scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Religinė, mitologinė leksika: skoliniai iš germanų kalbų

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Religinė, mitologinė leksika: skoliniai iš germanų kalbų

Author: Nijolė Čepienė
Year: 2019
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/111/100
146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
NIJOLĖ ČEPIENĖ
Ins i u o de lenguas Lie u ių
Mokslinių in es igaciones di ecciones: leksikologija, skoliniai,
ge manizmai, leksikog a ija, e imologija, his o ia del lenguaje, aš ija.
DOI
RELIGIN, MITOLOGIN
LEKSIKA: SKOLINIAI IŠ
GERMAN KALB
Religious, my hological ocabula y: loanwo ds
om Ge manic languages
ANOTACIÓN el
S aipsnyje se examina la eligión y mi ología emá icos g upos de ge manas lenguas de
o igen lexic semán ica y aspec os de o igen. Skoliniai subdi i ius en se ynis pog upius:
iglesia edi icios de y sus pa es, adminis aciones, ambien es; in e io de la iglesia, equipos
luga es en ella; acceso ios ce emigos, cosas de iglesia; š enčių, i eigos; ca zny inas
ac i idades, lib os, ins umen os de música; nomb es de las pe sonas; mi ologica leksika,
an gam ines bu ybios nomb inimas. Nus a y as ge manismo base palab a, de la cual él su gió,
indicada collinio pi minė kilmė. Dodama de o os idiomas co espondimenos. Jun o se p esen a
leksemų iksa im en la aš ijoje desde XVI a. y consumo en gy ojoj kalboje, a mėse.
Ap a iama c onología de los p és amos. Cla i ico que los lie u ių olà se u iliza no solo en el
signi icado ‘ž ė elių o paukščių u as, landa, como se p esen a LKŽe, pe o B e kūno Biblijoje
él za cis os ambién en el signi icado ‘pa alpa (laido i), k ip a. Apibúdinami de ge manizmos o ma da iniai.
ESMINIAI VOODŽIAI: eligiosa, mi ologinė leksika, skoliniai, ge manizmai,
semán ica, P ūsijas ódynai, aš ija, a mės.
ANNOTATION
The a icle add esses he eligious and my hological ocabula y o Ge manic o igin om he
pe spec i e o seman ics and o igin. Loanwo ds a e di ided in o se en sub-g oups:chu ch
buildings and hei pa s, adminis a ion, en i onmen ; chu ch in e io , places inside i ; objec s
used in i uals, chu ch i ems; es i als, i uals; chu ch ac i i ies, books, musical ins umen s;
names o pe sons; my hological ocabula y, names o supe na u al beings. The base wo d o he
A ículos A icles 147 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
Ge manism om which i de i ed is es ablished; he p ima y o igin o he loanwo d is iden i ied.
Equi alen s in o he languages a e p esen ed. The eco ding o lexemes in he w i en language
da ing om he 16 h cen u y and hei usage in he spoken language and dialec s a e also
p o ided. The ch onology o loanwo ds is discussed. I was ound ha Li huanian olà is no only
used in he meaning o ‘a ca e, bu ow o animals o bi ds as de ined in he Dic iona y o he
Li huanian Language bu also as ‘a chambe ( o bu ial), c yp acco dman ics, dic iona ies o
ing o B e kūnas’ Bible. The o ma ions de i ing om Ge manisms a e desc ibed as well.
KEYWORDS: eligious, my hological ocabula y, loanwo ds, Ge manisms, se-
P ussia, w i en language, dialec s.
1. ĮVADAS
Dauguma lie u ių kalbos skolinių iš ge manų kalbų, daugiausia okiečių kal-
bos, son palab as de la cul u a ma e ial. Sin emba go u ima y in angibles cul u a
ge manos de o igen o a ėjusių de ge manos lenguas palab as, aunque y ellos a
menudo į a dija ma e ialius deik us. Religiones y mi ología emá icas del g upo
skoliniai za ixo e ya p immuosios XVI a. esc i os, más P úsijos. Ma e iaga al
a ículo se ecopiló de lenguas li uanas de iejos aídos, más a de de abajos,
P usia lie u ių okiečių y okiečiųlie u ių diccionų, ambién de lengua i a, a minių
eks ų, šnek ų y a mių diccionų así como ac uales lenguas bend ines. En él
u ilizado el dicciona io de la lengua Lie u ių IXX . (LKŽ, LKŽe) y o os abajos de
ma e ial (ž . lis a de li e a u a y uen es). El a ículo iene como obje i o
p esen a y panag ina se o igen ge manas lingüís icas eligiosa, mi ológica
leksiką aspec os semán icos, de o igen, c onología, explica explici ado p im p im
p im kilmę; indica leksemų ikssa imą aš ijoje y consumo en i oja leng oje,
a mėse; de la eligious lexicica ge manisms de Ge manis an los da inos. Los
abajos se p esen an palab as de o igen de ge manos idiomas, p incipalmen e
okiečių idiomas, di ec amen e en ekę a Li uanies lengua; palab as de o igen
ge manos, galėję en a a li uáneos lengua de o os idiomas in e mediininkių,
p incipalmen e sla os lenguas; no ge manos lenguajes p ima ia de o igen
palab as, pe o apode a se de ge manos lenguas. Neue os léxicos eligiosas,
eligiones e minos y inėjimuose зафиксирована nedaug ge manizmų. Algis
Rubinas dak a o dise ación Li u ias lenguas eligiosa leksika y su his o ia (2002)
capí ulouje Lie u ių kalbos ge manizmai p esen ó sólo es ge manizmus:
kùnigas ‘d asininkas, klebonas, pdė ‘k ikš amo ė, agenda ‘maldų knyga, i ual.
Sky iuje Li u ias de la lengua sla izmai encon ami aún unos pocos skoliniai,
au o iaus manyimu, a ėję pe okiečių kalbą: ka dinolius, ab as (ap as) ‘ y ų
ka alikų ienuolyno i šininkas, kapucyne is ‘p anciškonų o dino ienuolis, kece is
‘he e ikas, a skalūnas. 2012 m. Auš os Rimku ės dak a o dise ación 18831916
NIJOLĖ ČEPIENĖ
148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
‘ca ekizmas, ediniai: kunigys ė, kunigaikš ys ė. Es e a ículo au o é en esc i os,
dicciona ios, a mėse encon ó más eligiosas lexicicos palab as, o iginusių de
ge manos idiomas, p incipalmen e okiečių kalbos, o pa ekusių a Li u ias lengua de
ge manos idiomas, que aquí se á esumenados. A ículos aplicados diach oniniai y
sinch oniniai mé odos de es udio: compa a i amasis his ó ico, g e inamasis,
one inis y o os, emiamasi de dicodiños e imologicos, más ecien es abajos kalbo y os.
2. GERMAN KILMS RELIGINS, MITOLOGINS LEXSIKOS SEMANTIKA, KILM, PAPLITIMAS IR
VARTOJIMAS Lexika. La mayo pa e de es a emá ica g upo de ge manismos se
encuen a en XVIIXX a. P usia leis uos okiečių lie u ių y lie u ių okiečių
Raš ijoje nuo XVI a. (daugiausia P ūsijos, Mažosios Lie u os) i a mėse
už iksuo a ge manų kilmės a pasiskolin a iš ge manų kalbų eliginės eminės
g upės leksika suski s y a į šešis pog upius, sep in ajame pa eik a mi ologinė
dicciona ios: Lexicon Li huanicum, Cla is Ge manicoLi h ana, bu usio Ka aliaučiaus
a chy o ank aš iniame ( adinamame A. K auzės) odyne, Jokūbo B odio Deu sch
Ge manicon Deu sch Deu sch Deu sch Deu sch Ge manicoLi h anic m e
Li h anicoGe manic m, Pilypo Ruigio Li isch und Deu sch auLi auisches Lexicon,
Ch is iano Go lieb Ku kisches Mielckes Li e isches und Li e isches
Wö e -Buch, G. H. H. F. Fö e buch de Wö e buch, Wö e buch de Li e ischen
Wö e auch auch ich aušai Deu sch Deu sch Deu sch Deu sch Deu sch und
F ied ichs und Deu sch. Ge manizmai examinados abėcėline o den. Jun o al de i ado
se indican los campos de da os: ma caciones g ama icales, signi icanzas, ijación en
uen es, p edilección a mėse, o igen; se p esen an palab as undamen ales de
o igen ge manos, de las cuales p és amos son kilę, se aiškinama pi minė o igen de la
palab a, dada de o as lenguas eu opeas co espondimenų; p esen adas de o os
in es igado es e imologías. 1) edi icios de la iglesia y sus pa es, adminis aciones,
nomb es de en o no, ej.: ap ja s . ‘ca alikos monas e y con sus pe enecien es
mandomis Lex 3a, C I 43 (o ig. Ap ye), Q 13, K I 32, Alm 27; ab ja N 2 (ab ije), Alm 23 < . .a.
abbe eie (eppe ige); abbe īe; plg. . . ebedîe, P . . Ab ey (Lex 3a), n. .a. Ab ei .
‘aba ija, monas e olynas; s. .a. abba eia desde bažn.lo . abbā ia (Kluge 2002: 11;
Lexe d yskama ė s . 1885, LC 12 < P . . D êskamme ‘zak is ija, en la que se
gua dan la iqueza de la iglesia, dine o, aliosos ins umen os (F I 150, Zieseme II
I; PaulW 11).
años ca ekismos é minos de eligión son ambién pocos okie ybių: kunigas,
gizelis ‘mokinys, podė, pl. podžiai ‘k ikš o ė ai, ka gismas domski chė s .
‘ka ed os iglesia S. Dauk < n. .a. Domki che ‘ . p.. d eskama a s . ‘zak is ija B 361, 1033 (o ig. D ekama a), MŽ II 135, 398, N 155; d skama ė s . (1) K, P el 56 (d skama e), Alm 45, KŽ, Sk ;
A ículos A icles 149 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
107), . .a. ëse-kame e . (d esekame , d yskame ), s.s. esocama a (Lexe II 1505;
G imm XXII 163); plg. Vok de los Bal icos. D ähskamme ‘ . p., .ž. d ēskamme
‘zak is ija (Sehwe s 1953: 28, 326); ok. D esekamme , esekamme ., isekamme
‘bažnyčios iždinė, lobbyno; a chi o; zak is ija (nuo XV a. pab.), s. .a. esecame e,
d esecame e, . .ž. esekame e ., .nl. escame e; dū inys desde esso <
lo . om. hesau um i lo . om. cama a, came a (G imm XXII 163; MndW IV 611-612).
gemýnė s . (1) ‘apylinkė; bažn. pa apija N 249, [K], KŽ, gemynė Alm 53, gemyna s . LC
1878, 42; gimýna s . (1) ‘ alsčius; pa apija K, Alm 54, KŽ < P . . gemne ‘bend uomenė;
pa apija (Alm (P W)) dialek izmo; plg. . .ž. ge apías i k .) comunidadė (MndW II 53),
. .a. ge-meinde . ‘bend umas; ja, → ok. adj. gemein ‘bend as (Kluge 2002: 343; Lexe I
839); l. gmina ‘bend uomenė desde ok. gemein, Gemein(d)e (B ückne 1974: 146). capela
meine, gemene ., n. ‘bend as u as; bend uomenės susi inkimas; (kaimo, pa-
s . ‘maža bažny ėlė, koply ėlė B 795 < . .a. kappëlle, kapëlle, kappel . ‘maja iglesia,
bend uomenė’, s. .a. gimeinida, n. .a. Gemeinde . ‘bend uomenė; bažn. pa api-
Dios namai, n. .a. Kapelle . ‘koplyčia, koply ėlė; ok. desde .lo . capella ‘koplyčia; plg.
n.nl. capel (Lexe I 1514; Kluge 2002: 468). kikapis (heb.) sm. (1) ‘ apai an e ki kės;
san ua io R I 54, R II 223, MŽ II 298, N 200, K, KŽ, Alm 66, ki kkapis KŽ; dū inys de ge m.
ki kė y lie . kapas; plg. n. .a. Ki chho m. ‘kapai, kapinės. k kė s . (1) ‘p o es an ų
bažnyčia NdŽ, BM 177 (Bažnyčios son es: iglesia ka alikų, žydų šulė i la ių ki kė), Š,
KŽ, K nŽ, F nW, S j, kikė (2) ZŠŽ (Nm); ki chė Š, k ka s . (1) ‘p o es an ų bažnyčia M.
Valanč, M, š, KŽ, Z Ž < . .ž. ke ke . ‘bažnyčia (MndW II 449; Lasch 1914: 51), . .a.
ki che . ‘(k ikščionių) iglesia, edi icio; judíos emplo; ikin amigos de la, n. .a. Ki che
.
‘bažnyčia; plg. n.no . ki ke, n.š . ky ka, s. yz. ke ke, s.s. ki ika, n.nl. ke k; ok.
de ulg. g . *ky ik (Lexe I 1580; Kluge 2002: 489). klos e is sm. ‘ ienuolynas B 313;
klos o ius (klos o us) Lex 21a (o ig. Klo o us), 54a (Klo o us), C I 1079
(Kló o us) < P . . Klo e (Lex 21a), . .a.
klôs e n., n. .a. Klos e n. ‘ ienuolynas; plg. . .ž. klōs e -, .nl. cloos e , n.nl.
kloos e , s. .a. klōs a ; ok. se p es olino de emp i . omanų *clōs um
‘užsida ęs, lo . claus um ‘už ak as, cie e; cas is (Kluge 2002: 499; Lexe I 1631).
kod yna s . ‘bažnyčios o š o laja a C I 649, N 203, [K]; plg. P . . Kodde
‘skudu as, ska malai; , suplyšę d abužiai (F I 399), Kode ‘skudu as, ska malai,
skiau ė (G imm XI 1569).
kõ as (kò as) sm. 1. ‘bokš as, a pinė NT M 21,33, B 190, R I 65 (Kô as), R
II 180, MŽ I 127, N 205 (Kó as), K (i kú as), Kl D 115, J, V. Kudi , dem.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX ko a is N 205. 2. ‘bažnyčios p ieangis R II 91
(Kó as), MŽ II 120; kuõ as1 sm. 1. ‘bokš as, a pinė SD 7, SD3 8, R I 71 (o ig. Ků as), N
205, K, J, Vaižg, F nW, V. K ė , š, Pnm, Čk, Kl , dem. kuo elis NS 1157, kuo a is RD 35.
2. ‘bažnyčios bokš o ėlia a Lex 34 (o ig. Kû as), C I 628 (Ků as), Q 173, B 444 (Ků as);
< P . . ko , ku , kû ‘cho as; paaukš in a luga iglesia cho ui, iškos (Alm (P W)),
kūə (Na au 1937: 18), . .a. kô , donde m. ‘bažnyčios cho as, giedo ojai cho e;
ka ed os kapi elis; pe k. del cielo escliau a ; luga en el cielo como la mo ada de
Dios; angelos s e a (Lexe I 1678; G imm XI 1792), . .ž. kô (Lasch 1914: 95), n. .a.
Cho m. ‘g upė giedo ojų; en las iglesias c is ianas luga giedo ojų delan e
al o ios; pakyla, scena (p o es an as iglesias); plg. n.nl. koo ; s. .a. chō desde lo .
cho us ‘šokis con cainís, a elis; bū ys, pulkas, mul i udybė, y es e de g . cho ós
‘ ie a chokiui; g upo de baila ines; kul o giesmė o kul o šokis Die ybėms (Kluge
2002: džio ojų e mas) (MndW II 602). Plg. da 2) kū as. 703, Alm 76 < n. .a.
171; LLŽ); . .ž. ku (e) ‘sa gybinis, ž algas (bokš e)’, ku en ‘sekan žiū ė i (me-
Konsis o ium n. ‘ . p. dialek izmo; plg. lo . consis o ium
kunzis ó ija s . (1) ‘cen inė ado aujan i bažny inė aldymo įs aiga’ K I
‘pasi a imo, luga de eunión.
olà s .‘u as, habi ación (laido i), k ip a z . an e 3. umas2 sm. (2) ‘bokš as, a pinė; i i ie ė (apie
piliakalnį) BB 1 Moz 11,4, BB 2 Ka 9,46, H II 9,17, BB 1 Mak 4,60 (acc. pl. Thu mus), BB 2 K n9, 2 Mak 13,5, BB
Jd 1,3, Ez 26,4, BB 51,58, GG 4,4, Ba 6,17, Lk 14,28, BB 3,1, Lex 87a, RB Ps 58,3, C II, 13, 523, H I 135, H II, 211, K,
K, K, 48, V, Mi 15, J, J, J, Do , (Klp, ó ms), Nd, BB, BB, BB, L 35, K, K, K, K, K, K, K, K, e c. s unis sm. (2)
‘ a pinė K I 555, KŽ < P . . Tu m ‘ciudad p isión; bokš as (F II 416), Thu m (Lex 87a), m ‘bokš as,
kalėjimas (Alm 144), Ry . P . . o m (Mi zka 1919: 126), . . u m, o m, . .a. u n, u m, s u m; ok.
Tu m, Thu m ‘bokš as, a pinė; ijación; la cá de u em, y es e de s.p anc. * o n; úl imoa asis
desde lo . u is . ‘bokš as, cas is, 1 W. Smoczyńskis ku as iempo neaiškiu žodžiu (Smoczyński
2007: 326). Ku as signi icado dešim ies pėdų guba, ikė LKA I 186, abajo. 109, T gn, Slk, Lb, Ign, Š nč,
Dglš, Lkm, Kl , dem. pl. kuo liai Pls quizás debe ía eje con ok. ‘ka indas, obuo; ja ų ma as; al u a
(namo); una encima de o a con enida cajas; pašiū ė, oginė; suneš a heinoo o hays aud; plg. s.s. ka ,
. .a. ka , n. .a. Ka n., dan. ka , š . (G imm XI 202); ka . .ž. ka , ka e n. ‘indas, k epšys (MndW II 428),
ieja palab a iajan e (Kluge 2002: 470). J. B odo skio ocodine зафиксирован из Библии ok. Co
(menu a) ‘(ja ų) ma as se ha aducido lie . Ko as (B 315). 2 Piles y o e de la ciudad o es bajas
alchaias ue on u ilizados kalėjimams. Po lo an o, es a palab a se u iliza ambién en el signi icado
‘kalėjimas ApD 5, 3,220, BB Jon4, VlnE 43,5 (loc. pl. u můu), VlnE 202,19, VlnE 205,25, ŽCh Lexa, R II 162, 871,
MŽ II 214, 350, 47 110, K, S. Dauk, M, J I 149, L, BB, Kl D 144 (Vlkš), BsO 397, BsMT 166 (D), Sln, Alm 14, LTR (Zp),
LTs 58, 71, KŽ
(A 1883, 226), D skŽ, ZŠŽ, Als, Žg, Ūd, Vl.

S aipsniai / A icles 151
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
edi icio al o; plg. n.š . o n, n.isl. (G imm XXI u n 466; Lexe II 1582; Kluge 1957: 798;
2002: 936); . .ž. o n, s.s. u n ‘bokš as; cá ce e (MndW IV 580); la. u nis (Tuh nis,
Tu nis) ‘bokš as desde . .ž. o n, o ne, u n ‘ . p. (Sehwe s 1953: 146, 324); ( .l.)
n.l. u ma ‘bokš as (u ilizado pa a los p opósi os de p isión); p isión; pančiai,
naš a; al juego < . .a. u m ‘bokš as; s.b us. myрма ‘kalėjimas, n.b us. (dial.)
my má ‘ . p. (B ückne 1974: 585; LKPŽ 656). 2) equipamien o in e no de la iglesia,
nomb es de luga es ella en, ej.: gángos s . pl. (1) ‘bažnyčioje luga jun o o gonos;
iškos C II 752, K, K I 369, K II 102, Alm 52, F nW, KŽ; gángai sm. pl. NmŽ < P . . Gang
‘laip ai (R II 157), n. .a. Gang m. ‘ėjimas, eisena; pun o de en ada, paseo, co edo ;
ca e e a, iškos (bažnyčioje), pakila; plg. . .a. ganc m. ‘en ada; ca e e a,
s. .a. gang, s.s. gang, s.ang. gang, s.skand. gang m., ganga ., s. yz. gang, gong,
gung, š . dial. ganga, n.nl. gang (Kluge 2002: 329; Lexe I 734; G imm IV 1219). k as sm. (1)
(ku as) 1. ‘pakyla, ele adaš ina luga iglesia cho ui, donde es án o gangonai, iškos
Lex 20a (o ig. Ku as), C I 428, B 302, 311 (ku as), K 197 (kú as), K II 102; pl. k ai (2) Vdk,
Žgč, Nmk, Kl n; kù as (ku as) ‘( a gonų) cho as Lex 21a, C I 428, Q 110, B 312, 76, Alm
‘bū ys, pulkas (angelų) C I 428, ‘laip ai C I 428; kõ as sm. 1. ‘paaukš in a luga iglesia
cho ui, iškos
B 311, I. Simon, P k. 2. ‘cho as, g upo giedo ojų B 311, NdŽ; kò as (2) LzŽ, kó as (1) Alm
70. 3. ‘balsas, onas ( ik Biblijoje) Bb1 Ps 120,1, B 698 (o ig. Dangaus Kó as); kuõ as (4)
‘cho as; bū ys, pulkas (apaš alų, angelų) DK 30 (o ig. nom. pl. ků ái), 37, 148, DP 38, 543,
R I 71 (o ig. K as), VoK 11, K nŽ (kûo s), ŠVŽŽ (kûo s Vin, K a, Meds, Žb ); < P . . ko ,
ku , kû ‘paaukš in a luga iglesia cho ui, iškos; cho as (Alm (P W)), . .a. kô m.
‘bažnyčios cho as; giedo ojų bū ys; luga de o ación en casa, en la que sea
giedan ys d asiškiai (Lexe I 1678), n. .a. Cho m. ‘dainininkai, giedo ojai, can a ,
giedojimas; uas, bū ys, pulkas; iglesia c is iana, el luga de giededo es delan e
al o ios, iglesias p o es an es, pakyla, iškos, donde siedada y muzikjada; plg. s. .a.
chō ‘d asininkų cho as iglesia, n.nl. koo ; lo . cho us; g . χopó; de signi icado
‘giedo ojas c is iónicas iglesia su gió signi icado ‘giedo ojų luga an e al o . .ž.
kô (Lasch 1914: 95); la. ku is is ok. (Sehwe s 1953: 61); l. chó ‘cho as; gale ija desde
ių’, iš čia ‘ ie a bažnyčioje, ski a d asininkams’ (Kluge 1957: 117; 2002: 171),
g ., lo . cho os, cho us (B ückne 1974: 182). Plg. 1) ko as. 3) accesmenos de i o,
cosas de la iglesia nomb imiones, ej.: abló as sm. ‘kalėdai is, plonos paplo ėlis,
desecado de ha inas y agua Q 372 (o ig. Ablo s), R II 210, MŽ II 368, N 2, 30, [K], K II 98, Alm
23 < P . . Abla
‘ . p. (F I 8; Alm 23); plg. Obla (C II 161), . .a. oblâ e, oblâ ., n. ‘komunijos
NIJOLĖ ČEPIENĖ
152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
paplo ėlis, os ija, n.nl. oblaa , n. .a. Obla e ., .lo . obla a (hos ia) (Lexe II 138;
Kluge 2002: 661). Plg. da oblo as. bike s; plg. .ang. bike , . .a. beche m. ‘ au ė;
bikie elis sm. dem. ‘kaušelis, au elė’ SD 116, SD3 134 < s.s. bike i, s. .ž.
como ma as, Ry . P . . bēkř ‘ au ė, n. .a. Beche m., n.nl. beke ; ok. desde .lo .
bica ium n. ‘indas pa a ino, agua, au ė (Kluge 2002: 99; Lexe I 137; Mi zka 1919: 122);
la. biķe is desde s. .ž. bike i (Sehwe s 1953: 12, 326); l. beche (bekie ), dem.
beche ek. U bu is lie . dem. bike élis de *bike is jun o con la. biķe is iempo
li e aliniu ge manizmu (U bu is 2009: 418). ALEW lie . bikie elis kildizado de l.
beche ek, quien pe ok. p es ado desde lo . (ALEW I 113). is smopas. bo . ‘ ais inis
juozapas, yzopas (Hysopus o icinalis), sus jugos; yzopo šakelės iglesia en uso
como šlaks yklė Mž 358,5, BB 2 Moz 12,22, BB 3 Moz 14,4, BB 4 Moz 19,18, VlnE 210,12
(o ig. ins . sing. Iopu), R II 217, š, P, TA 417 (Issopas), BzF 118; hysopas Mž 538,19
(ins . sing hyopu); yzopas Vln1 175, Lex 52a, C I 416, 1023, C II 249, 1025, RB Ps 51,8, B 272
(pl. iopai), 735, 760 (opas), 989, R I 51, R II 217, MŽ I 101, MŽ II 288, NT P Ž 9,19, NT Jn 13,29, K
(ýzopas), NdŽ, P, 417 (Yzopas), BzF 118, Alm TA 57, LBŽ; zopas (1) NdŽ < P . . Iop
‘ ais inis juozapas (Lex 52a; C I 1023), Yop (C II 1025), . .ž. isop (MndW II 393), . .a.
isôpe, isôp m. ‘ ais inis juozapas (Lexe I 1459), n. .a. Ysop, Hysop m. ( .), Isop
‘majas a bus o con muy pe pianciais hojas y iole inías lledas (Hyssopus
o icinalis L); plg. ags.
ysope ., s. .a. hyssop m., ėly . s. .a. p ecoy . n. .a. yzopus .; lo . hyssōpus .,
hyssōpum n. (G imm XXX 2575). kelichas sm. ‘(li u ginė) au ė BB Ps 23,5, BB Ez
23,31, BP I 366, BzB 294
< . .a. kelich, kelch m. ‘ au ė; plg. s. .a. kelih, s.s. kelik, n. .a. Kelch m. ‘ au ė;
ok. desde lo . calix ‘ au ė (Lexe I 1539; Kluge 2002: 483), . .ž. kelk, kellik m.
‘ au ė (MndW II 440); (s.l., .l.) n.l. kiel ‘ichindas, u ilizado pa a los se icios en la
iglesia c is iana; au ė i k . < . .a. kelch, s. .a. kelih, n. .a. Kelch ‘ . p., de lo .
calix ‘ au ė, dubuo; s.b us. келuкъ (кулuхъ) ‘(aukojimo) au ė; símbolos-
nis likimo į a dijimas’, n.b us. кéлuхъ, кéлiх ‘didelė, aukš a au ė’ (LKPŽ 372).
Plg. da kylikas.
kylkas (kilikas, kylỹkas K) sm. K ‘(li u ginė) au ė Mž 143, 380, 534 (kilikas), BP I Vln
33,10, Vln 35, Vln 65,23, Vln1 36, VlnE 164,23, VlnE 172, VlnE 190,2 (Kilikas), Lex 53a (kilikas), C
I Q 1050, 293 (kilikas), B 1, 566, 655, 776, 55, 55, H R I 72, M Ž I 139, N 199, K II 223, KŽ, Alm 66
(kilikas), Rg, Kč (kilikas (1)); kilichas sm. RB 116, kylichas Alm 66; < . . kilich m. ‘ au ė;
plg. . .a. kelch, kelich m. (Lexe I 1539), s.s. kẹlik, s. .a. kẹlich (Kluge 1957: 362); . .ž.
kellik m. ‘gė imo indas, au ė (MndW II 440), n. .a. Kelch m. ‘ au ė; ok. del lo . calix
‘ au ė; in oducido el c is ianismo, p incipalmen e se usa sólo klingbidelis sm.
‘maišelis monigams bažnyčioje ink i B 802, 1032 < P . .ž. Klingbüdel ‘piniginė, bolsillo
A ículos A icles 153 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
eikšme ‘ eliginių apeigų au ė’ (G imm XI 504); la. ķelliks ‘indas’ iš .ž. kellik
‘indas ge i, au ė’ (Sehwe s 1953: 63). Plg. da kelichas.
con zambucio en la a a pa a ecoge izmaldai du an e pamaldas (F I 378); ok en
luga . ü ya P ūsía okiečių a mée e a supues o el sonido i (ž . Čepienė 2006: 211);
plg. n. .a. Klingelbeu el m. ‘k epšis con a pelo en una la ga a az, u ilizado du an e
pamaldas pa a ecoge íc imas. kozoliai sm. pl. ‘kunigo apeiginis d abužis, kamža Q
110 < P . . Kâsel ‘pamaldų apda as, cho o ma škiniai; amplio acu us ada, cómodo
š a ko, iejo, lindo p endajís; la gos sijón de ankios d obés con gob u (F I 343);
plg. l. koszula ‘ma škiniai; abi as, es idu as de monjes; bažn. a no as,
supe io idad del sace do e ado no, es imien o pe mišias de lo . casula ‘pal as
con gob u u. m as (my as) sm. ‘k apūs sakai, que se encuen an en algunas de las
á boles a icanas y de A abia, consumidos a omkalas Mž 195, BB 1 Moz 37,25, BB SalK
7,17, BB GG 5,1 (M . acco ig. sing. mÿ ha), BB 24,1, BB Es 2,2, BB 45,9 (my as), RB 45,
2359, B (pl. My ai), Bs I 29; mi ė s . R I 88 (mi ė), MŽ I 170, N 403, K, Alm 87 (mi ė), F nW;
plg. P . . Mî e, My hen (C II 96), My he (Lex 63), . .ž. mi e ‘(ka čioji) mi a (MndW
III 95), . .a. mi e, mi m.
‘mi a de a abos mi en (Lexe I 2158), s. .a. mi a, my a, s.s. my a, ags. my e,
n.nl. mi e, n.š . my a, n. .a. My he . ‘mi a (sakai); ok. de lo . mu a, my ha,
y es e de g . mý ha ., mý a; palab a de o igen semi ų; a abų mu a sie ina
con šaknimi ma u ‘bū i ka čiam; en ge manos leng as en ó a a és Bibliją
(Kluge 1957: 497; 2002: 641); l. mi a. E. F aenkelis, basándose en P. Ska džiumi, lie .
mi à iempos p es iniu de polkų kalbos (F nW). obló as sm. (1) ‘komunijos
paplo ėlis C II 161, B 727 (o ig. Oblo s), B 956 (oblo as), N 30, [K], Alm 93 < P . . Obla
‘ . p. (C II 161), . .a. oblâ e, oblâ de ha ina y agua deshechados pllo is; bažn.
., n. (o lô e) ‘komunijos paplo ėlis; kepinio ūšis’; plg. n. .a. Obla e . ‘plonas
comunías paplo ėlis, s. .a. oblā a, o elā a, n.nl. oblaa , n.š . obla ; ok. desde
.lo . obla a (hos ia) ‘ . p. (Lexe II 138; Kluge 2002: 661). Plg. da ablo as. sk ỹnė s .
sk yn (4) 1, (2), ‘ca alikos iglesia en puošni spin elė en el medio del al a os iai
gua da BB 2 Mak 2,5, BB 2 C n 31,11. 2. ‘aukų dėžė, kasa BB Luk 21,2, VlnE 199, Lex
43a (o ig. Diewa k ine), H 181, B 596, K I 93, 678, TP 9, 1881, LC 1878, 21, dem. sk ynela I.
3. ‘a i as (apie bíblico Nojaus ins alada na e) BB 1 Moz 6,14, B 117 a monización
sk ynė bažn. ‘sando os sk ynia BB Teis 20,27, BB Joz 4,18, C I 1142 (o ig. Sk yne
Sude ejimô), B 302, 833, R I 134, MŽ I 246, dem. sk ynelka es imonio (o ig. Sk inele
Liudimo) ‘sando os sk ynia
BB 2 Moz 26,33); < . .ž. sch în ‘sk ynia, dėžė; ka s as (MndW IV 138); . .a. ka s as
sch în m., n. ‘sk ynia, dėžė d abužiams, pinigams, b angenybėms, elik ijoms;
(Lexe II 799), .nl. sc īne; plg. s. .a. sc īn(i), s.ang. sc īn, s. yz. sk īn,
NIJOLĖ ČEPIENĖ
154 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX ags. sc īn ‘dėžė, malaminas, ca as, dėžu ė
pa a cosas aliosas, p eangenybėms, elik ijoms, ang. sh ine ‘dėžė; al o ius;
š en o ė, n.š . sk in, n. .a. Sch ein m. ‘puošni dėjė pa a obje os de cul o, elic ijas
pa a gua da ; caldo; sk ynia; a min a; ok. desde lo . sc īnium ‘ap alus asas
kamsom man ene (Kluge 1957: 679-680; 2002: 826; G imm XV 1725); la. sk ne, sk īnis
‘dėžė, sk ynia (pa a p endas, ha inas); spin a desde . .ž. sch īn ‘spin a; sk ynia;
cajė; s al (Sehwe sčius 1953: 106; Ka ulis II 206) o .ol. sch ijn, sch ine ‘dėžė, sk ynia;
s alčius (Ka ulis II 206); (s.l., .l.) n.l. sk zynia ‘už ojada cajé; sk ynia i k . < s.ček.
škřně ‘spin a; dėžė, de . .a. sch în, s. .a. sc îni, sk îni ‘dėžė; in a, de lo . sc nium
‘ap alaina dėžė gua da lib os, documen os; s.b us. скрыня, скрuня ‘dėžė;
ecipien e de o ma ec iacampio; escėp u ė; ka s as; n.b us. (dial.) sk inja ‘didelė
dėžė; skiau ė (dėžė con skylu ėmis pa a man ene peces i os); cajė pa a ha inas,
g anos almacena ; ėdžios; s. us. sk yna ‘kaus y a dėžė, sk ynia; cajé con dangčiu,
n. us. скриня ‘dėžė, ad ozida dėželė (LKPŽ 581-582). P. Ska džius lie u ių sk ynià,
sk nė iempo skoliniais de b us. скриня o l. sk zynia (Ska džius 1931: 199), y W.
Smoczyńskis kildina desde b us. sk ýnja (Smoczyński 2007: 567). Es e abajo au o é
c ee que los Li uanos sk ynė jun o con los la ios sk ne pod ían se apode iados de
mediu inas okiecias zemaičius a mės sch īn ‘dėžė, sk ynia, spin a, s alčius.
Debido p iebalsios compuinio sk z . Čepienė 2006: 291-292. apel sm. maisel con zambucio
a íc imas en iglesia ecoge Q 478, N 89, [K], BzF 189 (o ig. åpel), BS 146, Alm 141, F nW,
KŽ; plg. P . . o el ‘plokš ė (Alm (P W)), n. .a. Ta el . ‘len a; ply elė; plokš ė. Plg. da
obelis. õbelis sm. (1) 1. ‘maišelis con zambučiu a íc imas en iglesia ecol i
(Klingsäckel) N 107 (Klp), F II 403, K, Alm 142, KŽ, Klp. 2. (pa) obelis ‘bažnyčios a čiau
[P ūsų] Li uania sie nos de la iglesia, ayudando a okiečių iglesia se nams. Jų se icio
sona ha pais, p opoñi ino y comunión paplo ėlių, maneja i iglesia y sus į ankius y
nas, ku is kaip e ėjas s o ėjo po len a’ F nW → pa obelis < P . . Po abel ‘anks-
k . (F II 172); plg. pa obelis ‘bažnyčios pa a nau ojas, quien pa aba po len os, ok.
Ta el, como in é p e e (R I 162, MŽ I 296, Alm 97), P . . ô el ‘len elė, plokš ė (Alm 142),
n. .a. Ta el, Elzaso dial. ô el ‘(pakabin a) plokš ė, len a, mušama ex ae al sonido,
da señalą, se u iliza en iglesias, monas e íos en luga de sonadinio (G imm XXI 13),
P . . Tobolize . ‘kišenė, k epšelis (F II 403); l. oboła ‘(kelioninis) k epšys, kup inė,
maišelis (B ückne 1974: 572), obół. Plg. da apelis. 4) š enčių, o iciigos nomb es, ej.:
bė ės s . pl. ‘laido u ių aišės, še menys BzF 99, LTR, KŽ < P . . Beh epuo a
dailidėms (Zieseme I 530); plg. . .ž. b e ‘neš u ai; bo (MndW I 392); s. yz. be e,
s.ang. b , n. .a. Bah e . ‘neš u ai → ge m. *be -a- ‘neš i kùnigė s . (1) 1. ‘mo e is
sace do ininkė, aidilu ė S. Dauk, P , kùningė š, ‘ ienuolyno, emplos anciana,
i šininkė SD3 138, N 210, A 1884, 63, KŽ. 2. ‘esposa de sace do e (pas o io) [K (K )], KŽ, I.
Simon; → kunigas, kuningas. Plg.
(Kluge 2002: 83); la. b es ‘(laido u ių) neš u ai’ iš . .ž. (Sehwe s 1953: 11).
A ículos A icles 161 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
da kuningė.
kuniglis sm. (2) ‘ ika as NG 60, Sln, Skp, kunigẽlis ŠVŽŽ (Š s); edinys de
kunigas.
kunigenė s . (1) B ž, kùnigienė (1) K; OsG 18 ‘kunigo (pas o iaus) misma R I 71
(o ig. Kunngn), K, 1881, LC 17, Alm 76, KŽ → kunigas. kunigijà s . (2) col.
‘kunigai, sus o ales M, J, sp, F nW, V. Kudi , KŽ, P n, Bs, Bl , kunigija Alm
75, kuningijà A 1884, 381, kuningja KŽ, Gmž; ediniai de kunigas, ey.
kunignas sm. (2) ‘pas o ius P k; edinys de kunigas. kùnigininkas, -ė
smob. (1) ‘kunigo mokinys, p epa ado įžegnojimui A 1885, 372, BsV 164,
KŽ (o ig. kuniginiñkas), Klp, P k → kunigas. kunignis, -ė smob. (2) ‘kas
kunigo pažiū ų, kunigų šalininkas š, Žem, ZŠŽ (G š); edinys de
kunigas.
kùnigiškas sm. (1) ‘kunigas Sl ; edinys de kunigas. kunigškis, -ė smob. (2) 1.
‘d asionis a (pp . ka alikų) Ch 2 Moz 30,30, G . 2. ‘kunigo mokinys, p epa ado
įžegnojimui KŽ, Šlu, P k, kuningškis N 210, K, KŽ; ediniai de kunigas, ey.
kunigiùkas sm. (2) ‘clie ikas J b; dem. edinys de kunigas. kunigùžis sm. (2)
‘p o es an ų a liu e onų kunigas Alm 76, KŽ, ZŠŽ (Lkč, Ž , Šk, Nm), Vdžg, Alk,
Dkš, Gs, ‘liu e onų kunigas K nŽ; edinys de kunigas. kùningas sm. (3b) F nW 1.
‘ponas, iešpa s; casada B 99, N 210. 2. ‘d asionis a (pp . ka alikų), klebonas C
II (o ig. Kúnnɨgas), 237 (Kúnningas), 647 (Kunnings), 1121, 75 (Kunnings), 179, R I 70
(Kunnɨgs), R II 208 Q (Kunningas), 276, 282, 58, H II 186, PVG 193 (1748 m), 362 (1793 m
MŽ), II 23, 78, 277, JV 615, 52, BzF Nl 21, K, K (A 1883, 42), P el 44, Sl, dem. kuningėlis N
210, kuningy is N 210, kuningužis N 210; < . . kuninc, kuning ‘ka alius,
gobe nado (Lexe I 1774); plg. s. .a. kuni(n)g, . .ž. kunig ‘ka alius, gobe nado ,
iešpa s, s.s. kuning, n.nl. ey; suom. kuningas (Kluge 1957: 391; 2002: 519520), . .ž.
konink, konnink ‘ka alius (MndW II 524); p . konagis ‘kunigaikš is, ka alius desde
. .a. (a . .) künic ‘ka alius, . . kunic (kunig) ‘ka alius (Mažiulis II 242243 (E
405)). Plg. da kunigas. kùningė s . (1) 1. ‘mo e is sace do ininkė, aidilu ė š. 2.
‘ca alikos monas e olyno y iausioji, i šininkė N 210, KŽ; → ey. Plg. da
kunigė.
kuningenė R I 71 (o ig. Kunnɨgn), N 210 → kuningas. kuningys is sm.
‘ka dinolas, ca alikų d asininkas Q 109 (o ig. Kunningys is, Popeaus
K aes) → kuningas.

NIJOLĖ ČEPIENĖ
162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
mans as sm. ‘mennoni a, pe enecien e de p o es as sec as K II 54, Alm 84,
KŽ < P . . Manis ‘ . p.. Menoni as i ían P ūsía, p incipalmen e Ve de ie
(We de ), Žemumoje (Niede ungen) (F II 48); plg. . .ž. mennis e ‘ . p. (MndW
III 71), n. .a. Mennonis , según pas o ios Menno Simons (14961561,
Nyde landai).
muka a sm. pl. (3b) ‘senieji okiečiai, que no malmen e eziais namie ZŠŽ (Lkš),
mùcha iai sm. pl. (1) ZŠŽ (Ss ); muke is ‘š en ei a I. Simon, mùku is (1) ‘ . p.
p š, Yl < n. .a. Mucke m. ‘ eidmainis, š en ei a, J. F. Budde pie is as
seguido es XVIII a. p a a dė; plg. . .a. mûchele m. ‘Meuchle , sica ius (Kluge
2002: 634635; Lexe I 2191).
naca ėnas, -ė smob. ‘naza ie is Alm 90; plg. ok. Naza ene ‘público judíos
c is ianos sec ai (pi maisiais nues o e os amžiais), lo . Naza eus desde g .
Naza ēnos ‘Naza ie is, Jesús C is o de apellido. naujakunigis (heb.) sm.
‘neseniai en sh ęs as sace do e Bl ; dū inys de ge m.
sace do e y llu. nue o.
pãkunigis sm. (1) ‘p o es an ų kunigo adėjėjas pasaulie is Š s; da inys desde ge m.
kunigas y llu. p ae . pa-. pa óbelis sm. (1) ‘bažnyčios se nas, ha pinis a,
zak is ijonas Lex 43, Q 227, 297, C I 785, 1063, B 308, 591, 795, 831, R I 162, MŽ I 296, LLICh
(Žodynėlis), N 107, [K], K I 555, KŽ, Alm 97, F nW, P k, ‘bažnyčios pa a nau , que se
encuen a de ás de len os, ok. Ta el, como in é p e e R I 162, MŽ I 296, Alm 97 <
P . . Po abel ‘anksčiau [P ūsų] Li uania sie o de la iglesia, ayudando a okiečių
iglesia se namos. Jų se icio sona ompas, p o eyi ino y comunión paplo illas,
maneja i iglesia y sus í ankius, lle a š i maišelį a íc imas ecoge (Klingsäckel),
obse a e i nes opius isi a ojus, desobedien es ponde si i oniones an collies
(Halseisen), acudi i a p edicslininkos, cuando ellos salga a los en e onius o
p epa asi k ikš ; ellos ambién enían que es a ecogiendo diezmina; su debe
igila los edi icios y ayuda a los p edicado es en las labo es de ie a (F II 172).
ALEW se esc ibe que ok. Po abel (Pa abel) pod ía se p es ado de lie . pa óbelis
(ALEW II 741-742).
pilig mas, -ė smob. (2) ‘keliaujan is maldininkas, keliau ojas į š en ąsias
luga es T pŽ, Š, DŽ pilg mas, -ė b š, pilg mas KŽ < P . . Pilg im, n. .a. Pilg im ‘el
iajan e o dininkas (P el 40), s. .a. pilig īm; plg. . .a. bilge īm, pilge īn, s. yz.
pileg īm, .ang. pilg im; ok. desde .lo . peleg inus ‘s e imšalis, keliau ojas
(Kluge 2002: 703), . .ž. peleg im(e) ‘ . p. (MndW III 315); y i . pelleg ino de lo . põdė s .
(2) ‘k ikš o ma ina C II 192, KŽ, Alm 103 (Aukš ai ijoje), P , F nW, ZŠŽ, KzRŽ, Šl, Jnš,
Žml, Vl, E ž, J b, Sk; põdė scom. (2) ‘k ikš a ai- (puodė Bks, Meds, Lyk), D , K , Pl ,
kis’ N 294, K, M. Valanč, S. Dauk, BM 400 (Sln ), LMD (Š s), KŽ, Alm 103
(Žemai ijoje), NmŽ, F nW, BM 400, Sln , LMD (Š s), K nŽ (puodė), ŠVŽŽ
Vkš, Sd, T k, Ms, N , T k, ‘k ikš aduk ė pùskunigis (heb) sm. (1) 1. ‘liu e onos
A ículos A icles 163 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
B 967 < P . . pôde, pô ‘k ikš a ė is, k ikš a aikis (Alm (P W)); plg. . .ž. pade m. ‘k ikš o
pad e, k ikš o mad e, kūmas, kūma (MndW III 291), n. .a. Pa e m. ‘k ikš a ė is;
k ikš asūnis; . ‘k ikš amo ė; k ikš aduk ė, lo . pa e ‘d asiškas ė as, k ikš a ė is
(Kluge 2002: 685). p ecen e is sm. ‘pa apíneas p o es an as iglesia de niños maes o
PVG 413 (1794 m.) < P . . p ezen e ‘ . p. (Alm 105 (P W)); plg. lo . p aecen o ‘daina edys,
solis a, di ec o .
saky ojas, pamokslininkas, sace do e desempeñando el homb e G dm, Vn. 2.
‘clie ikas, que posee diakono š en imus NdŽ; dū inys de ge m. kunigas y llu. pus-.
abýne is sm. ‘ abinas, judėjų espi i ualis a K II 118, Alm 109 < n. .a. Rabbine ‘ . p.
; plg. heb . abbi ‘maes o de mano; . .a. Râbînîs ‘A abe (Lexe
330) II.
sénkunigis (heb) sm. (1) ‘senas, seno iško mąs ymo kunigas Vaižg; dū inys de
ge m. kunigas y lie . senas. elniakunigis (heb) sm. ‘kas malgais kėslais
pe si engęs į kunigus BsV 291, S I 165; dū inys de ge m. kunigas y llu. demnias.
š kunigis (heb) sm. pl. (1) ‘kas nebaigęs kunigys ės mokslų Nj, Sk ; dū inys de
ge m. kunigas y llu. iš a. 7) mi ologica leksika, an gam inių bū ybių nomb inimai,
ej.: basiliškas (basiliškas, basiliškus) sm. ‘pasakų baidyklė, slibinas WP 98a,8, SD 8,
SD3 9 (o ig. baylikas), Bb Iz 11,8, B 189 (Bailikas), baziliškus Lex 236 (Bailikus), C I 236,
P el 51 (bazylìszkas); plg. . .a. basiliske m., basilisk (Lexe I 133), n. .a. Basilisk
mi . ‘basiliskas, slibinas, P . . Bailike (C I 236); n.nl. basilisk, n.ang. basilisk; ok.
pasado a p és amo del lo . basiliscus, y es e del g . basilískos ‘majas ka alius
(Kluge 2002: 94); l. basyliszek. ALEW lie . basiliškas g ãlis sm. ‘paspa oso y
milaguloso aso (dubuo, au ė), apmuo ( idu amžių okiečių pada imuose,
kū yboje) T pŽ, KŽ, NSŽ; ‘legendinė au ė, de la cual bebi és Jesús C is o po
kildinamas iš lenkų kalbos (ALEW I 100).
pos e iná aka ienę T pŽ, NSŽ 144 < ok. G al m. ‘š en enybė (akmuo, au ė o
k .); plg. . .a. g âl m. ‘š . g alis, C is ous aka ienės dubuo, s. anc. g aal ‘ . p.,
.lo . g adalis (Kluge 2002: 367; G imm
VIII 1737; Lexe I 1066).
kãbalas sm. (1), pp . pl. ‘a ei ies ado ación ca as y de o os modos Vad, Lp,
K , kablai pl. Z Ž; plg. P . . kabâl ‘nemalonumai (Alm (P W)), Cabale . ‘slap os
in igos, pinklės (K I 673), n. .a. Kabale . ‘klas a, klas ingumas; pinklés; nang.
cabal, n.š . kabal, n.no . cabale; ok. de p anc. cabale ‘kabap acaube o i,
la, judėjų, žydų slap as mokslas’, o šis iš heb . qabbālā(h) ‘pe da imas; adicija’
(Kluge 2002: 457); heb . gabbala ‘(slap a) adicija’, s.žyd. kabbālāh ‘bū imas
NIJOLĖ ČEPIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXX de núme os, magija, in iga (Vasme II 1986, 164
149); ( .l.), n.l. kabała, pl. kabały ‘judėjų iloso inis apok i inis ak a as;
emb iamien o con ca as; emb iamien o de signos, núme os; bu ų docen ej
lib o; conspi ación, in iga; p eocupapesčiai, di icul umai< l. jid. qabole
‘paslap ingasis judíos enseñamien o, .lo . cabbala ‘Kabala (sabidumb e,
ansmi ida abinų), desde .heb . qábbālāh ‘capimas, acėmimas; ansmisión de
adiciones de gene ación en gene ación; consue udinis ley; po Mozés esc ibi
iendas; cabala, mis e iosa sabidu ía; n.b us. kabálá ‘ ūpesčiai; cabezasūkis;
engaulė, niekai, n.b us. dial. kabaly pl. ‘bū imo ko os (LKPŽ 337), l. kabała ‘in iga,
slap as mokslas < ok. y i . cabala, y es e de heb . kabbalah (B ückne 1974: 211).
špkas sm. 3) ‘ aiduoklis, šmėkla, pamėklė K II 200, Cp, NdŽ, BzF 185 (P k), Alm 134,
F nW, KŽ, ZŠŽ (G š, Šk, Ss , Sn ), NmŽ, Šn, Vlk , Nm, Gs, M j, Tlž (1,); špūkis, -ė smob.
‘cas noche al camina ja, nak ibalda, aiduoklis J, BzF 185 (o ig. szpúks); špókas (1)
‘ aiduoklis, šmėkla ZŠŽ (Sn ) < n. .a. Spuk (Spuch) m. ‘šmėkla, aiduoklis, pamėklė,
que ue adop ado de . .ž. spōk, spūk, n. ‘ aiduoklis, šmėkla, niekinga bū ybė; plg.
.nl. spoke, s.ang. pūca mi . ‘gnomas, ba zdukas, kaukas, ai a as, hoga
espi i ua. Kilmė neaiški (Kluge 2002:
871; MndW IV 335).
-oja, -ojo e b. ‘užbu i, zake ė i BzF 205 < n. .a. e zaube n ‘ . p..
Valhalà s . ‘an igos escandina os mi ologijā el dios Odino palacio, mūšyje k i usių
ka ių bu einė T pŽ; po o igen plg. ok. Walhall(a) < s.skand. Valhll ‘palacio de
asasina os; no es ge manos mi ologijā así se llama salė, ok. Halle, a la que ienen
los caídos en las luchas (Kluge 2002: 970). dei és, las cuales ayudaban a ka žygios en
alk ijos s . pl. (1) ‘seno ės skandina ų mi ologijoje – ka ingos me ginos
ba allas, nu es a aban žu usių ka ių ėles į Valhalą y allí po puo as les
adse uda o T pŽ, NSŽ 454; plg. n. .a. Walkü e . < s.skand. alky ja ‘pasi enkan i
mi usius, n.š . alky ia, n.ang. Valky ie, n.nl. walku e (Kluge 2002: 970).
Valpù gías nocheis ‘seno ės ge manų pagoniška es i idad del comienzo de
p ima e a noche de ab il 30 d. en mayo 1 d.; según okiečių p ie a us esa noche en el
B okeno mon e del iciosos espí i us y b ujas kelda usia io o, o gies; puo a,
o gija T pŽ, Valpu gija KŽ, NSŽ; plg. ok. Walpu gisnach ‘Hexensabba ; Walpu g(is)
es ge manos san a, o iginada de Ingla e a, okiškai Wal -pu c; la noche del 1 de
mayo joja b ujas sob e el mon e Blocksbe go la conexión en e haganas y
san aosas es mo i ada sólo da a; n.nl. Walpu gisnach , n.ang. Walpu gis Nigh (Kluge)
2002: 971); lo . Valpu gis.
A ículos A icles 165 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
3. DL VOZŽIO OLA REIKŠMI Y KILMS
B e kūno Biblia en la que se egis a la palab a ola4 s . ‘u as, landa, camalpa, c ip a
(BB 1 Moz 23,9 ‘ola laido i, BB 1 Ka 18,4, BB 1 Ka 19,9, BB 1 Ka 19,13, BB Ps 142,1, BB olė 1
Ka 18,4, ala 1 Sam 24,4, BB 1 Sam 24,11, uola BB 1 Sam 24,4). Olos, como sec e as
pue as al bajo e eno mundo, es de muchos cul os, mi os y pada imien os obje o.
Es as ue on conside adas luga es de nacimien o de las diosas, a sisky ėlių
bu eínas. C e a y Mikėnų c eėjime había muchos san osos olų (NSŽ 294-296). Olaama
no solo en el signi icado ‘ž a oj ė elių o paukščių u as, landa, como se p esen a
LKŽe, sino ambién ‘pa alpa, k ip a, luga pasislėp i; e ugiobs is. K ip os ue on
emp i os c is ianos cul o y ladojimo ecalpos ca acombas, bajoemíneas
kapinėse. De la Biblia ap endemos que olos es aban con du imis (1 Ri 19,13), didelės
(paslėpė oloje aquí 50 y allí 50 p a akų (1 Ri 18,4)). En ellos e an sepul ados An ano
Rubšio El Sag ado Esc i u o (Š R, 1 Moz 23,19) e ime esc ibe: En onces Ab aham
en e ó a su esposa con la oca del campo de Machpelos, en e a Mam ę {ese es
Heb oną}, Canaán. El campo y ola pasó de he i ų en Ab aomo p opiedad como
kapa ie é.
B e kūnas y sus aducidos Biblia co ec o es u bió dudaba, o aduci ía Li u ichas
palab as signi icado exac amen e co esponde o iginalalo palab a, po lo que a menudo
p i ašomas ola, co espondien e n. .a. Höhle . (Hohl n.), del medio okiečių Hohle . ‘ola,
įduba; g ande uščia idu ė habi ación en la ie a (G imm X 1714, 1715, PaulW 299); plg.
idu inas okieches zemaičių a mės hol n. ‘ola, įduba, uščia idu ė pa alpa; p ieglobs is,
slėp u ė, XV a. Liubeko (Lübeck) ciudad monólogo dominikano He manno Ko ne o c onikoje,
okiečių žemaičių kalba pa ašy uose aš uose za iksuo ą e b. holen ‘sich in eine Höhle,
Ve s eck begeben (leis is, izkeliau i, i a olą, slėp u ę) (MndW II 285, 288). ola de Li uania
sie inas y con . .a. hol5 nė (Schlup winkel), [hule BB 1 Moz 19,30], . .a. e b. hëln ‘laiky i
n., m. ‘ola, duobė, kiau ymė, įduba’, . .a. hüle . (hol) ‘ola, p ieglobs is, lindy-
paslap yje, paslėp i (Lexe I 1324, 1381, 1242). Plg. da giminišką s.skand. hll (n. .a. Halle .
‘p ieangis, p ies a as de kolonų), cuyo p incipal signi icación es ‘uždeng o, escondp o;
(go ų hallu-s ‘uola, s a inys de akmenų, salė uolose); → ge m. *hel- ‘slėp i, paslėp i. Desde
. .a. e b. hëlen, hëln ‘laiky i paslap yje, esėp i, paslėp i, slaps y i (n. .a. hehlen) kilo . .a.
helle s . mi . ‘pascėp as, ocul o podzeminis los mue os mundulis, in ie no; es eu a
habi ación en e k osnies y pa ed, . .a. halle . 4 Ola egis ado más VlnE 101, DP 481, MP 284,
SD3 76, 85, 155, 281, 291, SD 66, 238, 246, Q 235, B 860, R I 167 (o ig. ůla), MŽ I 306 (ůla), A. Ba an, J, 853,
J k 25, JD F nW, Z ŠkŽ (G š, Š, B ), KzRŽ, Ds, D, Km, Sg, Sk, Rš, dem olùkė ZŠŽ (Lkš); u imi e
hola ‘duobė, cu as SP I 42,6; 42,11, 255,2, BzF 116, F nW I 516, hala SD1 44, BzF 116.
5
Plg. más s. .a., .nl., s. yz. hol, ang. hole ‘ola, u as (Kluge 1957: 313).
NIJOLĖ ČEPIENĖ
166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
‘medinis bokš as, medinės kolonos, obelė; ie a uoš i i saugo i d uskai’; plg.
aún go . halja ‘sub e áneo mue os del mundo (Lexe I 1232, 1149; Kluge 1957: 283;
G imm X 229). W. Smoczyńskis li auens ola conside a nebaškios o igen palab aju
(Smoczyński 2007: 432). La ių ala ‘ola, u as, landa J. Sehwe s kildina desde . .ž.
‘holola, skylė, įduba (Sehwe s 1953: 1). Así li auens ola ‘u as, dauba, pa alpa,
k ip a; p ieglobs is, egis ado en el siglo XVI. B e kūno Biblijoje, pod ían se
kildinamas no sólo de mediu inas okiečių žemaičių a mės hol n. ‘ola, cu as, uščia
pa alpa; p ieglobs is, como esc ibió E. F aenkelis, pe o y de medio okiečių Hohle .
‘ola, įduba; g ande uščia idu ė habi ación en la ie a; plg. mediu inas okieches
alš aičių a mės hüle (hule, hol) . ‘u as, duobė, p ieglobs is. Plg. da Valhala (p ie
2, 7). An ano Rubšio e s ame Š en ajame Raš e encon amos p es inio šeolas
sm. ‘mi usiųjų bu einė, haga as Š R (Moz 3735; GG 86; Job 24,19), su usį
p obablemen e de heb . šeol, que u bió sie inas con n. .a. Hölle . ‘pozeminis
mi usiųjų pasaulis, p aga as, go . halja, s. .a. hella ‘mi ies dei ė Hel, su luga de
esidencia (G imm X 1747); plg. la. ele ‘p aga as desde . .ž. helle (Sehwe s 1953:
331332). An e io men e en iejosos esc i os Li uanos, u imais da os, la palab a
šeolas noap inkamos. a. B e kūno XVI en la Biblia ok. Hölle . ‘p aga as se ha
aducido p es iniu de la polkų lengua peklà6.
4. DARINIAI
Desde la lexis eligiosa ge manismos o man nue as palab as: ediniai,
denomina i ai, dū iniai. Ypač a menudo a ge manismo šaknies añadiéndose
lie u iškos p ecesagas -ienė, -ys ė, -iškas, -au i. Tu ima y sudu inių palab as,
hib idos, cuyo un dėmeno es ge manizmas, y o o lie u iškas palab a. Daug
da inių suda y a con senuoju ge manizmu kunigas.
Vediniai, ej.: p ienė, ab ienė s . ‘ca alikų ienuolyno i šininkė → ap as, ab as;
kunigenė, kùnigienė, kuningenė s . (1) ‘punigo (pas o iaus) pa i. Ypač mucho
edíns o malizada de skolinių kunigas, kuningas: kùnigė, kùningė s . (1) 1.
‘mo e is sace do ininkė, aidilu ė; monas e olyno, emplos anciana,
je eininkė. 2. ‘esposa de un sace do e (pas o io); → kunigas, ey; kunigái is sm.
(1) ‘jaunas kunigas, ica as; clee ikas; kunigys à s . (2) ‘ iešpa ys ė BP II 117,
WP 27,13, DP 226, MT 30,31, ‘ unciones de sace do e, kunigación WP 27, DP 465, MT
18, Alm13, 76, F nW, KŽ, K nŽ; kunigs ė s . (2) ‘ iešpa ys ė BB Joz 18,7, WP 152,19,
DP 542, SP 204, B 684, R I 71, MŽ I 136, PG, ‘p iigo unciones, 6 LKŽe no se p esen a la
palab a peklà šal inis izkūno B e Biblijas.

S aipsniai / A icles 167
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
Kuniga BB 1 Sam 2,28, DK 94, SD 93, DP 75, MT 18, Ch1 312, 13, PK3 96, SD 84, SG I 51,
Lex 68a, Q6, 39 B 721, 810, 986, H R Io ig ( Kunngys ė), MŽ I 136, A 35, K, M Valanč, M,
F nW, J Bil, J Šimk, KŽ, ŠVŽ (Žuk (2)), kunings ė ‘Daigos, kuniga, Lex II, C II, 687, Q6,
39 H I (Kunngys ė), II, 282, 21 A 78, 210 s pa ija, R 711, N; kece skunė; ‘e ezía;
paklydimas ( ikėjime) Alm 64; bybeliškas adj. ‘būdingas Biblia N 329, K, Alm 31,
ad . býbeliškai K; → biblelis; plg. n. .a. biblisch; kè se iško adj. ‘būdingas
kece iui K I 683, ad . ke se iškai K I 683; kùnigiškas, -a adj. -à (1), (34b) ‘būdingas
d asininkui (pp . ka alikų) BB 2 Moz 19,6, DK 76, 147, DP 27, 547, SD3 96, SD 84, B 986,
K, BsM II 238, M. Valanč, J. Jabl, KŽ, Gg ; kùningiškas, -a R II 282, N 210, A 1885, 81,
ad . kùnigiamen e ‘kaip kunigas K, ZŠŽ (Nm); kunignis, -ė adj. (2) ‘d asininkų
(pp .
ka alikų) J. Jabl, KŽ, Š s.
Denomina i ai: kunigáu i, -áuja (-áuna), -ã o in ., kunigáu ZŠŽ 1. ‘bū i kunigu,
sace do ininku Mž 421, BB Luk 1,8, S. Dauk, BzB 297, F nW, P. C i , J. Jabl, J. Bal ,
Alm 75, KŽ, DŽ, ŠVŽŽ (Žb ). 2. ‘ iešpa au i Mž 421, MT 250, š; denomina i is
kunigas; podjiu i, -iáuja, -iã o in . ‘bū i podžium a pode, kūmau i š, ZŠŽ (Jnk),
apipodžiáu i . ‘pabū i podžiais, kūmais ZŠŽ (Jnk), denomina i is podžius;
sp edikau i e b. in . ‘segi y p edokslą Alm 118, sp edekó i KŽ, denomina i ai
desde sp ėdika; pilg inau i, -auja, -a o e b. in . ‘ iaja a los luga es san os
BB Iz 23,7, P el 43 → pe eg inación; plg. . .ž. peleg ine
‘pilg imas (P el 43).
Dū inos: býbelnešis (hebb .) sm. (1) ‘Biblías dis ibuin ojas, iznešinė ojas LC 1882, 48,
dū inys iz ge m. bybelė, bybelis y lie . neš i; iškunigis sm. ‘bu ęs kunigas, ekskunigas
NdŽ, LzP, da inys iz ge m. kunigas y llu. p ae . -icho; kikapis (heb.) sm. (1) ‘ apai an e
ki kės; emplo ius R I 54, R II 223, MŽ II 298, N 200, K, KŽ, Alm 66, ki kkapis KŽ, dū inys iz
ge m. ki kė y lie . kapas; plg. n. .a. Ki chho m. ‘kapai, kapinės; kunegbu is (dial.) sm.
‘hab ęs sace do e o cle icas P on, Už ; kunigbu is BŽ 477, dū inie de ge m. kunegas,
kunigas y lie . se ; Lu e KlebonPa obel penigai (Lu e [penigai], Klebon [penigai]) sm.
ge m. luu e is y monedas; desde sl. klebonas i ge m. dine o; de ge m. pa obelis y
pl. ‘dešim inė, bažny pinigiai, mokami liu e onų bažnyčiose’ Lex 23; dū iniai iš
monedas; põdjenklis (hebb .) sm. (1) ‘puošnūs de los pad es de k s š o apellidos con
linkėjimais, a los que se pone egalo o dine os al k s a aiki K II 105 (o ig. pd-ženklis);
dū inys de ge m. podis e lie . señal; plg. n. .a. Pa enb ie , Pa enze el ‘ . p. (G imm XIII
1502); šp ùkknygės s . pl. (1) ‘pamokymų, sen enciones inkinys, ca echizmas K II 199,
NmŽ, šp ùknygės ‘maldų knygos NmŽ, dū inys esc i os en, cuán o más de ellos
encon ado B e kūno Biblijoje, ej.: kunigas (kunegas, kungas); u mas ‘bokš as,
iš ge m. šp ukas i lie . knygos pl.; plg. n. .a. Sp uchbuch n. ‘ . p.’.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
5. CHRONOLOGINS NOTABOS
Nedaug eligijos s i ies žodžių už iksuo a pi muosiuose XVI a. senuosiuose
a pinė; psal e as (psal ius, psal ie as) ‘psalmynas; s yginis ins umen o de
música; m as (mi as, my as) ‘k apūs dicei; isopas (yzopas, yzapas) ‘ ais inis
juozapas (Hyssopus o icinalis); yzopo šakelės iglesia como šlaks yklė; sk ynė
‘ka alikų bažnyčioje puošni spin elė en el cen o del al a os ijai man ene ; o ų dėžė,
kasa; a i as (apie bíblico Nojaus ins alada na e). Desde a. XVII. los p és amos
mul iplica, especialmen e en los dicciona ios okiečiųlie u ių de P usia y lie u ių
okiečių, ej.: abló as ‘kalėdai is; almzas ‘ischmalda, doana; igés s . pl. (2), lgės (1) ‘Visų
Š en ųjų š en ė (no emb e 1 d.); kañ e is ‘ am e dade o o icial de la iglesia
p o es an e, o gonalis a; ka gismas ‘ca equizmas, umpas c is ianos ikybos
a eglo de p egun as y espues as o ma; kė bas (ke ubas) bažn. ‘aulščes ang
angel; plg. ok. Che ub, P . . Che ub (C I 426), heb . ke ub (pl. ke ubin) ‘ . p. ; asi ų k ub
‘milžiniškas pajš is con le enos de leū o y cabeza humana, g i as (Kluge 1957: 268);
ki pode is ‘bažnyčios se nas, a gonionis a, zak is ijonas, ki kpode is; klebonpenigai
sm. pl. bažn. ‘ ešim oji pa e de ganancias o ing esos, que los c eyen es debían da a
iglesia, al klebon; dese inė; dū inys desde sl. klebonas i ge m. dine o; klebónpiningai
(o ig.
Lu e -Klebón-Pa óbel-Pinningai); gángos s . pl. (1) ‘bažnyčioje luga jun o
o gonos; i< okškos. Gang ‘ . p. ; p edicau i, -auja, -a o in . ‘deci se món,
públicamen e isba i; apelis ‘maišelis pa a íc imas en iglesia eci a < P . .
o el ‘plokš ė, plg. Elzaso dial. ô el ‘(pakabin a) plokš ė, len a, mušama ex ae
al sonido, da señal a, se u iliza en iglesias, monasolinos en luga zambinio, n. .a. Ta el
(G imm XXI 13).
a. XVIII. encon ama nue os skolinių, conside ables de ellos se p esen a Jakūbo
B odo skio dicodyne, ej.: d eskama a s . ‘zak is ija, d skama ė, d yskama ė
LC 1885, 12; kapelė ‘maža bažny ėlė, koply ėlė; klekne is ‘ a pininkas; klingbidelis
lis pinigams bažnyčioje ink i’; klos e is ‘ ienuolynas’; p ecen e is ‘pa apinės
‘maišep o es an ų bažnyčios aikų moky ojas PVG 413 (1794 m.); hib . ki kapis
‘kapai an e ki kės, emplo ius.
Desde XIX a. za pado en nue os skolinių G. H. F Nesselmanno y especialmen e F.
Ku šaičio dicciona ios, p z.: bybelis sm., býbelės s . pl. ‘Biblija; býbelšp ukis
‘Š en ojo Esc ip u a palab a; e b. imelia ‘š en in i, kon i ma i; anciskõnas
‘elge aujan es monjes ca alikos o deno miemb o; gnóda ‘malonė; je gu ãliau
in e j. ‘Die ulėliau, Die uli; kapucýne is (kapu sýne is) ‘memb o de la ama del
o den de monjes ka alikos, p anciškonų o dino, nomb ada después de sus
pa icula men e smailius gob u us; lik s s . 2) ‘G abnyčių š en ė (4, li u gias a las
que los c eyen es an con elas (el 2 de eb e o.); li u gja ‘ iešųjų pamaldų,
S aipsniai / A icles 169
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
bažnyčiose’< ok. Li u gie ‘ . p.’, plg. n.nl. li u gie, bažn.lo . li u gia, g . lei o-
especialmen e mises, o den k is iionių u ga (Kluge 2002: 578); p óps as "klebonas;
abýne is ‘ abinas; sp ėdika s . (1) ‘calba, se món, sp edika Alm 118, F nW,
sp edeka KŽ, sp edikas sm. ; šp ukknygės pl. ‘pamokymų, sen enciones inkinys,
ca echism; õbelis ‘maišelis pa a íc imas en la iglesia eci a . A. Bezzenbe ge io
en sus abajos p ime o ci a las palab as: bė ės s . pl. ‘laido u ių aišės,
še menys BzF 99; plg. P . . Beh e ‘puo a dailidėms (Zieseme I 530), . .ž. b e
‘neš u ai (Sehwe s 1953: 11), s. yz. be e ‘neš u ai, n. .a. Bah e ., a delesnė
signi icación ‘neš u ai mi usiam neš i (Kluge 2002: 83), . .ž. bo inge . ‘pakėlimas,
paėmimas; (Hebung, Einnahme auka) (MndW I 397, VI 80); la. bē es ‘neš u ai
numi usiam neš i desde . .ž. b e o eas e n yzų bē e ‘neš u ai (Ka ulis I 121);
p acaube o i ‘užbu i, zake ė i BzF 205 (Da gùžiai), P el 58 (p acaube o s).
Muchos de es a emá ica del g upo skolinių зафиксирована Александра Куршайця
четырех томов литовских okiečių слодыне, изданном 1968-1973 m. (g ãlis sm.
‘paslap ingo y milagullo aso (dubuo, au ė), acmuo ( idu amžių okiečių
pada imuose, kū yboje); legenda ia au ė, de la cual bebió Jesús C is o du an e la
úl ima cena; ilgik s is sm. (2) ‘Kūčios (?), pl. Kūčių dádi as; dū inys desde . .ž. hilgen
‘š en ieji y llu. K is us, plg. ok. de heilige Ch is abend; ki elis ‘pa apijinė
š en ė (minin consag ación de la iglesia); mugė ( yšium con pa apijine š en e);
naca ėnas, -ė smob. ‘naza ie is Alm 90.
6. IŠVADOS
P úsias aš ijoje, dicciona ios o iada no mucha eligiosa leksikos skolinių de
ge manos idiomas, po que Mažąją Lie u ą k ikš ijo okiečiai, ellos lgai gobe na on
es e k aš ą. Dado que o deninas de monjes pa icipa on en ese p oceso, po eso en
lengua li uanas hay de o igen ge mánico denominaciones de monolynas y monjes:
klos e is ‘ ienuolynas’, kapucýne is ‘ka alikų ienuolių o dino, p anciškonų o -
ap ja ‘ca alikų ienuolynas, dino miemb o, nomb ada después de sus especialmen e
smailius gob u us, ancisknas ‘elge aujančių ka alikų monjes o dino membe s,
o os denominaciones de sace do es; edi icios; acceso ios de se icios
eclesiás icos; š enčių y o os denominaciones. Según kilmę eliginė i mi ologinė
skolin inė leksika son: 1) skoliniai de ge manų kalbų, p incipalmen e okiečių kalbos; 2)
g iegos (p z., psal e as), la ynos (p z., sk ynė), heb ejos (p z., kė bas ‘aukščiausio
angojo angelas de heb . ke ub (pl. ke ubim), a amėjų (ap as ‘ ienuolyno
i šininkas), senosas p ancūzų (p z., g alis) y o os idiomas palab as, en ekę al
idioma lie u ių de ge manų kalbų. Las p ime as palab as de la lexis eligiosa de o igen
ge manos, зафиксированы XVIXVII a. lie u ių aš ijoje, su gie on p incipalmen e de
idu io okiečių, idu inės okiečių aukš aičių a mės. Las lexis mi ologicas son pocas, mayo ía ella ansc i a sólo XIX a.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Kai ku ie eliginės leksikos skoliniai y a bend i lie u ių i la ių kalbose. Jie
iene equi alen es de o as lenguas eu opeas.
El signi icado de la palab a Lie u ių olà es no sólo ‘ž ė elių o paukščių u as,
landa, como se p esen a LKŽe, pe o a. XVI B e kūno Biblijoje él insc i o y
signi icado ‘pa alpa (laido i), k ip a; p ieglobs is, po el cual p onunciado okiečių
kalbos Höhle . ( idu io okiečių dial. Hohle), Hohl n. Li u ias palab a olà sie inas
con . .ž. n. ‘u as, ola; hol p ieglobs is, . .a. hüle (hule, hol) . ‘u as, duobė,
p ieglobs is, n. .a. Hohl n. ‘u as, guolis, įduba, įdubusi uščia pa alpa, ge manų
*hel- ‘paslėp i, . .a. e b. hëlen, hëln ‘laiky i paslap yje, esėp i, paslėp i, . .ž.
helen, s. .a. helan, s.s. helan.
Mayo ía de la lexis eligiosa ge manismos se p esen a sólo li uáneos en iejosos
esc i os, P ūsijoje leis uos dicciona ios. Algunos p es ados eligiosos se usan
no malmen e sólo en la lengua i ioja, a mėse, ej.: bdelis ‘ elnias T g, Pg , E ž
(biedelis G k, Sk , K š, Rs, T g); bybelš undė ‘ iempo des inado a la lec u a de la Biblia
NmŽ; hib . jegumano in e j. ‘Die e mí Š s, dū inys iz ge m. je gau y lie . į a džio
mano, plg. je gu alis; kañ a as ‘giedo ojas ZŠŽ (Šakių apyl.), plg. kan e is (nuo XVII a.);
muka a (3b) ‘senieji okiečiai, quienes no malmen e eziais namie ZŠŽ (Lkš), mucha iai
ZŠŽ (Ss ), mùku is p š, Yl, mùke is ‘š en ei a P k; podina sm. pl. (3b) ‘k ikš o ė ai,
podis y podė Šl, Mšk, pdinai (1) Vkš, Žml, põdinas sm. 3b) ‘k ikš a ė is, podis F nW, Žg,
Mšk, Šl, Jnš, Lg, Žml, Pš, Lnk , Ps, dem (1, podinùkas, -ė smob. (2) ‘k ikš o dije e Gs, ZŠŽ
(Šakių apyl.), edinys iz podinas; šp ùkai pl. ‘maldos NmŽ. Pla i idamen e en el habla
paula ina las palab as: kùnigas (kùnegas), pdė ‘k ikš o mad e; k ikš a aikis, pdis
‘k ikš o ė as, k ikš amo ė, pdžius ‘k ikš o ė as, podis, pdžiai sm. pl. ‘k ikš o
ė ai, podis y podė, pdinas ‘k ikš a ė is, in e j. jegu alis ‘De ulėliau, Die ulėli,
sp dikis ‘palba, se món, bdelis (bíedelis) ‘ elnias.
SANTRUMPOS
acc. accusa i us, galionis a ags.
anglosaksos ang. ingles emp i .
emp y oji a am. a amiejų
bažn.lo . bažny inė la ynų b us.
bal a usių ček. chekos dan. danos
dem. deminu y as dial. dialek as
es . es ų yz. yzų ge m.
ge manos g . g eikos heb .
heb ejos hib . hib idas ins .
ins umen alis, įnagininkas
gen. – geni i us, kilmininkas
go . – go ų