ojamos
eéiaja
(i8
cia
”ge ai”)
i
ke i aja
LKZ
eiksmemis,
plg.
Dau-
kan o
Zodyno
Pé kamasze,
pisaukles
(T.
2.
P.
474)
—
p anc.
demigué es;
Nagolenica,
aukle.
a ba
ka ejwio
czeba as
(T.
2.
P.
22)
—
p anc.
cu ssa d
»an slaunis,
koja
dengian i
Sa o
dalis”);
aip
pa
Daukan o
”Budo”
sakinj
wy o o
sau
s ajbius
wilnonomis
ejpa
joudomis
aukliemis
nu
ké ksznii
lig
pa
kéliad
(P.
40).
Galima
palygin i
i
su
j au,
esan iu
Daukan o
pas abose
del
F.
Nesselmanno
(Nesselmann)
zodyno.
Aukle,
pl.
aukles
.
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
1961.
T.
4.
P.
313),
ku
S.
Daukan as
ko ega o
ik
Nesselmanno
pa eik a
o ma
Auklys,
be
eiksmés
ne aisé,
o
eikime
Nesselmannas
nu odes
okia:
blau
und
schwa z
ges ei ie
wollene
Bande ,
welche
die
F auen
s a
de
S iimp e
um
ih e
Waden
wickeln
”mélynai
i
juodai
d yZuo os
juos os,
ku ias
mo e ys
ie oj
kojiniy
yniojasi
sau
apie
blauzdas”.
Tad
Daukan o
aukléms
nede é y
eik i
eikimés
”ba ai”.
ETIMOLOGINIS
LATVIY
KALBOS
ZODYNAS
1992
me ais
Rygos
leidykla
”
A o s”
isleido
Kons an ino
Ka ulio
pa eng a
d iejy
omy
la iy
kalbos
e imologinj
zodyna
(La ieSu
e imologijos
a dnica.
L
A-O.
II.
P-Z.
Riga
”A o s”).
Zodyno
mokslinis
edak o ius
Sank
Pe e -
bu go
kalbininkas
Nikolajus
And eje as.
Recenzen ai
ilnie is
Simas
Ka a-
lianas
i
mask ie is
Vladimi as
Topo o as.
Veikalas,
be
ki a
ko,
1993
me ais
Rygoje
bu o
apgin as
i
kaip
habili uo o
dak a o
dise acija.
Sup an ama,
ai
neeilinis
bal y
kalbo y os
i ykis:
okio
eikalo
jau
se-
niai
lauké
ne
ik
la iy,
be
i
lie u iy
kalbininkai,
o
apsk i ai
i
ki y
Saliy
bal is ai.
Ligi
siol
pa s
ge iausias
la iy
e imologijy
Zal inis
bu o
Janio
En-
dzelyno
pas abos
Ka lio
Mi ilenbacho
la iy
kalbos
Zodyne
i
Sio
Zodyno
pa-
pildymuose
(La ie3u
alodas
a dnica.
Red.,
pap.,
u pinajis
J.
Endzelins.
I-IV.
Riga,
1923—1932;
Endzelins
J.,
Hauzenbe ga
E.
Papildinajumi
un
la-
bojumi
K.
Miilenbacha
La iesu
alodas
a dnicai.
I-II.
Riga,
1934—
1946).
T umpa
la iy
kalbos
e imologini
zodynéli
bu o
igleides
Nikolajus
Lapinis
(La ieSu
a du
e imologija.
I—HI.
Riga,1967—1975).
Y a
ziniy
,
jog
XIX
a.
as un ajame
desim me yje
e imologinj
la iy
kalbos
Zodyna
engési
asy-
i
i
pi mosios
mokslinés
la iy
kalbos
g ama ikos
au o ius,
okie¢iy
kilmés
la iy
kalbininkas,
Duobelés
pas o ius
Augus as
BylenS einas
(Bielens ein,
1827—1907).
P ie’
An aji
pasaulinj
ka a
zymus
la iy
leidéjas
Ansis
Gulbis
bu o
pasi yzZes
leis i
e imologini
zodyna.
Siam
da bui
a lik i
J.
Endzelynas
bu o
ne
ekomenda es
kalbininka
Zana
G auda
(1896-1971).
Pas a aisiais
desim me iais
la iy
e imologijos
s i yje
gal
sekmingiausiai
da ba osi
Ry-
gos
i
Ge ingeno
uni e si e y
aukle inis,
eliau
dés es
S edijoje
i
Jung ine-
se
Ame ikos
Vals ijose
Benjaminas
Jége is
(Jége s).
Taéiau
Sis
kalbininkas,
duona
daugiausia
pelnesis
is
ge manis ikos,
a sidée i
ien
la iy
kalbos
e i-
mologijos
s udijoms,
gaila,
ne u éjo
salygy-
Sup an ama,
ypa
ge a
a ama
asanéiam
la iy
kalbos
e imologini
zodynag
y a
i
E.
F aenkelio
”
Lie u iy
kalbos
e imologinis
Zodynas”
(Li auisches
e ymologisches
Wo e buch.
Hei-
delbe g-Gé ingen,
1955—1965).
Zmonéms,
maziau
susipazinusiems
su
la iy
kul u a,
am
ik a
nuos aba
186
gali
kel i
Gia
ano uojamo
Zodyno
au o iaus
asmenybe.
Kons an inas
Ka ulis
(g.
1915
m.)
1932—1942
m.
La ijos
uni e si e e
s udija o
eise.
Jau
nuo
1931
m.
spausdino
s aipsnius
populia iuose
ano
me o
la iy
laik asciuose
bei
Zu naluose.
Ne
aip
seniai
la iy
spaudoje
skai éme
jo,
kaip
la iy
zu na-
lis o,
idomius
a siminimus
apie
Be lyno
poli inio
gy enimo
suku ius
An ojo
pasaulinio
ka o
is aka ése.
1934
m.
K.
Ka ulis
jau
isleido
sa o
pi maja
kny-
ga.
An ojo
pasaulinio
ka o
me u
moky oja o.
1944
m.
bu o
mobilizuo as
ga syji
La iy
legiona.
1945—1947
me us
p aleido
Tolimuosiuose
Ry uose...
G izes
j
Ryga,
baigé
La ijos
uni e si e o
eisés
akul e a.
Moksly
akademijo-
je
di bo
ju iskonsul u.
J ai iuose
ku suose
dés é
s enog a ija.
1957—
1964
m.
da ba osi
La ijos
Moksly
akademijos
Kalbos
i
li e a u os
ins i u e.
1959
m.
i8
la iy
s enog a ijos
is o ijos
apgyné
kandida ine
dise acija.
1964—1975
m.
di bo
La ijos
Moksly
akademijos
Fundamen aliojoje
biblio ekoje.
Islei-
do
kele a
knygy,
i§
ku iy
ypaé
miné inos
”La iy
knyga
Sim meC¢iy
aidoje”
(La iesu
g ama a
gadsim u
gai a.
Riga,
1967),
”Janis
Rei e is
i
jo
e i-
mas”
(Janis
Rei e s
un
iga
ulkojums.
Riga,
1986).
D auge
su
ki ais
pa en-
gé
bend inés
la iy
kalbos
zodyna
(La iesu
alodas
a dnica.
Riga,
1987).
Daug
ade
la iy
kalbos
is o ijos,
s enog a ijos,
bibliog a ijos
klausimais,
pa-
skelbé
ling is ikos
da by
ecenzijy.
Ta ¢iau
pas a uosius
kelis
desim mecius
daugiausia
laiko
sky é
sa o
e imologinio
zodyno
engimui.
Is
ik yjy
u bu
keis oka,
jog
Siais
siau os
specializacijos
laikais
eisininkas
i
Zu nalis as
yZo-
si
okiam
da bui.
Beje,
Siuo
a eju
galé ume
p imin i,
jog
ieno
iSsamiausiy
angly
kalbos
e imologinio
zodyno
(A
Comp ehensi e
E ymological
Dic iona y
o
he
English
Language.
I—II.
Ams e dam.
London.
New
Yo k,
1966—1967)
au o ius
E nes as
Kleinas
aip
pa
y a
ne
ge manis as,
be
semi y
kalby
i
li e a i os
specialis as,
Zymus
zydy
d asininkas.
Sup an ama,
e inan
be
ku j
da ba
pi miausia
eikia
Ziu e i,
ne
kas
ji
pa asé,
o
kaip
jis
pa asy as.
Tikékimés,
jog
de aliai
K.
Ka ulio
zodyna
j e ins
la iy
kalbininkai.
Taéiau
lie u iy
kalbos,
ypa
jos
is o ijos,
specia-
lis ams
Sis
eikalas
y a
aip
pa
labai
naudingas.
Pi miausia
Cia
y a
pe eik a
i
k i igkai
j e in a,
kas
iki
Siol
bu o
pasiek a
Sioje
bal y
kalbo y os
s i yje.
S ip ioji
Sio
eikalo
pusé
galbu
y a
zodZiy
is o ija.
Labai
s a bu,
jog
Siame
zodyne
daugeliu
a eju
y a
iSaiskin a,
kas
iena
a
ki a
la iy
kalbos
Zodj
su-
ku é
(ypaé
dagnai
Gia
susidu iame
su
J.
Alunamo,
A.
K on aldo
pa a démis),
ku
jis
pi ma
ka a
pa a o as.
Gausiai
pa eikiama
i
e imologiné
li e a u a.
O iginalius
sa o
aiskinimus
K.
Ka ulis
zodyne
pazymejes
specialiu
zenklu.
Sie
aiskinimai
gali
kel i
abejoniy.
Taciau
e imologija
y a
a
kalbo y os
s i is,
ku
abejoniy
isada
es i
daug.
Zodyno
gale
y a
igspausdin a
aip
pa
pla i
s udija
”Indoeu opiediy
kal-
bos
i
e imologija”,
ku ioje
ap a iamos
okios
p oblemos,
kaip:
indoeu opie iy
kalby
Seima,
indoeu opieéiy
p o é yné,
bal y
i
sla y
ySiai,
bal y
p ois o e,
indoeu opieciy
p okalbé,
indoeu opieciy
kalby
one iné
sis ema,
jos
paki imal
la iy
kalboje,
e imologijos
uzZda iniai
i
me odai,
la iy
kalbos
e imologiniy
y inejimy
is o ija
i
k .
Sia
s udija
au o ius
no éjo,
ma y ,
pada y i
sa o
ei-
kala
labiau
p ieinamg
ne
ik
kalbininkams,
be
i
Siaip
didesniam
skai y ojy
bu iui,
zmonéms,
ku ie
ben
kiek
domisi
sa o
gim aja
kalba.
Kons an ino
Ka ulio
eikalas
y a
pi mas
la iy
kalbos
e imologinis
zody-
187
nas,
ku is
daugeliu
a ejy
y a
jdomus
bei
naudingas
i
lie u iy
kalbos
y i-
né ojams.
Juk
jis
apibend ina
daugelio
de’im meziy
la iy
kalbos
leksikos
y inéjimus,
ne
i
sio
Zodyno
ukumai
a
klaidos
bus
aks inas
olesniems
y inéjimams.
Algi das
Sabaliauskas
LATVIY
KALBOTYROS
VEIKALAI
AUSTRALIJOJE
Fennell
T.
G.
The
Fi s
La ian
G amma
J.
G.
Rehehusen’s
»Manuduc io
ad
linguam
le onicam...”.
A
ac-simile
Tex
wi h
anno-
a ed
ansla ion
and
commen a y.
La ian
Te ia y
Commi ee.
Melbou ne
1982.
—
369
p.
Se en een h
Cen u y
La ian
G amma ical
F ag-
men s.
Tex ,
T ansla ion
and
Commen a y.
La ian
Te ia y
Commi ee.
Melbou ne
1982.
—
322
p.
Geo g
D eszell’s
Gan z
ku ze
Anlei ung
zu
Le ischen
Sp ache.
Tex ,
T ansla ion,
Commen a y,
Conco dance.
La ian
Te ia y
Commi ee.
Melbou ne
1984.
—
452
p.
Aus aly
kalbininkas
T e o as
G.
Fennellas,
aikys éje
bend audamas
su
la iy
emig an y
aikais,
ik iausiai
niekada
nepagal ojo,
jog
si
mokyklos
suolo
d augys é,
pi mosios
ak y ios
la iy
kalbos
pamokos
nulems
jo
kaip
biisimojo
mokslininko
ka je g.
Tu bu
galima
eig i,
jog
pe
isa
la iy
kal-
bo y os
is o ija
ne asime
né
ieno
ki os
Zalies
kalbininko,
ku is
bu y
iek
pasida ba es
la is ikos
ba uose,
kaip
T.
G.
Fennellas.
Pakanka
p isimin i
jo
d auge
su
La ijos
emig an u
Hen iku
Gelsenu
pa eng a
ijy
omy
la iy
kalbos
ado eli
”A
G amma
o
Mode n
La ian”
(Vol.
1—3,
The
Hague-
Pa is-New
Yo k,
1980.
1370
p.)',
daugybe
s aipsniy
la iy
kalbos
is o ijos
klausimais.
Ta iau
ypaé
daug
la iy
kalbo y ai
T.
G.
Fennellas
nusipelneé
publikuodamas
i
y inedamas
senuosius
la iy
kalbos
paminklus.
Su
imis
okiomis
publikacijomis
Cia
i
no é ysi
supazindin i.
Pi mojoje
knygoje
publikuojama
pi moji
1644
me ais
paskelb a
la iy
kal-
bos
g ama ika
—
Johano
Geo go
Rehehuseno
”Manuduc io
ad
linguam
le -
onicam”,
ku i,
ano
T.
G.
Fennello,
”nepaisan
isoke iopy
ukumy,
y a
labai
jdomi
mokslininkams,
besidomin iems
la iy
kalbos
g ama inés
eo ijos
geneze
i
e oliucija”.
Si
publikacija
y a
labai
s a bi,
nes
iki
Siol
y a
Zinomas
islikes
ik
ienas
o iginalo
egzemplio ius,
saugomas
Upsalos
uni e si e o
bib-
lio ekoje.
Tiesa,
1901
me ais
Augus as
BylenS einas
Sia
g ama ika
isleido.-
Ta iau
pa engé
jq
iS
a i inkamy
nuo asy
i ,
Zinoma,
negaléjo
is eng i
am
ik y
ukumy.
Sj
ka a
skelbiamas
aksimilinis
g ama ikos
eks as
g e a
su
anglisku
e imu.
Toliau
eina
labai
issamus
komen a ai,
isy
la isky
zodziy
egis as.
An as iniai
zodziai
jame
pa eikiami
daba ine
la iy
asyba
( a -
dazodziy
a dininky,
eiksmazodziy
bend a ies
o mos).
Jie
aip
pa
is e s i
i
angly
kalba,
su egis uo os
jy
o mos
(pa eikiama
o iginalo
asyba).
Toks
egis as
kada
no s
labai
p a e s
busimiesiems
is o inio
la iy
kalbos
zodyno
:
Plg.
Blinkena
A.
La iesu
g ama ika
ci au iegu
ska ijuma.
—
ZA
Vés is,
1982,
4.
P.
135-137;
Schmals ieg
W.R.
(Rec.)
—
Gene al
Linguis ics,
1982.
V.
22,
No.
2.
P.
139—142.
188
