nas,
ku is
daugeliu
a ejy
y a
jdomus
bei
naudingas
i
lie u iy
kalbos
y i-
né ojams.
Juk
jis
apibend ina
daugelio
de’im meziy
la iy
kalbos
leksikos
y inéjimus,
ne
i
sio
Zodyno
ukumai
a
klaidos
bus
aks inas
olesniems
y inéjimams.
Algi das
Sabaliauskas
LATVIY
KALBOTYROS
VEIKALAI
AUSTRALIJOJE
Fennell
T.
G.
The
Fi s
La ian
G amma
J.
G.
Rehehusen’s
»Manuduc io
ad
linguam
le onicam...”.
A
ac-simile
Tex
wi h
anno-
a ed
ansla ion
and
commen a y.
La ian
Te ia y
Commi ee.
Melbou ne
1982.
—
369
p.
Se en een h
Cen u y
La ian
G amma ical
F ag-
men s.
Tex ,
T ansla ion
and
Commen a y.
La ian
Te ia y
Commi ee.
Melbou ne
1982.
—
322
p.
Geo g
D eszell’s
Gan z
ku ze
Anlei ung
zu
Le ischen
Sp ache.
Tex ,
T ansla ion,
Commen a y,
Conco dance.
La ian
Te ia y
Commi ee.
Melbou ne
1984.
—
452
p.
Aus aly
kalbininkas
T e o as
G.
Fennellas,
aikys éje
bend audamas
su
la iy
emig an y
aikais,
ik iausiai
niekada
nepagal ojo,
jog
si
mokyklos
suolo
d augys é,
pi mosios
ak y ios
la iy
kalbos
pamokos
nulems
jo
kaip
biisimojo
mokslininko
ka je g.
Tu bu
galima
eig i,
jog
pe
isa
la iy
kal-
bo y os
is o ija
ne asime
né
ieno
ki os
Zalies
kalbininko,
ku is
bu y
iek
pasida ba es
la is ikos
ba uose,
kaip
T.
G.
Fennellas.
Pakanka
p isimin i
jo
d auge
su
La ijos
emig an u
Hen iku
Gelsenu
pa eng a
ijy
omy
la iy
kalbos
ado eli
”A
G amma
o
Mode n
La ian”
(Vol.
1—3,
The
Hague-
Pa is-New
Yo k,
1980.
1370
p.)',
daugybe
s aipsniy
la iy
kalbos
is o ijos
klausimais.
Ta iau
ypaé
daug
la iy
kalbo y ai
T.
G.
Fennellas
nusipelneé
publikuodamas
i
y inedamas
senuosius
la iy
kalbos
paminklus.
Su
imis
okiomis
publikacijomis
Cia
i
no é ysi
supazindin i.
Pi mojoje
knygoje
publikuojama
pi moji
1644
me ais
paskelb a
la iy
kal-
bos
g ama ika
—
Johano
Geo go
Rehehuseno
”Manuduc io
ad
linguam
le -
onicam”,
ku i,
ano
T.
G.
Fennello,
”nepaisan
isoke iopy
ukumy,
y a
labai
jdomi
mokslininkams,
besidomin iems
la iy
kalbos
g ama inés
eo ijos
geneze
i
e oliucija”.
Si
publikacija
y a
labai
s a bi,
nes
iki
Siol
y a
Zinomas
islikes
ik
ienas
o iginalo
egzemplio ius,
saugomas
Upsalos
uni e si e o
bib-
lio ekoje.
Tiesa,
1901
me ais
Augus as
BylenS einas
Sia
g ama ika
isleido.-
Ta iau
pa engé
jq
iS
a i inkamy
nuo asy
i ,
Zinoma,
negaléjo
is eng i
am
ik y
ukumy.
Sj
ka a
skelbiamas
aksimilinis
g ama ikos
eks as
g e a
su
anglisku
e imu.
Toliau
eina
labai
issamus
komen a ai,
isy
la isky
zodziy
egis as.
An as iniai
zodziai
jame
pa eikiami
daba ine
la iy
asyba
( a -
dazodziy
a dininky,
eiksmazodziy
bend a ies
o mos).
Jie
aip
pa
is e s i
i
angly
kalba,
su egis uo os
jy
o mos
(pa eikiama
o iginalo
asyba).
Toks
egis as
kada
no s
labai
p a e s
busimiesiems
is o inio
la iy
kalbos
zodyno
:
Plg.
Blinkena
A.
La iesu
g ama ika
ci au iegu
ska ijuma.
—
ZA
Vés is,
1982,
4.
P.
135-137;
Schmals ieg
W.R.
(Rec.)
—
Gene al
Linguis ics,
1982.
V.
22,
No.
2.
P.
139—142.
188
engejams.
Knygoje
spausdinama
i
1930
m.
Zu nale
“Izgli ibas
minis ijas
méneé-
aks s”
paskelb o
P.Be en o
s aipsnio
”Pi mas
la iesu
alodas
macibas
sas-
adi ajs”
o okopija.
Fak igkai
ai
ligi
Siol
issamiausia
J.
G.
Rehehuseno
biog-
a ija,
no s
né a
Zinoma,
ku
i
kada
jis
bu o
gimes,
ku
éjo
mokslus,
kada
mi é.
Zinoma,
jog
apie
1628
me us
Ku e
bu o
iS en in as
j
e angeliky
liu e-
ony
kunigus.
Spéjama,
jog
pe
zmonga
galéjes
bi i
la iy
leksikog a o
Johano
Langijo
giminai is.
Sis
s aipsnis
aip
pa
y a
i& e s as
j
angly
kalba.
D auge
su
angli8ku
e imu
knygoje
publikuojama
i
A.
Bylens eino
okisko
s aips-
nio
aksimilé
is
1901
me y
J.
G.
Rehehuseno
g ama ikos
leidimo.
Taigi
i
aip
k uopS¢iai
aus aly
kalbininko
pa eng a
knyga
y a
a um
sa o i8ka
pi mosios
la iy
g ama ikos
enciklopedija,
ku ioje
ienoje
ie oje
sukaup a
ligi
Siol
j ai iuose
leidiniuose
isblasky a
medZiaga,
pa eik a
i8sa-
mi
g ama ikos
eks o
analizé,
o
e imai
j
angly
kalba
labai
paleng ins
gia
medZiaga
naudo is
pla esniems
y iné ojy,
besidominéiy
la iy
kul i a
i
jy
kalbo y os
is o ija,
sluoksniams.
Panasiu
p incipu
suda y a
i
an oji
T.
G.
Fennello
knyga
”Se en een h
Cen u y
La ian
G amma ical
F agmen s”.
Sioje
knygoje
publikuojami
du
s a bus
su
la iy
kalbos
g ama ika
susije
XVII
amziaus
dokumen ai
—
a-
dinamasis
”Einho no
sinopsis”
(”Declina ionum
Le ica um
ex D.
Einho nij
con a
Rehehusium
ac a u
Synopsis
b e is”)
i
”Biuchne io
agmen ai”.
Salia
aksimilinio
eks o,
anglisko
e imo,
placiy
komen a y,
¢ia
skelbia-
mii
A.
Bylens eino,
A.
Augs kalnio,
J.
Zé e io
”Einho no
sinopsio”
leidimai.
”Biuchne io
agmen ai”
publikuojami
daugiausia
emian is
L.
A buzo o
leidimu
(”17.g.s.
la ieSu
g ama ika
bij.
Ku zemes
he cogu
biblio eka
Pé e -
pili”.
—
Filologu
bied ibas
aks i,
1925,
5,
p.
106—125).
D auge
su
angliskais
e imais
Cia
aip
pa
skelbiama
A.
Augs kalnio
s aipsnio
”
Vecla ieSu
aks-
u
apska s”
(Raks u
k ajums,
1930,
20,
p.
109—110),
J.
Zé e io
s aipsnio
*Veci
la ieSu
alodas
piemenekli
ok aks os”
(Izgli ibas
minis ijas
méne3-
aks s,
1937,
5,
p.
619—621)
iS aukos
i
K.
D a inio
s aipsnis
”La iedu
g ama ikas
ma e iali
Ma ina
Bichne a
albuma”
(In
hono em
Endzelini,
Chi-
cago,
1960,
p.
107—113).
T e€ioji
knyga
ski iama
1685
me ais
Rygoje
igleis ai
Geo go
D eselio
(D es-
zell)
g ama ikai
”Gan z
ku ze
Anlei ung
zu
Le ischen
Sp ache”.
Skelbiama
aksimilinis
g ama ikos
eks as,
angliskas
e imas,
labai
pla iis
(p.147—421)
komen a ai
i
la i3ky
zodziy
egis as.
Labai
malonu,
kad
Aus alijoje
a si anda
lésy
(The
Aus alian
Resea ch
G an s
Commi ee)
okiems
eikalams
leis i,
be ,
zZinoma,
s a biausia,
kad
en
da buojasi
Zmogus,
sugeban is
okius
eikalus
pa eng i.
Algi das
Sabaliauskas
PAMINKLAS
TEVY
KALBAI
Ne ike i
likimo
ingiai.
Ka ais
ai,
kas
jau,
odos,
amziams
p a as a,
el
ne iké ai
a gyja
i
akimi kai
suS in a
isu
skais umu,
kad
pakil y
naujam
189
