Kalbiniai ir loginiai terminų reikalavimai

Kazimie as GAIVENIS KALBINIAI IR LOGINIAI TERMINY REIKALAVIMAI Kiek ienas e minas u i o ma i u inj. Te mino o ma - ai Zo- dinis j a dijamos sq okos ap alkalas, o u inys — e mininé eikSmé, ku ig a spindi apib ézimas. Te mininé eik’mé nesu ampa su leksi- ne Zodzio eik’me. S uk i iniai abiejy Siy eik’miy elemen ai kal- bo y oje dazniausiai adinami semomis. Pagal is aiskos pobiidj e - miny semos gali bi i ski s omos j u inéias o malig is ai8kq (ekspli- ci ines) i o malios iS ai’kos ne u indias (implici ines). Pa yzdziui, e mino cuk us (chemija) daugiskai os galiiné odo, kad jis j a dija am ik y cheminiy medziagy klase, nes Zodis cuk us i bend inéje kalboje, i kai ku iy s i iy e minijoje y a ienaskai inis. Te mino pa aisiecia (Lycopodiales) p iesaga odo, kad ai augaly eilés pa a- dinimas i . . Tai o malig iS ai’ka u inc¢ios semos. I e minizacija (bend inés kalbos a ba a miniy Zodziy i imas e minais), i ans e minizacija ( ienos s i ies e miny i imas ki- os s i ies e minais), i de e minizacija ( e miny i imas ne e mi- nais) susijusios su Zymiais seman iniais poky¢iais. Te minizuo as Zo- dis gauna naujy semy. Pa yzdziui, bend inés kalbos ZodZio A aulpie- né leksiné eik’mé susideda i§ semy “pik Zolé”, “gel onziedé”, “me- dinga” i k ., 0 e mino k/au/piené (Ta axacum) e mininé eik’mé jau u i i naujy specialiy semy, eikalingy Siam augalui apibidin i sis ema iSkai i jam a ski i nuo ki y panaSiy augaly (p z., K eis iy a anagiy), kaip an ai: “Ziedai u i 5 kuokelius”, “Ziedadulkes ie- nodo dydzio, apie 30.” i k . Pas a yjy semy nespecialis ai neZino, i bend inés kalbos aiSkinamuosiuose Zodynuose jos didZia dalimi nea sispindi. Te miny apib éZimai u i a spindé i e mininés eik’més b an- duolio semas. Tik okiu a eju jie bus moksliski. Ta¢iau kadangi b an- duolio semy y a daugiau negu pap as ai a spindima apib éZimuose, ai eisingi gali bi i ne ik ienas, be ne keli e miny apib ézimai. Te mininé eik’mé ne e ai o malizuojama ne ik dend og amo- mis, his og amomis, schemomis, be a skleidZiama i a ojan o - 26 mules. Manoma, kad ZodZio eik’més o maliza imas y a ienas i8 objek y iausiy moksliniy ZodZio eik’més ap a’ymo bidy'. Fo mos a 2 ilgiu e minai daZniausiai ski s omi j ien isinius ( ie- naZodiius) i sudé inius (keliaZodZius) e minus. VienaZodziai e - minai y a ne ik pi miniai (pap as ieji) ZodZiai, be aip pa i j ai iis ediniai, sudu iniai Zodziai, p z.: asmenuo eé (g ama ika), baudinys (spo as), deguonis (chemija), ga o iekis ( echnika), jonaZolé (bo- anika) i k . Sudé iniai e minai da%niausiai j a dija j ai ias i8ines i sudé ines sqa okas. Jie gali bi i d iZodZiai, izodziai i apsk i ai daugiazodziai, p z.: ik inis daik a a dis (kalbo y a), naudingyjy 18- kaseny sod inimas (chemija, geologija), ne egis uo yjy e ybin y popie iy inka (ekonomika) i k . Moksliniuose i specialiuosiuose eks uose pasi aiko da i ilgesniy, adinamyjy ap asomyjy sudé i- niy e miny, p z.: kop is ai po dobily, jsé y j ikiy i a izy mising Zaliajam paSa ui (p iessclio pa adinimas Zemés akio e minijoje), nacionaliniy pajamy suki imo, paski s ymo, pe ski s ymo i galu i- nio panaudojimo balansas (ekonomika) i pan. Tu inio (a ba unkciniu) a é ilgiu e minai ski s omi j dSinius, gimininius i ka ego inius. Sis ski s ymas susijes su ski inga e mi- ny apim imi (eks ensija) i alpa (in ensija). Pi maja ypa ybe S.Sal- kauskis adino Ysa, 0 an aja - alpa. Jos y a susijusios a i k8cio p opo cingumo san ykiu: ienai mazéjan , ki a — didéja. DidZiausia apim j u i ka ego iniai e minai, maZiausig — iSiniai. Kiek ienos s i ies e minija suda o iks andiai e miny, odél p ak- iniame e miny a kybos da be s a bus da i e miny san ykiy, jy ski s ymo i klasi ikacijos klausimas. Sp esdama e miny u inio i jy san ykiy p oblema, e minologija pi miausia emiasi 3 mokslais: konk e¢ia mokslo (gamybos, spo o i pan.) s i imi, kalbo y a i lo- gika. Sios s i ys i suda o e minologijos eo ijos pama a. I S.Salkauskis, i E.Wis e is e minologijos objek a siejo da i su on ologija, psichologija, iloso ija i ki ais mokslais. Ta¢iau Sios s i ys su e minologija is dél o u i maziau salycio a’ky, negu su 1Jakai iené E. Leksineé seman ika. V.,1988.P.18. 27 logika, Zodziy da yba, kalbos kul i a a socioling is ika. Kanados e minologas EW.Rigs e minologija s a o j idu j a p leksikologi- Jos i koncep ologijos i jy y§j ilius uoja okia schema?: Kalbiniai e miny eikala imai S a biausi i daZniausiai minimi kalbiniai e miny eikala imai y a Sie: aisyklingumas, ikslumas, sis emiskumas, umpumas, da- ybinis pa ogumas, emocinis neu alumas i k . Kai ku iuos diy ei- kala imy jau esame ap a e ki uose leidiniuose’, odél §j ka a pla- Ciau pakalbésime apie 3 s a besnius kalbinius e miny eikala imus, bi en : aisyklinguma, ikslumg i da ybinj pa oguma. Taisyklingumas - ienas s a biausiy e minologijos eikala imy. Lie u os Respublikos s anda e “Te minologijos p incipai i me o- dai” (1115-90), pa eng ame pagal a i inkamg a p au inj s anda a (ISO 704-87), jis apibiidinamas kaip a i ikimas konk edios kalbos no moms. Taigi aisyklingumas — ai su ikimas su a ies, ki Gia i- mo, a’ybos, g ama ikos, ZodZiy da ybos i a ojimo aisyklémis. Pa yzdziui, e minas a jo démuo negali bi i ne aisyklingos da ybos (besaudyklinés s aklés, y inzinie ius), ne aisyklingai ki ¢iuojamas (dozime as, jk o a, azi oklé), ne aisyklingai aomas (ske snukis, Saslikas, pusiaus y umas), ne aisyklingai g ama inamas (eks/ib is, he be a, jacin as) i . . Te minai daznai y a sudé ingesnés da ybos negu pap as ieji Zo- déiai, p z.: [(Zied)+yn]+ pumpu is(bo anika), {p ies + [(s ip ) + in) + u | + is } ( echnika), {[7 + (magne + in)] +am} + umas( echnika), {[(sluo + 2) + smilg| + ynas} (bo anika) i K . 7Cymepanckan A, Tonoapckaa H, Bacunsesa H. OOman munono na. M., 1989. C.21. ; a m 3Gai enis KLie u isky e miny aizdingumo klausimu//Lie u iy leksikos i e minologijos p oblemos.V.,1991 -P.26-31. 28 Zodziy da ybos eo e ikai Zodziy da ybos laipsnius ka ais da adi- na Zodziy da ybos Zingsniais a ba ak ais. Tiek bal y, iek sla y ben- d inése kalbose idu iniskai esq 3-4 zodziy da ybos Zingsniai. Te - miny da yba ka ais siekia 5-6 Zingsnius. Zinoma, isamesnis e mi- ny da ybos laipsni’kumo (gelmés) y inéjimas jau gali iSei i uz sin- ch oninés Zodziy da ybos iby. Da Zniausi ne aisyklingy e miny ki imo a ejai daba y a Sie: 1. Ne ikslus p ieSdélio,p iesagos, galiinés, sando a pama inio Zo- dzio pasi inkimas, nulem as ki y kalby Zodziy s uk d os kopija i- m0, p z.: Sil inamosios s a ybinés medZiagos pa adinimas apsildy o- jas ne aisyklingas ne ik dél ne inkamos p iesagos a ojimo, be i del nege ai pa ink o pama inio ZodZio ( u é y bi i: s7/ a/as) i . . 2. Ne ikslus da ybos ipo a ka ego ijos pasi inkimas, nulem as pseudoanalogijos p incipo aikymo. Pa yzdziui, naujada as beb im- ie é pada y as pagal abejo iny da iniy augim ie é, ki im ie é, pe - im ie é, adim ie é analogijq i keis inas aisyklingu naujada u beb a ie é. Negalima saky i, kad ne aisyklingas e minas ugniaa - spa umas pada y as i§ ZodZiy ugnis i a spa umas (i8 ik yjy jis pa- da y as i8 biid a dzio ugniaa spa us, o pas a asis—i8 Zodziy ugnis i a spa us). Taigi Zodis ugniaa spa umas ne aisyklingas odél, kad ne- aisyklingas jo pama inis Zodis — bid a dis ugniaa spa us. Kalbama- sis ienaZodis e minas keis inas sude iniu e minu a spa umas ug- nial. 3. Ne ikslus sudé iniy e miny g ama iniy kon igi acijy pasi in- kimas, nulem as ki y kalby Zodziy junginiy s uk i os kopija imo. Pa yzdziui, isumos i dalies san ykiui nusaky i usy e minijoje a - ojami “biid a dis + daik a a dis” ipo sude iniai e minai, o miisy e minijoje — kilmininkiniai ZodZiy junginiai, kaip an ai: s abdiné (=s abdzig) pa a a, an eninis (= an énos) pé jungiklis ix k . 4. I§ e miny s anda y p ojek y ma y i, kad ki éiuojan lie u is- kus e minus daZniausiai da oma klaidy nus a an p iegaide, one ki cio ie a (p z., 320 e miny im yje ap ik os 94 p iegaidés pasi in- kimo klaidos i 10 — ki ¢io ie os nus a ymo klaidy). P iegaidés klai- dos dazniausiai da omos Sios: a) ne aisyklingai ki ¢iuojami p ieSdé- liy ediniai (p z., s{maudos, j a as, pé e dlé i pan.); b) nepaisoma 29 me a onijos p iesaginiuose daik a a dziuose (p z., ma éoklis, g u- puo e i pan.); c) ne aisyklingai ki ciuojamas an asis sudu iniy Zo- déiy sandas (p z., Mipaziedziai, Sim ak6yjis, daugiaslioksnis i pan.). 5. Te miny a8ybos klaidos dazniausios y a Sios: a) j a8ymas en, ku jo ne eikia, i ne a’ymas en, ku jo eikia (p z., helijo e apija, y. Aelio e apija, kompju e is, y. kompiu e is, a ijan as, .y. a- ian as i pan.); b) sudu iniy e miny sandy, aip pa p ie&délio i Saknies sandii oje aSomi ne isi susidii e p iebalsiai a balsiai (p z., Zu ies pa adinimas ske snukis, y. ske ssnukis, bid a dis a plane- inis, y. a pplane inis i pan.); c) b ik§nelis a p sudé inio e mi- no démeny aSomas en, ku jo ne eikia, a ba ne aSomas en, ku eikia, aip pa b ik¥nelis apa inamas su b ikniu (p z., silabiné oniné eiléda a, -y. silabiné- oniné eiléda a, gydy ojas-chi u gas, y. &ydy ojas chi u gas i pan.); d) as onomijos, geog a ijos i kai ku- iy ki y s i¢iy sudé iniy ik iniy pa adinimy démenys aSomi ne pa- gal aSybos aisykles (p z., Didieji G jzulo a ai, y. Didieji G izulo Ra ai, Raudonasis k ydius, y. Raudonasis K yzius i pan.) Tikslumas. Te miny ikslumas pi miausia sie inas su jy iena eiks- miskumu i eik’més apib éz umu. Tadiau p ak iniame e miny no - minimo da be Sie dalykai neleng ai pasiekiami. Te miny iena eik8- miSkumas o muojamas pe nuola ing nuomoniy ko a. Tik nedidelé dalis e miny isy ku ios no s s i ies specialis y kiek ilgesnj laika sup an ami i a ojami ienodai. Ne ienodas e miny sup a imas gali es is deSim mecdius. Pa yzdziui, geologijos e minas acija gy- uoja daugiau kaip 100 me y, be iki Siol ne u i daugmaz ienodo apib ézimo. Be o, Sis e minas a ojamas ne ik geologijos, be i geog a ijos e minijoje, ku jo sup a imas i apib ézimas jau upu j el ki oks. Ne ienodai sup an ami i aiSkinami aip pa li e a ii os e minai abula i siuze as, kalbo y os e minai Zodis, anzi y umas, eikslas i k . Dagniausiai ai pacios u iningiausios ka ego inés sq okos. Vi- sa ai — apsk i ai no malus dalykas. Jeigu isi ienos ku ios no s s i ies specialis ai e minus sup as y i apib éZ y ik ienodai, ai nebi y jokios mokslo paZangos. Te minijoje egzis uoja i adinamasis ka ego inis daugia eikSmi8- 30 kumas. Tai oks eiSkinys, kai uo paciu e minu j a dijamas i eiks- mas, i ezul a as (p z., e imas — li e a ii a) a ba i eiksmas, i eiksmo ie a (p z., ki imas — miSkininkys é). Tokio e miny ne- ikslumo kai ku iy s i¢iy specialis ai sékmingai engia. Pa yzdziui, izikai e minais g ei is, daznis, ankis j a dija konk edius dydzius, iS eik¥ us am ik ais iene ais, i nepainioja jy su ypa ybiy pa adini- mais. Tuo a pu ki y s i¢iy specialis ai eiksmo ezul a ams pa a- din i daznai be eikalo (ypa¢ dél ki y kalby j akos) e minizuoja eiks- my pa adinimy daugiskai a (p z., ukimai, y. i i kos - ekologija, is a ejimai, y. is a os- e e ina ija i pan.). Te miny ikslumas, be abejo, siejasi i su jy mo y acija. Taciau negalima saky i, kad mo y uo i e minai y a iksliis, o nemo y uo i — ne iksliis. Ne iksliais eiké y laiky i ik klaidinanciai mo y uo us e minus. Tokiy e miny daZnai a si anda del ki y kalby j akos, p z.: nepe aukiama (= nenu i ks ama) gamyba (ekonomika), padaZnin- as (= padazZnéjes) k épa imas (medicina) i pan. Be o, e miny iks- lumo negalima sie i su jy da ybos eikSme. [ ai iy s iciy specialis ai labai daZnai ai da o, i indami, kad ku is no s e minas ne ikslus odél, jog jo da ybos eikSmé ne a p ieS a auja e mininei eikSmei. Tiksliau pasakius, da ybos eikSme jie su okia kaip s a biausiq e - mino eikSmés semg. I8 ik yjy da ybos eik’meé sa o abs ak umu, galima saky i, y a a piné a p leksinés i g ama inés eik8meés. Si eikSmé iSplaukia iS da inio s uk i iniy démeny, jy san ykio. Pa- yzdZiui, e mino p e ag ybis (Aga icus) da ybos eikSmé y a “pie- oje augan is(pie os) g ybas”. Jo leksiné i e mininé eik’més — daug pla esnés i konk e esnés. Bo anikai ski ia ben kelias Siy g y- by iis i kalba ne apie miskinius pie ag ybius (Aga icus sil a i- cus) i di inius pie ag ybius (Aga icus a ensis). Be o, pie ose auga da daug i ki y g yby, ku ie pie ag ybiais ne adinami. Taigi da ybiné eikSmé daZniausiai y a ne ik a, apgaulinga ZodzZio eiks- mé. Apsk i ai galima eig i, kad e miny ikslumas labiausiai y a su- sijgs su jy seman ika. Da ybinis pa ogumas. E. Jakai iené i ina, kad ci ilizuo y au- ‘ Jakai iené E. Tenpa . P91. 31 y kalbose apie 60% leksikos suda o da iniai‘. Ki i eo e ikai sako, kad da iniy i pi miniy ZodZiy san ykis p iklauso nuo kalbos sin e- iskumo laipsnio. Anali inése kalbose pi miniy Zodziy esq gausiau negu sin e inése. V. U bu is i ina, kad lie u iy kalboje da iniai u é y suda y i ne maziau kaip 4/5 isos leksikos’. Rusy kalbos A.Ti- chono o “Zodziy da ybos Zodyne” (1985) pi miniy Zodziy i da i- niy san ykis esas oks: 18118 i 126690= 1:7°. S. Keinio duomeni- mis, 92,5% g ynai lie u isky bei hib idiniy ienaZodziy e miny daik- a a dziy, sudé y j “Rusigkai lie u iska ekonomikos e miny Zody- na” (V. 1966), y a pada y i i8 ki y Zodziy (i8 iso skai¢ia imui im a upu is pe 1600 ski ingy Zodziy, i8 jy pi miniy y a apie 120). Apie 90% da iniai suda o i “Rusy-lie u iy-angly kalby skai¢ia imo ech- nikos e miny Zodyne” (V., 1971) bei “Bo anikos e miny Zodyne” (V., 1965) pa eik y okios pa i¥ies e miny (i8 iso a i inkamai pe 1900 i apie 800 ski ingy Zodziy, i§ jy pi miniy apie 180 i 120)’. Taigi Siaip a aip da iniai suda o didziajq ienaZodziy e miny dalj i s a bu, kad bii y pa ogu juos da y i. Pama inis Zodis i da inys laikomi “ZodZiy da ybos po a”, ku ios zymé asis na ys y a da inys. Si sa oka y a a y um isos Zodziy da- ybos las elé. Taciau ZodZiy da ybos p ocesas nesibaigia Zodziy da- ybos po a. Jeigu i§ da iniy él da omi nauji ZodZiai, ai a si anda Zodziy da ybos g andinés®, p z.: o—e__e_e (1) Pa . (1): /eis i> laidus— laidininkas— puslaidininkis— pus- Jaidininkinis; s ip us— s ip in i s ip in u as— p iess ip in u is i pan. 5U bu is V. Zod%iy da ybos eo ija. V., 1978. P. 62. 6’Moxucees A OcHosHble Bompoch cioBpoobpas0BaHHA B COBpeMeHHOM PYCCKOM JIMTepaTyPHOM s3bIKe. JL, 1987. C.5. TKeinys S. P iesaginé lie u isky e miny da yba // Lie u iy e minologija. V., 1975. P.7. ’Moncees A Ten pa . P.181 . 32 Tokios e miny da ybos g andinés gali Sako is, p z.: a (2) Pa . (2) : i§ Zodzio gelezis pada y as Zodis gelezinis, 0 iS pas a o- jo Zodzio - gelezinkelis, gelediniai (pan iai); i8 Zodzio gelezinkelis — gelezinkelininkas i . . Jeigu i8 o pa ies pama inio Zodzio él da omi nauji Zodziai, ai a si anda ZodzZiy da ybos éduokles, p z.: ee (3) Pa . (3): ilkas— ilka glis, ilkauogé, ilkduobé, ilkdalgis, il- Aligé i k . Te miny da ybos éduoklés da gali jung is i suda y i e miny da ybos kompleksus. Be o, ZodZiy da ybos specialis ai kalba i apie Zodziy da ybos lizdus. Tiesa, 8i sg oka daZnai sup an ama ne ieno- dai. Vieni mano, kad ik ienos Saknies ZodZiai gali suda y i lizda, o ki i sako, kad lizdus gali suda y i i isi ieno ku io no s da ybos a ikso ediniai. Taciau daZniausiai manoma, kad ZodZiy da ybos liz- da suda o giminiSky Zodziy, u inciy bend a Saknj, isuma. Zod%iy da ybos lizdas y a Zodziy da ybos p ocesy ezul a as. P z.: — d gsumas d gsus — d asiai — d gsuolis — d asé i — d aséjimas — d asin i — d asinimas — d aseika Zod ziy da ybos lizduose gali iSsiski i da i Z0d%iy da ybos pa- 33 adigmos ~ ieno da ybos laipsnio Zodziy isumos. Ki aip pasakius, al eduokliniy lizdy Sakos. Vadinasi, i pacius lizdus galima laiky i didelémis pa adigmomis. Sq oka “Zodziy da ybos lizdas”, ma ema- iky ZodZiais a ian , y a a i k8iai p opo cinga sq okai “Zodziy da- ybos ipas”: lizdas — isuma Zodiy su bend a Saknimi i ski ingais a iksais, o ipas — isuma Zodziy su bend u a iksu, be ski ingomis Saknimis. Pa yzdziui, isi biid a dziai su p iesaga -inis suda o iena Zodziy da ybos ipa, no s jy Saknis gali bi i ski inga: i daik a a - dziy (medinis: mé dis), bid a dziy (saldinis: saldis), skai a dziy (pi minis : pi mas), ne aidziy pa adinimy (¢éjinis : é) i . . V.U - bu is sako, kad ZodZiy da ybos ipg galima sup as i d ejopai — a ba kaip kalboje esanéiq abs akéiq s uk i ine schema, pagal ku ig su- da omi isi os pa ios da ybos eik’més i o mos da iniai, a ba kaip kalbéjime ( .y. Inekoje) esandius pacius okius da inius, jy isuma)?. Zodziy da ybos ipa kaip o malia schema galima jsi aizduo i u in 3 ma menis : 1) da ybos eik’me; 2) pama inio Zod%io leksinj g a- ma inj pobiidj i 3) da ybos o man a. Da ybinis pa ogumas - ai e mino inkamumas ku i naujiems, seman iskai i o maliai nuo jo p iklausomiems ZodzZiams. Didziau- sia da ybine galia lie u iy kalboje pasizymi daik a a diiai, bid a - dziai i eiksmazZodziai. Taciau ai placios i Sako os kalbos dalys, i e minai da omi ne i8 isy jy a 8aky. Pa yzdziui, j ankiy pa adini- mai da omi ik iS ak y aus eiksmo eiksmaZodziy. Veiksmy pa adi- nimai su p iesaga -imas neda omi iS miS iniy eiksmazodziy, u in- ciy bend a yje p iesaga -y 7, Veiksmo ezul a o pa adinimai su p ie- saga -muo (-menys) neda omi iS p ieSdéliniy eiksmaZodziy. Sudu - iniy e miny da ybos bidingiausi i labai e i a ejai y a okie: 9U bu is V. Ten pa . P 246. 34