scieee Open visual document viewer

Kalbiniai ir loginiai terminų reikalavimai

Kazimieras Gaivenis

Full text

Kazimie as GAIVENIS KALBINIAI IR LOGINIAI TERMINY REIKALAVIM- AI Kiek ienas e mas em o ma e u inj. Te mino o ma isso Zodinis j a dijamas sq okos ac alkalas, e con eúdo e mininé eikSmé, ku ig e lindi desc izimas. Te mininé eikmé não coincide com leksine Zodzio eikme. S uk i iniai abiejy Siy eikmiy elemen os na kalbo y oje daznicamen- e chamados semomis. De aco do is aiskos pobiidj e miny semos pode bi i subs i u as j u inéias o malig is ai8kq (explici ines) e o malios iS aikos ne u indias (implici ines- ). Pa yzziui, e mo açúca (chemija) múl iiskai - os galiiné indica que ele j a dija am ik y cheminiy meziagy klase, pois Zodis açúca e bend inéje alboje, e kai ku iy s i iy e minijoje é ienaskai in- is. Te mino pa aisiecia (Lycopodiale- s) apêxago indica que isso é plan ay eilés nomeamen o e . . Isso o malig iS aika con incias semos. E e minizaç- ão (bend inés de idiomas ou a miniy Zodziy i imas e minais), e ans e mi- nização (uenos i as e miny i imas ou as i as e minais), e de e miniza- ção ( e miny i imas ne e minais) elacionadas com Zymiais seman inais mudanças¢. Te minizuo Zodis ganha naujy semy. Pa yzdziui, bend inés linguagem ZodZio A aulpiené leksiné eikmé consis e i§ semy pik Zolé, gel onziedé, medinga e k ., 0 e mo k/au/piené (Ta axacum) e mininé eikmé já em e naujy specialiy semy, eque ingy Siam plan a a apibidin i sis ema iSk- ai e lhe sepa a do ki y panaSiy plan a (p z., K eis iy o anagiy), como an ai: Ziedai em 5 kuokelius, Ziedadulkes, de ce ca de 30. e k . Pas a yjy semy nespecialis - ai neZino, e bend inés linguagem aiSkinamuos- iuses Zodynues sua didZia pa e nea spindi. Te miny desc i éZim- ai em e lindé i e mininés eikmés b anduolio semas. Só nesse caso eles se ão cien í icos. Tiau¬ dado que b anduolio semy é mais do que ge almen e e le ima desc i éZim- en os, isso e dadei os pode bi i não só um, mas a é á ios e miny desc i ézim- ai. Te mininé eikmé mui as ezes o maliza-se não só dend og am- as, his og ama- s, esquemas, mas e elaZiama e consumindo o mulas. Ac edi a-se que ZodZio eque més o malizam- en o é um i8 objec i iau- siy cien iniy ZodZio eque més ap aymo bidy'. Fo mos a 2 ilgiu e mininai daZmais se dis i s omi j ien isinius ( ienaZodiiu- s) e sudé inius (keliaZodZiu- s) e minus. VienaZodziai e mininai são não só p imá ios (p og s eji) ZodZiai, mas ambém e j ai iis ediniai, sudu iniai Zodziai, например.: osobuo eé (g ama ica), baudinys (spo as), deguonis (chemija), ga o iekis ( echnika), jonaZolé (bo anica) e k . Sudé inos e mininai da% mais j a dija j ai ias i8ines e sudé ines sqa okas. Eles podem bi i d iZodZiai, izodziai e em ge al mul idiazod- ziai, exemplo: e i ica is daik a a dis (kalbo y a), naudingyjy 18kaseny sod inamen- o (chemija, geologija), ne egis uo- yjy e ybin y popie iy inka 26 (ekonomika) e k . Em ex os acadêmicos e especiais oco e uso ainda e ilgesniy, adinamyjy ap asomyjy sudé iniy e miny, например.: kop is ai po dobily, jsé y j ikiy e a izy mising Zaliajam paSa ui (p iessclio Zemés akio e minijoje- ), nacionaliniy pajamy suki imo, dis ibu im- o, pe ski s i- mo e inal balancing (ekonomika) e pan. Tu inio (ou unc ioncini- u) a é ilgiu e mininai cis somi j dSinius, gimininius e ka ego iniu- s. Sis dis ibuição elaciona-se com di e en e e my olume (eks ensija) e capacidade (in ensija). P imei a ca ac e ís- ica S. Salkauskis chama a Ysa, 0 segundaja alpa. Elas são elacionadas a i k8cio p opo cingu- mo elaçãou: umaia mazéjan , ou a didéja. A maio Z ab im j em ca ego iniai e mininai, maZiausig iSiniai. Cada ilia e minija cons i ui iks andiai e miny, odél no p ác ico e miny a kybos abalho impo an e da e e miny san ykiy, jy ski s ymo i klasi ikacij- os klausimas. Sp esdama e miny con inio e jy elaçãoiy p oblema, e minologi- ja p incipalme- n e baseia-se 3 discipllas: conc e ¢ia ciência (gamybos, depo e e e c.) domínioimi, kalbo y a e logika. Sios á eas e cons i uem base da eo ia da e minologi- a. E S. Salkauskis, e E. Wis e is obje o da e minologia ligou ainda e com on ologia, psicologia, iloso ia e ou as ciências. Ta¢iau Sios campos com e minologia is dél o êm maziau salycio aky, negu com 1Jakai iené E. Leksineé semân ica. V.,1988.P.18. 27 logika, Zodziy da yba, cul u a de línguas socioling is ica. Te minologis a a do Canadá EW. Rigs e minologija s a o midu j en e lexicolog- j Sua i concepologias i jy y§j ilus ou al esquema? : Linguabi e my equisi os Os daZ mais i impo an - es minimi linguibii e miny equisi os são Sie: egulamen igu- mas, p ecisumas, sis emiskumas, b e umas, da ybinis pa ogumas, emocionalinis neu alumas i k . Alguns diy exigimy já es amos a a e em ou as publicaçõe- s, odél ka a pla- §j Ciau pokalbésemos sob e 3 impo an eses- nius linguinos e miny equisi os, bi en : eg asinguma, especi icumg i da ybinj pa oguma. Taisyklingumas - um impo an eiaus- iy exigimy da e minologia. República da Li uânia s anda d e Te minologia p incípios e i mé odos elabo ado de (1115-90), aco do com a co esponden - eg pad ão in e nacionalj (ISO ele 704-87), abi iadinha como con o mida- de à no mas da língua konk edios. En ão egulamen ingu- — mas isso consen imen o su a ies, ki Gia imo, aybos, g ama ikos, ZodZiy da ybos consumo eg asémis. i Pa yzdziui, e minos démuo não pode bi i ne aisyklingos a jo da ybos (besaudyklinés s aklés, y inzinie ius), ne aisyklingai ki ¢iuojamas (dozime as, jk o a, azi oklé), ne aisyklingai aomas (ske snukis, Saslikas, pusiaus y umas), ne aisyklingai g ama inamas (eksib is, he be a, jacin as) . . i Te minai daznai são sudé ingesnés da ybos negu simples ieji Zodéiai, p z. : [(Zied)+yn]+ pumpu is(bo anica), {p ies + [(s ip ) + in) u | + + is } ( echnica), {[7 + (magne + in)] +am} + umas( echnika), {[(sluo + 2) + smilg| + ynas} (bo anica) i K . 7Cymepanckan A, Tonoapckaa H, Bacunsesa H. OOman munono na. M., C.21. 1989. ; a m 3Gai enis KLie u isky e miny ques ão de imagem isibilidade//Lie u- iy leksikos i e minologijos p oblemos.V.,1991 -P.26-31. 28 Zodziy da ybos eo ikai Zodziy da ybos g aus às ezes ainda chama Zodziy da ybos Zingsniais ou ak ais. Tan o bal y, an o sla y bend iné- se línguas medu ini- skai esq 3-4 zodziy da ybos Zingsniai. Te miny da yba às ezes a inge 5-6 Zingsnius. Zinoma, isamesnis e my da ybos g auku- mo (gelmés) y inéji- mas já pode iSei i uz sinch oni- nés Zodziy da ybos iby. Da Zniau- si ne aisykl- ingy e miny ki imo casos ago a são Sie: 1. Ne ikslus p ieSdéli- o,p iesag- os, galiinés, sando ou undame- n o Zodzio escolha, nulem as ki y kalby Zodziy s uk d- os kopija i- m0, p z. : Sil inamo- sios s a ybin- és medZiag- os nomeam- en o apsildy o- jas ne aisykl- ingas não só dél inadequa- da p essaga consumo, mas e del nege ai escolh o undame- n o ZodZio ( u é y bi i: s7- a/as) e . . 2. Inp ecisão da escolha do ipo ou ca ego ia de acinha, di mada pela aplicação do p incípio de pseudoana- logia. Pa yzdziui, naujada - as beb im ie- é ei o segundo abejo iny da iniy augim ie é, ki im ie - é, pe im ie é, adim ie é analogijq e keis inas eg asingu naujada u beb a ie - é. Não se pode dize que i egula o e mo ugniaa sp- a umas ei o i§ ZodZiy ognis e a spa um- as (i8 ik yjy ele ei o i8 biid a dzio ugniaa sp- a us, e o úl imoi8 Zodziy ugnis e a spa us). En ão Zodis ugniaa sp- a umas ne aisykli- ngas odél, que ne aisykli- ngas seu undado Zodis bid a dis ugniaa sp- a us. Falbamasis umaZodis e mas keis inas sude iniu e mo a spa um- as ugnial. 3. Ne ikslus sudé iniy e miny g ama iniy kon igi aci- jy escolha, nulem as ki y kalby Zodziy junginiy s uk i os kopija imo. Pa yzdziui, da o alidade pa e de elação i nusaki e usy e minijoje usadoami biid a dis + daik a a dis ipo sude iniai e minai, miisy o e minijoje kilmininkiniai ZodZiy junginiai, como an ai: s opdiné (=s abdzig) pa a a, an eninis (=an énos) pé jungiklis ix k . 4. I§ e miny s anda y p ojek i e , que ki éiuojan lie u iskus e minus daZumen e é ei o e idy es abelece- ndo p iegaide, one ki cio luga (p.j., 320 e miny im yje de e adas 94 p iegaidés seleção e os i 10 — ¢io localização de e o). P iegaidés e os daznicame- n e azidos Sios: a) ne aisyklingai ki ¢iuojami p ieSdéliy ediniai (p.g., s{maudos, j a as, pé e dlé pan.); nepaisoma me a oniais i apessagonais b) daik a a dzios 29 (p.g., ma éoklis, g upuo e, e c.); i ne aisyklica- c) men e ki ciuá el segundo sudu iniy Zodéiy sandas (p.g., Mipaziedziai, Sim ak6yjis, mui osiaslioks- i nis e c.). 5. Te miny a8ybos e os daznsiassa são Sios: a) j a8ymas lá, onde não jo p ecisa, i ne aymas lá, onde é p eciso jo (p.j., helijo e apia, y. Aelio e apia, compu ado i- s, y. compu ado - is, a ijan , .y. a ian e pan.); i sudu iniy b) e miny sandy, ambém an es&dé- lio i Saknies sandii oje aSomi ne odos susidii e p iebalsiai a oias (p.g., Zu ies nomeamen- o ske snukis, y. ske ssnukis, bid a dis a plane ini- s, y. in e plane á - i io pan.); c) b ik§nelis en e sudé inio e midémeny no aSomas lá, onde não p ecisa, ou ne aSomas lá, jo onde é p eciso, ambém b ik¥nelis apa izado b ikniu su (pgs., silabiné oniné eiléda a, -y. silabiné- oniné eiléda a, médico-ci u gas, y. & idy ojas chi u gas, i e c.); d) as onomia, geog a ias kai i ku iy ki y s i¢iy sudé iniy ik iniy pa adinimy démenys aSomi de aco do eg as aSybos ne (p. ex., G andes G jzulo a ai, y. G andes G izulo Ra ai, Raudonasis k ydius, y. Raudonasis K yzius i pan.) P ecisslumas. Te miny p ecisão p incipalmen e sie inas uma eiksmiskumu su jy eikmés desc éz umu. i Tadiau no p á ico e miny no abalho de no minimo Sie as coisas não achag ai alcançados. Te miny iena eik8miS- kumas o mulado pe nuola ing opiniiy ko a. Só nedidelé pa e e miny isy qualque embo a s i ies specialis y quan o ilgesnj empo en endan ami usados homodai. Ne ienodas e miny en endim pode es is i deSim mecdius. Pa yzziui, o e mo geologia acia exis e há mais de 100 me y, mas a é Siol não em mui omaz umido desc ézimo. Be o, Sis e mo é u ilizado só geologias, ne mas geog a ias e minijoje, i onde sup a imas desc ézimas jo já upu j i el ki oks. Ne ienodai en endidos i aiSkinami ambém li e a ii os e mos abula siuze as, i kalbo y os e mos Zodis, anzi y umas, eikslas k . i Dagamen e isso pacios u iningas ca ego iinés sq okos. Vi ai em ge al no mal coisa. sa — Se odos especialis as de uma alguma i as e minus sup as y desc éZ y só uni o memen - e, isso nebi y nenhuma i ciência paZangos. Te minijoje exis e o chamado ca egó ico plu alia eikSmi- 8- i 30 kumas. É esse eiSkinys, quando no mesmo e mo j a dijam- os e a ação, e o esul ado (pgs., e imas li e a ii a) ou e a ação, e o local da ação (pgs., ki imas miSkininky- s é). Tokio e miny ne icslumo kai ku iy s i¢iy specialis ai sékmingai engia. Pa yzdziui, ísicos e minim g ei is, daznis, ankis j a dija konk edius dydzius, iS eik¥ us am ce os ais une ais, e nepainija jy com especialyb- iy denominai- nimais. Enquan o- pu ki y s i¢iy especialis- as esul ados da ação apelidi daznai sem eikalo (ypa¢ dél ki y kalby j akos) e minizu- oja eiksmy pa adinimy mui osisk- ai a (p z., ukimai, i. i i kos ekologija, is a eji- mai, i. is a os - e e ina i- ja e e c.). Te miny p ecisão, sem dú ida, elacionaz- ia e com jy mo y acij- a. Taciau não pode dize -se que mo y uo i e mininai são iksliis, e nemo i uo- i ne iksliis. Não p ecisslé- y conside a só e mos mo i uu - os a enganidina- nciai. Tokiy e miny daZnai apa ece del ki y kalby j akos, например.: nepe au- kiama (= nenu i k- s ama) ab yba (ekonomik- a), padaZnin - as (= padazZnéj- es) quépa aç- ão (medicina) e pan. Além disso, e miny p ecisão não de e se con e com jy da ybos eikSme. [ ai iy s iciy specialis ai mui o daZnai isso azem, a i mando que algum qualque e min ne ikslus odél, que seu da ybos eikSmé ne a p iS a au- ja e mininei eikSmei. Excliau po aos, da ybos eikSme eles su okia como mais impo an - esq e mo eikSmés semg. I8 ik yjy da ybos eikmeé seu abs ak u- mu, pode-se dize , é in e piné en e leksinés e g ama in- és eik8meés. SiSmé iSplaukia iS da inio s uk i in- iy démeny, jy eikkio. Pa yZiui, o e mo p e ag yb- is (Aga icus) da ybos eikSmé é pie oje augan is(p- e os) cogumbas. Jo leksiné e e mininé eikmés mui o pla esnés e conc e es- nés. Bo anikai dis ingue pelo menos algumas Siy g yby iis e ala a é sob e miskini pie ag ybi- us (Aga icus sil a icus) e sol ini pie ag ybi- us (Aga icus a ensis). Além disso, c esce me ose ainda mui o e ki y g yby, que pie ag ybi- ais não chamam. En ão da ybiné eikSmé daZmais é ne ik a, enganulin- ga ZodzZio eiksmé. Em ge al pode-se a i ma que a e miny p ecisão mais é elacionad- ags com jy seman ika. Da ybinis pa oguma- s. E. Jakai iené a i ma que ci ilizuo y au- ‘ Jakai iené E. Tenpa . P91. 31 y em línguas ce ca 60% do léxico cons i u- em da iniai‘. Ki i eó ikai diz que da iniy e pi miniy ZodZiy elação depende do g au de sin iscid- ade da linguage- m. Anali iné- se línguas pi miniy Zodziy esq gausiau negu sin e in- ése. V. U bu is a i ma que lie u iy kalboje da iniai u é y o ma não maziau como 4/5 odas leksikos. Rusy línguas A. Tichono- o Zodziy da ybos Zodyne (1985) pi miniy Zodziy i da iniy elaçãois esas oks: 18118 e 126690= 1:7°. S. Keinio dados, 92,5% pu amen- e lie u is- ky bei hyb idin- iy ienaZod- ziy e miny daik a a- dziy, sudé y j Rusigkai lie u is- ka ekonomi- ja e miny Zodyna (V. 1966), é aze i8 ki y Zodziy (i8 o al skaiia i- mui im a osu is pe 1600 ski ingy Zodziy, i8 jyiy pi min é ce ca de 120). 90% da iniai cons i u- em e Rusy-lie - u iy-ang- ly kalby skaiėji- mo Sob e écnica e miny Zodyne (V., 1971) e Bo anik- os e miny Zodyne (V., 1965) o necy ais mesmo iies e miny (i8 o al espec i- amen e pe 1900 e sob e 800 ski ingy Ziyodz, i§ jy pi miniy ce ca de 180 e 120). En ão Siaip ou assim da iniai cons i u- em didziajq umaZodz- iy e miny dalj e é impo a- n e que bii y comogu azê-los. Pama in- is Zodis e da inys conside - am ZodZiy da ybos pa , cuja zymé as- is memb o é da inys. Si sa oka é a y um odas Zodziy da ybos las elé. Taciau ZodZiy da ybos p ocesso não acigia Zodziy da ybos pa . Se i§ da iniy él doomi no os ZodZiai, isso apa ece Zodziy da ybos g andiné- s®, exemplo: oe__e_e (1) Pa . (1):eis i> laiduslaidi- ninkaspus- laidininkis- pusJaidini- nkinis /; o aluss- engin i e o in u- asp iess- ip in u - is e e c. 5U bu is V. Zod%iy da ybos eo ia. V., 1978. P. 62. 6Moxuce- es A OcHosHble Bompoch cioBpoob- pas0BaH- HA B COBpeMe- HHOM PYCCKOM JIMTepaT- yPHOM s3bIKe. JL, 1987. C.5. TKeinys S. P iesagi- né lie u isky e miny da yba //Lie u iy e minol- ogija. V., 1975. P.7. Moncees A Ten pa . P.181 . 32 Tokos e miny da ybos g andin- és pode Sako is, exemplo: a (2) Cap. (2): i§ Zodzio gelezis ei o Zodis gelezinis, 0 iS do úl imo Zodzio gelezink- elis, gelediniai (pan iai); i8 Zodzio gelezink- elis gelezink- elininkas e . . Se i8 do mesmo undame- n al Zodzio él doomi no os Zodziai, isso su ge ZodzZiy da ybos éduokle- s, p z.: ee (3) Pa . (3): ilkas ilk- a glis, ilkauog- é, ilkduob- é, ilkdalgis, il- Aligé i k . Te miny da ybos éduokl- és ainda podem jun a e o ma e miny da ybos complex- os. Além disso, ZodZiy da ybos specialis- ai ala e sob e Zodziy da ybos lizdus. Jus iça, 8i sg oka daZnai en enda- ma desiguod- ai. Alguns ac edi - am que só de uma Saknies ZodZiai pode cons i u- i nidda, e ou os dizem que lizdus pode cons i u- i e odos de um qualque doybos a ikso ediniai. Ta daZ mais ac edi a- -se que ZodZiy da ybos nidda cons i ui kininiSky Zodziy, u inciy common Saknj, isuma. % Zodiy da ybos niddo é Zodziy da ybos p ocess- os esul ad- o. Pzj.: d gsum- as d gsus d asiai d gsuolis d asé i d aséji- mas d asin i d asinim- as d aseika Zod ziy da ybos lizduose pode iSsiski i da e Z0d%iy da ybos pa adig- mas de um da ybos g au Zodziy odo. 33 ~ Ou ip po aus, al eduokliniy lizdy Sakos. Hencei, pacius i lizdus pode conside a -se didelémis pa adigmos. Sq oka Zodziy da ybos niddas, ma ema iky ZodZiais alando, é a i k8iai p opo cinga sq okai Zodziy da ybos ipas: niddas odouma — Zodiy su comum Ve nimiis i di e en es a iksais, o ipo — odouma Ziyodz su comum a iksu, mas ski ingomis Saknimis. Pa yzdziui, odos biid a dziai su apêga -inis cons i ui uma Zodziy da ybos ipa, embo a jy Raiz pode bi i di e en e: daik a a - i dziy (medinis: dis), mé bid a dziy (saldinis: saldis), skai a dziy (pi minis pi mas), a é : aidziy pa adinimy (¢éjinis é) . . : i V. U bu is diz que ZodZiy da ybos ipg pode se en endido d ejopai ou — como kalboje esanéiq abs akéiq s uk i ine schema, de aco do ondeig cons i uem odos os da mesma da ybos eikmés o ma da iniai, ou como i aléjime (i.e. Inekoje) esandius pacius ais da inius, odoama)?. jy Zodziy da ybos ipo como o malia schema pode js imagina in e dimensimis da ybos 3 necessidad- : 1) esme; Zodio undamen - 2) al%io leksinj g ama inj pobiidj i 3) da ybos o man a. Da ybinis con o mo é a - adequadão do e mo ku i no osem, seman iskai o malmen e do i dependomiems jo ZodzZiams. Didziausia da ybine galia lie u iy kalboje pasizymi daik a a diiai, bid a dziai eiksmazZodziai. i Taciau isso ampios i Sako os da linguagem, e mininai i doomi isy a 8aky. ne i8 Pa yzdziui, jy j ankiy denominainimas azem-se só do a i o ação eiksmaZodziy. Veiksmy nomesinimai iS apessaga su -imas neda omi miS iniy iS eiksmazodziy, u inciy bend a yje apêaga -y 7, Ti ulações do esul ado su da Acção apêndice -muo (-menys) neda omi iS àSdéliniy eiksmaZodziy. Sudu iniy e miny da ybos bidingiausi mui o a os i casos são ais: 9U bu is V. Ten id. P 246. 34