
kalba
kaip
sis ema
apsk i ai.
Zinoma,
ne eikia
susida y i
nuomonés,
jog
indoeu opie iy
ealijomis
isiskai
nebu o
domimasi.
Visos
paminé os
p ieZas ys
inesé
nauju
ko ek y y
j
anks iau
pada y as
iS adas,
pa-
i ino
a ba
paneigé
dali
anks iau
iSkel y
hipo eziy.
Be
o,
daug
naujy
minéiy
da é
indoi anény
kalby
ak ai, nes
Sig
au u
senuosiuose
as o
paminkluose
nemaZai
kalbama
apie
indoi anény
socialine
s uk i a,
apie
jy
isuomenés
pasidalijima
j
is
g upes
[Dumézil
G.,
1930;
Ben enis e
E.,
1932;
1938];
ai,
be
abejo,
y a
labai
senu
laiky
pada as
(plg.
da
Dumézil
G.,
1958;
Ben enis e
E.,
1969,
I,
279—292).
Visy
naujausiy
Ssios
s i ies
y inéjimy
apibend inimu
u bi
galima
laiky i
1969
m.
Pa yZiuje
pasi odZiusj
labai
jdomy
Zinomo
p anciizy
ling is o
E.
Ben enis o
da ba
,,Indoeu opieciy
socialiniy
e miny
Zodynas*
[Ben enis e
E.,
1969],
ku iame
au o ius
labai
o iginaliai
aiSkina
senyju
indoeu opieciy
(jy
a pe
nemazos
dalies
i
lie u iy).
socaliniy
ins i u y
pa adinimy
is o ija.
Ta pa ia
p oga
eikia
p isimin i,
kad,
be
jau
miné u
specialiy
indoeu opie iy
p o é yne,
ju
ci ilizacija
bei
socialing
s uk i a
nag inéjanciy
da by,
daugelio
senyjy
lie u iy
kalbos
socialiniy
e miny
kilmé
aiSki-
nama
j ai iuose
e imologiniuose
Zodynuose
bei
mazesnés
apim ies
da buose,
ku iuos
isus
Cia
suminé i
né a
galimybés,
—
am
eik y
daug
daugiau
ie os.
Be
o,
ia
nep e enduojama
j
iSsamia
senyjy
lie u iy
kalbos
socialiniy
e miny
y inéjimo
is o-
125.
ija,
o
ik
ienu
ki u
pa yzdziu
no ima
pa ody i,
kad
ne
isy
y iné y
senyju
lie u iy
kalbos
socialiniy
e miny
kilmé,
jy
a si adimo
bei
egzis a imo
is o ija
y a
aiSki,
no s
nuo
s ambios
A.
Pik é
knygos
pi mojo
leidimo
iki
E.
Ben enis o
Zodyno
pasi odymo
p aéjo
isas
Sim me is.
Zinoma,
lie u iy
socialiniy
e miny
is o ijoje
ne
an aeilj
aidmenj
aidina
i
as
ak as,
kad
lie u iy
kalbos
aS o
paminklai,
ku ie
be eik
isi
y a
e imai
iS
ki y
kalbu,
siekia
ik
XVI
a.
Si
p ieZas is
i
da
jy
baZny inis
u inys
duoda
labai
mazai
naudos
senujy
lie u iy
kalbos
socialiniy
e miny
is o ijai,
0
i ai-
us
als ybiniai
dokumen ai,
ku iuose
daugiausia
u é ume
as i
medZiagos
Siam
klau-
simui,
pa aSy i
ne
lie u iy
kalba
i
j
juos
pa eko
ély esni
i
ik
okie
socialiniai
e -
minai,
ku iy
iksliy
a i ikmeny
nebu o
dokumen o
kalboje
a ba
jy
neZinojo
do-
kumen a
aSes
aS ininkas
(plg.
Lingis
J.,
1970,
292;
Jablonskis
K.,
1941).
Be
g izkime
p ie
senyjy
lie u iu
kalbos
socialiniy
e miny
y inéjimo
is o ijos
i
pa-
sizi ékime,
kaip
ling is inéje
li e a i oje
bu o
nag inéjami
socialiniy
g upiu
pa adinimai.
1.
Liaudis
Salia
o mos
lidudis
,,zmonés,
minia,
bi ys“
lie u iy
kalbos
a mése
y a
liaudzia
»
didelé
Seimyna
( iek
sa i,
ick
s e imi),
minia,
bi ys“.
Pi moji
o ma
eikSme
,,Zmo-
nés,
au a
ap inkama
senuosiuose
aS uose,
p z.,
M.
DaukSos
,,Pos iléje“
skai ome:
Si ai
apsakau jumus
dziaugsmq...,
ku sai
bus
isai
liaudi
(liaud¥iai)
(LKZ
VIL
391).
A imiausi
lidudis;
liaudzid
giminai iai
y a
la iy
laudis
,,Len e,
Volk,
Gesinde“,
seno és
p iisu
/udis
,,Wi “,
ludini
,,Wi in“,
/udysz
,,Mensch*
[F aenkel
E.,
1962,
360
—
361]
bei
seno és
sla y
/judd
,,napoy“‘,
[judije
,,moyzu“,
seno és
okie iu
aukS ai-
Giy
liu ,
seno és
angly
leod,
okieciy
Leu e
,,1noqu“
[Pacmep
M.,
1967,
545;
F aen-
kel
E.,
1962,
360—361;
Poko ny
J.,
1959,
684—685;
Sch ade
O.,
1901,
807—808;
Ben enis e
E.,
1969,
I
323;
aip
pa
Benpenuc
9.,
1974,
355].
Toliau
isi
Sie
Zo-
dziai
siejami
su
g aiky
2AcbD<_po¢
,,lais as“,
lo yny
/ibe
,,lais as“,
libe i
,, aikai“,
go y
liudan
,,aug i“,
seno és
indy
édha i
,,auga,
kyla“,
albanu
/’ind
,,gimdau“,
pol’em
,,liaudis,
au a
[F aenkel
E.,
1962,
360—361;
Poko ny
J.,
1959,
684—685;
®acmep
M.,
1967,
545;
Sch ade
O.,
1901,
807—808;
Tpy6ayes
O.
H.,
1959,
169]
i
.
.,
ku ie
kildinami
i8
ide.
Saknies
*/eudh-
[Poko ny
J.,
1959,
684—685].
Vis
dél o
iki
Siol
lie u iy
( esp.
bal y)
ZodZio
liaudis
i
jo
a imiausiy
giminaiéiy
sla y
bei
ge -
many
kalbose
kilmé
né a
isai
aiSki
[E nou
A.,
Meille
A.,
1951,
632;
Chan aine
P.,
1970,
337;
TpyGayes
O.
H.,
1959,
168].
Taip
manoma
u bi
dél
d iejy
p iezZas iu:
pi ma,
g aiky
2i2b%epo¢
,,lais as“
i
lo yny
/ibe
,,lais as“,
libe i
,, aikai“
i§
pi mo
Z ilgsnio
seman iniu
poZid iu,
a odo,
nieko
ne u i
bend a
su
bal u,
sla u
bei
ge many
kalby
socialiniu
e minu,
a ojamu
liaudZiai
pa adin i,
an a,
iek
g aiku,
iek
lo-
yny
kalbos
Zodziai
a o i
aip
pa
kaip
socialiniai
e minai
y a
da iniai,
ku iy
e-
kons uo a
o ma
*(e)lew he os.
Si
biid a diné
o ma,
E.
Ben enis o
nuomone,
y a
kilusi
i§
daik a a dinés
*/eudho-
a ba
*/eudhes-
[Beupenuc
9.,
1974,
356].
NeZiii-
in
o,
jog
E.
Ben enis as
,,Indoeu opie iy
socialiniy
e miny
Zodyne“,
emdama-
sis
seman ine
ekons ukcija,
a odo,
pa ikimai
j odé
g aiku
i
lo yny
kalby
miné yu
socialiniy
e miny
y8j
su
ide.
Saknimi
*/eudh-,
o
uo
pa iu
i
su
liaudies
pa adini-
mais
sla y
bei
ge many
kalbose,
naujausio
g aiky
kalbos
e imologinio
Zodyno
au-
o ius
P.
San enas,
ku is,
eikia
many i,
bu o
susipaZines
su
E,
Ben enis o
i8 ado-
mis,
aSo,
jog
lo ynu
Jibe
bei
g aiky
¢dcb9epog
sug e inimas
su
e minais,
a oja-
mais
ge many,
bal y
i
sla y
kalbose
liaudZiai
pa adin i,
y a
galimas,
be
sunkiai
i odomas
(Un
app ochemen
de
la .
/ibe
e
de
g ec
2Acb9eo0g
a ec
des
e mes
désignan
le
peuple
en
ge manique
e
en
bal o-sla e
peu
sédui e,
mais
ne
se
laisse
pas
démon e
—
Chan aine
P.,
1970,
337).
Vadinasi,
i
daba
Sio,
kaip
i
daugelio
ki y,
lie u iy
kalbos
socialinio
e mino
is o ijoje
da
daug
amsiy
démiy.
Todél
isai
nenuos abu,
kad
ku j
laika
bu o
ne gi
abejojama
J/idudies
lie u iskumu,
nes
nei
lie-
126
u iy,
iisky us
u bi
asmen a ddius,
p z.:
Viliaudas,
Lidudginas
[Biga
K.,
1958,
256],
nei
la iy
kalbose
ne andame
daugiau
senesniy
Sios
Saknies
da iniy.
P ie¥
o-
kia
nuomong
ne
ka a
pasisaké
K.
Biiga,
nu odes,
jog
,,/idudis
y a
ienas
seniausiy
miusy
kalbos
Zodziy“,
ku io
,,senumu
dZiaugiasi
iso
pasaulio
kalbininkai*
[Baga
K.,
1959,
56].
Be
K.
Biga
lie u iy
kalbos
liaudies
pa adinima
lygino
ik
su
la iy
/audis,
sla y
/juds,
ljudije
bei
seno és
okie iy
aukS ai iy
Jiu
i
olimesniy
jo
giminaiéiy
ne-
nu odé
[Biiga
K.,
1958,
382].
Tiesa,
K.
Baga
nenag inéjo
lidudies
kaip
socialinio
e mino,
nesidoméjo
Siuo
e minu
payadin o
socialinio
ins i u o
kilme.
Jis
ik
s en-
geési
apgin i
nuo
pu is y
/idudies
eises
lie u iy
kalboje.
Tokia
bii y
umpa
lie u iy
kalbos
socialinio
e mino
/idudis
y inéjimo
is o ija,
ku i
mums
duoda
palygin i
nedaug
Ziniy
apie
Sio
socialinio
ins i u o
kilme.
Taip
y a
ik iausiai
odél,
kad
lie u iu
( esp.
bal y)
Jiaudis
kaip
socialinis
e minas
bu o
nag inéjama
ki u
ide.
kalby
one,
emian is
daZniausiai
ien
ik
ga su
a i ikimo
dés-
niais,
nesidomin
specialiai
socialinio
ins i u o
bal y
kalbose
susi o ma imo
is o ija
i ,
be
o,
daZnai
i8leidzian
i
akiy
seman ika,
ku i
e miny
is o ijoje
uzima
s a bia
ie a.
Seman ika
gali
duo i
daug
papildomos
medziagos
senyjy
socialiniy
e miny
o ma imosi
is o ijai
bei
jy
e imologijai
iSai8kin i.
Pa yzdZiui,
isai
neseniai
S.
Ka-
ali ino
(1976,
89)
pa eikS a
min is
apie
leksemy
Jiis i,
liidé i,
ku ios
pap as ai
kil-
dinamos
i8
ide.
Saknies
*/eud-
[Poko ny
J.,
1959,
684],
i
lidudis,
liaudzia
seman inj
bei
e imologinj
y3i,
a odo,
y a
pi mas
bandymas.
2.
Seima
I§
ka o
eikia
pasaky i, kad
Seimés
is o ija
i
kilmé
aip
pa
né a
isiSkai
aiSki,
no s
Sis
senas
lie u iy
kalbos
socialinis
e minas
da ybos
poZii iu
né a
aip
izoliuo as
kaip
ka
ik
nag iné a
lidudis.
Be
pama inés
o mos
Seimd
lie u iy
kalboje
palygin i
placiai
papli es
senas
da inys
Seimyna
(plg.
kaimynas,
-a,
a ynas),
ku is
daba
kai
ku iose
a mése
a ojamas
a
pacia
eikSme
kaip
Seimda.
Anks¢iau
ju
a ojimas,
be
abejo,
bu o
daug
g ieZ iau
di e encijuo as,
plg.
Jeimynau i
(:Seimyna)
,,ie3ko i
Sei-
mynos*
[Ska dZius
P.,
1943,
499].
Be
Seimés,
Seimynos,
lie u iy
kalboje
a ojama
Seimininkas,
-é,
Seimyninis,
Seimininkdu i
i
ki i
a
pa ia
Sakni
u in ys
anks iau
a
éliau
a si ade
ZodZiai.
PanaSiai
y a
i
la iy
kalboje,
—
g e a
pama inio
Zzodzio
sdime
,,Hausgesinde,
Familie
in
wei e en
Sinne“
a ojama
sdimenieks
,,Wi ,
Haus-
he “,
sdimniéciba
,,Wi scha ,
Haushal ung,
Haus o s and“,
sdimniékuo
,,wi -
scha en,
Wi scha
uh en“
[F aenkel
E.,
1965,
970].
P iisy
kalbos
paminkluose
ap inkame
seimins
,,Gesinde“,
ku is
y a
p iesaginis
da inys
i8
Sal iniuose,
a odo,
nepaliudy os
o mos
*seime.
O.
S ade is
sa o
,,Reallexikone“,
kalbédamas
apie
Seimos
pa adinima
ide.
kal-
bose,
isiSkai
neuZsimena
apie
lie u iy
bei
la iy
kalby
pama inius
ZodZius
Seimd
i
sdime
i ,
emdamasis
sla y
semija,
semin®
bei
lie u iy
Seimyna,
p iisy
seimins,
ekons -
uoja
bend a
bal y
i
sla y
(li usla ische)
o ma
*sei-mi-
[Sch ade
O.,
1901,
223].
O.
S ade is,
a odo,
samoningai
nenu odo
be eik
iden isky
o my
ge many
(plg.
go y
haims
,,cenenne“,
seno és
okie iy
aukS ai iy
heim
,,poquna“)
bei
i§
dalies
g aiky
(plg.
xeuy
,,kaimas“)
kalby
a i ikmeny
(pig.
Sch ade
O.,
1901,
143),
kaip
dauguma
e imologiniy
Zodyny
au o iy,
ku ie,
p isky e
p ie
jy
da
i
lie u iu
kiémas,
kdimas,
la iy
ciéms,
p isy
caymis,
isus
kildina
i§
ide.
Saknies
*k’ei-
,,gulé i*.
Cia
mes
él
susidu iame
su
iki
Siol
nei8sp es u
Klausimu,
koks
san ykis
y a
a p
lie u iu
Seima
i
kiémas,
kdimas.
O.
S ade is
lie u iy
ki@mas,
kdimas
lygino
su
g aiky
xoun
»kaimas“,
go y
haims
,,cenenue“
bei
sen.
sla y
pokojo,
pazymédamas,
kad
lie u iu
kiemas
,,kaimas,
go y
haims
bei
g aiku
xn
u bi
kazkada
ei8ké
amybe
po
ilgu
klaidZiojimy
(plg.
Hpagep
O.,
1913,
61).
127
Lie u iu
Seimd,
kdimas,
kiémas
siejimu
su
g aiky
xen
bei
ge many
kalby
Zo-
dziais,
eiskianCiais
gy en ie e,
abejojo
,,G aiky
kalbos
e imologiniame
Zodyne“
E.
Buazakas
[Boisacq
E.,
1916,
426;
544].
Siek
iek
éliau
negu
O.
S ade is
bei
E.
Bua-
zakas,
K.
Biga
a8é:
,,S eikiau
bus lie u iy
zodZiui
(kiemas)
zoun’s
isai
nelie us.
Labiau
panagu
j
iesa,
kad
ki@mas,
kdimas
né a
a ski inas
nuo
Siu
Zodziu:
sl.
po-Ci i
silsé is™,
pokojo,
lo .
quies,
lie u iy
kiauliy
kinis*
[Baga
K.,
1959,
254
i
i8n.
1;
ki-
aip
Pacmep
M.,
1971,
347-348].
Siai
K.
Bigos
e imologijai
ne
aip
seniai
p i a é
V.
Maiiulis,
laikydamas
ja
pa ikimiausia
[MajZiulis
V.,
1960,
208].
Zodziu,
lie u iu
Seimés
bei
kiémo,
kdimo
kaip
socialiniy
ins i u y
a si adimo
is o ija
i
oliau
lieka
ne
isai
aiski,
juoba
kad
naujausi
y inéjimai
pa odé,
jog
oks
a imas
lie u iy
Seimai:
Seimynai,
sla y
sempja
p iklauso
p ie
e miny,
Zyminéiy
e i o ine
ienybe
[Tpy-
ayes
O.
H.,
1959,
164—165].
Be
o,
kaip
jau
bu o
miné a,
ne isai
aiskus
san ykis
ne
ik
a p
lie u iu
Seima:
kiémas,
be
i
a p
Seimd:
Seimyna.
P.
Ska d¥iaus
pa eiks-
a
nuomoné,
jog
Seimyna
(plg.
kaimynas,
-a)
y a
sudaik a a déjes
biid a dis,
eiSkes
»,Seiminis,
Seimai
p iklausas“,
labai
nedaug
ka
pasako
apie
ji
kaip
socialinj
e mina
[Ska dzius
P.,
1943,
269].
AiSku
y a
ik
ai,
kad
Seimyna
—
labai
senas
da inys
(plg.
lo .
icinus
,,a i
kaimynys éje
esas“
i8
icus,
lie u iy
kaimynas:
kdimas
[Ska dZius
P.,
1943,
269].
P ie
jy
aip
pa
p iklauso
g aiku
(Mikény)
linijiniu
B
as u
pa aSy uose
eks uose
a ojamas
e minas
ke-ke-me-na
ko- o-na,
eiSkian is
bend ai
naudojama
zeme
[Mpauos
B.
B.,
1957,
43-44;
Chan aine
P.,
1970,
606].
Vadinasi,
Siy
lie u iu
( esp.
bal y)
socialiniy
e miny
(Seimda,
Seimyna;
kiémas,
kdimas)
is o ijoje
da
daug
nejmin y
misliy,
ku ias,
pasi elkus
pagalbon
socialinés
is o ijos
ak us
i
naujausiy
ling is iniy
y inéjimy
iS adas,
eikia
imin i,
nes
o malus
jy
kildinimas
i8
ide.
Saknies
*k’ei-,
a odo,
sunkiai
paaiskinamas
bal u
kalby
ak ais.
3.
Tau a
Be
lie u iy,
au a
p ipazis a
la iai
i
p isai,
plg.
la.
au a
.,A ,
Geschlech ,
Ga ung;
das
Volk,
die
Na ion“,
p .
au o
,,Land“
[F aenkel
E.,
1965,
1069}.
Jo
da ybinis
iden iSkumas
bei
eiSkiniy
panaSumas
su
ki y
ide.
kalby
(ge manu,
kel-
u,
i aliky,
ili y)
ZodZiais
seniai
pa auké
kalbininku,
nag inéjusiy
indoeu opie iu
socialing
s uk i a,
démesj.
Jau
A.
Pik é
lie u iy
au d,
la iy
au a
lygino
su
gimi-
ningais
ki y
ide.
kalby
Zodziais:
osky
ou o,
go y
iuda
i
k .
[Pic e
A.,
1877,
II,
89).
Tiesa,
A.
Pik é
lie u iy
au d
duoda
eikime
,,Vokie ija“.
Sia
eik’me
Si
Zodj
jis
paémé
i§
P iisijos
au o iy
Zodyny,
nes,
ano
K.
Bigos,
,,Z0dis
au d
zinoma
kalbi-
ninkams
...
ik ai
eiksme
,,Obe land,
Deu schland“,
.
y.
okia,
kokios
neZino
nei
senieji,
nei
naujieji lie u iy
aSy ojai,
issky us
Ruigio,
Milkaus
i
Neselmano
zody-
nus
[K.
Biiga,
1958,
381].
P ie
Sios
pas abos
nu odes,
jog
Zodj
au a
asy ojai
a o-
ja eikSme
,,m1ema,
Hal ua;
,,gens,
na io“
i
p idéjes
pluos a
pa yzdziy
is
M.
DaukSos,
S.
Daukan o
bei
J.
Juskos
aS y,
K.
Biga
plagiau
Sio
seno
lie u iy
kalbos
socialinio
e mino
nenag inéjo.
Be
Sios
jo
pas abos,
a odo,
labai
daug
pa a na o
socialiniam
e minui
au a
jsi i in i
ling is inéje
li e a i oje
ben
jau
g e a
eik’més
»,Obe land,
Deu schland“
i
a
eikSme,
ku ia
jis
nuo
seno
bu o
a ojamas
(pig.
T au mann
R.,
1923,
315;
Walde
A.,
Poko ny
J.,
1930,
714;
Feis
S.,
1939, 496).
Kadangi
socialinio
e mino
ki ose
ide.
kalbose
* eu a
a si adimo
aplinkybés,
E.
Ben enis o
Zod/iais
a ian ,
y a
aiSkios
[Ben enis e
E.,
1969,
I,
366],
ai
kalbé i
smulkiai
apie
lie u iy
‘au ds
a imiausius
giminaiéius
ki ose
ide.
kalbose,
a odo,
né a
eikalo,
nes
jie
mums
kol
kas
nepadeda
i8siaiSkin i
au ds
kaip
socialinio
ins i-
u o
susi o ma imo
is o ijos
lie u iy
bei
apsk i ai
bal y
kalbose.
Be
o,
ai
a ski as
i
sudé ingas
klausimas,
eikalaujan is
specialiy
y inéjimy.
Jo
is o ija,
odos,
pasi-
da y y
daug
aiskesné,
jeigu
iSsiai8kin ume,
kaip
au a
san ykiauja
su
jau
miné u
ki-
u
senu
lie u iy
kalbos
socialiniu
e minu
/idudis,
a ojamu
aip
pa
socialinei
g u-
128
pei
pa adin i.
Galbi
mes
Gia
u ime
labai
sena,
i§
gilios
seno és
pa eldé a,
sociali-
nés
is o ijos
eiSkinj,
juk
abiejy
iy
e miny
senasis
a ojimo
ski umas
né a
aiSkus,
juo
labiau
kad abu
( aw d,
a odo,
daZniau)
jeina
j
senus
d ikamienius
lie u iu
kalbos
asmen a dzius,
abu
ne u i
aikiy,
a
pa iq
Saknj
u in¢iu,
senesniy
da iniy,
ku ie
labai
p a e s u
aiskinan
Siy
socialiniu
e miny
is o ija.
Po
Si
umpy
pas aby,
a odo,
ai’ku,
kad
senuju
lie u iu
kalbos
socialiniy
e -
minu,
y iné y
ki y
ide.
kalby
one,
is o ija
oli
g azu
né a
ai8ki.
Ji
eikalauja
da
daug
papildomy
y inéjimy,
no in
a saky i
j
is
iSkylan ius
klausimus.
Taip
y a
gal-
bu
da
i
odél,
kad
j
Zodj,
j
e mina
daznai
bu o
Zi i ima
kaip
j
kazkokios
abs-
akcijoje
egzis uojancios
g iez os
sis emos
na j
i
e ka ¢iais
ne gi
,,uZmi s ama“,
kad
g e a
one iniy
désniy,
ku ie,
beje, aip
pa
neapsieina
be
isiméiu,
egzis uoja
i
seman iniai,
sunkiau
paaiSkinami,
désniai.
Leksikos
aida
isada
y a
glaudZiai
su-
sijusi
su
isuomenés
ys ymusi,
jos
kul i a
bei
mas ymo
biidu
i
ne
iska
¢ia
galima
i8siaiSkin i
ien
ik
palygin i
g ieZ ais
one iniais
désniais.
AiSkin i
socialiniy
e mi-
ny
kilme,
jy
is o ija,
be
abejo,
labai
daug
gali
padé i
e ospek ybiné
socioling is-
ika,
ku i,
ano
J.
DeSe ije o,
padé y
j eik i
is o inio
lyginamojo
me odo
ikumus
(placiau:
[emepues
IO.
J1.,
1977,
358-359),
bene
ySkiausiai
a siskleidzian ius
y-
inéjan
senyjy
socialiniy
ins i u y
pa adinimus,
nes
nag inéjan
ju
is o ijq
ien
ling-
is iniy
ak y
nepakanka.
Visy
pi ma
Gia
eikia
iSsiai8kin i,
kaip
a si ado
socialine
eikSme
u in i
sa oka,
.
y.,
kiek
galima
smulkiau
iSsiaiSkin i
pacio
socialinio
ins i-
u o
a si adimo,
egzis a imo
a
i8nykimo
p ieZas is.
ZodZiu,
pi miausia
eikia
susi-
pazin i
su
socialinés
is o ijos
ak ais,
o
ik
po
o
p adé i
ling is iSkai
nag iné i
pa i
socialinj
e mina,
jo
is o ija,
nes
,,lyginamoji
is o iné
analizé
leidZia
nus a y i,
kad
e -
minas,
éliau
a o as
a ski oms
socialinéms
g upéms
pa adin i,
p adZioje
Sios
so-
cialinés
eik8més
ne u éjo“
[Msanos
B. B.,
1957,
51].
Tai,
a odo
biidinga
ne
ik
socialiniy
g upiy
pa adinimams,
be
isiems
be
ku ios
kalbos
socialiniams
e minams,
jeigu
jie
né a
skolinami.
Be
o,
niekada
ne eikia
uzZmi S i,
kad,
iSnykus
socialiniam
ins i u ui,
nebi inai
u i
iSnyk i
a ba
pasi auk i
j
pasy uji
leksikos
onda
i
a
sa-
oka
eiSkes
Zodis.
Jis,
ne ekes
anks esnés
speci inés
eikSmés,
pe
am
ik a
laika
gali
igy i
naujas
eikSmes
i
lik i
pilna eisiu
kalbos
pilieciu.
Li e a i a
Ben enis e
E.
Les
classes
scciales
dans
la
adi ion
A es ique.
—
Jou nal
Asia ique.
Pa is,
1932,
.
221,
Ne.
1.
Ben enis e
E.
T adi ions
indo-i niennes
su
les
classes
sociales.
—
Jou nal
Asia ique.
Pa is,
1938,
.
230,
N .
4.
Ben enis e
E.
Le
ecabulai e
des
ins i u ions
indo-eu opéennes.
T.
I.
Economie,
pa en é,
socié é.
T.
2.
Pou oi ,
d oi ,
éligion.
Pa is,
1969.
Boisacg
E,
Dic ionnai e
é ymologique
de
la
langue
g ec.
Heidelbe g
—
Pa is,
1916.
Biga
K.
Rink iniai
as ai.
V.,
1958,
.
I;
1959,
.
II.
Chan aine
P.
Dic ionnai e
é ymologique
de
la
langue
g ecque.
Pa is,
1970,
.
2.
Dumézil
G. Le
p éhis oi e
indo-i anienne
des
cas es.
—
Jou nal
Asia ique.
Pa is,
1930,
.
216,
N .
1.
Dumézil
G.
L’
idéologie
ipa ie
des
indo-eu opéens.
B uxelles,
1958.
E nou
A.,
Meille
A.
Dic ionnai e
é ymologique
de
la
langue
la ine.
Pa is,
1951,
.
I,
3¢
éd.
Feis
S.
Ve lgeichendes
Wé e buch
de
go ischen
Sp ache.
Leiden,
1939,
3
Au l.
F aenkel
E.
Li auisches
e ymologisches
Wé e buch.
Heidelbe g-Gé ingen,
1962,
1965, Bd.
I,
II.
Hi
H.
Die
Indoge manen.
S assbu g,
1905—1907,
Bd.
I—II.
Jablonskis
K.
Lie u iski
ZodZiai
senosios
Lie u os
aS iniy
kalboje.
1941,
d.
I.
Ka ali inas
S.
Lie.
cidi nas
,,dailus,
S a us,
a kingas...“,
aiis i
(-Cia)
,,ilgé is,
li idé i*
i
jy
giminai-
Giai.
—
Bal is ica.
V.
1976,
.
12(1).
Lingis
J.
ISnyke
i
pasikei e
socialinés
eik’més
Zodziai
lie u iy
kalboje.
—
Donum
Bal icum.
S ock-
holm,
1970.
Loche
J.
P.
Le isch
au a,
plu .
au i
usw.:
Va ian en
des
S ammauslau es
in
ih e
Beziehung
zu
Wo bedeu ung.
—
In:
Donum
Bal icum.
Ed.
by
Vel a
Rike-Dna ina.
S ockholm,
1970.
Loche
J.
P.
Die
,,Da bay
senuju
li uwiu
y a
zemaycziu“
on
Daukan as:
Zu
Genese
des
Tex es
—
eine
Analyse
au
de
G undlage
de
Wo eldes
au a
—
giminé.
—
Bal is ica.
Il
p iedas.
1977.
9.
Uis.
N .
1554
129

Maiiulis
V.
Dél
Zodziy
dyd as,
kiémas.
—
Kalbo y a.
V.,
1960,
.
2.
Pic e
A.
Les
o igines
Indo-eu opéennes
ou
les
A yas
p imi i s.
Essai
de
paléon ologie
linguis ique.
Pa is—Gené e,
1859—1863,
p .
1—2.
Pic e
A.
Les
o igines
Indo-eu opéennes
ou
les
A yas
p imi i s,
Essai
de
paléon ologie
linguis ique.
Pa is,
1877,
.
I—Ill,
2eéd.
Poko ny
J.
Indoge manisches
e ymologisches
Wé e buch.
Be n
und
Miinchen,
1959,
Bd.
I.
Sch ade
O.
Reallexikon
de
indoge manisches
Al e umskunde.
S assbu g,
1901.
Ska dzius
P.
Lie u iy
kalbos
ZodZiy
da yba.
V.,
1943.
T au mann
R.
Bal isch
—
sla isches
Wé e buch.
Gé ingen,
1923.
Walde
A.,
Poko ny
J.
Ve gleichendes
Wé e buch
de
indoge manischen
Sp achen.
Be lin
und
Leip-
zig,
1930,
Bd.
I.
Peaiepace
9.
O6uja
auu suc uka.
—
M.,
1974.
Jjewepues
10.
Jl.
Counaspuaa
auu suc uka.
— M.,
1977.
Msanos
B.
B.
Counanbua
op ann3ayna
uHgoesponelickux
MaeMeH
nO
AHH BHCTHYeCKHM
jaH-
HEIM. —
Bec H.
HcTOpHH
MHpoBoli
KyabTyps.
M.,
1957,
Ne
1.
TpyGaues
O. H.
Mc opua
caapaHcKuXx
TepMuHOB
poscTBa
H
HeKOTOpLIX
ApesHeimMMx
TepMHHOB
oOmjec BeHHo o
c pos.
— M.,
1959.
®acmep
M.
S umoso mueckuii
cnoBapb
pyccko o
a3bika.
— M.,
1967,
1971,
7.
2,
3.
lWpanep»
O.
CpaBnn enbuoe
asbikoBesenHe
u
MepBobnITHad
ucTopua.
—
CII6.,
1886.
Ulpanepb
O.
Muazoesponeiius .
—
CI16.,
1913.
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u as
M3
HCTOPHH
H3Y4EHUA
CTAPBIX
COMM
ATES
TEPMHHOB
JIMTOBCKO FO
ASHIK:
Pe3iome
Hc opua
c apbix
couHaJibHbIxX
TepMHHOB
JHTOBCKO O
A3bIKa
OTACIbHO
NO
CHX
Nop
HUTye
He
Obl1a
ONHcaHa,
HO
B
IMHTBUCTHYeCKOl
.HTepaType
O
HX
HEONHOKpaTHO
FOBOpH.IM
MpescTaBHTeH
Tak
Ha3bIBAaeMOl
JHHTBUCTHUeECKO!
Nam eouTOsO uM
BKOHWe
XIX
—
puayane
XX
Bs.
B
HCTOpHH
cTa-
PIX
COMMATbHBIX
TEpMHHOB
JIHTOBCKOFO
A3bIKa
elle
MHOFO
HEACHBIX
BOTIPOCOB,
XOTA
peyb
O
HUX
Ua
He
TOJIbKO
B
KpyNHBIX
pa6o ax
A.
Iux e,
O.
Ipayepa,
I.
Xup a,
9.
Bexpenuc a,
Ho
u
B
pasHEIx
STUMOMOPHYECKHX
COBAPAX,
B
CTATHAX,
NOCBAMCHHEIX
BONPOCaM
MpapOAHHbI,
KyAbTYDPEI
H
WH-
BHIM3aqHH
ApeBHUX
HHoeRpOTelies.
B
c a be
onucpipae ca
ucTOpHa
H3y4eHHA
COMMA
TbHBIX
TepMHHOB
JMTOBCKO O
sA3pIKa
lidu-
dis
—
,,M02M,
Hapox,
To na
s0xei“,
liaudzid
,6onbilad
ceMba,
uenTAb,
TomNa
sozeli*,
Jeima
»CeMba“,
Seimyna
,ueaab,
ceMbsa“,
au d
,,1eMa,
Hala“
WM
AenaeTCH
MOMbITKa
JOKa3aTb,
¥TO
6e3
TOMOMIM
peTpOcHeKTHBHO!
COMA
TbHO!
JMHTBHCTHKH
HeIb3A
TOUHO
ONpeyeuTh
npoucxox-
WeHHe
STHX
TepMHHOB.