scieee Open visual document viewer

Nelietuviški XIX a. galo – XX a. pradžios katalikų katekizmų terminai

Aušra Rimkutė

Full text

Au5 a RIMKUTE Lu ie i l as i 1 kaL bos ins NELIETUVISKI XIX A. GALO _ XX A. PRADZIOS KATALTKV KATEKIZMIJ TERMINAI No s Li uânia ka alikybe oi i es a mui o elai m. AukS aidiuose e só 1413 m. Zemaidiuose - 1387 - lie u i5ka k ik5dionybes e minija en e ki q lie u i5kq e minijq Tai uma i5 seniausiq. indica o mais an igo é lie u iq eligiões e minijos camoksnis - ais elhei os skoliniai como baZnyiia, ga enia, k iki as, lcuiios, Kaledos, Velykos, e ba e k . (Z . B[ga 1958: i5 348; 1961 lie u iq kalbq 776), a ejE g eidiau- y iniq sla q siai X-XII a. ainda an e5 o icialqjI Li uânia k ik5 4. Li u i5kos k ikidionybes e minijos - iS i5likE uZ a5y i p adLia XVI a. i5 ago a Zinomq p adZios Vilniaus yskupijoje hand a5 iniai mais an igos ex osi po e iq - heipa ies molda, Angelo e Tikejimo Palionis saudação iipaiinimas (Lebedys, 1964: 109-135; Zinke idius 2000: 7l-73) e pinnoji imp usdin a Li u i5ka Ma yno MaZ ydo e angelikq liu e onq li o Ca echism sa p as y Szadei (1547). Siame a igo olima discu i a XIX a. galo - XX a. p adLios ka alikq ca echizmues us oamus nelie u i5kos o igmes umaZodZius eligiijos e minusl. Sis pe íodo2 não alea o iamen e. Es e pe íodo, escolhido kai, o mojan e lie u iq kalbai3, a ual comunaina mais im a upin is eligiões a5 q e em ge al BaZnydios kalbaa. T a ky i equeio mui o k4: I Sude iniai e mininai a igo neap a iami, po que a maio ia ai demenimis. nag inejamq ZodZiq jq : XIX a. galo - XX a. p adZios BaZnydios ala, quan o mais e minija eligiões k i ai eligiões leksika) a é Siol é ela i amen e nedaug y ine a. A ski qni A ikL pas abq sob e que me o eligião e minus são só um ou o, po exemplodii, mine o pe íodo p en age (i aps- - Va pe, Td ynd.s sa ge, Vilniaus iiniose, D aug joje, Vado e. Sob e eligiões leksikq são a59 kalbininkai P. Ska dZius, J. K uopas, V. U bu is, A. Sabaliauskas, J. Palionis, Z. Zinke idius, V. D o inas, Klima idius, A. Kudinskai e e ou os. J. 'Ano J. Palionio, XIX a. comeZios - XX a. - isso inal do im aukS aidiq pe íodo aka q kauniSkiq a mes Vadinasi. isi con i mamen o. é um i5 pe íodo de desen ol imen o da língua comumesq (Pupkis 2005: 44). a Como a5o J. M. Dauk5a já Gi diene, g ynin i s engesi (Gi dien€,2003: kalb4 394). Assim upin asi eligiões ala já desde XVI a. galo. 42 maldaknyges, giesmynus, pamokslq ca ekismus, li os e ki 4BaZnydios li e a u aD 4 que oi uZ e 5 a s e imybemiss. a. XIX kilus nacional do g andeisos linguagem nuo enascimen o lie u iq Apu amen o do p imei o ba ba izm 6. de 50e século. Medio gale gale, p asideio sqjiidZiui, oi ls eig a (1909) Po e i l komisijaT, que4 suda e kunigai Aleksand as Damb auskas8, Al onsas Pe ulis e Juozas Laukai is e,,didZiausiq mundialie ines bend ines lingua no minimo pe i i" u ejq Zymiausi o ha me o kalbininkai: Kazimie as Biiga, Jonas Juozas Baldikonis e Jablonskis, Ju gis Slapelis (Zinke idius 2000: 179). T abalho da Comissão 1909 m. asa q Seinuose, ano Zigmo ,,i5 bininkq su aZiação' Zinke idiaus, esmes es e p imei o lie u iq kal- ( en pa ), quando oi su a ky a s a besniq maldq, po e iq lingua, de e minada bii iniausia e minija da eligião. 5 S aipsnyje laikomasi adicionais, linguagem cul i os publicações já nusis o ejusios s e imybiq samp a os. S e imybe dia conside ado i5 ou a língua a ejps Zodis, que p iei a auja bend ines linguagem no noms e em lie u i5k4 subi 4. 6Te men ba ba ismo Siames aipsnyjelaikomass e imybds sinónimo(KTZ 1990; mais Z . LKE 1999). 7 P adoje, sukaip a5o Z. ala e i sob e po e i -1 ienodinimq. que se iamen e Zinke idius, XX a. p adZioje im a susi upino e o ma,,,Pi masis, po e iq jq li eu inimu, e a p ela as Juozas Laukai is" 2000: I 78). Ele e (Zinke idius misijq. 1909 m. Seinuose Comissão menesiq ap a inejo bend inds, po 4 ypad suda e adinam4j4 Po e iq ko- baZny ines, idiomas eikalus. Foi o ma du po e iq a ian es:,,1) siiilomas kalbinink adução, e 2) comp omisinho a ian e, quimessei o a é olems usa po e iams, com ma y . e p óp io pasiZymejgs emendasmais, Laukaidio, adicaliais i5 esmes quase no a deixi an es alguns pelos quais ne aisyklingumas, pelo qual se p ocu ou neiSgqsdin i konse a i amen e nusi eikusiq d asininkq" oi i5spausdin i Pa a - (Zinke idius 2000: 179). 1909 m. Vado oN . 14 sí ieji Po e ial. Po e iq komisija Vado e aid, que,, u edami akyse isq po e iq p aei [ e ma ydami didelg jq ne ienodum4 nesu adome ou as i5eigos, como jus amen e oda kq aisy i moksli5kai, assim como lie u iq lingua espi i ua exigem, mas uma ez laikemo p iede me a siZ elg i i isso, que mlsq pa a ieji po e iai bl q unde s andami isai Lie u ai i pilnai iS eiki. BaisyZny min [ Del os p Zas ies em alguns assun os não man akeme e opiniões q expe s" Po e iai 1909: 107). Pladiau Po e iq komisij4 (Co eções sob e Z . Z. Zinke 4 Z lela i 4 p o a i i(ians s udij e i (Zinke id- ius 2000: 1 7 9- I 84). 8 A. Damb auskas - lie u iq kulh os eikejas, kunigas, ilóso o, i1ologo, li e a l os c í ico e poe a, pasi aiinejgs Adomo Jaki o, D uskiaus e ou os slapywa dZiais (LKE 1999; LLE 2001; Keinys 2000:32). 43 l. Sal iniq apL alga Sio a igo Sal iniai - qua o XIX a. gale - XX a. p adLioje i5leis i ka alikq ka ekizmai: Mokslas Rimo Ko aliku (1879), T umpasis Kun. Filochowskio ca echism (1901),Ka akizmqi del aik yi Zmoniqp aszcziok4su Lemen o iu i ka alikiszki. Wsu eikolingiausi Minis an u u (1903) e kunigo Kazimie o Pal a oko mokslas Tilq bos (S . His o ija e Ca ecismo) (1916). Sal iniai escolhe não alea o iamen e. XVIII e i5 pa es do XIX secZiaus eligiões ai q lingua k izE L . Zi *e idius 1990; l992; @ladiau sob e i eu Palionis e 1995). Is o elacionad- oi com a aE à pe da es adidade da Li uânia a sua O m. da mojo insu ilimo impé ios. Rússia anexação ao po 1863 i5silais ina- e a uZd aus a imp uda la yni5komis aidemis. Vyko k a5 o colonização e usi icação. XIX. a II me ade, como e em mui a Midu io e Ry q Eu opa Saliq, kilo Li uânia a gimimo Um i5 nacional do judejimo keliamq assun oq oi au inio ko a del lie u iq idiomas eisi 1'g. Mine i ca eekizmai é i5 lie u iq sql[dis. nacional do a gimimo laikq. P e5 ala e i sob e ca echismos a o q e minijas eligias começan kilmg, ale b e emen e discu i Sal inius. Ca ekizmE Mokslas Rimo Ku aliku. Naujei pe weize as, pe aisi as e segunda ez a sp us as e pi m4 ka 4 1873 anos iSleido pa enge Zemaidiq ( yskupas - I 875 ) I 0. Mo iej aus gij i i5 1879 me q ca ekismo Sal inis nes Valandius I 80 I Reli os e minai Zinoma, pe mi imen o. escolhido, DidZiojoje oi Nepami i ina, que Li uu i 4 língua si uação desiguoda MaZojoje e e na Li uânia. DidZiosios Zemaidiq e mo s e os Li uano mui o sky esi, exempliui, Vilniaus yskupys ese lie u iq idiomas a oji- Zemaidi l kaS e baZnydiose oi meldZiamasi i5 lie u iSk l maldaknygiq, alami Zemaidius lenkejimas ku kas lie u i5kai po e iai. oce e maZiau ni os habi an es do K niaus (da Z . Zinke idius 2002:33-339, 500-504). 0 Ano Z. Zinke idiaus, ,,Valandius nusius Zmones, subl e sob e si lie u i5kai a5andius i5sila i- enco ajou publica Li u i5kas li os, daZnai seus le5omis. Taip sqmoningum4" 1990: 157). Valandiaus, imp usdino kele liaudies au ini como ay ojo (Zinke idius e S ie ejo, a i idades u ejo mui o didelq eik5mg, o mojan is lie u iq a5 q kalbai, pois ele s engesi a5y i assim, que acilmen e sup as ll isq a miq Zmones. A. Damb auskasjo a5 us Jak5 as paZymi: ,,Meledando j4 em oda sua y ybeje e neapkgsda o Li u i5kai emokanba ba izmq pelos sa o kalb4 ysk. Mo iejus s enges i5laiky i quais ap o ei a aise p asdiau ieji" (Damb auskas-JakS as l930: 209). I5 ik qq M. Valandius ne enge okiq s e imybiq como apie a o i, iis a a, g ieins, loska, muka e k . En ão yskupas nelabai esis enge g ynin i eligiões kalbq. É e dade, g oZinq li e a u a[ 4jis kl e eg asinga língua. 44 que 51 leidim4 oi pe edaga Qs Aleksand as Vy a as . Ele a5e: ,,AS ap o ei ei p o . Kaz. Jánius des ymu Kauno seminijo o ema do é; além disso, ldejau lá bas an e no oq assun o4 sob e cli i is se casok i i mulhe is E. Ra5yb4 Mai onis, oi mas ai pe a5inedamas i5 aisEs... não oda poe a p isilaikiaujo pa aisymq. P iedqapie kliii is mulhe esys es pe Zil ejo... he b. A. (LTSRSB I862: Damb auskas" 257). T ampasis Kun. Filochowskio ca ecismo. Vaiszgan o e s as. An q ka q iszleis as, pa aisy as - isso kon a akcinis spaudinys, i5leis as l90l anos. P ie5an aS iniame ap oba a: página em 1863 me q Imp imi leis a. Kaunq. Vasa io m. B d. 1863 m. Zemaiii lVyskupas. VaiZgan as ( I 869-1933) no ca ecismo p a a me Lie u iai, não insu anceuki e ! ! szi a kningele Ca ecismo ha monizadas Elemen ó io! ! " po e iais, com indica, - isso,,, não,, " que pode ias são Valandiausko ap o ados i. i. M. po e iais, (Vilnius, Valandiaus I k as e 1853). i5sp essdi ais li o po e ej Ele Siekis e an o aise e algumas cons uções ol po e iuses a u os sen inciosas, do, i5na5ose be po e iq kalb4 pa eike a é co espondmenis, daZ sla ybes. Ka skizmai ka slikiszki. Wsu eikalingiausi dil aik4 e imoni4 p aszcziok4 com Lemen o iu e Minis an u u (1903). Sec aS inio Ca ecismo lapo em ou o lado em kon a akcine es á i inje g qe iypon. B'A IHO 1864 z. Del lkomponuo a ap oba a: loseo euo ca ecismo au o iaus é nesu a iama. Ano V. Bi Zi5kos, isso ca ecismo A. Ba anausko ( 1835-1902) (Zi5ka 1929: 852-85Bi 3). Lien os? 'SR bibliog a ijā a5oma que isso P. Legecko (1844-1934), knyg l au o iaus, e ejo e kunigo, ca ecismo (LTSRSB 1988:673). MedLiaga escolh a e i5 kunigo K. Pal a ok o 2 Tikybos mokslo (S . His o ijas e (1916). Ca ekismo) cons i ui Sal in[ ês pa es: I. Po e iai; II. S en oji His ó ia; III. Ca ecismo. Religiões ecol i i5 p imei a e edios e minai daliq. Au o ius P akalboje alo:,,Tikybos moksle Ka ekizmas o emen e com 5 . His ó ija. apon amen o ai5kina su i5 as S . Ca ecismo4 His ó ias Ca ecismo aiSkina, que i5 isai neiSde a 5 . Is o ijoje. Todel Siame,,Tikybos A. Vy a as (1837 1863?) - kunigas. Zu qs pe 1863 m. sukilimq(Bi Ziika 1990: 4 0). 2 K. Pal a okas ( 1958) 1875 - Lie u os bispo. Pa cnge 2 . IJIE e i5leido eligiões Ka alikq BaZnydios eikejas, desde 1926 meq ki abq, ikybos ado eliq (pladiau 1981). 45 Mossle" ambos os assun os pude em um só li o" 3). (TM 1916: menciona-se que 5i publicain[ mui o pladiai e Bii ina c i 5kai ecenza o kalbininkas J. Jablonskis (Jablonski 1933: 97-ll3). Ele em 1917 San a oje ale, que,,Ka ekizme",be ikybos mokslo dalykq i pag indiniq ikybos iesq, é nemaLa 1933: 97). E Siaipjau sob e assun oq e assun oeliq ' (Jablonskis el i gij o s e minus, dej a, ec enzij oj e neuZsimenama. Os p imei os ês ca echizmai são i5leis i pe íodo de p oibição da imp ensa, quando o ícioji Li uânia kalbabu o usq. P imei oisiais XX a. deSim mediais i yko e BaZnydios linguagem l iZis, . y. oi abandonada ba ba izmq. Escolhido anos i5leis as K. Pal a oko paZiD e i, como paki o e mininai da eligião, ou oi enunciada, p asidejus 1916 in ensi os da eligião a5 l linguagem co eções, ka ekizmas, nes no d a anks esniamen os ca echizmuos a o q s e imybiq. I5 ca ekizmq compilado I 158 únicaZodZiai e mos da eligião e j l a ian ai , adiau pa e e minq coincide, o el i5 o al compe e 613 ski ingq e minjis da eligião e 125 j L a ian ai 3. P incipalmen e as a as suas o igens umaZodZiq eligião e minq - 439 e mosinais ( .2 I pa . ). 2. Nelie u iSki e mosinai Be eik eddalis ca ecismosose a o l umaZodZi l eligiões e minq é (Z . nelie u i5kais, . y. nelie u iSkos o igmes I ig.). Siame a igo es animas o igmes, eligiões e minis a conside ada es animybes, os chamados in e nacionais LodLiai e elhei os skoliniai, que são odos5ka adap aikq ao lie u iq sis ema de linguagem e,,ieina ! Fundin[ língua bend ines Zodyno ond4 Religões e minq a ian ai a igo neap a iam . a Nus a e minq kilmg emiamasi A. Sabaliausko s udio Li u i4 linguagem leksika (1990), D. U bo Ma y)no Mai ydo oi 4,odynu (1998), J. Kabelkos io ai 4 leksika (1964), J. K uopo abalho Zodyninds sla ybds M. Mai', do ai 4kalboje (1947), V U budio a igos in e nacionais: K is ijono Donelai- Nepas ube i Mai l, Sla alo sla izmai (1962), Senosios lie u i4 kalbos slo izmai Sen4j sla izn 4 kilmodyds l ai o d ( I ai 994), ambém K. Kink in ai ais, Ri i4 Bugynu, iod. Li q liaisnais (1996, 1985, 2001, 2003). Além disso, Ziu e a K. Alminauskio dak a o disse ação Die Ge manismen des Li auischen l), E. F aenkelio Li auisches e ymologisches (193 W i e buch (1955 1962), P. Ska dZiaus D ie sla ischen Lehnwd e im Al li auischen ( I 93 I ) e A. B ickne io Slon,ni k e ymol ogi czny lskiego (197 j qzyka po 4). 46 i ikis o iniai y inejimaigalinus a y i,jog ai-s e imoskilmes LodLiaI" (Jakai ien€ 1980: 6l). Como a5o A. sabaliauskas, anciãos de edo es ,,daZ p incipalmen- e ne u ime sa q pakai alq a sinonimq" (Sabaliauskas 1990: 228). Sky ium abo dam-se e mos, u in ys es animas o igmes suda omqjq daliq. Tai hib idiniai (ou mi5 ieji) e mina;. I5 odo nag inejami 141 di e en e nelie u iskas e 33 hyb idiniai e minai. I pa . VienaZodZiq eligiões e minq pasiski s y nas de aco do kilmq (%) l. In e p au iniai e mininai 2. Nos i5 ca ecismos encon a odo 34 in e liniais eligiões (maLial desim adalis e mininai nei is l umaZodziq e minq). In e cu iná ios Zodziai, como os elhos skoliniai e es animybes, são eles daZmais skoliniai. Como Zinoma, emp es ados po línguas in e pininkes, adiau às ezes di ícil p adin[ de e mina Sal in[, mui as ezes e a pini (ou a pinius). 47 2. l.l. Lo yni5kos kilmds in e nacionais e minais. Ca ecismos la yni5k4 u indiq in e p au ini l e minq s p incipalmen e as a pama 4 - I 9 e minq: absoliuçãoTFK 33 (lo . absolu io) ', ak as TFK 43 (lo . ac us), ce imija MRK 3 30 (lo . c ae imonia), de k e as MRK I 0 I (lo . dec e um), despe ac ij a MRK 1 69, TFK 1 0, KK 48 (lo . despe a io), dispensas MRK 399 (lo . dis pensus), - in enção MRK 297, Y K27 (lo . in en io), TM 87 (lo . ca dinolas ca dinalis), clé igo (lo . cle icus), TM 135 comunija MRK 330, TFK 36, TM | 26 (lo . c o m mu n i ken as TFK 37 Q 22 193 e k a ij o), ko mu n 6), ko ns c a MRK 330 (lo . consec a io), mons anciaMRK323 (lo . mons an iq < mons a e),os ijaKK30, MRK 322,TM 123 (lo . hos ia),p ocesya MRK 323 (lo . (lo . eliquiae), sak amenlas MRK p ocessio), 16,79, 138, TFK 9, KK ac amen alia), suplikacij os TM 9 (lo . supp ica iQ. 3i e minq 2.1.2 e 2.1.4) elik ija MRK I 82 22,TM 72,85 (lo . sac amen um), sak amen alij os TM I 3 7 (lo . s i5ski a não p óximos4 Sal in[, g upo (da mesma o ma como ou os isso é ei o com e minais in e nacionais (2 .2.1.1.1,2.1.1.2,2.1.2.1, 2.1.2.2, ne 2.1.2.2), o segundo (daLnai de e mina , o igina i nes não acil a neimanoma) po meio das in e nacionais línguas LodLiai djo. 2.1.1.1. kilmds Ras as gau as Lo yni5kos eligião, e mo gau as e minaso língbas. pe sla q um e mo de pe sla us (Sis sepa adamen e, abo da-se po que neZinoma, pe ku i4 sla q kalb4 ele eiojo i lie u i kalb{, adiau seu o iginal Sal inis al o ius la ynq lingua: MRK 176, TM ll0 é (lenk. ol a z, b us. anmap < lo . al d e'. lo . al us, plg. al a ia,,auku as; amojasis 22 20C ; T 22 2001 são al o ius" a,,al a is o iikis") LoLieZ I 996, plg. Yai kT al a ij namai, | 7. 15 S aipsnyje e mininai a5omi . y. K. Pal a oko aiyb4 nes ca equismo segundo l9 6 me q, Tikybos mok.slo o esandius ne iks aiyba quase não di e e em mui os casosjq conside a co ecek u os e osos. do Siandienines aybos, lumus maio Z maio demesys é a ian es neap a iam. possí el Uma ez a ibuído únicaZodZiq e minq kilmei, sky ium 16 Salia exemploZiq pa a5y i ab e ia u as indicam, em que ca equizme é usado o e mo, e a abi5ki núme os a página, i5 cujo eles i i i (daZmais es e é p imei o no obe o pa ajimo página[, caso]. Po cab elio esan is indica as as skaidius no qual abo da o e mo Sal iniq a igo a ian e. ap esen ados gale. ab e ia u as '1 T22 al o ius kildizado i5 la ynq idiomas. A. Sabaliauskas só (1990: 253), P. 36), J. Ska dZius (1998: 86), J. K uopas (1998: Kabelka (1964:24) e E. F aenkelis (1955: 8) indica que nos ca ecismos usado Zodis i lie u iq kalbq a ejo pe sla q ( . y. lenkq ou bal a usiq) albas. 48 2.1.2. kilm6s e mininai, Lo yni5kos ob ido po lenkq kalb4. Nos ca ekizmu Mol<slas Rimo Kq aliku e Tilq bos mokslas consumidos e pe lenk l kalb4 Lod1iai ob e la ynq idiomas (2 e mosinai)'. ad en as MRK 79, 333, TM 109 adwen ,lo . (lenk. ad en usLKh{,sumaMR. K4l3 (lenk. soma <lo . summa). 2.1.2. G eikiScos in e nacionais kilmOs e mininai. Ras i só 5 eligião e mininai, ku iq pi minis Sal inis é g aikq kalba: an i ona TM 11 (g . an iphonos), MRK balzamo 315 (g . balsamo ITZ l%6 indica que balzamas a ejqs i5 a abq idiomas)), diakonas MRK 380, TM 135 (g . diakonos), pa ia ca MRK 19, 46,79 (g . pa ia chEs), subdiakonas MRK 380 (lo . sub.- g . deaconas). 2.1.2.1. G eikiSkilmds ob e pe lo ynq Ras i ienalodLiai e minai, ob e pe lo ynq kalb4 e minai, kalb4. 3 (linguas in e mediininke s de e mina di ícil, é g aikq josT22 neminimos), Sal inis ala: adiau jq inicial he e icas MRK 23, 335, KK 22 ( o . hae e icus < g . hai e ikos Yai kTll o LZ SlO,l985, 2001 2003, e e ikc s < g . hai e ikos), ca álico MRK 25,32, TFK 7, TM 89 (lo . ca holicus < g . ca ólicos), ca ecismo MRK 386, TFK 43, KK 7, TM 3 (lo . ca echismus < g . ka dchismosYai kTZZ 2003, TZZ ou as indica-se, em que ele o igin g aikq o i5 linguagem). 2.1.2.2. G aiki5kos kilmds e minas, ob ido ia lenkq kalbq. Nos ca ecismos e po lenkq gau as g eiki5kos é usado kalb4 o igem e mis psalme TM 9 (lenk. psalm < g . psalmos K uopas 1998: 238, plg. T22, onde indicado só g eiki5ka o igem). 2.1.2.3. G eikiSkos kilm€s e minai, ob e pe sla q albas. Ras i 2 eligião g aikq ob e pe sla us, adiau jq o iginal Sal inis ala: e mosinai, são angelas TM (sen s. c Hbzeilb< 12, 76 g . angelos (Dac ,lep 1967) 8, e angeli.ja e angelia MRK 18, TM 83 (lenk. 32, < g . euangelionU bas 1998: I16, ZZ lqX,1985, plg. 2001; Yai kTZL 2003)'e. 8 Angelas,kaip a5omaLKZ,ku [ edaga oJ. Baldikonis,y a s a ybe(LKZ I l94l). Sla ybejl empo (1998: e P. Ska dZius 87), J. K uopas (1998: 84), D. U bas 19). (1998: ZodZio T22 g aiki5ka Kad Zod2io em o igem l%6,2001;Yai kT22ZOOI. indicado ange as inicial Sal inis ala, abejoniq é g aikq kadjis nekyla, adiau p ecisa paZyme i. ob ido po slanl albas. e J. K uopas no abalho Zodynines sla ybds M. Mai ydo ai 4kalboje indica que e angelija é g eikiSkos o igmes Zodis (K uopas 1998 227). 49 2.1.4. Heb aji5kos kilm6s e minai. Ta p kalbamq umaZodZiq e minq é só um Zodis, cujo inicial Sal inis é heb ajq ala, é - mana MRK 79 (g . manna<heb . man). 2.1.5. Apibend inamosios ano ações. Pe lenkq a ou o sla q albas, possí el adiau assun o do idioma, a djo nemaLai iS a dy' q e minq, Sios TZ en e Sal iniq mencionos a amen e. Quan o mais do que ês quin adalias umaZodZiq eligiões e minqy a la yni5kos, o maZdaug eddalis - g eiki5kos o igmes. Também encon ado heb aji5kos o igmes lodis mana. Como is o i5 exemploZi S odos os e mos in e nacionais são consumidos e ago a. In e nacionaliniq ienaLodLiq e I i gij o s e minq consum imas ca equizmuose (maiau com nei deSim adalis elaciongs uo, que ka alikq eligine leksika oi c iada baZny ines idiomas la ynq umaZodZi l e minq), ma y , é pag indo. 2.2. An igos skoliniai2o Sob e eluosos de edo es são i ai iq opinioniq. Umeni bando jq ne a o i (J. Sk i eckas), keis i ou os Zodziais, ou os Ijuos Ziu i ole an i5kiau (J. Jablonskis, K. B[ga). Zymusis es animybes como abelnas, kalbininkas K. B ga a me e okias ab ozas, ab ilsas, adyna...,be eike consumi lie u iq kalbai necessá ios eluosius skolinius, exempLiui, idklas, kunigas e k . J. Jablonskis,,pa eisino comuni ineje kalboje bemaL odos os anuosius skolinius, a o us ainda a é apa eandan a5 ui. medZu amiais a ejusiq 15 skoliniq palaike aqueles, que a mdse nãou ejo lie u i5kq a i ikmenq (pa yzdZiui, skolin inI eligin[ Zodyn4), Ca ekizmuos usados 36 os elhos de edo es (mais do que penk adalis skolin l umaZodZiq eligiões e minq). 2.2.1. I5 sla q kalbq ob e os elhei os skoliniai. I5 sla ,q kalbq2 ob e :0 Mosclo a igosniq em coleção Skoliniai i bend ind lie u i4 kalba (2004 Lo e a Vaicekauskiene o nece okiq G. Thomo senqjq skoliniq apib eZ i: ,,iodliai, in eg a gsi onologiSkai e mo ologiSkai, uZiman ys impo an e4 luga 4 na leksineje-seman indje sis ema linguís ico, ne u in ys con o midademenq, melho - se emp olin i ne i5 kaimynq kalbq; p incipalmen e codi icados posi i amen e' (SBK 2004: I l). Apib eZ is ne a iksli, po que, como Zinoma, skoliniai pode u e i a i ikmenq pode b i i (i daZ најчесто são) skolinami i5 kaimyniniq kalbq e pan. 2) S aipsnyje skoliniai i5 sla q kalb l ski s omi I lenkybes, bal a usybes, usybes sla ybes, a sla ybiq g upe designa-se i quando neai5ku, i5 cuja sla q línguas Zodis ienesu a iama, é hib idiniai e mos, e mininai, u in ys ou comuns4 com sla ais p eesag4. (A igos espei am opiniões.) 50 2egnanie - hegnojimasls TM 5)43. Kalbininkq a la e osas Além disso, as a lenkybiq (7 e mininai), kilusiq i5 g aikq la ynq e heb ajq kalbq. 2.3.1.1. G aiki5kos kilmds lenkybds. I5 odo encon a 2 pe lenkq kalbq ob e é g aikq e minai, ku iq pi minis Sal inis angelus kalba: aniolas MRK 56, TFK 15, KK l0 (lenk. aniol < lo . < < g . angelos - angelasTM 5)aa, MRK 40, KK l0 (lenk. a caniolas a choniol <lo . a changelus < g . a changelos - a cangelo TM ll). 2.3.l.2.Lo yni5kos o igm€s lenkyb0s. Moksle Rimo Ka aliku consumami 4 e minai, ob e pe lenkq4: kalb apie a MRK 72 (lenk. o ie a < dek. o ie a < ok. opJha Op e < lo . o e o ium, o e o B iickne 197 4: 37 5, plg. F aenkel1962: 13 - auka TM 123), aplo ka MRK 377 (lenk. opla e k < ok. o b I | 9 e s aE < lo . o b I as MRK a a B i.ickne 7 4: 25 8 3 80), m ai o (le m aj e s a < lo . 6)45, s u m aj e s a s, kilm. n ij a MRK aj e a i c s T ZZ 193 95 (lenk. es ação <lo . s a io). J l inicial Sal inis - la ynq ala. 2.3.1.3. Heb aji5kos kilmds lenkybEs. Ras a só uma es animybe, ob ida po lenkq kalbq cuja o igme heb aj 13ka: mesijos:izs MRK 70 (lenk. messjasz, lo . baln. messias, g . Messias plg. < heb . ma|lach Yai kTZl 2003). Bl ina obse ae i, que lenkybes de con eúdo eligioso li osos adosi Lie u oje como locais lenkq idiomas, ainda ad. polszczyzna li ewska, e ei o 142). Lenkq ala i5 não hou e consequência (Zinke idius 2000: p adZiq conside ada língua, que pa a5q quan o mais, ela oi língua da eligião, a ejusi com ka alikybe. I5 ela adas medZiagos e , que Nau inio egene imo como pasikei e lenkybes kunigo poZi[me ais, já min€ a, is i lenkq kalbq. K. Pal a oko ca equizme não oiamos. a Zodis iegnone DZoi D2, não de ec ado, adiau consumi o necido açãoZodis 2 i(s) e edegno iegnojimas(es). Ma yl, iegnonq pode conside a -se nãoik ina s e imybe, mas conside a e seu da iniu. Zegno ils) aip pa plg. lenk. é possí el kilgs i5 lenk i idiomas, 2egnac siq 1990:229). (Sabaliauskas ZegnoniLKLey apa eik a não como s e imybe. 'a No e imologís ico enkq da língua Zodyne indica-se que lenk. a iol an igdiau bu Es angiol,XlY XV a. - angiel (B uckne 1974'.5). o: TZ I%6 que é a5oma, kilEs e minas i3 i alq idiomas. 5'l 2.3.2. Sla ybds. Tikslinga ski i da ien4 ba ba izmq g upQ - sla ybiq, quando neaiSku, i5 cuja slalq línguas o al ob ido Zodis. I5 e minai (bemaZ du encon a 28 ais penk adaliai s e imybi$: ace caca KK l0 (bnx. one ca, le . opiekagloba TM I l2), apiekilnas MRK 169,419, TFK 13, KK 14 (b us. one g, u, lenk. globejas asaba MRK opiekun TM 9), - 41, TFK 11, 32, KK 8 (lenk. osoba, us. oco6aasmuo TM 6), a puskai MRK 323, KK 38 132), KK 11, (lenk. pe dão, - omnycKa- 39, g ego us. MRK loidaiTM 36 (b us. ?pox ,lenk. g ezechi- - nuodeme TM 7), nas MRK 240 (b us. zpol Hb ,le- TM nk. us. 89, g zeszny, zpeu ua il - nusiddjqs nupuolqs TM 100), MRK g ieinil as 54, 91, TFK 18, KK 9 zpewnlx, lenk. (b us. g zesznik, us. zpeumuK - nusideil 5), ke e gas TMK 37 ( us. uemeepz), ko ond MRK 54, TFK 35, KK 12 (lenk. ka anle, us. KapaHue - bausmd TM 80), k apyla MRK 374 (lenk. k opidlo, b us. xpanina), k i idaMRK I 59, TFK 12, KK I 9 (b us. xpueuda, lenk. k 4nuda - kal ybe TM 128), my a MRK 17, 18, TFK 1 7 (lenk. I is miloi ,b us. u i ac4a - maloni TM I 0), n sl s MRK 49,50,98, TFK 22,1<K 36 (b us. Mb c b,lenk. myil - min is TM 78), nodieja TFK 11, KK 40 (le :/ '. nadzieja, uadsen b us. - il is TM ll), ju iega MRK (lenk. p zysigga,b us. 186 npucnza), p o a MRK 20 (b us. npaea, lenk. di ei o), odaMRK 107, TFK 12 (b us. pada,lenk. ada - conselhas TM 9), ona MRK 95 (b us. senho ,lenk. ana), s onas MRK 75 (lenk. cman), KK I 1 s an,b us. sumene MRK46, TFK I 6, (lenk. s um enie, cyu euu 0 (s. lenk. u i b us. e), u eonoduuup,b us. aa" adapLLAe- al ii ojas bagas MRK 73, KKK I 2, KK 5 bo TM l eseld 25, KKK 237,.KTF 9 (lenk). b us.y6oe), qiskas MRK I l9 ( us. soilc c,le wesele,b us. ancen e **ojsko), aldymie ls TFK 452, ( us. g, - es u ds TM 109), ieinas is MRK 376 (lenk. wiecznoic,b us. aeuuac ya), ie a MP. K 16, KK 18, 40, TFK 9 ( us. eepa, lenk. wia a - il yba TM 88, ikejimas TM l2), ie nas ls KK 39 (n s. eepuocma,lenk. wie nii ), zokonas MRK 65, TFK22 (lenk. zakon, s. 3oKoH - isak mas TM 7). 2.3.2.1. G eiki5kos kilmds só uma g oma a sla yb6. Ras a sla ybE MRK 2l ( us. zpa oma,plg. g . ypdppc a 1986:451) (Dac ep é g eikiSkos o igmes. l9l6 anos i5leis ame K. Pal a oko Tilq,bos moksle umaZodZiq eligiões e minq quais bn q possí el gau omis i5 sla , l I5 conside a s e imybemis, exemplZiq obse a , que p incipalmen e sla ybiq é kalb neap ik a. Moksle Rimo Ka aliku. 58 2.3.3. Bal yba us6s. Tikybos moksle ne as a e bal a usybiq, ku iq usada (7 e mos, em ou as ca equismos de5im adalis s e imybiq): m ielnykas MRK 82 (b us. uyui c), milka MRK 57, TFK I l, 25, KK 46 (b us. MyKq - koniia TM 80), p ie elis MRK 157 (b us. npamqab), sme is MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 (b us. c epqb - mi is TM 9, mi imas TM 90), sildas MRK 30, TFK 12, KK l8 (b us. cyd - ibunal TM 9l), sudicia MRK 46, 102 (b us. c), man eiga MRK 21, TFK 13, KK 9 (b us. csem - mundoulis TM 73). Todos bela ussebes consumidas Na Ciência R i m o K a a I i ku, maZiau jq as a T u mp aj e Kun. F i I o c h o w s ki o ka am e ki z m e e Ka akizmuose ka el ikiszkuose. 2.3.4. Vokie ybds. Vyskupo K. Pal a oko Tikybos moksle usada só uma okie ybe (1,4o s e imybiq) - podZiai 120 TM (plg. ok. dial. podi, pod Alminauskis 1931 : 103, plg. p esen e. ok. die Pa e - lo"iki o e ai TM 120). Ki uos ca ecismos em okie ybiq neap ik a. 2.3.5. Apend inamó ias . 7 | igualodi os gij s eli e mas (apie I5o/o isq umaZodZiq e minq, L . I pa .) é s e imybes ii sla q e ge manq kalbq. Is o é es animybes (algumas, ex.: g iekas, mylis a, pekla, sme is e k ., encon amos já M. MaZ ydo nos esc i os), ku iq im a e i a mui o que algo cedoi do que XIX a gale. - XX a. p adZioje. Tadiau Sis pe íodo - é um ce o l[Zis, quando el oi a sig gZ q i gim ajE lie u iq kalbq e suas u us. No Ca ecismo Mol<slas Rimo Ka aliku, T umpajame Kun. Filochowskio ko ekizme e Ka akizmuos e ka alikis zkuos e g e a s e imybiq sinonimi5kai são consumidos Li u i5ki e mos da eligião, например.: cna a MRK 51, TFK I l, KK 40 - do y,6s MRK 88, TFK42, KK 40, do aMRK 18, TFK 42; duiia MRK 29, TFK 8, KK I I - espi i uia MRK 75, TFK 13, KK 8; g amnyiia MRK403. 422-i ake MRK l2l; asl aMRK 18-maloneMRK46,TFK 15, KK 12; pekla MRK 42, 144, TFK 8, 13, KK 7 - in e no / MRK 42, TFK l3; a puskai MRK 323, KK 38 - a laidai MRK 70, TFK 35, KK 38; mylis a MRK 17, 18, TFK 17 *malone MRK46, TFK 10, KK 12; sme is MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 - mi imc s TFK 17, KK l6 e k . Sumo es abelece , pa a qual - lie u iSkam ou emp in am - ao p azo o necida p immenybe (esse é ema de a igo sepa ado). Pon obe a, que nos ca equismos imami usa lie u i5ki eligião e mos, e jq sinoniminie s e i nos o igmes e mos asomi (ce emonijos) skliaus os 59 , po exemplo. '. apeigos bainyiio.s. y. MRK 24a6, do a (cna a) MRK 17, godulys e (lokomsna) MRK 234, kaniia (muka) MRK 301, sangu ina kaniia (muka) MRK 319, malone (mylis a) De Deus KK 12, nus ajimo espe ies (nodie7oy' MRK 431, in e no (pekla) MRK 144, (iiudas) MRK milag e (iiudas) MRK 81, Zenklas es animas o igmes 23 e k . Às ezes ap esen ados jung uko ou,p z. : ce imigos ou e minai ce iminiios bainyiios i en os MRK 419, BaZnyiios po ce imigos (ou ce iminiios) TFK 40, milaguklc s ou ii idas MRK 8l e k . No sama a i k5diai, consum exemplo (kaniia)KK16, '.podiiai (kumai) a nZina milko i 120, sme is (mi imas) TM KK 16 e k ., ou skliaus uas ap esen ado do in e nacional LodLio co esponden e, ex: despe acia (desminimen o) MRK 43l, Komunija (ou pa icipação) TFK 36 i k . I5 udo isso pode sp ps i, ca ecismos que andama lie u ejimo di ecçãomi. Isso e K. Pal a oko Tilq bos mol<; sle. 3. Meio Li u i5ki umaZodZiai e mininai Nos ca ecismos encon a umaLodLig, eligiões ennin -5 que são híb idos. Híb idais conside am LodLia| u in ys suas o igmes e skolin q ZodZiq cons i uom4sias pa es (KTZ 1990; LKE 1999; Keinys I l5)47. I5 de 1984: odo encon a e mos híb idos. 33 Veni hib idai no a ual cole ineje lie u iq alboje são a o ini (13 e minq): al o elis MRK 424, knygele TM 72, k yielis MRK 174, panele TM 82; k iks iji nas MRK 308, pasninka imcs MRK ll0; kunigaiki ,s MRK 7548 mui ininkas 22, MRK l2l, KK iegnojimasis TM 5; kunigys e MRK 302, TFK 9, KK27,39, TM 8, pagonys | TFK 19, panys eKK42,MRK 280, yskupys eae MRK 118; ou os não u ilizo á eis (20 e e ia a6 ap esen ada e sude iniq em inq exemploZiq. a7 Hib idai kalbininkq é incomodai apib eZiami. Pa yzd2iui. A. Pupkio conside a que os híb idos são,,nega i amen e codi icados LodLiai, u in ys iS ki q kalbq pasiskolin q da ybos elemen q (p ie5dell a p iesagq)" (Pupkis I 980: I 06). B K. Alminauskis kunigaiki i kildina i5 kunigo i empo ge manizmu (Alminauskis l93l:75). A. Rubinas no a igo D asinink4paudinimai e j4is o ija a{o,kadkunigdi- ki is pasida y as i5 ZodZio su nobnigas,,ka alius" apêga -alkJln (Rubinas 2001: 191, da plg. Kabelka 1964:120; B[ga 1958:546). ae Ano S. denominainimai Amb azo, su ie q apesaga -y e é,,pamo emiui is e s i ii sla q kalbq" (Amb azas 2000: 70). LKG sob e sla i5kq apessagos kilmg neuZsimenama (LKG 1965: 3 l0-311,402). 60 minq) s i ny MRK 42 5, ad€j as MRK : b o kas ge 40950, n o b ai nu m as KK 49, TFK 12, MRK 433 (plg. nobo2noic); lenk. 49, MRK 42, KK ge adej s e 54 (plg. hib . ge adejas, TM 12 já usada ge ada ybe), MRK 64 nep ie elys e (plg. nep ie elis); nei s a a TFK 10, MRK 214, nep ie elis hib . 17, MRK 157, TFK2I,pa iikada KKMRK39T (pIg. iikada-lenk. szkoda LKZe); ap m ij i m a s MRK 40 8, a p a k u a i s I oj i m a s TFK 3 5, ap i e a oj i m a s MRK 330, 76, blagasloniimas MRK 31a (plg. bênção TM 101), b I uznij epaku a oj mas imas p iega imas MRK l9l:' MRK I 85, n i TFK 10, da byg iek s TFK 27, imas KK 37, paku a oj p adiiog iekis TFK 27; MRK 374. k yie o ojas MRK 158, nuk yie o o I5 o al as a 20 hib idiniq umaZodZiq e minq, u indiq es animas kilmes (lenkq kalbq), . y. não elho skolinio ou in e nacionalinio Zoa sla . 'q dZio, e pa es. suas o igmes ou cons i uom4sias (p ieSdeliai p iesagos) Tendo em men e que ca equizmas são - XX a. p incipioLioje, queis a, que neles há p epa ados XIX a. gale ne a nemalai hib idiniq eligiões e min l, ypad que is penk adalius conside a s e imybiq da iniais. Siandien pode jq 4. I5 ados l. inal XIX a. - XX a. p adLia oi espa aus a uais bend ines lie u iq linguagem kD imosi pe íodo. Te minija da eligião en ão e a nusis o ejusi, e minija da eligião só mui o neg yna. Desde XX a. p adZios é uma melho amen e Tai le ne dauge lis предметq. Tadiau bene i5 su a ky q. mais impo an e oi consecuekli e di iginga ano me o kunigq (J. Laukaidio, M. Pakalni5kio, S. J. Tij[naidio, A. Vy a o, J. Tumo, Madiulio e k .) e kalbininkq (K. Biigos, J. Jablonskio, J. Balcikonio. J. Slapelio e k .) eligiões enninijos a kyba. 2. Nag inej amq lie u i3kq ka alikq ka ekizm l e minq lingüinei aiSkai e ei o pokydiai, nekalbiniq eiksniq u ejo lie u iq idiomas nuo p iklausq (lenkinimo, okupacijq, imp udos emba go e k .). 50 Plg. lenk. dob oi, s. b usdzie. do6podei. Es a ybines lie u iq linguagem comissão ap o adoame conside ado DidZiqjq linguagem -deej é ZodZio elemen o. klaidq sq aie s e imu a ibuído à Klima isanda os (LKKN 1998: 149). Kalbininkas klaidU J. ZodZiq cius Ge addjus, niekudeias g ynai lie u iSki (s aipsnyje pik addjas, ZodZiai) que i ode, pu amen e Li u i5kas ge adOja,s é Zodis, e não hib idine sla ybe 2000: 64). (Klima idius S aipsnyj e ainda is adiciona- conside aomasi nuomonds. 6l 3. Nelie u i5ki e mos da eligião a é l9l6 me q i5leis uose mues Mol<slas Rimo ka ekiz- Ka aliku, T umpasis Kun. Filochowskio ca echism, Ka okizmai ka alikiszki cons i ui quase eddal[ isq umaZodZiq e minq (Z . I pa . ). 3. I. Nag inejamo pe íodo ca echismosos usa in e nacionais e mininai (24,1%o nelie u i5kq e minq) e elieji skoliniai (25,5o/o nelie u i5kq e minq) i5 esmes não mudis i são ebe a ojami e ago a. 3.2. Mui o mais en e nelie u i5kq e min l 1879-1903 anos iSleis uos são s e imybiq (71) - quan o mais do que me ade ca echizmuos nelie u i5kq únicaZodZiq eligiões e minq (50,4%i). Siq dienq poZiii iu nag inejami umaLodliai e minai es emunija Elie u iqkalbos aidos me 4 kai baZnydios a5 ijoje oi pe einama I a ualinE bend inp lie u iq kalbq. 3.3. Kunigo K. Pal a oko Til ybos /o pu anai mokslene S2,2o- e minqy a lie u i5ki. Ca equizme usa-se só uma s e imybe, o igin i5 okiediq idiomas - podZiai 120. TM En ão po kele qXX a. p adZios me q s e imi eligij os e mininai o am subs i uídos Li u iSkais. 3.4. K. Pal a oko ca equizme usados aqueles o igens es angei as eligião e mos, que não êm lie u i5kq pa yzdLini, a i ikmenq, senieji skoliniai (baZnyiia, pagonis, po e iai, pasninkas, k ikiiionis, yskupas e k .) e os e mos in e nacionais (ca dinolas, sak amen es, an i ona, diakonas e k .). 4. Po yskupo K. Pal a oko lie u i l ka alikq ka ekizmq e minija i5 esm6s ou o. maZai KK Ka akizmai ka alikiszki. MRK TFK Sa , N l com Lemen o iu e Minis an u e , Bi enai, 1903. Móslas Rimo Ka aliku. hsu eicalingiausi d0l aik4 e imoni4 p aszcziok4 Naujei pe weize as, pe aisi as e segunda ez a spauslas, Vilnius, 1879 (com pie3 uku - 1888). T umpasis Kun. Filochowskio ca ecismo. Vaiszgan o e s as. An q ka q iszleis as, Vilnius, 1863 pie5 uku TilZe, 1901, edia laida). py as, (com Pal a okas K. Tilq hos mokslas Ls o ija 1S . i Ca ecismo), Pe apilis, 19 6. LITERATURA A lminauskis K. 193 l: Die Ge manismen des Li auischen 1. Die deu schen Lehn- w i e im Li auischen, Kaunas. 62 A m b a z a s S. 2000: Daik a a dii4da ybos aida2,Vilnius. B i 2 i 5 k a . 1929: Lie u i lbibliog a ija: spaudos uid audimo aikas (1865-1904 m.) 3, Kaunas. B i 2i 5 k a V. 1990: Aleksand ynas 3.2-asis ( o og a uo .) leidimas, Vilnius. B ii c k n e A. 1974: Slownik e ymologiczny jqzyka polskiego, Wa szawa. B I g a K. 1958: Rink iniai ai ai I, Vilnius. B ii g a K. 1959: Rink iniai ai ai 2, Vilnius. B I g a K. 196l'. Rink iniai ai ai 3, Vilnius. D a m b a u s k a s - J a k 5 a s A. I 930: ()igesq iibu iai; Biog a i4 i nek olog4 in- klnys, Kaunas. D o in as V. 1986 Pag indines leksikologijos sq okos,Vilnius. D o inas . 1993:D asinink lpa adinimai:kunigas.-Gim ojika bag,24_26. D2, Ig54: Doba inis lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas, Mlnius. DZ. l9'72: Daba ines lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas, Vilnius. DZ. 1993: Daba ines lie u i qkalbos iod nas. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius. DZo2000: Daba ines lie u i4kalbos Zodynas. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius. DZ 2003: Daba inds lie u i4 kalbos iodynas. Vy . ed. S . Keinys, ilnius (e. leidi- mas). E c k e R. l97l: Bal ische S udien,Be lin. F aenkel E. 1955 Li auisches e ymologisches ll/ci e buch l. A p i ekiuo i, Heidelbe g. F aenkel E. 1962: Li auisches e ymologisches w ) e buch2. p i yke i - z olgai, G i ingen. G a i e n i s K. 2002: Lie u i4 e minologija: eo ijos i a lq bos me men s, ilnius. Gi i ien€ J.2003: Leksikos g yninimo polinkiai bend ines lie u iqkalbos is o ijoje. - A chi um Li huanicum 5, 391-410. Jablonskis J. 1933: Jablonskio ai ai2: S ie imo eikalai. Red. J. Baldikonis, Kaunas. Jablonskis J. 1934: Jablonskio ai ai 3: Rai bos dal1,l111i. Red. J. Baldikonis, Kaunas. Ja k a i i en e E. 1980: Lie u i4kalbos leksikologija, Vilnius. K ab e I k a J. 1964: K is ijono Donelaiiio ai yleksika,Vilnius. K e i n y s S . 1984: Lie u iq kalbos hib idai (sq oka, usys i nonniskumas). - Lie u os TSR Moksl4 Akademijos da bai. A. se ija 3 (88), Vilnius. K e i n y s s . 2000: I5 A. Damb ausko kalbos i e minologijos eiklos. - k minologija 7,3247. K e i n y s S . 2004: Te minologijos aida. blkle, aidmuo i uzda iniai i XXI amiiq izengus. - Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos: [s aipsniq inkinysJ: K< z i m ie u i G a i en iu i a m inll, Vilnius, 219-239. Kl ima i dius J. 1998: Ke u i alkoskelinukai. ,Gim oji kalbalO, 10_14. K I i m a i d i u s J. 2000: Ge ad€jas, pik addjas, niekaddjas - g ynai lie u iski zodziai. - Ac a Linguis ica Li huanica 42, Mlnius, 58-65. Kl ima i d ius J. 2002: Ka ekizmo kalba- kalbos ka ekizmas. -Kalbos kul u aT5. 105- 19. 63 K n i I k 5 a P. 2001: Kolbos o osena i a kyba, Vilnius. K uopas J. 1998: Rink iniai ailai,Vilnius. KTZ l99O: Gai eni s K., Keiny s S .Kalbo y os e min4io$ nas, Kaunas. Lebedys J., Palionis J. 1964: Seniausias lie u i5kas ank a5 inis eks as. - Biblio ekininl ys ds i bibliog aJijos klausimai 3, Vilnius, 109 135. LKE 1 999 : Lie u i4 kal b o s e nc i kl o pe d ij a, Yilnius. LKG 1965: Lie u i4kalbos g ama l a, Vilnius. LKKN 1998: Lie u i4 kalbos komisijos nu a imai 1977-1998. Suda e R. Dobeliene, Vilnius. LKZ l, l94l Lie u i4 kalbos iodynas, Kaunas. LKZ 1, 196l: Lie u i4 kalbos Zodynas, Vilnius. LKZ I 1962 Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius. LKZ x l 1986: Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius. LKZ lX 1973 Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius. LKZ XX 2002 : L i e u i 4 kal b o s i o dy n as, Vilnius. LKZe: Lie u i4 kalbos iodynas, Vilnius. www.lkz.l . LLE 2001: Lie u i4li e a u os enciklopedija.Red. V. Kubilius, V. Rakauskas, V. Vanagas, Mlnius. LoL eL 1996: Ku za inis K. Lo yn4-lie u i4kalb4Zody cs, Vilnius. LRIZ D57: Lie u i4 a|omosios kalbos Zodynas 3. Suda e A. Senn'as i A. Salys, Heidelbe g. LTE 1981: Lie u iSkoji a ybind enciklopedija 8, Vilnius. LISRSB 1985'. Lie u os TSRS bibliog aJija. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904. Kn. I . A-P. Suda e E. Binkye i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Lukosilnas, Mlnius. LISRSB 1988'. Lie u os TSRS bibliog a/ ja. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904. Kn. 2. R-2. Suda e E. Binky e i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Luko5iunas, Vilnius. NZA2005:AIiuIis V. D asinejesana o ijoje. -NaujasisZidinys Aidai718,2005. P al i on is J. 1995: Lie u i l aSomosios kalbos is o ija, Vilnius. Pa aisy ieji Po e iai 1909: Pa aisy ieji Po e iai. Vado as 14,107 129. Pu pk i s A. 1980: Kalbos h l u os pag indai, Vilnius. P upk i s A.2005: Kalbos kul u os s udijos, Vilnius. R u b i n a s A. 200 I : D asininkq pa adinimai i jq is o ija. -l c a Linguis ica Li huanica 44,189-200. p,2 99 : Religijo y os iodynas, Vilnius. S ab al i au skas A. 1990: Lie u i4kalbos leksika,Vilnius. SBK 2004: Skoliniai i bend in lie u i lkalbo,Yilnius. S k a dZ iu s P. 1997: Rink inioi ai ai2. Bend inds kalbos dalykoi, Vilnius. S k a dZ i u s P. 1998: Rink iniai oi ai3. Bend inds kalbos kul u a, Vilnius. Ska dZius P. 1998a: Diesla ischenLehnw i e imAl li auischen.-Ska dZius P. Rink iniai ai oi 4. Moksliniai s aipsnioi i s udijos, Vilnius, 62-309. Ska dZius P. 1999: Rink iniai ai ai 5. Akcen ologija. Bend inds kalbos kul l a. Pu b I ic is i ka, Vilnius. 64 22 1.9Ze: Ta p au ini4iod i4Zodynas, Red. J. ZiugZda, Klaipeda. 22 1'9SS : Ta p au ini4 iodii4 io dynas, Vilnius. 22ZOO|: Ta p au ini42od2i4Zodynas. A s. ed. A. Kinde ys, Vilnius. Yai kTZl2003:Yai ke idiU e Y. Ta p au iniqZodZi4Zodynas, Vilnius (e. leidi- mas). U b a s D. 1998: Ma yno Mah.ydo ai 4iodynas.2-as leid., Vilnius. U bu i s V. 1962: Nepas ebe i MaZ ydo sla izmai. - Kalbo y a 4, Vilnius,387-390. U bu is V. l99l: Senosios lie u iq kalbos sla izmai. - Bal is ica 27 (l), Vilnius, 4-14. U b u i s V. 1994: Sen lq sla izmq kilmes i ai o e. - Bal is ica 28 (l), Vilnius, 9l-101. Zinke i d i u s Z. 1990: Lie u i l kalbos is o ija 4. Lie u i4 kalba XVIILXIX o., Vilnius. Zinke idiu s Z. 1992: Lie u i4 kolbos is o ija 5. Bend inds kalbos iSkilimas, Vilnius. Zinke i d i u s Z. 1994: Lie u i4kalbos is o ija 6. Lie u i4kalba naujaisiais laikais, Vilnius. Z i nk e i d i u s Z. 2000: Lie u i4 po e iai: Kalbos mokslo s udija, Vilnius. Zinke i d i u s 2.2002: Rink iniai s aipsniai2. Vals ybe i kalba. Senqj4 ai 4kalba. XWILXIX a. aiomoji kalba. XX amiius. Ry 4 Lie u a, Mlnius. @ a c na e p M. 1967: 3mui o,, ozuuecxui c oeapu pyccKozo n3b Ka l, Moc na. O a c e p M. 1986: 3mu onozu,lec cuil cnoeapu pyccKozo 3b Ka 3, Mocx a. NON-LITHUANIAN TER}{S IN THE CATHOLIC CATECHISMS FROM THE END OF THE 19 h AND THE BEGINNING OF THE 20 h CENTURIES Summa y Li huanian Ch is ian e minology is one o he oldes ields o e minology - he old bo owings ( o ins ance, ba2nyiia (chu ch), ga dnia (Len ), k iki as (bap ism), liios (Ch is mas E e), Kalddos (Ch is mas), Vell kos (Eas e )) came in o Li huanian be o e he o icial con e sion o Li huania o Ch is iani y - in 10 h-121h cen u ies. The begin- nings o Li huanian e minology a e ound in ex an manusc ip s o p aye s (Weipa ies malda (The Lo d's p aye ), Angelo pas eikinimas (Hail Ma y), Tikejimo iipaiinimas (The Nicean C eed) w i en down in Vilnius diocese in he 16 h cen u y which a e he oldes o all p esen ly known ex s and he i s p in ed Li huanian book an e angelical Lu he an ca echism Ca echism sa p as y Szadei w i en by Ma ynas MaZ ydas in 1547 . This a icle analyses one-wo d non-Li huanian o igin e ms o eligion used in Ca holic ca echisms om he end o he 19 h and he beginning o he 20'h cen u ies. This pe iod is no a andom choice, because he li e a u e o he Chu ch and i s language a ha ime we e co up wi h ba ba isms. F om ou Ca holic ca echisms published a ha pe iod - Mokslas Rimo Ka aliku (Teaching o Roman Ca holics) (1879), T umpasis Kun. Filochowskio ka ekizmas. 65 Laiszgan o e s as (Sho ca echism by P ies Filochowski. T ansla ed by aiszgan as) (1901), Ka akizmai ka alikiszki (ca holic ca echisms) (1903) and ilq bo,s mokslas 1S . Is o ijos i Ka ekizmo) (Teaching o Religion (Holy His o y and ca echism)) (1916) by he p ies Kazimie as Pal a okas - I I 58 one-wo d e ms o eligion and hei anan s, we e picked up. some en.ns we e he same, so i made 613 di e en e ms and 125 hei a ian s. The majo i y o one-wo d e ms - 439 e ms - we e o he na i e o igin. This a icle in es iga es l4l di e en e ms o non-Li huanian o igin and 33 hyb id e ms o o eign o igin. Non-Li huanian, i.e. e ms o eligion o he o eign o igin a e so called in e na ional wo ds (34 e ms), ba ba isms (71 e m) and old bonowings (36 e ms). The absolu e majo - i y o in e na ional e ms (33 e ms) a e de i ed om classical languages - L a in(ak as (ac , no e) TFK 43, os ija (hos ) KK 30, MRK 322,TM 123, sak amen a (sac amen ) MRK 16,79, 138, TFK 9, KK 22,TM 72, 85) and G eek(an i ona ( e sicle) TM ll, balzamas (balsam) MRK 315). Some in ema ional e ms came h ough Sla onic (Belo ussian, polish) languages, o ins ance, al o ius (al a ) MRK 176, TM ll0, ad en as (ad en ) MRK 79, 333, TM 109, angelas (angel) TM 12, 76 and o he . The o igin o old bonowings a ies. These ca echisms ha e majo ily old bonowings om Sla onic languages, o example, bainyiia (chu ch) MRK 25, TFK 20, 25,KK.lg, TM 7,88, g abas (co in) MRK 75, KK l5 and o he . This is he oldes laye o Li huanian e ms o eligion. The e a e many ba ba isms in ea lie men ioned ca echisms (71 e m): polonisms (ab ozc s (pic u e) MRK 79, duiia (spi i ) MRK 29, TFK 8, KK ll, ajemnyiia (mys e y o osa y) MRK 50), Sla onicisms (apieka (ca e) KK I 0), Belo ussianisms (m ika (su eing) MRK 57, TFK I I, 25, KK 46) and ge manisms (podiiai (godpa en s) TM 120). The end o he l9'h and he beginning o he 20'h cen u ies is he pe iod o he as c ea ion o common language. A ha ime e ms o eligion we e al eady es ablished, bu he language was com p ed wi h ba ba isms and was no pu e. In he begim ing o he 20* cen u y he e we e a emp s o no malize enns o eligion - ba ba isms we e changed, in ema ional e ms and old bo owings we e le . In he wo k o he p ies K. pal a okas Tik bos mokslas (The Teaching o Religion) e en 82o/o o e ms a e pu ely Li huanian. In his ca echism he e is only one ba ba ism om Ge man language - podiial (godpa en s.l TM 120. Fu he mo e, ba ba isms, used in ca echisms published in lg79-1903, we e changed, o ins ance, di ma ond MRK 108, TFK g, KK 27 - su i inimo sak amenns 120 TM (con i ma ion) , iysiius MRK 63, TFK I 7, KK 16, 37 - beleza TM g9 (pu _ ga o y) and o he s. A e he bishop Pal a okas he e minology o Li huanian ca holic calechisms ha dly changed. Au5 a RIMKUTE Lie u iq ins i u o da língua P. Vilei5io g. 5, LT-10308 Vilnius E. pa5 as [email p o ec ed], [email p o ec ed] Recebida 2005-10-25 66