scieee Open visual document viewer

„Nulis“: anksčiau ir dabar

Alvydas Umbrasas

Full text

NULIS: ANKSCIAU IR DABAR Del nulio s4 okos kilmesl son unos cue as nuomoniq. Exis e en opinión, que ce o omado i5 g aikq. P olemdjus ausen e a5yda o i5 ZodZio o 8e skaidiaus aidg o (omik on) - ik iausiai - nadie. l, que i5 Sio Zenklo kilgs Se5iasde5im ainis ce o. DaZ más se conside a India. Indq Zinomas nuo,,B ahmagup os" ma emikoje nunulio e yne lis (ap oximadamen e 600 m). Él ue Zymimas a5ku ce o o u uliuku. Vdliau po a abus en eko i Eu op4. a abai nuli i5 eikidao como as-si , lo paZodZiui ei5kia u5 um4. Kai donde i5 p adZiq ce o pana5iai ue y llamado (plg. ok. Z i4 us. pabaig4 quQpa. ). Sob e 15 a. F anclzijoje, I alijoje Siai s4 okai Veliau muchos kalbq p es ino nuli i5 i alq y od6l llama pasipa adin i su gido o o Zodis. ella aho a ze o. Te minas nulla igu a -,joks Zenklas" - su gido ank a5 iniuose la yni5kuose da bg 12 a. andamas nulla (lo . nullus N. Te mi e imuos y a abq Suke pe di b nasimuose - joks, no uno) (N. Chuque ) ank a5 yje (1,484 m.) y p ime a en imp uddin e a i me ikoje (1,M8 m.). O o 1,5 a. nulio nelaikd skaidiumi. P obablemen e A. Zi a as (A. Gi a d) el p ime o nuli p ipaZino (L697 skaidiumi na u aliqjq m.). Nuli an e skaidiq L. Oile is (L. Eule ) su p isky e ,,IJn e saliojoje a i me ikoje" (1768 m.). Kada ce o pa eko i aho a di ícil lie u iq kalb4, exac amen e deci . Senuosi Sio en los ma y , ne eik6jo. Pi eliginiuose aZio, majame conside an a di e en es Zodynais; Zodynai pe leis i 1979 y 997 m.) lie u iq kalbos Zodyne - K. Si ydo,,Dic iona ium ium lingua um" nulio ne andame. G eidiausiai lie u iq leksikog a ijoje nulis (- 1620; I Sio Zodyno edición y elesni (III - V) publicaciones aho a se apa ece odd sólo 18 a. Ji andame P. Ruigio Zodyne. Cómo a5oma,,B ockhaus Enqyklopidie" (p. 39), okiediq kalboje has a 15 a. nulio eik5me ue a o a die 1 Fac os i5 osa se p esen an Ane cau4p- H. B. Ma eMa u. {ec } e epM Hb . Cnpano. nux Mocxna, L978. C.85-86; B ockhaus En yklophdie. Mannheim, 1991. Bd. 16. S. 38-39 92 Zi e . Mind ame amZiuje eik5md skai i5siple e i die eik5mes: 1 e . 5ahl, Rok6 ine, €s, . Suskai y ini, €s, . Z i iga o mens eik5mg. P. Ruigys ijsuoja abi die Z e, 1ia die Nulle, Nulle, As,l (Ruig a13'z) Como se e, ma e i5koji gimind nuli heïda según okiediq lenguaje analogij4. P adjus pus5imdiui me q ligiai 4pa i i5 P. Ruigio Zodyno nu a5d K. Milkus (Milk 557). Nag indjam4 LodiiLodyisa qji n4 ideda i E Ku 5ai is. Él p opo ciona o m4 niulis: Null die, nii lis, io. Da geh N. mi N. au , ch q wi[kas llgiei i iei . e is eine wah e N., ji c ypai pe niik4; l<nlp niikas. is das N. u. nich ig, a| wi di niilcs; od. pei nadaca $. Ku S 96) Neai5ku, o F, Ku 5aidio nulis ei5kia skaidiq nes (skai meni), pauyzdLiais ilus uojamo sólo azeologinis ok. die Null consumimas. Siu caso niulio neces5me b q,,nien". g eidiausiai Veliau bu a e ki okiq nulio o m 4. {domiq ak q andame uZ iksuo q Aleksand o Ku 5aidio (F yd icho Ku 5aidio b ol aikis) didZiuliame lie u iq- okiediq kalbq Zodyne. A. Ku 5ai is, como undamen ing p esen ando nulia o m4, da indico y ki q: apslc i ul s, n iolis, ze as (A. Ku S 1576). Apski ulys omado i5 A. Vilima idiaus kalbamokslio:apski ulys (nulis, ze o) Null m. (Y l m 209). Byje, apsl inlio (nu io eik5me) n6 a ni LY.j,neijo ka o ekoje. Thi puede bu i sólo A. Vilima idiaus e minas. I5 M. MieZinio Zodyno ze as omado (A. Ku 5ai is neidejo): ze as, . nulis. m. Vilima idiaus nekai ombs o mas ze o F. nulle. ze o. nynu (0) (MieZ 288). Nuolio Sal inis es J. Slapelio Zodynas. (ia nuolis es sólo como ilus ación: iisip is i, i.isipuiiu, -piliiau - pasdym c* uiolis? Kdsy d - N iolis... n iolis?... Tai i.isipu qs dikas (Slap 212). [domu, que nekai oma o maze o nulio eik5me como in e nacional Zodis aún longgai ue on lie u iq p esen ada idiomas Zodynuose. Ze oie galia y con inúa cla amen e 2 mues a páginas. 93 ma encon a ,,Th p au iniq caminos ZodZiq Zodynos" (1936 m., sud. K. Bo u a y k ., Ka inskai d m., 1951 O. e e y k ., L969 m., e 6 O. Do eikiend y k .). 1985 m. Sólo Zodyne (a s. ed. V K ie kauskas) ze o ya nd a. Kalin, a ze o ue an ilgai lie u iq kalboje u ilizado. I Zodynus él en ó g eidiausiai ien oddl, que Sie ue e diami. Nulio p ime oji eik5md i ai iq kalbq en enciklopedías, Zodynues mencionoma muy pana5iai. Tipi5ku encyclopediniu desc i dZimu eikd q lailq i 5l: skaidius 0, ku l sumed con cualquie skaidium se ob iene el mismo skaidius (LTE YLII254; 22 US1. P incipales Li u iq de la lengua Zodynas nulio e klmiq pa eikimas upu eli o o. Ch onologi5kai ese o oim a ody q así: ni lis (2) 1. digi al ZenklaS 0", Zymin is ,,DZio y can idad nebu im4; posi i amq y nega i amq skaidiq iba.2. p k. nadie, noks can idad (D4 506) ni lis sm. digi al (2) T pZ 1. ma . Zenklas 0, i min is can idad nebu imq, o p i aiy as pie cuyo aunque skaii aumen iaus i"i deiinis pusis -idinan is ji deiim i kan l. 2. sqlyginis amañois, nuo h io comenzama kns skniiiuo i: Kylan empe a i ai, skysdiq pa i 5iaus i empimas maZdja i alcania nuli c i ineje empe a u aje S. 3. p k. alguien muy mAia, ne eil<.iminga; niekns:Kaipgi aip: es a ald moke Zmogq, pedago{ai a ida e a él su Si dies dalelg, o esul ado - ce o sp (LKZ VIII 892) nnlis (2) 1. digi al Zenklas 0", Zymin is ,,Zio o amaño nebu im4; ap i5ido al skaidiaus i5 de5ines - inc emen an e ji de5im ka q; posi i oamq e nega i oamq skaidiq iba: Tb mome as nul i o, pakilo has a -io.2. p k. nadie, noks can idad. A Absoliu inis n. ( empe a i a C) (DZz 444) -273,16' ni lis (2) 1. skaidius, Zymin is dydZio o can idad nebu im4; ella zymin is núme o: k mome as nuk i o, subilo has a -io. 94 2. p k. nadie, joks kiekil A Absoluu inis n. ( empe a a - 2J3, 6' C) (D2.439, DZ4 439) Aunque i5 p ime o Z ilgsnio Zodynues nulio eik1me pa ece i5 esmds paZi ejus se puede e ienoda, a idZiau Reik5ski umq. noso os podemos di idi la panaS úl im esDZ., i es ipos. ag adecimien o. Aki aizdZiai y DZ, Cia p incipalmen e acen uada, que ce o es digi al Zenklas .y. ,,0", ce o pe cibiamas como ci muo o g a inis unidad. Da añie a que es o es el lími e en e posi i amq y nega i amq skaidiq o a lími e es skaidius). ( ipi nose dijo, Ki as ag adecimien o esDZ i DZo. Cia pana5u, ipas que anks esnd eik5me pasakoma, in e s a skaidiaus ca ego ía, eliau a i k5diai. P ime o que ce o es una cie a - que o skaidiaus g a ine iS ai5ka. Abiejq Siq ipq desc ip dZmen e logind skaidiaus ca ego ía y sus ma e iales i5 ai5ka (pi mqja) - g a inis Zincklas - conside adas una ce o eik1me. Qué o a yTaLIAVIII ( edias ipas). iia p ime a nulio eiklmd es sólo digi al Zenklas, y skaidius (dydis) se sepa a y se p esen a como segunda eik5m6. Toks eikSmiq sepa ación pa ece bas an e pag is as, sólo b q se puede pasigindi a del eikSmiq je a chías. Juk logi5kai p ime o es cie a magni ud, y no a ese magnZio g a ine i5 ai5ka ue i5ple o a (no s his o iikai nulio s4 oka dliau ni apa eció Zenklas 0). Siuo a Z ilgiu saludin inas DZ, (DZ) elección nuli p incipalmen e apib eZ i como skaidiq. O de una o d iejq eik5miq cues ión i5lieka. Ma y , en odas DZ skaidius y Zenklas p esen ada como una e_ikSme Iwa dZiq mo analogija_Dz skai y LI{2. Siuo a siZ elgian p esen - a Z ilgiu nulio d iejg eikSmiq i5sky imas Ll(Z pa ece cuan o ned6sningas. G eidiausiai o p ieZas imi ue nulio dydLio s4lygi5kumas. Po cie o, que 1936 m.,,Ta p au iniq ZodZiq p ime a idomu, Zodlme" ce o equime es á en gene al no ma emind: Nulis (lo .) 1. nadie; 2. en ma emá icas - noks can idad; lími e en e posi i amqjq y nega i amqjq kiekiq, 0; 3. nukel ine sen ido - menl ys d, menkas, nada ne ei5ki4s Zmogus. (p. 386) 95 ¿Qué pa e del lenguaje es ce o3? Sólo unaip a salg, i i 5l klausim4 neleng a. Daugelio kalbq ( a p jq y lie u iq) Zodynos y g amá icas ce o se conside a daik a a dZiu an e daik- (apie nulio p isl<y im4 Ia a dLio soluZiame i5 lo de que an e ci a dZiq sob e núme o de pases? Es di ícil deci , po que y p opio g ama icas ella ni siquie a ZZsimenuma). Kodel ce o no ci a dZio la in e p e ación mo ológica es p oblemi5kas. LKM pasaky a, se llama nomina i ine kalkad,,skai a dliu bos pa e, ku i4 si da o LodLiai, ei5kian ys une as can idades - skaidius, daik q cla iais kieki y jq eiles o den4" Nupasakom4 lio desc ip dLimai can idades quan ybes uni e q. Ti. o más, que LKG I dichoi o que (p.79). indican que es o es skaidius, deasien e al menos o malmen e él u d q pasek i en e ci a dZio apib eLime minimq skai ia dLiaiy a,,LodLiai, po los cuales ei5kianos abs ac us skaidius" (p. 60a). ¿No es i nulk no abs ac us skaidius? Skai a dis limodiausia skai a laikomas pa e de la lengua, . i. dZius es can idad Saknq (no s okiq como ambos, -i, puse, pusan o y e c., kai ku iq ZodZiq, a a ima i ai uoja). pasika oja nedidelis Pag is ai manoman que el ci a dis es muy desigualy d pa e de la lengua - una clasei muy di e en es LodLiai. asignados g ama i5kai Si acus ac uo ume mo ologi5kai, skai a dZi 4 klasds nelik q. DLKG p ipaZis ena que unos i5 (p z., jq a imi bld a dZiams uno, una), o os daik a a dZiams (deiim is, plg. akis), aún o os p e eiksmiams (deiim , plg.daug) (p. 238). Pe o has a aho a noso os adicijq nelauZome. Así si Zi[ dsime i nuli pu nai mo ologi5kai, él es obik a a dis, pe o seman i5kai (o musq dialo y oje ci wa dis asignado seman i5kai) él k yps a an e skaiwa dZiq. K yps a aún e od6l, que nume e dís a ado ma ema i5kai con noso os gana - enemos agmencios ci wa dZius casi sólo (usados en habla, pues Siaip decimos ma emá icas mi ad, y no una segunda; y qué oma a 0,5 Zoding i5 ai5k4?). 3 Quan o u o que p egun a , li uanis ai (ne e cien í icos) su imka iSgi dg 5i cues ion4 DaZ más ecuen emen e imama s a s y i sob e skai a di, pe o a menudo la espues a inal blna - neZinau. 96 Dado que skaiwa dZiai no ieneq común mo ologiniq dis inguamqjq c i e iijq, ca ac e ingiausiu j ;, como de la lengua, b uoZu conside ada ka ego ind abs acdios kielcybes eik5m6, ikslus skaidius (LKM 80; LKMA 221). También se dice que del eik5mes apib eZ umo con skaiwa dZiais no o a ojami nusakomosios eik5mds ZodZiai - ellos no ienen pazyminiq (LKMA 221). Nulio, como skaidiaus, p ecisión desc dZiamos - es skaidius, ku l sudejus con o o skaidiumi ese mismo miniq skaidius. Kas o a u djimas. Ya pazygaunamas ce o. DZ, D4 (DZ) ma dme - absolu o Pe o o ce o Siame ce o en compues o compues io g ado4 pe cibimos del mismo modo como en (plg. e omado g ado4). Ob iamen e que no. O compa émonos aún: da e eje q obuoli4 y molg ojas pa aie dideli eje q. Es a úl ima ejzdyje sudaik a a ddjgs ci a dis Nulio ecagauna pazymini. eju podemos ZeniZ elg i ab i 5 inip oce- (pi miausia s4. Nal . ei3kgs klq 0 - plg. palymys eje as (3) aho a en algunos casos son suskaiwa dejgs (p.ej., aún ce o ho as y, unglyni4 esul ado - du: ce o [i a ii4]), Nu g skai a ddjim4 p incipalLia y nulio eik5mes a e s imas D4 (DZ4), klu ce o p incipalmen e skaidius, y no Zenklas. Así nulio mo ologinis ac a im nuo kon eksgald q p iklausy i o - ienu daik a a dis, ki u skai a dis (así como y uno, -a nume a dis, bld a dis ó i a dis). MaZdaug oki nulio ak a im4 se puede encon a okiediq lengua Zodynos y g amá icas. Cia can idades skaiwa dZiai (G undzahlen, o Ka dinalzahlen) comenzami nomb i i nu'o nulio (null) (p z., Jud 174; Mikal 1,5 .Zodynuche nul (skaiwa dis) y die NuIl (daik a a dis) se p esen an sepa ados niddais, po que di e encia y a5yba (VLZ 95). Po jeje, VDR (p. 399) Salia null paLymd a, que es o es p ie eiksmis, pe o es o ya bu q diskusija okiediq lenguaje ni elmenyje. P anc zq hablaba ci a dZiai algunas eces en gene al no desis idos ( ai pu nai poZil is), y an e b a dZiq hablados como kiekimo ologinis niai de e minan es (d6 e minan s (pu ., ambién encon amos nuli num6 aux) PPKG 78). iia Qd o). LKM pasakida -,,Cuade no - ela i amen e ece ece, nue os ZodZiais casi desapildan i (i5 e in a U.) mi pa e - A. del lenguaje" (p. 80). Ths ,,be eik" auk i an e p opo ci- posibles- ona ybg casos ce ainos ze o p i- skaiwa dZiq. 91 Nulis Snekamojoje kalbond a al Zodis, más a5omosios lengua Zodis. Como cuyo daZnai necesi an je. Thi, ma y , mues an L. G umadiends y V. Zilinskienes in es igaciones (DDRLKZ 29), ce o pa enka i 2200 más del ojamq a5omosios lengua LodLi;.+ iei Sie da os co esponde ik o g). 28 im yse encon a 76 ce o pa a ojimas (i5 o al i a 1200 imdiq Zodyno po 300 000 ZodZiq pa a ojimq). Sólo i5 nema i i, ce o donde y como konk ed ai consumado. Cidna que skaiwa di5kas ce o uso del bldingo no especializadai Snekamaja y a5omaja lengua, y en las exacliciosas escolslu ze o bas an e e minologiza o, es nemaZ,ai uSiniq e minq, lo neabejo inai us ojim4. S ai, a ios indica daik a a di5k4 ejem<Ziui, e minq, l c ce o iene de inam4li deiinink (MTZ) I d epazymini: je ainis AKTZ) I galinis AI2, AI<TL) lkaiinis (MIZ) I knno inis MTZ) I kompiu einis (AI2, AJ<-IZ) I ne eil<iminis (AI<2, AKTL) I no minis (AIdZ, AK-IZ) I sencasis (MTZ) I pie1akinis (AJ<Z, K Z) I sqlyginis (MTZ) I upa usis (MTL) ce o. Pueden y dos combininan los paZyminiai: nega i ois kompu einis ce o (AKTZ), uig amasis kompu einis ce o (AKTZ). Kiek ediau ce o gauna nede inam4ji paZymini: unciones ce o (MTL), aiko aiies ce o (AKTL), ce o con menosusu (ly' ' Z), ce o con plususu (M"12). Exis e i nemaZai e minq, donde ce o apgs dependiomuoju é mino ddmeniu. Si aweuoju jis daZniausiai b na kilmininko o mas: ne eil<4 nuliq Salinimas (AKTZ), nulio en o no (MTZ), nulio daliHis (MTL, VLM^L), nulio y unidad disnis (}y' Tz), nulio poiymis (AKTZ), nuli4 muchasda a (YLMZ), nuli y skaiiius (YLMZ), nuli4 densis (VLi| lZ), nuli4 eo ema (MTZ). Exis e e minq , donde ce o dependien e ddmeniu a y o a o ma aleg ín, di isión ej.: ii nulio (AKTZ), uipi dymas nuliais (ATKZ). Ras a y sud6 iniq e minq sL ce o, ej.: sin nulio dalik i4 (VLli,Z), algunos noipi5kq (no daik a a dinio compues o o ma) homologiikas nuli (VL} / Z), homo opiikas nuli (VLMZ). Como e , lie u iq kalboje nulis ja s, ge okai paZenggs i p ieki. Thi ya nd a ien sólo elipses o ma núme o y s4lyginis nume o- (ka u dius) e minologiniq eik5miq, - su gido naujq ma emá icas y compu ado ijā. Ki a e us, skainulio, como ip as o diaus, usoje nespecializadoje cuya ac ualiausios 98 Snekamojoje y aSomojoje kalboje omen a susim4s 5 i lie u iq kalbo y oje s4moningai o nes4moningai es nu ilima. Gal eikd q pam4s y i y sob e d ejop4 nulio ak a im4, kas y sob e su mo ologini ak a im4, que p esen eindje leis q am cie os casos apildy i mlsq seman i5kai dis inguam4 skai a dZiq klasg. A. Ku S Ku scha AJ<72 AKL P a u DDRLI(Z G umadien€ L., DLKG D2 Daba in6s lie u iq idiomas F. Ku S Ku scha E Jud LKG I LKM P a u I a u s k i e n e A. Li u iq LKMA P a u I a u s k i e n 6 A. Li u iq YilLKZVIIJ Li u iq del idioma Lie u i5koji a ybine enciklopedija. Lie u iszkai-La iszkai-I nkiszkai-- T ukanai d D. Deu sche deu sch-li auisI ITZ Ma ema ikos Abb e iamien os A. Wo e buch. Li auisch-deu sches Thesau us linguae Go ingen, anglq-lie u iq kalbq compu ado ijos Li uanicae. 1970. Bd. II. Ai5kinamasis e minq Zodynas. Kaunas. 1997. I a u s k a s K V., J a s i n e i d i u s R. Ai5kinamasis compu ado ijos Zodynas. Kaunas, 1995. Somosios lie u iq palab as Zilinskien6 V DaZninis ac ualmen ein6s a- Zodynas daZnio wa ka). (maZejandio Vilnius, 1997. Daba inds lie u iq g ama ica. idiomas Vilnius, 1997. Zodynas: DL, - I leid., Vilnius, 1954. D2"- leid., ilnius, 972. D23III edi ion., ilnius, Lgg3. DZ4- edición IV, Vilnius, 2000. Deu sch-li auisches Wci e buch. Halle. 1874. Bd.II. El Consejo de Adminis ación Jude W. K. Deu sche G amma ik. B aunschweig, 1966. Li u iq idiomas g ama ica. Vilnius, 1965. T 1. lengua mo ología. Vilnius, 1994. lengua mo ologías apyb aii,a. nius, 1983. Zodynas. Vilnius, 1976. T 8. U E VIII Vilnius, 1981. T 8. MieZ M i e Z i n i s M. Rusiszkas ZoMikal Mikalauskai e A. dynas. TilZe, 1894. G amma ik. M k Mielcke Ch. G. Li auisch-deu sches und Vokiedig Kaunas, g ama ica. lengua 1997. e minq Zodynas. Vilnius, 1994. ches Wci e -Buch <...>. Konigsbe g, L800. 99 PPKG - BalaiSiene J., Mickiend V. P ak indp anc[zqkalbos g ama ika. Vilnius, 1996. Ruig - Ruhig Ph. Li auisch-Deu schesundDeu sch-Li auischesl-exicon <...>. Kdnigsbe g, 1747. S gg - Slapelis J.Lie u iqi usqkalbqZodynas. Vilnius, 1921. TZ - Th p au iniq ZodZiq Zodynas. Vilnius, 1985. VDR - Wo e buch deu sch- ussisch on E. Daum und W. Schenk. / Wo e buch deu sch- ussisch on E. Daum und W. Schenk. Lnipzig,1990. Vilim - Vilima idius A. MaZas okiSkaskalbamokslis <...>. Heidelbe a- s, 1919. YLM Z - Madiend VVokiediq-lie u iqkalbqma ema inisZodynas.Vilnius. 1994. VLZ - K iZinauskas J. Smagu auskas S. Vokiediq-lie u iqkalbq Zodynas. Vilnius, 1992. T. Z. Al ydas UMBRASAS Ahydas UMBRASAS Lie u iq idioma ins i u o An akalnio g. 6 LT-2055 Vilnius El. maS [email p o ec ed] 100 Recibió 2000 10 20