LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVI
(1996)
LIETUVIYU
KALBA:
TYREJAIIR
TYRIMAI
Aleksand as
VANAGAS
KAIMO
VARDAS
STABAUNYCIUS
Kauno
ajone
Bab y
apylinkéje
y a
kaimas,
ku is
o icialiai
adinamas
S abaungéius.
Daba iné
no miné
ly is
ik iausiai
né a
sena
—
okia
ji
bu o
ekomenduo a
1974
i
1976
m.
(1:90;
2:287).
Si
ekomendacija
sa o
uoz u
pa em a
uo,
kad
ke i ojo
desim meéio
pabaigoje
suda y oje
Kauno
apsk i-
ies
Bab y
alséiaus
ie o a dziy
byloje
ji
okia
i
bu o
l asy a:
S abaungéius.
Is
ku
bu o
im a
pas a oji,
neaisku,
nes
abécélinéje
ie o a dziy,
su ink y
i8
gy osios
kalbos,
ka o ekoje
okios
ly ies
né a
(3).
P ieg’ka inéje
ie o a -
dziy
no minio
bei
a kymo
p o okoly
knygoje
jos
aip
pa
neap ik a
(4:107;
5:100).
Vie o a dziy
anke oje
1935
m.
ug asy a
S abaunyéios
kaimas,
”
Lie-
u os
apgy en os
ie os”
pa eikia
kilmininkine
ly i
S abaunyéios
km.
(6:61).
Pi masis
o icialus
poka inis
sy enamyjy
ie y
sa asas
eikia
a
pa i
—
S abau-
nyéios
km.
(7:935).
B.
K iklys
ago
S abaunyéios
kaimas,
S abaunyéios
kalno
(7:352—353).
I8
gy osios
kalbos
da
1960
m.
uz asy a
ly is
S abauniyéios
kdlnas
(3).
Is o ijos
dokumen y
duomenys
palygin i
ély i:
S abownica
1784
m.
(9),
S abownica
1854
m.
(10:161),
”
S abownica
osada
nad
Niewiaza...
0
2
w.
po-
wyzej
Bob ,
p zys an
na
Niewiazy”
1890
m.
(11:170),
Cmaboenuya
1892
m.
(12:33),
S abaunica
(siehe
S abownica)
1918
m.
(9).
Tad
bu y
pama o
ma-
ny i,
jog
pi miné
ly is
g eigiausiai
bu o
mo e igkosios
giminés
—
S abaunyéia
a
pan.
Vie o a dzio
kilme
bandé
aiskin i
B.
K iklys.
Jis
agé:
”2,5
km.
j
pie-
us
nuo
Bab y,
kai iajame
Ne ézio
k an e,
iSsis a es
S abaunyéios
kaimas.
Jo
a das
kiles
ne
nuo
Zodizio
*s abas”,
be
nuo
p ieplaukos,
s abau i
eiskia
s abdy i
lai us.
Seniau
¢ia
bu o
uos as,
ku iuo
naudoda osi
i
Nemuno
bai-
dokai”
(8:353).
Tai
ienin elé
man
zinoma
gio
a do
kilmés
hipo ezé.
Ji
né a
isigkai
nejmanoma,
be
abejoniy
dél
jos
kyla
nemazai.
Todél
enka
iegko i
ki o,
i ikimesnio
aigkinimo.
B.
K iklio
minimas
Zodis
s abas,
a idziau
paz elgus,
gali
pasi ody i
i
ne
isiskai
a si ik inis.
Pa s
B.
K iklys
pa eikia
labai
idomia
in o macija:
”Bu .
Bab yno
(Babcinos)
d a o
laukuose
bu o
du
milziniski
mi iniai
s ulpai,
apie
1
km
a s u
ienas
nuo
an o;
eéias
oks
pa
s ulpas s o éjo
ki oje
Ne ézio
puséje,
an
S abaunyéios
kalno,
p ie
senojo
Kauno-Rygos
iegkelio.
Visi
s ul-
pai
bu o
ienodi,
[...]
da y i
is
dideliy
ply y,
i sus
ap inkuo as,
su
s ogelio
pa idalo
mu ine
i giine...
Kas
i
kada
uos
paminklinius
s ulpus
pas a é,
neisliko
Ziniy.
Pas angos
ai
idsiaiskin i
nebu o
sekmingos.
Vieni
i ino,
71
kad
jie
galj
bu i
300
me y
amZiaus
i
pas a y i
S edy
an pludziui
a min i;
ki i,
kad
ai
1831
m.
sukilimo
slap i
paminklai.”
B.
K iklys
p idu ia:
”Y a
spéliojimy,
kad
ai
galéjo
bu i
da
D.L.K.
i
O dino
sieny
Zenklai.
Deja,
jie
nepa ik in i”
(8:352).
S ulpai
bu o
placiai
zinomi,
odel
né a
nejmanoma,
kad
galéjo
bu i
su okiami,
gal
i
adinami,
s abais.
Zodis
s dbas
eiskia
ne
ik
*s a ula
a
koks
daik as,
laikomas
die u
i
ga binamas”,
be
i
iesiog
”s a-
ula;
s ulpas”
(13:XTII
604).
Todél
ie iniy
lenky
a
aplenkéjusiy
lie u iy
kalboje
is
lie .
s abas
galeéjo
bu i
suda y as
hib idas
*S abownia.
Jo
eiks-
mé
biu y
”s aby
ie a,
ie a,
ku
esama
s aby”
a
pan.
Plg.
lie .
aza ine,
azaunia
”pa alpa
ezimams,
ogéms....”
—
lenk.
wozéwnia,
b us.
azo inja
(14:11
12009),
lie .
leda ine,
ledaunia
” ie a
ledams
laiky i”
—
lenk.
lodownia,
b us.
ledo nia
(13:VII
222;
14:
I
350).
S abaunica
bii y
p iesagos
-ica
edi-
nys
iS
*
S abownia,
kaip,
p z.,
g e a
lie .
leda iné,
ledaunia
u ime
ledaunyéia
*ledais
Saldoma
ie a
kam
laiky i”
—
is
lenk.
lodownica
(13:
VII
222).
Taigi
lenk.
lodownia
i
lodownica
—
lie .
*S abo nia
i
S abounica.
Panasgios
da ybos
zinomas
da
ienas
ie o a dis
—
ai
Kauno
ajono
Pa-
zaislio
apylinkés
Kleboniskio
i
Vais a iSkiy
kaimy
ibose
esan¢io
lauko
(di -
bama
Zemé,
4
ha)
a das
S abaunica,
S abo nica.
Liudijimy,
kad
Gia
bu uy
bu usi
p ieplauka,
ne u ime.
Tiesa,
Siose
ie ose
neZinoma
i
jokiy
s ulpy
a
pan.,
ku ie
galejo
bi i
adin i
s abais.
Ta¢iau
u in
omenyje
ai,
kad
p i-
sy
kalboje
lie .
s dbas
giminai is
s abis
eiské
iesiog
”akmuo”
(14:
II
891),
bu y
jmanoma
eig i,
kad
i
lie .
s abas
galéjo
u e i
bend esne
”akmens”
a
pan.
eikSme.
Apsk i ai
manoma,
kad
lie u iy,
p usy
i
la iy
kalby
ZodZiai
( ik iniai
i
bend iniai),
u in ys
Saknj
s ab-,
y a
iena
yskesniy
izoglosy,
jungian¢iy
isas
Sias
bal y
kalbas
(18:61).
Be
o,
neisleis ina
is
akiy,
kad
lie .
s dbas
gali
eiks i
iesiog
”s a ula”
bei
*s ulpa”.
.
Tam
ik as
pe di binys
is
*S abaunyéia
a
pan.
ik iausiai
y a
i
Vil-
ka iskio
ajono
Alksnény
(Pil iskiy)
apylinkés
Ju ksq
kaimo
kalno
a das
S abongéia
(uz aSy as
musy
laikais,
1972
m.).
S abonyéios
siejimas
su
s abau i
’s abdy i”
kelia
abejoniy
i
a
p asme,
kad
pa s
sis
eiksmazodis
daugiau
i8
nieku
ki u
neZinomas
—
jo
neé a
didZia-
jame
”Lie u iy
kalbos
zodyne”,
jis
neminimas
nei
K.
Bigos,
bene
placiausiai
nag inejusio
lie .
s abas
i
jo
giminaiéius
(15:I]
599—602),
nei
E.
F aenkelio
(14),
nei
ki y
Zodyny
bei
au o iy.
Tiesa,
”Lie u iy
kalbos
zodynas”
panaSios
sanda os
giminisky
Zodziy
pa eikia:
s abin i
*s abdy i”
(13:XIII
609),
s abyg i,
s abo,
s abé
”s abdy i”
( en
pa ,
610).
Be
sunku
jsi aizduo i,
kad
is
jy
bu y
imanoma
pasida y i
hib idinj
daik a a dj
*S abaunia
i
S abaunica.
S abaunyéios
ysj
su
lie .
s dbas
pa em y
i
ai,
jog
ie o a dZiai
su
s ab-
bal y
k as uose
apsk i ai
gana
populia us:
lie .
S ab-galé
pie a,
Vandziogala;
S abiné
laukas,
Salodiai;
pelké,
Skaud ilé;
S abiné
kaimas,
Telgiai;
S abinés
kalnas,
Va niai;
S ab-u-lankiai
kaimas,
Leli inai;
p .
S abayn,
S ab-e-gode,
S ab-e-lauken,
S ab-ingen
(16:171—172);
la .
S aba-gals,
S aba-pla a,
S abu-
pla a,
S abu- ags
(17:313).
Idomu
ai,
kad
kai
ku ie
Lie u os
ie o a dziai
y a
apsla in i,
pana-
Siai
kaip
S abaunyéia,
hib idinés
da ybos:
S aba icas
miskas,
Rumsiskes;
72
|
S aba icos
pelké,
Daugai;
S aba icos
kdlnas,
Aly us.
Sa i és,
kiek
p oblema igkos
da ybos
y a
Va énos
apylinkiy
pie os,
lauko
a das
S aba iskas
(galbu
jo ingizmas).
IS
o,
kas
Gia
pasaky a,
u bu
galima
da y i
i8 ada,
kad
pi minis
a do
a ian as,
susida es
lenky
a
aplenkejusiy
ie iniy
lie u iy
kalboje,
ik iau-
siai
bu o
S abaunica,
S abounica
a
pan.
I8
jo
lie u iy
kalboje
igsi u ulio-
jo
ly is
S abaunyéia
(plg.
b us.
Bis ica
—
lie .
Bis yéia).
S abaunicos,
S abaunyéios
a du
p adzioje,
ma y ,
adin as
kalnas
su
mine u
s ulpu.
Ve-
liau
kalno
a da
pe émé
ne oliese
isik usi
gy en ie é.
Tuo
u bu
galima.
bu y
aiskin i
y iskosios
giminés
ly ies
S abaunyéius
a si adima
—
i
kalnas,
i
kaimas
y a.
y iskosios
giminés.
Jeigu
si
S abaungéiaus
kilmés
e sija
pasi i in y,
uome
ek y
su ik i,
jog
miné ieji
ys
s ulpai
pas a y i
ne
eliaus
kaip
1784
m., nes
uo
me u
dokumen uose
a das
jau
bu o
iksuo as.
LITERATURA
.
Lie u os
TSR
adminis acinio- e i o inio
suski s ymo
zinynas
1,
Vilnius,
1974.
.
Lie u os
TSR
adminis acinio- e i o inio
suski s ymo
Zinynas
2,
Vilnius,
1976.
.
Abeceliné
ie o a dziy,
su ink y
i8
gy osios
kalbos,
ka o eka
saugoma
Lie u iy
kalbos
ins i u e.
WHR
4.
Vidaus
Reikaly
Minis e ijos
Pa a dziy
i
Vie o a dziy
Komisijos
p o okoly
knyga.
1934.
I.
24—1936.
III.
27.
5.
Vidaus
Re kaly
Minis e ijos
Pa a dziy
i
Vie o a dziy
A lie u inimo
Komisijos
P o okoly
Knygos.
1936—1940
m.
6.
Lie u os
apgy en os
ie os.
K.,
1925.
7.
Lie u os
TSR
adminis acinis- e i o inis
suski s ymas.
Vilnius,
1959.
8
K iklys
B.
Masy
Lie u a
2,
Vilnius,
1991.
9.
Lie u iy
kalbos
ins i u o
abécéliné
is o iniy
ie o a dziy
ka o eka.
10.
Holowinski
I.
Telgiy
i
Zemaiciy
yskupys és
ie o a dziy
ank aS inis
sa asas,
saugomas
Lie u iy
kalbos
ins i u e.
11.
Slownik
geog a iczny
k éles wa
Polskiego
i
innych
k ajéw
s owia iskich
11,
Wa s-
zawa,
1890.
12.
Cnucoxs
naceaennu e
mecms
Koeencno
eybepnuu.
K.,
1892.
13.
Lie u iy
kalbos
Zodynas
1—15,
Vilnius,
1956—1991.
14.
F aenkel
E.
Li auisches
e ymologisches
Weé e buch
1—2,
Heidelbe g,
1962
. .
15.
Bu
ga
K.
Rink iniai
as ai
1—3,
Vilnius,
1958—1961.
16.
Ge ullis
G.
Die
al p eu ischen
O snamen.
Be lin
und
Leipzig,
1922.
17.
Vanagas
A.
Lie u iy
hid onimy
e imologinis
Zodynas.
Vilnius,
1981.
18.
am
6e
B.
Coo se c aua
B
TononumMun
Jla Bulickoli
CCP
¢
ApeBHellpyccKuM
a3bikom.
—
Bal is ica.
1
p iedas,
55—62,
1972.
DER
DORFNAME
STABAUNYCIUS
Zusammen assung
Die
e s e
Va ian e
des
N
amens,
en s andene
aus
dem
Polnischen
ode
de
polo-
nisie en
li auischen
Sp ache,
wa
siche lich
S abaunica
ode
S abounica.
Das
is
das
Wo
de
hyb idischen
Bildung:
aus
dem
li .
s abas
”P os en,
Saule,
Gé zenbild”
und
aus
dem
slawischen
Su ix
-ounica
(c .
polnisch
lodownica).
Die
Fo men
S abau-
nica,
S abounica
wu den
in
de
li auischen
Sp ache
zu
”S abaunyéia”.
Aus
ih
en-
wickel e
sich
spa e
die
Va ian e
des
mannlichen
Geschlech s
S abaunyéius.
73