scieee Open visual document viewer

Mokslinio stiliaus morfologijos ypatybės

Audronė Bitinienė

Full text

Aud oné BITINIENE MOKSLINIO STILIAUS MORFOLOGIJOS YPATYBES Mokslinis es ilous has a Siol né a isapusiskai iS i as, po que p incipalmen e domé asi e minija, su o denamien o, 0 no cien í ico s iliaus s uk i a. I§ ik o lexicikos y sin aksés elemen y unciona imas aki aizd7iau apibiidina es iliaus peculia uma negu mo ology. Todel daZnai se opina que ella noin o ma i - i, no gali o ma ipisky lenguaje p iemoniy klodo (Mis ik, 1965, 44-45). Taciau ya los p ime os eleMen y es adís icos de mo ología (docslinio y g oZinio s iliaus, ealizados Sio S aipsnio au o és (Pikéilingis, 1971, 284-286), mues an que y Sis lenguaje ni el puede di e enciua e in eg a di e en es bend inés a ian es del lenguaje. Siame a ículo se p esen a no oda mo ologinés cien í ico es ilaus es uc d o ap agas, y sólo unos ling is iniy pozymiy pa ame as, los cuales pueden depende i del nekalbiniy y kalbiniy ac o iy e ec o. Di e enciné pa ame y galia ypa¢ in o ma i i, cuando se compa an kokybiSkai dis in os es ilos di e en es cien í icinis y g ozinis. Tal compa ación iene sen ido, si in es igando mo ologing s uk ii g analizés unidad se oma no agmen as de ex o, y ases, mos ando ealy idiomas daliy pasiski s ymg i jy co eliacija. Dado que quan i a i os ling is iniy pozymiy cambiosGías pueden depende de conc e éiy s ilis iniy ac o iy, cien í ico s ilius oma (38,5 iks andio Zodziy) s a i icuada, i. a siz elg a j pdS ilius y ciencia Sakas (k yp is). Sepa iando pos ilius, a siz elgiama j conc e ciy eks y unkciona ima cien í icininky es e a de ac i idades y neling is iniy ac o iy ad esan o i ad esa o ySio sa i uma. ¿Qué son Sie pos ilías y cómo di ie en? El pos ilio eó ico ex ai asignados cali icadoo am des ina a i (abiejy comunica ions ak o daly iy Ziniy ondas casi no discu i), el cual gemas y i abs acciomis ca ego ías, sin e in i sudé inga moksliin o ma- cia, ki ybiskai pe im i. ba ng jq Ad esan e a si iden i ica a sí mismo con des ina a i- o: ansmi e paciq naujausig in o mació- n, y buscando obje i idad, daznai polemizuoja su aquella pacios a adegimas silla especialis - asis y espe a adecuadaus in o mación p opo cion- ada pe cepción. 11 Add essan e del pos illo mokomojo no a aina sa es con des ina a io ~ski iasi abiejy komunikacijos ak o daly iy Ziniy ondas. Sio ipo ex os asignado a des ina a ui especial: démesys ad esan a domina, como — jsimenama moksliné in o mación, i. jam upi g jZ amasis ySys. En los ex os didác icos maziau in o mación obje i a, didác icai sis ema iza- da sólo la misma ac ualia, co espondie- n es conc e os obje i os de ap endizaje. Teiginiai ick j odinéjami g indZiami esul ados expe imen y, cuan o aiskinami, ne pasi ulándose ejempizius, a ilus aciones y o os non e balinius ex o o ganizamien- o elemen os. Especiales cons uccion- es inculablesas pab éZiámase ySys con sepa adas pa imis ex o y eso badu ac i ado el ad esa o démesys. El des ina a io debe jsemini no solo in o mación, sino ambién su o ma de ansmisión. Así ocu e implici iskas comunicación del ac o dely iy comunic a im. Cien clinio me odinio pos ilio des ina an k ali icado un especialis a de una u o a á ea, des ina a especialis a, quien p acSkai bando jdieg iusius nue os, más adecuamus descub imien- os cien í icos. Sio pos ilio en ex os, basado conc e Gías in es igacion- es cien í icas o expe imen o- s, p esen adas o j ai ios — ecomendaci- ones (nu odoma e ici i ecnología de p oducción, adecuams es plan asy, i iiny cul i o bidas, mé odos de enseñanza, e c.) de una u o a á ea cien í ica ac i idades mejo as. Sio pos ilio en ex os cien í ica in o mación se ansmi e conc e e es- ne, no al concen ada o ma. Desde emp éiau ap a yjy i§ esmés di e encia ciencia popula inama- sis pos ilis. Su des ina a io quali icado especialis a, y des ina a o isai neapib éa as (dazniausiai o as s i as specialis o specialaus ssila inimo ne u in is subjek ), odél ac uali, jdomi cien í ica in o mación ansmikiama adap ada, pap as a o ma: engiama specialiyjy ciencia e miny, sickiama conc e umo, j aigumo, incluso indi idualumo. G e a p anesimo unciones a eksp esy iné, apelia i ine (Zupe ka, 1983, 104). Mocklo popula i inayo pos ilio cons uc i is p incipips mokslinio, publicis inio, dia io domés ico y incluso g ozinio s ilaus peculia ybiy i ling is iniy pozymiy kon aminacij- a. Li uiy kalbos s ilis ikos abajosos (Pikéilingis, 1971; Zupe ka, 1983) oda pag js ai p ipazjs ama sólo de una di ección cien í ico es ilius di e enciacij- a, a i ibojama de y cien í ico es ilius a mainy, ku- 12 TiOs son Las su Asujesios conc e a ciencia i specilika desc éden como língbos elemen y selección- i jy ca elación a los mismos emá icos eks uose (Anmpees 1967, 27; Xocdma 1986). Toks cien í ico es iliau cla ymas né a uncinis es ilis inis, po que igno aoy nekalbiniy ac o iy, de e minuojanéiy unkcinj s iliy i jo pos ilius, complejo, Pi menybé se p opo ciona sólo a un — ac o de con enido ( emá ica). ‘Ta- Ciau cien í icosi- nj s iliy y inéjan mé odos es adís ico- s, p a a u jsi ikin i, de una ciencia a di ección (Sakos) exs ai di ie e de o a mokss i ies eks y, po que mismos lo unkciniy s iliy y iné ojai i cons an em- en e acen úan esan ciencia du Saky polius humani a iniy — ma emá icos i y écnicoos (Cenkesuu, 1976, 42; Galpe in, 1977, 310). Ty iné i a ski y ciencia Saky exus, apa y , né a obje i oinga: Siuo iempo p e alece ick moksly ne di e enciacione- s, kick in eg aciones endencias, odél puede limi a o is humani iniy, na u al as ma emá icas así como écnica moksly i a mainomis. P ime o discu i emos del lenguaje daliy unciona ima (Z . | ableg). 1 abelé. Las palab as daliu daZnumas. Fankcinis S ilius Pa es de lenguaje Daik a a dis Skai a dis VeiksmaZodis P iclinksnis Bid a dis Jung ukas I a dis Dalely é Docslinis| 40,0 18,1 | 63 | 3,8 | 7,6 G o inis | 29,8 23,7| 7,9 | 66 [8,9 Mokslinio i g oZinio es ilous ex os en odo ig lenguaje daliy dazniausiai u ilizados daik a a d iai, a¢iau pasiski s ymas né a ienodas. Daik a a dziy pe s a a académico es iloije — nomina i inio es iliaus pozymis. Ne de longi ud media 17-22 Zodziu cien í ico S iliaus en el sakinyje puede bi i desde has a daik a a dziy 7 14 ( oke sen iniai o man 41,6%). P z. : Fonologías clásikai (pa yzdziui, Tiubeckojus) ue jsi iking, que oné ica onologija es odos8kai sa a ankikos i mokslo Sakos (Gi d, F, 14). Da ybos eikSme lemia oda da inio s uk a a (da ybos undamen o, o man as 13 speci inis san ykis), is ySkéjan is i jy posición de da inio undiniu su Zodziu one (U b, ZDT, Moksliniame 149). s iliuje ypaé impo an e kokybinés ca ac e ís icas; daik a a dio pe eikia las eces dazniau be negu g oziniame s iliu a ojamas du bid a dis. je Sios ambas pa es del lenguaje aumen a la in o ma i i- dad del ex o, ayuda ansmi i ak ing in o mación (Taxbnepun, 1981, 28). Daik a a dziy i biid a dziy pe s a a sie ina su especí icaine cien í ico es iliaus peculia ybe abs ac umu — nespeci inémis i glaus umu, — s aliskumu. G oZiniame es iloje endencias p iSingos: un g an eiksmaZodzio * (i mayo p i eiksmio) daZnumas mues a Sio ipo eks y dinamiskuma, po que p ime a luga iskyla ap aSymas samp o a imas, j bidingi cien í ico es iloi, ne na acion sob e a j ykius, eikejy busenes pokyéius pan. 0 i (asmenuojamyjy eiksmazodio o mi esama 66,5 %, en es ilo cien í ico -— 43,9 %). Todél podemos, p esumiblemen - e, alega que el ele an e lingüís ico cien í ico g ozinio de es ilo poZymis daik a a dziy i eiksmaZodziy odnosis eks e (coe icien e de — subs an i idad i — 2,2 i 1,5). Habbamos uncioncinius es ilos di e encian j a dZiai. Ellos eciau consumami en el cien í ico, daZniau — g oZiniame es ilo. Tokj ne olyj a dz- gy iy pasiski s ymg lemia di e en e eks y o ganizamien- o pobidis. G oziniame es iloije j a dziai - daik a a dziy pakai ai (asmeniniy esama 63,2 %, cien í ico 31,2 %, pa odomyjy — 30,5 % i 23,5 Ye), en el es ilo cien í ico se p e ende p ecisión, odél inclins ama ka o i padius sq oky nomb inimas. Acslumas lemia mazesnj dalelyciy daznuma, obje i umas emociniy eksp esiniy idiomas daliy — Zodz iy elimina ima. G oZ en el es ilo uniniy su p ielinksniu pe s a a lemia lo que, que el p incipal miemb o jy dazniausiai es i eiksmazodis, eciau u ilizado en el es ilo cien í ico. Po o o lado, didesnj junginiy p ielinksnio dagnumg en el be es ilo cien í ico suponuoja speci iné cien í ico es ilius i peculia ybé abs acc um, po que — p ielinksniniy kons ukcijy eik8mé conc e e es- uz né linksniy eiksmes (Paulauskiené, 1994, 387). Ki y del idioma daliy dZnumo ski ybés né a ales aki aizdzios y, ma y , depende del ko eliuojanciy del idioma daliy daZnumo. Kokj e ec oikj del lenguaje daliy unkciona imui iene idiné 14 cien í ico s iliaus dile enciación? Daik a a dziy daznumas como ele an inis moks linio s ilians | Zymis mazai depende de pos ilio specialilik- os (mayo me- n e daik ayi dziy esama mokomojo en ex os pos ilio ~ 42,2 %) a mokslo k yp ics (di ie e sólo na u al sciencely ex os ai - 42.1%). Toda ía más es able pasaci s e bid a dZiai, po que s y a imo ampli ude nope goka ni siquie a un po cen aje del lími e. J a dziy daZnumu di e enc- ia me odini- ai ex ai (4,5 %), que ienden a epe i cons an- emen e esos pa- sq Gius oky nomb inim- us ( oda necesalo). be P iesinga endencia dinga a ex os bu humani a ios (j a dziai o man 9,0 %). Jy au o es sickia aiskos j ai o és, ieSko naujy compuinio ysio a spal iy, pa ySkini- mo (dalely és cons i u- ye 2,4 %). Maizesnis daik a a dziy (36,3 %), biid a dziy (9,8 %0 d mas didesné i j a dziy eiksmazodziy (8,8 %), (19,0 %), p ic eiks- miy (7,7 %) i e en dalelyciy la pa e (3,7 %) compa a i amu- ja del ciencia popula ina amu- osios ex os indica, que o ien acia nek ali ikuo g ad esa g o maoja sa i a j del lenguaje daliy pasiski s yma. Toliau panag inésime aún d iejy pa ame y daik a a dziy — linksniy eiksmazodzio laiky i pasiski s yma. 2 abelé. Daik a a dZio aleg niy daznumas u- a|2|és g . : “6 3 Funcinis es ilo < = 2 = Sie3 |2) 8 S2/2)|6)|8 Mokslinis 27,2 41,7) 4,2 13,8 6,3 6,8 - G oZinis 30,6 268) 2,9 24,0 7,8 6,8 1,1 Cómo is o, mokslinj y g oZinj s iliy di e enc- iajuoja sa i a daik a a- dZio linksniy s uk i - a. Kalbine cons an- e, -y. i ele a- n iniu posicion, se puede qued i ic ininko linksnj, olygiai usada abiejy unkciniy s iliy ex oso- s, 0 aki aizd- ziu ele an - iniu ling is in- iu poZymiu kilmininko linksnj. Kilmininko pe s a a (jun o con a dinin- ku cons i u- ye has a 68,8%) en los ex os cien í i- cos se asocia con spe- 15 ci ine es ilus peculia iby abs ak um- u: daik a a dZ- iu eiskiamas poZymis pe cibe no solo como sa a ankiSk- esnis, sino ambién como más abs ac o uz pozZymij, que e8kiamas biid a dziu (con el p incipal Zodziu leja abipusis conc e izac- ijos y$ys). En o as palab as, desde daik a a dz- io gebéjimo jung is j sudé ingos s uk i os da inius (daZnai e minus) depende desde kilmininko, i§ pa e y naudininko ( aldo eiksmazZo- diniai daik a a dZ- iai, ypaé dazni en los ex os eó icos) daznuma. G oZ en el es ilo casi dos eces negu cien í ico daznesnis galionis a. Sio másnis daznumas, sin abejo, sie inas con ya miné a s iliaus pa icula y- be dinamiSkum- u: eiksmazod- is daznai ko eliuoja con daik a a dz- io galininku, o i§ pa es y con jnagininku. Todeél ele an inis lingüís ico pozymis, a skleidzZia- n is g oZinio es ilius speci ica galininko daznumas. Abiejy unkciniy s iliy sis emisku- mas lemia ki y linksniy a dininko, naudininko y jnagininko pasiski s y- ma. Kilmininko aleg nio deik a a dz- iai uni o meme- n e apascen se no solo ski lingy pos iliy, sino y j ai ios di eccion moksly ex os en (humani a i- niy moksly ex os kilmininko maziau 38,4%). O ki y linksniy s y a imo ampli ude s a is iSkai in o ma i i, pe o p ac ici mues a solo posible cien í ico s ilaus eks y ki imo j ai o e. En los ex os eo ina ios esama maiziau galininko (10,5%), pe o más a dininko (30,0%) aleg nio daik a a dz- iy. Ty paciy linksniy daznumas di e encia di e encia los ex os humani a io- s: sumazéjus kilmininko daZnumui (38,4%), padidéja a dininko (29,2%) y galininko (15,9%) daznumas. Nedidele compa igam- ajq dalj u indiy linksniy naudininko, jnagininko s y a imo ampli udé mazai depende de ex aling is- iniy ac o iy e ec o (s y a imo ampli udé 0,8%). Mokslo populia ina- myjy eks y linksniy daZnumo s uk i a s a isUSkai né a in o ma i i: i8 esmés di e encia sólo kilmininko (36,7%), i pa es a dininko (28,8%) daZnumas, a ki y linksniy pasiski s y- mas compa a pas o us. Hence, e Sio ipo ex osos y8kéja polinkis s e eo iping aiSka; : ijy j ne (kaip g oziniame es ilouje), o d iejy linksniy daik a a dziai cons i uye diduma ex o. Iguales endencias de es e eo ipis- mo se obse an al compa a eiksmazodzio laiky unkciona ima (Z . able 3). 16 3 ablelele. VeiksmaZ- odzio laiky daZnumas Pusi eiuis Veiksmaz- odiio laikai es ilos _ ~T Esamasis Bu asis Bi asis Busimasis | ka inis {dazninis | Mokslinis | 73,3 [23,7 0,4 2,5 G oiinis 27,4 | 62,5 | 3,6 6,5 | | Ma i i, que eiksma- zodzZio laiky daZnum- as abicju unkciniy s iliy ex oso- se i esmés di e enc- ia, pues obse a- das p iesing- as dosiejy undame- n iniy laiky esamojo y bi ojo ka inio a oji- mo en enci- as: cien í i- camen e es iluje esamasis iempo más de es eces i sija bii ojo ka inio iempo, g oZ es iluje 2,5 ka a daZniau bi asis ka inio iempo. El p esen e iempo en ex os cien í i- cos an eSing- ai negu g oZiniu- ose se u iliza apibend - inamaja eiksme (abs ak- ciy daik a a- dziy kon eks- e), odél posible jZ elg i de abs ac- o y conc e i- dad an eSp i- ea. En el ex o académi- co es impo a- n e uZ iksua- , cons a - a siendo ik o és eiSkiniu- s, jy ySius, p ocesos o désningu- mus, ac ualius no solo al des ina - a io, sino ambién al des ina - a io. P z. : Casi odas k emzlin- és Zu ys i en jii os (Maé SG, 86). El sis ema de lenguaje cons i uye eglasés y abs ac is elemen os (Gi d F 71). Algunos en sen enci- as el ac o del p esen e eik&mé oda nublanks - a, a eiksmaz- Zodziu Zymima pas o i suje o ypa ybé ( a eiksmé muy a ima biid a dZ- iy o daly iy eiksmei), ej. : Albuminos solubil en agua (Jas O Ch 65); Mediiai su amsia Zie e i8 solés pusés muy jkais a (Dag AE 58); En los pulmones la hemoglobina se jun a con el oxígeno <...> (Jas O Ch 202). El undamen o del ki imo isual a ís ico an o del p esen e como ya paséjg j ykiai (apibend inami- en o konk ediu — ne imagen). G oziniame es ilo en el que p e alece la na ación suponuoja isy eiksmazodzio laiky, en e jy y ba ojo dazninio, k yp ingg kai a. Es iempo daZnumas nada pe enece del cien í ico es ilius b anduolj suda anéiy pos iliy, pe o cuan o más s y uya di e en e ciencia k ypéiy ex os en, po que 17 na u al os sciences eikaly j adinése dalyse y ap aSan ckspe imen- us cuan o daZnesnis bi asis ka inis iempo (25,7%, plg. es iempo 72,3%). Bi ojo ka inio iempo daznumu muy neZymiai di e encia j ai iy pos iliy eks ai. Sólo me odológic- os ex os en con a jami- en o sob e co iniy expe imen y eiga i galimy esul adosa- y aikym4 p ak ikoje suponuoja didesng Sio iempo compa gina- maja dalj. Bisimasis iempo, biidamas compa a uni o meme- n e pasisci s es humani a i- os y de la na u aleza moksly ex os, di e encia di e encia lisikos y ma emá ica ex os. Samp o au- jan e ypaé j odinéjan eo emas bi inas elemen oas (Sio pos ilio eks y adicia) biisimasis iempo, p z. : Aho a p esen a e- mos gene al al aza dydzio mediu kio desc ézima. Al aza %io <...>, desc éz o p obabilybin- éje e d éje <...>, mediu kiu llama emos in eg ala <...> (Kub TTMS 165). VeiksmazZo- diio laikai di e encia di e encia ciencia popula inam- osius ex os, po que pe s a g u in is esamasis iempo (65,7%), cuán eciau se consume bi asis ka inis (28,8%) y compa a daZnai pasi aikan - is biisimasis (5,3%) iempo cons i uye sa i a s uk a, cuyos pa áme os nesusike a con g oZinio s iliaus laiky pa áme os de consumo. I8 ap a yjy pa ame y aiskéja, que mo ologiné unc ioniy s iliy s uk i a muy depende (né a pasy i, como daZnai manoma) del nekalbiniy ac o iy e ec o y puede di e enciyu- a dis in os es ilos unc ioncin- os. O cien í ico es ilius aden o mayo ía pa ame y s y uoja, pe o iSsi enka cien í ico es ilius no mas. Noikslu bi y a i ma , que ski ingy ciencia Saky ex ai aSomi peculia i u es ilo cien í ico. Neaiski pe manece luga del pos ilio popula izado de la ciencia, po que analizé ieji pa áme os s y uan una di ecciónmi. Todél es ilo di ulga amasis del conocimien o puede bi i juzéjamas po sepa ado, como u in is kick ki a s uk i a j ai iy unkciniy s iliy sq eikos lygmeniu. Su umpinimai Dag AE ~ Dagys J. Augaly ecologija. V. : Cienza, 1980. Gi d F Gi denis A. Fonologija. -V.: Xeclas, 1981. OCh Jasin Jasskas L. y k . O ganiné química. V. : Cánzas, 1979. TTMS -Kubilius J. Tikim Kubybiy eo ía y ma eminé es adís ica. V. : Cienza, 1980. U b ZDT U bu is V. Zodziy da ybos eo ía. -V. Mokslas, 1978. Li e a i a 1,.Mis ik J. Slo ens- ka S ylis ik- a. B a isla- a: Slo en. ped. nakl- o, 1965. 2. Paulauski- ené A. Li uiy mo olog- ía del lenguaje: Paskai os li uanis - ams. V.: Mosclo y enciklope- dijy edi o ial, 1994. 3. Pikéilingis J. Li uiy es ilís i- ca del lenguaje. V.: Séclas, 1971. T. I. 4. Zupe ka K. Li uiy es ilos de habla. V.: Mesclas, 1983 5. Aunapee- cs H. JI. C am c - uxo-KoM- OHHaTOp- Hble MeTOsbI B TCOpeTH- eCCKOM H TIpHKAaH- OM s3bIKOSH- AHHH. JI: HayKa, 1967. 6. Xo@®Mau Jl. Hayunn i c im commone- k ~ s3b1kopb- le Gapbeppl COIMLOJ- H eucTu- uecKHiKT ac e HayuHoli peun//Tu- nono usa TeKc a B (PYHKILM- OH@QIbHO CTHITH~ c uueckom acmex e. Ilepmb, 1990. C. 4-10. 7. Cenkesuy MII. Cnunic i- xka nayunoi peu 1 suiTepa - ypHoe pes akT- Hpo~ panne. M.: Ba cu aa uKoma, 1984 8. Paupnep- un VM. P. Texc kak o6bex somi su- c i ueck- o o Mecse oBa oia. M Hayxa, 1981.