122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
AURELIJA GRITĖNIENĖ
Ins i u o de lenguas Lie u ių
ORCID id: o cid.o g/0000-0001-8510-9037 El núme o de iden i icación de la emp esa en que se encuen a la emp esa es el siguien e:
Las di ecciones de in es igaciones cien í icas:
semán ica, lexicología, lexicog a ía.
DOI: doi.o g/10.35321/all84-06
RUSAS LIETUVI KALBOS
VOZYNO PASAULVAISDYJE1
Russian in he Wo ld iew o The Dic iona y o
he Li huanian Language
ANOTACIÓN el
A ículo analizándose, qué agmen o del concep o RUSO esc yškėja de Lie u ių kalbos žodyno
ilius acinių sakinių, en los cuales mencion au ybė usas. Ilius aciones concep o o ma imuisi
son pa icula men e impo an es, ya que p ecisamen e en ellas es á a ixado oda Li uania
a mių ep esen an esų en oque a es a nación y di e sos esc i os en uen es (dažniausiai
XIXXX a. ciencia, publicis ikos y g ožinės li e a u a kū iniuose) susi o ma ęs usso
pasaulė aizdis. El ma e ial empi ico del e bo en el a ículo se analiza analí icas seman inas,
desc ipomuoju, in e p e aciniu y kogni y inės lingu is ikos mé odos.
Išanalizando ace ca de 300 ilius acines sakinių, en los que se menciona e nonimas usas, se e
que en el con ex o del dicciona io sob e es a nación se p esen an: 1) obje i os, conc e os
his o iniai y o os hechos (a menudo ilus aciones de di e sas uen es esc i as), 2)
indi iduales elaciones de las pe sonas con las pe sonas de es a nación expe iencias a a és
de conc e os imágenes (ilius acines sakiniuose de a menes de la lengua li uanos). Aiškėja
endencia, que el con ex o del dicciona io e i ase e dadus, aiškaus ca ego iza imo
(nega i amen e dicciona io ilus aciones se e alúan sólo algunos de los usos ka ios acciones y
a los li uanos imposes a usos pode ). Tokíó ela i amen e ese as de en oque lidió el dicciona io de esc i u a ci cuns ancias his ó icas y polí icas.
ESMINIAI VOODŽIAI: diccionas, semán ica, ilius acinis ejemplo, concep oas, usas. 1 El au o del
a ículo since amen e ag adeció a los e iso es po aliosos comen a ios, que ayudėjon a mejo a
el ex o.
A ículos A icles 123 /
Rusas Lie u ių kalbos žodyno pasaulė aizdyje
ANNOTATION
El a ículo analiza qué agmen o del concep o de RUSSIAN iene a la o e en he illus a i e
sen ences wi h he na ionali y usas ‘Russian, que a e p esen in The o ma ion o he concep ,
Dic iona y o he Li huanian Language. The illus a ions a e especially impo an o he
ya que egis an la ac i ud de los ep esen an es de dialec os om he whole o Li huania hacia
es a nacionalidad and he wo ld iew o he Russian shaped in a ious w i en sou ces
(p edominan ly in scien i ic, publicis and ic ional wo ks o seman ic analysis, desc ip i e,
he 19 h–20 h cen u ies). The empi ical ma e ial om he Dic iona y is analysed using he
in e p e i e and cogni i e linguis ics me hods. The analysis o 300 illus a i e sen ences, which
men ion he e hnonym Russian, shows 1) objec i e, speci ic his o ical and o he ac s (usually in
ha in he con ex o he Dic iona y his na ionali y is desc ibed in he ollowing ways:
he o m o illus a ions om a ious w i en sou ces); 2) expe iencia de la elación en e
pe sonas indi iduales y los pe sonas de es a nacionalidad a a és de imágenes especí icas (en
o ma de o aciones ilus a i as de dialec os li uanos). A endencia o a oiding s aigh and clea
ca ego iza ion in he con ex o he Dic iona y comes o ligh (sólo ce ain ac ions o Russian
soldie s and he Russian ule imposed on Li huanians a e e aluado nega i amen e in he
illus a ions o he Dic iona y). Such a compa a i ely cau ious app oach was d i en by he
his o ical and poli ical ci cums ances, which shaped he dic iona y-making p ocess. KEYWORDS:
dic iona y, seman ics, illus a i e example, concep , Russian.
INTADINS NOTABAS
His o ías ėkmėje susiklos é desigua eikšmiai Li uanos y usų elaciones.
Es os dos pueblos ep esen an es desde an iguo ue on caimynai2. Li uania
polí ica y cul u al ida, sus desa olladas es a alidad desde el XV a. inal
g andes in luencia u o eas e n kaimynė Moscow kunigaikš ys ė, más a de
ca inė Rusija, y desde XX a. ų So ie Sąjunga (Bu inskai ė 2005: 9), po lo que
Li uanies y usų elaciones desde seno domina in es igado es de di e sas á eas
de ciencia: his o iikus, e nologus, sociologus, li e a u ologus y k .
La mayo pa e de los li uanos en oque á las usas nacionalidad pe sonas son y ę sociologogi.
Cen o Li uano de In es igaciones Sociales E hninių y imų ins i u e a inales del XX a. p incipios del
XXI a. se ealizó nemažai usų e ninės s udijų g upės3. Miname cen e ha ex ensamen e i os XXI a.
disposiciones Li uanos, po ejemplo, es ablecido que los esiden es de Li uania como posibles ecinos
usus alo an a o ablemen e y quie an 2 República de Li uania on e a del es ado con la
Fede ación de Rusia ęsiasi 297 km. 3 En es e a ículo menciona sólo aquellos es udios, en los que
p incipalmen e a ención se k epiama al usos que i en en Li uania y su imagendi.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV i i con ellos ecindad en (Pe ušauskai ė
2013: 181). Se han analizado y desc i o en de alle las disposiciones de la p ensa
Li uana sob e usas e ninę g upę, discu ido el e nic in ole ance en la p ensa en
línea y en sus comen a ios (placed F ėju ė-Rakauskienė 2009:110;
ž . Auškalnienė 2006: 55–56; Be esne ičiū ė, F ėju ė-Rakauskienė 2006: 28;
F ėju ė-Rakauskienė: 2012: 89; Madsen ne ienodai ( ą lėmė his o ijos objek i as
2006: 61).
Is o ijos na a y ai odo, kad į usų e ninę g upę ski ingais laiko a piais žiū-
aplinkybės 103). Po ejemplo, 1914 1939 en Alemania publicados en ecue dos sob e la
G an gue a p edomina en esencia una nega i a imagen de usos, aunque y habido
al e na i as de alo aciones, suda iusių p esuposiciones mi a e a los usos
desde las pe spec i as de disposiciones alo a o ias escalujan es humanidad
(Vi kus 2017: 61). En el his ó ico So ie na a i o p e alece con a io usos
imagininys: aquí his de odos los au ines g upus Li uania po lie u ių se habla
sob e usus. La p esen ación del úl imo g upo é nico y los li uanos es
ex emadamen e oman izada, de los usos se habla sólo como de los hé oes del
pueblo li uanos (Naudžiūnienė 2019: 25). Sin emba go comunes de la población u al
nuo pi mosios so ie inės okupacijos me ų o ma osi dažniausiai neigiamas u-
li uana sų į aizdis: Ruso se con i ió en símbolo minulcus sup opuyedo de
alimen os con maišu en las manos o neblai us audona mie is, pe o anaip ol no
cali icado ingenie o (Ma cinke ičius 2013: 208). Du an e los años Pocoa io Eas e n y
Pie yčių Li uania la ac i ud de los habi an es locales a a i ėlius usus (y en
gene al usakalbius) ambién no e a pozi i os: ellos en a i ėlius mi aban como
p incipalmen e en s e imus y įž elgė nega i os sus aožus (g ubūs, neišsila inę, amo alūs, e c.) (S a inskienė 2014:
174–175).
El pun o de is a Lie u ių a usas nacionalidad pe sonas in e esa y e nologus bei
an opologus. E nología y nau osaca in es igado a Laima Anglickienė no a que
sob e ecinas naciones de Li uania nau osaca se menciona menos que sob e odos
Li uania ex endidos g upos é nicos judíos y čigonus (Anglickienė 2007: 449). En
gene al au osakoje di ícil en ende , de qué esla a nación de la que se habla,
po que e nonimai usas, polkas, bal a usis, uk ainie is es muy a a en luga de ellos
se u iliza gudas y ob iamen e, que él iene yškų pejo a i į a spal į. En bui ónicas
con as, anecdo os, sakmėse, diinos, pa a lėse y p edzodjios usai gudai iene
p as ą epu ación: ellos son lad ones, ka š akošiai, uoj susimušan ys, in e io es,
niekingos de o igen, mucho queikiasi, iene malos ojos, se bu la de ellos de o a
mane a, ne ėkšliškumo, k ailumo y k . (Anglickienė 2006: 198209).
Simila es esul ados ob enus e ec uus y e nopsicholing is inio es udio: encues as
200 Vilniaus li uanos y usos supe io es de clase de alumnos de e minado, que usso
į aizdis lie u ių aizduo ėje es es e eo ipinis: usas neg ažus, izpampęs nuo
gė imo, a gšas a ba milijonie ius, neaukš as, k esnas, ba zdo as, su ilgais
siais ūsais, amsaus gymio, niū aus, nepa enkin o, susi aukusio eido, apsi ilkęs
A ículos A icles 125 /
Rusas Lie u ių kalbos žodyno pasaulė aizdyje
nuka u eningu, su deg inės bu eliu i . (Ryžako a, Za jalo a 2004: 20; Ryžako a,
Завьялова 2008: 39–40).
G ožinės li e a ū as disku se menciona la monog a ía de Dalios Cidzika sob e o a
Li uania en p osa. Au o ė, g e a o os nacionalidades, discuia y uso į aizdį lie u ių
li e a ū oje i da o iš adą, kad lie u ių p ozoje gana yškus neigiamos kono a-
cijos usso pin ikslas, que di echamen e e leja colonizuo ojo y colonizuojamojo
elacionį y es sa o iškas espues a usiškajam impe ializm. En la p osa Li uania se
a aiga del sal aje, bá ba o, oscu o, c uel, de baja cul u a y de poco educado,
alcoholiko uso į aizdis (Cidzikai ė 2007: 110)4. Sen ikio usso į aiz idu yje
dį lie u ių kul ū oje analiza o G igo ijus Po ašenko. Au o iaus eigimu, XX a.
li e a u a li uana los sen ikya ue on ep esen ados como ex aimšalos (dėl sa o
egzo iškumo) y su ki oniškumas a a ez cuando ue e o zado cono aciones
posi i as (Po ašenko 1989: 4956).
Remian is akademinio „Lie u ių kalbos žodyno“ ( oliau LKŽe) medžia-
ga jau y inė i į ai ūs aizdiniai i pasaulė aizdžiai5. P adė i i i i Lie u os
kaimynai: examinados okiecio y Rusia concep os (ž . Liu ke ičienė 2020: 139; G i ėnienė 2020:
4161). Li o poco an es, basado LKŽe, a mių y šnek ų dicynų ejemplos analizada, como
e nonimas usas, maskolius unciona en el habla: cuáles edinių signi icados e lejadas en
dicciona ios, cuáles li auens apellés, p a a dės y oponimai pasida y i su undamen os
palab as usas y maskolius (Š amba y ė 2007: 391401; ambién plg. Bu kus 1995: 223228;
Anglickienė 2005: 717). Basándose Deba inas ex os de la lengua li uanas da os (i. y.
analizando palab as bal a usiškas, la iškas, lenkiškas, usiškas, okiškas o mų junginius
su ca ac e io aužus pa adinančiais žodžiais), desc i a, qué que ca ac e io aužai de las
lenguas li uanas pasaulė aizdyje a ibui se a ecinosinas naciones (Papau ėly ė-Klo ienė
2010). Sin emba go has a šiol de alladamen e neanalizada, qué sob e usas nacionalidad
pe sonas cuen aja el g an dicodyno ilus aciones, como y en qué con ex os sob e ellos se
habla, qué uso pin u aikslas componélioya Ibe o de di e sas uen es y a mių za azy ų
ilus aciones. Pab ėž ina, que an e io men e ealizadas e nologicos y lingu is icos
es udios gene almen e ėmėsi sólo i aš ines palab as usai, usas, usiškas y e c.
a ículos. en los a ículos p opo cionada ma e ial, y en es e es udio analizándose odo el
dicudino disku se encon os ilus aciones, . i. y. i iados sakinių i aš inis palab a puede
se cualquie . Según el po al de es adís icas o iciales6, a p incipios de 2020 m. i ía
Li uania 4,5 % de pe sonas de e nia usas, i. i. sob e 4 Koks uso y Rusia es e eo ipo
iz yškėja lenkų li e a ū oje ž . Machee sky 2000: 622. 5 Po más sob e es os es udios y en
gene al sob e el dicciona io ma e ia impo ancia la análisis de concep os éase. G i ėnienė
2020: 41.
6 Más de alles é.
h ps://osp.s a .go .l /lie u os-gy en ojai-2020/salies-gy en ojai/gy en oju-skaiciusi -sude is.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
300 000 de esiden es pe manen es de Li uania. Así, es udio imagina io uso pod ía
se į igoso no sólo a li uanios, sino y usas nacionalidad pe sonas. Ma e iale bajo
in es igación. lo que a los li uanos desde seno enían que en en a se con los usos,
que esos con ac os ue on p olongadamen e y a ii iapusiai, liudija y LKŽe inių
medžiaga. Čia pa eikiama daugiau nei 50 su e nonimu usas susijusių an aš-
žodžių (más de 40 a dažodžių, 7 eiksmažodžiai, 3 p ie eiksmiai). Más a menudo las
pe sonas de e nia usas en la saky inėje y ašy inėje habla se llaman neu a liu
palab ajujo usai7. Vi o en el calboje, en algunos publicis ís icos ex os y g ožinėje
li e a u a bas an e ampliamen e usado hyb idines da ybos la palab a uskis. LKŽe
encon nemažai e nonimo ùsas sinónimos. En los esc i os ija o aho a ya pasené
uso denominaciones: sudu inis loodis didžia ùsis, p eesagas edinys mask yan ą
is. LKŽe kaip uso sinonimą asime i seną, Simono S ane ičiaus a o ą a i-
usijõnis. Ra a ez e a ojamo y apésaga edinys ùsiškis (LKŽe ijado sólo sob e
Zie elą y Auš os en el pe iódico). LKŽe encon amos in o mación de que an icuadas
usas a ingai llama ini okiečiais: La ių dainos d uge con o os hechos e čia nos
spė i, que okiečio a du seno ėje ue on llamados suedos, an icuadas usas
a ingai K. Būg8 (ž. 1 okie is). En di e sos con ex os (dazo men e g ožinėje
li e a u a y a mėse) al us nomb a pasi elkiami populia ūs, a menudo a los
ep esen an es de esa nacionalidad se dan nomb es e i icios, po ejemplo, I anas,
Vanka y pan., ej. : Paklė y Vanka ( usai) pie jas, cuando comenzó smaly (dispa a )
Skd (ž. pakel i). Como ùso sinónimos se u ilizan skoliniai: de la ias lenguas
pasacolin o k iẽ as y de bal a usių pasacolin o maskõlius, maskõlis.
LKŽe indica que a mėse y en di e sos esc i os usas llama i i y gudas. Sin emba go es impo an e
no a que gùdas, k iẽ as, maskõlis, maskõlius9 se u ilizan no solo uso signi icado10. Gudas ambién
llaman bal a usiai (mucho más a menudo que usos) y polacos; k iẽ as puede signi ica y bal a usį,
maskõlis, maskõlius es o y ca o ka iuomenės ka ei is, cuya nacionalidad puede se no sólo usas.
Woodyne encon ado un buen núme o sakinių, de los cuales con enido sin amplio con ex o di ícil deci ,
qué in o man o conc e us au o ius enía min yje, pa a ándose an e io men e menė us ùso
sinónimos, 7 Su e nonimu usas sie ini y unos o os de nacionalidades denominainimas: azeologizmu
bal ieji usai K. Būga en sus esc i os llamaba bal a nais, y usnais, us en di e sos esc i os llamados
aka ų uk ainiečiai. 8 A ículos u ilizados LKŽe abb e iamien os de luga es y uen es. Skliaus os se
indica la palab a, de cuyo lexicog a inio a ículo omado ejemplo. 9 De es os nomb es más ampliamen e
u ilizado maskolis, maskolius LKŽe encon a 87 sakiniai con es e nomb e. 10 También plg. LKŽe ijsuo os
i i i ula es palab as bu lõkas, bu liõkas, eniendo no uno signi icado: 1. seno ėje usų da bininkas,
aukda ęs lynais lai us p ieš s o ę; 2. ca izmo laikais sen ikis usas en Li uania. Es as palab as
sen ikio uso signi icado en šnek os se u ilizan has a es os días, esa indican
LKŽ suplemen ymų y Ta mių ka o ekos.
S aipsniai / A icles 127
Rusas Lie u ių kalbos žodyno pasaulė aizdyje
po ejemplo: Maskoliai...keikia ilaipsniniais keiksmais TS1899,6 (ž. ilaipsninis).
Maskoliai ėmė žio au i, ojos blandy i, cabezas ele i Zem (ž. blandy i). En
Bend inėje lenguas li uanas y en las di e sas a manes de ella más ampliamen e
se usa us (i usai); a mėse y en algunos unkciniuose es ilos (bui iniame,
meniniame y ieje o iempo apio publicis iniame) a menudo se u iliza y ùskis.
LKŽe p opo ciona los siguien es signi icados de es as palab as:
1 ùsas, -ė, usų au os homb e.
2 ùsas Rusijos aldžia; Rusijos ka iuomenė11.
ùsai au a, kalban i iena y ų sla ų kalbų, gy enan i daugiausia Rusijoje.
1 ùskis z . 1 usas.
2 ùskis z . 2 usas.
ùskiai z . 2 usas.
Dado que an e io men e mencionados ùso sinónimos didžia usis, mask y is, usijonis, usiškis son
usados ela i amen e a amen e, y gudas, k ie y maskolis no siemp e signi ican sólo pe sonas de la
e nia usas, en es e a ículo in es igando agmen á del concep o RUSO analizan sólo aquellos
ilius aciniai sakiniai, en los que pa imen ados d i leksemos usas, uskis y a iedúsimas de sus
one iniai, g ama iniai y da ybiniai ūsas, usai ė, uksuk, uskas, uskelis, uskiš is, uskui is,
uskus, uskū is12. El ma e ial in es igable ue ecopilado de la e sión de dicciona io elec ónica
ac ualizada en 2018 (ž . www.lkz.l ). A likus de alląją paješką odo LKŽe hipe eks e (apsk i ai de
odos dicodyne p esen es palab as de dicyniniuose a ículos) encon ado más de 270 ilius acinių
sakinių con es os uso denominainimais. las ilus ación LKŽe usadas se insc ibie on de los a minos de
la lengua li uanas o 135 ilus aciones en a on ácilmen e en el dicciona io de a ios uen es esc i as
del XIXXX a.: pe iodis as (Auš os, Kelei io Tė ynės Sa go y o os pe iódicos), li e a u a g ožinės (G. 13,
Pe ke iča-Bi ės, B. S uogos, M. Ka ilio y o os esc i o es de ob as), cien í icas y publicis 11 LKŽe
ilius a no siemp e se puede dis ingui , cuando e non usasmas, y cuando en el signi icado de la
nacionalidad, 137 : Rūsas ino, yo ya iejo e a Už (ž. 2 usas). Žaliukau in miškus sulindo, ischaudė
usas esos žaliukus Nmj (ž. žaliukau i). Así en es e a ículo ka iuomenę, pode žią, po que en es e caso
sa o leksine signi icadome kuopiniai daik a a džiai signi ica iena ūšių pe sonas sankaupą como una
cie a indi isible unidad y g ama icamen e ellos no di ie en en nada de simplesų bend inių daik a a džių
nag inėjami isi pa yzdžiai su e nonimu usas, g iež ai nea ski ian , a usas eiškia au ybę, a
(LKG I: 164). o uso aiką.
12 Dalis jų ( usai ė, usiukas, uskelis, uskiūkš is, uskui is, uskū is, usū is) eiškia mažą, jauną usą
13 Pab ėž ina, que pa a el es udio seleccionadas ilus aciones ep esen an odos los a mos de
lengua li uanos. Ilius acinių sakinių con leksemos usas, uskis y sus a ian es insc i a de odos los
pie ų žemaičių pa a mių (E ž, K š, Rsn; Akm, D , End, Kal, Kl, Lk, Lž, Pp i ki ų šnek ų) bei isų
aka os, no es y occiden os, me idiones y eas e n aukš aičių pa a mių (B š, G š, Gs, Jon, Ž ; K ok,
Lp, Pls; Ad, An , Dbg, , Ku , Kp, K kn, Š, Ml , Sb, Šmn, Km, nč y o os šnek ų).
AURELIJA GRITĖNIENĖ
128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV ex os de (S. Daukan o, A. Salio, A. Sme onos
y o os años), enciclopedías y dicynos (A. Juškos, J. Šlapelio y o os dicynos). Así,
puede a i ma se que LKŽe en es e caso conc e o se e leja y i os lenguas, y
esc i os uen es en oque hacia usą. Obje os, a eas, me odica. Pab ėž ina, que
en es e a ículo noanalizuojamas en gene al lenguas li uáneas susidėliojęs RUSO
concep as es o se ía demasiado ampliog ema. El obje i o del a ículo examina ,
qué agmen o des e concep o esc yškėja de LKŽe ilius acinių sakinių, en los
cuales mencion au ybė usas. Dado que ilus aciones, en las que se habla a sob e
los usos locales (sen ikius) de Li uania encon ados comple amen e pocas14, el
a ículo analizándose en gene al la ac i ud de los li uanos a las pe sonalidades de la
nación usas, mayo i a ia a ención p es ándose a sakūnus, en los que se habla
sob e usus a ėjamasi, i. e. concen ojoj en una de las pos coloniales
an opologías más impo an es de la bina ia oposición s o a de sus miemb os .
Pe siguiendo el obje i o p incipal se plan ean las siguien es a eas: 1) escoge de
LKŽe sen encias ilus acinianas con leksemos usas, uskis y sus a ian es; 2)
ealiza es as o aciones semán ica análisis combinando es uc u al en oque al
signi icado15 con cogni y inio (i. i. yendo de la conc e a palab a signi icado a odo el
sen ido del sen encia); 3) izc škin i, qué uso p incipalmen e como o o, ex año
dibujo agmen o compėlioya de análisis seleccionada ma e ial.
Ilius aciones concep o16 o ma imuisi son pa icula men e impo an es, ya que p ecisamen e en ellas
es án зафиксированы odas Li uania a mių ep esen an esų pun o de is a a es a nación así como
di e sos esc i os esc i os en uen es (nuo pačių aniausių aš ų has a XX a. ciencia, publicis ikos y
g ožinės li e a ū as kū inių) e lexionamien o usso pasaulė aizdis. LKŽe empi ica ma e ial en
a ículo analizada seman ines analizes, desc omioju 14 Di e encijuo ą lie u ių požiū į į usų au ą
en a ėžia y his o iado G igo ijus Po ašenko. Su alegimien o, ca imo, y usos, quienes a Li uania
a siski ia usai sen ikiai, ku ie į Lie u ą a gaben i XIX amžiuje, . y. daugiausia po 1863 m. su-
llega on mucho más a de. Es impo an e sub aya la idea de es e cien í ico, que econs ui sen ikio
imagenisdý en la cul u a Li uania es bas an e di ícil, po que al análisis le al an ex os (Po ašenko
1989: 50). Anaši desa ollada yškėja ž elgian y en LKŽe ilius aciones. De los ejemplos seleccionados
pa a el es udio a eces imposible dis ingui , si en ellas se habla de locales usus sen ikius, o sob e
lesnius a ėjūnus. Apsk i ai sen ikiai LKŽe kon eks e minimi labai e ai. A likus de aliąją paiešką
ė isame ocodyne disku se, encon adas sólo 2 ilus aciones, en las cuales minimi sen ikiai: Podie očiai
esposys ue on esos sen ikiai Kl n (ž. podie o is). XVII a. Li uania su gió o a de una ama c is ianismo
jų – sen ikių. Jie a sikėlė iš Rusijos, nes en uo laiku bu o sma kiai pe sekiojami MLTEIII0 (ž. sen ikis).
expažinė15 Li uania la go iempo p e aleció el en oque es uc u alis a en el signi icado, cuando se
analizan sin agminas y pa adigmá icas elaciones de palab as en e sí y ellas ansmi ida signi icado,
sin emba go en los úl imos iempos se pasa hacia el en oque cogni i ino en el signi icado, cuando el signi icado de la palab a se in es iga a a és del lenguaje y pensamien o
(plačiau ž . Maume ičienė 2010: 1112).
16 El concep o se pe cibe como la esencial unidad cogni i a de conocimien os, pe enecien e al sis ema
concep ual humano y kylan is de pa i ies es deci es oda la in o mación sob e algo, que es á en
pe sonas, hablancias a cie a lengua, sąmonėje (plačiau ž . Papau ėly ė-Klo ienė 2007: 17; Guda ičius
Sme onienė 2019: 131).
A ículos A icles 129 /
Rusas Lie u ių kalbos žodyno pasaulė aizdyje
2011: 109117; analí ico y in e p e acinio mé odos. Pone én asis, que el a ículo se analiza no las
elaciones mu uas de palab as en la unión y no sepa adas palab as conjuniniai, y žiū ima, qué
in o mación concep ual impo an e se dice odo sen encia, cuando po conc e o de la palab a
semán ica y yšius con o as palab as, signi icmamien os, cono aciones, asociaciones seman inius
mechanismus se c ea el más al o ni el de pe cepción del lenguaje sen ido, jun o con ella i ideologinė
implikacija, da án in luencia a la in e p e ación de al cie o obje o (plg. Zabkai a sė 2019: 76). En el
es udio se basa y Lublino e noling is ica concep os mé odos de análisis. Cogni y inės ling is ikos
in es igado es obje i o mos a , qué es sužadinada al hablančioyo concien ié, cuando una pe sona
p onuncia ó ausen s a palab a en cie o con ex o (Sme ona 2018: 179), escla eškin i, cómo hablan ieji
en iende la cosa, como ca ego izuados los signos y alo aciones de ese daik o. Cogni y inė de inición
e leja odos los signos de signi icación cen inius y pe i e inius, deno acinius y cono acinius.
Rigu osamen e man eniendo es a me odología, el análisis del concep o debe ía se ealizado sob e la
base de es ipos de da os: sis ema de lenguaje (i. y. da os ocynos), encues as y ex os ( o más
sob e kogni y inės e noling is ikos me odologiją, é Ru ko ska e al. 2017: 2935). Dado que la ma e ial
pa a el es udio del concep o RUSO se acumula muy mucho, se la analiza en de alle en cie as e apas:
p ime o se in es igan sepa ados agmen os del concep o en di e en es discu sos, y
pos e io men e es os se án esumidos y unidos en una
RUSO concep o a.
RUSO PAVEIKSLAS También
LIETUVI LABORADORNA
1. Rusai – didelės als ybės au a g e a ki ų au ų
LKŽe algunos en sen encias susmenciona que los usos son g andes es ados
odėl na ū alu, kad šis au o a dis dažnai minimas g e a žodžių als ybė, žemė,
nau a, k aš as y e c. (ž . 13 sakinius): (1) Rusų als ybė es o pali muchos
es ados augiasi Jon (ž. auk i). (2) 1380 m. 8 sep iemb e d. Kuliko o plaza, a la
Dono i e , Moscú y o os usos zemies ka iuomené se encon a on con
Mamajaus o domis š (ž. o da). su no p ediomi auk i en usas k aš us A. Sal
(3) Dėl Polocko kunigaikš ijos susilpnėjimo lie u iai i iš Vilniaus žemės galė-
(ž. zemė). Ilius aciones minimi di e sos luga es de Rusia (Kalining adas
(Ka aliaučius), Pe e bu gas y o os) (ž . 46 sakinius): (4) Pašonė[je] ese
Kalining adas, usų ka ei ių ik mi ga iska Ž (ž. iskė i).
AURELIJA GRITĖNIENĖ
130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
(5) Mai onis, educésquee Uni e sidad de Kije o y Pe e bu ge, puikiai conocinés
usų poeziją, p ime sulaužė la ieąją adició del eilia imo A. Vencl (ž. sulaužy i).
(6) Rūsai e žas į ki ų žemes, anie ple as – į Ka aliaučių įsigy eno K š
(ž. žemė).
A menudo es e au o a dis mención y de o as naciones con ex o. Con
polacos los usos iene que en en a se en di e sas gue as (ž . 78
sakinius): (7) Cei ungos cuen a... polkai laimėję, bu usai p ažaidę Kel1863,71
(ž. p ažais i).
(8) Lenkų ka iuomenė aukiama usų pasienin š (ž. auk i).
Ne ienap asmiški usų elaciones con los judíos. Exis e sakinių,
es iijancios judíos y usos a o ankumo unos de o os (ž . 9 sakinį), pe o
ilus ación nenu ylė a skaudi his o ia, cuando judíos de usos sucumbió (ž .
10 sakinį): (9) Judíos es o esas más puolė con gėlėms p i ych usų [1940 m.] E ž
(ž. žydukas).
(10) En p ime luga , polacos y usos, nežmonialmen e apiedados con los judíos,
abso é ellos en las ciudades, como ža ijas susižė ė sob e su cabeza Vaižg (ž.
suže i). His o ija y LKŽe ejemplos mues an que muchos pueblos (la ius,
slo ėnus y k .) usas ue on paėmę a su pode ío (ž . 1112 sakinius), meno es
ocupados de las naciones se es u ie on asimila , las man u ie on p as esnėmis
(ž . 13 (11)): sakinį Tą uskių la ys ę žemėje ma ame y de lo que que el obispo
Albe as, en 1209 m. po o diną zokoninką pada ydamas sando ą s Albiais, A nold
p omed 1818 moksiąsą duoklę y izquie damen e econoció el pode ío D[idžio]
kuninga uskik A3,228 (žė zokoninkas). Desde el es e de la pa e a su k aš ą ėmė
g au is uskiai, que e an nu aldę slo ėnus (12)
A1883,223 (ž. nu aldy i).
(13) El gobie no Ca o acos umb ó a habi an es usus e a los habi an es de
o igen local de las á eas é nicas como a in e io asé, o icialmen e los llamaba
ki akilmiais š (ž. ki akilmis).
So ie iniu laiko a piu iš į ai ių aš ų už ašy uose sakiniuose gi dimas pa o-
domasis la amis ad de las naciones na a i . De ales ilus aciones b iskėja la
an igua impe ía p ocu a suni elia di e en es naciones c eando nue o homo
so ie icus pe sonalidad ipą (plg. Venclauskienė 2016: 146; Зиновьев 1981) (ž . 1415
sakinius): (14) Žengia usai, la iai y lie u iai, y geo gianai en uno ikiuo E. Miežėj
(ž. ikiuo ė).
(15) Žiū o ai gė ėjosi b oliškųjų au ų siui a, ku ią suda ė la ių, es ų, bal a u-
sių bei usų šokiai š (ž. siui a).
Li uaniai eckū us independemybę encon amos de a mių za ašy ų sakinių,
en los cuales in o man a ab íai exp aso opinię, qué mane a usos ocupa on
muchoselį au ų (ž . 16 sakinį):
(16) Rusai odo las naciones susi ogę b[u ]o Gs (ž. su og i).
A ículos A icles 137 /
Rusas Lie u ių kalbos žodyno pasaulė aizdyje
4. Rusas kasdienybėje
Desde LKŽe ilus aciones es o es o ap endimos sob e los usos i aizdá, su ida
dia ia. Ta mėse insc i i os en sakiniuose in o man a señalan a ención a usų y ų
ba zdas (ž . 9697 sakinius):
(96) Fue al usas ba zdainis G g (ž. ba zdainis). (97) Ruskio ba zda
i baluo a, g ande P ng (ž. i baluo as). Rep esen an es Ta mian de
inmedia o no an y gužius usų e nia pe sonas
(ž . 9899 sakinius):
(98) Pa la gue a a ijo usų ž algyba, dos usiukai g ažūs Kln (ž. ž algyba).
(99) Ruskelės a como dėlės alikoms gal elėms Mžk (ž. 1 uskis). Del būdo
ca ac e ožų mención usos aleg ía, gy umas a mėse ijsuo ose
ilus ación in o man a no aba que los usos aman can a y baila
(ž . 100102 sen inius):
(100) P adainia o usai ai i Š s (ž. p adainuo i). (101) Linksmus uskū is,
kojikės como o agiukai (no i šok i) Š (ž. uskū is). Woodyno ilus aciones
menciona, que los usos son da bš ūs, ellos no asus an y simples de abajos
(ž . 102104 sakinius):
(102) Toks usū is pa ka ą ka es ganė Jd (ž. usū is). (103) T abajó con él
pa ą años oksai uskelis B. S uog (ž. 1 uskis). (104) Desde Klaipėda uskūčiai
ababo p y mūso Jd (ž. uskū is). En gene al los usos abajan los mismís
di e sos abajos, mencionadas odas clase de sus disponibles especialidades
y ca gos (ž . 105106 ilus aciones): (105) Ta ūsė dak a ė labai ligą a spėjo
DūnŽ (ž. 1 usas). (106) Nues o es o niekai, usų es o įskambina ha pininkas Š
(ž. įskambin i). Jų mo e ys sma kios, e žlios: (107) Nos, sodie ėms, ned ąsiom,
sob e odo dū ė en los ojos an g ande usų mo e ų na sumas Žem (ž. akis).
Rusés no a as eces se con ie e s e im aučių y ų žmonomis (ž . 108109 sakinius):
(108) Ji usu ė, a u a oky į edusi Rsn (ž. es i).
(109) Y shi o žydo es sūnus apsi edé con use e duk ė o no con polku Akn
(ž. es i).
A menudo y los li uanos c ean amilias mix as con pe sonas de e nia
usas (ž . 110111 sakinius), y sus niños p amoks a y lie u iškai (ž . 112
sakinį): (110) Sūnus manas su uska aps edęs G (ž. uskas). (111) Isendió
po uskaus Mšg (ž. uskus). (112) I hose usūčiai lie u iškai moka Lk
(ž. usū is). Misš ios amilias con usai ėmis han sido c eadas desde
iejos iempos
(ž . 113114 sakinius):
(113) Algi das ue casado una po o a dos esposas y abi uses š (ž. 1 usas).
AURELIJA GRITĖNIENĖ
138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
(114) Jonas [Glinskis] casado Os ogo kun[igaikš]čio Danieliaus hija Anas aziją y
įsi elkęs en usas kun[igaikš]čių į ą en e EncIX161 (ž.elk i). Sin emba go
i iosios lengua in o man a a eces admi en que c ea amilias con usas
nacionalidad pe sonas no que ían: (115) Lie u nykai ne inko (neėmė), a až uskų
neno ėjau Lz (ž. ink i). Fas a unos sen ados de, en los que se habla de dia ia
usas bui í (mencionan sus comidas, bebidas, abajos):
(116) Rusai nieko ki o ne e da i ne algo, ik ušy as bulbes G nk (ž. ušin i).
(117) Baisiai smagią gi ą da o usai Skd (ž. smagus).
(118) Desde liepų žie ių ūsai yženas abajan DūnŽ (ž. yžena).
5. Rusų ciencia, cul u a, eligión
LKŽe ilus aciones mencionadas usas deducidas plan as de, animales de
a iislés, di e sos usius obje os usiški, p oduc os y e c. (ž . 119121 sakinius):
(119) Anyžinis es ieja usų liaudies selekcijos [obelų] eislė š (ž. anyžinis). (120)
Más di undidas usas juodke šiai, us ake šiai y g kieji u manai [ka eliai] sp
(ž. us ake šis).
(1 En lumzdelį simila es algunos de o os pueblos ins umen os de música
( usų s i elė, la ių s abulė, bal a usių dudka, okiečių šnabel lio ė) MLTEII48021)
(ž. s abulė).
Encuen a algunos sakinių, en los que se habla de usas ciencia: mencionan
di e sas á eas de ciencia (a iacia, iloso ía, kalbo y a y e c.), apellidos de
amosos usos cien í icos, sus nuopelnai mokslui (ž . 122123 sakinius), en a ízase
que usas omasi es udiinė i Li uania his o ia y li uanis iką (ž . 124125 sakinius).
(122) El sub e áneo sudujamien o idėją pi mas le an ó aún 1888 m. el enjus o
cien í ico usų D. Mendeleje as sp. (ž. sudujinimas). (123) Los g andes cien í icos
usos son undado es del mundo de la ciencia a iación sp
(ž. undado ).
(124) La in es igación de la his o ia de Li uania pasó a las manos usas y polkų š (ž.
y inėjimas). (125) Rusų y polkų moksle lie u o y a aumen a š (ž. lie u o y a).
Iš į ai ių aš ų iš ašy uose sakiniuose pab ėžiamas usų me aš ininkų indėlis
his o ia mokslui:
(126) La pa e me idional de sūdu ios has a anapus Na ės usų k onikininkai
llama jo ingiais š (ž. k onininkas).
(127) Lie u os me aščius ašė usų aš ininkai š (ž. aš ininkas).
Minimi di e sosi ús ašy inės y saky inės cul u a uen es ( usų k onikos,
pasakos, cainos y e c.) (ž . 128130 sakinius):
A ículos A icles 139 /
Rusas Lie u ių kalbos žodyno pasaulė aizdyje
(128) [K. Būga] icaiaškino li uáneos lengua sonos ansk ibamien o en iejas
usas c onikas dėsnius y algunas d ikamienias nomb es de daybos peculia idades
MLTEI277 (ž. ansk iba imas).
(129) Rusų pasakos likusios ... en su más an iguo y ume LTII480(Bs)
(ž. y umas).
(130) Las canciones Rusas son shankinamas, y nues as liūdnos G g (ž. šankin i).
Las ilus aciones del pe íodo so ié ico conside ables a ención se da a
li e a u a usas: se analiza, qué ella condena y ele a, cuál su in luencia a o as naciones
(ž . 131133 sakinius):
(131) Rusų li e a u a sme kia odo, que Assembangu, egois iška (so .) š (ž.
Assembangus). [Rusas li e a u as] los mejo es ep esen an es p oclama on los
humanis inos p incipios de las naciones mu uo samp očio y cul u alesa in e ace o
K. Ko s (ž. samp o is (132)). (133) Rusų y okiečių li e a u as ue on las más
impo an es medipininkės, a a és de las cuales ėjo a Li uania olimųjas
ci ilizaciones balsai š (ž. medipininkas). De uen es esc i as ex aídas en
sakiniuose mencionados c eado es de li e a u a23 y c í icos de pa a dés (Aleksand o Puškino, An ono Čecho o, I ano K ylo o, Visa iono
Belinskio i k . ):
Pushkin cons uyó su įnašu usų li e a u a en la mundial plo mėje sp (134)
(ž. įnašas).
(135) Tal ez nadie de los esc i o es usos nohuu é es o sumiesčionėjusiai
y subiu ok a ėjusiai in eligen ija ales odia os como Čecho as K. Ko s
(ž. sumiesčionė i).
K ylo as uno de los nacionališkiausių usos esc ibido es š (ž. nacionališkas). (136)
(137) Bielinskis con ma a illosa ue za y b iskuma exp esaškė más p o undas
espe anzas del pueblo usų y más al os polėkius K. Ko s (ž. jėga).
6. Rusai amigos de Li uania?
los Li uanos con usos con ucan ya no uno cen ena io desde el XIII a., cuando susikū ė Lie u os Didžioji
Kunigaikš ys ė, has a e en es os días. Como se e de las e ec uadas šy inių uen es ex aídas
analizės, LKŽe disku se apie usus dažniausiai kalbama: 1) iš XIX–XX a. a-
sen encias; 2) XX a. di e sas en las lenguas li uanas a mėse yazesc i u as sakiniuose. Išanaliza us
es udio selec ado ilus aciones aki aizdu, que b iskший usso pin ikslas componélioja de pasa ąjį
cen enme io записать 23 Pa iom usos sus pueblo poe as y esc ibi as son muy impo an es. 2007 m.
Academia de Ciencias de Rusia chiú pe sonalidades núme o muy limi ado. Sin emba go, lo in e esan e es
Sociologijos ins i u o a lik a apklausa pa odė, kad daugumai Rusijos piliečių pasididžia ią kelian-
que de la lis a de p opues as p esen ada 56 pe cen . esponden es espondie on que se eno gullecen de
los mayo es poe as y esc i o es usos (Malino a 2015: 274).
AURELIJA GRITĖNIENĖ
140 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV ilius acinių sakinių. Aunque usos gobie no
y sus decisiones ilus ación del dicodyno suelen nega i amen e cono ua , pe o
desc end in ai a i ma , que LKŽe se p esen a solo nega i o uso pin ikslas, no
pod ííamos. De esc i i as uen es esc ip i ilius aciniai sakiniai es i ica que
desde an icuas es iempos los li u os y los usos enían bend ų p iešų (ž . 138
sakinį):
Él (Jogaila) simplemen e aco dó con la O da Do sa, con es os comunes usos y
li uanos an e delan e de ac ua iš ien con a Moscú didįjį kunigaikš į š (ž.
eik i (138)). No en un solo sen enciamien o se conside a, qué XIXXX a. pudo
desniems abiejų au ų kul ū iniams yšiams, p imenama, kad uos yšius ei-
es o bida glaukia p ese a , aunque y se plan ea p egun a, si nou ūks países amiguški elaciones
(ž . 139141 sakinius):
(139) A los lazos cul u ales de Li uania y usos expandi y a la cul u a Li uania
su i obs adė después de 1831 m. ebelión cons an emen e o alecía
usi ikacinė ca o pode polí ica š (ž. usi ikacinis).
(140) Nos con usosis necesi ó uge i P (ž. usai). (141) ¿Pueden en ales
ci cuns anciasse la elación p ie elys ės en e li uanos y uskies zasi auk i?
TS1894,10 (Vaižg) (ž. za auk i).
Po supues o, en las ilus aciones del pe íodo so ié ico especialmen e se
en a iza ambas naciones amis ad:
(142) His o ikai indica no uno un ejemplo de amis ad del pueblo usos y el pueblo
li uanos en los iejos iempos A. Vencl (ž. nu ody i). (143) Pakilo usos y le unes is
d uge pe ys pe in E. Miež (ž. pakil i). Li uiais ecob ándose la libe ad ya no
emoma pašiep i li ians adocikėliškumo y compañ ys és con ocupan es:
(144) Las que solo įsi e žas, le u iai an kaklo: con okyčiais bal aiščiai, con
usos s ibokai K š (ž. į e ž i).
Sin emba go en gene al g an de hos ilidades usas a la nación no hallamos ni de las
esc i u as, ni de a mių insc i o en sakiniuose. Rusos di e en es que los li uanos,
con su lengua, cos umb es, mane a, pe o a los li uanos ellos ni mayo es enemigos, ni
mejo es amigos: (145) To mismo Dios niños y usos, y noso os Ūd (ž. niño). (146) A eis
usas yo su neiš ysiu, ni a eis lie u ys neiš ysiu Rdm (ž. iz y i). iden idad é nica
Taigi b ėžian ibas a p sa as / s e imas opozicijos sykiu iš yškėja i sa i i
asgos: cau ela, cie a adap abilidad, ole an išku-
mas i k .
IŠVADOS
Išanalizando ace ca de 300 LKŽe ilius acinių sakinių, en los que se menciona
e nonimas usas, se e que en con ex o del dicciona io sob e es a nación se
A ículos A icles 141 /
Rusas Lie u ių kalbos žodyno pasaulė aizdyje
p esen an: 1) obje i os, conc e os his o iniai y o os hechos (a menudo
ilus aciones de di e sasXX a. esc i inas uen es), 2) apa eų XIX de la elación de
las pe sonas con las pe sonalidades de es a nación expe iencias a a és de
conc e os ep esen aciones (XX a. записанных ilius aciniuose sakiniuose
a min yje gana yški sa o / s e imo opozicija: apie ie inius Lie u os usus ilius-
a mino de la lengua li uania). Ob iamen e, que LKŽe con ex o y nues a
colec i i idad aciniuose sakiniuose bemaž no hablama, y en es as nacionalidad
pe sonas se mi a p incipalmen e como en o os, con sa i a lengua, cos umb e,
sidėlioja iš pas a ąjį šim me į už ašy ų ilius acinių sakinių. LKŽe ilius acijose
iš yškėja šie s a biausi usų b uožai. Tai didelės als ybės au a i jos san ykiai
mane a, aledades. Es udiimui seleccionadas ilus aciones análisisé mues a, que
i iskísimo uso pa eikslas susu o as naciones desiguap asmiški. Delį naciones en
di e sos iempos usos ue on omadas en su pode íą, meno es ocupadas las
naciones se a engé onse asimila , conside é las p as esnėmis. Sakiniuose del
pe íodo so ié ico de di e sos esc i os escuchamos en ese momen o
pa icula men e dieg os pa odomasis naciones san a ės y suace camien o
na a i as. Eixo de la his o ia di e sos pe íodos los usos u ie on que a con
muchas naciones. Zodyno ilus aciones mencionado usos ka ios he o yškumas,
desapa ición al enemigo. De gue a konk eks o sakinių p incipalmen e esal ėja
usas ka ios elaciones con dos naciones: li u íos y okiečiais. Du an e las
gue as mundiales, kaunando usas y okiecias ka iuomenas, los li uu os ue on
a sidū ę gue a en la zona de acciones. De a mių insc i o en sakiniuose sužinamos
sob e usas ka iuomenesa ad enida a Li uania y sus acciones aquí. Ilus aciones
mues an que de las gue as con okiecios los soldados usos ac uaban
pa icula men e ac i amen e: ellos p essionó, supo, ijo, iuškino enemigos. No
en una ase la lengua i iosa in o man a o au o es de di e sos esc i os usus
log a con okiečiais, a menudo p emendiendo okieji (ybę a kai, pasi ikėjimui
žmonėmis y k .) así como sme kdami usus po sus agys es, ne a ką y k . De LKŽe ilus aciones es o eso ap endimos y sob e usos iexjazdá, mane a, sus co idiana ida y hu í (menidos sus comidas, bebidas, abajosos, casamien os con o as nacionalidades pe sonalidades y e c.).
Fin a a ias sakinių, en las que se habla sob e usas ciencia (mencionados di e sas
á eas de ciencia, amsias usas cien í icos paw nes). Ilus aciones del pe íodo
so ié ico bas an e a ención se p es a a la li e a u a usas. Desde LKŽe
ilus aciones yckėja, que g an hos isidad o exclusi o amiguismo usos nau ai
li u iai nojaučia. Eso no lo encon amos ni de a minos, ni de esc i os insc i os en
sen imien os. Aiškėja endencia, que LKŽe con ex o es e i ada e dadus, ni
aiškaus ka ego iza imo. Rusai kaip au a nė a nei labai sme kiami, peikiami,
exceslyg gi iami. Tal ez al cau eloso en oque se o mó debido a ci cuns ancias
his ó icas y polí icas: Li uania como maža d ža a la gos años ue dependioma de
Rusia y usų, y p incipalmen e LKŽe ilius acinių pa yzdžių ecopilada p ecisamen e
du an e la ocupación so ié ica, cuando ac ué g iež a (sa i)censū a, po lo que y
usos como nación en ese momen o ue on e aluados gan cau elosamen e, incluso neu almen e. No s
AURELIJA GRITĖNIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV usiškumas, usiškasis men ali e as slėgė labai
skaudžiai, LKŽe ilus aciones, jélus a usus, neiš yškėja ni yškus p iešiškumas, ni
especial amis osumas (sólo del pe íodo so ié ico 142 en uen es esc i as se
en a izan más las elaciones amigas de los pueblos li uanos y usgian ų, ín imos).
Sip esnis pejo a i in e aluaminis a seclija en ilus aciones, en las cuales
hablaap imis ica y asocijuojase con es anima po encia y ka iuomene.
ma apie usų ka iuomenę i aldžią, nes usas kaip s e imas, a ėjūnas lie u iams
In es igación seleccionadas ilus aciones mues an que LKŽe con ex o algunos de
usos ka ios acciones du an e años de gue a ( agys ės, pillšimai) y li uanios pe
o z a ą p imes a ca inė i so ie inė usų aldžia se e alúan nega i amen e.
Especialmen e al ac i ud nega i a a los usos a ėjūnų pode je esc iskėja en los
úl imos olúmenes del dicciona io encon ados ilus ación: aquí se mues a
mani ies os nepasi enkinim usų aldininkija, sus decisiones, a dijamas di e sas
nege o ės, insinúama sob e independencia desi eimą, no ą išsilais in i de
ex anjima au o idad, nebebijoma habla sob e usų elgesį emian lie u ius į
Sibi ą, pačių usų likimą poka io i pan Lie u oje.
ŠALTINIS
LKŽe2 Dic iona y o he Li huanian language IXX (19412002), e. a ian , ed. kolegija G.
Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G.
Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o, 2005 (a naujida e sión, 2008 y 2018).
Acceso en In e ne : www.lkz.l .
LITERATŪRA
Aleksand a ičius Egidijus 2000: P aei is, is o ija i is o ikai, Vilnius: Vaga.
Anglickienė Laima 2005: E nonimų a ojimo lie u ių kalboje i olklo e ypa u-
mai. – Vā ds un ā pē išanas aspek i 9, 7–17. P ieiga in e ne e: h ps://e alpykla.li u-
anis ikadb.l / edo a/objec s/LT-LDB-0001:J.04~2005~1367157789738/da as eams/
DS.002.0.01.ARTIC/con en .
Anglickienė Laima 2006: Ki a aučių į aizdis lie u ių olklo e, Vilnius: Ve sus au-
eus. P ieiga in e ne e: h ps://e alpykla.li uanis ikadb.l / edo a/objec s/LT-LDB-
0001:B.03~2006~1367163255725/da as eams/DS.001.0.01.BOOK/con en .
Anglickienė Laima 2007: Tau osaka apie ki a aučius: e nos e eo ipų i siuže ų mi-
g acija. – Ry ų Eu opos kul ū a mig acijos kon eks e: a pdalykiniai y imai, Vilnius: Ve sus
S aipsniai / A icles 143
Rusas Lie u ių kalbos žodyno pasaulė aizdyje
au eus, 445–454. P ieiga in e ne e: h ps://e alpykla.li uanis ikadb.l / edo a/objec s/
LT-LDB-0001:J.04~2007~1367160559891/da as eams/DS.002.0.01.ARTIC/con en .
Anušauskas A ydas, Lau ina ičius Česlo as (eds.) 2007: Lie u a An ajame
pasauliniame ka e: s aipsnių inkinys, Vilnius: Lie u os is o ijos ins i u as, 2007.
Auškalnienė Lina 2006: E ninis nepakan umas Lie u os in e ne inėje žiniasklaido-
je: komen a ai in e ne e. – E niškumo s udijos 1, 45–58. P ieiga in e ne e: h p://www.
ces.l /wp-con en /uploads/2012/03/E S _Auskalniene_2006.pd .
Be esne ičiū ė Vida, F ėju ė-Rakauskienė Monika 2006: E ninė ema i-
ka i nepakan umas Lie u os žiniasklaidoje: dien aščių analizė. – E niškumo s udijos
1, 19–44. P ieiga in e ne e: h p://www.ces.l /wp-con en /uploads/2012/03/E S _
Be esne iciu e_F eju e-Rakauskiene_2006.pd .
Bu inskai ė K is ina 2005: Lie u os i Rusijos san ykiai XV–XX a., Vilnius: Alma
li e a.
Bu kus Al ydas 1995: The Li huanian Nicknames o E hnonimic O igin. –
Indoge manische Fo schungen: Zei sch i u Indoge manis ik und allgemeine
Sp achwissenscha , Be lin, New-Yo k, 223–228.
Cidzikai ė Dalia 2007: „Ki as“ lie u ių p ozoje, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au-
osakos ins i u as.
F ėju ė-Rakauskienė Monika 2009: E ninis nepakan umas Lie u os spaudoje. –
E niškumo s udijos 1, 1–207. P ieiga in e ne e: h p://www.ces.l /wp-con en /uplo-
ads/2010/03/E nS _F eju e-Rakauskiene_2009.pd .
F ėju ė-Rakauskienė Monika 2012: Lie u os spauda i isuomenės nuos a-
os apie usų, uk ainiečių bei bal a usių e nines g upes i naujuosius imig an us. –
E niškumo s udijos 1–2, 71–102. P ieiga in e ne e: h p://www.ces.l /wp-con en /
uploads/2013/01/E S _F %C4%97ju %C4%97-Rakauskien%C4%97_2012.pd .
Gimžauskas Edmundas (ed.) 2006: Lie u a okiečių okupacijoje Pi mojo pasaulinio
ka o me ais, 1915–1918: Lie u os nep iklausomos als ybės genezė: dokumen ų inkinys,
Vilnius: Lie u os is o ijos ins i u as.
G i ėnienė Au elija 2020: Rusija „Lie u ių kalbos žodyno“ ilius aciniuose saki-
niuose i eikšmių apib ėž yse. – Bal u iloloģija XXIX (1), 41–61. P ieiga in e ne e:
h ps://doi.o g/10.22364/b .29.1.03.
Guda ičius Aloyzas 2011: Reikšmė concep oka concep o y signi icado. Res
humani a iae 10, 108119.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
K upickai ė Do ilė, Ba anauskienė Vik o ija 2013: Regionaliniai kalbų a ojimo Lie u os
mies uos peculia idades. Ciudades y lengua II. Socioling is is a Li uano
lapis, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 23–53.
ie aėLiu ke ičienė Danu ė 2020: Vokie is Lie u ių kalbos žodyno pasaulė aizdyje.
Bend iné habla 93, 139. acceso en in e ne : h pjou nals.lki.l /bend inekalba/a icle
iew/2060/2172.
Madsen Gunna 2006: Cómo los li uanos comen an a ículos ema ica nacional?
In oduc algos de comen a ios de In e ne . Es udios E niškumo 1, 5966. Acceso a
In e ne : h p:// www.ces.l /wp-con en /uploads2012/03/E S _Madsen_2006.pd . Malino a
Olga 2015: Kolek y inės p aei ies idėja poso ie inėje Rusijoje: sa i aizdis y impe io
legado. A min ies cul u ales dialogagi Uk ainos, Li uanos, Bal a usijos (ULB) e d ėje,
sud. A. Nikžen ai is, M. Kopczyński, Vilnius: Ins i u o de his o ia de Li uania, 257275.
Ma cinke ičius And ius 2013: Rusų apa umo so ie mečiu Lie u oje kons a imas:
polí ica, su ašymai de habi an es y his o inė a min is. Li uani usai XXXXI a. comienzos:
his o ia, iden idad, memo ia, sud. G. Po ašenko, P. La ines, A. Ma cinke ius, a s. ed. G.
Po ašenko, Vilnius: Vilniaus uni e si ys publykla, 183231. Maume ičienė Daino a 2010: Teo ía
y semán ica de P o o ipos. Lbų s udijas 17, 1118. P ieiga en in e ne :
h pswww.kalbos.l /zu nalai:17_nume is/02.pd LKG […] Lie u os kalbos g ama ika 1, y .
ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965. Naudžiūnienė Ak ilė 2019: E hnic mino i ies in Li huanian
his o ical na a i e a school educa ion (19182018) = Tau inės mažumos Lie u os is o ijos
mokykliniame na a y e (19182018): summa y o doc o al disse a ion, Vilnius: Vilnius
uni e si y, Li huanian his o ical ins i u e, 2019.
Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2007: Ling is inės kul ū ologijos aožai, Šiauliai:
VšĮ Uni e sidad de Šiaulių Edi o ial, 2007.
Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2010: Naimyninių au ų a s o ai i jų nacionalinio
cha ak e io speci ika lie u ių kalbos pasaulė aizdyje. Lie u ių kalba 4, 18. P iega en
in e ne : h pwww.lie u iukalba.l index/php://lie u iu-kalba/a icle/ iew/27/90#.
Pe ušauskai ė Vi a 2013: E ninės i socialinės g upės Lie u oje: isuomenės
nuos a os and hei kai a 2013 me ais. Es udios E niškumo 12, 180191. P ieiga
ne e: h p://www.ces.l /wp-con en /uploads/2014/10/2013_2-E niskumo-s udi-
in e jos.180-191.pd .
Pocius Mindaugas (ed.) 2018: Lie u os so ie iza imas 19471953 m.: VKP(b) CK
documen ai. Dokumen os inkinys, Vilnius: Ins i u o de his o ia de Li uania.
A ículos A icles 145 /
Rusas Lie u ių kalbos žodyno pasaulė aizdyje
Po ašenko G igo ijus 1989: Sen ikio į aizdžiai lie u ių kul ū oje. Kul ū as ba ai us:
10(406), 49–56.
Ryžako a S e lana, Za jalo a Ma ija 2004: Lie u ių i usų požiū is ienų į ki-
algunos esul ados e nopsicholing is inio es udiinamien o. Liaudies cul u a 2(95), 17 27.
Acceso en in e ne : h p au osmen a.l /wp-con en /uploads://2013/12 Za jalo a_
Ma ija/Za jalo a_Ryzako a_LK_2004_2.pd .
Ru ko ska K is ina, Sme ona Ma ius, Sme onienė I ena 2017: Ve ybės lie u io
pasaulė aizdyje, Vilnius: Akademinė leidyba, 2017. Sėdai y ė Edi a 2017: His o iog a ía
de la censu as so ié ica: p incipales di ecciones de in es igaciones y censū os
concep os. Knygo y a 69, 84102. Acceso en in e ne : ile/://C:/Use s/
DellDownloads/24603698.pd .
Sme ona Ma ius 2018: Są okų kalba, au a, es a idad plė iniai jauni-
mo sąmonėje. – Logos 95, 177–184. P ieiga in e ne e: h p://li logos.eu/L95/
Logos_95_177_184_Sme ona.pd .
Sme onienė I ena 2019: Esmin is Li uu io pasaulė aizdyje. P oblemas 95, 130143.
S a inskienė Vi alija 2014: Ta p con i imien o y enemis ades: in e pe nias elaciones
Ry ų y Pie yčių Li uania (19441953 m.). Sa as y o o en en oques con empo áneos, sud. V.
Sa oniakai ė, Vilnius: Ins i u o de his o ia de Li uania, 163181. Š amba y ė-Valužienė
Janina 2007: Tau o a džiai y sus ediniai dicciona ios de la lengua li uanos. Rusas,
maskolius. Dioda di e sos cul u as en con ex o. XVII Zinā nisko aks u k ājums,
Dauga pils: Dauga pils uni e sidades akademiskais apgāds Saule, 391401. Va eikis
Vygan as, Sa ono as Vasilijus, Jokubauskas Vy au as, Vi kus Hek o as 2018: La G an
gue a en sociedad y cul u a: Li uania y Ry ų P ūsija: colec i y inė monog a ía, Klaipėda:
Ins i u o de his o ia y a queología de la egión Bál ica de la Uni e sidad Klaipėda.
Venclauskienė Laima 2016: Homo so ie icus: g isko y desniko humano e a o
cuojai lib es ėjancias Li uano imp udoje. T abajai i días 65, 143162. Acceso a
In e ne : h ps:www. du.l /c isbi /s eam/20.500.12259/31395/1/ISSN2335-
8769_2016_N_65.PG_143-162.pd .
Vi kus Hek o as 2017: Die Russen in Os e p eussen: Rusia y usų į aizdžiai 19141939 m.
En Alemania publicuo uose e ospec i as sob e el Didįjį ka ą Ry ų P ūsijoje.
T abajai i días 67, 3167. Acceso en in e ne :
h ps:www. du.l /c isbi s eam/20.500.12259/34424/1/ISSN2335-8769_2017_N_67.PG_31-67.p-
d . Zaba skai ė Jolan a 2012: Ki oks dijojo Li u ių kalbos žodyno lec u a: Adalbe as
Bezzenbe ge is, ma ios, pama ys, pama iškis. Majoji Li uania: pa ibio
AURELIJA GRITĖNIENĖ
146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
kul ū os y imai, sud. G. Blažienė, N. Mo ozo a, J. Zaba skai ė, Vilnius: Lie u ių kal-
bos ins i u , 239271.
Zaba skai ė Jolan a 2019: P esiden e de la Fede ación de Rusia V. Pu ino na a i os
ideologicos mechanizmai en Li uania en la medios online. Es udios del Pa lamen o 27, 76 118.
P ieiga en in e ne : h pwww.pa lamen os udijos.l /N 27/ iles/76-118.pd ? bcliZiновьe
d=IwAR2ekg4Lp-3uE Z i86ph0 IiBBM2IMQOzuiks1bYDHk3UoGY7Eh6yXKeyI.
Alexande A. 1981: Gomó conse icus. P iega en in e ne : h p://www.
zino ie . u/ u/zino ie /zino ie -homo-so ie icus.pd . Màchee sky Yanush 2000: S e eo ip
de Rusia y usos en la li e a u a polaca y
общественном сознании. – Поляки и русские в глазах друг друга, Москва: Индрик,
6–2.
Рыжакова Светлана И., Завьялова Мария В. 2008: Этнические образы и
стереотипы по результатам сравнительного исследования среди молодежи Латвии
и Литвы (1999–2003 гг.), Москва: Институт этнологии и антропологии РАН.
Russian in he Wo ld iew o The Dic iona y o
he Li huanian Language
SUMARY
El aim o he a icle is o s udy wha agmen o he concep o RUSSIAN comes o he o e in he
illus a i e sen ences men ioning he na ionali y usas ‘Russian, which a e p esen in The
Dic iona y o he Li huanian Language. Las ilus aciones son especialmen e impo an es pa a la
o mación del concep o, ya que egis an la ac i ud de los ep esen an es de dialec os de odo
Li uania hacia es a nacionalidad y la isión del mundo del uso e lejada en a ias uen es esc i as.
The empi ical ma e ial is s udied using he seman ic analysis, desc ip i e, in e p e i e and cogni i e
e hnolinguis ics me hods. El análisis de 300 sen encias ilus a i as om he Dic iona y, que
mencionan he e hnonym Russian, mues a que in he con ex o he Dic iona y his na ionali y is
desc ibed in he ollowing ways: 1) obje i o, especí icos his ó icos y o os hechos (usualmen e in
he o m o illus a ions om a ious w i en sou ces o he 19 h20 h cen u ies); 2) expe iencia de
la elación en e pe sonas indi iduales y las pe sonas de es a nacionalidad a a és de imágenes
especí icas (en o ma de o aciones ilus a i as de li uanos dialec os egis ados in he 20 h
cen u y). I is ob ious ha in he con ex o he Dic iona y he local/ o eign opposi ion