LIETUVIU
TARMES
PATS
TYRES
IR
KITUS
SKATINES
(Minin
130-aji
J.
Rozwadowskio
gim adieni)
1997
me y
pabaigoje (g uodzio
7
d.)
sukanka
130
m.,
kai
gimé
ienas
Zy-
miausiy
lenky
kalbininky
li uanis y
Janas
Rozwadowskis.
Jo
mokslinés
eiklos
diapozonas
gana
pla us:
didis
klasikiniy
kalby
Zino as,
jzymus
indoeu opeis as,
sla is as
i
li uanis as
sa o
da bus
aSes
lenkiSkai,
lo yniSkai,
p anciiziskai
i
okiSkai.
Li uanis ikos
ba uose
jis
da ba osi
be eik
isa
sa o
mokslinés
eiklos
laiko a pj.
Neseniai
i8
spaudos
iSéjo
ienas
didZiausiy
jo
li uanis iniy
da by
,,Zie-
elos
apylinkiy
lie u iy
a mé
Nauga duko
k aS e
(Nauga dijoje)“'.
J.
Rozwadowskis
gimé
1867
m.
Ca noje
( a p
Ta nu o
i
Dembicos),
inZinie-
iaus
Seimoje.
1885-1889
m.
K oku os
uni e si e e
s udija o
klasikine
ilologi-
ja.
1891-1894
m.
obulinosi
Leipcige,
ku
klausé
A.
Leskieno,
E.
Sie e so,
E.
Windischo
paskai y,
lanké
K.
B ugmanno
semina us.
1895
m.
g jzes
moky oja-
o
oje
pacioje
K oku os
gimnazijoje,
ku iq
pa s
bu o
baiges.
1897
m.
apgynes
habili acinj
da ba,
bu o
paski as
K oku os
uni e si e o
docen u,
o
nuo
1900
m.
p o eso ium.
K oku oje
J.
Rozwadowskis
di bo
iki
gy enimo
pabaigos.
Duka
(1912-1913
i
1915-1916
m.)
jis
bu o
iS ink as
K oku os
uni e si e o
ek o iumi.
Nuo
1903
m.
bu o
Lenkijos
Moksly
akademijos
na ys,
nuo
1920
m.
jos
icep eziden as
i
1925-1929
m.
p eziden as.
Be
o,
jis
bu o
daugelio
Eu opos
Saliy
nacionaliniy
akademijy
i
i ai iy
d augijy,
a p
jy
i
Lie u iy
mokslo
d augijos
ga bés
na ys.
Mi é
1935
m.
ko o
13
d.
Lie u iy
kalba
J.
Rozwadowskis
susidomeéjo
s udijy
me ais.
I
puikiai
ismo-
ko
lie u iSkai.
Lenkijos
Moksly
akademijos
a chy e
K oku oje
y a
iSlike
dau-
gybe
smulkia
i
aiskia
a8ysena
(panasia
j
K.
Biigos)
aSy y
ig aSy
bei
san auky
i§
j ai iy,
daugiausia
senyjy
lie u iy
aS o
paminkly.
Jau
ien
ai
odo
J.
Rozwa-
dowskj
im ai
s udija us
lie u iy
kalba.
1895
m.
ienoje
biblio ekoje
ap ikes
anoniminés
g ama ikos
,,Uni e si as
ling a um
Li aniae“
(,,Lie u iy
kalby
i-
suma“)
1737
m.
leidima
i
pama es
jos
s a ba
lie u iy
akcen ologijai,
i8
naujo
ja
isleido
1896
m.
K oku oje.
Tais
paciais
me ais
okie¢iy
i
lenky
kalbomis
pa-
skelbé
placig
s udija
apie
Sioje
g ama ikoje
a ojama
ki ia imo
sis ema,
smul-
kiai
ja
palygines
su
F.
Ku Sai¢io
ki cia imo
sis ema.
Sup asdamas
didziule
lie u iy
kalbos
a miy
eik’me
kalbo y ai,
J.
Rozwa-
dowskis
bu o
ienas
didZiausiy
spa ¢iai
nyks an¢io
pie y inio
lie u iu
kalbos
pak a8¢io
y imo
inicia o iy.
Pi miausia
jam
pa ipo
issiaiSkin i,
ku
lie u iy
kalba
da
a ojama.
Tuo
ikslu
pagal
1890
m.
A.
Pla e io
su ink us
duomenis
apie
‘Jan
Rozwadowski.
Li ewska
gwa a
okolic
Zdziecio a
na
Nowog édczyznie.
Dzie o
posmie ne.
/
Op acowanie
Adam
G ego ski.
Konsul acja
Jan
Sa a ewicz,
K akéw:
1995,
181.
Polska
Akademia
Nauk
—
Oddzia
w
K akowie.
P ace
komisji
jezykoznaws wa,
N .
59.
242
lie u iy
kalbos
gy a ima
Vilniaus
gube nijoje
jis
suda é
i
1904
m.
paskelbé
zemélapj
,,Lie u iy
kalbos
Vilniaus
gube nijoje
zemélapis“
(,,Mapa
jezyka
li-
ewskiego
w
gube nii
Wilenskiej“).
Many ina,
jog
J.
Rozwadowskis
jau
1898
m.
Anonimo
slapy a dziu,
apdo ojes
A.
Pla e io
sukaup us
duomenis,
iSspausdino
da ba
,,Lie u iy
kalbos Vilniaus
gube nijoje
plo as“,
(
,,Obsza
jezyka
li ewskie-
go
w
gube nii
Wilenskiej“),
ku io
dél
uo
me u
paas éjusiy
san ykiy
a p
lie u-
iy
i
lenky
(
iksliau
—
a p
nesulenkéjusiy
i
sulenkéjusiy
lie u iy)
sa o
pa a -
de
skelb i
ne izika o,
nes
neno éjo
bi i
j el as
j
poli ika.
Ne ukus
(1914
m.
)
jis
suda é
iso
lie u iy
kalbos
papli imo
DidZiojoje
i
MazZojoje
Lie u oje
zeméla-
pi
,,Lie u iy
kalbos
zemélapis“
(,,Mapa
jezyka
li ewskiego“).
Jau
bidamas
K oku os
uni e si e o
p o eso iumi,
J.
Rozwadowskis
a yko
j
Zie elos
apylinkes,
ku
1901
i
1903m.
uZ a8é
nemaza
pluos a
a més
eks y.
Jis
y a
y es
i
ki as
lie u iy
kalbos
a mes.
K oku os
a chy e
a p
jo
ank a8¢iy
y a
iSlikes
pluos as
eks y
(pasaky
i
pasakojimy),
uZ ay y
i8
Sakiy
aj.
Suda go
apyl.
(be
da os).
Tie
eks ai,
pe a8y i
ne
Rozwadowskio
anka,
bu o
padaugin i
i
a ojami
kaip
mokymo
p iemoné.
K oku os
uni e si e e
J.
Rozwadowskis
ilga
laika
dés é
lie u iy
kalba.
J.
Rozwadowskio
moksliniy
in e esy
a as
labai
pla us.
A ski ai
jis
y a
y es
g aiky,
lo yny,
sla y,
kel y,
cigony
kalby
p oblemas.
Daugelyje
sa o
da by
jis
émési
lie u iy
kalby
ak ais.
Miné ini
jo
da bai
y a
,,Zodziy
da yba
i
Zodziy
eiksmé“
(Heidelbe g,
1904m.),
lie u iy
,,D augijos“
(N .
16,
1908m.)
zu nale
iSspausdin as
K.
Jauniui
ski as
s aipsnis
apie
zodj
sku u/eé,
,,Lenky
kalbos
is o-
iné
one ika“
(K akéw,
1915
i
1923m.),
jdomus
s aipsnis
apie
leksinius
sla y
i
i anény
y8ius
(1915m.).
Tais
paciais
(1915)
me ais
Lenky
enciklopedijos
3
ome
paskelbé
apibend inamojo
pobiidzio
da ba
,,Bal y
kalbos“.
Po
J.
Rozwa-
dowskio
mi ies
T.
Leh -Sp a i iskio
i J.
Sa a ewicziaus
iipes¢iu
iSleis as
eik8-
mingas
eikalas
,,S udija
apie
sla y
andeny
pa adinimus“
(1948m.).
J.
Rozwa-
dowskio
inicia y a
1908
m.
K oku oje
bu o
js eig as
lenky
sla is y
Zu nalas
,,Sla-
is ikos
me a& is“
(,,Rocznik
sla is yczny“).
Ka u
su
K.
Ni schu
1913
m.
jis
is eige
ieng
iS
populia iausiy
polonis ikos
Zu nalg
,,Lenky
kalba“
(,,Jezyk
pols-
ki“).
J.
Rozwadowskis,
ne
i
pasiekes
aukS us
pos us
i
bidamas
uzZsiémes
j ai-
iais
da bais,
nenus ojo
doméjesis
lie u iy
kalba
i
ipinesis
ypaé
Lenkijos
oku-
puo o
pie y inio
pak a&8¢cio
lie u iy
a mémis
i
jy
likimu.
Jis
mégino
o gani-
zuo i
y
a miy
pla y
y ima.
Tuo
ikslu
uZsaké
su ink i
naujausias
Zinias
apie
lie u iy
kalbos
a ojima
adinamajame
o
me o
Vilniaus
k a& e.
1928
—
1933
m.
O.
Chomi skis
suda é
,,Lie u iy
kalbos
papli imo
Lenkijos
espublikoje
Ze-
melapj“
(,,Mapa
obsza u
jezykowego
li ewskiego
w
Rzeczypospoli ej
Polskiej“),
ku io
é a
iSlike
os
keli
egzemplio iai.
S a biausieji
o
Zemélapio
Sal iniai
i
nebaig y
a8y i
komen a y
nuo upos
y a
J.
Rozwadowskio
a chy e
(juos
eiké-
y
paskelb i).
J.
Rozwadowskio
inicia y a
1926
m.
bu o
suk ies i
zymiausieji
lenky
kalbi-
243
ninkai
(J.
Baudouin
de
Cou enay,
V.
Po zezi iskis,
K.
Ni schas,
J.
O ebskis)
i
nu a a
ap agy i
j ai ias
uome inés
Lenkijos
lie u iy
a mes.
Pa s
Rozwadow-
skis,
ma y ,
ke ino
pa eng i
spaudai
Zie elos
a més
ap aSq
su
eks ais.
V.
Po-
zezinskis
p adéjo
i i
Laziiny,
o
J.
O ebskis
-
T e eciaus
’nek a.
Taciau
i8
ju
ik
ienas
J.
O ebskis
gy as
biidamas
suspéjo
paskelb i
,,Ry y
lie u iy
e e-
ceny
a més“
ap agq
(,,Wschodnioli ewskie
na zecze
we eckie“,
1934
m.).
J.
Rozwadowskio
da bas
,,Zie elos
apylinkiy
lie u iy
a mé
Nauga duko
k a8-
e“
bu o
isspausdin as
p aéjus
daugiau
negu
60
me y
nuo
au o iaus
mi ies.
Kol
kas
nezinomas
V.
Po zezi iskio
ank a8¢iy
likimas.
J.
Rozwadowskis
bu o
an asis
kalbininkas
susidoméjes
Zie elos
snek a.
Iki
1901
m.
Cia
bu o
lankesis
ik
E.
Vol e is
(1886
i
1888
m.).
T eéiasis
K.
Buga
Zie elos
Snek a
y é
1906
m.
asa a.
J.
Rozwadowskj
i i
Zie elos
Snek q
ik iausiai
paska ino
Zymus
lenky
e no-
g a as
k aS o y ininkas
Michalas
Fedo owskis
(1853
—
1923).
Pas a asis,
di b-
damas
ag onomu
i
adminis uodamas
d a us
apie
Asmena,
Ga dina,
Lyda,
Nauga dika,
Slanima,
Slicka,
Valka iska
i
k .,
a mi8kai
uZ a8inéjo
gudy
au-
osaka,
pap ocius,
bu us,
y é
lo a
i
auna,
inko
senas
knygas,
j ai ius
doku-
men us,
ank aScius,
dailés
k inius,
kasinéjo
pilkapius
i
k .
Palaiké
ySius
su
daugeliu
lenky
mokslininky
i
menininky.
Jo
palikima
suda o
jspudingas
8
o-
my
da bas
,,Lud
bia o uski“
(,,Bal a usiy
Zmonés“).
Paciam
Fedo owskiui
j a-
kos
daugiausia
u éjo
okios
lenky
kul i os
asmenybés
kaip
O.
Kolbe gas,
Z.
Gloge is,
J.
Ka lowiczius.
Jo
d a a
Podoléje
(
esan j
ne oli
Zie elos),
ku
bu o
sukaup i
Sie
u ai,
lanké
daugelis
zymiy
lenky
kul i os
zmoniy.
Kaip
ik
uo
me u
Podoleje
a na o
puiki
pasako oja
zase¢iské
Regina
Da ge idia é
(1876
-
1958).
I8
jos
lie u iSkai
moky is
bandé
pa s
Fedo owskis.
A
ik
ne
&i
lie u ai é
paska ino
M.
Fedo owskj
j
Podole
pasik ies i
pa iesé i
i
paga séjusj
lie u iy
kalbos
moko a
J.
Rozwadowskj,
ku is
éliau
(1904
m.)
a8é:
,,Sa o
ieSnage
Podoléje
(1901
m.)
pasky iau
i i
mi S anéiai
lie u iy
snek ai
Zie elos
(Dia lo-
o)
apylinkése“.
Regina
Da ge icili e,
Zie eloje
slaugiusia
maza
aika,
Sio
s aipsnelio
au o-
iui
a si ik inai
eko
su ik i
ienq
1957
m.
udens
pa aka e.
Regina
bu o
smul-
kaus
sudéjimo,
neZii in
solidaus
amZiaus,
gana
iesi,
aukS oko
igio,
jauna i8-
kai
Z i i.
Ji
kalbéjo
empe amen ingai,
Siek
iek
egzal uo ai,
g ei akalbe,
ne e-
ai
p i ikdama
Zodziy
(lie u iskai
seniai
bu o
kalbéjusi).
Pe
umpa
laika
ji,
odos,
no éjo
iSpasako i
isq
sa o
gy enima.
Ma y ,
jai
bu o
s iesiausi
a’ uone-
i
a nybos
me ai
,,pas
pong
Fede auska“,
ku is
po a
me y
Regina
leido
moky-
is
kulina ijos,
Seimininka imo
i
ge o
elgesio
jman ybiy.
Ne el ui
Regina
pa-
sakodama
didZia osi
mokiusi
lie u iy
kalbos
sa o
Seimininka
Fede auska
i
,,K a-
ko o
p o eso iy“
(J.
Rozwadowskio
pa a dés
nep isiminé).
Véliau
Reging
eko
kalbin i
da
po
ka y.
Gaila,
kad
uo
me u
apie
jos
miné us
Zmones
da
ne
ka
ezinojau.
O
kai
suZinojau,
Reginos
jau
nebebu o
a p
gy uju.
Kol
J.
Rozwadowskio
Zie elos
Snek os
eks ai
bu o
iSspausdin i,
p aéjo
ko-
244
ne
isas
Sim me is.
Anksciau
$j
da ba
paskelb i
eikiausiai
su ukde
gana
sude-
inga
ne adiciné
eks y
ansk ipcija.
Sio
ba je o,
ma y ,
nej eiké
iek
pa s
au-
o ius,
iek
i
ki i
engéjai,
kol
nea si ado
kompiu e iné
echnika.
T ansk ipci-
jos
p as in i
nesi yzo
pa s,
o
ki iems
neleido
pe daug
didelis
J.
Rozwadowskio
au o i e as.
Po
mi ies
J.
Rozwadowskio
a chy q
bu o
pe émes
lenky
kalbinin-
kas
K.
Ni schas.
1945
m.
uos
eks us
pe da e
j
Lenkijq
nusikélusiam
bu .
Vil-
niaus
S epono
Ba o o
uni e si e o
kalbininkui
bal is ui
Janui
Sa a ewicziui
(1904
-
1992),
ku is
pasi elké
bu .
J.
Rozwadowskio
mokinj
klasikiniy
kalby
specialis g
Adama
G ego skj
(1906
—
1993).
Pas a ojo
kalbininko
a sidéjimu
Zie elos
eks ai
spaudai
bu o
pa eng i
jau
1956
m.
Taciau
del
ansk ipcijos,
ypaé
del
ne adicinio
ki ciy
zyméjimo,
niekas
nesiémé
pa eng o
spaudai
da bo
leis i.
Pagaliau
da bas
bu o
p ade as
ink i
kompiu e iu.
Po
A.
G ego skio
mi -
ies
spausdinama
da ba
edaga o
i
a ké
K oku os
kalbininkas
p o .
Leszekas
Bedna czukas.
Konsul acijomis
p ie
Sio
da bo
y a
p isidéjes
i
ki as
lenky
bal-
is as,
puikus
lie u iy
kalbos
specialis as
p o .
Wojciechas
Smoczynskis.
J.
Rozwadowskio
knygq
,,Li ewska
gwa a
okolic
Zdziecio a
na
No og déd-
czyznie“
suda o:
J.
Sa a ewicziaus
pa a8y a
p a a me,
A.
G ego skio
j adas,
J.
Rozwadowskio
uZ asy y
Zie elos
Snek os
eks y
aksimilés
(79
psl.)
i
jy
ans-
pona imas
( ank aS j
anspona o
A.
G ego skis),
J.
Rozwadowskio
,,MedzZia-
ga
Zaseciy
(kaimo)
Snek os
ap aSui“,
A.
G ego skio
,,Pas abos
apie
Snek os
kalba“,
jo
suda y as
lie u iSkas-lenkiSkas
Zodynélis
i
L.
Bedna czuko
baigia-
masis
Zodis
—
Pos
sc ip um.
Gale
p idé a
umpa
Zie elos
Snek os
y imo
bib-
liog a ija,
su umpinimy
sa aSas
i
san auka
p anciizy
kalba.
Teks ai
j ai ios
ema ikos:
dainos,
eilé aS¢iy
a
omansy
e imai,
pasakos,
sakmés,
anekdo ai,
audos,
kai
ku iy
pap ociy
a
nuo ykiy
pasakojimai.
Gale
pa eik a
g aziy
pa a liy
i
p iezodziy
pluoS elis.
Bene
daugiausia
eks y
uz aSy-
a
(plg.
p.
12-34)
iS
zaseciSkés
Reginos
Da ge icii és.
Juos
J.
Rozwadowskis
pazymejo
aide
R.
Ki i
eks ai
uZ aSy i
i§
pagi iSkiy
Mikalojaus
Til ikio,
Jono
i
Vincen o
Dice iciy,
i8
Te eikiuose
gy enusios
Kip ijonos
Bagdely és.
Taciau
iks-
lesnés
me ikos
iks a.
J.
Rozwadowskio
uZ iksuo i
Zie elos
Snek os
eks ai
iSliko
au en iSki,
.
y.
okie,
kaip
kalbininkas
uo
me u
gi déjo
i
pajégé
uZ aSy i
( éliau
jy
ne edaga-
o,
ne aisé
i
nelygino).
Uz a8ydamas
pasakojimus
a
dainas
jis
galéjo
pasi-
kliau i
ik
sa o
Ziniomis.
Nebu o
nusis o éjusi
né
o
me o
lie u iy
kalbos
a8y-
ba,
lygiai
kaip
nebu o
ienodos
ansk ipcijos
i
ki éia imo
adicijos.
Siy
dieny
pozi iu
galé ume
jam
p iekaiS au i
dél
j ai iy
ansk ipcijos,
ki ¢ia imo,
bal-
siy
kokybés
i
kiekybés
zyméjimo
nelygumy
i
k .
Pa yzdziui,
balsj
é
aSé
ne
ke e iopai,
.
y.
kaip
e
(b
€g’bék’,
s'€do,
zm
€i),
6
(jém'é,
num
i é,
us'sino é)),
é
(m€go,
séd'ej,
Séna o i
‘ge b i,
saugo i’)
a ba
(pon)
sukn'’
p amulk'
‘p a i-
jo’).
Ki ciuo y
ilgujy
balsiy
ilgumo
a ski ai
nezyméjo.
Jy
ilguma
odo
p iegai-
des
zenklas.
B ikSneliu
i S
aidés
zymejo
ik
neki éiuo y
balsiy
ilguma.
Lenky
kalbos
pa yzdziu
kie ajj
a ba
sukie éjusj
/nuosekliai
asé
+
(b ohiks,
gu éi,
a1-
245
do),
o
minkS ajj
/-
i ai iai.
P iebalsiy
minkS uma
daugiausia
zyméjo
minu és
zenklu
i ’
aidés
(apsisaké,
bdcis,
ma i’),
e iau
deSinéje
aidés
puséje
i suj
(be nel ,
me g
a é,
ad).
Nezinia
kuo
emian is
p iebalsiy
junginiy
Ay,
s ,
i
ka ais i agalio
d ibalsio
au
an asis
demuo
aSomas
p z.:
ke i os
~
ke i os,
nak o
~
nak o ,
s e 'imam
~
s e imam,
dango s
~
danga s.
Sla u
kalby
pa yzdZiu
neiginj
me
dazniausiai
a8o
a ski ai
nuo
eiksmazodZiu:
ne
bus,
ne
pasakei,
n‘
u i
~
né u i,
eciau
né edel,
ne ink.
J.
Rozwadowskis
palygin i
ge ai
sky é
p iegaides.
Taciau
dél
pas angy
pazy-
mé i
mis iakalbiy
zie eliSkiy
j ai ius
a imo
a spal ius
y a
a si ade
i
nemaza
ne ienodumo.
Ka ais,
a odo,
p iegaidés
a si
supainio os,
p z.:
b
ég'in
dam’,
busi,
iski é,
I'iep'é
mieli kas,
n'ieké,
nu ékc'a,
ponas,
shizi
‘ a nau i’,
a o isas
‘d augas’,
i as
g e a
biica,
isb
ég'in
au,
1p,
mili kas,
ni*ks,
pond,
slaizina,
a o iso.
Galimas
daik as,
o
s y a imo
a si ado
nuo
am
ik y
zodziy
pab ézi-
mo
sakinyje,
nuo
Snekos
empo,
eks o
dik a imo
i
k .
Uz aSineé ojas
sky é
is
balsiy
ilgumus:
ilguosius,
umpuosius
i
pusilgius.
Nepailgéje
umpigi
balsiai
dazniausiai
Zymimi
d igubu
kai iniu
ki cio
Zenklu
(g a iu),
p z.:
ajs’?,
ajsu,
aia
ji’,
bus,
dii és,
du is,
g’e és
‘ge iaw’,
mom2,
mo-
mii '’é,
pasouk'é,
si u,
'isa.
Pap as a,
ienguba
g a j
daZniausia
u i
nepakan-
kamai
pailgeje
ki ciuo i
(de onologizuo i)
a, e,
p z.:
anas
‘jis’,
ans
‘jie’,
g az4
~
g azia,
po
k im
alu,
lake
~
lékia,
pi k’a én,
s alo,
uz aké
‘uz akino’,
g e a
hanas,
koja ém',
pasak
,
usi ak’é.
Ka ais
Siuo
ki ciu
pazymé i
spo adiskai
pailgéje
Siaip
isada
umpi
Zu,
(bi
‘bu o’,
bdc’u/6,
gul )
i
ne
ilgieji
balsiai
(a ek
€
~
a léke,
ja
~
ja,
em'é
~
éEme,
ji
~
j_,
namop,
s i i
~
sii j,
slib6
g e a
Ja,
namop,
su is
ix
k .
Del
p iegaidziy
de onologizacijos
ka ais
pi majame
dé-
menyje
suki ciuojamas
i
Siaip
jau
i8
p igim ies
i agalis
d ibalsis
a
miS usis
d iga sis,
p z.:
a/
‘eina,
ei i’,
inlindo
~
inlindo,
jim a
~
im y,
p'i ké
~
pi ko,
aip
pa
k dus
~
klaiis,
m'élzas'i
~
meldziasi,
pak éus'é
~
pakla isé,
pam'i s6
~
pami so,
s'iin '’é
~
siu i é,
'é k'é
~
e ke
i
k .
An uoju
démeniu
einan¢iy
sklandZiyjy
p iebalsiy
J.
Rozwadowskis
ci kum-
leksu
niekada
nezyméjo.
Vie oj
an ojo
démens
pap as ai
umpa
pi majj
de-
menj
Ki ciuoja
d igubu
g a iu,
p z.:
daba g’,
dan ,
d'i éas,
m@ ga,
pa e k i,
ask’
i s,
Sen,
Si ,
@n.
Ka ais
j ai iai
asomo
ne
i agaliai
g ynieji
d ibal-
siai:
a/s,
ajs'im,
sakod,
be
/abai,
aiko
i
k .
Kiek
neip as ai
a odo
i agali8-
kai
suki ciuo i
naujos
kilmés
d iga siai
es,
o/,
susida e
umpéjan
(nuk i us
galiinés
0)
eiksmazZodZiy
su
p iesagomis
-é/o,
-o o
bi ojo
laiko
eciojo
asmens
o moms,
p z.:
gu ej,
miegoj,
n'eznoj‘nezinojo’,
no ej,
s oj
g e a
gu éi,
nuo éi,
s oj.
Galbi
okiu
bidu
J.
Rozwadowskis
s engési
pazymé i
pusbalsio
7
a ima
a
jo
domina ima.
NeZiu in
Cia
miné y
i
da
j ai iy
ki okiy
zenkly
kombinacijy,
a o y
nyks-
ancios
Zie elos
Snek os
ypa ybéms
a spindé i,
mums
neip as a
J.
Rozwadowskio
ansk ipcija
u i
ealy
pag inda.
Ji
leidzia
aki aizdziai
paz elg i
j
Zie elos
Snek os
one inés
sis emos
i ima.
246

Tik iausiai
dél
in o man y
kal és
(lie u iy
kalbos
p imi simo)
eks uose
pasi aiko
nesude in y
kalbos
daliy,
p z.:
pas’i o
sun‘ala
ad obnin'es
(=ad obninius
‘silkinius’)
ma sk‘inukus
(p.5),
'is'?
( isos)
p'i k'a és
pouz ak
in
ds
(p.
38),
bdba
chi as 'e
(=chy esné
‘gud esné’)
kad
(=kap)
Ce as
(p.
74);
dak
(=deng )
Xalin'us,
alé
Zod'is
si as,
ge as( )
kap
kalin
6
(p.
74);
kap
b
dos
née a,
ai
asmokus
(=asmoky
‘pinigy’)
1
é a
(p.
76).
Daugelis
Zie elos
Snek os
a s o y
bu o
d ikalbiai
a ba
daugiakalbiai.Ne e-
as
jy
bu o
iSauges
mis ioje
Seimoje,
o
ki as
i
suauges
sa o
Seimoje
lie u iskai
nebekalbéjo.
Ano
K.
Bigos
ne
i
g ynai
lie u i8kose
Seimose
i8auge
asmenys
del
lie u iy
kalbos
sku dumo
gudi8kai
kalbéjo
ge iau
negu
lie u iskai.
Viena
i8
pag indiniy
J.
Rozwadowskio
in o man¢iy
Regina
Da ge iciii é
anks i
bu o
a-
pusi
naglai é
i
isq
gy enima
a na o
pas
s e imus
sla akalbius
Zmones.
Taigi
in o man y
kalba
nebu o
be
p iekaiS y.
Todél
j ai uojan i
J.
Rozwadowskio
ansk ipcija
y a
jo
ieSkojimy,
Zmoniy
a ies
i
iksa imo
de inimo
aisius.
Kad
uZ agy ojas
nenuéjo
leng iausiu
ienodinimo
keliu
y a
didziausia
eks y
eigiamybé.
Ki as
dalykas,
kad
kalbininkas
ne
isu
suspéjo
pazymé i
balsiy
p ie-
gaide,
kiekybe,
p iebalsiy
mink8 umga
i
ki ka,
be
pas a ieji
a ejai
né a
labai
dazni.
Iglike
au en iSki
J.
Rozwadowskio
Zie elos
eks y
uZ aSai
gali
s ebin i
ne
ieng
ling is a,
kaip
a kingai
i
sudé inga
ansk ipcija
eksp om u
jis
gebéjo
uz asy i
i8ly
s e imos
kalbos
eks a.
Pasi aikan is ienas
ki as
apsi ikimas
a
nenuoseklumas
ne u é y
pakenk i
J.
Rozwadowskio,
kaip
paga séjusio
li uanis-
o,
a dui.
J.
Rozwadowskio
uZ asy y
Zie elos
8nek os
eks y
ank a& is
palygin i
k uopS¢iai
deSi uo as.
Kaip
i
kiek iename
sudé ingame
da be,
aip
i
cia
pasi aiko
anspona imo
ik y,
klaideliy.
Ne e ai
p aleis as
ki is,
p z.:
kajke
=
kéike(p.
1),
me ga
=
m
€ ga
(p.
24),
Zan d
=
Zan o(p.
50),
ka ais
pakeis as
ki is:
g#4
=
gi a
(p.
6),
namdép
=
namop
(p.
9),
no ӎs
=
no és
(p.
58),
nepazymé i
p iebalsiy
minkS umai:
kume
=
kim’é (p.
4),
mo*mu a
=
mo*mu 's
(p.
6),
azdugi
=
az'dugi
(p.
8),
nepazymeé i
balsiy
ilgumai
(kiekybé):
m€i ga
=
mga
(p.
4),
sun
4l'is
=
s in4l' s
(p.7),
ok’
=
ok’
(p.
8).
Pasi aiko
p aleis y
aidziy,
p z.:
sak
esi
=
ja°k
es
(p.
2),
ji
= sa’
(p.
10),
do
=
do
(<do
i ,
p.
14),
zodziy
sukeis y
ie omis:
Po dém
kab
an'és
jem
kul 'is
=
Po dm
kab
jémé
an'és
kul ' s
(p.
52)
i
k .
Bibliog a ijos
sky elyje
iks a
K.
Bigos
da by
apie
Zie elos
Snek a,
ienas
i
as
pa s
E.
Vol e io
da bas,
suskaldZius
jo
pa adinima,
minimas
du
ka us.
O
B ochas
s aipsnyje
,,Zum
Li auischen
siidlich
on
Wilna“
é a
ap aies
ik
Ly-
dos
apsk i ies
Asa os
i
Zi miny
pa apijy
kalba,
o
Zie elos
apylinkése
né a
lankesis.
Sie
i
ki i
ne ikslumai
nemazina
leidinio
e és.
J.
Rozwadowskio
kadaise
uz agy y
i
daba
paskelb y
Zie elos
Snek os
eks y
eik8mé
y a
didziulé.
Tuo
me u,
kai
Sie
eks ai
bu o
uZ agy i,
Zie elos
apylinkése
lie u iskai
kalbéjo
da
i ai iy
ka y
Zmonés:
seneliai,
é ai
i
aikai.
Lie u iSkai
mokanéiy
i
sup an-
247
anciy
skai¢ius
da
sieké
ko
ne
iks an j
asmenu,
ku iy
daugiausia
bu o
Zase-
ciy
sodziuje,
maziau
Pagi iuose,
Na diuose,
S éloje,
Te eikiuose
i
k .
NeZinia,
kiek
lenky
kalbininkai
J.
Rozwadowskio
palikimo
a chy e
da
as
skelb iny
da-
lyky,
a¢iau
leidinys
,,Zie elos
apylinkiy
lie u iy
a mé
Nauga duko
k aS e“
liks
kaip
ienas
e ingiausiy
J.
Rozwadowskio
li uanis iniy
da bu,
p a u inusiy
lie-
u iy
dialek ologijg.
Uz
ai
isiems
lenky
kalbininkams,
p isidéjusiems
p ie
Sio
da bo
pa engimo
spaudai,
didziausia
miisy
padéka.
Aloyzas
Vidugi is
REIKSMINGI
DARBAI
ISKILAUS
KALBININKO
SIMTMECIUI
XX
amZiaus
Eu opos
kalbo y a
nea ski iamai
susijusi
su
lenky
kalbininko
Je zy
Ku y owicziaus
a du.
Remdamasis
s uk i inés
analizés
me odais
Sis
ne-
pap as ai
pla aus
aki acio
y iné ojas
a skleidé
naujy
pe spek y y
lyginamojoje
i
bend ojoje
kalbo y oje,
o
sa o
no a o iskas
min is
ealiza o
daugelyje
mo-
nog a ijy
i
ki y
da by,
ku ie sa o
ema ika
apima
ne
ik
indoeu opieciy,
be
i
ki y
Seimy
(ypa¢
semi y)
kalbas.
Kokios
gy os
daba
jo
idéjos
i
adicijos,
aki-
aizdziai
odo
du dideli
s aipsniy
inkiniai,
suda y i
Woiciecho
Smoczynskio
i
paskelb i
Sim ujy
Ku y owicziaus
gimimo
me iniy
p oga.
Vienas
is
y
inkiniy,
ski as
bal is ikai
i
sla is ikai,
i8¢jo
kaip
musy
kalbininkams
ge ai
Zinomo
a p-
au inio
Zu nalo
,,Linguis ica
Bal ica“
ke i asis
omas
(Ku y owicz
Memo ial
Volume
Pa
Two,
K akéw,
1995,
333
p.).
Ki as,
da
didesnis,
inkinys
y a
ski -
as
bend iesiems
bei
me odologiniams
kalbo y os
klausimams
i
i ai iy
(dau-
giausia
indoeu opie¢iy)
kalby
aidai
(Ku y owicz
Memo ial
Volume
Pa
One.
Analec a
Indoeu opaea
C acowiensia
Vol.
II,
K akéw,1995,
593
p.).
Ta
inkini
ia
i
no é ume
umpai
ap a i.
I8
jame
paskelb y
da by
ma y i,
kaip
Ku y o-
wicziaus
min ys
oliau
esiamos
i
a sispindi
daba iniuose
j ai iy
kalby
aidos
y imuose.
Lie u iy
is o inei
kalbo y ai
Ku y owicziaus
da bai
ypa¢
s a biis
sa o
me o-
dologiniais
i
eo iniais
p incipais.
IS
daugelio
inkinyje
paskelb y
s aipsniy
Cia
no éCiau
a k eip i
démesj
j
uos,
ku iuose
nag inéjami
dalykai
galé y
paska in i
musy
kalbininkus
apmas y i
i
a idziau
pa y iné i
a i inkamy
lie u iy
kalbos
i
ki y
bal y
kalby
eiSkiniy
aida.
]Zymiojo
kalbininko
biog a ija,
mokslo
da bai
i
jy
me odiniai
pos ula ai
ap-
a i
inkinio
suda y ojo
i
edak o iaus
Smoczynskio
j adiniame
s aipsnyje
(,,Je zy
Ku y owicz
1895-1978.
On
he
hund ed h
anni e sa y
o
his
bi h“,
XI-
XXIV).
Taikydamas
indoeu opie¢iy
kalby
lyginamajai
g ama ikai
unkcinj
po-
ziu j
j
kalba,
Ku y owiczius
daugiausia
y é
ne
a ski us
kalbos
elemen us,
be
ju
a pusa io
san ykius
i
jy
sis emy
geneologija,
o
uos
kalby
iene y
san ykius
apib ézeé
a siz elgdamas
j
jy
opozicijas,
neu alizacijos
a ejus
i
hie a chija.
248