scieee Open visual document viewer

Terminologija ir dabartis

Stasys Keinys

Full text

TERMINOLOGIE IR DABARTIS .Te minologija i gegenwä is* - aka an a8 e Kauno echnologijos i eido a iklniy inkinj!, ku j is sudé i j 1997 m. bi zelio 4 d. da gehab en wissenscha- liche Kon e cij lechnikos moksly sp achp ob- lemen* pa agy i A ikel. Kniega iSéjo beiS Kon e enz, a ad Teilnehmei p aneSéjy min imis su galeo sichipazin ie- en nu audi o ijoje, ne abe g ize namus. Leidenscha i e ö en lic- j h en A ikel. Penkios deSim ys 43 au o iy a bei en in neun jy aukS osiene Schulen wissenscha- js aig in. i Tai Li uiy Sp achen i La iy alodas ins i u y e minologai, gausokas bii ys Kau- no i Siauliy aukS yjy skoly lie u iy i s e imy kalby dés y ojy, mazdaug kas penk as au o ius — na os sowie echnikos moksly specialis i8 Kauno echnologijos Uni e si ä , Vilniaus Uni e si ä sowie Ma ema ikas i in o ma ikas ins i u o. Viele A ikelniy eineip ande s is susije a Technikos Sp achbei Te minologija, su nu ein paa ich e ge ad ba wei em b ei e en Themen, beispiziui, Ba zdziukienés L. ,,Kalba — kul i iné Zmogaus aiska, G. Cepai iené- s,,Kalbos e ike o unk ionen i Zenklai, R. Leka icie- nés ,,Kalba samoné i psicholing is iniy y imy pag indu. Auch nu ein paa a ikniy wenigs ens wie iel b eéliau g ildenamas welche auch e minologi- en heo ie Sache (K. Gai enio i A. Kaulakienés ,,Lebbinis subjek i en i Technikos Te minijos Bewe ung, Skujinios,,Ta - V. p au iniai nacionalinés e minologijos elemen ai, Skujinios V. i M. Ki y és,,Te mino- g aphijas Besi umas specialiojo ex os s ilis ikos a z ilgiu) un e such en einzeli y Sal iniy a e miny a jy dankimo b uoZai (N. Bane iciené- s,,Technikos e miny s anda dy besch ézimy ydos, J. Gai eny és ,,Lie u isky i anglisky ke u Zodziy echnikos e my s uk i y sug e inimas [- s uk i os g e inimas], J. Ko sako ,,Fysikos e minai me akalbos eks y leksikos poZi i iu, V. NeGi ino i V. NeCi inienés,- ,Da ieji la yniski i g eiki8ki a iksai und démenys medizin e minijoje k . ). i B ei iu his o ischem linguis ischem z ilgsniu j einige de speziellen Leksike hem- en in seinen A ikeln Z elTe minol- ogija und gegenwä is: Mokslo a bei, Kaunas: Technologija, 1997. p. 244 80 gia V. Riméa (,,Absome Technische Te minen") i Sk. Valen as (,.Ma e ialiosios echnikos e minai indoeu opieciy poe ikoje). Didziausia A ikelniy Teil is bes imm Te minologies p ak ikas Leh agen. i Dalykiskas g indimas bidingas meis umai na os echnikos moksly specialis y aSy y a ikniy. i In ihnen a gumen uo ai ges ell we den pass ykan ys kai ku iy s i¢iy e miny nenuoseklumai, gegebene jdomiy siiilymy (V. Dagiené , Mokomosios p og aminés j angos e minologijos p oblemos, S . Ra au as,- Zodzio ap anga e minolo- gische schwie u- mai, S . Zajankauskas e minus éminys, beispiys, méginys, y inys, bandinys k ., S . i Zeb auskas pKai ku iy elek o echnikos e miny a osenos schwe umai*, Zilinskas Lie u iskos A. in o ma ikos e minijos keblumai k . ). i Abe sind haup sächlich A ikelniy, in denen eineip ande s behandel éja- mi a aikinaj ai iis wissenscha a Sp achen mi sowie Te minologies Leh Klausimai. S ai nu ein paa okiy A ikelniy: D. Aleknienés i V. Zulienés ,,P o esinés Sp achen egelingo ki éie ung ugdymas, R. Bukauskienés ,,Ekologijos ag onomijos i angly e minijos Un e ich auk8 ojoje mokykloje, Klimo ienés G. ,,Ve slininkys és i komme cijos e miny un e ich du ch ak i us un e ich sme - hoden, MileSke icienés,,- Specialybés E. e minijos un e ich sme - hoden, S . S a ke icienés ,,Dok o an- y p o esinés Sp achen Leh besonde h- i ei en k . Dalyje Siy a ikniy aisoma po Ziupsnelj i ai iy Sp achen ( isy pi ma p o esinés) dalyky. gib as nu i p o esinés sp ach kul i ai ski y a ikelniy, beispiziui, Ba ke icienés R. i N. Pe ni inienés,,- Mi8kininky p o esinés Sp achen nesklandumai, Celiesienés, V. Zilinskienés R. i R. Zukienés ,,Dés y ojy aSomosios i Snekamosios Sp ache ikumai, V. Liolienés ,,Kai ku ie elek o echnikos e miny daybos a osenos ne ikslumai, i Moly és,,Dazniau- sios mediky E. e minijos klaidos k . i S aipsniy au o iai ne e ai seh susi iiping s ell ak ualius mokskalbos, e miny da ymo, lo a osenes unde is F agen. Meis ens i Gedanken d ehen sich übe gegenwä ig jy Te minologies P axis spezielle Sp ache Leh gegens ä- nde. i Beide, nahe pacios Te minologi- en, ih e P axisbezie- hung dem Leh ungen wi d bene su jdommes Me koZs des Lba inklich- en Inhal s, mo bis Siol e okai so einq j daik a suei- 81 G ynieji* e minologen, auch j ai ios e minologijas kosijos no male weise bemaz übe haup nich in e essimi le nym, obwohl das is eines wich igiausiy (jei selbs ne wich igis) e miny Diegimo a oseng j budy. ‘Tad, abgelehn imessen, wi d im Sammeln g ildenama wenigs ens a palieciama nemazai wich igiy e miny esa ies, dami e bundinés jy i su gegenwä bakles, dalyky. Te minology i gegenwä is — jdomi, u ininga, nich blagi echniskai su e ky a iSleis a buch. i Ja, abejo, be Nu zos , emsis e miny i a ky ojai, kalby dés y ojai. i Taciau basie endis Ve ö en li- chungslesi - ojas u és bi i apdai us pe ganze — Buch susida ys ge okas pluo as j ai iy ne ikslybiy, apsi ikimy, klaidingy eikiniy, aiskinimy nepag is y is ady. a Dél dessen, um zu hel e Buchau o - en Lese oje - n, Siame i aXinyje api isy zue s zu meniné en i wenigs ens wich igesni- us i ezep inen zweo inu Themen, auch zu a a k eip en démesj manchen min ies Sp achs ju ne ikslumus. j i Sena eines Teils misy wissenscha , kuns ki y s i¢iy i specialis y béda is insu icien dalyky geschich s bekenn nis. y I8 cia komm e gleichs sel en sma kis eju enie u- ngen nemazai kam — u bi schein , dass p iS XX a. a soga e s e ji sio amZiaus k aS o unabhängigomyb- és a psnj in Li uanien as nich s — meh i a wede dailés, noch musikos, noch a wissensc- ha echnikos, obwohl wi didelés Didziosios Li huaniens KunigaikS ys- és kul i os pa eldé ojai haben ieng i seniausiy y inés Eu opas pusés uni e si y. Leide , i einige ,,Te minologijas i daba ies Au o en, odos, aiSkiai pe élai e anda ih en s iciy p adziq a ikel — ,,Kai ku iy elek o echnikos e miny a osens schwie umai* behaup e , dass Uni e si ä Li huanias siebenzigdesim penkme is zu ebende gleiche pa echnikos moksly sukak imi su (p. 216), 0 des A ikels P iesagnisse medizinische Beg i e P. A izonio ,,Akiy ligy ado e* au o ei e schein , dass miné a 1940 i8leis a m. P. A izonio buch esan i ein pi myjy lie u iy medizin e miny Sal iniy (p. 51). Sowohl lie u iy Te minologien, sowohl ypa¢ wissenscha Technikos p adzios de é y ieSko i a wo kas ühdiau. Tu ime noch i ieng keis oka pap o j seh - neapib éz ai zmones nennen wi kalbininkais. Soga selbs kalbininkai p adiniy klasiy Leh e ja A. Vi eli ing (1887-1925) ne zhai bezeichn- e kalbininku, ma y , nan is. 82 dél das, dass ein paa me y d eciojo desim mecio p adzioje zusammen su J. Jablonskiu, K. Buga i ande en a bei e e Te minologies Kommission, pa engeé os komisions angenommen y e miny inkinélj bei pa asé ieng ki a s aipsknygel- g. nj i Gal manchmal dél panagiy p iZasciy A ikel,,Lek- sikiniai [=Leksiniai] i s ilis isc- he wissensch- a iniy eks y besonde h- ei enTM ling is ais namensin i inzinie ius A. No od o skis bei medikus A. Suminas (p. 154). Taciau he umku sehand K. Gai enio, E. Jakai ienés, J. Palionio, Pio o skio, R. Re o ma skio, A. Vinoku o k . G. i ik y kalbininky pawa des, ganz pag is ai kann zuwägen, nu a miné ieji pe sonen i ma wi d j g nich pa eke pe ehlida. I8 samminio A ikelniy nesunku p ilasy i gu e pluos a ne iksliy j ai iy Sp ache dalyky aiskinimy. Kele as beispizdz- iy zodziy i8 da ybos galiinés — ediniu be ach - e su anschlag - is gemach Zodis jei is (p. 16) i a i k8<iai - Be angenhei - as ediniu un e s ü- z e aikus galiinés edinys uZk a as (p. 53). Neapdai iai issky us Zodziuose p agula und pazaida p eesagas -u/a i -da (p. 54), nich p as ai nuk am e en bleib pama iniy Zodziy p aguléjo bei pazeidé Saknys -gul i -Zeid-. Tokie Dinge pi S u p ikigamai zeigen, dass einigen Te miny behandé oj- om bedugé y bedungnie zu pas udijuch- en Ta ibnis ze legung G undlagen. Labai p a e s y apsk i ai ge esné aSandiy pazin is su Zodziy da ybos, g amma ik- os, sp ach kul i os eikybos i Theo ie. Das mag padé y is eng i nebi y Regelniy suda inéjimo, leis y objek i ie zu bewe en sowohl ki y eiginien, sowohl u ima Sp ache meziaga. Pa yzdii, wenn ko igie in elek o echnisc- he Ve ö en lichung pawa o i Be angenhei -inis, -é bid a dziai nu dél das, dass sie esa iS es i in e p au i- niy Zodziy, u ingiy p iesaga i8 -ab a -y - (ak y iné, di e encialiné k ., i p. 128), nich schwe zu pammen, dass so zu un bid a dziy bend inéje kalboje esa nich da . Abe is doch so zu ich ig ne da omy — a ojamy okiy ediniy i niemand nekimba né a pama o kib i. i In einem ande en A ikel Be ehle -inis, daib -é i8galés noch meh besch än- ken posi ionie- — , dass p ies Sia Zusage,,ne- eiké y e wenden ande e Zusagen (p. 135). Ganz ne egé a negi dé a. E s ens neaisku, wie solche ühesng P iesaga ba y kann pa a o i. Neben éia willé a sagen, dass i8 ap aga u inciy Zodziy bid a diiai su -inis, -é neda omi. Abe das bii y didelé ne iesa. Bud a dziy Beesaga -nis, is -é wie nu eine du, die je z is seh i8 da ios und 83 e u i e gleich wenig da ybos limi iimy Reiké y wo kas genaue eiks i seinen mindis, dass nesusida- y y jspudis, jog i8 edinej- amas nebii os Regelnés ode kKokie nesami sp ach polinkiai. endlich is das wich ig beim Leh en S uden - en, nich nu wissens- cha iné- se Kon e e- nzen ode wissens- cha lic- hen Publika i- onen, denn zu leh en b auch nu ik ai ik y Sachem. P amany y egeliy pe a dideliy apibend inimy im Sammlungen is meh . i Beispielsweise, übe Zodzius su in e na ion- alen démeniu Aid o eigia- ma: ,,Démens A/d osa a a- nkisku Zodziu können Sie nich ände n. Cia is wich ig, wie de zwei e sudu in- iens Zodzio démuo li au is- ch ode in e na - ionale . Wenn in e na - ionale und eiSkian- is e mina a wissenscha sa oka {=i is e minas], das u é y bi i e wende wi d sudu inis Zodis, beispiels- weise., [=:] Aid os a- ika, Hyd ody- namik, Hyd o - ansmisi- ja i pan., 0 wenn li au isk- as, sudu in- is e Te minus keis inas sudé ini- u, beispiels- weise., [=:] A/d aul - né sch a a, hyd auli- sche Pumblys, hyd auli- sche Mo iklis und k . (p. 238) Nesleidzi- an j Sios iS auké- lés aiskos nege um- us ( is dél o des e s en Sa zes und beendam- osios iS auk- os Teils p iS a i- ngumo nu ylé i né a als sa a an- kisku Zodziu nich esq e se z da , abe uoj pa ¢ keiiama!), Gia isy zue s ipi sagen, dass gegenwä- inés bend in- és Sp achen Sen yba übe hau- p nich p iuodae- la okiidy Regelne- ms. P ieSing- ai. Wenn solche aisykle bi y im a Füh ung- u is (0 okiy in e p a- u iniy p admen- y, be Aid o-, sind ge okas pluos as- ), ek y zu machen nemazq gegenwä- inés Sp ache p ak ik- os und eikybos pe e s- ma. I8 wo solche Dinge en s eh- ? Galba iS pe dém sch i i- skai e s an- dos S aa ybi- nés li au iy Sp ache Kommiss- ion commiss- ioni Emp ehl- ungen dél kele o ZodZiy mi P ämeniu au o-(bei- weise, das zey y, wie o sich - ig aukS os Behö den u é y kis is j einzelne eilusen- en F agen, 0 kiSdamo- si wie genau u é y eik3 i seine Aussage- n). A sche - us Sp ache- ngegens- ände nich alle Sp ache- nküns l- e eiskinen gleiche - maßen. Das is nich beda. So kann bi i ieskoma wissens- cha wah os. Taciau nege ai, kai welche Vo läu e ode Möglichy- bés iSpuciam- os. P ie okiy dalyky abhängy- y ik iaus' domiy i aikliy p o . V. U buéio pamas y- my deél galimy sudu in- iy Zodziy da ybos aiskinimy eines ande en suabsolu- u e es pacios di ybos als Zodziy da ybos bido nebep ipazie ung (di iniai gel en galiniy ediniais). Taïiau und alle akademische zodziu 84 da ybos ap agai, und skolische Füh ung- eliai gal iniy und d i iniy da ybos i k i a neplaka. To eiké y hal en und aukS yjy skoly (ypaé ne ilologus lehenden) dés y o- jem und nek a Si- n i wede ki y dalyky dés y o- ju, noch s uden y gal y (p. 70). Legen so du iniais sudu iniais a Te minen nich geeigne zu nennen su auk iniy Zodziy medpunk as, medsesuo, ubdispanse - is und pan. (p. 135-136). Leidnisse sind o ge n ge okas pluos as j ai iy sp ach aisymy. Leide , del Teile jy b auch abejo i, manche ganz unannehml- i ichen, O en 0 ko igie - en nich gesy- ine Dinge. Be b ei e en kon ex es schwe zu sagen, genau a ko igie - ende gaba i pasakyme iski s os holzens gaba i odziu a is (p. 41), denn es ganz un e schi- edlichen eik8més Zodziai. Tad biidamas o ge e - be en b ei e en aiskinimu- ng, Sis Ko ek u kann Zmones äusche- n. leide , solchs isplé8 y bi inos e ojamosios i8 Umwel Zodziy bei lyéiy aisinéjimas, schein , soga ima plis i. Schwie ku e s ehen, kodél ko omas lebi es e lebi s e sageung medZio Jeidimas so i besse e no male w- eise ki a bedinge e wende siiilomas e sa zas jo medzio e imas (p. süd 41, y Zodziy a osenes Z . DZ, 439 i 923, LKZ VII 270). Neaisku, kodél keis u be ach- e Te min Sakny papjo imas (p. 43). Skaudiiai klys a kalbininké, eigdama, dass Sp achano - mom esq k imins ama sakan acid abaiabai / (p. 77). Sp achas - aisy ojai u é y bi i iel a sa gesni, isy zue s s eb s so gu wie möglich kennin i gy aja Sp ache, sp ach aisymy heo ieijq P axis, denn wenn imami i aisine i ganz ge i, lebosios Sp ache G undlage bilden Te inai soga pa- a Gids os Sp ache pasakymai, nejuciom sp is a p o lipas Zodziai: ,, VieSpa i- e! Was Gia da oma su miisy sp ich ? Kodel di b iné Sp ache ima kai wem zu e schei - e n ge esné uz leb a? ! Insgesa- m aisymai muss bi i aki aizdii- s, seh ai8kis, pag is i, b auch genauig zu zeigen, was in welchen i Fällen aisoma. An O en kann dem Lese schwie - ig sein sich zu e guck- en, ob pass ode nich pass einzeln Zodzius a pasakymus e wende- n, beispiziui, einu apsp es i ko igiom- as als sp ach ehle (p. 71), o ande u si ilomas e wend- en (p.224). Kai posi i e- , obwohl i A. Pupkiu basie end, dass j a dziuo i- nés Fo m esan¢ios,,bii- inas sudé iniy e miny odiklis (p. 42), ge okai pe siidoma. Selbs gi seh eiké y abejo i, bi ina sag i, wie do pa a angebo en, nu g ynasis halynas, Jaikinasis sandélis, na i alusis a Zélimas. Neaisku, kuo g indziam gyslos, kondensa o inia a ik minio ech ymas kilmininku 85 (p. 128). Tu bi jede special Sp ache ip Benu ze in bes äin y, dass jp as a ode jp asciau je z saky i a/iumil ninis dalgis, silab inis penigas, a inis laidas. I kilmininke emims, gu paßis amas, abe im gegenwä iné Speech oki wie i es poe inés, meninés, dalykinés Sp ache i pasakymai kondensa o iaus a iklis o ne kondensa o i bilddziai j a dija s: un e schiedlich- en sa okas, dél kann bi i i einande ko ysomi (kalbos a z ilgiu). Neben kas pacius daik us bi y sumaiges o (abe es bii y Sache, o ne Sp acha, Fehle )... Pass , dass in angegebenen Beispielen alles ne ko igioma, was ko y ba . Pa yzdui, dem Sa z Pasi enkan an enas wa geleu esi Ju papli imu, gescha en- os skaicie ings me odikos ollumu ech omas nu zodis ollumu (p. 69), abe , wenn neno é a meh e besse ni- i des Sa zes, bi y ike p lich i i da wenigs ens sein p adziq -Bu o ge üh ama- si pa enkamy an eny papli imu<...>. Pe pus einiskai in gewissen Geschich en ko igomas eiksmy namensinimy naudininkas bend a imi, z. 1) Tole ancijy Sys eme Bildungsam (= Tole ancijy sis emai e s ellen) es ges ell wi d Tole ancijos Einhei (p. 70); To kiam kampy ma a imu (=Tokiem kampams mä en) dazniausiai e wende sinusiné lin uo é (p. 70); 3) Hohe démesys wi d gewäh de p oduzie en p oduk ionen kokybés i e inimu s (=Daug démesio zu p oduzie en p oduk ionen quali ä s j e inimu - s) (p. 65). Besse und am wich igs en lebiau bii y in solchen Fällen zu agy en dass und so: 1) Kad bu y suda y a ole ancijy sys em, es ges ell Tole ancij einhei ; 2) Tokie kampai dazniausiai gemessen sinusine liniuo e; 3) Seh iipinamasi je in i gaminiy quybe. Sj be a kann p ikis i und dél paciy a ikniy au o iy Sp achen. Tai, zi ék, alsch pa e o e welche Zodis a elis, das ly is, z. 1) apib ézimy sis ema isku- mas (=sis emisku- mas), p. 34; 2) jaunesnés i y es (=nésZemesn- és und auks esnés) klasés, p. 100; 3) Nepakanka kons a uo i Sp ache wich igba (1iniame pazinime moksmokslini- am pazinimui), p. 21; 4) <...> odziy jungiy aliumininés ich ig su o mulie - e da y a) kalbiné Umgebung 86 <...>, p. 66; 5) <...> bui ina sma kiai splés i in e p au izod- <...> éymokéjima ny lie u iy Sp ache (=/e u iy kalboje a ojamy a p au iniy zodziy mokéjima), p. 164 (auße de- m, selbs i Sis Behaup ung seh zwei elha ). Gana daznai e s and- en Teil Kilmininkas, P z. : 1) Dél o en s eunda s uk d iniai idiomy a ian a (=s uk i iniy idiomy a ian y, noch besse : susida o a ian y), <...> p. 25; 2) <...> kann sich o mie en i sinonimiski azeologizmai (=sinonimisky azeologizmy, noch besse : susida y i azeologizmy), P og amm j aukéme <...> p. 27; 3) [ i j a i- ias mandagumo o mules (=j ai iy mandagumo o muliy; noch besse : j ai iy mandagiy pasakymy), mokoma p. 102; 4) <...> paciam zusammy - <...> is b illen (=sakiniy) su uo Zodziu, p. 132; 5) <...> nich schwe zu inden p okalbés Zei enus siekianéius minimalius eks us-sin agmas (=siekianciy minima- Jy | mazuc y eks y-sin agmy), p. 194 i k . Leide , leide ! Vis dazniau selbs i kalbininkai, ma y , oldami on lebosios Sp ache, nebe a oja Teile Kilmininko solchen Fällen, wenn i lebosios Sp ache geisia e k inai e langen. jo In le z e Zei seh plin a a i kS inés mi8 iyjy (de inamyjy nede inamyjy) pazyminiy i o dkos mada. I denkmal eh ing oll- s j Vilniaus s a in gebau Li huaniams didziajam kunigaikS¢iui, 0 ne didziajam Lie u os kunigaikS¢iui. Gausoka maiSalynés i e üziojama- me Publika ion. Selbs ne eines A ikels an a8 éje ielleich nach welche Logikos, on nach Sp ache polinkius sumé y i solche pazyminiai, beispielsw- eise. : ,,P o esinés Sp achen egelingo ki cia imo E ziehung (p. 11), ,,Dés y ojy asomosios i Snekamosios Sp ache ikumai (p. 68), Dok o an y p o esinés sp achun e- ich liche Besonde hei en* (p. 189) i k . I landziau, i jp as iau, lebiau bi y saky i bei ay i egelingo p o esinés Sp ache ki cia imo mokomas (ki cia imo mokoma, ugdymas ne inka), asomoyi Gia i Snekamoji dés y ojy sp ich , p o esiné dok o an- y sp ich . Nebesigan j i ai ius kalbamo Publikinio ne ikslumus, is dél o seh da iipi a i Zodelj ki a dél s e imy k aS y pe sön a dz- iy aymo. La yniska aidyna a ojanciy k a8 y pe sön a dzi- ai buchgoje dazniausiai 87 a8omi o iginalalo pa idalu, daznai p idé os lie u iskos galinés. Abe p amaiSiui O en kyS eli und nach de ime palie u in as pa asymas, beispiziui, welche W on Humbol as (p. 46; nu kazkodél solchen Fall gelik a emima Na do aidé), Heigensas (p. 22) und k . Da nenuosekliau déliojamaslie u iskos galiinés, dél ein Au o kann pa a i i Wi gens eins (p. 20; o Sis Zodis pe klaida Publika ion issp üdig ne mi aide g, 0 mi q), 0 ande e -Wi gens ein (p. 124). in diesem Fall is schon schwie ig zu e s ehen, ob übe pona, ode übe ponia gesp ochen wi d. Maie ies Gia iel, und ganz nich ig is , dass li au iy wenigs ens galiine is esmés ganze 3j Sim me j wa jp as a zu geben mäniskos und weib8kos geschich s Pe siennamens, d. zu e wenden panas Heidegge is (ge iama, daznai und a8oma [Heidege is]), Osgoodas [Osgudas], Sapi as [Sepi as], abe ponia Heidegge [Heidegge ], Osgood [Osgud], Sapi [Sepi ] (Siezdi wählen i8 46, p. 124, 125, do geben sie nich ich ig). Zwei ellos zeig das, dass ay ojam ia iel was noché a neai8ku. Sis Ziupsnis pas aby su agy as nich da ü , dass bii y no ima a, wie sagy a, genug jdomy inkinj supeik i. Nein! Nu no é a he o zich skai y ojy (ypaé ne kalbininky) démesj j das, dass las ead Siq buchga, beje, wie und alle ande e, b auch übe legend und paubejojan , dass nie nich aul bllai olgi dem, ka was wo und wie e zähl ode pa aso.,,Te minologien und je z ies au o en ieSkojo wah hei en. Nich imme sie i$ ka o sus ing . Tad ielleich und ihnen cia zusammig en gedanken und abejonés padés Zeng i kokj Zingsnelj j p iekj mu mösische Sp ache E kenn nis, Leh und Un e suchwegu. S asys KEINYS 88