Pas abos
Dél
galiiniy
i
kamiengaliy
Sias
eilu es
pa ay i
paska ino
p o .
Vy au o
Amb azo
Siame
ALL
nume yje
(pp.
109-111)
spausdinamas
komen a as
54-ame
ALL
nume yje
i&spausdin am
Jolan os
Vaskelienés
s aipsniui
(Vaskeliené
2006).
Miné ojo
s aipsnio
au o eé,
emdamasi
kai
ku iy
au o iy
sidilymu
lie u iy
kalbos
eiksmaZodziy
3
asmens
o my
baigmenis
-a,
-i,
-o
sinch oniniu
poiii iu
laiky i
galiinémis,
pamégino
ji
p i aiky i
daly iu
i
padaly iy
ap asui.
Sis
méginimas
iki
galo
pe mas y i
pasi ink os
am
ik o
eiSkinio
in e p e acijos
pasekmes
ki ose
g ama inio
ap ago
s i yse
y a,
be
abejo,
naudingas
i
pe
e ai
p ak ikuojamas
dalykas.
Ta iau,
ano
Vy au o
Amb azo,
analizé,
ku ia
emiasi
s aipsnio
au o é,
li e a ii oje
bu o
pla iai
s a s y a
i
a -
mes a.
P o .
Amb azas
p imena
Vlado
Zulio
i
Ta janos
Bulyginos
da bus,
ku iuose
ye:
i ai
j ody a,
kad
sinch oniné
lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
asmena imo
sis ema
gali
bi i
skaid iai
i
nuosekliai
ap aSy a
ik
laikan
3
asmens
o mu
bai-
gmenis
balsiniais
kamiengaliais,
o
bandymai
juos
e s i
galiinémis
uZ emdy y
asmena ima
daugybe
di b iniy
leksijy*
(p.
110).
Ig
iesy
ap agas,
pagal
ku j
3
asmens
o mu
baigmenys
laikomi
kamiengaliais,
gal
i
a odo
ekonomiskesnis,
odél
i
ge esnis
uz
okius,
ku iuose
jie
laikomi
ga-
lanemis.
Tagiau
a
jo
p anaguma
galima
, i ai
j ody i*,
galu inai
issp endzian
p oblema
i
isiems
laikams
uzda an
diskusijas
Siuo
klausimu,
a odo
abejo ina.
Beje,
igsp endus
iena
klausima
ju
a si anda
ki u .
A gal
jsi edus
j
eiksmaZo-
dziy
kai yba
kamiengalius,
nei8 engiamai
pe Sasi
klausimas:
kodél
jy
neisi edus
i
daik a a dziy
kai yba?
Isi ede
j
eiksmaZodZio
asmenuo e
Akademinéje
g ama ikoje
i8s um us
kamien-
galius,
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikos
( oliau:
DLKG)
au o iai
nepasi yZo
pagal
panagy
p incipa
ap a’y i
daik a a dZio
linksniuoéiy.
Fo mose
y -a-ms,
%mon-o-ms,
siin-u-ms,
gél-é-ms,
a -i-ms
balsiai
a,
0,
u,
é,
i
ioje
g ama ikoje
pa eik a-
me
ap age
lieka
neskaidomy
galiiniy
dalys,
kaip
i
bu e
Akademinéje
g ama ikoje.
NeZinodami
DLKG
a’ymo
uzkulisiy
egalime
ik
spélio i,
kodél
daik a a dzio
ap agui
bu o
pasi ink i
ki i
p incipai,
nei
eiksmazodzio
ap agui.
Galima
spe i,
kad
am
ik os
eik8més
galéjo
u é i
g ynai
s a is iniai
a gumen ai.
Ma
y
o my,
ku iy
is o inis
kamiengalis
lieka
s eikas
i
leng ai
a pazis amas,
salyginis
skaicius
y a
didesnis
asmenuo éje
nei
linksniuo éje.
VeiksmazZodiZio
es i
esamojo
laiko
No ééiau
dia
padéko i
d .
0.
Vaigiuly ei-Romanezuk
(Va Su os
uni e si e as),
su
ku ia
neseniai
u éjau
p ogos
padisku uo i
lie u iy
kalbos
ZodZiy
da ybos
klausimais.
Sios
diskusijos
padéjo
man
su o muluo i
kai
ku ias
Siose
pas abose
iS eikS as
min is.
112
Pas abos
Pa adigmoje
i§
penkiy
ak igkai
besiski ianéiy
o my
ys
(60
%)
i§laiko
s eika
kamiengalj
-a-
( eda,
edame,
eda e),
ik
d i
ji
sulieja
su
galiine
( edu,
edi).
Daik-
a a dzio
gélé
pa adigmoje
ig
maksimaliai
ylikos
ski ingy
o my
(daugiskai os
Sauksmininkas
isada
su ampa
su
a dininku)
sep ynios
(kiek
maziau
nei
54
%)
i8laiko
s eika
kamiengalj
-é-
( ns.
géle,
gélés,
géléje,
dgs.
gélés,
géléms,
gélémis,
gé-
lése),
ki ais
a ejais
no in
ope uo i
kamiengalio
balsiu
bi ina
isi es i
papildomy
mo onologiniy
aisykliy.
Ski umas
né a
labai
ySkus,
a¢iau
ki y
linksniuoéiy
a eju
ezul a ai
kiek
P as esni:
-o-
kamieny
a eju
(liepa,
dgs.
naud.
liepoms)
ik
46
%
o mu
ilaiko
balsj
-o-.
Zinoma,
isa
ai
é a
ik
spéjimai:
nezinome,
a
gali-
mybé
ap ady i
daik a a dzio
i
eiksmazodzio
kai yba
pagal
ienodus
p incipus,
ope uojan
kamiengaliais,
DLKG
au o iy
ig is
bu o
s a s oma.
Ma y , Bulyginos
i
Zulio
s aipsniai
paska ino
au o ius
pakeis i
eiksmazodzio
ap a&a,
o
eiksma-
Zodzio
i
daik a a dzio
kai ybos
ap aso
su ienodinimo
klausimas
i8 is
nebuyo
iskel as.
O
s a s y i
okia
galimybe
eiké u
dél
keliy
p ieZas¢iy.
Dél
miné yjy
s a is iniy
ski umy
bia y
galima
susi aiky i
su
ne ienoda
eiks-
mazodziy
i
daik a a dziy
ak uo e,
i edan
kamiengalius
ik
i
eiksmazZodzio
kai ybos
ap agq.
Taéiau
daik a a dzio
ap asqa
pe mas y i
ska ina
da
ienas
su-
dé ingas
lie u iy
kalbos
g ama inés
adicijos
klausimas:
adinamoji
galiininé
da yba.
$i
sa oka
y a
sa i as
lie u iy
kalbos
g ama ikos
b uozas
—
ne
e mina
j
ki as
kalbas
i8 e s i
be eik
neimanoma.
Ig
ku
ji
a si ado?
Siy
eiluéiy
au o ius
né a
a likes
nuodugniy
lie u iy
Zodziy
da ybos
ap asymo
adicijos
s udijy,
be
gal
ne
pe
daug
izikingas
bi y
eiginys,
kad
ji
a si ado
panai-
kinus
daik a a dZio kamiengalius.
Kadangi
Zodzio
s iklius
baigmuo
-us
sinch oni8-
kai
laikomas
galiine,
enka
Pada y i
i’ ada,
jog
pama inio
Zodiio
s iklas
a Z ilgiu
Sis
Zodis
esiski ia
ienu
elemen u
~
galiine.
Palyginus
Zodj
belangé
su
pama iniu
Zodiziu
langas,
i’ski iamos
d i
da ybos
p iemonés
—
p ieSdélis
i
galiiné.
Sis
ap agas
iS
pi mo
Z ilgsnio
a odo
i ikinamas,
aéiau
uz
jo
slypi
am: ik as
Pa adoksas:
kadangi
kiek ienam
linksniui
biidinga
ki a
galiiné,
ai
Zodis
s iklius
ix
ik uju
u i
ne
iena,
o
ylika
ski ingy
da ybos
p iemoniy
—
kiek ienam
linksniui
ki a,
i&sky us
ik
isada
ienodas
daugiskai os
a dininko
i
Sauksmininko
galiines.
Dél
Sios
komplikacijos
pap as ai
nesusimas oma:
sakoma,
jog
Zodyje
s iklius
kaip
da ybiné
P iemoné
a ojama
galiine
-’us,
0
ig
esmés
gia
ope uojama
abs ak-
Gia,
,,apibend in a“
galiine
(,,galiiné
-’us
a ba
ja
a i inkanéios
os
Pa ios
pa adigmos
galiinés“).
Kad
okiais
a ejais
u ima
omenyje
daik a a dzio
linksniy
galiiniy
i-
suma,
explici is
e bis
pab ézia
U bu is
(1978:
221).
Be
aip
pa ikslinus
o muluo e
nepasikei ia
dalyko
esmé:
uzZuo
ope a us
pas o iu,
isoms
kai ybinéms
o moms
113
Pas abos
bend u
da ybos
pozymiu,
da ybos
p iemoné
suplakama
su
besikai aliojanéiu
pagal
g ama ine
ka ego ija
elemen u
—
galiine,
i
iSeina
ski ingos
da ybos
p iemonés
kiek ienam
linksniui
i
abiem
skai iam.
Sios
ydingos
kons ukcijos
bi y
galima
i8 eng i
a ski ian
nuo
galiinés
kamiengali,
ku is
y a
bend as
isiems
linksniams
i
abiem
skai¢iams.
Tokiu
a eju
Zodyje
s iklius
panaudo a
da ybos
p iemoné
bii y
kamiengalio
kei imas
(-a-
—
-'u),
0
galiiné
lik y
a
pa i.
ZodZio
belangé
da ybai
bii y
biidingos
d i
p iemonés
—
p ieSdélis
be-
i
kamiengalis
-é-;
galiinés
a dininko
o moje
belangé
nebii y
(kadangi
a dininko
o mos
y a
aip
pa
nezymé os
kaip
i
eiksmaZodZio
3-ojo
asmens
o mos
eiksmazZodzZio
pa adigmoje,
ai
a odo
isai
no malu).
Tokio
ap aSymo
biido
naudai
bii y
galima
pa eik i
da
iena
a gumen a:
jis
i
daba
jau
lie u iy
kalbos
ZodZiy
da ybos
ap ase
i8
dalies
y a
aikomas,
iek,
kad
jis
uZmaskuo as.
Kuo
da ybos
a z ilgiu
ski iasi ZodzZiai
ka aliené
i
kiauliena?
Pagal
DLKG
—
p iesagomis:
ienu
a eju
-iené
(p.
142),
ki u
—
-iena
(p.
141).
Be
ai
aki-
aizdziai
p ieS a auja
oje
pacioje
g ama ikoje
pa eik am
daik a a dzio
kai ybos
ap asui:
juk
-é
i
-a
y a
galiinés,
aigi
p iesaga
abiem
zodZiams
y a
bend a.
A
galiiné
gali
bii i
p iesagos
dalis?
Tu bii
ne u é y
aip
bi i,
be
jeigu
susi a ume,
kad
Zodziy
ka aliené
i
kiauliena
da ybinés
p iemonés
susideda
i§
p iesagos
sensu
s ic o
i
kamiengalio,
ada
gauname
d i ski ingus
da ybines
samplaikas
-ien-é-
i
-ien-o-,
ku ioms
galima
p iski i
ski ingas
da ybines
eikSmes.
Taip
ak i8kai
i
da oma,
ski ian
p iesagas
-iené
i
-iena.
Tiek,
kad
ada
p ieS a aujama
ki oje
ie oje
pa eik am
kai ybos
ap asui
(pagal ku j
-a
i
-é
y a
galiines),
i i3
esmés
i
»galiiniy
da ybos“
sa okai.
Lyginan
Zodzius
belangé
(:
langas)
i
kiauliena
(:
kiaulé)
ma y i,
kad
abiem
a ejais
kei¢iasi
linksniuo é,
a¢iau
ienu
a eju
Sis
pakei imas
laikomas
da ybine
p iemone,
o
ki u
a eju
jis
igno uojamas,
p iplakan
linksniuo-
és
pozymj
p ie
p iesagos.
P ieS a a imai
pacioje
g ama ikos
koncepcijoje
lieka
uZmaskuo i,
i
pap as ai
niekas
j
jas
nea k eipia
démesio
(no s
U bu is
1978:
222
umpai
apie
i
dalyka
uZsimena).
Cia
pa eik as
si ilymas
i§
naujo
jsi es i
kamiengalius
i
j
daik a a dzio
kai-
yba
—
né a
ienin elis
jmanomas.
UzZuo
ope a us
kamiengaliais
bi y
galima
ope uo i
abs ak¢iu,
one inés
ealizacijos
ne u inciu
da ybos
pozymiu
—
pe ké-
limu
j
ki a
linksniuo és
ipa.
Jau
U bu is
(1978:
221)
Salia
,,galiininés
da ybos“
y a
pasiiiles
i
,,pa adigmizacijos“
e mina.
,,Pa adigmacijos“
e minu
naudojasi,
p z.,
Sme ona
(2005).
Be kas
y a
pa adigm(iz)acija?
A
pa i
pa adigma,
a
pa adigmos
pakei imas?
Jeigu
pa i
pa adigma,
ai
pasi odo
am
ik a
komplikacija,
nes
nelieka
ada
da y-
114
Pas abos
biskai
neiS es iniy
Zodziy.
Galiiniy
isuma
ada
a lieka
ne
ik
kai ybines
unkcijas,
be
i
da ybine.
Daik a a dzio
b olis
kai ybinés
galiinés
i3
kamieno
b ol’-
da ybos
keliu
i8 eda
daik a a dj
b olis,
no s
da ybine
eikSme
¢ia
apib ez i
neleng a.
An a
e us,
jeigu
da ybos
pozymis
y a
pa adigmos
pakei imas,
ai
aip
pa
da ybos
ap aSas
Zymiai
komplikuojasi.
Ma
apib éZian
ZodZiy
b olelis,
aikelis,
siinelis
da ybines
p iemones
pap as ai
nesusimas ome,
kokioms
pa adigmoms
p iklauso
pama iniai
Zodjiai
b olis,
aikas,
sinus:
p iesaga
mechaniskai
lemia
kai ybos
ipa
nep iklausomai
nuo
pama inio
Zodzio
linksniuo és
ipo.
Be
jeigu
s a s ydami
Zo-
dZiy
langas
i
belangé san ykj
pa adigmos
ipo
pakei ima
laikome
da ybos
p iemo-
ne,
ai
aip
pa
eikia
pasielg i
i
aikelio
(—
aikas)
a eju.
Tai
labai
komplikuoja
ap aSq,
nes
e ¢ia
j
jj
i auk i
daug
ne eikalingos,
Sim u
p ocen y
numa omos
in o macijos,
kaip,
p z.,
a,
kad
mazybinés
o mos
aikelis
kai ybos
pa adigma
ski iasi
nuo
ZodZio
aikas
pa adigmos.
Visa
ai
u in
omenyje, ne
oks
jau blogas
a odo
senas,
da
Ska dZiaus
(1943)
aikomas
p incipas,
kai
(kad
i
nenuosekliai)
isski iami okie
da ybiniai
elemen-
ai,
kaip
-ja-
(auks is
—
auks as),
-ju-
(anglius
,anglininkas,
K6hle ‘
—
anglis),
a ba
(kai
kamiengalis
suda o
kompleksinj
iene a
su
p iesaga)
-ala-
(augalas),
-inja-
(sidab inis)
i
pan.
Tokia
ak uo é
gali
a ody i
pe nelyg
is o iné,
a¢iau
ne
maZiau
is o iskai
mo y uo as
y a
eiginys,
jog
o moje
augu
slypi
kamienga-
lis
-a-.
PanaSiai,
kaip
i
eiksmaZodziy
asmenuo és
a eju,
sp endimas
jsi es i
kamiengalius
j
daik a a dZio
linksniuo és
ap aSq
galé y
bii i
mo y uojamas
ne
p ielaida,
jog
sinch oninis
ap aSas
u é y
su ap i
su
is o iSkai
pag is u,
o
siekiu
da ba inés
lie u iy
kalbos
kai ybine
i
da ybine
mo ologija
ap asy i
pap as ai
i
nep ieS a ingai.
Daik a a dzio
a eju okio
ap aSo
p i alumas
bii y
igubas:
(i)
pa ios
daik a a dzio
kai ybos
ap aSas
igy u
uos
pa ius
,,skaid umo
i
nuose-
klumo*
poZymius,
ku iuos
p o .
Amb azas
p ipazjs a
i
pab ézia
eiksmaZodzio
asmenuo és
a eju,
(ii)
daik a a dZio
i
eiksmazZodzio
kai ybos
ap aSai
bii y
pa-
em i
ienodais
p incipais,
(iii)
pap as esnis
ap y
ZodZio
da ybos
ap aSas
i
ne-
lik y
p ieS a a imu,
kai
as
pa s
segmen as
-é-
os
pacios
g ama ikos
puslapiuose
ienu
laikomas
galiine,
o
ki u
—
p iesagos
(-iené)
dalis.
Siais
p i alumais
DLKG
au o iai
nu a é
nesinaudo i,
i
jy
sp endimo
Cia
neke-
iname
k i ikuo i.
Taciau
eig i,
kad
Sioje
g ama ikoje
p i aiky i
sp endimai bi y
skaid esni
i
nuoseklesni
nei
Jolan os
Vaskelienés
s aipsnyje
aikomi,
nema y i
pag indo.
P ieSingai:
poiZiii is,
kai
i
o mos
augal-a-ms,
i
o mos
aug-a
baigmenys
(-ams
i
-a)
y a
galiinés,
y a
nuoseklesnis,
nei
DLKG
au o iy
poZiii is,
pagal
ku i
ik
pi mosios
o mos
baigmuo
-ams
y a
galiiné.
115
Pas abos
BIBLIOGRAFIJA
DLKG
~
Daba inés
he u iy
kalbos
g ama ika.
4-oji
papildy a
laida.
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
Skan z us,
P.
1943/1996.
Lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba.
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i-
u as,
1943.
Pe spausdin a:
Rink iniai
as ai
1,
pa .
A.
Rosinas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidykla,
1996.
Sme ona,
A.
2005,
Pag indiniy
da ybos
bidy
sky imo
klausimu.
Ac a
Linguis ica
Li huanica
52,
83-89.
U au is,
V.,
1978.
Zodziy
da ybos
eo ija.
Vilnius:
Mokslas.
VaskeLiené,
J.
2006:
Dél
esamojo
i
bi ojo
ka inio
laiko
daly iy
bei
padaly iu
da ybos
i
mo eminio
skaidymo.
Ac a
Linguis ica
Li huanica
54,
83-93.
Axel
Hol oe
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
Vileigio
g.
5,
10308
Vilnius,
Lie u a
Dél
sin aksinio
d ip asmiskumo
i
eminés- eminés
s uk i os
Su
Rolando
Mikulsko
,,Pas abomis
dél
sin aksinio
d ip asmiskumo
sq okos“
(Sis
ALL
nume is,
pp.
1-53)
papolemizuo i
paska ino
ne
ik
s aipsnio
pa adinime
miné as
klausimas,
be
i
,,ki i
susije
dalykai*,
ypaé
Siy
eilu¢iy
au o iaus
2003
m.
( emian is
Bogus awskio
1977
m.
koncepcija)
su o muluo os
ak ualiosios
skaidos
koncepeijos
k i ika.
Diskusija
¢ia
palie ia
undamen alius
kalbos
g ama inés
san-
da os
klausimus,
i
Mikulsko
pas abos
i8kelia
undamen alias
p oblemas.
Visy
pi ma
dél
sin aksinio
d ip asmiSkumo:
Rolando
Mikulsko
nuomone,
musy
ap a iama
kons ukcija
Onu és
Zalios
akys
negalin i
bi i
j e in a
kaip
sin aksiSkai
d ip asmi8ka,
nes
ji
u in i
ySkia,
ik
Siai
kons ukcijai
bidinga
eiksme;
sin ak-
sinis
d ip asmiskumas
implikuojas
i
seman inj
d ip asmiskuma,
ku io
¢ia
kaip
ik
nepas ebime.
Kogni y inéje
ling is ikoje,
i8
ku ios
pozicijy
Mikulskas
k i ikuoja
misy
ana-
lize
(panaSiai
kaip
i
kons ukcijy
g ama ikoje,
ku ia
galima
laiky i
kogni y inés
116