scieee Open visual document viewer

V. Dubo visuotinės literatūros vadovėlio terminų variantai

Asta Mitkevičienė

Full text

MITKEVIEIENE As a Li ' lhos i as 1 s u i ko i u V. DUBO VISUOTINES LITERATUNOS VADO IELIO TBRMI N U VARTANTAI Ein abe welche Wissenscha s i es Te minies s i es ial iniq sind jene Ve gangenhei A bei eni. V. ado elio e ninai is wich igbls Dubo uni e so inds li e a u i os li e a u D os wissenscha s e nies his o ijai paZin i. Ma da in is uZiiksuo i ediajame XX a. de5im me ie pladiai im i ku i gegenwä ige Sios und ih a imq s iiiq e minai. Vladas Dubas Lie u os li e a u ologe (1887-1937) - zwischenuka io omanis , publicis , a5y ojas. E wa seh iSsila ings - s udie e Va Su de, Pa iZiuje, Rome, baige Mosko as Uni e si ä 4, mokejo iel kalbq - lo ynq, anclzu, okiediq, i alq, lenkq, usq (Ba kus 1987: eine 57). Tai pi mqjq zwischenuka io Zmoniq, di busiq Lie u os auk5 ojo mokslo ba e. Sei 1920 m. V. Dubas lasi e Vaka q Eu opas li e a l os Leschai as Auki uosienen Ku sen, und 1922 m. p adejo a bei en Lie u os uni e si e e, wo des e omanis ikq. Raiy inis Sio Wissenscha - (nuo 1928 p o esso iaus) um ass ado eli [ a las i le m. bend qjq li e a il q (1923, ande e zwei ausgaben auße o dina inis E be und 19312 m. - adinasi Li e a u os i a las), d i omg P a cuz l 1927 I i u is s as h a e u o s e n ia o ij 1930), a q (1932) (1929udij C b d' as (1925), A n ole F ance - (1928), Vol ai e und k . Sie a bei iSleis i skai y l paskai q g undindu (Ba kus 1981:56-57; LLE 2001; VLE V 2004). V. Dubas emesi kul u ine his o ine Schule und ih e Salininkq y inejimo wich igs en - meh demesio k eipe ikl ejq biog a ien, kul [ ing he um4, (LLE 2001). Thi ne i ki q s idiq kl iniq mening analg leme li e a u i ologies) gausE (ne ein e minq sein A bei enose. 1 In einigen eniklopcdijosc, palyzdZiui, VLE V 2004 und k ., wi d angegeben Name { adas i bcn l q li c a u q. : Tiediojo e ö en lichungs Jah e handbuchelei bibliog aphijas nich angeben, e ö en nissen abe angegomen. dass e iileis 1931 n. 119 Sio s aipsnio Sal inis - V. Dubo uni e so ines li e a l os Füh ungelis (auk5 esniosiomi skolen), - wie mine a, wa ka i5leis as is us (pa aisius und komplemen Zius): 1923 m. iSejo { adas i bend cjq li e a u q (gali b[ i, dass l adas i bu l qjq li c nnl q pa a5y as noch 1920 m., nes Sie nennen p akalbos o pabaigojc), 1927 und L93l n. Jah e - Li a a il os Thd e s e 4il leidim4 I'adas. on le z e weis deiim be eik me is. [ adas i zusammengese z nach Lesungen, die bend qjq li e a u q V. Dubas 1920 m. skai e (Dubas ku s 1923: Auki uosiuose XIII). 1927 n' . e a bei e i ados Li e a il os is 1923 m. Buchgaudi ion, und eiiasis Leh büchelsudin as - pa z isy as und e gänz Li e u il os i 'udas. Ii ka o b auch p: Zyme i, e s e dass eigabe lz baiskellei on ki q ado eli leidimq (nich nu inhal . um ang imi, abe und Sp ache). l adq i bend qjq li e a il q seh suk i ika o A. Voldema as 1923 m. S ic imo da be llspausdin oje ecenzijoje. Re enzen as so no 5i uns l e i- da 4: p. leid ,,Gaila sugaiSin o Dubo A bei s, Zei , abe is ik p ipaZin i, haben nich ikgs, nich ikgs, dass die Geschä so dass seine nich (Volde na as e ände p lich " 266). 1923: A. Voldeme ui uZkliu o und Lei elies Inhal , S uk u , und Sp ache. Visq e s e Rezensen zu nich das Buch Ti el, weil Lei dlis is sep yniq au q li e a l os uni e so inds li e a u os l adas apZ alga, kaZkoks (Voldema as und nich 1923: 254-255). Auße dem, suk i ikuo Zan ais elis ( adomedZiagos Dankim zusammengese z i5 ie q daliq * Epas, Ly ika, D ann und Romanas). li e z l os e scheinungs heo ie, apsi ibojimas und au o iais. A. ik am ik ais kl iniais Voldema as and nemaZai ak iniq klaidq, klaidingu ci a l (wie gesag q sp ich , so e s q). Re enzen o iginalalo mach klys a,,,p. iS ad4, Dubas dass nich selbs wie iel blogijo Sal iniai" (Voldema ns 1923:260). Vado elio kalb4 so: e j e ino ,,Jo boekq lesend, Zmogus geu iesi, wie eini pe akS q g uodil" (Voldema as 1923: 268). Man mag hinzu ügen, dass Siame leidime seh gausu i ai iq ko ek l os klaidq. Ii Li e a il os i ado m.) gesehen, dass i einige de (1927 pak i ikos s abas V. Dubas a siZ elgd, i einige - ne. Pa izdZiui. geände handelie s i el, e zich e li e a u os kilmes aiSkinimq, adiau gelik a s uk u auch (beje, medZiagos zwei e ausgabe des i5des ymq Zan ais ecenzijoje k i iko B. S uoga (S uoga 1927: 3)). Vis del o möglich e laubnis dass 1927 m. behaup i, seh un e scheide om e s en. 120 E s ens, sein g öße (meh iau als 100 i5 puslapi .l, insgesam 382 Volumen psl. ). Zwei ens, e iel besse e Sp ache a Z ilgiu. Das 1927 m. Lie u oie lispausdin oje manualeli ecenzijā pab eZe und J. Jablonskis: ,,jq [klaidq - A.M.] is e gleichsweise wenige, au o iaus sp ache as isu sklandi, egelinga und imanoma ZmoniSka" (Jablonskis 1959:446), und B. Kan ydis: iso a e inden ,,I5 und oki l skolos nemokyklos spaudiniq, ku iq sp ich bl q solche obula: [ ado au o iaus, sehen, dami a Z ilgiu und wah di b a und mi ande en a asi" (Kan ydis 1927:3). 1921 m. Li e a u - os i adas ecenzen q (B. Kan l'dlio,J. Jablonskio, B. S uogos) ab insgesam wu de i e ach posi i . B. Tan (1927:3), Kan ydis an B. S uoga ji laike bes enu o (1927:2) ha pe ioden li a i5ku uni e so inds li e a u os üh dliu. De zwei e und de d eidiese Ve ö en lichungen un e scheiden e gleichend wenig. DaZ meis in beidem Büche n alle5ka übe eins imm nich i5 isi sakiniai, pa ag aappen, abe und schü ia. Tiediese Ausgabe e was s o esnis uZ an qji (408 psl.). V. Dubas ediqji leidim4 p aple e sla q li e a u os apZ alga, abe weigd kai ku iq zwei e oe edi ion posky iq a pa ag aipq daZ iais niausiai aiSkinamas k i ybos kon eks as). Pa ies V. Dubo ZodZiais sagend,,, ech ydamas ediqji 51 ,, ado" e laubim4 au o , gene al iman , s engesi a siZ elg i Io us G undlage K i iken An o de ungen' (Dubas 1931: 3). Vis del o, obwohl V. Dubas und eige a siZ elggs i K i iken An o de ungen, i J. Jablonskio aisymus e nich keh 6 ddmesio ( p qadiq zwei e e E laubnis klaidq de E laubnis). ediajame is Pas eb6 a, dass in de d i en edi ion nich e a kai ku iq de zwei e en edi ion ko ek l os klaidq. De Un e schied des Inhal s und de Sp ache des E s en und elesniq Lei imsils, de Zwei en und D i en Leidimq pana5um, kann sakl' i,lemia q paciq a ski ingq e minq a ojim4. Tad ajm und d i e edi ionem daZ meis inde ama q padiq e minq, und e s e em kai ku iq i5 jq ne a. Siame s aipsnyje nag ineiem in allen d eien V. Dubo ado dlio Ausgaben inden e minq Va ian en: lbne iniai und aiybos, mo ologiniai, da ybiniai, sin aksiniai. Beg i e m Va ian Konzep P ie5 Beginnend zu behandeln V. Dubo uni e so inds li e a l os lei dlio e minq a ian en, eike q se i i a ian o samp a 4. kalli l Lie u Ll bo y oje Va ian 111 s a in elokai en s andenen Beg i wa und manchmal obe a (l1, is), g e imybc, g eQbe und k ., o a ian q B[sa 1: 196 27 3)3 paa e wende g e in ine o n a genann g Lue (p z. : 8 I; Ska dZiu s 1999:. Kalbo y, os e min l iodync aSoma, dass die Va ian e is ,,des gleichen Sp achs un e schiedybe", dass ha Eine s pab eZiama, Va ian en ,,no male weise apaii4 unkcij4 und un e scheide nu iS ai5ka, del o ne zai gesag , dass es is eigens ski lingos ha sepa a e sp acheinhei Realisie ungen" (KTZ 1990). PanaSiai 5is Te min apib eZiamas und uZ in e na ionalen sp acho y os Zodynuose, encyclopedijās 1968; KWST 1975; (STJ OCDL 1997. P IE 1998 und k .), obwohl sich o mals nu sein Konzep in de Phonologie absch änk wi d (C TT 1960; LST 1988; LE 2004 und k .). 1980; Sp ache No minings Sache (Pupkis nai d 1995, 2003 und k .). Lie u iq kalbo y oje Va ian en Milin- - nich nu behandel jami Va ian en a mese A bei Sp ache ami4mo - (V. Vi kausko habili acinis Lien i4 Jbne miniai eii kinia i und j L7 s y a im s, 1999), a imas y inej amas a ij dak a o disse a ion II socioling is iniu aspek u 6-po (L. G umadiends )7e c o c Mn ulu no ne c ' a ni o e H LIo so $ mu p e a p bup o 6a sa HL l qe ) 1 982). Kalbos eks i kog a k ia ih . i LApa ei ija i u us n a ie q a ne n as ak al I i ai iq ipq Lodli l, azeologizmq ( a5 q i a miq) a ian q &KZI 1968: VII, XI, XIV-XV; LKZ ins ukcija 1980: 6, 8-9, I7-I2, 15, 19-20, 26,80,92,94,95, gegenwä ige 102-10-1. 106). bend ines ki dia imo a ian q, lDZy a lde a sp ach daZnesniq leksiniq a ian q. g ama iniq. daZnesniq a miq 22, 39). (DZ, 2003: 20. 21. S ilis ikos spe a ian u cialis q und sinonimq nd, a zwischen a ian q pe ka 7983:29; Pikdilingis 19 8: (ZupoZi i iu g ieZ os G enos 46-47). Rusq sp acho y oje Va ian en wi d meh d6mesio zugewiesen. Cia gana iSsan- iai behandel €jama a ija imo und synonymijas G enze P oblem. K. Go bace idius LodLiq a ian ais und des gleichen odiio Zei egula ias eines a mains, ku iq no ologine-da ybine sanda a, leksind und g ania ine eik5md sind apa i, und un e scheide nu jq one ind ode o mq da ybos Häl e a iksai ( op6a enuq 1978: l7). L. G audina behaup e , dass ZodZiq a Ki a e us, gn ll kalbo y ojc auch wu de e wende ne e mininc eikime: namensinama ienc q po a (pzn.: Buga 1961: 47; 1941: abe welche Sp achen Ska dZius 323). 122 ian ai apaiia leksiney a o wah odzio e mainos, pasiZymindios odLio Teil sanda a 1981: cnciklopedijoje,ku- seman inc unk ion und i5 Teil un e schiedliche phe ine eik5mines (l-payauua 39). Ru y Sp achen iai übe Va ius L. G audina, a ian q poz ymiai: angegomi solche g amminis A ikelnj pa aid g am i ia us a in q sys enii5ku nas, egul unkcinis eikSmis pakeiiiamu nas, allgeme Sakg a na ines nis apa umas, 62). (P.{9 1998: Vieleelyje ehemalusios So ie q Sqjungos cspublikq c minologijos da bq e minq übe a ius ii iso nekalbama. uZsi a ian L s menama Theo ie und Me hoden (Akhmano a O. Achmano os und k . Buch in k minologija: Übe 1974: 116-111). Tenami un e scheiden solche leksiniai le minq a ian en: one iniai. aiybos und mo ologische. Kulbo los e ni ul 2odyne O. Achmano a behaup e , dass e minq a ius b auch aiSkiai zu un e scheiden on e minq duble q, obwohl ii p oblem d: ne a iSsp es a (CnT 1966). In einem ande en wich igen Te minologie üh ung - V Danilenko R . s4 e ni ologijoje - Va ian en ne a g ieZ ai a ibo i, aciau au o e sinoni nais Teile und Synonyme pab eZia. dass nich geeigne zu hal en u npqjq e minq a ian q (!aHu.neu co 1977:73-79.174). Seine Meinung nach g Zia sie e kü z (AaH . ., eHKo 174). Vis del o lie u i l e minologijoje dami , dass de Teil un pqjq e minq a ian q is suda y a i5 umpqiq und ilg gq e minq o mq a ija imas wi d zu des padios Sp achs medZiagos, wie und langige, nu sie is Synonymie zugesch ieben, und nich Va ian i5kumus eikinio Keinys I974,1980). Te minologen 1977: (Z . La iu V. Skujinia solche Fo men zusch eib zu absoliudi q sinonimq (Skujina 2002: 49). Bal a usiq kalbininke G. VeS o A ikelnyjek n i ologines Leksikos a ia ! pai emiasi pladia samp il a a ian q - e minq a ian iSkumas dia su okiamas als bne iniq, iodii,4 da ybos und leksiniq dublc q o handnis Übe Va ius e - (Beu op 198,5: minologijoje uZsimenama A. Supe anskajos, N. 39). Podolskajos und N. Vasilje os Be d ojojc cnni ok gijoTc. Au o es weis da au hin, dass o gleichen 2odZio duoda o gleichen kamien mo ologiniq, one iniu ode a ian en aSybos duble q. Bend ojoje cnninologijoje Synonyme und Duble ai (Va ian en) ge enn we den nu alleSkai ( . y. - Synonymen gel en un e schiedliche ski ingq Saknq) LodLia| o Duble ais - desselben Lodiio-Va ian en (CynepaHcKaq-Va ian en sind eine 1989: S. G inio ui absoliuiqjq sinonimq iSiq. Remdamasis -51-52). e mq i5 V. Leidiku, e pab eZia. 23 kad,,sinonimo". .. ,n ian o" [ oje und,,duble o" s l okos speziojclje li e a- eiike 4 selbs , obwohl ke es zei clmi sinoni nq wa en Va ian en a manom, a duble ai Va ian en ( puHen 1993: i08-109). - Leksiniais Li uc s Republik kn inologies s anda d- p inzipien dui in Anhang 4 e m o und me o- synonym be ach e we den ski ingq Saknq o 'z<>dLiai, Va ian en - os pai'ios Saknies Lod'ziz i. u in ys un e schiedlich gulunes, p ieideli- e und (RST iil-5-90: niai enninologijos us 27). p icsag- s ancla - as ISO Ti y uu i- s ancla ai - e gi us und oi( :' dy os iides yn as kios aiybos, hiys: sin aksiniai mo bloginiai, a ian q a ian en (ISO 10241:1992 (E): a. Nach de Sp ache Kalbo y os a ijuojandius ienc us enninLl odyne un e scheiden oncmq, mo emq, Lodily jq l'o mu, LodL junginiu, sakiniq und k . a ian en Te mine (KTZ 1990). Thd eineZodZiai sind ->dLiq a ian en, sucl6 iniai -'zodi junginiq Va ian en. Siame s aipsnyje o e minq a ian ais gel en o pa ics Beg i Vapa idalai . un e schiedige ian e un e eilen i aybos, 2) g uppen: 1) lone inius nius, 3) da ybinius, 4) no ologii 5 sin aksinius, 5) miS iuosius Va ius. Ilgosios und umposios c minq Fo men (p z.: giedo oja Il 8. III 12 giesn i4 giedo ojai II 10, III 14, poli inio lebin o elen cn as II 183 - - poli i is elan en as ll 1885 und op.) a ian en nich hal e . V. Dubo is , cl incs li e a l os handbuch ge undenas 125 e minq a ian q Vaclo elyje eilu es. daZniausi sind phe iniai und aSybos (68,8Vo isq a ian q ciluiiq) und mo ologische Va ian en (16,84/o). Sin aksiniq a ian q is maZiau Rediausi (Boa). da ybliche und mi5 icji e minq Va ian en (po3,2o/o isq a ian q eiludiq). A ski q ipq e minq a ian q daZnumas gezeig 1 bildeiksle. Vado elyje ge undenos emimos kilmds 107 (85,6%) e minq und hyb idiniq ku iq a iijuand (a e minq, ddmuo is in e na ionale ode hyb idinis) a ian q eilu ls". * Siame A ikelnyjc basie KTZ 1990 gegebene und dublc o Va ian enkonzep (duble as -,.g c imind sp ach ii aiSka); icnc o 5i um ass Va ienzen und apaiios sq oka cikimds synonyms). 5 Rominiikas Zahnung imi leidim4, a abi(kas - sei en ( e aii gi omcniSkas). '| 5j skaidi nci auk i okic in e nau iniai c n inai. ku iq kilmi nc u i i ujoki )s kos c mino a ija imui sin aksiniai (e.g., Va ian en). 24 x,,I, u 3lo n liu o I-uncln ni n lo , ,u"i El Mo lbloginia i a i n a i E Sin aksu l i Va ian en El Da ybiniai ,a i n ai N Mi 'li a hn a Fig. I V Dubo Va ian en lio c ninu adole Fone iniai und aSybos Va ian en Rai5kos a Z ilgiu onc iniai e min l ein ach, mi ande en Va ian en e gleich Va ian en. un e scheide P .l y kalb , s maZiausiai. cncyklopedijoja bne iniais a ian enis a in u, die un e scheiden ga sq gel en a ian en, onemq sude imi, s elle skiki cio 5iq iami ode poZymiq ki dia imo und onem l kombina ion. Ten (( oHe ua n qecKue) a ies, Va ian en (P,qD 1998: 62). Ano K. Go bade idia - e schien us, {onen q Va ian en kin an kalbai, o / one ische ( a ics) Va ian enas sind g) eiSkinys ( op6a - eBu lL)7 8: 20-22, 123). Siame s aipsnyje one ische c minq a ian en e Sybos a ian en, ma mi ap a ia ni zusammen ski umai daZmeis a spiegelni Ko ek I os Fehle e minq one ische aSyboje. alybos Va ian en nich gehal en. Leide , g ieZ ai a5ybos a ian q un e scheiden on li imanoma. nich imme sie zu gib und insgesa- m 86 phe iniq a5ybos Va ian u üh dlyje eilu en. Meins eins V. li e a u [ os Dubcl uni e sominis Leh buchelei inde ama a ian q, Va ian en mi S immien i e ninq (be as alle in e nau inische) welche un e scheiden S immen. und e. Palygin i nc e ai e minai ode jq demenys un e scheide S immien i und e. Tokic daZ meis ski ingq Va ian en i5 is ado elio leidimq, beispielsweise. didak inis poi a.s hypo hese I XIY - lipoleze II 196, III 207, poi c | 58 - poe c II 94, III 108 ( '.i | 184 - didak i is poe as lI 26, 37, III d a o - d a o epinis poc as dich e I 222 ll I 12, III 121. poc as I 4l - epinis poe as II269,Ill219, poe as L. inis I 54 I ' inis poc os II 89) (be poe as | 9 - poc ns I 98 ,a ijuoja i ame 125 padiame e laubime),poe iku IXY - poe ika (i II4,III 131 n inesi ge i4 poe ik I' - minnczinge i l pc e ika II 124,III 138), poe ine ku ybu I 70 - poe ine kil yba II 160, III 178, poi inis lan as I XIV - poc i is ian as II 32, III 37. poezija I XIV - poe ija II 7, III II (i an ikine i lili c poiziju I 220 - a ilikine idiline poezija II 3I3,III 323, goliu d4 poizija I 82 -,,golia d 1" poezija II125, III 1381, ly ine poezija I 53 l), inc II 88. III 102, poezija neli i poezija I51n eline p . zija lI7, II I 1 I 59 - poezijas globejas 1, poe ijs globejas II 95, III 109, poezijos n cccna as | 52 - poezij . s n ccana as poezijos lI 87, III 107. nliis I XIY - poezijas iliis II269, III2l9, p< ezijos Regeln I 153 - poa:ijc s Regeln lI I 16, III 13 1, Poe ijs eo ie I 153 - poe ijos eo ija II 237, III247, poezijos ian as I4 - poezijos iun as ll 88. III 102, poli i c poezija I89 - poli ine poezija II 150, III 165, on an ine poezija I 87 oma ine poazija II 148, III 163, n badu l poezija I 68 - n badilny poezija II 106, III lTl, agon- 4 poezija I82 -,, agan 1" poezija II 125, III 138), II 89, ,,Zug' III 103 - ena,s I 53. Wie i5 Siu a ian q po q, Va ian en mi e : ndami in 1923 m. lei elie ausgabe zu sehen, und elesnie en Ausgaben sind sie e se z . Thi Geschich e Themen, beludi i und in ande en XX a. li e a u os e s en Sei en nokslo A bei en. Zodynuosc. m. TilZejc 1907 iSejusiame J. Slapelius zusamme ame S c im4 und nc- . up on om4 iodiiu iod nel ie ( oliau - SNZZ 1907) is angegebenen Dich e , poezij . Wie ühdiau u2 pi mqli V. Dubo üh 6lio leidim4 i5ejusiame e s ame li aui Skame li e a u os heo ies handbuchelei aukS esniosion s skolem - K. Bizausko Rai ijos bei li e a u os eo ie (b. 1, 1918) poe iika - schon e wendami e minai sp ich o J. (17),poesi- No ka s 1924 m. ja (18), S 'e im4 und nesnp an anul liau - SNZZ 1974) abe ( oiodZi l iod nelyje poezija. Wie - dich e , S . Keinys, Mai onis Tiumpoje yisuo i cs li e a u os bes imm d is oijojc, iSspausdin oj e 1926 m. ( . y. p aslinkus nle ams d ejiem po V. Dubo ado i bend qjq li e a u q), cla a ojo e minus poizija, poe a i poi e und nu e ka - 7 Dalis e minq a jq demenu V. Dubo ado elyje a5oma kabu isc.. Pas ebc a, dass so angege en neaplic u in u s c imos kilmes c minu a okiq e minq jq ddmenq, lie u iikq und k . Kai ku iq e minq aSymil kabu cse schwie ig paaiikin i. pakai q 126 oais poezija, poe (Z . Keinys 2002: 40). 1928 m. V. Kaman ausko Tiumpus Sp achen ne aisyklingum l i ba ba izm l io lynelis liudija poe o(s) kei imE poe u. Th puka io Th p au ini l iodii4 iodynas (1936 n ., ed. J.Ziuglda) ( oliau -TZZ 1936) i i ino ZoclZius hipo eze, poe as, poe iku, poe inis, poczija. Mai onis, wie und V. Dubas [923 m., aie e us Keinys 2002: 31). (Z . Vis del o inden e wende ami möglich Fallejq, wann Te mine mi e und e wa en damals padiu Zei . 1923 m.leidime is nu o 1927 n . leidnissen Te minus ema, und I93I inde sich und emu II ilI I42. i hema 101. II 40. III 45. Nähbe a, dass in de 101 ab a si e do elis anda zwei en leidi ne on sei e e wende wi d Ilk ema, konku uja (da plg. e o ini a ian en und wei e o en a Il 102, III 284 hema III d i ijame Sie und wei e - e o ine I17, sa y ine en a II 102 - sa y ine hema III 1 1 7). K. Bizauskas a ojo e minq ema Mai onio (6), SNZZ 1924 is gegeben wo den Thema. im handbuch is e a , abe emos l la un as (Z . Keinys 2002: 33. 3 , TZZ 1936 - en a. Bejau pi ma mine q a ian qpoe as (die zwei e Va ian e da in E laubnis sel ene uZ nu in de und poe u e s en Füh eliede ung pi mqjl), konku uoja hese | 152 heze I Te mine hypo heze I 92, obwohl e wende we den XIY, an i ezA Vdlesnie ne | 79. Ausgaben a ianjau is nusis o ejg aipoe as Il B, III GZZ 1936 ja 72, eze II707,III 143s pa eze; SNZ 1924 ide as ande s i o mie - e Va ian e mo iblogiSkai czis). Va ian en mi k umpaisiais und ilgaisiais S imsien. V. Dubo Lei e ei a iie e minq Paa e, die un e scheiden balsio Langumu, beispielsweise. kalambu as I63 - kalan bu as III 114, II 99, na u alis ini d ama 1173 '. - na il alis ine d ama II256,II1267, na u alis ine nokykla 1252 - na il alis ini mok 'kl II259.llI 269. n u olis inis o nanas I246 - n u alis i- 8Te minq li c u u ine e oliu 'ija I163 (plg. li c u il i c e oliuc:ijaIl 242,11125), ly inc poen u I 90 (plg. ly ini poc m II 141, III-1) dcmenq li c u il iil und pocm aiymas ik wah scheinlich mi c; ko ck [ os Fehle . No s iie c minai pi n ajan c leidimc a pa a o i nu po einq ka a. dasiau übe ko ck u os klaidq bu imil kann sp gs i i5 e minq, u inciq ddme nis li a a u ind, | 1 175; poema I I I (!), ciklo pocma 33, d amu in 100,li e a upoe ln, p2. : li e a u ine k up is in moxl kla I9T,li c a u ini s o Doenm | 166 und k . 127 e scheadim4 welesnies en e ö en nissen b[ u möglich aiikin iu sieki iilaiky i e min.l panaiesni (plg. io iginal4 lo .lbn ula) ode ande en beiZas imis. Si a:ian 4 anksiiau iel eike J. Slapelis, e i auk as i SNZZ 1924. SNZ 1907 und 1924,Mai c nio (Z . Keinys 2002:34), V Kaman ausko a5oma Zodynelyje gcnijus. In de heu igen Te minie is clel o sind e wende E s es (1923-Jah ) Ve lassungs Va ian en ( o muli, ge ijus, he ojus). Sie geben auch ZL SlO. Te minq gal lniq a ian q en s eh nich nu pe zei 4, wie kad k4 nu besp e i, abe z ojama und ame paiiame e laubime. Pa yZiui, in de e s en Ausgabe inde sich und psychologi e Analyse 1227 (plg. I Analysen cha ak e i y Analyse I lT4,li e a u ini4 eiikini4 Analyse I XIV), und psychologische nnanalyse 54, I233. Vdleschigen Ve ö en lichungen wi d e wende nu p.sicholugin i anulize ll 323. III 33.i. Z. Zemaic; io Gc<- nu' ijos igonon e ijos ennin4 il*inelyje aSomi clu a ian en i - Analyse (anulizi)_. XX begZioje, a. Va ian e wi d ma y , gewase e Analyse (ja is SNZ 1907; Sis a inn as schon eliau uZ iksuo SNZ 1924), de 1928 m. V. Kaman ausko Zodynelyje keis as ianalize. Vis del oTZZ 1936 las dank annulizis. 1923 m.leidime bene ka 4 e mi- (pi maii) nas I 141, o po maZdaug noy,ela 40 einzigen pa a o en puslapiq (kaip 6lesnuosekliai niuose 183, II Z04,III 214. Beide Va ian en amen e ö en nissen) e wende lk no cli I auch 5N221907, Mai onio ado elyje Va ian no ele) Keinys 2002: 40). (pas a ajame is noch phone ische (Z . Ski ingai mo ologi5kai i o min i Va ian en idili I 70 und idilija II 24,IIl28. Wie Sie we den gesehen, Va ian en wa en e wende un e schiedig Zei . Die zwei e Va ian e komm schon schon SNZZ 1924. SNZ 1907, so Jo En s ehung ( u b[ del usq elesniischen L akos) udun,u a V. Dubo Füh ungeli in Ausgaben is nea si ik inis. Te min4 idilija auch benu z e Mai onis (Z . Keinys 2002:30). Thi, dass zwischenuka io Li uanien iio Beg i ai5ka a ija o, liudija ZZ pZe, dem is beide Va ian en idilija, idile. Yis del o je z is isigalejgs Va ian idile. P ie baigmenq a ian q p iski ini ne ienodai li eu in i a ian en epas I XV Il 3, III 9 und eposas I XIV. Le z e es Va ian e gal[ne be pakei imq p ide a bei g eiki5ko epos. Ras nu einen Va ian en Sio paue ojunges (e s e ach ungsp a e 6- geni imam seejyj e is je, all ob schon epas). Vis del o eike q paZyme i, dass eposas, mal -)+ y . wa a oje mas bis V. Dubo. Tokios U sp üme ai5kos 5is g ieikSkos Bizausko Te minus inde Mai onis sich m. K. Füh ung (p. 6a). 1918 a ojo a ian q epas (L . Keinys 2002:30). Skaidiaus Va ian en. Skaiciaus bilde Va ian en 4,3o/a isq 66 und idu nii a i II 27, III 3 S a ian en konku oja nu cdiajame n o ologiniq a ian q. V. Dubo üh dlyje a ijuoja idu aniis III a 1. ie Buchgas edi ion (da plg. anksbi i lu umiiai III 5,5, iclu amli4li e a u a III 286, i lu iniai aniiai III 35 und idu amiio III 66). Pas ebeideal die, dass Salu iniais e minq demenimis daZ a o Aui oje, K. Bugos und k . (ma y , haup sächlich meis geh meh iskai os Fo m mi u amiiai. Mai onis so mi u andis, obwohl delpa e ojo dennoch in seinem handbuch dasZnesnis Va ian mi u andiai (L . Keinys 2002: 42). Wie zeig LKZ XIX 1999 o ge e n edZiaga, einsaskai os o ma Sis e minus XIX. a. am Ende - XX a. p adZioje). Mo ologischen skaidiaus Va ian en zu hal en in e s e Edi ion konku ie enden anekdo o ele nen as I 3,5 - anekdo 4 elen cn as I 30 und ne ienalaikiai Va ian en S ad kul il a II 52, III 55 - mies4 kul u I 191. e minq Siq po q Mi gliede un e scheid gehaldomuoju paZyminiu einandiq daik a a dZ- - einsaskai os und meh skai os p i5p ieSa iq skaidiumi ne- u alizuo a. Giminds Ras os auch un e schiedliche d ei Va ian en. gimines a ian q po os. - ko un ai II 160, Sie Wien jq - ko u nos I 104 UI 178. a ian en e wenden ne padiu zei , . i. uose e minus gimine leidimuo uo ne paciuose ko u nos. se. TZ 1936 angebo en mo e iSkosios I ZZ ZOOL Va ian en Beg i l auk i beide (pi menybe mo e i5kosios gimines 2o io enn ino dliui), o YaikT ZZ 200 I - k ko u no s. Ma y , 5 aplie u inimo F age noch Va ian en a ian en gomi gal inemis a ian usg oZe I87 und g oils II 61, III 66 (i neiSsp gs as. Mo ologischen u b i kann lail ys mi ski ingimines en sp echend zusammy us g oies kil as 1252 - g oiio kubas II 61, III 66). K. Bizauskas 1918 m. (p. 9) und Mai onis a ojo g olg Q . Keinys 2002: 32). Dall io o mq Va ian en. Daly iq o mq a ian ais gehal i i in jenen padiusen e wenden eisenujan l ,sis d inius II 35, III 39 - keleidnissen keliaujqs. liaujqs dainius II 41, III 45, kelia jan y.sis siuie as 136 - keliaujqs siuZe as I 30. Deli iais iS eik5 i Salu iniai isq zue s un e scheide dd nenys ilg4ja und umpqja a dininko Fo men - keliauja ysis und 135 Le z e ji namensnieka Fo m kann nich bl i i a dZiuo ine, ad dia kann nich bilda y i und ein achs Fo m p iSp ieSa. i a dZiuo in6s Daly io iSies Va ian en. Wi ksame Asnluo I 185 und,-eikian ysis asnuo I129, pa a o i e s e jame V. Dubo Füh ungeli in de Ausgabe, un e scheide Teilie io lSimi. Siuo Fall abiem Zymima Ve bindiniais a selbe szl oka, adiau Teili io u5ies negalib i neu alizuop ieia dia a, denn nich wi kiamoji lSis nich gil : wi kiamasis asn uo schein d ip asmi5kas (we kian asis -,,ku j a bei e ", a wi ksame aschende Pe son -,,&Sp i , de unk ionie ; wi k es"). Zei a ian en. Va ian en neibojama an azija I90 - unbeg en a an azija I90, auch nu zu inden 1923 m. lei dlio ausgabe, - eily io zei un e schiednisse. Neig dass ohne Kon ex genommen unibojama paZyme i, an azija -neibo a an azija neb[ q su okiami als a ian en, adiau Dubo Füh ungsel V jq zei opposi ion neu alizue . I5 Sios apZ algos kann man sehen, dass selbs daZniausi V Dubo Lei e ei sind e minq gahlniq und baigmenq Va ian en (52,3% isq mo ologiniq a ian q). Ki q mo ologiniq a ian q ku kas maZiau. Po 14sqa mo ologiniq a ian q bilde skaidiaus und Gimines, 9,57o - daly iq o mq, po 4,8o/o - eil i io [Sies und Zei Va ian en. MaZiau nei pusd, (42,8c/o) konku ie ame a ian q paciame V. Dubo lei eliede ung (no s einam). Pseudo a ian en. Ziuo inds und ein aches Fo m heo ie a d5kai können bD i als Va ian en gehal en we den, im Sys em sind es nes kalbos un e schiedliche eikSmes Sp acheinhei en. Übe os padios eikSm6s konku uojandius e minus, zusammy us i5 o mq, b[ q möglich Siq kalbe i als übe pseudo a ian en, beispielsweise: poenm bai oniika II85 - bai oniikoji poema II jausminga schule I 84 - jausmingoji molcykla II 135, III 149, komiikas elemen I 135, II 190, III202 - komiikasis elemen 84, Il 203,III274, e s e a is as I 102 - e s e a is as II 158, III 176, poe iika p iemoni II275,III 284 - poe iikoji p iemoni II 28, III 32, wich igea sias eikejas I 116, II175,III792 - wich igs es eikejas I 116, II 40, III 250,sobe s e he oj II 83, III 83 - höchs e he oj gemeins5aknius os padios II 61. III 66 und k . 136 Die binische Va ian en O. Achmano a eikSmes galin- ZodZius, iius pake is i ki q, aa ein zei Va ian eis (Ax uauo- 1951:213-211). Toks poZiu is usq kalbo y oje sukele cliskusij4 del da ybiniq a ian q sky imo und jq Beziehkio mi Synonymen. Pai,yzdZiui, Filinas mein p ieSingai: bend a5akniq os padios eik5mes LodLi l neda ybos a iksai e lie seinen unkcij l, ad solche ne a ((Dn, lH iodLiai a ian en 1963: 131-133). Rusq Sp achen eniklopeclijojc posi i ama. kacl g ama ische a iau ai, ada ybinische ian ai - u in ys a ian iSkus da ybcls a iksus (P.qD 1998: 62). Li ui l Sp achen odiiy cl i ybos specialis V U bu is Zodii4 da ybos eoijoje i da ybinius a ian us Z elgia ki u aspek u: sp ich nich übe da iniq, und übe da ybos p iemoniq - p iesagq a ius. Übe da ybiniq a ian q und da ybiniq sinonimq ski umi aSe J. Sie behaup e , dass,,das Lodlio Va ian is Vaskeliend. seines lailq inos solche seine E maunen, die eine on de ande en nich mis igen phe inischen ode un e scheiden, mo ologischen PoZymien nekeiiiandiais jq eik5mes". Thiiau kalbininke paLyn| dass p ak iSkai zu un e scheiden Siuos sp ach Einhei en nich leich imme (Vaskeliene 2000: 11-13). Da ybinischen Va ian en in Sie me A ikel gel en i5 da ybos p iemoniq a ian q kylaniios o gleichen Te min Un e se zungen. Tos Un e se zungen e ände nich Beg i eik5m6s, e wi d wah genommen als das gleiche Zodis. Da ybinischen Va ian en ia gel en und sude iniq Paa s, e minq ku iq demenimis geh da ybiniai Va ian en. V Dubo Handbuch inde nu ie de ybiniq e minq a ian l Paa e, z. 191: klassine komedija II 1l3,III - klasini komediija I klassine udicija II 6i, III 66 - 716, klasine adicija | 43, klassikinis eikala.s II257,III261 - klassische eikalas I 169,,,pseudoklasikine" agcdija ll 255. III 265 - ps ' loklasinc age lija I 17l. Salu iniais ddmenimis bhd a dZiai einan ys klassikinis, -e, pseudoklasikini Iu i p iesag4 -ik-, o klassinis, -e, pse Ldoklasine - ne. Da an is Be angenhei - n s bDd a dZius i5 in e p au ini l daik a a dZiq mi Zo- -i n, g undlegungs dZio Be angenhei -iky a iileidZiama. Thip is bilden bld a dZiai klasi is, -i, pseudokla.sine. Taiau mine 4 zweiiSleidus p iesag4, möglich p asmybe(. (pana5u i daik a a dLio klasse edinius). TL b del Sios p iZas ies on z n ojo handeliels e laubnis bege i e wenden e inai 37 klassine komedija, klassikinis ,eikalas, klassine adi ion,,,pseudoklasiki i" agedija (auch plg. klassine d amo il i adi ion I 113, pseudoklasini komedija I und klassine poezija ll 23,Iil 28, 1573,pseudoklasikine d ama II255,III2-50). SIIZZ 1924 synonymie e minai k/a' en hal en sil i, ode klassikoji, li e a u a. Mai onis auch wähl e klassika d a a,,klasikine li e a u a,,klasikine li e a l a" (Z . Keid ama, klassika nys 2002: 30,42), . i. e ninus, ku i l ialu iniais ddmenimis ein b id a dZiai sind zu bilden, i5leidus m. klassinis -ik-. J. Jablonskis 1926 aise klassikinis I (Z . m I. Jablonskis 1959: jis a5e: ,,,.K n i s Sache 39-5). 1928 a s i dia [A. Vi eliuno " (klases) Mus4 Sp achen ugdl mc. - A.M.] be beda nich un e schieden on,,klasikq (klasikinio)" gegenko" (Jablonskis 19: 463). 59 ZZ S <SZ pa e ikiam a kla s be ik i n is, Sin aksiniai Va ian en klasiika.i. Synaksische - ganz os padios e o de mes Va ian en synaksische kons uk io- ns (Zupe ka 1983: 2 3). R sil kulhos e ciklopedijoje zu sin aksiniq a ian q zugesch ieben we den S eue ungs, Ha monisie ungs und Sließungs Va ian en (P lE 1998: 62). V. Dubo Leh buchelei inden sin aksiniai a ian en, welche a pusa ,yje un e scheide demenq V. Dubo ado elyje o de. Tbkie Va ian en bilden 10 a ian q Te mininai, beispielsweise.: daieiludiq. Vado elyje a ijuoja nininkas p iedelinische specialis I 134 I34, - specialis as Sänge daina gies i II 17, III 21 - giesme daina II88, III 102, | 246,II asy ojas ealis 3.s:. -IIIj-s9 culis us u.iy ojus I 246. II35l.lll.l5 i. Sie a ian aiy a einalaikiai. T ys a ian q po os del pa?ymisusida d nio lie u iu kalbai nebldingo Ve b auch po, und nich p iS sin bolizpaZymimqji lodi, daik inis beispielsweise.: mas | 773,II259,III270 - laik inis Symbolismus II259,III270, d ama - li u gine d ann I 133, symbolismus I Il5 - symbolismus idejinis II li u gini II 194 II 190, III 202. i lejinis 259, III 270. Nu idijinis Symbolizn as V. Dubo ado elio leidii symbolizn us idejinis inden un e schiedlichen muose. Va ian d amn lilu gil i wi d nu in de zwei en Ve ö en lichung e wende . 1931 m. leidime wu de e se z d ama, li u yine ,,D u gine ne a e plg. m a I i - P ancuzijoi so spa diai" i .,Li u gine pl6 ojosi ne II 194 d ama ne P ancDzijoj ple ojosi ne ja spa diai" III204. 138 Va ian ai cho o n elinc poezija pc ezija II 87, III 0I - n eline cho o 90, II lll 10-5 un e scheide aldo nojo und de inamoio paZyminio i5des ymo a kz . Sios b 4 an asis I5 a ian q paos membe ys, denn p iin inesnis einlaikiq ip as a paZyminio de ina nojo waldomdi s elle is bei5 paZymini. V. Dubo Leh buchelei e minq, sudd iniq denen inde ama und ieliaZodZiq p iSinga b idinga pazyminiq o de. e laubime kon- In e s e ku uoja.,ul sious o i' kala ijo kon edija" 1I202.lII212 I apsiaus o kala ijo ko cdija i 1739 und apsiaus , l 137. -.,kula ijc ko nedija" zwe ajame leidim e - zei und o k lo i as II225 - y,ie os und zei koloi as I 186, II 180, III 197, an qame und -,,malonaus e iaje neuen s i- liaus" s iliaus" popoezijos molg,klu II 28, -,,nujo malonaus ezijos mok kla II 56 I naujo malona s s iliaus poezijos molcykla III 60. Wie gesehen, kann und aldom dU, und III 142 de inamqjq pazyminiq S elle ski is e mine. Va ijuojenden Te mine und kala ijo komedija" ,,apsiaus o I apsiaus o und psiaus o komedija" is e i kala ijo II 198, de capa espada" I 137, III 2I0, kon c lija i,,kala ijo mino,,comedia o,, nalonaus neuen s iliaus" s iliaus" poe ijos schule I naujo J' malonaus n clqkla -,,dolce s il poezijos n olqkla,,,na jo malonaus s iliaus nuopoezijos o" II I27 ,I 140 übe se zungen. Wie na y i, V Dubo un e scheide sowohl d iZodZiq sin aksiniq ado elyie (607o a ian q), ieliaZodZiq a ian q sowohl e minq pz diame He ausgabe. (40a/o) demenq o de. l}o/o a ian q konku ie ame lei eli MiS ieje Va ian en V. Dubo ado elyje a ian q, e minq e wende ama abhängandiq keliomen [Si ns. kons ukcijq a5ybos und a ian q beispielsweise. : sin aksiniq - dai ius dich e 37 I - dich e -dainius I73, li e a u a ableaux I 198 - ablia u li ' a u a ll286. pe ijo las und D ang" I 85 - ..S u m S u m und D ang peiodas I235. Le z e osios Paa s a ian q konku au ung ne a zu ällig. SNZ 1907 is uZ iksuo nu pe ijoclas, und TZZ 1936 angegebenpeiodas. Mai onis aid, pe iodas - S unn und D ang pe iodas (L . Keinys 2002:5I). Vado elyje konku ie en nich nu zwei, sonde n und d ei Te min z ian ai, gehö enden a ian q d iem uSims: a5ybos sind d ama u a ian ai 39 gas II264, III symbolis 214 I 180, - d uma u gns - sin bolis a.s mi d ama u gu symbolis u Il259,III270 konku ie als sin aksiniai a ian en. Zwei es Va ian e aymas welche mi b kSniu, und nich b [k5neliu, u bl aiky ina ko ek u os ehlida | 20 (auch plg. poe os- edak o ius poc as k o ius I 30). - - eda IS ados 1. TiadiciSkai Va ian apib eZiamas als os eik5mes ha Lie u iq e minologijoje a ian aj ne y ine i. padios eigens sp ach Eine os un e schiedliche Fo mal. as 2. Sal inis V. Dubo isuo ind:s li e a l os lei buchelis - pa ankus puka io Lie u os li e a ologijos i jai a imq s idiq a - e minijos kai ai y ine i. und 1931 m. ado elio leidimq 1923,1921 Te minijai b[ding eineZodZiq und sude iniq Te min a ian iSkumas (125 a ian q eilu es). Vado elyje ge unden isq nach sp achebenenis i5ski q u5iq e minq a ian q: one iniq und aiybos, mo ologiniq, da ybiniq, sin aksiniq, auch miS iujq one iniai a ian q. Vy auja (i a5ybos) und mo ologische Va ian en, zusammen bildenden soga 85,60o isq a e ninq ian q. DidZioji aplie u idalis okiq a ian q ne ienodo skoliniq is nimo E gebnis (paq zdLiui, poczija i poezija, om ule und lbnnuk ). Lie u iSkos kilmes e min lia u u jan ysis dainius - keliaujqs dainius). ke a ian iSkume s e as (pa yzdLiui, - 3. Wenn Siame bl q A ikel nag inejami nu eines leidi .no e - minai, a ian q bu q as a iel Va ian q eilu en ado dlyje . y. maZiau. V. Dubc einemame leididaZ meis sind ande en au gedüsßen pe laikq, me pa a o eine Va ian , und dem - ande e . Tokiq a ian q handbuchelei meh du eddaliai Weil des eil e miy a nei (70,4%). nq a ian i5kumas und (pa yzdLiui, ubadu as sas) nbadw'as, epas und epo- Publika ionen, ad, be is paliudy as in Va ian en sind de Sp ache no m l kai os ande en e s en 20 a. pusds abejo, solche (a jq nenusis o ejimo) e lind s, des Sp achas Resul a a . lei elius yksmo Nag inejami e minq a ian en zeigen bandym4 ie5ko i egelingesnds e minq wenn je z is isigalejg e s enho, und ai5kos, a kingiau a elie u in i nich elesniq leidimq Va ian en skolinius. Vis o del o ein paa pass jq, (pa ,yzdZiui, p eliudija, idili). 140 Nich wa e mi de Möglichkei , dass e minq a ian i5kumq (ypac kai Beg i Va ian en konku ie en in eine E laubnis) konn e bedingen Redagungsb agas Pe missions), ode ielleich soga ( elesni leidijo (e s is abwesenhei mas). LITERATURA IR SALTINIAI A k h m i n o a O. und k . 19'7 1: Ti:n inolog,: Theo l and Me hod, Mosk a. Ba kus G. 1987: VladasDubas-li c a ii osi kul u os his o ikas. -Kul u osba- ai 6,56-57. Bizauskas K. 1918: Rai Tos beili e a u os heo ijal, Kaunas. B D g a K. 1961: Rink iniai ai ai 3. Suda c Z. Zinke idius, Vilnius. D u b a s V. 1923: [ adas i bend qjq li e a u q, Kaunas-Ma ijampole. D u b a s Y. 1927 l193ll: Li e a u os i adas, Kaunas-Ma ijampolc. D2,2003: Daba in s lienui l kalbo.s iodyna.i. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius (c. ausgabe). ISO 10241:1992 Das is eine seh gu e Idee. (E): In enn ionul e minolog s anda ds - P epa a ion and layou . Jablonskis 1934:Jablonskio ai ui. Rcd. J. Baldikonis, Kaunas. J a b I o n s k i s J. 1959: Rink iniai oi ai 2. Suda d J. Palionis, Vilnius. Ka m a n auskas V 1928'.Tiun pas Sp achen ne aisyklingum4 und ba ba izm4iodyne- ls, Kaunas. / Kan ydis B. 1927'.Doc. V Dubas. Li c a u osi adas [Rec.]. -Li auen 190,2-3. K e i n y s S . 1966: Da ybiniai sinonimai e minologijoj e. - Mokslas und Technik 2, 4,i.. 12q.4?R_7q.5?q K e i n y s S . 1974: Te minq synonymijos agimu. - Lek.sikos und sin akses klausi nai, Siauliai, 44-51. Ke i nys S . 1980: k ninologijos ab celi,Vilnius. K e i n y s S . 2002: Mai onis und m[sq li e a l os wissenscha c minologija. - Tb minobgija 9, 26-54. KniIki a P. 1976: Da yba, -inisbud a liiai. P iesagos b auchen,g ama ische sinonimal, Vilnius. KTZ 1990: Gai enis K., Keiny s S . Kalbo y os emin4iodynas, Kaunas. KWST 7915 Kleines Wci e buch sp achwissenscha liche Te mini. H sg. R. Con ad, l-eipzig. LKZ I 1968, XVI 199-5, XIX 1999: Lie u i4 Sp ache iodynas, Vilnius. LKZ ins ukcija 1980: ,,Lie u i4 Sp achen Zodyno" ins n kcija, Vilnius. LE2004:The Linguis ics Encyclopedia. Ed. K. Malmkj e , London. LLE 2001: Lie u i l li e anT os enzyklopädie. Red. V. Kubilius, V. Rakauskas, V Va- nagas, Vilnius (e. leidimas). LST 1988: Lexicon sp achwissenscha liche kmini. H sg. R. Con ad, Leipzig. OCDL 1997:M a hcws P. H. The Concise Ox o d Dic iona y o Linguislics, Ox o d, Ncw Yo k. 41 Milinnai e R.1995: Va ian i5ki bcnd ines sp ach a osenos eiikiniai ( iksa in as und Bewe ung). - Kulbos k l i n (,1,3949. Miliu na i c R.2003: Lien ,i l g undlindai, Sp achen Vilnius. g amma ikos o ninimo PlLKZ 2001: Pec auskas kulh7:ody-nas. V. Y. Ispon4-lia u,i4 Vilnius. Pikdilingis J. 1988: Sinonimikc . Sp achen Jig o.s, Kaunas. PLKZ, 1992: P una zu-lie u i4 kalb4 iod nas. A. Juikienc, M. Ka ilienc, Suda e K. Kaziunienc. Vilnius. P u p k i s A. 1980: Kulbos kulnl os pag i dui, Vilnius. RST il l5-90: Tc minologijL . ; p i 'ipai i n endui. Li u ,os RST 1l l5-9() (lSO 701- 87), Vilnius. S ka dZius P l )11: [,ie u 'i4 knlbos io lii4 da yba, Vilnius. Ska dZius P. 7999: Rink iniai ai ai 5. Suda e A. Rosinas, Vilnius. Sku jina V 2002: Loh'iciu p i cipi, S Doc. V lc mi olozijas iz udes Riga. Dubas. Li e a u os Li c a u os Füh ungcliai. u o g a 8.1927l. i adas [ cc.]. - Lic u is 213.2-3. 1968: Golqb Z.,Hc inz A.,Polii iski K. Slownik e minologii je4koznawczei. Wa szawa. SNZ lq07: S'a in 4 und nes q an um4 iodii4 iodynllis. Skui y ojun s pulcng i.1l1p1ss. Sudald J. Slaoelis. TilZd. SNZZ 1924: N o k u s J. Sl,e1ll 1 und ncsup an am4 io liiLl iod, nelis, Kaunas. 1973: TL minologinis da has, Vilnius. ZZ lJl1: Th p uu ini4 loclii4 iulyna. '. Suda c K. Bo u a. P . iep€nas. A. Si u l, c- -. LCpcn cnc. Na pco . ZZ Z lO Th p uu inill A s. cd. A. Kinde ys, U iodii l odynas. Vilnius. b u is V. 1978: Zo li,i4 da ybos eo ie,Yilniu,s. Yai kTZZ 2001: Va i ke idiu L V Th p au ini l io lii4 iod nus. Vilnius. Vaskel iend J.200 l Da ybiniai synonym. Siauliai. Vi k a u s k a s V. 1999: Lie u i4 kulbos am i4 n o Jbneminiai c|ikhiai und j4s:n' a 'imas. Habili acinio A bei s au o e e a . Vilnius Vl-E, V 2004: V'isuo inA he u )i4 cnciklopedija, Vilnius. Ide n a s A. 1923 Vo: Docen as V. Dubas. l adas ibcnd qj4 li e a u 4 [Rec.]. - S ie imo Da h 314, 253-268. Zinke ii i u s Z. 1992: Lie u i4 kalbo.s Bend inc.y i.ikilimn. , Geschich e 5. Sp achen Vilnius. Zemai is Z. 1920'. Geon c ijos und ig i(' ijos Ia min4 inkin ; lis, Kaunas. Zupe ka K. 1983: Lie u i4 Sp ache.s ilis ika, Vilnius. Axua osa O. C. 1957: Ouep uno c 6 upuupycc coi eKCuKo,, oa u, Mocxna. Beu op . <D. 1985:THnunap . aH oBB cpMuHo o u. ccxoii, cKc"Ke. -Lie u i4 kalbo4' < s kk sin i 24. l okslo sp ach kul il os und e minc logijos p oblen cs. 39-45. op6aqeBI K. C. 1978: Bapuau nuoc nb cJ /Jsa l3b Ko*u l HopMo,, lcul. paa. lpay: ua JI. K. 1981: K l c -opu Hop {an 3uunl BapuaH oB B pa ! { {a ' Kax 1 A') (Ha . .X .- ( 0-c oll , ). -; l u q n n,pu u Ho[). o u Bupuuil lHoo a, Mocxna. 39 69. p B. l9()3'. c n C-. Bc 'dcmL( 6 n (piu Hoa(dc c, Nloc na. p l i ilclc -q. 1982. I7po6.u', u colu u)'lb olio( . o, . ' u u p('4(' ()?() B(pbIIpoGu u l ( u,uu ,1; , c )11ono6(Ko?o 3ilEa). Anc op(le pa lilcccpTlluu i Ka ! . -' o,l. IlayK, MocKll. n a ,: c H K o B. l. 1977: [ ' 'c un mcp, uHo, oa . ()nun ; L u,,eucn uq.acKo?o onu :nla . . Mocxgl . P l9 l99ll: A'cc i uu, x. 9 uq x,u ed n.ls . pel. IO. H. Kapaylou, Mocxsa. C, lT 1960: M a p, 3 o X. C osup ,,luH?BLlcD uqacK L ' nep. L HoB. NIocxEa. C, lT I96( : A x a o s a O. C. C. oeap u ilaa knu q(cK L L cp. Hoe /. N{ocxna. C1'nepallcKa { A. B. 1989: Cynep: Hcx u A. B., loi o"i bcxaq H.8.. B a c u, s c n a H. B. O6 4u nlcp,+ L o) oa a. Bonpoca (oplu , Mncxea. (D .l s <D. II. 1963: O c-i ()Bc BapHi H ax c. osu. - Mop x , oa qecNa l cnlpy in ypu c,nao a l3b ax paLlu L HbL n1uno6, Mocxna,, lcu u piL]l, 128-133. VARIANTS OF TERI IS IN V. DUBAS'TEXTBOOK OF UNIVERSAL LITERATURE Su a nm^ This a iclc wi h he a ian s in h ce cleals o c ms cx book o uni c sul cdi ions o V. Dubas' li c a u c l udas li e u unl (A in oduc ion Io hi d cdi ion - u i c sul i bc l qjq li c a e) and hc Li c u u os ( he o i ada.s (An in od c iL n sccond li c a u e)). In Li huanian c minology a ian s c ms e c ionally hc a ian is cle ined as a cli e cn o n o ha clly c e esea chcd. Tiaclio hc same language uni wi h he samc nicaning. In his a c ex book c n s in all languagc lic e a iln s o le cls: phonc ics and o hog aphy mo phology syn ax (68.8% a ian s), wo d o ma ion (3.2%), (8%) and also (16.89/.). some mixcd a ian s (3.2c/o). Thc bigges pa o hose a ian s is he csul o hc I-i huaniza ion ol l o owings an J Va ia- ( o ins ancc, po zija poezija). ion o e n s o hc Li hu: ni- o igin is qui e a c an ( o ins ancc, kella ujanNsis Llainius - keliuujqs dui ius). Va ian s ll'le ms in V. Dubas' ex book o uni c sal li e a u c mos cqucn ly appea ed cl e imc (in one cdi ion one is used, in ano hc a iiu onc - ano hc ). Such up n o e han wo hi ds e ms a ian s make o he o al. V iabili y o somc ( o ins ance, li c a y nil udu as and is ubadu a. ) in o he p cscn o publica ions Asynchmnous o dic i lna ics scicncc om hc 2(')' 'ccn u y. a ian s a e he i s hal o he c 'lc'c ion o chanqcs in lanquagc no ms (o a lack o hci s abili y), a esul o language dc elopmcn . Thc csea checl o c n s in hc ex book show an a ian s a emp o look o lo c p ccise cxp cssion o a le m and o I-i huanizc bo owings in il l i u . a mo c o dc l 143