Terminologija ir dabartis
Full text
TERMINOLOGIE
IR
DABARTIS
.Te minologija
i
gegenwä is*
-
aka an a8 e
Kauno
echnologijos
i
eido a iklniy
inkinj!, ku j
is sudé i
j
1997
m.
bi zelio
4
d.
da gehab en
wissenscha-
liche
Kon e cij
lechnikos
moksly
sp achp ob-
lemen*
pa agy i A ikel.
Kniega iSéjo
beiS
Kon e enz,
a
ad
Teilnehmei
p aneSéjy
min imis
su
galeo
sichipazin ie-
en nu
audi o ijoje,
ne
abe g ize
namus.
Leidenscha
i
e ö en lic-
j
h en A ikel.
Penkios
deSim ys
43
au o iy
a bei en in
neun
jy
aukS osiene
Schulen
wissenscha-
js aig in.
i
Tai
Li uiy
Sp achen
i
La iy
alodas
ins i u y
e minologai,
gausokas
bii ys
Kau-
no
i
Siauliy
aukS yjy
skoly
lie u iy
i
s e imy
kalby
dés y ojy,
mazdaug
kas
penk as
au o ius
—
na os
sowie
echnikos
moksly
specialis
i8
Kauno
echnologijos
Uni e si ä ,
Vilniaus
Uni e si ä
sowie
Ma ema ikas
i
in o ma ikas
ins i u o. Viele
A ikelniy
eineip ande s
is susije
a
Technikos
Sp achbei
Te minologija,
su
nu ein paa
ich e ge ad
ba
wei em
b ei e en
Themen,
beispiziui,
Ba zdziukienés
L.
,,Kalba
—
kul i iné
Zmogaus
aiska,
G.
Cepai iené-
s,,Kalbos
e ike o
unk ionen
i
Zenklai,
R.
Leka icie-
nés
,,Kalba samoné
i
psicholing is iniy
y imy pag indu.
Auch nu ein
paa
a ikniy
wenigs ens
wie iel
b eéliau
g ildenamas
welche
auch
e minologi-
en heo ie
Sache
(K.
Gai enio
i
A.
Kaulakienés
,,Lebbinis
subjek i en
i
Technikos
Te minijos
Bewe ung,
Skujinios,,Ta -
V.
p au iniai
nacionalinés
e minologijos
elemen ai,
Skujinios
V.
i
M.
Ki y és,,Te mino-
g aphijas
Besi umas
specialiojo ex os
s ilis ikos
a z ilgiu)
un e such en
einzeli y Sal iniy
a
e miny a jy
dankimo b uoZai
(N.
Bane iciené-
s,,Technikos
e miny
s anda dy
besch ézimy
ydos,
J.
Gai eny és
,,Lie u isky
i
anglisky
ke u Zodziy
echnikos
e my
s uk i y
sug e inimas
[-
s uk i os
g e inimas],
J.
Ko sako
,,Fysikos
e minai
me akalbos
eks y
leksikos
poZi i iu, V.
NeGi ino
i
V.
NeCi inienés,-
,Da ieji
la yniski
i
g eiki8ki
a iksai und
démenys
medizin
e minijoje
k . ).
i
B ei iu
his o ischem
linguis ischem
z ilgsniu
j
einige de
speziellen
Leksike hem-
en in seinen
A ikeln
Z elTe minol-
ogija und
gegenwä is:
Mokslo a bei,
Kaunas:
Technologija,
1997. p. 244
80
gia
V.
Riméa
(,,Absome
Technische
Te minen")
i
Sk.
Valen as
(,.Ma e ialiosios
echnikos
e minai
indoeu opieciy
poe ikoje).
Didziausia
A ikelniy Teil
is bes imm
Te minologies
p ak ikas
Leh agen.
i
Dalykiskas
g indimas
bidingas
meis umai
na os
echnikos
moksly
specialis y
aSy y a ikniy.
i
In ihnen
a gumen uo ai
ges ell
we den
pass ykan ys
kai ku iy s i¢iy
e miny
nenuoseklumai,
gegebene
jdomiy siiilymy
(V.
Dagiené
,
Mokomosios
p og aminés
j angos
e minologijos
p oblemos, S .
Ra au as,-
Zodzio
ap anga
e minolo-
gische
schwie u-
mai, S .
Zajankauskas
e minus
éminys,
beispiys,
méginys,
y inys,
bandinys
k ., S .
i
Zeb auskas pKai
ku iy
elek o echnikos
e miny
a osenos
schwe umai*,
Zilinskas
Lie u iskos
A.
in o ma ikos
e minijos
keblumai k . ).
i
Abe sind
haup sächlich
A ikelniy, in
denen eineip
ande s
behandel éja-
mi
a
aikinaj ai iis
wissenscha
a
Sp achen
mi
sowie
Te minologies
Leh Klausimai.
S ai nu
ein paa
okiy
A ikelniy:
D.
Aleknienés
i
V.
Zulienés
,,P o esinés
Sp achen
egelingo
ki éie ung
ugdymas,
R.
Bukauskienés
,,Ekologijos
ag onomijos
i
angly
e minijos
Un e ich
auk8 ojoje
mokykloje,
Klimo ienés
G.
,,Ve slininkys és
i
komme cijos
e miny
un e ich
du ch ak i us
un e ich sme -
hoden,
MileSke icienés,,-
Specialybés
E.
e minijos
un e ich sme -
hoden, S .
S a ke icienés
,,Dok o an-
y
p o esinés
Sp achen
Leh
besonde h-
i
ei en k .
Dalyje
Siy
a ikniy
aisoma
po
Ziupsnelj
i ai iy
Sp achen
( isy pi ma
p o esinés)
dalyky.
gib as nu
i
p o esinés
sp ach kul i ai
ski y
a ikelniy,
beispiziui,
Ba ke icienés
R.
i
N.
Pe ni inienés,,-
Mi8kininky
p o esinés
Sp achen
nesklandumai,
Celiesienés,
V.
Zilinskienés
R.
i
R.
Zukienés
,,Dés y ojy
aSomosios
i
Snekamosios
Sp ache
ikumai,
V.
Liolienés
,,Kai ku ie
elek o echnikos
e miny daybos
a osenos
ne ikslumai,
i
Moly és,,Dazniau-
sios mediky
E.
e minijos
klaidos k .
i
S aipsniy
au o iai
ne e ai seh
susi iiping
s ell ak ualius
mokskalbos,
e miny
da ymo,
lo
a osenes
unde is
F agen.
Meis ens
i
Gedanken
d ehen sich
übe
gegenwä ig
jy
Te minologies
P axis
spezielle
Sp ache
Leh gegens ä-
nde.
i
Beide, nahe
pacios
Te minologi-
en, ih e
P axisbezie-
hung dem
Leh ungen
wi d bene
su
jdommes
Me koZs
des
Lba inklich-
en Inhal s,
mo
bis
Siol
e okai
so einq
j
daik a
suei-
81
G ynieji*
e minologen,
auch j ai ios
e minologijas
kosijos
no male weise
bemaz
übe haup
nich
in e essimi
le nym, obwohl
das is eines
wich igiausiy
(jei selbs
ne
wich igis)
e miny
Diegimo
a oseng
j
budy.
‘Tad, abgelehn
imessen, wi d im
Sammeln
g ildenama
wenigs ens
a
palieciama
nemazai
wich igiy
e miny esa ies,
dami
e bundinés
jy
i
su
gegenwä
bakles, dalyky.
Te minology
i
gegenwä is
—
jdomi,
u ininga,
nich blagi
echniskai
su e ky a
iSleis a buch.
i
Ja, abejo,
be
Nu zos ,
emsis
e miny
i
a ky ojai,
kalby
dés y ojai.
i
Taciau
basie endis
Ve ö en li-
chungslesi -
ojas u és
bi i
apdai us
pe ganze
—
Buch
susida ys
ge okas
pluo as
j ai iy
ne ikslybiy,
apsi ikimy,
klaidingy
eikiniy,
aiskinimy
nepag is y
is ady.
a
Dél dessen,
um zu hel e
Buchau o -
en
Lese oje -
n, Siame
i
aXinyje
api isy
zue s zu
meniné en
i
wenigs ens
wich igesni-
us
i ezep inen
zweo inu
Themen,
auch zu
a
a k eip en
démesj
manchen
min ies
Sp achs
ju
ne ikslumus.
j
i
Sena eines
Teils misy
wissenscha ,
kuns ki y
s i¢iy
i
specialis y
béda is
insu icien
dalyky
geschich s
bekenn nis.
y
I8
cia komm
e gleichs
sel en
sma kis
eju enie u-
ngen
nemazai kam
—
u bi
schein ,
dass p iS
XX
a.
a
soga e s e ji sio
amZiaus k aS o
unabhängigomyb-
és a psnj
in
Li uanien
as
nich s
—
meh i a
wede
dailés,
noch
musikos,
noch
a
wissensc-
ha
echnikos,
obwohl wi didelés
Didziosios
Li huaniens
KunigaikS ys-
és kul i os
pa eldé ojai
haben ieng
i
seniausiy
y inés
Eu opas
pusés
uni e si y.
Leide ,
i
einige
,,Te minologijas
i
daba ies
Au o en, odos,
aiSkiai pe élai
e anda ih en
s iciy p adziq
a ikel
—
,,Kai ku iy
elek o echnikos
e miny
a osens
schwie umai*
behaup e , dass
Uni e si ä Li huanias
siebenzigdesim penkme is
zu ebende gleiche pa
echnikos moksly sukak imi
su
(p.
216),
0
des A ikels
P iesagnisse
medizinische
Beg i e
P.
A izonio
,,Akiy ligy
ado e*
au o ei
e schein ,
dass
miné a 1940
i8leis a
m.
P.
A izonio
buch
esan i ein
pi myjy
lie u iy
medizin
e miny
Sal iniy
(p.
51).
Sowohl lie u iy
Te minologien,
sowohl ypa¢
wissenscha
Technikos
p adzios
de é y ieSko i
a
wo kas
ühdiau.
Tu ime noch
i
ieng
keis oka
pap o j
seh
-
neapib éz ai
zmones
nennen wi
kalbininkais.
Soga
selbs
kalbininkai
p adiniy
klasiy
Leh e ja
A.
Vi eli ing
(1887-1925)
ne zhai
bezeichn-
e
kalbininku,
ma y , nan is.
82
dél das, dass
ein paa
me y
d eciojo
desim mecio
p adzioje
zusammen
su
J.
Jablonskiu,
K.
Buga
i
ande en
a bei e e
Te minologies
Kommission,
pa engeé os
komisions
angenommen y
e miny
inkinélj bei
pa asé ieng
ki a
s aipsknygel-
g.
nj
i
Gal
manchmal
dél panagiy
p iZasciy
A ikel,,Lek-
sikiniai
[=Leksiniai]
i
s ilis isc-
he
wissensch-
a iniy
eks y
besonde h-
ei enTM
ling is ais namensin i inzinie ius
A.
No od o skis
bei medikus
A.
Suminas
(p.
154).
Taciau
he umku
sehand
K.
Gai enio,
E.
Jakai ienés,
J.
Palionio,
Pio o skio,
R.
Re o ma skio,
A.
Vinoku o k .
G.
i
ik y
kalbininky
pawa des,
ganz
pag is ai
kann
zuwägen,
nu
a
miné ieji
pe sonen
i ma wi d
j
g
nich
pa eke
pe
ehlida.
I8
samminio
A ikelniy
nesunku
p ilasy i
gu e
pluos a
ne iksliy
j ai iy
Sp ache
dalyky
aiskinimy.
Kele as
beispizdz-
iy zodziy
i8
da ybos
galiinés
—
ediniu
be ach -
e
su
anschlag
- is
gemach
Zodis
jei is
(p.
16)
i
a i k8<iai
-
Be angenhei
- as
ediniu
un e s ü-
z e
aikus
galiinés
edinys uZk a as
(p.
53).
Neapdai iai
issky us
Zodziuose
p agula
und
pazaida
p eesagas
-u/a
i
-da
(p.
54),
nich p as ai
nuk am e en
bleib
pama iniy
Zodziy
p aguléjo
bei
pazeidé
Saknys
-gul
i
-Zeid-.
Tokie Dinge
pi S u
p ikigamai
zeigen, dass
einigen
Te miny
behandé oj-
om bedugé y
bedungnie
zu
pas udijuch-
en Ta ibnis
ze legung
G undlagen.
Labai
p a e s y
apsk i ai
ge esné
aSandiy
pazin is
su
Zodziy
da ybos,
g amma ik-
os, sp ach
kul i os
eikybos
i
Theo ie.
Das mag
padé y
is eng i nebi y
Regelniy
suda inéjimo,
leis y
objek i ie zu
bewe en
sowohl ki y
eiginien,
sowohl u ima
Sp ache
meziaga.
Pa yzdii, wenn
ko igie in
elek o echnisc-
he
Ve ö en lichung
pawa o i
Be angenhei
-inis,
-é
bid a dziai
nu dél das,
dass sie esa
iS es i
in e p au i-
niy Zodziy,
u ingiy
p iesaga
i8
-ab
a
-y - (ak y iné,
di e encialiné
k .,
i
p.
128),
nich
schwe zu
pammen,
dass so zu
un
bid a dziy
bend inéje
kalboje
esa nich
da .
Abe is
doch so zu
ich ig
ne
da omy
—
a ojamy
okiy
ediniy
i
niemand
nekimba
né a
pama o
kib i.
i
In einem
ande en
A ikel Be ehle
-inis, daib
-é
i8galés
noch meh
besch än-
ken
posi ionie-
—
, dass
p ies
Sia
Zusage,,ne-
eiké y
e wenden
ande e
Zusagen
(p.
135).
Ganz
ne egé a
negi dé a.
E s ens
neaisku,
wie solche
ühesng
P iesaga
ba y kann
pa a o i.
Neben
éia
willé a
sagen,
dass
i8
ap aga
u inciy
Zodziy
bid a diiai
su
-inis,
-é
neda omi.
Abe das
bii y didelé
ne iesa.
Bud a dziy
Beesaga
-nis, is
-é
wie nu
eine du,
die je z
is seh
i8
da ios
und
83
e u i
e gleich
wenig
da ybos
limi iimy
Reiké y
wo kas
genaue
eiks i
seinen
mindis,
dass
nesusida-
y y
jspudis,
jog
i8 edinej-
amas
nebii os
Regelnés
ode
kKokie
nesami
sp ach
polinkiai.
endlich
is das
wich ig
beim
Leh en
S uden -
en, nich
nu
wissens-
cha iné-
se
Kon e e-
nzen
ode
wissens-
cha lic-
hen
Publika i-
onen,
denn zu
leh en
b auch
nu ik ai
ik y
Sachem.
P amany y
egeliy pe
a
dideliy
apibend inimy
im
Sammlungen
is meh .
i
Beispielsweise, übe
Zodzius
su
in e na ion-
alen démeniu
Aid o eigia-
ma:
,,Démens
A/d osa a a-
nkisku
Zodziu
können
Sie nich ände n.
Cia is
wich ig,
wie de
zwei e
sudu in-
iens
Zodzio
démuo
li au is-
ch ode
in e na -
ionale .
Wenn
in e na -
ionale
und
eiSkian-
is
e mina
a wissenscha sa oka
{=i is
e minas],
das u é y
bi i
e wende
wi d
sudu inis
Zodis,
beispiels-
weise.,
[=:]
Aid os a-
ika,
Hyd ody-
namik,
Hyd o -
ansmisi-
ja i pan.,
0 wenn
li au isk-
as,
sudu in-
is e
Te minus
keis inas
sudé ini-
u,
beispiels-
weise.,
[=:]
A/d aul -
né
sch a a,
hyd auli-
sche
Pumblys,
hyd auli-
sche
Mo iklis
und k . (p.
238)
Nesleidzi-
an j
Sios
iS auké-
lés
aiskos
nege um-
us ( is
dél o des
e s en
Sa zes
und
beendam-
osios
iS auk-
os Teils
p iS a i-
ngumo
nu ylé i
né a als
sa a an-
kisku
Zodziu
nich esq
e se z
da ,
abe
uoj
pa ¢
keiiama!),
Gia isy
zue s
ipi
sagen,
dass
gegenwä-
inés
bend in-
és
Sp achen
Sen yba
übe hau-
p nich
p iuodae-
la okiidy
Regelne-
ms.
P ieSing-
ai. Wenn
solche
aisykle
bi y im a
Füh ung-
u is (0
okiy
in e p a-
u iniy
p admen-
y, be
Aid o-,
sind
ge okas
pluos as-
), ek y
zu
machen
nemazq
gegenwä-
inés
Sp ache
p ak ik-
os und
eikybos
pe e s-
ma. I8 wo
solche
Dinge
en s eh-
? Galba
iS
pe dém
sch i i-
skai
e s an-
dos
S aa ybi-
nés
li au iy
Sp ache
Kommiss-
ion
commiss-
ioni
Emp ehl-
ungen dél
kele o
ZodZiy
mi
P ämeniu
au o-(bei-
weise,
das
zey y,
wie
o sich -
ig
aukS os
Behö den
u é y
kis is j
einzelne
eilusen-
en
F agen, 0
kiSdamo-
si wie
genau
u é y
eik3 i
seine
Aussage-
n).
A sche -
us
Sp ache-
ngegens-
ände
nich alle
Sp ache-
nküns l-
e
eiskinen
gleiche -
maßen.
Das is
nich
beda. So
kann bi i
ieskoma
wissens-
cha
wah os.
Taciau
nege ai,
kai
welche
Vo läu e
ode
Möglichy-
bés
iSpuciam-
os. P ie
okiy
dalyky
abhängy-
y
ik iaus'
domiy i
aikliy
p o . V.
U buéio
pamas y-
my deél
galimy
sudu in-
iy Zodziy
da ybos
aiskinimy
eines
ande en
suabsolu-
u e es
pacios
di ybos als Zodziy da ybos bido nebep ipazie ung (di iniai gel en galiniy ediniais). Taïiau und alle akademische zodziu
84
da ybos
ap agai,
und
skolische
Füh ung-
eliai
gal iniy
und
d i iniy
da ybos i
k i a
neplaka.
To
eiké y
hal en
und
aukS yjy
skoly
(ypaé ne
ilologus
lehenden)
dés y o-
jem und
nek a Si-
n i
wede
ki y
dalyky
dés y o-
ju, noch
s uden y
gal y
(p.
70).
Legen so
du iniais
sudu iniais
a
Te minen
nich
geeigne zu
nennen
su auk iniy
Zodziy
medpunk as,
medsesuo,
ubdispanse -
is und pan. (p.
135-136).
Leidnisse sind
o ge n
ge okas
pluos as
j ai iy
sp ach
aisymy.
Leide , del
Teile jy
b auch
abejo i,
manche
ganz
unannehml-
i
ichen,
O en
0
ko igie -
en
nich gesy-
ine Dinge.
Be
b ei e en
kon ex es
schwe zu
sagen,
genau
a
ko igie -
ende
gaba i
pasakyme
iski s os
holzens
gaba i
odziu a is
(p.
41),
denn es
ganz
un e schi-
edlichen
eik8més
Zodziai.
Tad
biidamas
o ge e -
be
en
b ei e en
aiskinimu-
ng, Sis
Ko ek u kann
Zmones
äusche-
n.
leide , solchs
isplé8 y bi inos
e ojamosios
i8
Umwel Zodziy
bei lyéiy
aisinéjimas,
schein , soga
ima plis i.
Schwie ku
e s ehen,
kodél
ko omas
lebi es e
lebi s e
sageung
medZio
Jeidimas so
i
besse e
no male w-
eise ki a
bedinge
e wende
siiilomas
e sa zas
jo
medzio
e imas
(p.
süd 41,
y
Zodziy
a osenes
Z .
DZ,
439
i
923,
LKZ
VII
270).
Neaisku,
kodél
keis u
be ach-
e
Te min
Sakny
papjo imas
(p.
43).
Skaudiiai
klys a
kalbininké,
eigdama,
dass
Sp achano -
mom esq
k imins ama
sakan acid
abaiabai /
(p.
77).
Sp achas -
aisy ojai
u é y bi i
iel
a sa gesni,
isy zue s
s eb s so
gu wie
möglich
kennin i
gy aja
Sp ache,
sp ach
aisymy
heo ieijq
P axis,
denn wenn
imami
i
aisine i
ganz ge i,
lebosios
Sp ache
G undlage
bilden
Te inai
soga pa-
a
Gids os
Sp ache
pasakymai,
nejuciom
sp is a
p o lipas
Zodziai:
,,
VieSpa i-
e!
Was
Gia
da oma
su
miisy
sp ich ?
Kodel
di b iné
Sp ache
ima kai
wem zu
e schei -
e n
ge esné
uz
leb a? !
Insgesa-
m
aisymai
muss bi i
aki aizdii-
s, seh
ai8kis,
pag is i,
b auch
genauig
zu zeigen,
was in
welchen
i
Fällen
aisoma.
An O en
kann dem
Lese
schwie -
ig sein
sich zu
e guck-
en, ob
pass
ode
nich
pass
einzeln
Zodzius
a
pasakymus
e wende-
n,
beispiziui,
einu
apsp es i
ko igiom-
as als
sp ach
ehle
(p.
71),
o
ande u
si ilomas
e wend-
en (p.224).
Kai
posi i e-
, obwohl
i
A.
Pupkiu
basie end,
dass
j a dziuo i-
nés Fo m
esan¢ios,,bii-
inas
sudé iniy
e miny
odiklis
(p.
42),
ge okai
pe siidoma.
Selbs gi seh
eiké y abejo i,
bi ina sag i, wie
do pa
a
angebo en, nu
g ynasis halynas,
Jaikinasis
sandélis,
na i alusis
a Zélimas.
Neaisku, kuo
g indziam gyslos,
kondensa o inia
a ik minio
ech ymas
kilmininku
85
(p.
128).
Tu bi jede
special
Sp ache
ip
Benu ze in
bes äin y,
dass
jp as a
ode
jp asciau
je z saky i
a/iumil ninis
dalgis,
silab inis
penigas,
a inis
laidas.
I
kilmininke
emims, gu
paßis amas, abe
im gegenwä iné
Speech oki wie
i es poe inés,
meninés,
dalykinés
Sp ache
i
pasakymai
kondensa o iaus
a iklis
o
ne
kondensa o i
bilddziai j a dija
s:
un e schiedlich-
en sa okas, dél
kann bi i
i
einande
ko ysomi (kalbos
a z ilgiu). Neben
kas pacius
daik us bi y
sumaiges
o
(abe es
bii y
Sache,
o
ne
Sp acha,
Fehle )...
Pass , dass in
angegebenen
Beispielen
alles
ne
ko igioma,
was
ko y ba .
Pa yzdui,
dem Sa z
Pasi enkan
an enas wa
geleu esi Ju
papli imu,
gescha en-
os
skaicie ings
me odikos
ollumu
ech omas
nu zodis
ollumu (p. 69),
abe , wenn
neno é a
meh
e besse ni-
i des Sa zes,
bi y ike
p lich i i da
wenigs ens
sein p adziq
-Bu o
ge üh ama-
si pa enkamy
an eny
papli imu<...>.
Pe pus
einiskai in
gewissen
Geschich en
ko igomas
eiksmy
namensinimy
naudininkas
bend a imi, z.
1) Tole ancijy
Sys eme
Bildungsam (=
Tole ancijy
sis emai
e s ellen)
es ges ell
wi d
Tole ancijos
Einhei (p. 70);
To kiam
kampy
ma a imu
(=Tokiem
kampams
mä en)
dazniausiai
e wende
sinusiné
lin uo é (p.
70); 3) Hohe
démesys wi d
gewäh de
p oduzie en
p oduk ionen
kokybés
i e inimu s
(=Daug
démesio zu
p oduzie en
p oduk ionen
quali ä s
j e inimu -
s) (p. 65).
Besse und
am
wich igs en
lebiau bii y in
solchen Fällen
zu agy en
dass und so:
1) Kad bu y
suda y a
ole ancijy
sys em,
es ges ell
Tole ancij
einhei ; 2)
Tokie kampai
dazniausiai
gemessen
sinusine
liniuo e; 3)
Seh
iipinamasi
je in i
gaminiy
quybe.
Sj be a kann
p ikis i und
dél paciy
a ikniy
au o iy
Sp achen. Tai,
zi ék, alsch
pa e o e
welche Zodis
a elis, das
ly is, z. 1)
apib ézimy
sis ema isku-
mas
(=sis emisku-
mas), p. 34; 2)
jaunesnés i
y es
(=nésZemesn-
és und
auks esnés)
klasés, p. 100;
3) Nepakanka
kons a uo i
Sp ache
wich igba
(1iniame
pazinime
moksmokslini-
am pazinimui),
p. 21; 4) <...>
odziy jungiy
aliumininés
ich ig
su o mulie -
e da y a)
kalbiné
Umgebung
86
<...>,
p.
66; 5)
<...>
bui ina sma kiai
splés i
in e p au izod-
<...>
éymokéjima
ny
lie u iy
Sp ache
(=/e u iy
kalboje
a ojamy
a p au iniy
zodziy
mokéjima),
p.
164
(auße de-
m, selbs
i
Sis
Behaup ung
seh
zwei elha ).
Gana
daznai
e s and-
en Teil
Kilmininkas,
P z. :
1)
Dél
o
en s eunda
s uk d iniai
idiomy
a ian a
(=s uk i iniy
idiomy
a ian y,
noch besse :
susida o
a ian y),
<...>
p.
25;
2)
<...>
kann
sich o mie en
i
sinonimiski
azeologizmai
(=sinonimisky
azeologizmy,
noch besse :
susida y i
azeologizmy),
P og amm
j aukéme
<...>
p.
27;
3)
[
i
j
a
i-
ias
mandagumo
o mules
(=j ai iy
mandagumo
o muliy;
noch
besse :
j ai iy
mandagiy
pasakymy),
mokoma
p.
102;
4)
<...>
paciam
zusammy -
<...>
is b illen
(=sakiniy)
su
uo
Zodziu,
p.
132;
5)
<...>
nich schwe zu
inden p okalbés
Zei enus
siekianéius
minimalius
eks us-sin agmas
(=siekianciy minima-
Jy
|
mazuc y
eks y-sin agmy),
p.
194
i
k .
Leide ,
leide !
Vis dazniau
selbs
i
kalbininkai,
ma y ,
oldami on
lebosios
Sp ache,
nebe a oja
Teile
Kilmininko
solchen
Fällen, wenn
i
lebosios
Sp ache
geisia
e k inai
e langen.
jo
In le z e Zei
seh plin a
a i kS inés
mi8 iyjy
(de inamyjy
nede inamyjy)
pazyminiy
i
o dkos mada.
I
denkmal
eh ing oll-
s j
Vilniaus
s a in
gebau
Li huaniams
didziajam
kunigaikS¢iui,
0
ne
didziajam
Lie u os
kunigaikS¢iui.
Gausoka
maiSalynés
i
e üziojama-
me
Publika ion.
Selbs
ne
eines
A ikels
an a8 éje
ielleich
nach
welche
Logikos, on
nach
Sp ache
polinkius
sumé y i
solche
pazyminiai,
beispielsw-
eise. :
,,P o esinés
Sp achen
egelingo
ki cia imo
E ziehung
(p.
11),
,,Dés y ojy
asomosios
i
Snekamosios
Sp ache
ikumai
(p.
68),
Dok o an y
p o esinés
sp achun e-
ich liche
Besonde hei en*
(p.
189)
i
k .
I landziau,
i
jp as iau,
lebiau bi y
saky i bei
ay i
egelingo
p o esinés
Sp ache
ki cia imo
mokomas
(ki cia imo
mokoma,
ugdymas
ne inka),
asomoyi
Gia
i
Snekamoji
dés y ojy
sp ich ,
p o esiné
dok o an-
y sp ich .
Nebesigan
j
i ai ius
kalbamo
Publikinio
ne ikslumus,
is dél o seh
da iipi a i
Zodelj ki a dél
s e imy
k aS y
pe sön a dz-
iy aymo.
La yniska
aidyna
a ojanciy
k a8 y
pe sön a dzi-
ai buchgoje
dazniausiai
87
a8omi
o iginalalo
pa idalu,
daznai
p idé os
lie u iskos
galinés. Abe
p amaiSiui
O en kyS eli
und nach
de ime
palie u in as
pa asymas,
beispiziui,
welche W on
Humbol as (p.
46; nu
kazkodél
solchen Fall
gelik a
emima
Na do aidé),
Heigensas (p.
22) und k .
Da nenuosekliau
déliojamaslie u iskos
galiinés, dél ein Au o
kann pa a i
i
Wi gens eins (p. 20;
o
Sis Zodis pe klaida
Publika ion issp üdig
ne mi aide g, 0 mi q),
0 ande e
-Wi gens ein (p. 124).
in diesem Fall is
schon schwie ig zu
e s ehen, ob übe
pona, ode übe ponia
gesp ochen wi d.
Maie ies Gia iel, und
ganz nich ig is , dass
li au iy wenigs ens
galiine is esmés ganze
3j Sim me j wa
jp as a zu geben
mäniskos und
weib8kos geschich s
Pe siennamens, d. zu
e wenden panas
Heidegge is (ge iama,
daznai und a8oma
[Heidege is]),
Osgoodas [Osgudas],
Sapi as [Sepi as],
abe ponia Heidegge
[Heidegge ], Osgood
[Osgud], Sapi [Sepi ]
(Siezdi wählen i8 46, p.
124, 125, do geben sie
nich ich ig).
Zwei ellos zeig das,
dass ay ojam ia iel
was noché a neai8ku.
Sis Ziupsnis pas aby
su agy as nich
da ü , dass bii y
no ima a, wie sagy a,
genug jdomy inkinj
supeik i. Nein! Nu
no é a he o zich
skai y ojy (ypaé ne
kalbininky) démesj j
das, dass las ead Siq
buchga, beje, wie und
alle ande e, b auch
übe legend und
paubejojan , dass nie
nich aul bllai olgi
dem, ka was wo und
wie e zähl ode
pa aso.,,Te minologien
und je z ies
au o en ieSkojo
wah hei en. Nich
imme sie i$ ka o
sus ing . Tad
ielleich und ihnen cia
zusammig en
gedanken und
abejonés padés
Zeng i kokj Zingsnelj
j p iekj
mu mösische
Sp ache E kenn nis,
Leh und
Un e suchwegu.
S asys
KEINYS
88