Terminologija ir dabartis

TERMINOLOGIJA IR DABARTIS .Te minologija i daba is* - okia an a8 e Kauno echnologijos i eido s aipsniy inkinj!, j ku j y a sudé i 1997 m. bi - zelio 4 d. en ykusiai mokslinei kon e encij »lechnikos moksly kalbos p oblemos* pa agy i s aipsniai. Knyga iSéjo p ieS a kon e- encija, ad daly iai su p aneSéjy min imis galejo susipazin i ne ik audi o ijoje, be i g ize j namus. Leidinyje paskelb i 43 s aipsniai. Penkios deSim ys jy au o iy di ba de yniose aukS osiose mokyklose i mokslo js aigose. Tai Lie u iy kalbos i La iy kalbos ins i u y e minologai, gausokas bii ys Kau- no i Siauliy aukS yjy mokykly lie u iy i s e imy kalby dés y ojy, mazdaug kas penk as au o ius — gam os bei echnikos moksly spe- cialis as i8 Kauno echnologijos uni e si e o, Vilniaus uni e si e o bei Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o. Dauguma s aipsniy ienaip a ki aip y a susije su echnikos kal- ba bei e minologija, ik kele as ski a ge okai pla esniems dalykams, pa yzdziui, L. Ba zdziukienés ,,Kalba — kul i iné Zmogaus aiska“, G. Cepai ienés ,,Kalbos e ike o unkcijos i Zenklai“, R. Leka icie- nés ,,Kalba i samoné psicholing is iniy y imy pag indu“. Taip pa ik kele e s aipsniy ben kiek pla éliau g ildenamas ku is no s e - minologijos eo ijos dalykas (K. Gai enio i A. Kaulakienés ,,Kalbi- nis i dalykinis echnikos e minijos e inimas“, V. Skujinios ,,Ta p- au iniai nacionalinés e minologijos elemen ai“, V. Skujinios i M. Ki y és ,,Te minog a ijos sa i umas specialiojo eks o s ilis ikos a - z ilgiu“) a i iami a ski y Sal iniy e miny a jy pa eikimo b uoZai (N. Bane icienés ,,Technikos e miny s anda y apib ézimy ydos“, J. Gai eny és ,,Lie u isky i anglisky ke u Zodziy echnikos e miny s uk i y sug e inimas [- s uk i os g e inimas]“, J. Ko sako ,,Fizi- kos e minai me akalbos eks y leksikos poZi i iu“, V. NeGi ino i V. NeCi inienés ,,Da ieji lo yniski i g aiki8ki a iksai bei démenys me- dicinos e minijoje“ i k .). Placiu is o iniu ling is iniu z ilgsniu j kai ku iuos specialiosios leksikos dalykus sa o s aipsniuose Z el- Te minologija i daba is: Mokslo da bai, Kaunas: Technologija, 1997. 244 p. 80 gia V. Riméa (,,Apie kai ku iuos echnikos e minus") i Sk. Valen as (,.Ma e ialiosios echnikos e minai indoeu opieciy poe ikoje“). Didziausia s aipsniy dalis ski a e minologijos p ak ikos i mo- kymo klausimams. Dalykiskas g indimas bidingas daugumai gam- os i echnikos moksly specialis y aSy y s aipsniy. Juose a gumen- uo ai keliami pasi aikan ys kai ku iy s i¢iy e miny nenuoseklumai, pa eik a jdomiy siiilymy (V. Dagiené , Mokomosios p og aminés j an- gos e minologijos p oblemos“, S . Ra au as ,Zodzio ap anga e - minologiniai sunkumai“, S . Zajankauskas Apie e minus éminys, pa yzdys, méginys, y inys, bandinys i k .“, S . Zeb auskas pKai ku- iy elek o echnikos e miny a osenos sunkumai*, A. Zilinskas »Lie u iskos in o ma ikos e minijos keblumai“ i k .). Be daugiau- sia y a s aipsniy, ku iuose ienaip a ki aip nag inéjami a ai’kina- mi j ai iis mokslo kalbos bei e minologijos mokymo Klausimai. S ai ik kele as okiy s aipsniy: D. Aleknienés i V. Zulienés ,,P o esinés kalbos aisyklingo ki éia imo ugdymas“, R. Bukauskienés ,,Ekologi- jos i ag onomijos angly e minijos mokymas auk8 ojoje mokyklo- je“, G. Klimo ienés ,,Ve slininkys és i kome cijos e miny moky- mas naudojan ak y aus mokymo me odus“, E. MileSke icienés ,,Spe- cialybés e minijos mokymo me odai“, S . S a ke icienés ,,Dok o- an y p o esinés kalbos mokymo ypa umai“ i k . Dalyje Siy s aips- niy aisoma po Ziupsnelj i ai iy kalbos ( isy pi ma p o esinés) daly- ky. Y a i be eik ien p o esinés kalbos kul i ai ski y s aipsniy, pa yzdziui, R. Ba ke icienés i N. Pe ni inienés ,,Mi8kininky p o e- sinés kalbos nesklandumai“, V. Celiesienés, R. Zilinskienés i R. Zu- kienés ,,Dés y ojy aSomosios i Snekamosios kalbos ikumai“, V. Liolienés ,,Kai ku ie elek o echnikos e miny da ybos i a osenos ne ikslumai“, E. Moly és ,,Dazniausios mediky e minijos klaidos“ i k . S aipsniy au o iai ne e ai labai susi iiping kelia ak ualius moks- lo kalbos, e miny da ymo, a osenos i mokymo klausimus. Dau- giausia jy min ys sukasi apie daba ing e minologijos p ak ika i spe- cialiosios kalbos mokymo dalykus. Beje, a imas pacios e minologi- jos, jos p ak ikos siejimas su mokymu bus bene jdomiausias kalba- mo inkinio u inio b uoZas, iki Siol e okai aip j ienq daik a suei- 81 G ynieji* e minologai, aip pa j ai ios e minologijos ko- sijos pap as ai bemaz isai nesidomi mokymu, no s ai y a ienas s a biausiy (jei ne pa s s a busis) e miny diegimo j a oseng budy. ‘Tad, apsk i ai iman , inkinyje g ildenama a ben palieciama nema- zai s a biy e miny esa ies, jy i su jais susijusios daba inés bakles, dalyky. »Te minologija i daba is“ — jdomi, u ininga, neblogai echnis- kai su a ky a i iSleis a knyga. Ja, be abejo, naudosis, emsis i e - miny a ky ojai, i kalby dés y ojai. Taciau emdamasis leidinio skai- y ojas u és bi i apdai us — pe isa knyga susida ys ge okas pluo’- as j ai iy ne ikslybiy, apsi ikimy, klaidingy eikiniy, aiskinimy a nepag is y is ady. Dél o, no in padé i knygos au o iams i skai y- ojams, Siame aXinyje i api isy pi ma paminé i ben s a besnius nep iim inus a abejo inus dalykus, aip pa a k eip i ju démesj j kai ku iuos min ies i kalbos ne ikslumus. Sena dalies misy mokslo, meno i ki y s i¢iy specialis y béda y a nepakankamas y dalyky is o ijos pazinimas. I8 cia kyla palygin i ne- e i sma kis pajauninimai — nemazai kam u bi a odo, kad p ieS XX a. a ne pi maji sio amZiaus k aS o nep iklausomybés a psnj Lie u oje be eik nieko nebi a — nei dailés, nei muzikos, nei mokslo a echnikos, no s esame didelés Didziosios Lie u os KunigaikS ys- és kul i os pa eldé ojai i u ime ieng seniausiy y inés Eu opos pusés uni e si e y. Deja, i kai ku ie ,,Te minologijos i daba ies“ au o iai, odos, aiSkiai pe élai e anda sa o s iciy p adziq — s aips- nyje ,,Kai ku iy elek o echnikos e miny a osenos sunkumai* ei- giama, kad Lie u os uni e si e o sep yniasdesim penkme is su am- pan is su okia pa echnikos moksly sukak imi (p. 216), 0 s aipsnio »P iesaginiai medicinos e minai P. A izonio ,,Akiy ligy ado e* au o ei odosi, kad miné a 1940 m. i8leis a P. A izonio knyga esan i ienas pi myjy lie u iy medicinos e miny Sal iniy (p. 51). Tiek lie- u iy e minologijos, iek ypa¢ mokslo a echnikos p adzios de é y ieSko i ku kas anksdiau. Tu ime i da ieng keis oka pap o j - labai neapib éz ai zmones adiname kalbininkais. Ne pa ys kalbininkai p adiniy klasiy moky- oja A. Vi eli ing (1887-1925) ne e ai pa adina kalbininku, ma y , nan is. 82 dél o, kad kele a me y eciojo desim mecio p adzioje ka u su J. Jablonskiu, K. Buga i ki ais di bo Te minologijos komisijoje, pa en- geé os komisijos p iim y e miny inkinélj bei pa asé ieng ki a s aips- nj i knygelg. Gal ka ais dél panagiy p ieZasciy s aipsnyje ,,Leksi- kiniai [=Leksiniai] i s ilis iniai moksliniy eks y ypa umai™ ling is- ais pa adin i inzinie ius A. No od o skis bei medikas A. Suminas (p. 154). Taciau aplinkui ma an K. Gai enio, E. Jakai ienés, J. Pa- lionio, R. Pio o skio, A. Re o ma skio, G. Vinoku o i k . ik y kal- bininky pa a des, isai pag is ai galima suabejo i, a ik miné ieji asmenys j g kompanija nebus pa eke pe klaida. I8 inkinio s aipsniy nesunku p ilasy i ge a pluos a ne iksliy j ai- iy kalbos dalyky aiskinimy. Kele as pa yzdziy i8 zodziy da ybos — galiinés ediniu laikomas su p iesaga - is pada y as Zodis jei is (p. 16) i a i k8<iai - p iesagos - as ediniu palaiky as ai’kus galiinés edinys uZk a as (p. 53). Neapdai iai issky us Zodziuose p agula bei pazaida p iesagas -u/a i -da (p. 54), neip as ai nuk am y os lieka pama iniy Zodziy p aguléjo bei pazeidé Saknys -gul i -Zeid-. Tokie dalykai pi S u p ikigamai odo, kad kai ku ioms e miny nag iné o- joms eiké y nuodugniau pas udijuo i da ybinio skaidymo pama us. Labai p a e s y apsk i ai ge esné aSandiy pazin is su Zodziy da- ybos, g ama ikos, kalbos kul i os i eikybos eo ija. Tai gal padé y is eng i nebi y aisykliy suda inéjimo, leis y objek y iau e in i iek ki y eiginius, iek u ima kalbos medziaga. Pa yzdiiui, kai aisomi elek o echnikos leidinyje pa a o i p iesagos -inis, -é bid a dziai ik dél o, kad jie esa iS es i i8 a p au iniy Zodziy, u ingiy p iesaga -ab a -y - (ak y iné, di e encialiné i k ., p. 128), nesunku pamany- i, kad aip da y i bid a dziy bend inéje kalboje esa negalima. Be y a juk ne aip — p ie inkamai da omy i a ojamy okiy ediniy niekas nekimba i né a pama o kib i. Ki ame s aipsnyje p iesagos -inis, -é da ybos i8galés da labiau ibojamos — eigiama, kad p ies Sia p iesaga ,,ne eiké y a o i ki os p iesagos“ (p. 135). Visai ne e- gé a negi dé a. Pi miausia neaisku, kaip okia anks esng p iesaga ba y galima pa a o i. Neben éia no é a pasaky i, kad i8 p iesaga u inciy Zodziy bid a diiai su -inis, -é neda omi. Be ai bii y didelé ne iesa. Bud a dziy p iesaga -/nis, -é y a kaip ik iena i8 u, ku ios 83 daba y a labai da ios i e u i palygin i nedaug da ybos ap ibojimy Reiké y ku kas iksliau eiks i sa o min is, kad nesusida y y jspu- dis, jog i8 edinejamos nebii os aisyklés a kKokie nesami kalbos po- linkiai. Be galo ai s a bu mokan s uden us, ne ik mokslinése kon- e encijose a mokslo leidiniuose, nes moky i eikia ik ai ik y daly- ku. P amany y aisykliy a pe dideliy apibend inimy inkinyje y a i daugiau. Pa yzdziui, apie Zodzius su a p au iniu démeniu Aid o- ei- giama: ,,Démens A/d o- sa a ankisku Zodziu pakeis i negalima. Cia s a bu, koks an asis sudu inio Zodzio démuo - lie u iskas a a p- au inis. Jeigu a p au inis i eiSkian is e mina a mokslo sa oka {=i y a e minas], ai u é y bi i a ojamas sudu inis Zodis, p z., [=:] Aid os a ika, hid odinamika, hid o ansmisija i pan., 0 jei lie- u iskas, sudu inis e minas keis inas sudé iniu, p z., [=:] A/d aul - né pa a a, hid aulinis siu blys, hid aulinis a iklis i k .“ (p. 238). Nesileidzian j Sios iS aukélés aiskos nege umus ( is dél o pi mojo sakinio i baigiamosios iS aukos dalies p ieS a ingumo nu ylé i né a kaip — sa a ankisku Zodziu pakeis i esq negalima, be uoj pa kei¢ia- ma!), Gia isy pi ma ipi pasaky i, kad daba inés bend inés kalbos eikyba isai neduoda p ielaidy okioms aisykléms. P ieSingai. Jei okia aisykle bi y im a ado au is (0 okiy a p au iniy p admeny, be Aid o-, y a ge okas pluos as), ek y da y i nemazq daba inés kal- bos p ak ikos i eikybos pe e sma. I8 ku okie dalykai kyla? Gal- ba iS pe dém aidiskai sup as os Vals ybinés lie u iy kalbos komisi- jos ekomendacijos dél kele o ZodZiy su p admeniu au o- (beje, ai ody y, kaip a sa giai aukS os ins i ucijos u é y kis is j a ski us dali- nius a osenos klausimus, 0 kiSdamosi kaip iksliai u é y eik3 i sa o eiginius). A ski us kalbos dalykus ne isi kalbininkai aiskina ienodai. Tai ne béda. Taip gali bi i ieskoma mokslo iesos. Taciau nege ai, kai kokios p ielaidos a galimybés iSpuciamos. P ie okiy dalyky p iklau- sy y ik iaus' domiy i aikliy p o . V. U buéio pamas ymy deél galimy sudu iniy Zodziy da ybos aiskinimy ieno ki o suabsoliu in- as pacios di ybos kaip Zodziy da ybos bido nebep ipazinimas (di- iniai laikomi galiniy ediniais). Ta¢iau i isi akademiniai zodziu 84 da ybos ap agai, i mokykliniai ado eliai gal iniy i d i iniy da ybos i k i a neplaka. To eiké y laiky is i aukS yjy mokykly (ypaé ne ilologus mokan iems) dés y ojams i nek a Sin i nei ki y dalyky dés- y oju, nei s uden y gal y (p. 70). Lygiai aip du iniais a sudu iniais e minais ne inka adin i su auk iniy Zodziy medpunk as, medse- suo, ubdispanse is i pan. (p. 135-136). Leidinyje y a pa eik as ge okas pluos as j ai iy kalbos aisymy. Deja, del dalies jy eikia abejo i, kai ku ie i isai nep iim ini, 0 ie- omis aisomi ne aisy ini dalykai. Be pla esnio kon eks o sunku pa- saky i, a iksliai aisomas gaba i as pasakyme iski s os medienos ga- ba i as odziu a is (p. 41), nes ai isai ski ingos eik8més Zodziai. Tad biidamas pa eik as be pla esnio aiskinimo, Sis aisymas gali Zmo- nes klaidin i. Deja, oks isplé8 y i8 bi inos a ojamosios aplinkos Zodziy bei lyéiy aisinéjimas, odos, ne ima plis i. Sunku sup as i, kodél aisomas gy y gy iausias pasakymas medZio Jeidimas i kuo ge esnis pap as ai ki a eikime a ojamas siiilomas jo pakai alas medzio e imas (p. 41, dél y Zodziy a osenos Z . DZ, 439 i 923, LKZ VII 270). Neaisku, kodél keis u laikomas e minas Sakny pa- pjo imas (p. 43). Skaudiiai klys a kalbininké, eigdama, kad kalbos no moms esq nusikals ama sakan acid /abai (p. 77). Kalbos aisy o- jai u é y bi i daug a sa gesni, isy pi ma s eng is kuo ge iau pazin i gy aja kalba, kalbos aisymy eo ijq i p ak ika, nes kai imami aisi- ne i isai ge i, gy osios kalbos pama u suda y i e minai a ne pa- Gids os kalbos pasakymai, nejuciom sp is a p o lipas Zodziai: ,, VieS- pa ie! Kas Gia da oma su miisy kalba? Kodel di b iné kalba ima kai kam ody is ge esné uz gy a?!“ Apsk i ai aisymai u i bi i aki aiz- diis, labai ai8kis, pag is i, eikia iksliai pa ody i, kas i ku iais a e- jais aisoma. Vie omis skai y ojui gali bi i sunku susigaudy i, a inka, a ne- inka a ski us Zodzius a pasakymus a o i, pa yzdziui, ienu ap- sp es i aisomas kaip kalbos klaida (p. 71), o ki u si ilomas a o i (p.224). Kai eigiama, no s i A. Pupkiu emian is, kad j a dziuo i- nés o mos esan¢ios ,,bii inas sudé iniy e miny odiklis“ (p. 42), ge- okai pe siidoma. Ne gi labai eiké y abejo i, a bi ina saky i, kaip en pa eikiama, ik g ynasis pusynas, Jaikinasis sandélis, na i alu- 85 sis a Zélimas. Neaisku, kuo g indziam gyslos, kondensa o inia a ik minio aisymas kilmininku (p. 128). Tu bi kiek ienas special ip kalbos a o ojas pa i - in y, kad jp as a a jp asciau daba saky i a/iumil ninis dalgis, sidab inis pinigas, a inis laidas. I kilmininke s e imas, ge ai pazjs amas, be daba inéje kalboje oki lyg i i es poe inés, meninés, o ne dalykinés kalbos s: pasakymai kondensa o iaus a iklis i kondensa o i aizdziai j a dija ski ingas sa okas, dél o negali bi i ienas ki u aisomi (kalbos a z ilgiu). Neben kas pacius daik us bi y sumaiges (be ai bii y dalyko, o ne kalbos, klaida)... Pasi aiko, kad pa eik uose pa yzdziuose ne iskas aisoma, kas aisy ina. Pa yzdziui, sakinyje Pasi enkan an enas bu o ado au asi Ju papli imu, suku os skaicia imo me odikos pilnumu aisomas ik zodis pilnumu (p. 69), be , jei neno é a labiau page in i o sakinio, bi y ike pa aisy i da ben jo p adziq - Bu o ado aujamasi pa en- kamy an eny papli imu<...>. Pe ienpusiskai am ik uose pasaky- muose aisomas eiksmy pa adinimy naudininkas bend a imi, p z.: 1) Tole ancijy sis emos suda ymui (= Tole ancijy sis- emai suda y i) nus a omas ole ancijos iene as (p. 70); To kiam kampy ma a imu (=Tokiems kampams ma uo i) dazniau- siai naudojama sinusiné lin uo é (p. 70); 3) Didelis démesys ski iamas gaminamos p odukcijos kokybés i e inimu s (=Daug démesio ski a gaminamos p odukcijos ko- kybei j e in i) (p. 65). Ge iau i s a biausia gy iau bii y okiais a - ejais agy i kad i aip: 1) Kad bu y suda y a ole ancijy sis ema, nus a omas ole ancijos iene as;2) Tokie kampai dazniausiai ma- uojami sinusine liniuo e; 3) Labai iipinamasi j e in i gaminiy ko- kybe. Sj bei a galima p ikis i i dél paciy s aipsniy au o iy kalbos. Tai, zi ék, ne inkamai pa a o as koks Zodis a Zodelis, ai ly is, p z.: 1) apib ézimy sis ema iskumas (=sis emiskumas), p. 34; 2) jaunesnés i y esnés (=Zemesnés i auks esnés) klasés, p. 100; 3) Nepakanka kons a uo i kalbos s a ba moks1i- niame pazinime (=moksliniam pazinimui), p. 21; 4) <...> odziy junginiy aliumininés 86 inkamai su o muluo a da y a) kalbiné ap- linka <...>, p. 66; 5) <...> bui ina sma kiai splés i <...> a p au i- ny zodéymokéjima lie u iy kalba (=/e u iy kalboje a ojamy a p au iniy zodziy mokéjima), p. 164 (be o, i pa s Sis eiginys labai abejo inas). Gana daznai pami s as dalies kilmininkas, P z.: 1) Dél o a si anda s uk d iniai idiomy a ian- a (=s uk i iniy idiomy a ian y, da ge iau: susida o <...> a- ian y), p. 25; 2) <...> gali susi o muo i i sinonimiski a- zeologizmai (=sinonimisky azeologizmy, da ge iau: susi- da y i <...> azeologizmy), p. 27; 3) [ p og ama j aukéme i j a i- ias mandagumo o mules (=j ai iy mandagumo o - muliy; da ge iau: j ai iy mandagiy pasakymy), p. 102; 4) <...> mo- koma <...> paciam suda y is akinius (=sakiniy) su uo Zodziu, p. 132; 5) <...> nesunku ap ik i p okalbés laikus siekianéius minimalius eks us-sin agmas (=siekianciy minima- Jy | mazuc y eks y-sin agmy), p. 194 i k . Deja, deja! Vis dazniau i pa ys kalbininkai, ma y , oldami nuo gy osios kalbos, nebe a oja dalies kilmininko i ais a ejais, kai gy osios kalbos d asia jo e k i- nai eikalauja. Pas a uoju me u labai plin a a i kS inés mi8 iyjy (de inamyjy i nede inamyjy) pazyminiy a kos mada. I paminklas ga bingiau- sioj Vilniaus ie oj pas a y as Lie u os didziajam kunigaikS¢iui, 0 ne didziajam Lie u os kunigaikS¢iui. Gausoka maiSalynés i ecen- zuojamame leidinyje. Ne ne ieno s aipsnio an a8 éje gal pagal kokius logikos, one pagal kalbos polinkius sumé y i okie pazymi- niai, p z.: ,,P o esinés kalbos aisyklingo ki cia imo ugdymas“ (p. 11), ,,Dés y ojy asomosios i Snekamosios kalbos ikumai“ (p. 68), »Dok o an y p o esinés kalbos mokymo ypa umai* (p. 189) i k . I sklandziau, i jp as iau, gy iau bi y saky i bei a8y i aisyklingo p o- esinés kalbos ki cia imo mokymas (ki cia imo mokoma, ugdymas Gia ne inka), asomoyi i Snekamoji dés y ojy kalba, p o esiné dok o- an y kalba. Nebesigilinan j i ai ius kalbamo leidinio ne ikslumus, is dél o labai da iipi a i Zodelj ki a dél s e imy k aS y asmen a dziy a’y- mo. Lo yniska aidyna a ojanciy k a8 y asmen a dziai knygoje daz- 87 niausiai a8omi o iginalo pa idalu, daznai p idé os lie u iskos gali- nés. Be p amaiSiui ie omis kyS eli i pagal a ima palie u in as pa- asymas, pa yzdziui, koks W on Humbol as (p. 46; ik kazkodél okiu a eju palik a s e ima a do aidé), Heigensas (p. 22) i k . Da nenuosekliau déliojamoslie u iskos galiinés, i dél o ienas au- o ius gali pa a’y i Wi gens einas (p. 20; Sis Zodis pe klaida leidiny- je isspausdin as ne su aide g, 0 su q), 0 ki as - Wi gens ein (p. 124). Tokiu a eju jau sunku sup as i, a apie pona, a apie ponia kalbama. Mai8a ies Gia daug, i isai nepaisoma, kad lie u iy ben jau galiine is esmés isa 3j Sim me j bu o jp as a ski i y iskos i mo e i8kos ly- ies asmeny pa a des, y. a o i ponas Heidegge is ( a iama, daz- nai i a8oma [Heidege is]), Osgoodas [Osgudas], Sapi as [Sepi as], be ponia Heidegge [Heidege ], Osgood [Osgud], Sapi [Sepi ] (Sie pa yzdiiai pa ink i i8 p. 46, 124, 125, jie en pa eik i nege ai). Be abejo, ai odo, kad a’y ojams ¢ia daug kas ebé a neai8ku. Sis Ziupsnis pas aby su agy as ne am, kad bii y no ima a, kaip saky a, gana jdomy inkinj supeik i. Ne! Tik no é a a k eip i skai y- ojy (ypaé ne kalbininky) démesj j ai, kad skai y i Siq knyga, beje, kaip i isas ki as, eikia pagal ojan i paabejojan , kad niekada ne- inka aklai sek i uo, ka kas ku i kaip pasako a pa aso. ,,Te mino- logijos i daba ies“ au o iai ieSkojo iesos. Ne isuome ji i$ ka o sus in a. Tad gal i jiems cia su a’y os min ys i abejonés padés Zeng- i kokj Zingsnelj j p iekj gim osios kalbos pazinimo, mokymo i y i- mo keliu. S asys KEINYS 88