ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XLITI
(2000)
G agina
AKELAITIENE
Vilniaus
pedagoginis
uni e si e as
BALSIU
KAITOS
APRASAI
NUO
AUGUSTO
SCHLEICHERIO
IKI
KAZIMIERO
JAUNIAUS
§1.
Saknies
aiskos
kei imasis
y a
aukes
daugelio
kalbininku
démesi.
Uzuo-
miny
apie
ai
galima
as i
jau
pi mojoje
spausdin oje
lie u iy
kalbos
g ama iko-
je.
Danielius
Kleinas
sky iuje
,,Apie
i ai ias
aidziy
padé is,
a ba
akcidencijas“
mini
ejopas
,, aidziy
akcidencijas“:
pasikei ima,
su aukima
i
nuk i ima.
Pla-
Ciau
sky iuje
ap a iami
pasikei imai
a mése
i
eigiama,
kad
ki okie,
.
y.
pasi-
kei imai
kai ymo
a z ilgiu,
paaiskesiq
i8
linksniuoGiy
i
asmenuociy
(Z .
Kleinas
1957:
427).
Sky iuose
apie
asmenuo es
D.
Kleinas
pag indini
démesi
k eipia
i
pazymimyju
aidziy'
pasikei imus,
be
uZsimena
i
apie
p ieSpasku inio
skie-
mens
balsius.
Pa yzdziui,
kalban
apie
eiksmazodziu
bi aji
laika,
nu odoma,
kad
kai
ku ie
eiksmazodZiai
su
-auju
bi aji
laika
suda o
,, isai
ne aisyklingai*,
bu en :
palowiau
—
i§
esamojo
laiko
palauju,
bisimojo
laiko
palausu*.
Ap a da-
mas
ki u
laiky
suda ymo
iSim is,
Kleinas
a ski ai
mini
si gau
ipo
eiksmazo-
dzius,
ku ie
p ieSpasku inio
skiemens
bals¢
e
,,dél
ge esnio
skambéjimo
bisi-
majame
laike
pakeiia
1
/,
ku i
pasilieka
i$
jo
pada y ame
bi ajame
laike“
(Klei-
nas
1957:
427).
Sky iuje
,,Apie
a da
i
jo
akcidencijas“
aip
pa
kalbama
apie
,, aidziu
pasi-
kei imus*.
Be
pas aby
apie
balsiy
kei imasi
pap as u
o my
linksniu
galiinése,
y a
uzsimenama
apie
panagy
eiskinj
i a dziuo iniuose
(pasak
D.
Kleino,
em a-
iniuose)
bid a dziuose
i
daly iuose.
I a dZiuo inio
a ikso
aiskos
kei imasi,
kaip
i
ki us
,, aidziy
pasikei imus“,
D.
Kleinas
mo y uoja
,,malonesniu skam-
bejimu*
—
ki aip
a ian ,
eu oniskai.
§2.
Ypa inga
ie a
lie u iy
kalbos
balsiy
kai u
nag inéjimo
is o ijoje
uzima
Augus as
Schleiche is.
Jis
bu o
pi masis
y éjas,
ne
ik
ap épes
isa
lie u iy
kalbos
Sakny
i ai o e
i
ja
ap aSe¢s,
be
i
moksliSkai
pag indes
okalizmo
ki i-
mo
ie a
bend ojoje
indoeu opieciy
p okalbés
ga su
aidos
sis emoje.
1856
m.
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
(Li auische
G amma ik)
pi majame,
one ikos,
sky-
iuje
iSsamiai
ap aSy i
balsiy
désniai.
ReikSminga
ai,
kad
Sis
mokslininkas,
kaip
'
Pazymimosiomis
aidémis
D.
Kleinas
adina
aides
p ie§
galiinini
u.
?
D.
Kleinas
eiksmazZodzio
laiky
o my
ySi
su okia
ki aip,
negu
ip as a
daba .
Jo
eigimu,
isi
laikai
,,be a piSkai“
a
,, a pi8kai“
is edami
iS
iesioginés
nuosakos
esamojo
laiko
(Z .
Kleinas
1957:
479).
pa s
pab éZia
(z .
Schleiche
1856:
34),
aiSkiai
ski ia
uos
desnius,
pagal
ku iuos
balsiai
keiciasi
zodziu
da yboje
i
kai yboje,
nuo
ga su
sandi os
désniu.
Pi mieji
ki imai
suda a
sis ema,
ku i
lyginamojoje
indoeu opie¢ciy
kalbo y oje
adinama
balsiu kai os
laipsniais.
Ano
A.
Schleiche io,
lie u iy
kalbos
balsiai
ki e
silpné-
jimo
( ocalschwachung)
i
s ip éjimo
( ocals eige ung)
bidu.
Pas a ojo
ski ia-
mos
d i
pakopos,
a i inkan¢ios
i§
indy
kalby
g ama iky
Zinomus
guno
i
ddhio
eiskinius.
Kaip
i
lyginamosiose
ge many
kalby
g ama ikose,
jis
ski ia
is
bal-
siu
klases,
a ba
eiles,
ku iy
pag indiniai
balsiai
esa
a,
i,
u.
Sie
balsiai
i
jy
a bal-
siai,
ano
jo,
suda a
balsiu
kai os
sis ema
(Z .
Schleiche
1856:
62).
Pa yzdziui,
a-eilés
okalizmo
zodziai
susida e,
i§
ienos
pusés,
paki us
pag indiniam
balsiui
aio
(,,s eige ung*),
i8
ki os
pusés,
susilpnéjus
(,,schwachung*)
pag indiniam
balsiui,
a si ade
a ian ai
su
e
(a ba
pailgin u
é),
i
(pailgin u
7):
s i i,
s y uo i,
s e i,
s é iau,
s a s y i.
A ski ai
minima,
kad
ka ais
Sioje
eiléje
gali
a si as i
u
( ampy i,
emp i
—
i umpas).
IS
iso
a-eilés
Zodziu
pa eik a
daugiausia
(pe
80),
i8
ku iu
da
a ski i
b edu
:
b aidy i
ipo
zodziai,
odan ys
sumi8ima
su
7-eile.
i-eilés
balsiu
Kai os
na iai
iSdés y i
Sia
a ka:
i(y),
e(=ie),
ai
(dyg i,
diegas,
daigin i);
u-eilés
kai a
suda a
Sie
na iai:
u(@),
u(=uo),
au,
ka ais
ay,
o
(k u a’,
k au i,
k o iau).
A.
Schleiche is
daugiausia
emiasi
Fe dinando
Nesselmanno
i
Kons an ino
Si ydo
aS ais.
Vienoje
ki oje
ie oje
pa eikiama
a miniy
a
ki y
indoeu opie-
éiy
kalbos
zodziu.
Pag indinio
balsio
pozicija
ka ais
pa odoma
ne
isu
zodziu,
o
ik
Saknimi.
Taip
leidziama
sup as i,
kad
p aei yje
okio
okalizmo
Zodis
u é-
jes
bi i,
pa yzdziui,
zodzio
éd-mi
eiléje
a
okalizmo
pozicijoje
nu ody a
ik
Sak-
nis
ad-,
zodzio
slég i
—
Saknis
slag-,
zodzio
ék i
—
Saknis
ak-,
0
s ogas
ep ezen-
uojamas
Saknimi
s ag-.
A.
Schleiche io
pa eik as
gana
iSsamus
bend aSakniu
Zodziu
sa aSas
i ai iais
a z ilgiais
ypa¢
e ingas
Siy
dienu
y éjams.
G upuodamas
bend aSaknius
zo-
dzius,
jis
ik
ienoje
ki oje
ie oje
y a
suklydes,
pa yzdziui,
su
Zodziu
mi i
jis
be
eikalo
g e ina
sla izma
mo ai
,,neS u ai
laido u ése“,
su
die as
—
sla izma
dy-
as,
ga dus
su
ge i
(z .
Sabaliauskas
1979:
68).
A.
Schleiche is
p iejo
p ie
is ados,
kad
lie u iu
kalbos,
kaip
i
ki u
kalbu,
didelé
balsiu
i ai o é
nesan i
pi mykS é:
daugiau
pi mykS¢ciu
b uozu
esa
like
u-eiléje,
ku i
i
lie u iy
kalboje
esan i
ik
ina é,
i-eilés
naujuma
oda
ai,
kad
ji
u in i
iSsisky usius
ze
i
ei;
daugiausia
nuo
pi mykS¢io
pa idalo
nu olusi
a-eilé
(z .
Schleiche
1856:
62).
Kaip
mine a,
A.
Schleiche is
y a aiSkiai
pab ézes,
kad
ga sy
désniai
y a
d e-
jopi.
Pagal
aukS¢iau
ap a uosius
deésnius,
pasak
jo,
ga sai
kei¢iasi
Zodziu
da y-
boje
i
kai yboje.
Todeél
Saknies
okalizmo
a ija imas
jo
neiSleis as
i8
akiy
i
3A.
Schleiche io
pa yzdziuose
Zodziy
k ii a,
Sii is,
liz i
i
ki ose
ilgaji
balsi
u inciose
Saknyse
aSoma
u.
Jis
y a
aSes
#
ik
esamojo
laiko
o mose,
u éjusiose
in iksa
n
(g i i u,
p azii u,
kliii u).
4
ki ame,
ZodZiu
da ybos,
sky iuje.
Cia
balsiy
kai os
issamiai
nebenag inéjamos*,
be
Salia
ediniy
pa eik os
ki okio
okalizmo
Saknys
odo,
kad
mokslininko
pa-
s ebé a
d auge
su
p iesagomis
da yboje
daly aujan i
balsiy
kai a.
Tik
ne isiSkai
aisku,
kokiu p incipu
emdamasis,
A.
Schleiche is
pa eik y
da iniy
sa aSe
nu-
odo
isski y
Saknu
balsi,
p z.:
Ziema
—
Vzim>,
Laima
—
Vlam,
a laida
—
Vlid,
a i as
—
V a ,
senas
—
Vsan,
k ei as
—
Vk i ,
pilis
—
Vpal,
ko a
—
Vku.
A odo,
kad
dazniausiai
nu odomas
pag indinis
a i inkamos
balsiy
kai os
na ys,
ku is
A.
Schleiche iui,
kaip
i
indy
g ama ikams,
bu o
silpnasis
laipsnis.
Pa eikdamas
am
ik o
ipo
da iniy
pa yzdZius,
jis
agmen iskai,
jau
kaip
iS
ga su
mokslo
aisku
dalyka,
ka ais
a ski ai
pamini
balsiy
kai as.
Pa yzdZiui,
uz-
simenama,
kad
a dazodZiu
su
p iesaga
-a
da yboje
Saknies
balsis
daznai
s ip é-
ja,
o
ne
silpnéja:
sa gas,
dagas,
k apas,
akas,
anas,
ma as,
s a as
i
.
.
(Schlei-
che
1856:
102)
A.
Schleiche io
G ama ikoje®
pa eik a
iSsami
pi miniu
lie u iu
kalbos
eiks-
mazodziu
klasi ikacija
aip
pa
pag is a
i
Saknies
(a
apsk i ai
kamieno)
ais-
kos
ski umais.
Ski s ymo
i
klases
pag indas
—
esamojo
laiko
ypa umai,
pa yz-
dziui,
pailgéj¢es
a ba
paki es
Saknies
balsis
(II
klasé),
nosinis
p iebalsis
esamaja-
me
laike
(I
klasé)
i
. .
Veiksmazodis
ap aSomas
k eipian
démesi
i
okalizmo
ki imo
sis ema:
nu odoma,
kokia
ki imo
pakopa
ep ezen uoja
a i inkamos
klasés
eiksmazodziai
(Z .
Schleiche
1856:
234-254).
IS
esmés
A.
Schleiche io
eiks-
mazodziu
klasi ikacija
emiamasi
i
Siy
dieny
g ama ikose.
§3.
Tipologiné
lie u iu
kalbos
zodziy
Saknies
s uk i os
klasi ikacija,
suku a
A.
Schleiche io,
be
abejo,
uzemé
eikSminga
ie a
indoeu opieciu
kalbo y oje.
Bal u
kalbu
g ama iku
is o ijoje
Sis
klausimas
moksliSkai
nag in¢ as
apsk i ai
pi -
ma
ka a,
odeél
élesniy
bal is y
da buose
jau
emiamasi
Schleiche io
eo ija.
1876
m.
iSleis oje
F id icho
Ku Saicio
g ama ikoje
(G amma ik
de
li auis-
chen
Sp ache)
pa eik as
balsiu
kai os
ap aSas
be eik
nesiski ia
nuo
A.
Schlei-
che io
eo ijos.
Tik
F.
Ku Sai is
balsiy kai as
ap a ia
ne
one ikos
( en
ik
uZsi-
menama
apie
sansk i ui
bidingus
balsiu
kai os
laipsnius),
0
i adiniame
zodziu
da ybos
sky iuje.
Tuo
a si
iS ei$kiama
nuos a a
balsiu
kai a
laiky i
zodziu
da y-
bos
dalimi.
Kad
F.
Ku Sai is
emési
A.
Schleiche io
balsiu
kai y
nag inéjimu,
odo
ie
pa ys
pa yzdziai,
o
ka ais
i
iesioginés
nuo odos
i
miné a
eikala
(plg.
Ku scha
1876:
80-82).
§4.
1884
m.
iSleis a
Augus o
Leskieno
s udija
De
Ablau
de
Wu zelsilben
im
Li auischen
(z .
Leskien
1884).
Kaip
pa s
eigia
i ade,
jo
balsiy
kai os
eiliy
ap-
aSas
ne u ¢jo
ikslo
pa em i
a ba
paneig i
uo
me u
bu usiu
indoge manu
kal-
+
Pa s
A.
Schleiche is
y a
pab ézes,
kad
da ybos
sky iuje
ai
pa eik a
ne
iSsamiai,
0
,,kas
po
anka
papuole*
(Schleiche
1856:
102).
5
Si okiu
ma ema ikos
simboliu
A.
Schleiche is
da iniy
ap aSe
Zyméjo
Sakni.
6
Lie u iy
kalbos
eiksmazod7iy
klasi ikacija
jau
bu o
pa eik a
anks esniame,
1853m.
iSspaus-
din ame,
A.
Sleiche io
da be
Li uanica.
Taciau
G ama ikoje
ji
iSsamesné.
Nn
bu
okalizmo
eo ijy.
Ano
A.
Leskieno,
jis
a si ades
kaip
pagalbiné
p iemoné
nag iné i
sla u
kalby
okalizma.
A.
Leskienas
nu odo,
kad
pa yzdZiai
ink i
is
F.
Nesselmanno
Zodyno,
be
éliau
jie
papildy i
pa ies
su ink a
medZiaga
ne
ik
is
lie u iu,
be
i i§
la iy
kalbos.
Ki aip
negu
anks esni
y éjai,
A.
Leskienas
ski ia
penkias
balsiy kai os
eiles:
I.
i
y(i)
é
ei(ej)
éj
ai(aj)
Il.
udu
au
o
III.
a)
iy
(=i)
e
ao
(=a)
b)eéao
(=a)
IV.
é€
a
o(=4)
V.a
o
(=)
(z .
Leskien
1884:
268-269).
T adicinis
iju
balsiy
kai os
ciliu
sky imas
nebu o
a si ik inis.
Tai
abs a-
huo a
désningo
balsiy
kai aliojimosi
giminiSkuose
zodziuose
schema.
A.
Les-
kieno
pa eik oji
sis ema
né a
obulesne
—
ji
ik
labiau
pag is a
ealizacija.
IS
esmes
III,
IV
i
V
eilés
a i inka
A.
Schleiche io
sis emos
a-eile.
Jos
a ski os,
emian is
uo,
kad
ne ienodai
a i inkamo
ipo
Saknyse
ealizuo os
al e na imo
galimybés.
Pa yzdziui,
ke i a
i
penk a
eiles
ep ezen uoja
i8
esmés
o
pa ies
okalizmo
zodziai,
ik
penk os
eilés
kai os
ilius uojamos
Saknimis,
ne u in-
ciomis
a ian o
su
é
(a iu:
o é,
blaskai:
bloskiu,
p i alau:
p ie olé). T ecioji
eile,
pagal
A.
Leskiena,
ne ienaly e:
jis
a ski ia
II
a
(bildu:
beldziu:
baldas)
i
1b
eiles
(degu:
nuodégulis:
dagas:
a o-dogei),
no s
pa s
i ade
eigia,
kad
Sios
eilés
labai
susijusios
i
gali
bi i
jungiamos
j
iena
(Z .
Leskien
1884:
268).
Toks
ciliu
suskaidymas
gal
ik
in o ma y esnis:
i§
jo
ge iau
galima
sp es i
apie
kai u
ipu
p oduk y uma.
Apsk i ai
pas ebimas
aiskus
A.
Leskieno
no as
su as i
kuo
daugiau
kiek ie-
nos
Saknies
al e nan u,
.
y.
pa ody i
kiek ienos
Saknies
isus
balsiu
kai os
laips-
nius.
Labai
daZnai,
jeigu
ne as a
lie u isko
zodzio,
kai a
ilius uojama
la iu
kalbos
ZodZiais
(ka ais
ien
ik
jais),
pa yzdZiui,
ie:
ai,
i:
i
okalizmas
ilius uo-
jamas
la.
kniebju:
knaipi ,
miju:
miju
(Z .Leskien
1884:
138).
Toks
pa yzdziu
pa inkimas
ka ais
Sick
ick
iSk eipia
ik a
balsiu
kai u
unk-
ciona imo
lie u iy
kalboje
aizda.
Kai
ku iy
zodziu,
laikomu
bend aSakniais,
seman inis
ySys
sinch oniskai
kazin
a
begaléjo
bi i
izi i imas
(p z.:
di z i:
di -
Zas:
da zas
(p.
324);
galas:
gel i
(p.
325);
il as:
pa alas:
oli
(p.
349),
odel
A.
Les-
kieno
y ima
iksliau
bu uy
laiky i
diach oniniu’.
An oje
eikalo
dalyje
pa odomas
kai y
papli imas
i ai iuose
lie u iy
kalbos
posis emiuose.
Ja
aip
pa
i§
esmés
suda o
labai
smulkiai
suklasi ikuo u
pa yz-
dziu
su
umpais
komen a ais
odykles.
7A.
Leskienas
paskelbé
nemaZa
naujy
eisingy
e imologiniy
g e inimy
(Z .
Sabaliauskas
1979:
74),
aciau
dél
seman ikos
nepaisymo
(da
plg.
la.
didels
—
la.
didi
(,,daina“)
jo
Saknies
iden i ika imo
sup a imas
nelaiky inas
sinch oniniu.
6
A.
Leskieno
De
Ablau
de
Wu zelsilben
im
Li auischen
daugeli
me u
bu o
ienin elis
da bas,
i8 isai
ski as
a ski am
lie u iu
is o inés
g ama ikos
klausimui
—balsiy
kai oms,
i
isiems
y éjams
bu o
labai
eikSmingas
gal
ne
iek
dél
da -
bo
eo iniy
pag indu,
kiek
del
gausios
ilius acinés
medZiagos.
§5.
A.
Schleiche io
i
F.
Ku Saicio
g ama ikos
neabejo inai
padéjo
eo inius
pag indus
mokymo
ikslu
pa asy iems
An ano
Ba anausko
i
Kazimie o
Jau-
niaus
da bams.
A.
Ba anausko
paskai os,
skai y os
kunigu
semina ijoje,
bu o
be
jo
pa ies
Zinios
i8leis os
Kalbomokslio
lé u iszkos
kalbos
an as e.
Kalbomokslio
an oje
dalyje,
pa adin oje
,,ZodZugis“,
y a
sky elis
apie
balsiu
,,pe si e imus“.
A.
Ba anauskas
ski ia
is
,,dugninius“
balsius
a,
i,
u,
i8
ku iu,
jo
ZodZiais
a-
ian ,
y a
,,ki i
isi
is ekeje“.
A.
Ba anausko
aiSkinama:
,,dugninis
a
silpdamas
ampa
e,
o
da
labjaus
silpdamas,
ampa
i,
o
s iebiasi*j
a,
o“
(a i inkamai
ai8ki-
nami
i
ki i
,,pe si e imai“)
(Z .
Ba anauskas
1896:
9).
Apibend indamas
kai u
désninguma,
jis
aip
pa
pa eikia
3
balsiu
eiles.
,,Nuo
iju
dugniniy
balsiy
iSeina
ys
eilos
balsiu,
d ibalsiy
i
nosbalsiu:
ljacilaa
¢iy6éao
—--ia,io
@b-4
iq
2jaeilai
iy,
é
ei,
ai
;
ae
---
ai
3jacila
uu,
Ui,
au,
ay,
o
iu,
i ,
iau
y,
iy
(Z .
Ba anauskas
1896:
10-11).
A.
Ba anausko
aiskinime
labai
jauciama
A.
Schleiche io
i aka:
pe im as
ne
ik
kai os
ciliy
modelis,
be
i
aiskinimo
bidas.
Pa eikdamas
ciles
ilius uojan-
ius
pa yzdzius,
A.
Ba anauskas
ka oja
kai
ku ias
ne ikslias
A.
Schleiche io
Saknu
sasajas,
pa yzdziui,
sla izmas
mo ai
pa eikiamas
ka u
su
Saknies
mi i
zodziais.
Ki ame
A.
Ba anausko
da be
Zamie ki
o
li o skom
jazyke
i
slo a e
(Ba a-
no skij
1898)
balsiy
kai a
aiskinama
daug
placiau.
Jis
kalba
apie
d ejopus,
.
y.
e imologinius
i
one inius
p ocesus,
yks anGius
Zodziu
sudedamosiose
dalyse.
Fone iniais
p ocesais
adina
a miy
one ikos
ski ybes,
0
e imologi-
niais
p ocesais
—
Zodziy
da yboje
i
kai yboje
a si andandius
ski umus.
Kaip
A.
Ba anauskas
pa s
nu odo,
jis
i8
esmés
pa eikia
A.
Schleiche io
eo ija.
Te -
minai
aip
pa
odo
sekima
A.
Schleiche iu:
a ojami
okisky
e miny
usi8ki
§
Ci uojan
Gia
nesilaikoma
A.
Ba anausko
Kalbomokslio
(kaip
i
oliau
—K.
Jauniaus
g ama ikos)
asybos,
pa yzdziui,
Kalbomokslyje
a’y a
s ébjasi.

pakai alai:
oslablenie,
kolices ennoe
u elicenie,
podjom
(z .
Ba ano skij
1898:
10
i
k .).
Galiiniy
aiskos
ski umus
A.
Ba anauskas
aip
pa
ap aSo
emdamasis
iju
balsiy
eiliy
modeliu.
Be
ap a damas
galiniu
aiska,
jis
ne
isada
p i a ia
A.
Schleiche iui.
Remdamasis
sa o
(anykS ény)
Snek a,
jis
sky é
iju
ilgumu
balsius
i
k i ika o
o
neda iusi
A.
Schleiche i
(z .
Ba ano skij
1898:
18).
§6.
A.
Ba anausko
skai omo
lie u iu
kalbos
ku so,
kaip
zinoma,
klausé
i
K.
Jaunius,
semina ijoje
mokesis
1871-1875
me ais.
Véliau,
pasku iniajame
am-
ziaus
deSim me yje,
be eik
uo
paciu
laiku
kaip
i
A.
Ba anausko
da bai,
pasau-
lio
S iesa
i8 ydo
pa ies
K.
Jauniaus
Lie u iskas
kalbomokslis
(1897).
Tai
bu o
hek og a uo as
da bas,
ku is,
iS
esmés
nepakeis as,
K.
Bugos
pa eng as
1911
m.
iSejo
kaip
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
Be
abejonés,
K.
Jauniaus
em asi
ne
ik
A.
Ba anausko
paskai omis,
be
i
iSleis omis
g ama ikomis.
Jo
i
pa ies
a miu
sky iuje
aiskiai
pasaky a,
kad
uZlaikas
A.
Schleiche io
i
F.
Ku Saicio
,,ge us
daik us“,
be
nep iimas
ju
,,apsi ikimy
i
jeibiu“
(z .
Jaunius
1911:
27).
Kaip
iena
i$
A.
Schleiche io
,,jeibiy*
K.
Jaunius
y a
nu odgs
,,pusiau ing“
i ap a-
dziu
i
i agaliy
balsiy
sky ima.
Tuo
a pu
apie
F.
Ku Sai i
Siuo
a z ilgiu
a si-
liepes
eigiamai:
,,Ku Sai is,
ik as
lie u is,
ge iaus
pa mané
lie u iska
p iegai-
de
i
he u iska
a sniu
bida,
odeél
jo
aS uose
né a
luosu
zodziu“.
Be
F
Ku -
Sai i
K.
Jaunius
y a
peikes
uz
ai,
kad
Sis
sumaiSe¢s
wo
su
9,
ie
su
é°
(z .
Jaunius
1911:
27,
28).
Ta snymokslio”
sky elyje
,,Balsiy
laipsnia imas“
K.
Jaunius
ap ago
balsiu
,pa simainima
zodziyu
kilmeje“.
Pag indiniais
eiliy
na iais
laikomi
a,
ie
i
au.
Pas a ieji,
ma y ,
K.
Jauniui
a od¢
in o ma y esni
uZ
i
i
u,
ku iais
bu o
ip as a
zymé i
an a
i
eéia
eiles
(i
i
u
gali
pasi aiky i
i @
okalizmo
Saknyse).
S ai
ienas
i§
K.
Jauniaus
balsiy
laipsnia imo
,,is a ymu“:
,,Jei
koksai
Zodis
u i
bal-
se
a
sa o
Saknyje,
ki i
jo
giminaiCiai
gali
u é ie,
é,
i,
y,
o,
u,
uo,
%,
be
ne u és
nei
ie,
nei
au“
(Jaunius
1911:
38).
Jis
eigia,
kad
,,kuo ankiausiai
iS
isos
ails
ega-
lime
a as i
du
—
is
sana ius,
odél
naudingas
daik as
labiausiai
a
—
ail
iSskaidy-
i
in
ke u ias
paailes“
(Jaunius
1911:
39).
(Gali
bi i,
kad
okiam
skaidymui
u é-
jes
i akos
A.
Leskieno
balsiy
kai os
ap asas,
no s
nuo ody
i
A.
Leskieno
s udija
i
né a"'.)
a
eilé
jo
suski s y a
i
,,pa-ailes“
a,
é,
0,
uo.
Ta p
as
,,pa-ailes“,
ypaé
wo,
ilius uojanciy
pa yzdziy
y a
Zodziy,
ku iy
Saknis
a gu
a
inka
laiky i
a
okaliz-
mo
Saknimis,
pa yzdziui:
duo i,
pul i,
puoliau,
gulé i,
guolis,
aip
pa
i
juos i,
juos-
a.
Jos
eikiau
ep ezen uoja
u,
ai
y a
Jauniaus
modelio
au
eile,
o
ne
a
eile.
°
Apie
ai
sa o
da be
y a
uzsimines
i
A.
Ba anauskas
(Z .
Ba ano skij
1898:
9).
‘”
Ano
kalbo y os
e miny
y éjo
An ano
BalaSaicio,
K.
Jaunius
pi mas
one ikos
dalykus
pa adino
ik uoju
a du
,, a snymoksliu“,
ai
y a
a sniy
mokslu,
no s
sa o
eiklos
p adZioje
ga sa
K.
Jaunius
y a
adines
i
ki aip
—
gaisniu
(Z .
BalaSai is
1961:
184,
186).
"Kad
K.
Jaunius
bu o
igs udija es
A.
Leskieno
da bus,
odo
pas abos
i
li e a ii os
nuo odos
ki uose
jo
da buose
(Z .
D o inas,
G ina eckis
1970:
99,
138
i
k .).
8
Galima
paabejo i
i
da
del
ieno
ki o
kalbamojo
okalizmo
paeiles
i odan-
ciu
zodziy,
pa yzdziui,
paeile
o,
be
ki u,
ilius uojama
ZodZiais
bazmas
,,daugy-
be,
aibe“,
buoze,
buzulas
,,bumbulas“,
,,didelis
mazgas“,
ku ie
siejami
su
boks-
as.
Tokia
sasaja
abejo ina
(plg.
lenku
basz a).
Ne
isus
zodzius,
K.
Jauniaus
pa eik us
kaip
am
ik os
eilés
okalizmo
pa yzdzius,
galima
susie i
ne
e imo-
logiskai.
Tos
pacios
Saknies
(a
eilés
okalizmo)
ZodZiais
jo
laiky i
ims u,
ymau,
emiu,
émiau,
amus,
amen as,
omus,
omy i
i
iimai.
Ma y ,
emdamasis
uo,
kad
usu
kalbos
Zodis
pokoi
(,, amybé,
im is“
da
y a
u éjes
i
eikSme
,,kam-
ba ys“,
jis
si lo
eikSmés
a z ilgiu
lygin i
amus"
(lo .
palacium)
su
usiskais
poko ,
poci ’
,.
numi i,
uzmig i“.
Tai
iena
i§
nepag is u
K.
Jauniaus
e imologi-
niu
sasajy.
Ve indami
okias
sasajas,
kalbininkai
is o ikai
y a
eige,
kad
K.
Jau-
nius,
kaip
sa amokslis
kalbininkas,
ka ais
klaidZiojo
lyginamosios
kalbo y os
Sunkeliais,
0
o
klaidziojimo
pag inda
suda é
s engimasis
seman iskai
giminin-
gas,
be
ski ingas
sa o
okalizmu,
ka ais
i
konsonan izmu
ZodZio
ly is
i& es i
i$
ienos
pama inés
ly ies,
paaiSkinan
jas
am
ik ais
sa o
pa ies
sugal o ais
ga su
aidos
desniais
(z .
Zinke icius,
Kabelka
1958:
23).
K.
Jauniaus
kalbama
i
apie
,,pa eiga
iS
ienos
balsiu
ailos
i
ki a“,
ai
y a
apie
ciliu
sumi8ima.
Si
ei8kinj
jis
lygina
su
ZodZiy
linksnia imo
(,,lanks ymo*)
sumiSimu
i
adina
,,zodziu
d aiiginimu“.
Jo
eigimu,
,,pagal
zmogaus
p o o
is a ymu,
d i
aili
suminS a,
jei
ienoje
a si anda
kele as
okiy
pa
sana iy,
kaip
i
an oje“
(Jaunius
1911:
39).
Pasak
K.
Jauniaus,
zmonés
d auginimo
keliu
gali
pe es i
Zodziu
Saknis
i
ienos
eilés
i
ki a,
i
aip
gims as
okios
Saknies
Zodis,
ku io
pa idalas
,,némaz
nep i inkas“
p ie
ki u
os
Saknies
Zodziu
(Z .
Jaunius
1911:
40).
K.
Jaunius nesky e
kokio
no s
ypa ingo
démesio
Zodziu
da ybai,
odél
sunku
pasaky i,
kaip
jis
e ino
balsiy
kai os
aidmeni
da yboje.
TaGiau
nemazZai
uZuo-
miny
apie
kai as
da
galima
as i
,,Veiksmazodziy
lanks ymo“
( .
y.
kai ymo)
dalyje.
Lygindamas
kamieny
balsius,
ju
ski ybes
i a dija
e minais,
ip as ais
balsiy
kai os
ap aSuose:
,,aukS esnio
laipsnio
balsé“,
,,silpnesné
balsé“,
,,s am-
besneé
balsé“.
§7.
Palyginus
K.
Jauniaus
balsiy
kai os
ap aSa
su
ki u
y éju
da bais,
ma y i,
kad
K.
Jaunius
i§
esmés
laikosi
A.
Schleiche io
balsiy
kai os
eo ijos,
be
dés-
niai
o muluojami
sa i ai.
Pa eik as
sudé ingesnis
balsiy
kai y
sis emos
modelis
(eiliu
isskaidymas
i
paeiles)
gali
bi i
jo
pa ies
s a s ymu
ezul a as,
be
am
galéje
u é i
i akos
i
A.
Leskieno
da bai.
Ki a
e us,
galima
i
neieSko i,
kuo
K.
Jauniaus
balsiy
kai os
ap aSas
ski ia-
si
nuo
anks esniu,
kuo
jis
papildé
a
pa aisé
sa o
pi m akus.
Galima
paminé i
isai
ka
ki a
—
ka
pab éZia
K.
Jauniaus
paskai y
klaus¢s
Juozas
Tumas-Vaizgan-
2
E imologai
eigia,
kad
Zodi
iimas
eiké y
sie i
su
lo .
is,
ii is
,,kaimas,
d a as“
(Z .
Sabaliauskas
1990:
265).
as:
kai
juos
Jaunius
edes
pe
kokius
no s
,,kKai alia imus,
laipsnia imus,
nyki-
mus
a
kei imos“,
jiems
da esi
aisku,
kaip
a ski i
Zmonés,
pamile
koki
dalyka,
gali
juo
pajudin i
pus¢
pasaulio
(Z .
Tumas
1916:
3).
LITERATURA
BalaSai is
A.
1961:
Lie u iy
kalbos
one ikos
e minai.—LTSR
MA
da bai,
se ija
A.
1,
183-206.
Ba anauskas
A.
1896:
Kalbomokslis
lé u iszkos
kalbos,
iszdi as
pe
LL,
Tilzé.
Ba ano skij
A.
1898:
BapanosceKui
A.
3amemku
o
aumoéecKom
a3bIKe
u
CAloeape,
Canx ne ep6yp .
D o inas
V.
G ina eckis
V.
1970:
Kalbininkas
Kazimie as
Jaunius,
Vilnius.
Jaunius
K.
1911:
Lie u jy
kalbos
g ama ika,
Pe e bu gas.
Kleinas
D.
1957:
Pi moji
lie u iy
kalbos
g ama ika,
a s
ed.
J.
K uopas,
Vilnius.
Ku scha
EF
1876:
G amma ik
de
li auischen
Sp ache,
Halle.
Leskien
A.
1884:
De
Ablau
de
Wu zelsilben
im
Li auischen,
Leipzig.
Sabaliauskas
A.
1979:
Lie u iy
kalbos
y inéjimo
is o ija,
iki
1940
m.,Vilnius.
Sabaliauskas
A.
1990:
Lie u iy
kalbos
leksika,
Vilnius.
Schleiche
A.
1856:
Li auische
G amma ik,
P ag.
Tumas
J.
1916:
[K.
Jauniaus
lie u iy
kalbos
g ama ikos
ec.]
—
Lie u iy
balsas
69(98),
3.
Zinke icius
Z.
Kabelka
J.
1958:
Kazimie as
Biga.
—
Rink iniai
as ai
1.
Vilnius,
13-100.
THE
DESCRIPTION
OF
VOWEL
ALTERNATIONS
FROM
AUGUST
SCHLEICHER
TO
KAZIMIERAS
JAUNIUS
Summa y
Augus
Schleiche
occupies
an
excep ional
place
in
he
his o y
o
he
in es iga ion
o
Li huanian
owel
al e na ions.
The
au ho s
o
subsequen
g amma s
o
Li huanian
who
deal
wi h
owel
al e -
na ions
could
be
said
o
be
his
ollowe s.
Kazimie as
Jaunius,
o
example,
basically
adhe ed
o
Schleiche ’s
heo y
hough
he
o mula ed
he
ules
o
owel
al e na ion
in
an
o iginal
way.
Jaunius
p esen ed
a
complex
model
o
he
sys em
o
owel
al e na ions,
wi h
he
se ies
o
al e na ing
ow-
els
u he
di ided
in o
subse ies.
This
sys em
could
ha e
been
de ised
on
he
basis
o
some
consid-
e a ions
o
his
own.
On
he
o he
hand,
i
could
also
ha e
been
in luenced
by A.
Leskien’s
wo ks,
which
we e
undoub edly
known
o
Jaunius.
G azina
AKELAITIENE
Gau a
2000
02
07
Vilniaus
pedagoginis
uni e si e as
Se éenkos
g.
31
LT-2009
Vilnius,
Lie u a
El.
paS as
[email p o ec ed]
10