LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVI
(1996)
LIETUVIY
KALBA:
TYREJAI
IR
TYRIMAI
IS
a chy y
F om
A chi es
Aus
A chi en
Ju gis
GERULIS
Leipcigas
DEL
PRUSY
ENCHIRIDIONO
VERTINIMO*
Zinoma
i
sup an ama,
kad
p usy
Enchi idiono
kalba
e inama
gana
ski ingai.
Juk
negalima
iksliai
ma ema iskai
j ody i,
kiek
io
eks o
p as a
kalba
pe eikia
o
laiko
Snekamaja
kalba,
a ba
kiek
jos
nesu a ky as
pa ida-
las
p iski iamas
Abelio
Willio
nesugebéjimui.
Leskienas,
B iickne is,
Be neke is,
Endzelynas
i
k .
g ieZ ai
sme ké
Willi.
Bezzenbe ge is,
T au mannas
i
galbu
an
Wijkas
laikosi
san ii esnés
pozici-
jos,
be
i8
esmes
abi
nuomonés
neé a
okios
ski ingos,
kaip
skai an
da bus
ig
p adziy
a odo.
Miné i
mokslininkai
u bu
pasi asy y
ai,
ka
Bezzenbe ge is
KZ**
41,67
sako:
”Kad...
nebidiau
ne eisingai
sup as as,
no iu
galu inai
pa-
aiskin i:
a8
aip
pa
manau,
kad
jo
p usy
kalba
y a
k aupi,
o
e imas
daznai
labai
ne upes ingas.
Man
gi
s a bu
eisingai
pa eik i
p iekais a
apie
ji
i
jo
kalba.”
Kaip
saky a,
negalima
susi a i
ik
dél
p iekais o
laipsnio.
Ki aip
mano
Edua das
He mannas.
Sa o
s aipsnyje
KZ
47,
147
. .
jis
pa eiskia,
kad
Abelis
Willis
y a
ge as
p iisy
kalbos
zino as,
ku is
sa o
da ba
a liko
saziningai
i
a kingai.
Ki ais
Zodiiais
a ian ,
ai
u bi
eiskia,
kad
Willis
sa o
uzduo j
a liko
iek
ge ai
a
blogai
kaip
i
jo
amzininkai
Maz ydas
a
Vilen as;
is
ik yjy
ne
ge iau,
nes,
a’
manau,
Maz ydo
e imai
ie omis
y a
mazy
madiausiai
p as i
i
be
o iginalo
iesiog
nesup an ami.
Juk
kaip
galima
iena
ienin elj
pasakyma
a ba
ienin ele
o ma,
ku ia
He mannas
laiko
eisinga,
.y.
apie
1560
m.
Pabéziy
(Pobe hen)
apylinkése
isy
a o-
a,
i ody i
esan
klaidinga?
Tai
leng ai
galima
a lik i,
pa yzdziui,
1586
m.
la iy
ka ekizme,
emian is
gy aja
kalba.
Ne
jei
a
ie a
man
bu y
zinoma,
is
iek,
manyCiau,
bi y
ne ikslinga
skai¢iuo i
i
daugiau
a
maziau
j ikina-
mai
pag is i,
kas,
mano
manymu,
Enchi idione
y a
nep usiska,
aigi
a si ade
del
Willio
kal és.
Apsi ibosiu
éia
keliomis
esminémis
a ba
g ynai
is o iné-
mis
pas abomis,
su ink omis
i8
Sal iniy,
ku ie
iS
dalies
y a
ne
aip
leng ai
sup an ami.
Pa i
e ima
paliesiu
ik
p o a piais.
*
Ve s a
is:
Geo
g
Ge ullis,
Zu
Beu eilung
des
al p eussischen
ee
—
S ei be g-Fes gabe,
Leipzig:
Ma ke
u.
Pe e s
Ve lag,
1924,
—104.
:
Sio
LKK
omo
suda y ojai
nuosi dziai
dékoja
p o eso iui
Ikuo
Mu a ai
(Tokijas),
pado anojusiam
mine ajg
knyga.
.
;
_
.**
KZ
=
Zei sch i
ii
e gleichende
Sp ach o schung
au
dem
Gebie e
de
indoge manischen
Sp achen.
Beg .
on
A.
K
uh
n.
Be lin,
1952
. .
—
Red.
199
Nag inéjan
Enchi idiono
p anaSumus
a
ukumus
galy
gale
juk y a
s a -_
bis
du
klausimai:
1.
a
Willis
ge ai
mokejo
p usy
kalba?;
2.
jei
jis
ja
mokejo,
ai
a
maisy a
eks o
kalba
y a
ikslus
1560
m.
p usy
kalbos
aizdas,
a
del”
Willio
kaip
e éjo
nesugebejimo?
‘
Kaip
Zinoma,
Abelis
Willis
bu o
Sembos
(Samland)
Pabééiy,
ne oli
nuo:
»Sudu iy
kampo”
(Sudauische
Winkel),
pas o ius.
Pi ma
ka a
jis
en
mi-
nimas
1554
m.,
a¢iau
ik iausiai
oje
ie oje
di bo
jau
anksZiau,
nes
jo
pi m=
akas
Michaelis
Willis
paliko
Pabeécius
1540
m.,
D. H.
A nold ,
Ku zge aB e-
Nach ich en
on
allen
sei
de
Re o ma ion...
in
Os p euSen
ges andenen
-
P edige n,
1777,
p.29
(Samland).
Ta
aplinkybe,
jog
abu
u i
a
pacia
pa-_
a de,
i ,
be
o,
1527
m.
kazkokiam
Ma hijui
Williui
bu o
paski as
Kulmo”
eise
maliinas
Pabéciuose
(Al p eu8.
Mona ssch i
11,
536),
leidzia
many-—
i,
kad
Abelis
Willis
bu o
kilgs
is
ie ines
okieciy
Seimos
i ,
kadangi
jam>
bu o
pa iké as
Enchi idiono
e imas,
u bi
bu o
zinoma
ji
mokejus
sne~
kamaja
p iisy
kalba.
AS
uojau
pa eiksiu
i
ai
pa i inan¢ius
dokumen us,
Be
kaip
Abelis
Willis
mokejo
p iisy
kalba?
Cia
daZnai
minimas
Abelio
Wil-”
lio
Funkui
agy as
lai8kas,
ku iame
jis
skundziasi,
kad
i5
jo
a im as
e ejas-
(Neue
P eu8.
P o .-Bla e ,
ande e
Folge
VII,
396
.),
kiek ienam
objek y-
iai
sp endzianciam
sukel y
a
pacia
min i
kaip
Leskieno,
Die
Declina ion
im
Sla .-Li .u.Ge m.,
p.
60.,
pas aba:
"Siam
eks ui
u bi
ne eikia
jokiy
komen a y:
pas o ius
isiskai
nemokéjo
p iisy
kalbos
a ba
ja
mokéjo
labai
blogai”.
Nes
kas
sekmadieniais
laiko
e éja
(Siokiadieniais
Siam
Zmogui
ei-
kéjo
di b i
sa o
nuosa a
a ba
jo
d a ininko
Zeme),
as,
Zinoma,
pa s
nesugeba
p usiskai
saky i
pamoksly
i
. .
Taciau
man
nesup an ama,
kad
He mannas,
aip
pa
Bezzenbe ge is
i
T au mannas
nesipik ina
e éjo
bu imu!
Juk
laiskas
Siuo
a eju
y a
be e is,
palyginus
su
uo,
ko
abi
puses
nepas ebejo.
Ig
miné o
A nold o
da bo,
op.
ci .,
p.
30,
paaiskéja,
kad
Pabéciy
pa apija
dél
sa o
dydiio
be
pas o iaus
ku j
laika
u éjo
da
iena
”diakona”
(pagal-
binj
d asininka),
o
po
an as és
”Diaconi”
A nold as
pa eigkia:
”I8
p adziy
jie
u éjo
e eja”.
Mes
ik ai
Zinome,
kad
Paulius
Sunde is,
Abelio
Willio
diakonas,
kai
jis
1558
m.
a yko
j
S .
Lo enza
pas o iau i,
sa o
a nybines
pa eigas
a likinéjo
su
e éju
(A nold
op.
ci .,
p.
27,
28),
0
i§
1569
m.
i
zi acijos
ak y
(Os p eu8.
Folian
1277,
Ka aliauciaus
als ybinis
a chy as)
ma y i,
kad
Pabééiuose
uo
me u
nebu o
jokio
e ejo
(p.
68)!.
Tik
uo
a e-
1
K.N.
Véliau
Os p eu8.
Folian
1271,
p.
187",
po
1543
(a
1541?)m.
aS
aq
dau
Sia
pas aba:
”P
o
be
hen.
In e
Pa ochum
e
Moli o em
Meis e
Ma s
Bubisch
ode
Will
jae
domini
Michaelis
a e
es )
disco dia
Vigui
aliquamdiu...
Vul
enim
Moli o
domini
Michaelis
ilium
habe e
pa ochum
Pobe hensis
Ecclesiae:
Accusaba
pa ochum
Quod...
I em
das
E
Nich
du ch
Einen
Tolcken
p edige ”.
/”
Pabééiai.
Pas o ius
i
malinininkas
Ma as
Bibischas
a ba
Willis
(jis
y a
pone
Michaelio
b olis)
gana
ilgai
nesu a e...
Ma
malunininkas
no i,
kad
pono
Michaelio
sunus
bu y
Pabeciy
baznyéios
pas o iumi.
Kal ino
pas o iy,
kad...
Taip
pa
jis
e ejo
sako
pamokslus’”
.
}
A
Abelis
Willis
sake
pamokslus
pe
p as a
p usy
kalba?
Vis
dél o
bu o
laikoma
ga be
apsiei i
be
e ejo.
Tai
aiskiai
pab ezia
yskup
1s
op.
ci .,
p.
189”
izi acijos
me u
Heiligenk eu ze
("Sudu iy
kampe”):
”S.
C ux
Pa ochus
es
diligens
in
O icio.
Exac e
Noui
P u enice.
Nec
ege
In e p e e
Ode
eines
Tolcken”.
/?S.
C
ux.
Pas o ius
iipes ingai
a lieka
pa eigas.
Ge ai
nolaa
p usiskai.
Jam
ne eikia
e éjo.”/
Be
o,
kadangi
Sis
klebonas
1543
(1541?)
m.
pa auke
izi a o iaus
démesj
p usy
kalbos
mokejimu,
jis
p isidéjo
p ie
1545
m.
p isy
Ka ekizmo
e imo.
Tai
bu o
u bii
Caspa as
Sande s,
ku is,
ano
A nold o,
op.
ci .,
p.
6,
bu o
pi mas
d asininkas
Heiligenk eu ze
zinoma
pa a de.
Jis
mi e
/
!
4
200
ie
ju
galejo
bi i
p iim as
j
da ba
e ejas,
jeigu
Abelio
Wllio
ipédinis
nemokée y
p usiskai
(p.43’)*.
Tai,
kad
jam
padéjo
kadaise
bu es
e éjas,
”ku is
u bu
ge iau
uZ
ki us
mokejo
sia
kalba”,
” e ima
aisé”,
del
eks o
sunkumo
apie
kalbos
mokejimo
ukuma
neleidzia
da y i
jokiy
is ady.
Taip
pa
He manno
p iekais as
KZ
47,
149
eiskia,
kad
he cogas
Alb ech as
u éjo
juk
daugiau
p usiskai
kalbanéiy
d asininky,
i
jam
ne eikéje
i8si ink i
kazka,
”ku is
nesky-
é
ne
p usy
kalbos
linksniy
i
skai¢iy”.
Ve éjo
pa inkimu
upinosi
gi
d a o
pamokslininkas
Funkas,
j
ji,
sa o
”k ikS o
é a”,
k eipiasi
i
Willis.
Funkas
bu o
igijes
didZiausia
he cogo
palankuma,
aéiau
su
bajo ija
i
be eik
su
i-
sa
d asininkija
gy eno
didZziausioje
nesan aikoje.
Tik
nedaugelis
d asininky
bu o
osiand is ai
i
uo
paciu
Funko
pa ijos
na iai.
Semboje
jy
bu o
ik
ys,
a p
ku iy
i
Abelis
Willis
(Ch.
Ha knoch,
P eu8.
Ki chen-His o ia
1686,
p.
366).
Willis
sa o
Enchi idione
panaudojo
i
1558
m.
agenda,
ku ia
daugelis
a me é
kaip
osiand is ing®.
Kai
Funka
jo
p ieSai
nu e é
i
1566
m.
ne
j ykde
mi ies
bausme,
Willis
bu o
ig is as
j
kaléjima
(A nold
op.
ci .,
p.
29).
Esan
ana iskai
neapykan ai,
ais
me ais
issky usiai
osiand is us
i
neosiand is us,
negaléjo
bu i,
kad
Funkas
bu y
da es
uzduo j
ienam
is
sa o
p iesy,
o
ne
bend amin¢iui,
isai
nepaisan
o,
kad
ki as
galbu
bi y
a sisakes
im i
pag indu
1558
m.
agenda,
ku ia
Funkas
i
he cogas
Alb ech as
s enge-
si
p as um i.
Apie
Siuos
bjau ius
eligijy
gin ¢us
plg.
C.
A.
Hase,
He zog
Alb ech
on
P eu en
und
sein
Ho p edige ,
p.
205
. .
Tik
emdamiesi
iesioginiais
j odymais
mes
u ime
pabandy i
a saky i
j
klausima,
ge ai
a
ik
blogai
Willis
mokéjo
p uisy
kalba,
o
ai
kol
kas
ne-
jmanoma.
Daba
nus a y a
ik
ai,
kad
Willis
p usigkas
pamaldas
a likinéjo
pa s.
Taigi
ienin elis
k i e ijus
is
dél o y a
kalba.
Zinoma,
ji
y a
nepap as ai
supainio a.
Linksniai,
galiinés,
skai¢iai
kei¢iasi
be eik
be
kaip.
Kas,
kaip
a8,
y a
uzauges
d ikalbiame
k aS e,
ge ai
p isimins
ne
iena
okieciy
pas o iy,
ku is
panagia
lie u iy
puodziy
kalba
sekmadieniais
sako
pamokslus.
Pa apija
nedaug
o
apaliojimo
p asmés
sup an a.
(Tebus
a leis as
s ip us
pasakymas,
be
jis,
deja,
ka ais
inka).
A
bazny¢ios
lanky ojai
p iisai
labiau
sup a o
u ini?
Mano
kalbos
jausmas,
ku is
y a,
Zinoma,
isigkai
subjek y us,
kuzda
man,
kad
jie,
ypaé
is
Sio
Enchi idiono,
da
maziau
galéjo
sup as i..
Be
abejo,
He mannas
aip
pa
i ai
y a
jsi ikines
p iesingai.
Ve imas
jam,
nek eipian
démesio
{
smulkmenas,
y a
pa ykes
i
uo
laiku
bu es
ik ai
p usiskas.
Kad
ai
a ody y
j ikinamai,
jis
pa eikia
apie
o
laiko
p isy
kal-
ba
i ai iy
i inimy,
ku ie
i$
dalies
jau
i
ki y
bu o
iskel i,
be
ne
aip
be
ap ibojimo.
Remdamiesi
daba iniais
da bais,
pa ik inkime,
kiek
jis
y a
eisus!
Kol
kas
ne
ik
He mannas,
be
mes
isi
sakome,
kad
apie
1560
m.
p isy
kalba
bu o
mi s an i
a ba
be eik
mi s an i
kalba.
Tai
y a
eisinga
ik
laiko
1575
m.
IS
Siame
ome
iS a dy y
Sembos
bazny¢iy
1569
m.
ik
ienai,
Judi y
p ie
Ka aliauciaus,
ne eikéjo
e éjo.
Ruda oje
(Rudau),
Pabééiuose,
S .
Lo enze,
jeigu
pas o ius
nemoké y
p usiskai,
oks
e éjas
u ejo
bi i;
adinasi,
uome iniai
pas-
o iai
mokéjo
p usiskai.
Va giuose
(Wa gen),
Ziokuose
(Schaken),
Paus ininkuose
(Pos nicken)
i
Kaimiuose
(Caymen)
e éjams
bu o
mokamos
algos.
:
3
A
sl
Ph
XXXIX,
66
a5
miniu
”
Osiande io
inspi uo a”
agenda,
aziau
nepas e-
biu,
kad
Osiande is
jau
1552
m.
bu o
mi es.
201
a z ilgiu,
be
ne
isai
aip,
kaip
mes
ai
jsi aizduojame.
I&
ik yjy
negali
bi i
abejoniy,
kad
apie
1700
m.
p iisy
kalba,
apsk i ai
a ian ,
bu o
mi usi
(ple,
~
T au mann,
Al p eu8.
Sp achdenkmale
VII
.).
Taéiau
i
po
1700
m.
ji
galejo
gy uo i
ku ioje
no s
nuoSalioje
ie oje
da
kelis
de3im mecéius
kaip
na-
my
kalba,
kaip
Siandien
Ku giy
Ne ijos
ienoje
ki oje
ku Siy
(la iy)
Seimoje,
—
ku
la iskai
kalbama
ik
namuose,
Siaip
lie u iskai,
a ba
mu a is
mu andis
_
kai
ku iuose
bu usios
Vilniaus
gube nijos
subal a uséjusiuose
lie u iskuose
—
kaimuose.
Tokiy
kaibos
liekany
amZininkai
daznai
nepas ebi.
a
P iisy
kalba
uzgeso
u bu
labai
g ei ai,
nes
apie
1625
m.
ji
palygin i
|
da
papli usi,
aigi
ji
galu inai
isnyks a
po
75
me y!
Iki
Siol
bu o
pasi iki-
|
ma,
1625
m.
Do ydo
Psal e o
p a a més
Zodiiais,
kad
ada
ik
ie omis
palei
|
Sembos
paju i
kalbé a
p isiskai:
*senoji
p isy
kalba,
ku ia
da
P isijoje,
|
Fischhausene,
Ziokuose
i
Labgu os
(Labiau)
paji yje
bei
p ie
Ku siy
ma iy
|
kai
ku ie
Zmonés
a oja”.
Taéiau
ponas
d .
K ollmannas
i8
Ka aliaudiaus
_
ado
kunigaikScio
Dohna
namy
a chy e
mazdaug
1620
m.
uZ aga,
ku iame
p asy
bu gg a as
Ch is ophas
Dohna
(gimes
1583
m.)
pazZymi:
jo
aikys éje
—
namy
seimininkés,
kad
galé y
susikalbe i
su
samdiniais,
u éjo
moké i
is
—
kalbas:
okieziy,
lenky
i
p iisy.
Jo
dedé,
bu gg a as
Fabianas
Dohna,
jam
_
pasakojes,
kai
Melchio as,
ba onas
ig
Réde no
(plg.
Allgem.
Deu sche
Bio-
—
g aphie
29,
23),
1581
m.
Mo onge (Moh ungen)
aplanké
Dohnas,
jj
nus ebi-
¥
no
p usy
kalba.
Kadangi
jis
labai
g ei ai
ismokda o
kalby,
éliau
jis
jaunojo
—
g a o
mo inai
pa asé
p usigkai
kelis
laiskus.
Taigi
1581
m.
ne
p iisy
kalbos
—
plo o
aka uose,
Pamedéje
(Pomesanien),
p iisy
kalba
da
gy a o,
i
jei
g a o
aikys éje,
mazZdaug
apie
1590
m.,
p usy
samdiniai
da
nebu o
d ikalbiai,
ai
apie
1620
m.
p iisai
no s
i
Salia
okieciy
kalbos
aip
pa
a ojo
sa o
senaja
_
kalba.
Tai
pa i ina
i
A nold as
op.
ci .,
p.
28,
pa eikSdamas,
kad
S .
Lo-,
enze,
iesiausiu
keliu
esan¢iame
uz
7
km
nuo
Pabeciy,
iki
1602
m.
pamokslai
u éjo
bu i
sakomi
su
e éju.
Taigi
Sembos
p isai
ik
po
1600
m.,
apsk i ai
—
paemus,
bu o
d ikalbiai,
ku iems
pamaldy
me u
ne eikéjo
e éjo.
Ne u é-
<
y
musy
suklaidin i
o
laiko
p isisky
kaimy
gy en ojy
pa a deés
( izi acijos
egis uose).
Be eik
isos
jos
y a
k ikSéioniskos
i
okiskos,
uo
a pu
1404
—
m.
Sembos
ikiy
i
zemés
sklypy
knygos
bei
élesni
ak ai
pa asy i
daugiausia
iq
p usiskai.
Tai
Sembos
yskupo
Michaelo
g ieZ ai
igy endin o
jsako
(1425
m.)
—
pasekme
(H.
F.
Jacobson,
Geschich e
de
Quellen
des
Ki chen ech s
I,
1,
p.
_
127,
p iede):
”u
pue os
suos
pe
co um
plebanos
bap isa os
nec
in
lumi-
©
nibus
nec
alias
ebap isen
au
alia
nomina
imponan
quam
eis
in
bap ismo
_
sun
imposi a”.
/”kad
sa o
aiky,
ju
klebony
k ik3 y y,
nei
upése,
nei
ki o-
se
ie ose
nepe k iks y y,
a ba
neduo y
ki y
a dy,
kokie
jiems
k ik3 yjimo
—
me u
bu o
duo i”./
Vis
dél o
jau
Willio
laikais
galima
kalbé i
apie
mi s andia
p isy
kalba
aip
pa
pag is ai,
kaip
mazdaug
apie
Siandienine
lie u iy
kalba
Ry y
P u-
‘
sijoje,
ij
pie us
nuo
Nemuno.
Be
ka
He mannas
i
ki i
sup an a,
sakydami
q
*mi s an i”,
o
negalima
p ipazin i,
kol
nebus
pa eik i
j odymai.
4
Zinoma,
Siame
kalbos
pe iode
isa
ai
galejo
bi i,
ka
Siaip
nepik as
skai-
y ojas
laiko
didZiausiomis
e éjo
klaidomis.
P z.,
”Todél
mes
p i alome
bijo i
jo
pykéio”
Abelio
Willio
p usiskame
e ime
skamba
aip:
”S esse
pag-
gan
u imai
mes
no mas
bidiwi
pe
ennéison
ne ien
(T au mann
op.
ci .
4
Tebiinie
dia
da
ka a
padéko a
uz
malony
p anesima.
202
29,11).
Lo yniskai
bu y
aip...
debemus
nos
ime e
pe
eo um
i acundiam.
A ba
”Seimininkams
i
Seimininkéms”
S eimans
(dgs.
naud.)
Bu a
Rikians
(dgs.
gal.)
bhe
Bu as
waispa in
( ns.
gal.).
Ypaé
j ai uoja
i a dzio
s as
*ku is”
mo .
giminés
ns.
kilm.
Willio
e ime
jis
gali
u é i
Sias
o mas:
s eises,
s esses,
s e se ,
s eisei,
s eise,
s essei,
s esse,
s éison,
s éisan,
s eison.
Ku
gy ojoje
kalboje
aip
buna!?
Ta
pa i
padé is
juk
u e y
pasika o-
i
P iisy
Lie u os
pie inéje
dalyje
i
siandien,
be en
lie u iy
kalba
mi s a
isai
ki aip:
po
1750
m.
Donelai is
nuos abia
lie u iy
kalba
a3o
sa o
gies-
mes
Tolminkiemyje,
ku
apie
1850
m.
he u iy
kalbos
jau né a.
Abelis
Willis
e cia
1550—1561
m.,
aigi
aip
pa
mazdaug
p ieS
100
me y
iki
kalbos
isny-
kimo.
[
pie us
nuo
Nemuno
is.galima
as i
kaimy,
ku
seneliai
da
sklandZiai
lie u iSkai
kalba,
sa aime
aisku,
nepainiodami
o my
kaip
Willis,
be
zody-
ne
a odami
daug
ge manizmy,
ne
kasdieniniuose
posakiuose.
Jy
aikai
da
sup an a
gim aja
kalba,
kai
ku ie
aip
pa
ja
lais ai
kalba,
a¢iau
labai
neno ial.
Aniikai
moka
ik
okie¢iy
kalba.
He mannas
sako,
kad
apie
1560
m.
p usy
kalba
bu o
maisy a
kalba.
Be
okieciy
kalbos
ja
eiké
da
lenky,
lie u iy,
la iy
i
sudu iy
kalbos.
Vis
del o
Semboje
nebii a
lenky”
bei
lie u iy
kalby
i akos;
pas a oji
niekada
pe
Dei-
mena
(Deime)
j
aka us
nep asisk e bé,
igsky us
kelias
poli iniy
pabégéliy
a
kaliniy
i8
DidZiosios
Lie u os
Kunigaiks ys és
gy en ie es.
O
ku giai
(jau
su-
la éje?)
gy eno
apie
1550
m.
Semboje,
ypaé
paji yje,
aciau
ik
Vagi,
Non
diu
Uno
in
loco
Manen es
/Klajokliai,
neilgai
ienoje
ie oje
pasiliekan ieji/
(Bezzenbe ge ,
Ku .
Neh ung,
p.
264/104/).
Siaip
a
aip,
Willio
p usy
kalboje
a8
negaliu
as i
nei
lie u iy,
nei
la iy
kalbos,
o
polonizmai
y a
seni.
Lik y
ik
s idu iai.
Be eik
300
me y
jie
gy eno
ne oli-Pabéciy
i
ne
Pabédiy
pa apijoje
galima
bu o
jy
as i
(plg.
oliau).
Be
paklausykime,
ka
1535
m.
apie
juos
aso
bu es
Leipcigo
Thomo
mokyklos
ek o ius
i
uome inis
Ka aliauéiaus
pas o ius®:
P u enis
e
populus
e
egio
Sudawen
oca u ,
...
habe que
sup a
XXXII
icos...
/P iisais
y a
adinama
i
sudu iy
au a,
i
k aS as...
i
jie
u i
daugiau
kaip
32
kaimus.../
(A.
Au i abe ,
Succini
his o-
ia
/Gin a o
is o ija/
Konigsbe g
1551
2
sky iuje
nu odo
ik
20)
Sun
au em
indigenae,
quo um
pauci
admodum
ge manicam
linguam
no e e,
sed
suam
quandam
linguam
haben
-ba ba am,
qua
e iam
eliquum
e e
P u eno um
ulgus
u i u .
Pe inaci e
sempe
s udui
haec
gens
maio um
suo um
- es i um,
i us
e
cul us
se a e,
nec
iunxe un
cum
ini imis
P u enis
ma imonia...
Haec,
inquam,
e
alia
id
genus
mul a
pe i-
naci e
se a e un
illi,
donec
cum
icinis
P u enis
andem
ab
annis
igin i,
’
ins an ibus
p ae ec is,
coniugia
con ahe e
coac i
sun .
Hinc
e iam
ac um
es ,
u
ab
an iquis
i ibus
suis
paula im
ecesse in :
aeg e
amen
adhuc
a
p isca
sua
idolola ia
e
a i is
supe si ionibus
abs inen ,
neque
ex
animo
el
papae
p ius
pa ue un ,
u
nunc
e angelio
assen iun u
ple ique
eo um,
sed
e e es
suo um
cul us
aci is
su agiis
p oba e
non
desinun .
/Y a
ie os
=
Kai
P ae o ius
Ac a Bo ussica
II,
82
aSo,
kad
p usy
kalba
Semboje
del
”Si-
lezi
Jos
i
Lenkijos
y ininky
apo
con usum
Chaos”,
ai
Bezzenbe ge is
Sig
pas aba
pee ees
aiko
uos o: ygiams
(Ku .
Neh ung
266(106)).
Pacioje
Semboje
”
y inin-
cams
”nebu o
ie os.
Leidinyje
Fes sch i
A.
Bezzenbe ge ,
p.
44
. .,
Sig
pas aba
a8,
deja,
pe
neapsiziu éjima
p aleidau.
203
gy en oja,
ku iy
ik
nedaugelis
mokéjo
okis—
kai,
be
kalba
kazkokia
sa o
ba ba iska
kal»
ba,
ku ia
a oja
be eik
i
isi
ki i
p isai.
Sim
gen is
isada
a kakliai
s engési
iSlaiky i
sa o
p o é iy
apsi engima,
eliginius
—
pap oéius
i
gy enimo
biida,
nesi uoké
su
kaimynais
p isais...
Teigiu,
kad
ai
~
i
daug
ki y
dalyky
i
giminé
a kakliai
issaugojo,
kol
pagaliau
nuo
d ideSim-
~
ies
me y
bu o
p i e s i
uok is
su
kaimynais
p usais,
jsikiSan
p e ek ams,
Taip
a si iko,
kad
nuo
senyjy
sa o
pap ociy
pamazu
nu olo,
a¢iau
iki
Siol
—
sunkiai
nuo
senosios
pagonys és
i
senyjy
p ie a y
susilaiko.
Daugelis
jy
nei
ankséiau
no iai
pakluso
popiediui,
nei
daba
nuosi dZiai
p i a ia
e angelijai,
—
be
slap a
sa o
senyjy
eliginiy
pap ogiy
nesiliauja
laiky is”./
(P.
Tschacke ,
U kundenbuch
zu
Re o ma ionsgeschich e
des
He zog hums
P eussen
II,
335_
.).
Taigi
p ie’
10
me y
iki
I
i
II
p usy
ka ekizmo
isspausdinimo
ik
nedau-
gelis
sidu iy
moka
okiskai.
Jie
apsk i ai
y a
aip
uZsida e,
kad
aldziai
©
eikéjo
juos
p ie a a
ap esdin i
ne
su
p iisais,
apie
ai
aSoma
Ti
II
ka-
©
ekizmo
p a a méje:
Be
siidu iai,
no s
jy
kalba
Siek
iek
p as esneé,
—
juk
sup an a
Sig
p iisy
kalba,
kokia
iSspausdin as
ka ekizmas,
aip
pa
u bi
a oja
i
sup an a
isus
ZodZius.
4
I
C.
Hennenbe ge is
(E cle ung
de
P eiissischen
g ésse n
Land a el
”
1595,
p.
445)
pasakoja
mums,
kai
gin a ininkas
Joh.
Fuchsas
({
1567)
Me -
eno
Wind miille io
(1564
m.
bu o
Knypa os
(Kneipho )
mies o
a ybos
na ys)
ga bei
liepé
pak ies i
10
siidu ai iy
Sokejy,
nei
iena
i8
jy
nemokejo”
okiskai.
4
I8
Siy
abiejy
uz a3y
mes
suzinome
du
dalykus.
Pi miausia,
kad
sudu iy
-
kalba
negaléjo
sugadin i
p isy
kalbos.
Ji
pa i
bu o
ik
p usy
kalbos
a me.
A
ai
liegia
i
pona
pas o iy
Heiligenk eu ze,
sidu iy
idu yje
(Os p euss.
Fol.
1271,
p.
189”):
.”Exac e
Noui
P u enice.
Nec
ege
In e p e e”
Ode
eines
Tolcken”.
/
”Puikiai
mokéjo
p isisSkai.
Ne eikia
e e
jo”./
Po
o:
ben
sidu iy
kalba
jokiu
budu
negaléjo
bi i
ge manizuo a.
Tam
|
p ies a auja
Sios
abi
Zinios.
Be
Pabéciai
ibojosi
su
Sidu a,
i
ne
pa ioje
Pabééiy
pa apijoje
gy eno
sudu iai.
Kai
1520m.
i
da
ka a
1531
m.
SeSi_
a
a8 uoni
Pabédiy
pa apijos
p isy
kaimai
su engé
pagoniska
aukos
S en e”
(Lucas
Da id,
P eu .
Ch onik
ed.
E.
Hennig
I,
117
. .;
C.
Hennenbe ge
op.
ci .,
p.
353),
ienas
sudu is
su aidino
d asininka,
ku iam
uz
ai
isus”
1531
me us
Pabé iy
baznyéioje
eikéjo
ieSai
a gailau i
(Os p eu8.
Folian
B
186,
ol.
284”).
Pak ies as
Laigyéiy
(Legi en)
pas o ius
u éjo
g iausmingal
iba i
nusidéjélius.
Pamokslas,
zinoma,
u éjo
bu i
sakomas
p usiskai.
:
Esan
okioms
aplinkybéms,
a gi
ike ina,
kad
po
30
me y
y
pa iy
Zmo-
niy
kalba
aip
sumenkéjo,
kad
He mannas
jq
apibudina
kaip
maisy a
kalba?
Kiek
ji
bu o
ge manizuo a,
o
ai
zodyne
u bi
bu o
nemazai
pada y a,
ji
galéjo
bi i
pa eik a
ik
okieciy
Zemai iy
kalbos.
Be
Enchi idione
y au-
‘.
ja
Liu e io
okie iy
kalba!
Sio
e imo
mislé
imenama
sa aime,
jeigu
mes
su inkame
su
uo, ka
kiek ienas
objek y us
Sio
eks o
skai y ojas
pinmiou
aay
7
Taip
pa
Gi ma os
(Ge mau)
pa apijoje,
aigi
ne
”S du iy
kampe”
da
1546_
m.
uz
daly a img
okioje
aukoje
bu o
nubaus a
mazdaug
40
p isy
(P euB.
Ch onik.
des
Joh.
F eybe g
ol.
113",
Ka aliauéiaus
mies o
biblio ekos
coals
ae is
1571
m.
Hip
a ejis
bu o
Teplia oje
(Tapiau)
(Toppen,
Neue
P eu8.
P o .
Bl.
/
1846/
’ .
3
1
204
jauéia:
e ejas
okiam
da bui
pe
mazZai
mokéjo
p isiskai.
AS
mielai
no iu
p idu i,
kad
jis
galejo
sklandziai
kalbe is,
mazdaug
kaip
Bal ijos
okieciy
d a ininkas
sup an a
la iskai.
Be
o
nepakanka,
kad
galé y
g ama iskai
ei-
singai
kalbe i
a ba
as u
ka
no s
iSdés y i,
ypaé
kai
eks as
y a
oks
painus.
Cia
ne
ge as
e éjas
negaléjo
daug
padeé i,
nes
jis
nesup a o
sunkiy
ie y
p asmes.
Willis
a
jo
e ejas
ge ai
gi dejo
ik
in onacija.
Pabé iy
p isai
a é
u bu
labai
aiskiai.
Be
kaip
ai
sude in i
su
”i8k aipy a”
kalba?
Zinoma,
iems,
ku ie
Willio
e ima
u i
apibudin i
kaip
p as a,
ne
iskas
y a
klaidinga
i
nep isiska,
kas
nesu ampa
lie u iy
a
la iy
kalboje.
Be
o,
p usy
kalba
u i
pe
daug
ySkiy
ypa ybiy,
ku iy
né a
lie u iy
i
la iy
kal-
bose.
Juo
labiau
gaila,
kad
Willio
Enchi idionas
lieka
oks
daugia eik&mis;
juk
is
Willio
p as o
da bo
a gu
a
pa yks
pa enkinamai
ig ilden i,
kas
y a
g ynai
p usiska
ypa ybe,
besiski ian i
nuo
lie u iy
i
la iy
kalby,
a ba
kas
u i
bu i
p iski iama
ik ai
okieciy,
.
y.
okieciy
zemaiéiy
kalbos
j akai.
Ve é
Nijolé
Cepiené*
JURGIO
GERULIO
LAISKAS
JONUI
JABLONSKIUI
Lie u iy
li e a i os
i
au osakos
ins i u o
biblio ekoje
(F
52—199)
saugo-
mas
J.
Ge ulio
1922
m.
lapk iéio
29
d.
laigskas
J.
Jablonskiui.
Laigkas
jidomus
del
J.
Ge ulio
nuomonés
bend inés
lie u iy
kalbos,
a8 bos
klausimais
i
dél
jo
pa ies
kalbos.
Skelbiamo
laigko
kalba
i
<ky yba
ne aisy a
(pa aisy a
ik
po a
aiskiy
ko ek u os
klaideliy).
A.
Sabaliauskas
29.
XJ.
22
Labai
ge biamas
Tams a,
si dingai
dekui
uz
p isiun ima
”Lie u iy
kalbos
g ama ikos”.
A
nebu y
ge ai
Tams os
knygas
i
kelias
ki as
kaip
Bigos
”Kalba
i
Seno e”
i
. .,
i
Vokie ijoje
pa duo i?
S y u ys
bei
Leidimo
Komisija
galé y
pas
Vin e j
Heidelbe ge
okioms
knygoms
”komisiona”
j aisy i.
NeuZ enka
ge as
knygas
asy i,
eikia
i
p opagandos!
Rods
ne
del
au o y
ga bes
be
dél
Lie u os
ai
eikes
da y i.
S ie as
u
pa i i,
jog
Lie u oje
gana
im o
da bo
andama,
ik ai
jo
nezinojo.
Tokie
dile an ai
kaip
ans
Basana icius
mums
géda
da o!
(Zinau
jog
B.
uz
Lie u a
i éiau
di bo
neng
Sim a
ki y,
be
pasaulé
jo
as us
apie
Th akus
skai o
i
juokiasi
i8
okio
”Li auische
Sp ach o sche ”.)
Del
asybos
a8
Bigai,
kaip
jisai
mano
namuose
ieséjo,
aS iai
p isakiau,
su
Tams a
susidéjus
umpa
asybos
ado elj
isleis i.
Mano
nuomoné
okia:
a-
Sybos
ado élis
i
ne obulas
daug
ge esnis
uz
oki,
ku s
ods
be
nuo a ies!
*
Ci a as
iS
lo yny
kalbos
e é
Kazys
Eigminas.
205
