18
LIETUVIU
KALBOTYROS
ISTORIJOS
LIETUVIYU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XX
(1980)
A.
VANAGAS
K.
BUGA
—
LIETUVIU
ONOMASTIKOS
PRADININKAS
Didziojo
misy
é ynainio
—
lie u iy
kalbo y os
zymiausio
a s o o
—
K.
Bugos
gy enimas
i
moksliné
eikla
jau
susilauke
pakankamai
iSsamios
apZ algos
i
p in-
cipingo
e inimo.
Tai
isy
pi ma
i
s a biausia
Z.
Zinke i iaus
i
J.
Kabelkos
s u-
dijinis
y inéjimas
,,Kazimie as
Baga“,
paskelb as
K.
Bigos
ink iniy
aS y
pi ma-
jame
ome?.
Siame
y inéjime
nemazZa
ie os ski a
i
K.
Bugos
onomas inei
eiklai
nuS ies i.
Todél
miisy
s aipsnyje
bus
s engiamasi,
kiek
ai
imanoma,
neka o i
o,
kas
jau
pla iau
in e p e uo a
Z.
Zinke i iaus
i
J.
Kabelkos,
0
isy
pi ma
pabandy i
i e in i
K.
Bigos
onomas ine
eikla
misy
dieny
Sios
mokslo
Sakos
S iesoje.
Sup an-
ama,
ai
be
galo
sunkus
i
sudé ingas uZda inys.
Taip
y a
isy
pi ma
del
o,
kad
K.
Bigos
a dyno
y inéjimai
bei
iS ados
bu o
siejamos
su
olimiausia
bal y
bei
ju
kaimynu
p aei imi,
ju
p o é yne,
mig acijos
klausimais,
Zodziu,
a na o
e nogene-
inei
p oblema ikai.
Taigi
e inimo
aspek as
labai
p asiplecia,
apimdamas
daugelj
okiy
p oblemy,
ku ios
iSeina
oli
uzZ
specialios
ling is inés
p oblema ikos
émy
K.
Biagos
onomas iniy
s udijy
e inima
sunkina
da
i
ai,
kad
i
Siandien
bal y
e nogenezés
p oblemos
sp endimas
ebé a
uZuomazgoje,
daugybés
p ieS a ingiausiy
hipo eziy
bei
p iclaidy
bukléje.
Reikia
da
p idu i,
kad
Sios
p oblema ikos
aida
suges iona o
i
ebesuges ionuoja
i
pa ies
K.
Bugos
da bai.
A simin ina
i
ai,
kad
nepap as a
K.
Bigos
e udicija
i
kompe encija
bal y
ono-
mas ikoje
suda é
padé i,
kai
Sio
mokslininko
da bai
labai
daZnai
i
miisy
dienomis
ebé a
pasku inis
mokslo
Zodis,
ku io
ki aip
i8 a i
niekas
ne
nebande.
An a
e us,
pe
uos
daugiau
kaip
penkis
deSim me ius
lie u iu,
bal u,
sla u,
ge many
i
apsk i ai
isa
indoeu opieciy
onomas ika
nes o éjo
ie oje
—
a si ado
daug
nauju
y inéjimy,
i8augo
a dyno
inkiniai
bei
ka o ekos
(Lie u oje,
La ijoje)
i
pan.,
odél
Siandien
kai
ka
i8
o,
ka
aiSkino
K.
Baga,
galima
kiek
ki aip
in e p e uo i,
ikslin i,
aisy i.
NeZi i in
aki aizdziy
sunkumy
bei
pa ojy,
i
bus
bandoma
Cia
labai
glaus ai
apZ elg i
K.
Bigos
onomas ine
eikla
i
ienu
a
ki u
aspek u
apibend in i,
iksliau
—
pabandy i
su as i,
apib éz i
jos
ie a
bal y
onomas ikos
aidoje.
Pi mieji
jau
ik ai
moksliniai
da bai
i8
lie u iy
onomas ikos
K.
Bugos
pa asy i
daugiau
kaip
p ie’
sep yniasdeSim
me y.
An ai
1907
m.
ko o
3
d.
Pe e bu ge
K.
Biga
pa aSo
i
y
pa iy
me y
,,Lie u iy
au os*
I
ome
(p.
82—84)
paskelbia
s aipsnj
,,Pa a dziu
p iesaga
-eikia-
i
-eiko-“.
1908
m.
aSy a
se ija
s aipsneliy
i8
bal y
mi-
ologijos
i
pan.
Tad
galima
saky i,
jog
K.
Biiga
lie u iy
(i
isy
bal y)
a dyno
s u-
dijas
p adeda
apie
1907
m.
Nuo
o
laiko
ie o a dziy
i
asmen a dziy
p oblemomis
1
BagaK.
Rink iniai
aS ai.
V.,
1958,
.
1,
p.
13—100.
Toliau
ci uojama
su umpin ai:
RRT
(V.,
1958);
RR
II
(V.,
1959);
RR
Ill
(V.,
1961).
K.
Biga
labai
in ensy iai
domisi
isa
sa o
gy enima,
.
y.
nepilnus
du
deSim mecdius.
Tie
keliolika
me u
mokslininko
humani a o,
ypaé
ano
me o
kalbininko,
gy enime,
kada
bemaz
iska
eikéjo
p adé i
nuo
pa iy
p adZiy,
y a
palygin i
neilgas
laiko
a -
pas,
a iau
K.
Biiga
pe
uos
me us
a dyno
y inéjimo
i
inkimo
s i yje
pada é
ick
daug,
kad
Siandien
jj
isiskai
ned ejodami
galime
laiky i
lie u iy
onomas ikos
é u.
Va dyno,
kaip
i
ki y
kalbos
dalyky,
y inéjimo
s a biausia
salyga,
pama as
y a
kalbiné
medziaga,
kalbos
u ai,
ku iy
pag indiniai
Sal iniai
y a
du
—
gy oji
Zmoniu
kalba
i
aS ai,
misy
a eju
pi miausia
is o iniai
dokumen ai.
K.
Biga
ai
isiskai
aiSkiai
su oké
i
nenuilsdamas
isa
sa o
gy enima
inko
pa s
i
agino,
elké
ki us
ink i
ie o a dZius
bei
asmen a dzZius
i8
Zmoniy
kalbos
i i8
is o iniy
Sal iniy.
Tad
galima
iSski i
d i
s a biausias
K.
Bigos
onomas inés
eiklos k yp is
—
a dyno
inkima
i
y inéjima.
A odo
bisian
ikslinga
isa
K.
Biigos
da ba
Siomis
d iem
pag indinémis
k yp imis
i
ap a i.
Va dyno
inkimas
Va dyna,
kaip
i
apsk i ai
kalbos
u us,
K.
Baga
émé
ink i
da
anks y oje
jau-
nys éje.
Laiske
J.
Basana i iui,
a8y ame
1912
m.
ugséjo
27
d.,
K.
Biiga
in o muoja:
#,Seny
seno és
lie u iy
é ynei
susek i
daugiausiai
padeda
upiy
i
eZe y
a dai.
Tam
eikalui
aS
u éjau
ink i
ne
ien
Lie u os,
P iisy
i
La iy
andeny
a dus,
be
i
gudy
—
Minsko,
Mogilio o,
Vi ebsko,
Smolensko
(dalies)
i
Ga dino.
Tu iu
jau
lik
Siolei
andens
a dy
su inkes
daugiau
ne
30002.
Kaip
Zinoma,
1912
m.
K.
Biga
baigé
uni e si e ’.
Vadinasi,
s udijy
me ais
i
ne gi
kiek
anks iau*
K.
Biiga
a dyna
jau
in ensy iai
inko.
Véliau,
is
labiau
isi aukdamas
i
ie o a dziy
bei
asmen a dZiu
s udijas,
K.
Biiga
s engési
spa in i
i
onomas ikos
u y
inkima.
Va dyno
medziaga
jis
uZ aSinéjo
pa s
i
pe
alkininkus.
Sis
da bas
su
ilgesnémis
a
umpesnémis
pe -
aukomis
esési
apie
20
me y.
Pe
a
laika
K.
Biga
pa s
a ba
pe
alkininkus
bei
pa-
galbininkus
su inko
didZiulj
a dyno
u a
—
jo
nomina
p op ia
ka o eka
suda o
apie
75
000
ko eliy.
Pa ies
K.
Biigos
anka
uz aSy u
ko eliy
y a
apie
35
0005.
Si
ka o eka
isa
i8liko
i
saugoma
LTSR
Moksly
Akademijos
Lie u iu
kalbos
i
li e a i os
ins i u e.
Ji
a’y a
an
apy ienodzio
dydZio
ko eliy
( o ma as
mazdaug
90
x
60
mm).
Popie ius
gana
j ai us
—
laik aS inis,
a manas,
Siaip
apys o is
i
pan.
Ko elés
daZniausiai
pa ies
K.
Bigos
a ba
alkininky
susika py os
i8
sasiu iniu,
aS -
edybos
byly,
Siaip
didesniy
lapy.
Ka o eka
iki
pas a yujy
me y
bu o
sudé a
pa-
gal
aides,
o
aidZiy
iduje
ko elés
al abe iS8kai
nebu o
isski s y os.
Pa ies
K.
Bigos
laikais
ik
A
aidé
bu o
isi’kai
su a ky a,
iSdélio a
pagal
al abe a.
Pas a uoju
me u
isa
ji
i8ski s y a
pagal
al abe a
i
uo
biidu
apo
gausiu
i
isiems
p ieinamu
a dyno
medZiagos
8al iniu.
2
RR Il
806.
8
RR
I
39.
*
Tai
odo
jo
lai8kai
pazis amiems,
aSy i
da
p ieS
1905
m.,
.
y.
p ieS
js ojan
j
uni e si e a
—
Z .
RR
I
42.
®
Anksdiau
i ai iomis
p ogomis
miné as
K.
Bagos
su ink y
nomina
p op ia
ko eliy
skaiéius
47
000
—
ne ikslus.
8
Sios
ka o ekos
moksliné
e é
didZiulé.
Ji
bu o
suda inéjama
laikan is,
kiek
uo
me u
bu o
imanoma,
pag indiniy
a dyno
inkimo
me odikos
eikala imu
—
iS
gy osios
kalbos
uzZ aSy us
ie y
bei
asmeny
a dus
s eng asi
suki Giuo i,
pa eik i
ju
lokalizacija,
ki a
eikalingiausia
me ika.
Kokios
specialios
a dyno
inkimo
ins uk-
cijos
a
pan.
K.
Biiga,
iesa,
né a
paskelbes,
a¢iau
Siaip
j ai iom
p ogom
sa o
pagal-
bininkams
jis
nu odyda o,
i
kaip
uzZ aSiné inas
a dynas.
An ai
1922
m.
balandzio
8
d.
laiske
M.
G igoniui
K.
Biga
p imena:
,,P ie
kiek ieno
ie os
a do
eikia
pa-
zymé i,
ku
jis
andamas
(sodzius
i
pa apija).
Kiek ienos
ko elés
gale
u i
bi i
inkéjo(s)
pa aSas
(p z.,
Pan.
gimn.
mokinys,
mokiné...)
i
inkimo
da a
(p z.,
119
=
20
m.)*6,
Rinkéjy
alkininky
bi a
gana
daug
—
sklaidan
nuo
laiko
kiek
pagel usius
lape-
lius,
galima
p iskaigiuo i
deSim is
ski ingy
pa a dZiy,
ju
a pe
i ,
sakysim,
Zinomo
kalbininko
A. Salio,
zodZiy
inkéjo
S.
DabuSio
i
k .
Pa ies
K.
Bigos anka
uZ aSy u
ko eliy
ka o ekoje
y a,
kaip
saky a,
apie
35
000,
.
y.
bemaz
pusé
isos
ka o ekos.
K,
Baga
a dyna
is
gy osios
kalbos,
ypaé
ie o a dZius,
daugiausia
uZ aSinéjo
iS
sa o
gim yju
apylinkiu,
no s
nemazZa
uz aSymy
y a
i i$
ki y
ie y.
Vis
dél o
pa iam
K.
Bigai
labiau
ipéjo
ie o a dziai,
asmen a dzZiai,
au oya dZiai
i
k .,
uZ iksuo i
is o iniuose
dokumen uose
— K.
Bigos
anka
da y u
iS aSy
i
jy
y a
ge okai
dau-
giau,
negu
iS
gy osios
kalbos.
Ka o ekoje
galima
as i
onomas inés
medZiagos
i8
daugelio
aS y
bei
dokumen y.
Ta¢iau
ypaé
gausu
ko eliy
su
ie y
bei
asmenu
a dais
i§
okiy
aSy iniy
Sal iniy
kaip:
W.
Pie son.
Al p eussische
Namenkodex,
1835;
Sc ip o es
e um
P ussica um
(Leipzig,
1861—1874,
B.
I-IV);
P eussisches
U kundenbuch
(KGnigsbe g,
1882, 1909,
B.
I—II);
A.
Bielens ein.
Die
G enzen
des
le ischen
Volkss ammes
und
de
le ischen
Sp ache
in
de
Gegenwa
und
im
13.
Jah hunde
(S .
Pe e bu g,
1892):
VaiSgan as.
Sa aSas
geog a iskuju
Lie u os
a dy
(,,Di a—Zinynas“,
Kaunas,
1904,
N .
10,
11);
Slownik
geog a iczny
k 6-
les wa
Polskiego
i
innych
k ajéw
s owia iskich
(Wa szawa,
1880—1895,
.
I—
XIV);
usy
me aS iu
i
k .
Suda inédamas
lie u iy
kalbos
Zodyno
ka o eka,
kai
ku iuos
senuosius
spaus-
din us
zodynus
K.
Biga
ka pé
i
iSka py uosius
ZodZius
klija o
an
s anda iniu
ko eliu’.
Tokiuose
Zodynuose
pasi aike
ie o a dZiai
aip
pa
bida o
iSke pami,
p i-
klijuojami
an
ko eliy
i
dedami
j
nomina
p op ia
ka o eka.
Tiesa,
ju
y a
palygin i
nedaug.
Pab éZ ina,
kad
K.
Biiga
suda inéjo
ik
ieng
nomina
p op ia
ka o eka
—j
ja
pa eko
i
ie o a dZiai,
i
asmen a dZiai,
i
e nonimai,
i
isa
ki a,
kas
ik
p iklauso
a dynui.
K.
Bigos
sukaup a
didelé
a dyno
ka o eka
suda é
pakankama
pama a
im is
plunksnos
i
y iné i
lie u iy,
apsk i ai
isy
bal y
ie o a dZius
bei
asmen a dzZius.
Tai,
kaip
ma ysime,
K.
Biga
a liko
puikiai.
*
RR
Ii
910.
*
Ten
pa ,
p.
485.
Va dyno
inkimo
da bas,
ku j
su
okiu
uzsidegimu
di bo
K.
Biga,
da é
i
ki okj
ezonansa,
bi en ,
jis
suda é
palankias
salygas,
inkama
a mos e q
a dyno
inkimui
es i
i
po
Sio
mokslininko
mi ies.
Bu o
su o muo a
palanki
isuomenés
opinija
iSugdy a
adicija,
ku i
$i
da ba
paleng ino
oms
kalbininky
ka oms,
ku ios
éjo
po
K.
Bigos.
Misy
onomas ikos
p adininko
nuopelnas,
zinoma,
ne
ien
as,
kad
jis
pa s
inko
a dyna
i
bii e
j
alka
ki us.
Cia
ypaé
u ime
pab éZ i,
kad
a dyno,
ypaé
ie o a dziu
inkimo
s a ba
K.
Biga
j odé
sa o
da bais
—
isuomené
isi iki-
no,
kad
a dynas
i8
iesy
y a
isos
au os,
o
ne
ik
pa ieniy
kalbininky
u as.
De aliau
neap aginéjan
élesnés
lie u iu
a dyno
inkimo
eigos,
galima
ik
p i-
min i,
kad
a dyno
inkimas,
no s
i
su
gana
didelémis
pe aukomis,
yko
i
po
K.
Biigos
mi ies.
Ypaé
in ensy us
jis
bu o
ke u iasdeSim iniais
me ais
i
po
ka o,
Ta ybu
Lie u oje.
Pe
a
laika
lie u iu
a dyno
ondai
labai
iSaugo
—
ie o a d7iu,
asmen a dziy,
zoonimy
i
ki okiu
a dyno
dalyky
daba
u ime
apie
milijona
uz a-
Symy.
Vien
al abe inéje
ie o a dziy,
ink y
ix
gy osios
kalbos,
ka o ekoje
daba
y a
apie
pusé
milijono
ko eliy.
Al abe ine
lie u iu
pa a dziy
ka o eka
suda o
apie
300
000
ko eliy
i
k .
IS a8ai
i8
is o iniy
dokumen y
kol
kas
né a
okie
gausiis,
a-
Giau
i
jy
jau
susida o
deSim ys
iks an iu.
Ka
ai
eiskia?
Tai
eiSkia,
kad
K.
Biigos*
nomina
p op ia
ka o eka
Siuo
me u
nebé a
s a biausias
a dyno
inkinys
—
nau-
josios
ka o ekos
i
ondai
y a
ku
kas
jspiidingesni.
Tagiau
sa o
e és
K.
Biigos
ka o eka
nep a ado
i
daba
—
i
kaip
a ski as
s a bus
K.
Bugos
palikimo
iene as,
i
kaip
Sal inis,
ku iame
pasi aiko
i
okiy
ak u,
ku iy
daba iniuose
inkiniuose
né a
a ba
jie
y a
ge okai
paki e.
Taigi
K.
Bigos
nomina
p op ia
ka o eka
u i
iSlie-
kama
e e,
i
ja
galés
i
u és
naudo is
isi,
ku iems
eks
eng ilie u iy
ie o a dziy,
pa a dziy
Zodynus,
di b i
ki us
apibend inamuosius
da bus
ig
lie u iu
onomas ikos,
Va dyno
y inéjimas
Sukaup uosius
a dyno
u us
K.
Biga
labai
in ensy iai
eksploa a o
—
uo
kiek ienas
nesunkiai
jsi ikins
ien
pa a es
jo
,,Rink inius
aS us“.
Ta¢iau
pasaky i,
kiek
onomas ikos
da bu
a ba
kiek
onomas inio
eks o
y a
pa ases
K.
Baga,
bemaz
nejmanoma,
nes
a dyno
ak us
jis
naudoja
i
nag inéja
ne
ik
specialiuose,
ien
a dy-
no
p oblemoms
ski uose,
be
i
j ai iuose
ki uose
s aipsniuose
a
pan.
Sakysim,
j
sa o
,,Lie u iy
kalbos
Zodyna*
K.
Biiga
déjo
ne
ik
bend inius,
be
i
ik inius
Zo-
dzius.
Taigi
onomas ikos
i
apelia y inés
leksikos
dalykai
K.
Bios
da buose
daznai
susipina,
eina
d auge.
Tai,
Zinoma,
ne eiSkia,
kad
apie
onomas ika
Siuose
da buose
i
iso
negalima
kalbé i.
K.
Biiga
paskelbé
i
daug
specialiy
s udijy
bei
s aipsniy
s aips-
neliy,
ecenzijy,
ski y
ik
a dyno
p oblemoms.
Ju
susida y y
apie
60—70,
ame
a pe
i
okios
s ambios
s udijos
kaip:
,,Apie
lie u iy
asmens
a dus“®,
,,
Upiy
a dy
s udijos
i
ais iy
bei
sla ény
seno ée“*,
»
Lie u iy
jsiki imas
siy
dieny
Lie u oje“,
>»Kann
man
Kel enspu en
au
bal ischem
Gebie
nachweisen?“14,
,,MedZiaga
lie-
®
RR
I
201-269.
®*
RR
III
493—550.
19
Ten
pa ,
p.
551—583.
™
RR
I
496—530.
10
u iu,
la iy
i
p isy
my ologijai“”
i
k .
Labai
daug
a dyno
dalyky
nag inéjama
»,Lie u iu
kalbos
Zodyno“
j ado
sky iuje
,,Lie u iy
au a
i
kalba
bei
jos
a imieji
giminaidiai“!8,
s aipsnyje
,,CnapaHo-6anTHiicKue
2THMOAO HN
i
k .
K.
Bigos
onomas ikos
y inéjimai
apima
ke u ias
s a biausias
s i is:
an opo-
nimika,
e nonimika,
eonimika
i
oponimika.
An oponimika
Kaip
miné a,
pi masis
mokslinis
da bas
i
onomas ikos
y a
1907
m.
,,Lie u iu
au oje“
paskelb as
s aipsnis
,,Pa a dziy
p iesaga
-eikia-
i
-eiko-“!*.
Siame
s aips-
nyje
K.
Biga
labai
a gumen uo ai
j odé,
p ieSingai
J.
Spudulio
nuomonei,
kad
pa-
a dziy
p iesaga
-eik-
y a
ne
sla iska,
o
bal iSka.
Au o ius
s aipsnyje
pa eiké
i
ape-
lia y iniy,
i
ik iniy
zodzZiy,
odanéiy,
kad
lie u iy
pa a dés
su
-eik-
(-eika,
-eikis)
u i
a i ikmeny
i
ki ose
bal y
kalbose
—
la iu
(Penn-ekie,
Tad-aiki,
Za aiki)
bei
p iisy
(A gan-e ko,
Ba -eyke,
D un-eike
i
k .).
Sios
p iesagos
ediniu
ypaé
gausu
lie u iy
kalboje
—
MazZeikis,
D aseikis,
Juodeikis
i
.
.
P iesagu
su
-eik-
ediniai
i§
neabejo inai
lie u isky
Zodziy
(mdazZas,
d asis,
juo-
das)
nepalieka
ie os
jokiai
abejonei
dél
pa ios
p iesagos
lie u i8kumo,
ypa
kad
ji
dazna
i
apelia y uose
(a bul-eikis,
ne al-eika,
Zi -eika
,,zu elé“
i
k .).
Pa s
didZiausias
K.
Bigos
eikalas
i8
an oponimikos
y a s udija
,,Apie
lie u iy
asmens
a dus“!®.
Jame
pi ma
ka a miisy
kalbo y os
is o ijoje
isnag iné a
senyuju
d ikamieniy
asmen a dZiy
s uk i a
i
pag js as
asmenu
a dy
su
gal inémis
-a,
-as
au en iSkumas.
P e eks as
pa aSy i
Siai
s udijai
bu o
J.
Spudulio
i
M.
Venslo o
s aipsniai,
ku-
iuose
bu o
eigiama,
jog
sudé inés
pa a dés
u i
baig is
gal inémis
-is
a ba
-ys,
o
sudé iniy
pa a dZiy
galiinés
-a,
-as
odan ios
okiy
pa a dziy
nelie u iskuma.
K.Biga
puikiai
sup a o,
kad
,,kunigaikS¢iy
a dy
i
daba iniy
pa a dziy
y inéjimas
olei
ne u és
i o
po
kojomis
pag indo,
kolei
mes
ge ai
neiS i sime
Siaip-jau
(appella i-
a)
sudé iniy,
d ikamieniy
zodziy“1’.
Tuo
ikslu
i§
gy osios
kalbos
i
i§
aS o
pamink-
ly
jis
su inko
220
sudu iniy
daik a a dziy
i
Siek iek
biid a dZiy,
u in¢iu
galine
-a
a ba
-as.
Sie
sudu iniai
bend iniai
Zodziai
su,
am
ik a
p asme
galima
saky i,
nepaki usiu
an ojo
sando
kamiengaliu
pagal
da yba
niekuo
nesiski ia
nuo
sudu i-
niy
asmen a dziy
Bu - ila,
Da -bu as,
Daii-no a,
Géd-gaudas
i
. .
Pas ebé ina,
kad
okios
da ybos
ZodZiai
né a
naujada ai
—
ju
u i
i
ki os
ide.
kalbos:
lo ynu
(ag i-
cola,
pa i-cida,
sangui-siiga),
sen.
ok.
aukS .
(wd -que o),
sla y ( oje- oda),
la iu
(slep-ka a),
usy
(gempo-eo ),
g aiky
(5Spo-gég0c)
i
.
.
Siandien,
p i a dami
K.
Ba-
gos
nuomonei
apie
sudu iniy
Zodziy
i
asmen a dziu
su
galiinémis
-a,
-as
senuma,
galé ume
da
p idu i,
kad
lie u iy
sudu iniai
asmen a dZiai
su
galiinémis
-a,
-as,
7%
Ten
pa ,
p.
143-189.
1
RR
I
85—282.
™
RR
I
433-495,
+3
Ten
pa ,
p.
140—142.
16
Ten
pa
p.
201—269.
17
Ten
pa ,
p.
206.
11

ma y ,
né a
jaunesni
uz
Sios
ies
da inius
su
galinémis
-is,
-ys
i ,
p idé ina,
-ius
(plg.
Bu no ius).
P ieSingai,
bi u
pama o
many i,
kad
pi mieji
jy
y a
labai
a chaixkos
da ybos
elik ai,
o
an ieji
gali’bi i
ne
i
an iniai,
am
ik i
biid a diniai
,, ediniai
i
pi myju.
Sia
p ielaida
pa emia
kad
i
okios
sudu iniy
asmen a dziy
—
daba iniy
pa a dziy
(a
i8
jy
kilusiy
ie o a dziy)
po os:
Dai-ba as
:
Dau-ba is,
Kam-ba as
:
Kam-ba js
(<
*Kaii-ba as
:
*Kan-ba ys),
Kim-ba as
:
Kim-ba is,
Da -bu as
:
Da -bu is,
Ei-bu as
:
Ei-bi is,
Gim-bu as
:
Gim-bi is,
Na -bu as
:
Na -bi is,
Na -
bi as
:
Na -bii is,
Ski -bu as
:
Ski -bu is,
Si-da as
:
Si-da is,
Si-daugas
:
Si-dau-
gis,
Gin-ei as
:
Gin-ei is,
Ba -gdila
:
Ba -gailis,
Min-gdila
:
Min-gailis,
Ski -gdila
(plg.
Ski -gailai
k.)
:
*Ski -gailis
(plg.
Ski -gailiai
k.),
Mam-gaudas:
Mam-gai-
dis,
Mém-gaudas
:
Mem-gaiidis,
Mil-gaiidas
:
Mil-gaiidis,
Mim-gaudas
:
Mim-gaii-
dis,
Viz-gaudas
:
Vis-gai dis,
Daii-gilas
:
Dau-gilis,
Daii-gi das
:
Dau-gi dis,
Ei-
gi das
:
Ei-gi dis
(plg.
Ei-gi dziai
ms l.),
Dai -jo as
:
Dau-jé is,
Bu-kan as
:
Bu-
kan is,
Daii-kan as
:
Dau-ka i is,
De -kin as
:
De -kin is,
Mil-kin as
:
Mil-kini is,
Ski -man as
:
Ski -man is,
Bei-no as
:
Beino is
:
Bei-no ius,
Bu -no as
:
Bu -no is
:
Bu -no ius,
Ei-no as
:
Ei-no is
:
Ei-né ius,
Daii-no as
:
Dau-no is
:
Daii-no ius,
Sau-
no as
:
Séu-no is
:
Sau-né ius,
Vaik&-né as
:
VaikS-no is,
Vai-no as
:
Vai-no is
:
Vai-né ius,
Vai¥-no as
:
Vais-no is
:
Vais-no ius,
Bei-na as
:
Bei-na is
:
Bei-na ys
:
Bei-na ius,
Daii-na as:
Dai-na is,
V}- a as
:
Vi- a is,
Bu- au as
:
Bu- aii is,
Gin-
au as
:
Gin- ai is,
Go- au as,
G6- au is,
Jé- au as
:
Jo- aii is,
Min- au as
:
*Min-
au is
(plg.
Min- aiiciai
k.),
Ba - ainas
:
Ba - ainis
:
Ba - ainius,
Gi d- ainas
:
Gi d- ainis,
Kan - ainas
:
Kdn - ainis,
Td - ainas
:
Ta - ainis
+
Ti
a - ainius,
J6-
aisa
:
Jo- aixis,
Né - aixas
:
Na - aisis,
No - aisas
:
No - aixis
:
No - aisius,
T6l-
aisas
:
Tol- aisis
:
Tol- aixs,
Ba - ydas
:
Ba - Sdis,
Bei- ydas
:
Bei- ydis,
Bui-
ydas
:
Bui- idis,
Mil- ydas
:
*Mil- ydis
(plg.
Mil- dziai_
k.),
Réi- ydas
:
Réi-
ydis,
SiF- ydas
:
Si - pdis,
Ti
G - ydas
:
Ta - dis,
Te - ydas
:
Te - ydis,
Ged- i-
las
:
Ged- ilius,
Gend- ilas
:
Gend- ilis,
Ge?d- ilas
:
Ge d- ilis,
Gi d- ilas
+
Gi d- i-
lis,
Jas- ilas
:
Jés- ilis,
Ma- ilas
:
Maz- ilis,
No - ilas
:
No - ilis
i
k .
Sp endZian
iS
daba iniy
Sios
i¥ies
sudu iniy
pa a dziu,
ma y i,
kad
is
dél o
dauguma
jy
u i
ik
a ian us
su
galiinémis
7d,
-aS,
O
su
-is,
-ys,
-ius
—
ne u i.
Da iniy
su
nepaki u-
siu
an ojo
sudu iniy
Zodziy
sando
kamiengaliu
didesnj
senuma
jau
y a
pas ebéje
Ki i
kalbininkai!’,
Sudu inius
asmen a dZius
sa o
s udijoje
K,
Biiga
laiko
seman i8kai
mo y uo ais.
Jis
mano,
kad
,,Tau -gina,
Bu -gina,
Vais-no a,
e imologiskai
iman ,
eiskia
asmenis,
Ku ie,, au a
gina“,
,,bu a...
gina“,
,, aisiy
no i...“!.
Toliau
jis
pas ebi:
,,Be
eiksma-
Zodinis
sudé inio
Zodzio
kamienas
gali
s o é i
i
pi mojoje
ie oje,
plg.
Ci p-
kula,
kléus-Zada,
g idu-medis.
Tokiu
bidu
g e a
su
Tau -gina(s),
Vais-no a(s),
Bu -
gina(s) kalboje
a si anda
i
Gin- au a(s),
N6 - aisa(s),
Gin-bu a(s)“,
%
Ska dZius
P.
Lie u iy
kabos
Zodziy
da yba.
V.,
1941,
p.
28;
Baléikonis
J.
Rink iniai
aS ai,
1978,
.
1,
p.
259;
U bu is
V.
Daik a a dziy
da yba.
—
Kn.:
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
V.,
1965,
.
1,
p.
447-448;
457.
ERR
T2253,
*0
Ten
pa .
12
Su inkan
su
K.
Biga,
kad
senieji
lie u iy
i
ki y
ide.
kalby
sudu iniai
asmen a -
dziai
bu o
seman iskai
mo y uo i,
kad
jie
kazkq
eiSké
i
ais
a ejais,
kai
ju
sandai
kei iasi_ ie omis
(Bu - ilas
:
Vil-bu as,
Gin- au as
:
Taii -ginas,
Ma - ilas
:
Vil-
man as,
Min- ydas
:
V¥d-min as,
Rim- au as
:
Taii - imas,
Ma i - imas
:
Riman as
<
*Rim-man as,
Vi au as
<
*Vyd- au as
:
Taii - ydas,
Vil- au as
:
Tai - ilas,
No -
aisas
:
Vais-no as,
Vid-man as
:
Maj i - ydas
i
k .),
is
dél o
eikia
p idu i,
kad
okio
lais o
a
apsk i ai
lais o
sandy
kai aliojimosi
ie omis,
kaip
sudu iniuose
asmen a dZiuose,
bend iniai
ZodZiai
nepazjs a.
Tai
y a
im as
signalas,
kad
seman i-
nis
sudu iniy
asmen a dZiy
abiejy
sandy
y8ys
gali
bi i
pazeidziamas
a ba
ne
a-
kul a y us,
ne
isada
bi inas.
Tiesa,
K.
Baga
pa eikia
is
pa yzdzius,
ku
sudu i-
niy
apelia y y
pi mieji
sandai
y a
eiksmazodiniai
—
cidp-kula,
kldus-Zada,
g idu-
medis.
Sios
iSies
sudu iniy
daik a a dziy
su
an uoju
eiksmaZodiniu
sandu,
kaip
zinoma,
y a
daugybé.
Tadiau
ai
oli
g azu
ne
as
pa s,
ke
ma ome
sudu iniuose
asmen a dzZiuose,
nes
sudu iniy
apelia y y
sandai
kai aliojasi
ne
uose
pa iuose
ZodZiuose
( u ime
Gin- au as
i
Taii -ginas,
be
g e a
ciip-kula
né a
*kul-Ciupa!™),
Vadinasi,
sudu iniy apelia yyy
da yba
nepaaiskina,
kodél
sudu iniy
asmen a -
dziy
sandai
gali
keis is
ie omis
isi8kai
lais ai.
Nesiiman
ne
bandy i
sp es i
Sio
nepap as ai
painaus
uZda inio,
Siuo
a pu
no-
isi
ik
p isimin i,
kad
sudu iniy
asmen a dziy
lais as
kei imasis
ie omis
né a
ien
lie u iy
kalbos
ypa ybé.
Sis
enomenas
pas ebé as
seno és
p iusy
a dyne:
Bu i-
gede:
Gede-bu h,
Gayle-minne
:
Mynne-gayle,
Gawde-wis:
Wisse-gawde,
Mon e-myle:
Myle-mun
i
. .
Sandai
daZnai
uzima
ienas
ki o
ie a
seno és
sla y
asmen a dziuo-
se:
Mi o-liuboy
:
Liubo-mi ,
Sla i-bo
:
Bo i-sla ,
Sla o-liub
:
Liubo-sla
i
k .
Pa-
nagus
eiSkinys
bu o
biidingas
i
daugelio
ki y
au u
senajam
a dynui
—
plg.
sen.
okie iy
Bald-wig
:
Se-bald,
F idu-be
:
Sieg- ied,
i anény
Vanhu-da a
:
Aipi- an-
hu,
sen.
indy
Mano- ama
:
Vasu-manas,
kel y
Boduo-gna us
:
A e-bodua,
sen.
g aiky
Au6-Sepog
:
“E -d og
i
.
.2
Taigi
sandy
kai a
sudu iniuose
asmen a dziuose
y a
ne
ik
plagiai
papli usi,
be
i
labai
sena
jy
ypa ybé.
Ma y ,
ai,
Siaip
a
aip,
spe-
ci inis,
ik
seniesiems
sudu iniams
asmen a dzZiams
labiausiai
bidingas
b uoZas.
Ta iau,
galimas
daik as,
jis
né a
sudu iniy
asmen a dZiy
gene iné
a chaika,
nes
s a biausia,
isi
senieji
a dai
bu o
seman iSkai
mo y uo i,
ka
no s
eiské,
u éjo
okias
eik$mes,
ku iy
a do
sa ininkui
bu o
linkima.
Sandams
kai aliojan is
ie o-
mis,
iso
a do
seman ika
negaléjo
iSlik i
nepazeis a.
Todél
bi y
pama o
many i,
jog
sandy
kai aliojimasi
lémé
ne
Zodziy
da ybos,
o
isi8kai
ki os,
am
ik a
p asme,
ne gi
ne
ling is inés
p ieZas ys.
Imkime
klasikinj
pa yzdi
—
seno és
okie iu
sudu -
inius
asmen a dzius,
ku iy
sandai
kei iasi
ie omis
isiskai
ne a zomai.
Vokie iy
asmen a dziy
y iné ojai
Sio
eiSkinio
p ieZas is
jau
seniai
iSaiSkino.
Pasi odé,
kad
y a
bu usi
seno és
okie iy
adicija
giminys e,
p iklausyma
ienai
Seimai
is eiks i
aip:
ienas
sudu inio
asmen a dZio
sandas
pe duodamas
sinui,
andkui
a
pan.,
.
y.
ampa
a si
pa eldimu,
o
an as
—
kei iamas.
An ai
Hildeb ando
giesméje
y a
**
Sudu iniy
apelia y y,
suda y y
iS
d iejy
daik a a dziu,
sandy
kai a
ka ais
imanoma
—
pig.
gaid- is is
:
is -gaidis,
Eze é -Slai is:
Slai -eZe is
i
k .
*
Pa yzdziai
is
Fick
A.
Die
g iechischen
Pe sonennamen.
Go ingen,
1874.
13
okia
a dy
eilé
:
senelis
He i-b an ,
é as
Hil i-b an ,
sinus
Hadu-b an ®.
Vaiku
a dai
gali
bi i
suda omi
i
i
é o
bei
mo inos
a dy
ski ingy
sandy:
é as
Gé -
ha d,
mo ina
Gund-hild,
0
sinus
Hild-gé ,
duk é
Gé -hild*,
Tai
bu o
pla iai
papli-
es
eiSkinys?®.
Be
s a biausia
ai,
kad
jis
bu o
biidingas
ne
ien
seno és
okie iams.
Nemaza
okiy
a
panagiy
ak y
pasi aiko
seno és
g aiky
a dyne
—
plg.
é as
Aipo-
machos,
sinus
An i-machos,
senelis
Hippo-k a es,
0
jo
aniikai
Hippias
i
Hipp-a chos
i
.
.
Sio
ei8kinio
pédsaky
ap ik a
i
kai
ku iy
ki u
au y
a duose.
Ma y ,
kalba
eina
apie
am
ik o
laiko a pio
indoeu opie iSkaja
adicija.
Ji,
sup an ama,
y a
kiek
ély esné,
susijusi
su
socialine
bei
ekonomine
isuomenés
aida,
su
pa eldéjimo
a si-
adimu,
su
eikalu
akcen uo i
p iklausymg
ai
a
ki ai
Seimai
bei
giminei
i
pan.
A
Si
adicija
bu o
bidinga
i
seno es
lie u iy
a dynui,
jokiu
iesioginiy
duome-
ny
né a.
Tagiau
a
aplinkybé,
kad
sudu iniy
asmen a dziy
ne a zomos
sandy
kai-
os
nepa emia
bend iniy
Zodziy
da yba
i
ai,
kad
indoeu opie iskoji
Sio
eiSkinio
adicija
galéjo
u é i
i akos
i
lie u iy
a dynui,
leis y
j a i,
kad
lie u iy
senuju
su-
du iniy
asmen a dziy
sandy
kai aliojimasis
ie omis
né a
désningas
bend iniy
Zo-
dziu
da ybos
esinys.
Jj
galéjo
salygo i
i
p iezas ys,
panaSios
j
aukS iau
miné asias.
Ma y ,
u ime
eikala
su
eiskiniu,
ku j
sunku
bi u
izoliuo i
nuo
Zymiai
pla esnio
indoeu opie iskojo
kon eks o.
Ypaé
dazna
sandy
kai a
sla y
a dyne
(be
auk& iau
miné y
asmen a diiy
ple.
da
oponiminius
bei
an oponiminius
sandy
kai os
a ejus
Mup-o-caae-
:
Cnae-o-
amup-;
Jo6p-0-dom-
:
Hom-o-ncup-;
)Kup-o-eum-
:
Bum-o-caae-;
Mup-o-eou-
:
Kum-
o-mup-
i
. .),
kai
ku iy
au o iy
nuomone,
esan i
sandy
deseman izacijos
e-
zul a as
—
p a ade
sa o
pi ming
eikSme,
jie
ampa
am
ik ais
ipiSkais
o man ais?®.
S udijoje
,,Apie
lie u iu
asmens
a dus“
K.
Biiga
iS y é,
kokiais
usikais
balsiais
y a
pakei¢iami
lie u isky
a dy
balsiai
XIII—XV
amZiaus
dokumen uose.
Si
s u-
dijos
dalis
padéjo
au o iui
nus a y i
ik asias,
au en iSkiausias
Lie u os
kunigaik&éiy
a dy
ly is.
Jo
pasiiily ieji
kunigaik8¢iy
a dai
i
Siandien
isu
p ipazin i
i
a ojami:
Mindaugas,
Vais ilkas,
T enio a,
T aidénis,
Vy énis,
Jogdila,
Leng énis,
V¥ au as,
S i igdila.
K.
Bigos
s udija
,,Apie
lie u iy
asmens
a dus“
padéjo
i us
mokslinius
pama-
us
olesniam
lie u iy
i
apsk i ai
isy
bal y
senyjy
asmen a dZiy
y inéjimui.
Zymiau-
sias
Sio
da bo
eséjas
miisy
dienomis
y a
J.
Ju kénas,
Sia
ema
pa a¥es
ilologijos
mokslu
kandida o
dise acija
i
paskelbes
kele a
s aipsniu.
Daugiau
specialiy
da by,
ski y
ik
asmen a dziy
analizei,
K.
Baga
nepaliko.
Tai,
zinoma,
ne eiSkia,
kad
asmen a dziy
jis
daugiau
i
nenag inéjo.
»
Lie u iy
kalbos
zodyne“,
s aipsniuose
bei
ecenzijose
apie
ie u
a dus
ie o a dZiy
e imologijoms
daznai
pasi elkiami
i
asmen a dzZiai.
Tokiais
a ejais,
zinoma,
i iamasis
objek as
jau
y a
ie y
a dai,
o
asmen a dZiai
ik
padeda
ai8kin i
ie o a dZiy
kilme.
%
Fleische
W.
Die
deu schen
Pe sonennamen.
Geschich e,
Bildung
und
Bedeu ung.
Be lin,
1964,
S.
18.
a
Ten
pa ,
p32)
*5
Da
Z .
Go schald
M.
Die
deu schen
Pe sonennamen.
Be lin,
1955,
S.
8.
°°
Tloqoapekas
H.
B.
Boc ounocapsucKue
THNOBBIe
HCxXO_HEIe
TONOOcHOBH.
—
B
KH.:
Hua
Haplilla e1bHoe
1
coOc BeHHoe.
M.,
1978,
c.
112.
14
E nonimika
K.
Biga
y a
Zymiausias
bal y
e nonimy
y iné ojas.
Jis
y a
aiskines
daugumos
lie-
u iy,
la iy
i
p iisy
e nonimy
kilme
a ba,
kas
ne
kiek
maZiau
s a bu,
nus a es
bal-
iSky
e nonimy
ikslias,
au en i’kas
ly is.
K.
Bigos
e nonimy
aiskinimo
sékmés
lai-
das
bu o
eisinga
me odologiné
pozicija.
NeZii in
j
ai,
kad
bal u
e nonimikos
iki
K.
Biigos
be eik
nebii a,
kad
bi en
jam
pi mam
eko
lauZ i
ledus,
jis
su oké
labai
s a by
p incipa
—
jog
bidingiausias
bal y
e nonimy
o ma imosi
modelis
y a
e -
nonimy
da yba
i8
ki y
ie o a dziy.
K.
Biga
a8é:
,,Tau a
daznai
sau
a da
gauna
nuo
Zemés
a do,
ku ioje
ji
gy ena,
a ba upés
a
eZe o
a do,
ku iy
pak aS iuose
bus
susida es
Sioks
oks
poli iSkas
a
kul ii iSkas
cen as“?’. Vélesni
bal y,
indoeu o-
pieciy
e nonimijos
y inéjimai
Sia
K.
Bigos
p ielaida
isi8kai
pa i ino®’.
Aisciai,
dis is.
Visy
pi ma
Sias
ly is
nus a é
i
pasiulé
a o i
K.
Biga.
Jis
aip
pa
aiskino,
kad
ais iais
i
pa
p adziy
,,bus
esi adinusi
isua ¢iausioji
go ams
p isu
au os
kil is,
gy enusi
p ie
Vyslos
Zio iy
i
F isches
Ha ’o,
ku j
nesenai
da
ebe adi-
ne
lie u iai
Aisma émis,
.
y.
ais iy
ma iomis“®*.
Véliau
Siuo
a du
galéje
bi i
adi-
nami
isi
p isai.
Nuo
Xa.
ais¢iy
a das
nebeminimas
—
jo
ie oje
a si anda
e noni-
mas
p isai.
Si
aplinkybé
leido
K.
Bigai
pada y i
okia
i ada:
»,Kadangi
discio
a das
nuo
X
amZiaus
nebé a
eikalingas
p iisy
au ai
adin i,
ai
jij
Siandien
galé um-
bim
su a o i
a du
isai
giminei,
ku ios
na iais
y a
ne
ik ai
p iisai
(seno és
ik ieji
dis¢iai),
be
i
lie u iai,
la iai,
Ziemgaliai,
séliai
i
ku Siai“®°.
Vadinasi,
ais¢iy
e mi-
na
isiems
bal ams
adin i
pi masis
pasi lé
K.
Baga.
Ta
eikSme
Sis
e nonimas
a -
ojamas
ne
ik
K.
Bios
as uose
—
ilga
laika
jis
bu o
papli es
gana
pla¢iai,
kol
ik
p ies
kele a
deSim me iy
jj
galu inai
iSs iimé
1845
m.
iSleis os
F.
Neselmano
knygos
“Die
Sp ache
de
al e
P eussen“
p a a méje
ekomenduo as
e minas
bdl ai.
E nonimo
disciai
e imologijos
K.
Baga
nepa eiké.
Vélesni
y iné ojai
bandé
Sia
sp aga
uZpildy i.
Misy
nuomone,
j ikimiausia
y a
K.
Kuza inio
pa eik oji
e sija,
pagal
ku ia
e nonimas
disciai
isy
pi ma
sie inas
su
Ais a
upé
(Si in os
in .,
Ba -
ninkai).
Sis
upé a dis
lie u iy
a dyne
ne ieniSas
—
plg.
Aise as
ez.
(Labano as),
Eis a
up.
(Pagégiai),
Jiesid
<
*Eisia
up.
(Ga lia a)
i
k .)
Taigi
e nonimas
disciai
bi y
hid oniminés
kilmés.
P iisai,
p isas.
Tai
ienas
i§
daugiausia
démesio
susilaukusiy
bal y
e nonimy®?.
Nezi in
daugybés
bandymy,
jo
kilmés
kaip
eikian
iSai8kin i
niekam
nepa yko.
IS
naujesniy
aiskinimy
suminésime
J.
O embskio,
V.
MaZiulio
i
S.
Ka aliiino.
J.
O embskis
e nonima
p iisas
siejo
su
sen.
ind.
p i usa-h.
Sio
ZodZio
eik$mé
ne-
san i
isiskai
aiSki,
be
galin i
bi i
panasi
j
a,
ku ia
u i
sen.
ind.
pui-mdn
,,zmogus,
27
RR
II
629.
8
Kuza inis
K.
Lie u os
a do
kilmé
—
Kalbo y a,
1964,
.
10,
p.
8;
Cynepanckxaa
A
B.
Ppynnospie
o603HayeHns
110
Jel
B
leKcH4eCKOil
CHcTeme
a3bIKa.
—
B
kH.:
Mma
Hapuua ebHoe
wu
co6cTBenHoe.
M.,
1978,
c.
74.
2
RR
I
730-731.
%0
Ten
pa ,
p.
731.
3
Kuza inis
K.
E ymologica.
I.
Bal y
e nonimy
kilmés
klausimu.
— Bal is ica,
1966,
.
1,
p.
177.
*2
Li e a a
Z .
F aenkel
E.
Li auisches
e ymologisches
Vé e buch.
Heidelbe g.
Go ingen,
B.
1,
8.659;
Dacmep
M.
D umono nyueckui
ciogapb
pyccKo o
a3bika.
M.,
1971,
7.
3,
c.
389
(i
Zemiau
nu ody uose
s aipsniuose).
15
sa e
Jo os
i
Daina os
didZiuoju
kunigaik& iu“
(Tponnenb...
1
nposoBeTca
BeIHKHM
KH3eMb
SITbBescKHMb
Mu
JlonHoBECKHM“*’),
odo,
kad
Jo os
i
Daina os
negalima
isi’kai
apa in i.
Tad
uo
a pu
y a
pama o
kalbé i
apie
jé ingius,
daina-
i is,
siidu i is,
ku iuos
isus
pa ogumo
délei
p i eikus
galima
bii u
adin i
i
ienu
zodziu
—
jo ingiai.
Cia
bu o
suminé i
s a biausieji
bal y
e nonimai,
ku iuos
ienaip
a
ki aip
aiSki-
no
K.
Biga.
Be
ai
da
oli
g aZu
ne
isa,
kas
Sioje
s i yje
K.
Bagos
pada y a.
Be
ki-
a
ko,
jis
y a
gana
iSsamiai
in e p e a es
i
daugelio
ki y
Lie u os,
La ijos,
P isijos
daliy,
e i o ijy,
Zzemiy
bei
pan.
a dus.
Ypaé
s a bu,
kad
K.
Biga
nus a é
P isijos
daliy
a dy
ly is,
ku iy
dauguma
okios,
kokios
K.
Bigos
nus a y os,
ebe a ojamos
i
daba .
Pamedé
—
p .
Po-median:
p .
po
,,p6,
un e “
i
median
»miskas,
gi ia,
medZias“®®,
Pagudé
—
p .
Po-gudian
:
p .
po
,,pd,
un e “
i
p .
gudde
,,k imas“®.
Dauguma
élesniy
y iné ojy
p i a é
Siai
e imologijai®!.
Tiesa,
V.
Maziulis,
laikydamasis
K.Bi-
gos
e imologijos,
labai
a sa giai
uzsimena,
kad
*Pa-gud-
Saknis
gud-
galin i
bi i
i
hid oniminés
kilmés
i
sieja
ja
su
lie .
Gid-upis
(Gai d-upis?).
Miisy
nuomone,
sie-
Jimas
su
Giid-upis
i8
p incipo
imanomas,
a¢iau
lie u iy
hid oniminé
Saknis
gud-
a gu
a
gali
u é i
ka
bend a
su
p .
gudde
,,k iimas“.
Dél
Xiuo
a eju
sunkiai
paais-
kinamos
apo onijos
aliuzija
j
Gaiid-upis
i8
iso
a gu
a
be eikalinga.
Nep e enduojan
j
galu inj
sp endima,
is
dél o
no isi
a k eip i
démesj
i,
misy
akimis,
nepelny ai
uZmi ’ ama
J.
Endzelyno
i
ypaé
R.
Ekblomo”
nuomone,
kad
p iisy
kalbos
Zodis
gudde
eikSmé
,,k iimas“
gali
bi i
i
iso
neau en iskas
i
kad
jo
ySys
su
e nonimu
gidas
,,bal a usis“
gene iskai
y a
isiSkai
imanomas”,
Be
ki a
ko,
a
y
labai
aki aizdZiai
pa i ina
isas
bal y
a dynas.
Tu ima
gal oje
daugybé
(keli
Sim ai)
lie u iy
i
gana
daug
la iy
oponimy
bei
an oponimy,
ku iy
ySys
su
e nonimu
gidas
nekelia
né
maziausiy
abejoniy,
Misu
nuomone,
i§
io
kon eks o
i&-
ski i
ik
p iisy
a dynq
bi y
labai
izikinga.
Many i
a i kS¢iai,
kad
Lie u os
i
La -
ijos
oponimai
bei
an oponimai
gali
bi i
kaip no s
susije
su
p iisy
kalbos
zodZiu
gudde
,,k imas“
pama o
né a,
nes
Sios
d i
kalbos
okio
apelia y o
ne u i.
[ a i
ji
bu us
aip
pa
negalima,
nes
neimanoma,
kad
Zodis,
da es
iek
ie o a dziy
i
asmen-
a dziy,
bi y
nei
i§
Sio,
nei
i
o
iSnykes.
Tad
no om
neno om
kyla
klausimas,
a
Pa-
gudé
(p .
Po-gudian)
nebus
ik
,,pagudé“,
ku
gud-
eiské, ,gudai,
bal a usiai*
a
ne
»
go ai“.
Sup an ama,
kad
galu inj
a sakyma
j
§
Klausima
gali
duo i
ik
labai
k uops i
isy
bal y
kalby
nomina
p op ia
i
nomina
apella i a
su
gud-
analizé.
Tuo
a pu
ga-
lima
kel i
ik
klausima,
da
u in
gal oje
i
ai,
kad
p .
gudde
ne u i
ik esnés
e imo-
logijos
i
y a
labai
izoliuo as
Zodis.
88
Tam
me,
c.
238.
®
RRIII
113.
Da
Z .
MaZiulis
V.
Min.
eik.,
p.
16;
Endzelins
J.
Min.
yeik.,
p.7;
F enkelis
E.
Min.
eik.,
p.
60;
Tpy6aueB
O.
Yxa3.
cou.,
c.
55.
RR
IT
113-114.
*
MaZiulis
V.
Min.
eik.,
p.
17;
Endzelins
J.
Min.
eik.,
p.
7;
F enkelis
E.
Min.
eik.,
p.
60;
Tpy6aues
O.
Yxas.
cou.,
c.
55.
*®
Endzelins
J.
Min.
eik.,
p.
182;
Ekblom
R.
Bal .
gudas
und.
schw.
Gu e
,,Go lande “.
—
In:
Raks u
k ajums
el ijums...
Janim
Endzelinam.
Riga,
1959,
S.
91-99.
*
R.
Ekblomo
hipo ezés
dél
p .
gudde
y8io
su
S .
Gu e
,,Go lande “
a8
nebidiau
linkes
be
iSlygu
palaiky i.
22

VaFmé
—
p .
Va mé
,,Raudoné“:
p .
wo myan
,, audonas“®4.
No anga
—
p .
No angé
a ba
Na angd,
No ungo®*.
K.
Baga
%j
a da
p obégomis
susiejo
su
lie .
ndé ung-a is
,,g é a,
g iozdixkas
zmogus“.
Sup an ama,
kad
Sis
sieji-
mas
k a8 o a dzio
kilmei
aiskin i
y a
nepakankamas,
juoba
kad
pa s
Zodis
nd un-
ga is
y a
aiskus
ge manizmas,
plg.
da
lie .
no anga is
,,ne ala,
ne ikélis“
<
ok.
dial.
Na ange **,
Pa s
okie iy
a miy
Zodis
sa o
uoz u
gali
bi i
susijes
su
k aS o-
a dZiu
No anga
( ok.
Na ange
—
ai
No angos
gy en ojas,
,,no angiSkis“),
ik
jo
eikSmé
paki usi.
Tad
K.
Bigos
e imologija
y a
neabejo inas
apsi ikimas.
No angos
kilme
éliau
aiSkino
V.
Maziulis.
Jo
nuomone,
,,Né angos
a das
(lo n.
No angia,
Na angia),
i$
ku io
u ime
né angus
(lo n.
No angi),
galé y
bi i
kiles
aip
pa
i8
upé a dzio:
*No -ang-,
plg.,
p z.,
lie .
No -d
i
(dél
p iesagos)
Al-ang-a“9”.
A odo,
kad
Siai
hipo ezei
galima
p i a i.
Sup an ama,
kad
Noé angos
a das
negali
bi i
edamas
nei
iS
lie .
No a
(upé
Zasliy
apyl.),
nei
i8
NO é
||
No ija
(upé
Salan y
apyl.)
a
pan.
Upés
(a
eZe o)
a da,
is
ku io
susida é
Né anga,
da
eikia
,,a kas i“
i8
p aei ies
a dyno.
Kad
oks
a das
jmanomas,
kad
jis
galéjo
bi i
i
p isuose,
be
ki a
ko,
pa i ina
i
p iisy
ie o a dziai
No is,
No kaymen
i
pan.®*
Vie o a dziu,
jy
a -
pe
i
hid onimuy,
galéjusiy
u é i
Saknj
no -,
pasi aiko
i
jo ingiy
a dyne,
plg.,
p z.,
Naéwidek
(Noczwidok)
ez.
ne oli
Slamy,
ku io
a de
K. -O.
Falkas
ekons uoja
Sak-
nj
*Na -**.
Ypa inga
démesj,
miisy
nuomone,
eiké y
a k eip i
j
eze o
a da
No is ™™,
Sis
eZe o
a das
iki
miisy
dieny
iSliko
lenky
kalboje
—
No ys !l.
Vokikai
jis
bu o
asomas
G oss
No is e
See!?.
[8
eze o ( u inéio
apie
160
ha)
a do
éliau
susida é
kaimo
a das
—
lenk.
No ys
(Dolny,
Maly
i
Wielki)
°°.
Eze as
(i
kaimai)
y a
Ol8-
yno
ai adijoje
M ongo o
ajone,
.
y.
kaip
ik
ose
ie ose,
ku
K.
Biiga
spéjo
bu us
No angos
s i j'4.
Eze o
a das
No ys ,
ku io
lie u iSka
ly is
galéjo
bi i
*No -is as
a
pan.,
laiky inas
p iesagos
-is (as)
ediniu
iS
Saknies
No -
<
*Nd -.
Dél
okiu
ediniy
plg.
lie .
Sa -is as
(eZ.
Daugu
apyl.),
Ab-is a
(up.
Daugy
apyl.)
bei
Pekl-ys a
(up.
Naujamies io
apyl.).
®
RR
Ill
114.
Da
Z .
MaZiulis
V.
Min.
eik.,
p.
17.
*
RR
I
114-115.
*°
Lie u iy
kalbos
Zodynas,
.
8,
p.
872.
A k eip inas
démesys,
kad
Siame
Zodyne
uz
kele o
puslapiy
pa eikiamas
i
i$
K.
Bagos
a8 y
paim as
Zodis
né unga is
,,g iozdiSkas
zmogus,
g é a“
(ci uoja-
mas
K.
Bios
sakinys:
,,
No angos
a das
gali
bi i
ienos
kilmés
su
S idu os
lie u iy
Zodziu
nd-
ung-a is“),
ku is
ge manizmu
jau
kaZkodél
nebelaikomas
i
ne
nesiejamas
su
nd anga is,
no s
jo
ySys
su
pas a uoju
Zodziu
nd anga is
aki aizdus.
®7
MazZiulis
V.
Min.
eik.,
p.
17.
*8
Ge ullis
G.
Die
al p eussischen
O snamen.
Be lin
und
Leipzig,
1922,
S$.
109-110.
*°
Falk
K.-O.
S eszczenie
niek é ych
czesci
p acy
,,Ze
s udi6w
nad
nazwami
od
su alskich*.
Lund.
1973
(maiin aS is),
s.
28.
100
Ge ullis
G.
Min.
eik.,
p.
110.
11
Leyding
G.
S ownik
naz
miejscowych
ok egu
Mazu skiego.
Czesé
II.
Nazwy
izjog a icznie.
Poznan,
1959,
s.
87.
102
Ten
pa .
108
Spis
miejscowosci
Polskiej
Rzeczypospoli ej
Ludowej.
Wa szawa,
1967,
s.
749.
14
RR
IIT
119.
23
Sémba
—
p .
Sembd:
Sembd*.
Apie
Sio
k a8 o a dzio
kilme
K.
Biga
axé:
,,Sembo
a da
kildinu
i§
nebe a ojamo
ZodZio
sembas
,,sa iskis,
SippenangehG ige ,
socius“,
su
ku iuo
isu
sla ény
Zodj
seb
,, .
p.“:
us.
cn6p...“.
Sia
e imologija
palaiko
O.
T ubagio as?*.
Dél
okio
kilmés
aiSkinimo
galima
pasaky i,
kad
jis
eo iSkai
isiskai
p iim inas,
be
béda
y a
a,
kad,
kaip
eisingai
pas ebéjo
V.
Maziulis,
,,negalima
nus a y i
Zo-
dzio
p adzios
p iebalsio
kokybés
(a
p iisai
a é
*s-,
a
*z-)“197,
Dél
Sios
s a biausios
p ieZas ies
daba
iesiog
né a
pama o
e imologijai.
Tokiu
a eju,
Zinoma,
hipo ezé-
mis
egali
bi i
laikomi
i
ki i
aikinimai,
jy
a pe
i
V.
G ina eckio,
ku is
apie
k as-
o a dj
Sémba
sako,
kad
,,bal y
gen ies
k aS as,
adinamoji
Semba,
Sambija,
iki
is o-
iniy
laiky
g eigiausiai
adinosi
Zemé
(Zemija).
Jos
gy en ojai
bus
adinesi
Zé@miai™s,
Nad u a
—
p .
Nad a é",
K.
Biga
pas ebi,
kad
s i ies
a do
kilmé
nesan i
aiski.
Ji,
esa,
galima
sie i
a ba
su p .
nad uw-isnan
,, il i,
Ho nung“
<
na
,,an “
i
d uwi
», iké i*
(nad u ias
uome
bi y
,,pasikliaujan is,
il ies
Zmogus“),
a ba
laiky i
p ie’-
délio
na
,,an “
ediniu
i8
Zodzio
*d a is
,,d a is,
Oop p“.
Nad u a,
pagal
K.
Biga,
bu y
,,An -d a é“.
V.
Maziulis
a da
Nad u a
laiko
neaiskios
kilmés,
be
uzsimena,
kad
jis
galjs
bu i
kiles
i
anden a dzio:
*Na-d a -
<
*Ne-d a -,
plg.
lie .
Ne- a da
a miskai
Na- a da.
Vanden a ding
Saknj
d a -
V.
Maziulis
lygina
su
p .
D ew-ancz
(D ay-
an a)!°,
Miisu
nuomone,
anden a diné
k aS o a dzio
Nad u a
kilmé
bi y
bene
pa i
imanomiausia.
Bemaz
uo
pa iu
laiku,
kaip
V.
Ma/iulio,
paskelb ame
K.
Kuza inio
y inéjime
gana
j ikinamai
ai’kinama,
kad
hid onimas,
da es
p adZiq
k aS o a dziui
Nad u a,
galéjes
bu i
upé a dis
D ioja
(Is u is,
P iegliaus
in .).
San ykis
a p
daba -
inés
ly ies
D ioja
i
spéjamos
anks esnés
*D a a
bi u
panasiis
j
Kni ioja
:
Kni u-
a,
Kni a a;
B eslauja
:
la .
B asla a
i
pan.
K.
Kuza inis,
musy
nuomone,
pag is ai
eigia,
kad
*Nad a a,
Nad u a
—
ai
»k aS as,
esan is
an
D a os
upés
k an y“
(p .
Ha-;
an
yo
Skal a
—
p .
Skal é.
K.
Biga
a do
kilmés
neaigkino.
V.
Maziulio
nuomone,
i
Sis
k aS o a dis
galin is
bi i
kiles
i
upé a d#io,
plg.
lie .
Skal ys
(up.
Siauliy
apyl.)"2.
Tokia
Sio
k aS o a dzio
kilme
pag indé
i
papildé
naujais
ak ais
K.
Kuza inis™,
Ba a
—
p .
Ba a.
K.
Biga
pas ebéjo,
kad
,,Ba o
a das
gali
bi i
os-pa ios
kilmés
su
Ku So
upé a dZiu
Bd u a‘4,
Sis
siejimas
bi y
p iim inas
ik
uo
a eju,
405
RR
TT!
115:
6
TpyGaues
O.
Yxaa.
cou.,
c.
55.
17
MaZiulis
V.
Min.
eik.,
p.
17—18.
#8
G ina eckis
V.
Min.
eik.,
p.
47.
108
RRS
115!
m0
MaZiulis
V.
Min.
eik.,
p.
19—20
(91
i8naga).
™!
Kuza inis
K.
E ymologica,
p.
179.
2
MaZiulis
V.
Min.
eik.,
p.
20,
Dél
upé a dzio
Skal j’s
i
jo
san ykio
su
Skala
(up.
Zasliu
apyl.)
wz.
Schmid
W.
P.
Zu
p ima en
-u-
Ablei ung
in
einigen
bal ischen
Gewasse namen.
—
Donum
Bal icum,
S ockholm,
1970,
S.
476.
™®
Kuza inis
K.
Min.
eik.,
p.
179.
4
RR
II
118.
24
jeigu
i
k aS o a dis
Bé a
bi u,
kaip
spéja
V.
Maiziulis!25,
upé a dinés
kilmés.
Musy
nuomone,
anden a diné
jo
kilmé
odosi
gana
jmanoma
—
plg.
kad
i
upés
a do
Ba u a
g e imine
a
ne
senesng
ly i
Ba wa™®,
upés
a da
Ba is
(K ekena os
apyl.)
i
pan.
Sasna.
§j
s i ies
a da
K.
Biga
siejo
su
p .
sasnis
,,kiSkis“
i
uzsiminé,
kad
Siidu-
os
s i ies
upés
a das
Sasnd
(Sasna os
apyl.)
bei
i§
jo
kiles
mies elio
a das
Sasna a
laiky ini
p iisiskos
kilmés™’.
Su
Sia
K.
Bigos
p ielaida
su inka
i
A.
Nepokupnas"8,
Kulmas.
K.
Biga
laiko
§
a da
lenkisku
—
lenkai
ji
adina
Cheimno
:
sl.
xolmo
»»kal a
“9,
Liuba as.
Sj
a da
K.
Buga
laiko
aip
pa
lenkisku
—
plg.
lenk.
Lubdw,
Lubowo®.
Be
P iisijos,
K.
Biiga
aiSkino
i
daugelio
Lie u os
bei
La ijos
daliy
a dus
bei
nus a inéjo
a osenai
p iim iniausias
ju
ly is.
Sakysim,
jis
pas ebéjo,
kad
,,Lie u iu
au os
aka iné
dalis,
p a adusi
ilgainiui
lie u io
a da,
Siandie
esi adina
Zemai-
Ciais.
18
is o ijos
dokumen y
Zinome,
kad
da
XV
amZiuje
Zemai in
ebenesio a
lie-
u io
a das“.
Sia
min j
K.
Biga
pag indzia
ak ais
iS
is o iniy
dokumen y,
ju
a pe
i8
Vy au o
laiSko
ka aliui
Zigman ui!*,
Toliau
K.
Baga
a$o,
kad
»,Augs aicio
i
Zemaicio
a da
lie u iai
p aminé
ne
au ys ei
(Na ionali é sbezeichnung),
ne
kilmei
iS eik8 i,
be
gy enamojo
plo o
p igiméiai
(Wohnsi zbezeichnung)
pazymé i...
18
is o-
ijos
Zinome,
kad
i
aug& ai iai,
i
Zemai iai
y a
o-pa ies
molio
lie i iai,
nes
ju
abieju
y a a-pa i
kalba
i
ie
pa ys
zmonés,
Vy au o
ZodZiais
be a ian
—
waum
idioma
e
uni
homines“!?,
K.
Biga
mano,
jog
auks umos
gy en ojai
(Vilniaus—Uk-
me gés—
Za asy
k aS as)
XIII
a.
gauna
auks aiciy,
o
zemumos
gy en ojai
(Ne ézio
baseinas,
iki
Dubysos
i
Ven os
aka uose,
be eik
iki
MiSos
Siau éje)
uo
paéiu
lai-
ku
—
Zemaiciy
a da!™.
K.
Biga
sumini
i
La ijos
s i is
seno éje,
ka ais
$i
a
pasakydamas
i
apie
ju
kilme™4.
Baigian
e nonimikos
K.
Bigos
aS uose
apz alga,
eikia
da
p idu i,
kad
K.
Bi-
ga
doméjosi
ne
ien
bal y
e nonimais,
IS
kaimyniniy
au y
e nonimy
o iginalesniy
aiSkinimy
galima
bi y
suminé i
kad
i
gadq,
okie j,
isa,
lpbj.
Gudai,
gidas.
K.
Baga
gana
j ikinamai
j odé,
kad
e nonimas
gidas
eikSme
,,bal-
a usis“
y a
i
y
laiky
(maZdaug
400
a
300
m.
p.
m.
e.),
kada
pa ys
go ai,
ku iy
aldzioje
bu usi
dalis
sla y,
sa o
a da
*gu az
ebe a é
*ghudas
(*ghudos).
Go ams
iSsik aus ius
i
ju
ie oje
likus
gy en i
sla ams,
lie u iai
pas a iesiems
i
pe kéle
gudo
,,go o“
a da??5.
45
Maziulis
V.
Min.
yeik.,
p.
18.
16
Z .
Vanagas
A.
Lie u os
TSR
hid onimy
da yba.
V.,
1970,
p.
105.
Mi e
118.
us
Henoxynubii
A.
I].
Ban o-cesepocaapauckue
s3bikopple
cBa3i,
c.
104.
DORR
Mbi12.
120
Ten
pa .
121
Ten
pa ,
p.
85.
122
Ten
pa ,
p.
86.
123
Ten
pa .
|
aka us
nuo Ven os,
K.
Bigos
nuomone,
XVIII
a.
da
gy en a
ku siy
—
1250
m.
Ven os
aukS upiu
ei a
sienos
a p
ku Siy
i
lie u iy
zemai iu
( en pa ,
p.
559).
11
Ten
pa ,
p.
556—559.
125
RR
IL
87—88;
Ill
124,
782—783.
25
Vokieciai,
okie is.
K.
Bagos
nuomone,
dkie is
y a
iS es inis
Zodis
i$
k aS o
a -
do
Vékia
(la .
Vaca),
kaip
Siaulié is
—
i8
Siaulia
a
pan.?*
K a8 o
a da
Vékia
jis
kildina
i§
VI
a.
is o iko
Jo dano
aS uose
minimo
Skandina ijos
pie y¢iu
au os
a do
Vago h,
ku j
K.
Biga
mano
galin
bi i
susida iusiu
i$
*Vak(ia)-go h'?".
Be
Gia
pa
K.
Biiga
da o
i8lyga:
,,A
mano
spéjimas...
y a
galimas,
palieku
sp es i
pa iems
ge manis oms“.¥28
Kaip
odo
Zymaus
Sios
s i ies
specialis o
M.
Sen eldo
y inéjimai,
e nonimo
Vago h
kilmé
gali
bi i
i
ki okia
—
i8
*WagoR
a
pan.1”®
Vadinasi,
Vokios
kilmés
klausimas
lieka,
kaip
pas ebi
i
E.
F enkelis,
nei8sp es as!®’.
Rusai,
iisas.
Tai
e nonimas,
ku is
pagal
y iné ojy
démesj
nedaug
e u i
sau
ly-
giy***,
S.
Rospondo
ZodzZiais
a ian ,
jau 800
m.,
nuo
su edaga imo
,,Po es j
emen-
nych
le ‘,
unka
diskusija
apie
Sio
e nonimo
kilme"*.
K.
Biiga
bu o
yz ingas
e noni-
mo
isas
skandina iSkos
kilmés
eo ijos
Salininkas.
Jis
aSé:
,,
Seno éje
(IX
—
XI
amz.),
ma ,
uso
(suom.
uo si,
uossi,
g .
66¢)
a du
ebu o
adinami
ie
S edai,
ku ie
isiki é
a p
Nauga do
sla ény,
Polocko
k ie y
(k i i iy)
i
a p
Kije o
poliany.
Be
nuo
XI
amZiaus
uso
,,s edo“
a das
enka
i
isoms
sla ény
giminés
au eléms,
gy-
enusioms
po
S edijos
usy
aldZia“!%5.
Vélesni
y iné ojai
ieni
palaiké
skandina-
iskaja
aso
kilmés
e sija,
ki i
bandé
ieSko i
e nonimo
Sakny
paciose
sla y
kalbose™.
Lybiai,
lpbis.
E nonimo
kilmés
K.
Biiga
neaiSkino.
Be
Siuo
a eju
s a bu
K.
Bi-
gos
nuomoné
dél
Sio
e nonimo
lie u iskos
ly ies,
nes
daba
miisy
aS uose,
jy
a pe
i
ling is iniuose,
a ojami
du
konku uojan ys
Sio
e nonimo
a ian ai
—
/ybis
i
ly-
is.
K.
Baga bu o
uz
pi maja
ly i
— uz
[pbis.
Sia
ly j
jis
a ojo
sa o aS uose,
o
lai3-
ke
M.
Fasme iui
ned ip asmiskai
eigé,
emdamasis,
be
ki a
ko,
la iu
/ibie is,
sen.
us.
266,
kad
Saknies
p iebalsis
u i
bi i
b,
be
ne
.
Mums
a odo,
kad
ly is
ibis
(su
p iebalsiu
5)
galé y
bi i
p iim a
olesnei
a osenai,
nes
kokiu
ypaé
s a iu
a gu-
men y
uZ
ly j
su
(/p iai)
né a.
Teonimika
K.
Biga
y a
i
bal y
eonimikos
p adininkas
bei
ienas
Zymiausiy
jos
a s o u.
S ambiausias
Sios
s i ies
jo
da bas
y a
se ija
s aipsniy,
paskelb y
1908-1909
m.
»,Lie u iy
au oje*
bend u
pa adinimu
,,MedZiaga
lie u iy,
la iy
i
p iisy
my olo-
gijai?*.
IS
ki y
s aipsniy,
ku iuose
nag inéjami
i
bal y
die y
a dai,
miné ini,,P i-
#6
RR
I
550—552;
I
226—230;
Il
824.
227
RR
I
229—230.
48
Ten
pa ,
p.
230,
+29
Schén eld
M.
Vo e buch
de
al ge manischen
Pesonen-
und
Vélke namen.
Heidelbe g,
1965,
S.
250.
180
F aenkel
E.
Min.
eik.,
p.
1272.
381
[§
paskiausiy
da by
Z .
Rospond
S.
Pochodzenie
nazwy
Rusb.
—
Rocznik
Slawis yezny,
1977,
.
38, cz.
1,s,
35—50;
Tp
y6aues
O.
H.
JIuu suc iyeckas
nepudepus
Apesneiime o
caapaHc sa.
VMuyoapuiius
B
Cesepom
[Ip uepnomop e.
—
B
xu.:
CnapancKoe
a3bikosHanue.
VII
mexay-
Hapogupili
cbe3q
caapuc os.
M.,
1978,
c.
401—403.
732
Rospond
S.
Min.
eik.,
p.
35.
#3
RR
IL
88.
484
Li e a ii a
z .
Rospond
S.
Min.
eik.
78°
RR
I
143-189.
26
sy
die ai
Pil yyas
i
Z aikgs ias“,
»Panikas
i
Ukapi mas“!*,
,,Waidelo e“!37,
;,Die ai
Pikulas
i
Pa ulas“,
»P isy
die as
Ku ka“,
,,K i é“28,
,,Pa impas
su
gimi-
nai¢iais“™,
,,P iisy
die as
Au¥au as“,
»P iisu
die as
Ga dai as“°,
,,Zingius“,
»,Romu a“™,
spausdin i
,,Kalboje
i
seno éje“
(1922
m.).
A ski us
die y
a dus
K.
Buga
pamini
a ba
nag inéja
i
ki uose
sa o
da buose.
An ai
,,Lie u iy
kalbos
Zo-
dyno“
j ade,
kalbédamas
apie
jo ingius,
sumini
jo ingiy
—
p isy
die us
Ockopi -
mus,
Awschaw s,
Peckols,
Ga doay hs,
Puschkay s™,
,,
Zei sch i
ii
e gleichende
Sp ach o schung“
ecenzijoje
panag inéja
p iisy
die o
a da
Suaix ix™,
s udijoje
»CaBaHO-OaJITHlickne
s umoso uu®
aiSkina
p isy
die o
a da
Cu che',
,,Ais-
iskuose
s udijuose“
—
p iisy
die o
(lai ininkys és
globéjo)
a da
Ga dai as‘?
i
k .
Miné inas
K.
Bigos
laiSkas
R.
Be ulei ui,
ku iame
jis
gana
iSsamiai
analizuoja
dau-
guma
p isy
eonimy™®,
Po
K.
Bigos
mi ies
bal y
eonimijos
y inéjimas
nebu o
in ensy us.
O
i
pas a-
aisiais
deSim me iais
eonimikos
aida
bu o
pas ebimai
lé esné,
negu,
sakysim,
apsk-
i ai
bal y
onomas ikos.
Todél
K.
Bigos
da bai
Sioje
s i yje
ebé a
pi maeilés
s a bos.
IS
naujausiy
y inéjimy
miné ina
isy
pi ma
V.
Topo o o
s aipsniy
se ija
i§
bal u
mi ologijos,
s a biausia
—
s udija
,,3ame ku
0
OasTulicKoli
mucouio nu“,
ku ioje,
emian is
eonimy
dis ibucija
i8likusiuose
p isy
die u
sq a8uose,
bandoma
a ku i
iso
p iisy
die y
pan eono
bend a
aizda’?.
P isu
die y
a dai
labai
iSsamiai
ana-
lizuojami
i
V.
Topo o o
knygoje
,,[Ipyccxui
sspix“18.
De alesne
li e a ii os
ap-
z alga
i
i8samig
bibliog a ija
galima
as i
miné uose
i
ki uose
V.
Topo o o
eika-
luose™
bei
N.
Véliaus
monog a ijoje
,,Mi inés
lie u iy
sakmiu
bi ybés“?°.
Toponimika
Ta p
K.
Biigos
da by
i8
lie u iy
onomas ikos
daugiausia
ie os
enka
ie o a dziu
s udijoms.
Pi muoju
Sios
s i ies
jau
aiskiai
moksliniu
da bu
galé ume
laiky i
jo
1909
m.
pa-
a8y a
s aipsnj
,,Bopoy a.
A iégala.
Ve eda a“!*1,
ku iame
K.
Baga
labai
a gumen-
16°
RR
I
155—156.
187
Ten
pa ,
p.
139.
188
Ten
pa ,
p.
78—79.
189
Ten
pa ,
p.
77—78.
1
Ten
pa ,
p.
98—99.
441
Ten
pa ,
p.
32—33.
m2
RR
II
132—133.
44
Ten
pa ,
p.
674.
4
RR
I
448-449.
449
Baga
K.
Ais iSki
s udijai.
Pe e bu gas,
1908,
d.
1,
p.
8.
46
RR
IIL
808-810.
47
TonoposB.
H.
3ame ku
no
6aa uiicKol
mudono uu.
— B
xu.:
Baa o-cnasauckuii
cOopHuK.
M.,
1972,
c,
289-314.
48
Tonopos
B.
H.
Ipycckuii
a3pK.
Cnopapp, A—JI.
M.,
1975.
“49
Da
z .
Upanos
B.
B.,
Tonopos
B.
H.
Mccaegosanua
B
o6nacTH
cCaaBAHCKMX
ApeBHOc ell.
M.,
1974.
45°
Vélius
N.
Mi inés
lie u iu
sakmiy
bii ybés.
V.,
1977.
41
RR
I
131—137.
a

uo ai
j odé,
kad
Mindaugo
pilis
Va u a
negali
bi i
apa inama
nei
su
A iogala,
nei
su
Ve eda a.
Kiek
éliau
a8y uose
,,Pa aisymuose
i
papildymuose“
jis
eigé,
kad
Va u os
eikia
ieSko i
Ry u
Lie u oje
a p
Medény
(Sudeikiy
apyl.),
Kal iy
(6
km.
nuo
Tau agny),
Malei3iy
(4
km.
nuo
Linkmeny
j
Siau és
aka us),
La a os
(9
km.
nuo
Anyk& iy),
Tau agnu,
UZpaliy,
U enos!®.
Véliau
da by
i§
oponimikos
K.
Baga
pa aSé
da
keliolika,
ku iy
a pe
galima
su-
miné i
Siuos:
,,Apie
seno és
p isy
i
lie u iy
ik inius
a dus“!*,
,,kann
man
Kel en-
spu en
au
bal ischem
Gebie
nechweisen
?“14,
,,
Upiy
a dy
s udijos
i
aisciy
bei
sla-
énu
seno é“!55,
,
Ais iSkos
kilmés
Gudijos
ie o a dZiai“!®*,
,
Aisciy
p aei is
ie y
a dy
S iesoje“!*’,
,,
Za asai
(Eze énai)
i
jy
jki éjai
séliai“1®*,
,,Upiy a dai
—
is o ijos
Sal inis“®,
,,Lie u iy
jsiki imas
Siy
dieny
Lie u oje“?®,
,,D ina“*,
,
Jo -
ingiy
Zemés
upiy
a dy
galiiné
-da“1®,
,
Si inéia
i
C paya“,
,,Laukesa“,
,,
Y pos
i
B pos“,
,,Spe a,
Kena,
Gauja,
Ne is“,
,,Palanga“,
,,Jeznas“,
,,Duk8 as“,
,,SoZies
paupio
lie u iai“!*,
,,Vie y
a dy
S iesoje“!*,
,,Vie o a dziy
a sika ojimas“?®,
,,Upé a dZiai
Adula
i
Ogna‘1®*,
J.
Endzelyno
knygos
,,La ijas
ie u
a di“1®?
i
G.
Ge ulio
knygos
,,Die
al p eussischen
O snamen“!®
ecenzijas
i
k .
Daugybé
ie o a dziy
nag inéjama
,,Lie u iy
kalbos
Zodyno“ j ado
dalyje
,,Lie u iy
au a
i
kalba
bei
jos
a imieji
giminaigiai“?®*,
paciame
,,Lie u iy
kalbos
Zodyne“!”
(nes,
kaip
Zinoma,
j
Zodyna
K.
Biga
déjo
ne
ik
bend inius,
be
i
ik inius
ZodZius),
kai
ku iuose
s aipsniuose,
a3y uose
ne
specialiai
ie o a dZiy
ema ika
(,,Cnapano-
6a ulickue
sTHMOno Hn“!7,
,,Li uanica“!”,
,,Kalby
mokslas
bei
misy
seno-
ée“1®,
,
P iesaga
-ng-“!"4
i
k .).
Labai
daznai
ie o a dziy
kilmés
bei
aSybos
daly-
kus
K.
Biga
s a s o
sa o
laiSkuose,
ypaé
aSy uose
J.
Basana idiui,
J.
Endzelynui,
M.
Fasme iui.
18®
Ten:
pa ,
-p.
132.
3
Ten
pa ,
p.
419-428.
454
Ten
pa ,
p.
496—530.
>
RR
Il
493—517.
136
Ten
pa ,
p.
518—550.
487
Ten
pa ,
p.
728—752.
1688
RR
IT
19—23.
8°
RR
II
491-492.
18°
Ten
pa ,
p.
551—583.
161
Ten
pa ,
p.
600.
162
Ten
pa ,
p.
601—602.
168
Ten
pa ,
p.
607-611.
+64
Paskelb as
po
K.
Bigos
mi ies
RR
III
786.
165
Paskelb as
po
K.
Biigos
mi ies
RR
III
786.
488
Paskelb as
po
K.
Bigos
mi ies
RR
III
788.
187
RR,
p.
612—648.
168
Ten
pa ,
p.
676—677;
RR
II
383—385.
169
Ten
pa ,
85—282.
1
Ten
pa ,
p.
283—480.
171
RR
I
323—338;
433-495.
12
Ten
pa ,
p.
339—383.
178
Ten
pa ,
p.
401—410.
174
RR
Ill
789-797.
&
28
Pas ebé ina
da
i
ai,
kad
daugelio
ie o a dZiy
kilmé
aiskinama
i
K.
Biigos
e i-
mologinio
lie u iy
kalbos
Zodyno
ka o ekoje!”®,
Siuose
da buose
K.
Biiga
palie é
iek
daug
ie o a dziy
bei
su
jais
susijusiy
ki y
Klausimy,
ypa¢
i8
bal y
e nogenezés
i
e ninés
is o ijos
p oblema ikos
s i ies,
kad
ju
isy
nei
apz elg i,
nei
juoba
i e in i
Siame
s aipsnyje
neimanoma.
Todél,
a sisakyda-
mi
nuo
a ski y
ie o a dziu
nag inéjimo,
nuo
ie o a dziy
e imologijos
apz algos,
pabandysime
bend esniais
b uoZais
ap ép i
bei
nus a y i
K.
Bigos
jna¥a
j
lie u iy
i
apsk i ai
bal y
oponimika.
Sa o
oponiminiuose
da buose
K.
Biga
nag inéjo
j ai ius
ie o a dzius
—
kai-
my,
kalny,
misky,
pie y,
baly
i
ki okius
a dus.
Ta iau
be
jokiy
abejoniy
daugiau-
sia
démesio
jis
pasky é
anden a dziams,
isu
pi ma
upiy
a dams.
Galima
saky i,
kad
dauguma
s a biausiy
iS ady
apie
bal y
p aei j,
apie
jy
mig acija,
jy
bu usias
e i o ijas
i8plauké
i
anden a dZiy
analizés.
Vandeny
a dus,
kaip
i
ki us
ie o a dzius,
K.
Biga
daugiausia
nag inéjo
e i-
mologiSkai.
Vandeny
a dy
e imologijos
s i yje
K.
Biga
pasieké
okio
b andumo,
kokio
nedaZnai
pa yks a
pasiek i
ne
misy
dieny
y iné ojams,
u in iems
ku kas
ge esne
baze,
pi miausia
a dyno
medZiagos
gausumo
i
onomas ikos
isi ys ymo
apsk i ai
p asme.
Kokio
specialaus
y inéjimo,
ski o
anden a dZiy
a
isu
ie o a dZiu
e imolo-
gijos
p incipams,
K.
Baga
nepa aSé.
Ta iau
ien
jo
e imologijos
p ak ika
jau leidzia
susida y i
gana
aisky
aizda
apie
ai,
kaip
K.
Baga
sup a o
ie o a dzZiy
kilmés
ai3-
kinimo
me oda.
Be
s a biausia,
kad
sa o
da buose
jis
ka ais
kalba
i
apie
ai,
kokia
u i
bi i
ie o a dziy
e imologija.
I§
okiy
e imologijos
p incipu
aiskinimy
s a biau-
sias
y a
iSdés y as
s aipsnyje
,,Upiy
a dy
s udijos
i
aisciy
bei
sla ényu
seno é“
(paskelb as
1923
m.),
Jame
K.
Biga
a8é:
,,Lyginamojoje
po amologijoje
(pexose-
Jenne)
eikia
aip
elg is,
kaip
kad
elgiamasi
kiek iends
kalbos
lyginamajame
(e i-
mologijy)
Zodyne.
E imologiskajame
Zodyne
lyginami
y a
ZodzZiai,
.
y.
bend iniai
(appella i a)
a dai,
o
po amologijoje
u i
bi i
lyginami
upiy
(eZe y)
a dai
su
upiu
(eZe y)
a dais,
.
y.
ik iniai
(p op ia)
a dai.
I
ik ai
uome ,
kai
bus
jau
sug e-
in i
a p
sa es
os
pa ios kilmés
upé a d/iai
i
nus a y as
geog a iskasis
ju
pazinimo
(iSpli imo,
iSpla ds)
plo as,
egausime
eise
ieSko i
i iamajam
upés
a dui
e imolo-
gijos,
ku i
su andama
es i
ik inio
upés
a do
sug e inimu
su
bend iniais
a dais.
Kai
da
eZe o
a das
Mopo u...
bu o
g e inamas
su
lie u iy
kalbos
bend iniu
a du
ma gas
,,bun “,
Yca...
su
dosiu
,,Esche“,
Yuna...
su
aii,
i i
,,b ausen“...,
uo-
me
da
né a
bu e
lyginamosios
po amologijos.
Ji
a si anda
ik ai
nuo
o
laiko,
ka-
da
kalbininkai
p adeda
lygin i
upiy
a dus
su
upiy
a dais“!”*.
Vie o a dZiy
y imo
me odikai
ak ualus
ebé a
i
K.
Bigos
bend ais
b uoZais
su o muluo as
bend iniu
Zodziy
e imologijos
p incipas,
a imas
adinamosios
idinés
ekons ukcijos
me odi-
kai:
,,Lie u is,
isigeides
susek i
be
ku io
ZodZio
kilme,
nep i alo
uojau,
ik
ka
i¥si-
aukes
i§
Zodyno
kokj
Zodelj,
be
jokio
ySio
su
ki ais,
nudausié i
j
olimaja
indu,
g aiky
i
(Siandie
ai
labai
madoje)
ne
j
a meny
Zeme.
Pi ma
isa
ko
e imologijo-
jamajam
ZodZiui
ieSkome
iSaiSkinimo
lie u iu
kalbos
Zodyne.
Apsidi be
su
sa osios
175
Ka o eka
saugoma
LTSR
MA
Lie u iu
kalbos
i
li e a ii os
ins i u e.
176
RR
Il
510.
29
kalbos
Zodynu,
nukankame
pas
sa o
kalbos
b olius
la ius
i
p iisus.
IS
en
yks ame
j
sla ény
Zeme.
I
ik ai
Cia
apsidi be,
gauname
éise
Z ilg e é i
i
j
sansk i o,
g aiku,
lo yny,
ge manu,
kel y
i
ki y
giminiy
kalby
Zodynus“?77,
Sie
e imologijos
p incipai
y a,
galima
saky i,
klasikiniai,
ku ie
nep a ado
ak ua-
lumo
i
missy
laikais.
Teisinga
ie o a dziy
kilmés
aiskinimo
me odika,
didZiulé
K.
Bigos
ling is iné
e udicija
i
kompe encija
bal is ikoje,
sla is ikoje
i
apsk i ai
indoeu opeis ikoje.
nepap as as
jo
mokslinis
saziningumas
bu o
os
salygos,
ku ios
lémé
e ai
pasi aikan j
konk e iy
ie o a dziy
kilmés
aiSkinimo
iksluma.
I
daba ,
p aéjus
daugiau
kaip
penkiems
deSim me iams
nuo
K.
Biigos
mi ies,
dauguma
jo
e imologijy
ebé a
bemaz
neko eguo os
i
suda o
ge a
pama g
olesnei
lie u iu,
la iu,
p isu,
i¥
dalies
i
y y
sla y
ie o a dziy,
s a biausia
anden a dziu,
e imologijos
aidai!”®.
Vie o a dZiy
aiskinimas
K.
Biigai
nebu o
pa s
sau
ikslas
—
K.
Biga
p iklauso
p ie
y
kalbininky,
ku ie
sup a o,
kad
kalbo y a
g e a
sa o
imanen iniy
uzda iniu
u i
i
Zymiai
pla esniy,
iSeinanciy
oli
uz
specialios
ling is inés
p oblema ikos
ému
i
a naujanciy
daug
bend esniems
ikslams,
susijusiems
i
su
lie u iy
au os
is o ija,
i
su
jos
daba iniu
s a usu.
Kad
kalbos
mokslas,
ypaé
ie o a dziy
y imas,
gali
pa-
si a nau i
Sios
s i ies
p oblemy
sp endimui,
K.
Biiga j odé
isais
sa o
da bais.
Tokia
ling is ikos
paski j
jis
y a
ne
ka a
i
specialiai
pab ézes:
,,Kalbininky
y inéjimai
pa odé,
kad
kalbés
esama
ge iausio
Sal inio
is o ijai.
Tik
eikia
juo
moké i
naudo-
is“?;
,,miisy
kalba
kalbininkui
is o ininkui
gali
a s o i
a chy a,
ku iame
is o ijos
dokumen us
suda o
ne
ik ai
bend iniai,
be
i
ik iniai
a dai.
Ku
ku ios
au os
seno éje
gy en a,
gali
mums
pasaky i
Zemé:
eikia
ik
ji
moké i
paklaus i
i
jos
a sa-
kas
sup as i“™*°;
,,Vie u
a dais
j
mus
kalba
pa i
Zemé.
Jos
kalbos
Zodziai
—
ai
mies-
u,
sodziy,
upiy,
eZe y,
balu,
gi iy,
kalny
i
k .
a dai“1*1;
>,
Ne aSy ajai
au y
is o ijai,
adinamajai
p ois o ei,
i i
lyginamasis
kalby
mokslas
u i
du
Sal iniu,
ku iy
iena
suda o
Zmoniy,
an a
—
zemés
kalba
( oponomas ika).
P ie
Zmoniy
kalbos
p i-
de a
bend iniai
a dai
(nomina
appella i a).
Zemés
kalbos
sky iun
eina
ik iniai
(nomina
p op ia)
ie y
a dai,
ku iais
p amin os
y a
Zmoniy
gy enamos
i
negy enamos
Zemés
pa i Siaus
ie os.
Saliy,
mies y,
mies eliy,
sodzZiy...
mi’ku,
saly
i
ki y
Zemés
pa i Siaus
ie y
a dai
suda o
Zemés
kalbq“18?
i
k .28
G e a
,,zmoniu
kalbos“,
K.
Biiga
labai
in ensy iai
nag inéjo
,,Zemés
kalba“
i
p iéjo
p ie
labai
j ai iy
i
s a biy
i8 ady.
Pakanka
p isimin i,
kad
labai
daznai,
em.
damasis
i
ie y
a dy
(a
apsk i ai
ik iniy
ZodZiy)
s udijomis,
K.
Biga
nus a inéjo
bal u
gen iy
—
séliy,
jo ingiy,
ziemgaliy,
ku siu
—
kalbos
ypa ybes,
ju
bu usias
7
RR
IT
260.
w8
»By e
Mbi
0693aHbI
MHOTOUHCAeHHBIMH
STHMOJO HAMH
HApoHUMos,
npwueM
3HayHTesb-
Haw
YaCTb
9THX
STHMOJOFHii
MOxeT
6bITh
OTHECeHa
K
UNCHy
SeccnopHBIX
AOcTIMKeHUTi“,
—B
KH.:
Tonopos
B
H.,
Tpy6aues
O.
H.
JInu suc u eckni
anaans
na~pounmos
Bepxue o
[lo-
anenpospa.
M.,
1962,
c. 7.
78
RR
I
402.
*°
RR
IIT
491.
181
Ten
pa .
182
Ten
pa ,
p.
493.
*°
Da
Z .
en
pa ,
p.
560,
568,
633,
728,
743;
IT
547.
30
e i o ijas,
jy
mig acijos
k yp is,
kelius
i
ne
laika,
aiSkino
bal y
kalby
san ykius
su
ki omis
kaimyninémis
kalbomis,
jy
a pe
i
su
inoug u,
bei
paciy
bal y
kalby
i
dia-
lek y
a pusa io
ySius,
kon ak us,
susida ymo
laika
i
. .
Dauguma
Sio
pobiidzio
K.
Bigos
eiginiy,
ezul a y
ebegalioja
i
Siandien,
odél
de alesnis
ap a imas
ne
ie-
nu
a eju
iesiog
ne eikalingas
—
domin is
pakanka
s udijuo i
K.
Baga.
Kas
be
ko,
olesné
bal y
onomas ikos
aida
ne e ai
kai
ka
i8
K.
Bigos
iS ady
pa ikslino,
pako-
ega o,
kai
ka
i
kiek
ki aip
aiskino.
Sakysim,
la iy
kalbininké
V.
Dambé
sa o
s u-
dijoje
,,
Blynienés
ie o a dZiai
kaip
p aei ies
liudy ojai“
j odé,
kad
Ziemgaliy
kalboje
iki
XIII
a.
minkS ieji
p iebalsiai
k’,
g’
da
nebu o
iS i e
a ika omis
c,
d24,
0
au-
osilabinis
7
miS iuosiuose
d iga siuose
—
iSlaiky as'®®.
K.
Biiga
bu o
os
nuomonés,
kad
ziemgaliai
ie oje
k’,
g’
a é
c,
dz¥8*,
o
au osilabinio
n
jau
nebe u éjo8’.
Taciau
okios
didesnés
K.
Bigos
i8 ady
ko ek y os
élesnéje
li e a ii oje
né a
daznos.
Kalban
apie
K.
Bigos
oponimikos
da bus,
ma y ,
ikslinga
isski i
a
jy dali,
Ku iuose
jis
nag inéja
bal i8kus
ie o a dzius
uz
Lie u os
iby.
Sie
da bai
bal iskojo
oponiminio
subs a o
y y,
i8
dalies
i
pie y,
sla y
a dyne
y inéjimo
is o ijoje
su-
da o,
nepe de ai
galima
saky i,
i8 isa
epocha
—
jie
ne
ik
s imulia o
olesnius
Sios
s i-
ies
y inéjimus'**,
be
i
Zymiu
mas u
suges iona o
bal y
e nogenezés
p oblemos
sp endimo
biidus
bei
kelius.
K.
Biiga
kons a a o
™°
i
iesiog
nenuginéijamai
j odé,
kad
ge okai
j
y us
i
pie -
yCius
nuo
Siu
dieny
Lie u os,
isoje
daba inés
Bal a usijos
TSR
e i o ijoje
(issky-
us
gal
ik
jos
pie aka ine
dalj)
y a
zymus
bal i8ky
ie o a dZiu,
isy
pi ma
bal is-
ky
hid onimy
sluoksnis.
Remdamasis
Siuo
ak u,
K.
Baga
pada é
i’ ada,
kad
bal u
p o é yné
u éjusi
bi i
ose
ie ose,
ku
jis
kons a a o
subs a iniy
bal isky
ie o a -
dziy
a eala.
K.
Bia
mané,
kad
olesné
,
, y iniy“
bal y
is o ija
susijusi
su
sla y
a éji-
mu
j
Siuos
k aS us
—
ai
a si ike
apie
VI
m.
e.
amZiy2°°.
Po
sla u
a éjimo
j
bu usias
bal y
Zemes
bal ai,
sla y
spaudZiami,
isa
laika
aukesi
j
aka us
i
ik
VI—VII
a.
uzéme
daba inés
Lie u os
i
La ijos
e i o ijas!.
Iki
pasiekdami
bal y
Zemes,
sla-
ai
gy eng
j
pie us
nuo
bal y:
,,sla ény
p o é yné
ieSko ina
y a
Siandienyk8¢ioje
Len-
ky
Zeméje
i
Valuinéje
(Bonbinb),
maZdaug
ame
Zemés
plo e,
ku is
andasi
a p
Vyslos,
Ka pa y
kalny
i
Dniep o
nuo
Kie o
iki
P ipe ies
Zio¢iy*”.
Taigi
j
bal y
Ze-
mes
sla y
a ei a,
pagal
K.
Biga,
i8
pie y,
i8
uz
P ipe és!®*.
Bal ai,
s umiami
sla u,
aukesi
j
aka us,
j
Bal ijos
pajii j,
ku
,,ne
iki
Nemunui
VI
am/Ziuje
da
ebegy ena
*1
Dam
be
V.
Blidienes
ie a di
ka
paga nes
liecinieki.
—
In.:
Raks u
k ajums
el ijums...
Janim
Endzelinam.
Riga,
1959,
p.
433.
185
Ten
pa ,
p.
438—439,
48°
RR
III
256—257;
266—267.
18?
Sen
spa .
488
Ju
pla esne
apz alga
z .
Tonopos
B.
H.,
Tpy6aues
O.
H.
Yas.
cou.,
c.
3m
cen.
18°
Ty inéjimy
iki
K.
Bigos
apZ alga
Z .
en
pa .
190
RRA
55155
730.
191
Ten
pa .
+2
Ten
pa ,
p.
730.
K.
Baga
ki u
asé,
kad
,,sla énai
Dniep o,
Dnies o,
Dunojaus
upéms
i
Ka pa u
kalnams
ne u i
sa o
a do,
ai
asai
ak as
odo,
kad
sla ény
p o é yné
né a
siekusi
nei
Dniep o,
Dnies o,
Dunojaus,
nei
didziujy
Ka pa u
kalnu*
( en pa ,
p.
716).
+8
Da
Z .
en
pa ,
p.
744,
103.
31