Nelietuviški XIX a. galo – XX a. pradžios katalikų katekizmų terminai

Aušra RIMKUTĖ Lietuvių kalbos institutas NELIETUVIŠKI XIX A. GALO — XX A. PRADŽIOS KATALIKŲ KATEKIZMŲ TERMINAI Nors Lietuvoje katalikybė buvo įvesta labai vėlai — 1387 m. Aukštaičiuose ir tik 1413 m. Žemaičiuose — lietuviška krikščionybės terminija tarp kitų lietuviškų terminijų yra viena iš seniausių. Tai rodo seniausias lietuvių religijos terminijos sluoksnis — tokie senieji skoliniai kaip bažnyčia, gavėnia, krikštas, kūčios, Kalėdos, Velykos, verba ir kt. (žr. Būga 1958: 348; 1961: 776), į lietuvių kalbą atėję iš rytinių slavų greičiausiai X-XII a. dar prieš oficialųjį Lietuvos krikštą. Lietuviškos krikščionybės terminijos pradžia — iš XVI a. pradžios išlikę Vilniaus vyskupijoje užrašyti seniausi iš dabar žinomų rankraštiniai poterių tekstai — Viešpaties malda, Angelo pasveikinimas ir Tikėjimo išpažinimas (Lebedys, Palionis 1964: 109-135; Zinkevičius 2000: 71—73) ir pirmoji spausdinta lietuviška Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų knyga Catechismvsa prasty Szadei (1547). Šiame straipsnyje norima aptarti XIX a. galo — XX a. pradžios katalikų katekizmuose vartojamus nelietuviškos kilmės vienažodžius religijos terminus". Šis laikotarpis? pasirinktas ne atsitiktinai. Tai laikotarpis, kai, formuojantis dabartinei bendrinei lietuvių kalbai“, labiau imta rūpintis religijos raštų ir apskritai Bažnyčios kalba. Tvarkyti reikėjo daug ka: | Sudėtiniai terminai straipsnyje neaptariami, nes dauguma nagrinėjamų žodžių eina jų dėmenimis. * XIX a. galo — XX a. pradžios Bažnyčios kalba, juo labiau religijos terminija (ir apskritai religijos leksika) iki šiol yra palyginti nedaug tyrinėta. Atskirų straipsnių, pastabų apie to meto religijos terminus yra tik vienas kitas, pavyzdžiui, minėto laikotarpio spaudoje — Varpe, Tėvynės sarge, Vilniaus žiniose, Draugijoje, Vadove. Apie religijos leksiką yra rašę kalbininkai P. Skardžius, J. Kruopas, V. Urbutis, A. Sabaliauskas, J. Palionis, Z. Zinkevičius, V. Drotvinas, J. Klimavičius, A. Kučinskaitė ir kiti. * Anot J. Palionio, XIX a. pabaigos — XX a. pradžios laikotarpis — tai galutinis vakarų aukštaičių kauniškių tarmės įsitvirtinimas, Vadinasi, tai vienas iš bendrinės kalbos raidos laikotarpių (Pupkis 2005: 44). * Kaip rašo J. Girčienė, jau M. Daukša stengėsi gryninti kalbą (Girčienė 2003: 394), Taigi religijos kalba rūpintasi jau nuo XVI a. galo. 42 maldaknyges, giesmynus, katekizmus, pamokslų knygas ir kitą Bažnyčios literatūrą, kuri buvo užteršta svetimybémis’. XIX a. gale, kilus tautinio atgimimo sąjūdžiui, prasidėjo didysis lietuvių kalbos apsivalymas nuo barbarizmy®. Pirmojo XX a. dešimtmečio gale (1909) buvo įsteigta Poterių komisija", kurią sudarė kunigai Aleksandras Dambrauskas®, Alfonsas Petrulis ir Juozas Laukaitis ir „didžiausią pasaulietinės bendrinės kalbos norminimo patirtį“ turėję žymiausi to meto kalbininkai: Kazimieras Būga, Jonas Jablonskis, Juozas Balčikonis ir Jurgis Šlapelis (Zinkevičius 2000: 179). Komisijos darbas 1909 m. vasarą Seinuose, anot Zigmo Zinkevičiaus, „iš esmės tai pirmasis lietuvių kalbininkų suvažiavimas“ (ten pat), kai buvo sutvarkyta svarbesnių maldų, poterių kalba, nustatyta būtiniausia religijos terminija. > Straipsnyje laikomasi tradicinės, kalbos kultūros leidiniuose jau nusistovėjusios svetimybių sampratos. Sverimybe čia laikomas iš kitos kalbos atėjęs žodis, kuris prieštarauja bendrinės kalbos normoms ir turi lietuvišką pakaitą. 6 Terminas barbarizmas šiame straipsnyje laikomas svetimybės sinonimu (KTŽ 1990; dar žr. LKE 1999), 7 Spaudoje, kaip rašo Z. Zinkevičius, XX a. pradžioje imta kalbėti apie poterių suvienodinimą. „Pirmasis, kuris rimtai susirūpino poterių reforma, jų lietuvinimu, buvo prelatas Juozas Laukaitis“ (Zinkevičius 2000: 178). Jis ir sudarė vadinamąją Poterių komisiją. 1909 m. Seinuose Komisija porą mėnesių aptarinėjo bendrinės, ypač bažnytinės, kalbos reikalus. Buvo sudaryti du poterių variantai: ,,1) siūlomas kalbininkų, matyt, ir paties Laukaičio, pasižymėjęs radikaliais pataisymais, iš esmės beveik naujas vertimas, ir 2) kompromisinis variantas, artimesnis iki tol vartotiems poteriams, su paliktais kai kuriais kalbos netaisyklingumais, kuriuo siekta neišgąsdinti konservatyviai nusiteikusių dvasininkų“ (Zinkevičius 2000: 179). 1909 m. Vadovo Nr. 14 buvo išspausdinti Pataisytieji Poteriai. Poterių komisija Vadove rašė, kad „turėdami akyse visą poterių praeitį ir matydami didelį jų nevienodumą, nesuradome kitos išeigos, kaip tik visa ką taisyti moksliškai, taip kaip lietuvių kalbos dvasia reikalauja, bet vienkart laikėme savo priederme atsižvelgti į tai, kad mūsų pataisytieji poteriai būtų suprantami visai Lietuvai ir pilnai išreikštų Bažnyčios mintį. Dėl tos priežasties kai-kuriuose dalykuose nesilaikėme ir ekspertų nuomonės“ (Pataisytieji Poteriai 1909: 107). Plačiau apie Poterių komisiją žr. Z. Zinkevičiaus studiją Lietuvių poteriai (Zinkevičius 2000: 179-184). * A. Dambrauskas — lietuvių kultūros veikėjas, kunigas, filosofas, filologas, literatūros kritikas ir poetas, pasirašinėjęs Adomo Jakšto, Druskiaus ir kitais slapyvardžiais (LKE 1999; LLE 2001; Keinys 2000: 32). 43 1. Šaltinių apžvalga Šio straipsnio šaltiniai — keturi XIX a. gale — XX a. pradžioje išleisti katalikų katekizmai: Mokslas Rimo Kataliku (1879), Trumpasis Kun. Filochowskio katekizmas (1901), Katakizmai katalikiszki. Visureikalingiausi dėl vaikų ir žmonių praszczioky su Lementoriu ir Ministranturu (1903) ir kunigo Kazimiero Paltaroko Tikybos mokslas (Šv. Istorija ir Katekizmas) (1916). Šaltiniai pasirinkti ne atsitiktinai. XVIII ir iš dalies XIX amžiaus religijos raštų kalba pergyveno krizę (plačiau žr. Zinkevičius 1990; 1992; Palionis 1995). Tai buvo susiję su Lietuvos valstybingumo praradimu ir jos prijungimu prie Rusijos imperijos. O po 1863 m. išsilaisvinamojo sukilimo buvo uždrausta spauda lotyniškomis raidėmis. Vyko krašto kolonizacija ir rusifikacija, XIX a. II pusėje, kaip ir daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, Lietuvoje kilo tautinio atgimimo sąjūdis. Vienas iš tautinio judėjimo keliamų dalykų buvo kova dėl lietuvių kalbos teisių". Minėti katekizmai yra iš lietuvių tautinio atgimimo laikų. Prieš pradedant kalbėti apie katekizmuose vartotų religijos terminų kilmę, verta trumpai aptarti šaltinius. Katekizmą Mokstas Rimo Kataliku. Naujei perweizetas, pertaisitas ir antra karta atspaustas parengė ir pirmą kartą 1873 metais išleido Žemaičių vyskupas Motiejaus Valančius (1801—1875)*. Religijos terminai rinkti iš 1879 metų katekizmo leidimo. Šaltinis pasirinktas, nes žinoma, * Nepamirština, kad lietuvių kalbos situacija buvo nevienoda Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje. Didžiosios Lietuvos Žemaičių ir Vilniaus vyskupystėse lietuvių kalbos vartojimo sferos labai skyrėsi, pavyzdžiui, Žemaičių krašte bažnyčiose buvo meldžiamasi iš lietuviškų maldaknygių, lietuviškai kalbami poteriai. Žemaičius lenkėjimas palietė kur kas mažiau nei Vilniaus krašto gyventojus (dar žr. Zinkevičius 2002: 333-339, 500-504). * Anot Z. Zinkevičiaus, „Valančius subūrė apie save lietuviškai rašančius išsilavinusius žmones, skatino leisti lietuviškas knygas, dažnai spausdino savo lėšomis. Taip kėlė liaudies tautinį sąmoningumą“ (Zinkevičius 1990: 157). Valančiaus, kaip rašytojo ir švietėjo, veikla turėjo labai didelę reikšmę, formuojantis lietuvių raštų kalbai, nes jis stengėsi rašyti taip, kad jo raštus lengvai suprastų visų tarmių žmonės. A. DambrauskasJakštas pažymi: „Mylėdamas savo kalbą, vysk. Motiejus stengės išlaikyti ją visoje jos tyrybėje ir neapkęsdavo barbarizmų, kuriais naudodavosi prasčiau lietuviškai temokantieji“ (Dambrauskas-Jakštas 1930: 209). Iš tikrųjų M. Valančius nevengė tokių svetimybių kaip apieravoti, čistata, griešnas, loska, mūka ir kt. Taigi vyskupas nelabai tesistengė gryninti religijos kalbą. Tiesa, grožinę literatūrą jis kūrė taisyklinga kalba. 44 kad šį leidimą buvo perredagavęs Aleksandras Vytartas". Jis rašė: „Aš pasinaudojau prof. Kaz. Jauniaus dėstymu to dalyko Kauno seminarijoje; be to, įdėjau ten visai naują dalyką apie kliūtis susituokti į moterystę. Rašybą buvo ištaisęs... poetas Maironis, bet aš perrašinėdamas ne visai prisilaikiau jo pataisymų. Priedą apie kliūtis moterystės peržiūrėjo... gerb. A. Dambrauskas“ (LTSRSB 1862: 257). Trumpasis Kun. Filochowskio katekizmas. Vaiszganto verstas. Antrą kartą iszleistas, pataisytas — tai kontrafakcinis spaudinys, išleistas 1901 metais. Priešantraštiniame puslapyje yra 1863 metų aprobata: Spausdinti leista. Kaunę. Vasario m. 8 d. 1863 m. Žemaičių Vyskupas. Vaižgantas (1869-1933) katekizmo pratarmėje Lietuviai, neapsigaukite!! szita kningelė — tai „Katekizmas“, ne „Elementorius“ !! nurodo, kad poteriai yra suderinti su Valančiausko poteriais, t. y. M. Valančiaus aprobuotais poteriais, išspausdintais knygelėje Aktas ir poterej (Vilnius, 1853). Jis šiek tiek taisė poterių kalbą ir kai kurias sakinio konstrukcijas, be to, išnašose pateikė iki tol poteriuose vartotus atitikmenis, dažntausiai slavybes. Katakizmai katalikiszki. Visureikalingiausi dėl vaikų ir žmonių praszczioky su Lementoriu ir Ministranturu (1903). Katekizmo antraštinio lapo kitoje pusėje yra į vinjetę įkomponuota kontrafakcinė aprobata: Hoszsoneno yensypor. BHJIHO 1864 2. Dėl katekizmo autoriaus yra nesutariama. Anot V. Biržiškos, tai A. Baranausko (1835-1902) katekizmas (Biržiška 1929: 852-853). Lietuvos TSR bibliografijoje rašoma, kad tai P. Legecko (1844-1934), knygų autoriaus, vertėjo ir kunigo, katekizmas (LTSRSB 1988: 673). Medžiaga rinkta ir iš kunigo K. Paltaroko'? Tikybos mokslo (Sv. Istorijos ir Katekizmo) (1916). Šaltinį sudaro trys dalys: I. Poteriai; II. Šventoji Istorija; III. Katekizmas. Religijos terminai rinkti iš pirmos ir trečios dalių. Autorius Prakalboje rašo: „Tikybos moksle Katekizmas stipriai surištas su šv. Istorija. Šv. Istorijos apsakymas aiškina Katekizmą, Katekizmas aiškina, kas ištisai neišdėta šv. Istorijoje. Todėl šiame „Tikybos "A. Vytartas (1837-18637) — kunigas, žuvęs per 1863 m. sukilimą (Biržiška 1990: 410). K. Paltarokas (1875-1958) — Lietuvos Katalikų Bažnyčios veikėjas, nuo 1926 metų — vyskupas. Parengė ir išleido religijos knygų, tikybos vadovėlių (plačiau žr. LTE 1981). 45 Moksle“ abu dalyku sudėjau vienoje knygelėje“ (TM 1916: 3). Būtina paminėti, kad šį leidinį labai plačiai ir kritiškai recenzavo kalbininkas J. Jablonskis (Jablonskis 1933: 97-113). Jis 1917 metais Santaroje rašė, kad „Katekizme“, be tikybos mokslo dalykų ir pagrindinių tikybos tiesų, yra nemaža ir šiaipjau dalykų ir dalykėlių“ (Jablonskis 1933: 97). Apie religijos terminus, deja, recenzijoje neužsimenama. Pirmieji trys katekizmai yra išleisti spaudos draudimo laikotarpiu, kai oficialioji Lietuvos kalba buvo rusų. Pirmaisiais XX a. dešimtmečiais įvyko ir Bažnyčios kalbos lūžis, t. y. buvo atsisakyta barbarizmų. Pasirinktas 1916 metais išleistas K. Paltaroko katekizmas, nes norėta pažiūrėti, kaip pakito religijos terminai, ar buvo atsisakyta, prasidėjus intensyviems religijos raštų kalbos taisymams, ankstesniuose katekizmuose vartotų svetimybių. Iš katekizmų surinkti 1158 vienažodžiai religijos terminai ir jų variantai, tačiau dalis terminų sutampa, todėl iš viso susidaro 613 skirtingų religijos terminų ir 125 jų variantai“. Daugiausia rasta savos kilmės vienažodžių religijos terminų — 439 terminai (žr. 1 pav.). 2. Nelietuviški terminai Beveik trečdalis katekizmuose vartotų vienažodžių religijos terminų yra nelietuviškos kilmės (žr. 1 pav.). Šiame straipsnyje nelietuviškais, t. y. svetimos kilmės, religijos terminais'“ laikoma svetimybės, vadinamieji tarptautiniai žodžiai ir senieji skoliniai, kurie yra visiškai prisitaikę prie lietuvių kalbos sistemos ir „įeina į pagrindinį bendrinės kalbos žodyno fondą, Religijos terminų variantai straipsnyje neaptariami. 4 Nustatant terminų kilmę remiamasi A. Sabaliausko studija Lietuvių kalbos leksika (1990), D. Urbo Martyno Mažvydo raštų žodynu (1998), J. Kabelkos Kristijono Donelaičio raštų leksika (1964), J. Kruopo darbu Žodyninės slavybės M. Mažvydo raštų kalboje (1947), V. Urbučio straipsniais: Nepastebėti Mažvydo slavizmai (1962), Senosios lietuvių kalbos slavizmai (1992), Senųjų slavizmų kilmės įvairovė (1994), taip pat K. Būgos Rinktiniais raštais, Lietuvių kalbos žodynu, tarptautinių žodžių žodynais (1936, 1985, 2001, 2003). Be to, žiūrėta K. Alminauskio daktaro disertacija Die Germanismen des Litauischen (1931), E. Fraenkelio Litauisches etymologisches Worterbuch (1955-1962), P. Skardžiaus Die slavischen Lehnwdérter im Altlitauischen (1931) ir A. Brūcknerio Sfownik etymologiczny języka polskiego (1974). 46 ir tik istoriniai tyrinėjimai gali nustatyti, jog tai — svetimos kilmės žodžiai“ (Jakaitienė 1980: 61). Kaip rašo A. Sabaliauskas, seniesiems skoliniams „dažniausiai neturime savų pakaitalų ar sinonimų“ (Sabaliauskas 1990: 228). Skyrium aptariami terminai, turintys svetimos kilmės sudaromųjų dalių. Tai hibridiniai (arba mišrieji) terminai. Iš viso nagrinėjami 141 skirtingas nelietuviškas ir 33 hibridiniai terminai. m Lietuviški terminai lo Svetimybés 18,3 17,9 m Tarptautiniai terminai 8,3 8,2 l= Senieji skoliniai 4.8 7.8 Ehbridiniai terminai 4,3 4,1 | pav. Vienažodžių religijos terminų pasiskirstymas pagal kilmę (%) 2.1. Tarptautiniai terminai Katekizmuose iš viso rasti 34 tarptautiniai religijos terminai (mažiau nei dešimtadalis visų vienažodžių terminų). Tarptautiniai žodžiai, kaip senieji skoliniai ir svetimybės, yra skoliniai. Kaip žinoma, jie dažniausiai skolinami per kalbas tarpininkes, tačiau kartais sunku nustatyti pradinį šaltinį, neretai ir tarpinį (ar tarpinius). 47 2.1.1. Lotyniškos kilmės tarptautiniai terminai. Katekizmuose lotynišką pamatą turinčių tarptautinių terminų“ rasta daugiausia — 19 terminų: absoliucija TFK 33 (lot. absolutio)'*, aktas TFK 43 (lot. actus), ceremonija MRK 330 (lot. caerimonia), dekretas MRK 101 (lot. décrétum), desperacija MRK 169, TFK 10, KK 48 (lot. desperatio), dispensas MRK 399 (lot. dispensus), intencija MRK 297, KK 27 (lot. intentio), kardinolas TM 87 (lot. cardinalis), klierikas TM 135 (lot. clericus), komunija MRK 330, TFK 36, TM 126 (lot. communio), komunikantas TFK 37 (TZZ 1936), konsekracija MRK 330 (lot. consecratio), monstrancija MRK 323 (lot. monstrantia < monstrare), ostija KK 30, MRK 322, TM 123 (lot. hostia), procesija MRK 323 (lot. processio), relikvija MRK 182 (lot. reliquiae), sakramentas MRK 16, 79, 138, TFK 9, KK 22, TM 72, 85 (lot. sacramentum), sakramentalijos TM 137 (lot. sacramentalia), suplikacijos TM 9 (lot. supplicatio). Si terminų grupė (taip pat 2.1.2 ir 2.1.4) išskirta ne pagal artimiausią šaltinį, kaip tai daroma su kitais tarptautiniais terminais (zr. 2.1.1.1,2.1.1.2,2.1.2.1, 2.1.2.2, 2.1.2.2), o pagal pradinį, nes nelengva (dažnai net neįmanoma) nustatyti, per kurias kalbas tarptautiniai žodžiai ėjo. 2.1.1.1. Lotyniškos kilmės terminas, gautas per slavų kalbas. Rastas vienas religijos terminas, gautas per slavus (šis terminas aptariamas atskirai, nes nežinoma, per kurią slavų kalbą jis atėjo į lietuvių kalbą), tačiau jo pradinis šaltinis yra lotynų kalba: altorius MRK 176, TM 110 (lenk. oftarz, brus. armap < lot. altare: lot. altus, plg. altaria „aukuras; aukojamasis altorius“ LoLieŽ 1996, plg. VaitkTŽŽ 2003; TŽŽ 2001 yra altarija „altaristo namai, ūkis“)"", '* Straipsnyje terminai rašomi pagal 1916 metų, t. y. K. Paltaroko katekizmo rašybą, nes Tikybos mokslo rašyba beveik nesiskiria nuo šiandieninės rašybos, 0 esančius netikslumus daugeliu atvejų galima laikyti korektūros klaidomis. Kadangi didžiausias dėmesys skiriamas vienažodžių terminų kilmei, variantai skyrium neaptariami. '6 Šalia pavyzdžių parašyti sutrumpinimai rodo, kuriame katekizme vartojamas terminas, o arabiški skaitmenys — puslapį, iš kurio jie paimti (dažniausiai tai yra pirmas pastebėtas pavartojimo atvejis). Po kablelio esantis skaičius rodo puslapį, kuriame rastas aptariamo termino variantas. Šaltinių sutrumpinimai pateikiami straipsnio gale. U TŽŽ altorius kildinamas iš lotynų kalbos. Tik A. Sabaliauskas (1990: 253), P. Skardžius (1998: 86), J. Kruopas (1998: 36), J. Kabelka (1964: 24) ir E. Fraenkelis (1955: 8) nurodo, kad katekizmuose vartojamas žodis į lietuvių kalbą atėjo per slavų (t. y. lenkų ar baltarusių) kalbas. 48 2.1.1.2. Lotyniškos kilmės terminai, gauti per lenkų kalbą. Katekizmuose Mokstas Rimo Kataliku ir Tikybos mokslas vartojami ir per lenkų kalbą gauti lotynų kalbos žodžiai (2 terminai): adventas MRK 79, 333, TM 109 (lenk. adwent, lot. adventus LK Ze), suma MRK 403 (lenk. suma < lot. summa). 2.1.2. Graikiškos kilmės tarptautiniai terminai. Rasti tik 5 religijos terminai, kurių pirminis šaltinis yra graikų kalba: antifona TM 11 (gr. antiphonos), balzamas MRK 315 (gr. balsamon [TŽŽ 1936 nurodyta, kad balzamas atėjęs iš arabų kalbos]), diakonas MRK 380, TM 135 (gr. diakonos), patriarchas MRK 19, 46, 79 (gr. patriarchės), subdiakonas MRK 380 (lot. sub. + gr. diakonos). 2.1.2.1. Graikiškos kilmės terminai, gauti per lotynų kalba. Rasti 3 vienažodžiai terminai, gauti per lotynų kalbą (kalbas tarpininkes nustatyti sunku, jos TŽŽ neminimos), tačiau jų pradinis šaltinis yra graikų kalba: eretikas MRK 23, 335, KK 22 (lot. haereticus < gr. hairetikos VaitkTŽŽ 2003, o TŽŽ 1936, 1985, 2001 eretikas < gr. hairetikos), katalikas MRK 25, 32, TFK 7, TM 89 (lot. catholicus < gr. katholikos), katekizmas MRK 386, TFK 43, KK 7, TM 3 (lot. catechismus < gr. katéchismos VaitkTŽŽ 2003, o kituose TZZ nurodoma, kad jis kilo iš graikų kalbos). 2.1.2.2. Graikiškos kilmės terminas, gautas per lenkų kalbą. Katekizmuose vartojamas ir per lenkų kalbą gautas graikiškos kilmės terminas psalmė TM 9 (lenk. psalm < gr. psalmos Kruopas 1998: 238, plg. TŽŽ, kur nurodoma tik graikiška kilmė). 2.1.2.3. Graikiškos kilmės terminai, gauti per slavų kalbas. Rasti 2 religijos terminai, gauti per slavus, tačiau jų pradinis šaltinis yra graikų kalba: angelas TM 12, 76 (sen rus. amv2eno < gr. angelos ®acmep 1967)'*š, evangelija MRK 18, 32, TM 83 (lenk. ewangelia < gr. euangelion Urbas 1998: 116, plg. TZZ 1936, 1985, 2001; VaitkTŽŽ 2003)". 8 Angelas, kaip rašoma LKŽ, kurį redagavo J. Balčikonis, yra slavybė (LKŽ I, 1941). Slavybe jį laiko ir P. Skardžius (1998: 87), J. Kruopas (1998: 84), D. Urbas (1998: 19). Žodžio graikiška kilmė nurodyta TZZ 1936, 2001; VaitkTZZ 2003. Kad žodžio angelas pradinis šaltinis yra graikų kalba, abejonių nekyla, tačiau reikia pažymėti, kad jis gautas per slavų kalbas. 19 J. Kruopas darbe Žodyninės slavybės M. Mažvydo raštų kalboje nurodo, kad evangelija yra graikiškos kilmės žodis (Kruopas 1998: 227). 49 2.1.4. Hebrajiškos kilmės terminai. Tarp kalbamų vienažodžių terminų yra tik vienas žodis, kurio pradinis šaltinis yra hebrajų kalba, tai — mana MRK 79 (gr. manna < hebr. man). 2.1.5. Apibendrinamosios pastabos. Per lenkų ar kitas slavų kalbas, galimas dalykas, atėjo nemažai išvardytų terminų, tačiau šios kalbos TŽŽ tarp šaltinių minimos retai. Kiek daugiau nei trys penktadaliai vienažodžių religijos terminų yra lotyniškos, 0 maždaug trečdalis — graikiškos kilmės. Taip pat rastas hebrajiškos kilmės žodis mana. Kaip matyti iš pavyzdžių, visi tarptautiniai terminai yra vartojami ir dabar. Tarptautinių vienažodžių religijos terminų vartojimas katekizmuose (mažiau nei dešimtadalis vienažodžių terminų), matyt, yra susijęs su tuo, kad katalikų religinė leksika buvo kuriama bažnytinės lotynų kalbos pagrindu. 2.2. Senieji skoliniai“ Apie senuosius skolinius yra įvairių nuomonių. Vieni bando jų nevartoti (J. Skvireckas), keisti kitais žodžiais, kiti į juos žiūri tolerantiškiau (J. Jablonskis, K. Būga). Žymusis kalbininkas K. Būga atmetė tokias svetimybes kaip abelnas, abrozas, abrisas, adyna..., bet teikė vartoti lietuvių kalbai reikalingus senuosius skolinius, pavyzdžiui, stiklas, kunigas ir kt. J. Jablonskis „pateisino bendrinėje kalboje bemaž visus senuosius skolinius, vartotus dar iki atsirandant raštui. Iš viduramžiais atėjusių skolinių palaikė tuos, kurie tarmėse neturėjo lietuviškų atitikmenų (pavyzdžiui, skolintinį religinį žodyną), <...>“ (Pupkis 2005: 252). Katekizmuose vartojami 36 senieji skoliniai (daugiau nei penktadalis skolintų vienažodžių religijos terminų). 2.2.1. Iš slavų kalbų gauti senieji skoliniai. Iš slavų kalbų*' gauti * Mokslo straipsnių rinkinyje Skoliniai ir bendrinė lietuvių kalba (2004) Loreta Vaicekauskienė pateikia tokią G. Thomo senųjų skolinių apibrėžtį: „žodžiai, integravęsi fonologiškai ir morfologiškai, užimantys svarbią vietą leksinėje-semantinėje kalbos sistemoje, neturintys atitikmenų, geriau — pasiskolinti ne iš kaimynų kalbų; daugiausia kodifikuojami teigiamai“ (SBK 2004: 11). Apibrėžtis nėra tiksli, nes, kaip žinoma, skoliniai gali turėti atitikmenų, gali būti (ir dažniausiai yra) skolinami iš kaimyninių kalbų ir pan. ?) Straipsnyje skoliniai iš slavų kalbų skirstomi į lenkybes, baltarusybes, rusybes ir slavybes, o slavybių grupė skiriama tada, kai neaišku, iš kurios slavų kalbos žodis tie50 žegnanie — žegnojimasis TM 5)*. Kalbininkų nesutariama, ar tai hibridiniai terminai, ar terminai, turintys bendrą su slavais priesagą. (Straipsnyje laikomasi pastarosios nuomonės.) Be to, rasta lenkybiy (7 terminai), kilusių iš graikų, lotynų ir hebrajų kalbų. 2.3.1.1. Graikiškos kilmės lenkybės. Iš viso rasti 2 per lenkų kalbą gauti terminai, kurių pirminis šaltinis yra graikų kalba: aniolas MRK 56, TFK 15, KK 10 (lenk. aniof < lot. < angelus < gr. angelos — angelas TM 5)**, arkaniolas MRK 40, KK 10 (lenk. archaniol < lot. archangelus < gr. archangelos — arkangelas TM 11). 2.3.1.2. Lotyniškos kilmės lenkybės. Moksle Rimo Kataliku vartojami 4 terminai, gauti per lenkų kalbą: apiera MRK 72 (lenk. ofiera < ček. ofiera < vok. opfar, Opfer < lot. offertorium, offero Brūckner 1974: 375, plg. Fraenkel 1962: 13 — auka TM 123), aplotka MRK 377 (lenk. oplatek <vok. oblaté < lot. oblata Brūckner 1974: 380), majestotas MRK 258 (lenk. majestat < lot. majestas, kilm. majestatis TZZ 1936)*, stacija MRK 95 (lenk. stacija < lot. statio). Jų pradinis šaltinis — lotynų kalba. 2.3.1.3. HebrajiSkos kilmės lenkybés. Rasta tik viena svetimybe, gauta per lenkų kalba, kurios kilmė hebrajiska: mesijosius MRK 70 (lenk. messjasz, plg. lot. bazn. messias, gr. Messias < hebr. masiach VaitkTZZ, 2003). Būtina pastebėti, kad lenkybés religinio turinio knygose radosi Lietuvoje kaip vietinės lenkų kalbos, dar vad. polszczyzna litewska, poveikio padarinys (Zinkevičius 2000: 142). Lenkų kalba iš pradžių nebuvo laikoma priešų kalba, juo labiau, kad ji buvo religijos kalba, atėjusi su katalikybe. Tautinio atgimimo metais, kaip jau minėta, pasikeitė požiūris į lenkų kalbą. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad lenkybės kunigo K. Paltaroko katekizme nevartojamos. * Žodis žegnonė DZ, ir DZ, neaptiktas, tačiau vartoti teikiamas veiksmažodis žegnoti(s) ir vedinys Zegnojimas(is). Matyt, žegnonę galima laikyti neteiktina svetimybe, bet galima laikyti ir savu dariniu. Žegnoti(s) taip pat yra kilęs iš lenkų kalbos, plg. lenk. žegnač się (Sabaliauskas 1990: 229). Žegnonė LKŽe yra pateikta ne kaip svetimybė. * Etimologiniame lenkų kalbos žodyne nurodoma, kad lenk. aniof anksčiau buvęs angiol, XIV-XV a. — angief (Briickner 1974: 5). 4 TŽŽ 1936 rašoma, kad terminas yra kilęs iš italų kalbos. 57 2.3.2. Slavybės. Tikslinga skirti dar vieną barbarizmų grupę — slavybių, kai neaišku, iš kurios slavų kalbos gautas žodis. Iš viso rasti 28 tokie terminai (bemaž du penktadaliai svetimybių): apieka KK 10 (brus. onexa, lenk. opieka — globa TM 112), apiekūnas MRK 169, 419, TFK 13,KK 14 (brus. onexyn, lenk. opiekun — globėjas TM 9), asaba MRK 41, TFK 11, 32,KK 8 (lenk. osoba, rus. ocoba — asmuo TM 6), atpuskai MRK 323, KK 38 (lenk. odpust, rus. omnyck — atlaidai TM 132), griekas MRK 39, KK 11, 36 (brus. epaxw, lenk. grzech — nuodėmė TM 7), griesnas MRK 240 (brus. epautnbl, lenk. grzeszny, rus. epewnviii — nusidéjes TM 89, nupuoles TM 100), griesninkas MRK 54,91, TFK 18, KK 9 (brus. 2pawmunix, lenk. grzesznik, rus. epewnuk — nusidéjélis TM 5), ketvergas TFK 37 (rus. uemeepe), koroné MRK 54, TFK 35, KK 12 (lenk. karanie, rus. kapanue — bausmė TM 80), krapyla MRK 374 (lenk. kropidio, brus. kpanina), krivida MRK 159, TFK 12, KK 19 (brus. xpusuoa, lenk. krzywda — kaltybé TM 128), mylista MRK 17, 18, TFK 17 (lenk. milos¢, brus. minacys — maloné TM 10), mislis MRK 49, 50, 98, TFK 22, KK 36 (brus. msicas, lenk. mys! — mintis TM 78), nodieja TFK 11, KK 40 (lenk. nadzieja, brus. naozesn — viltis TM 11), prisiega MRK 186 (lenk. przysiega, brus. npeicsea), prova MRK 20 (brus. npasa, lenk. prawo), roda MRK 107, TFK 12 (brus. paoa, lenk. rada — patarimas TM 9), rona MRK 95 (brus. pana, lenk. rana), stonas MRK 75 (lenk. stan, brus. cman), sumené MRK 46, TFK 16, KK 11 (lenk. sumienie, brus. cymenne), ubagas MRK 73, TFK 12, KK 50 (s. lenk. ubog, brus. y6oe), vaiskas MRK 119 (rus. gouick, lenk. wojsko), valdymieris MRK 45 (rus. onodumup, brus. eanadap LK Ze — valdytojas TM 12), veselé KK 25, MRK 237, TFK 9 (lenk. wesele, brus. gscenre — vestuvės TM 109), viecnastis MRK 376 (lenk. wiecznosé, brus. eeunacys), viera MRK 16, KK 18, 40, TFK 9 (rus. sepa, lenk. wiara — tikyba TM 88, tikéjimas TM 12), viernastis KK 39 (rus. geprocme, lenk. wiernisc), zokonas MRK 65, TFK 22 (lenk. zakon, rus. 30xon — įsakymas TM 7). 2.3.2.1. Graikiškos kilmės slavybé. Rasta tik viena slavybé gromata MRK 21 (rus. epavoma, plg. gr. ypūpupata Gacmep 1986: 451) yra graikiškos kilmės. 1916 metais išleistame K. Paltaroko Tikybos moksle vienažodžių religijos terminų, kuriuos galima būtų laikyti svetimybėmis, gautomis iš slavų kalbų, neaptikta. Iš pavyzdžių matyti, kad daugiausia slavybių yra Moksle Rimo Kataliku. 58 2.3.3. Baltarusybės. Tikybos moksle nerasta ir baltarusybių, kurių vartojama kituose katekizmuose (7 terminai, dešimtadalis svetimybių): mūčelnykas MRK 82 (brus. myuenonix), mika MRK 57, TFK 11, 25, KK 46 (brus. myka — kančia TM 80), prietelis MRK 157 (brus. npuiayens), smertis MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 (brus. cmepys — mirtis TM 9, mirimas TM 90), siidas MRK 30, TFK 12, KK 18 (brus. ¢yo — teismas TM 91), sūdžia MRK 46, 102 (brus. cyoss), svietas MRK 21, TFK 13, KK 9 (brus. ceem — pasaulis TM 73). Visos baltarusybés vartojamos Moksle Rimo Kataliku, mažiau jų rasta Trumpajame Kun. Filochowskio katekizme ir Katakizmuose katalikiszkuose. 2.3.4. Vokietybés. Vyskupo K. Paltaroko Tikybos moksle vartojama tik viena vokietybé (1,4% svetimybiu) — podZiai TM 120 (plg. vok. dial. podz, pod Alminauskis 1931: 103, plg. dabart. vok. die Pate — krikšto tėvai TM 120). Kituose katekizmuose vokietybiy neaptikta. 2.3.5. Apibendrinamosios pastabos. 71 vienazodis religijos terminas (apie 15% visų vienaZodziy terminų, Zr. 1 pav.) yra svetimybės iš slavų ir germanų kalbų. Tai yra svetimybės (kai kurias, pvz.: griekas, mylista, pekla, smertis ir kt., randame jau M. Mažvydo raštuose), kurių imta vengti kur kas anksčiau nei XIX a. gale — XX a. pradžioje. Tačiau šis laikotarpis — tai tam tikras lūžis, kai vėl buvo atsigręžtą 1 gimtąją lietuvių kalbą ir jos turtus. Katekizmuose Mokstfas Rimo Kataliku, Trumpajame Kun. Filochowskio katekizme ir Katakizmuose katalikiszkuose greta svetimybių sinonimiškai yra vartojami lietuviški religijos terminai, pvz.: cnata MRK 51, TFK 11, KK 40 — dorybė MRK 88, TFK 42, KK 40, dora MRK 18, TFK 42; dūšia MRK 29, TFK 8, KK 11 - dvasia MRK 75, TFK 13, KK 8; gramnyčia MRK 403, 422 — žvakė MRK 121; loska MRK 18 — malonė MRK 46, TFK 15, KK 12; pekla MRK 42, 144, TFK 8, 13, KK 7 — pragaras MRK 42, TFK 13; atpuskai MRK 323, KK 38 — atlaidai MRK 70, TFK 35, KK 38; mylista MRK 17, 18, TFK 17 — maloné MRK 46, TFK 10, KK 12; smertis MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 — mirimas TFK 17, KK 16 ir kt. Sunku nustatyti, kuriam — lietuviškam ar skolintam — terminui teikiama pirmenybė (tai atskira straipsnio tema). Pastebėta, kad katekizmuose imami vartoti lietuviški religijos terminai, o jų sinoniminiai svetimos kilmės terminai 59 rašomi skliaustuose, pvz.: apeigos (ceremonijos) bažnyčios šv. MRK 24%, dora (cnata) MRK 17, godulystė (lokomstva) MRK 234, kančia (mūka) MRK 301, kruvina kančia (mitka) MRK 319, malonė (mylista) Dievo KK 12, nustojimas vilties (nodiejos) MRK 431, pragaras (pekla) MRK 144, stebuklas (čiūdas) MRK 81, ženklas (čiūdas) MRK 23 ir kt. Kartais svetimos kilmės terminai pateikiami po jungtuko arba, pvz.: apeigos arba ceremonijos bažnyčios šventos MRK 419, Bažnyčios apeigos (arba ceremonijos) TFK 40, stebuklas arba čiūdas MRK 81 ir kt. Nors vartojama ir atvirkščiai, pvz.: amžina mūka (kančia) KK 16, podžiai (kūmai) TM 120, smertis (mirimas) KK 16 ir kt., arba skliaustuose pateikiamas tarptautinio žodžio atitikmuo, pvz.: desperacija (nusiminimas) MRK 431, Komunija (arba dalyvavimas) TFK 36 įr kt. Iš viso to galima spręsti, kad katekizmuose einama lietuvėjimo kryptimi. Tai matyti K. Paltaroko Tikybos moksle. 3. Pusiau lietuviški vienažodžiai terminai Katekizmuose rasta vienažodžių religijos terminų, kurie yra hibridai. Hibridais laikomi žodžiai, turintys savos kilmės ir skolintų žodžių sudaromąsias dalis (KTŽ 1990; LKE 1999; Keinys 1984: 115)“. Iš viso rasti 33 hibridiniai terminai. Vieni hibridai dabartinėje bendrinėje lietuvių kalboje yra vartotini (13 terminų): altorėlis MRK 424, knygelė TM 72, kryželis MRK 174, panelė TM 82; krikštijimas MRK 308, pasninkavimas MRK 110; kunigaikštis MRK 75%; muitininkas KK 22, MRK 121, žegnojimasis TM 5; kunigystė MRK 302, TFK 9, KK 27, 39, TM 8, pagonystė TFK 19, panystė KK 42, MRK 280, vyskupystė“ MRK 118; kiti nevartotini (20 ter46 Čia pateikiama ir sudėtinių terminų pavyzdžių. #7 Hibridai kalbininkų yra nevienodai apibrėžiami. Pavyzdžiui, A. Pupkio nuomone, hibridai yra „neigiamai kodifikuojami žodžiai, turintys iš kitų kalbų pasiskolintą darybos elementą (priešdėlį ar priesagą)“ (Pupkis 1980: 106). * K. Alminauskis kunigaikštį kildina iš kunigo ir laiko germanizmu (Alminauskis 1931: 75). A. Rubinas straipsnyje Dvasininkų pavadinimai ir jų istorija rašo, kad kunigaikštis pasidarytas iš žodžio kūnigas „karalius“ su priesaga -aikštis (Rubinas 2001: 191, dar plg. Kabelka 1964: 120; Būga 1958: 546). * Anot S. Ambrazo, vietų pavadinimai su priesaga -ystė yra ,,pamorfemiui išversti iš slavų kalbų“ (Ambrazas 2000: 70). LKG apie slavišką priesagos kilmę neužsimenama (LKG 1965: 310—311, 402). 60 minų): brostvinykas MRK 425, geradėjas MRK 409%, nobažnumas KK 49, TFK 12, MRK 433 (plg. lenk. nobožnosė); geradėjystė KK 49, MRK 42, 54 (plg. hibr. geradėjas, TM 12 jau vartojama geradarybė), neprietelystė MRK 64 (plg. hibr. neprietelis); nečystata TFK 10, MRK 214, neprietelis KK 17, MRK 157, TFK 21, pariskada MRK 397 (plg. iskada — lenk. szkoda LK Ze); apmislijimas MRK 408, atpakiitavojimas TFK 35, apieravojimas MRK 330, 76, blagaslovyjimas MRK 314 (plg. palaiminimas TM 101), bluznijimas MRK 185, nepakiitavojimas TFK 10, pakitavojimas KK 37, prisiegavimas MRK 191; darbygriekis TFK 27, pradziogriekis TFK 27; kryZevotojas MRK 158, nukryzevotas MRK 374. Iš viso rasta 20 hibridinių vienazodziy terminų, turinčių svetimos kilmės (lenkų ar slavų kalbų), t. y. ne senojo skolinio ar tarptautinio Zodžio, ir savos kilmės (priešdėliai ar priesagos) sudaromąsias dalis. Turint omenyje, kad katekizmai yra rengti XIX a. gale — XX a. pradžioje, nėra keista, kad juose yra nemažai hibridinių religijos terminų, ypač kad tris penktadalius jų šiandien galima laikyti svetimybių dariniais. 4. Išvados 1. XIX a. galas — XX a. pradžia buvo spartaus dabartinės bendrinės lietuvių kalbos kūrimosi laikotarpis. Religijos terminija tuomet buvo nusistovėjusi, tik labai negryna. Nuo XX a. pradžios religijos terminija yra viena iš geriausiai sutvarkytų. Tai lėmė daugelis dalykų. Tačiau bene svarbiausias buvo nuosekli ir kryptinga ano meto kunigų (J. Laukaičio, M. Pakalniškio, S. Tijūnaičio, A. Vytarto, J. Tumo, J. Mačiulio ir kt.) ir kalbininkų (K. Būgos, J. Jablonskio, J. Balčikonio, J. Šlapelio ir kt.) religijos terminijos tvarkyba. 2. Nagrinėjamų lietuviškų katalikų katekizmų terminų kalbinei raiškai poveikio turėjo lietuvių kalbos pokyčiai, priklausę nuo nekalbinių veiksnių (lenkinimo, okupacijų, spaudos draudimo ir kt.). “0 Plg. lenk. dobrodziej, s. brus. do6podeū. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintame Didžiųjų kalbos klaidų sąraše -dėjas laikomas svetimu žodžio elementu, priskiriamas prie žodžių sandaros klaidų (LKKN 1998: 149), Kalbininkas J. Klimavičius (straipsnyje Geradėjas, piktadėjas, niekadėjas — grynai lietuviški žodžiai) įrodė, kad geradėjas yra grynai lietuviškas žodis, o ne hibridinė slavybė (Klimavičius 2000: 64). Straipsnyje dar laikomasi tradicinės nuomonės. 61 3. Nelietuviški religijos terminai iki 1916 metų išleistuose katekizmuose Mokslas Rimo Kataliku, Trumpasis Kun. Filochowskio katekizmas, Katakizmai katalikiszki sudaro beveik trečdalį visų vienažodžių terminų (žr. 1 pav.). 3.1. Nagrinėjamo laikotarpio katekizmuose vartoti tarptautiniai terminai (24,1% nelietuviškų terminų) ir senieji skoliniai (25,5% nelietuviškų terminų) Iš esmės nepakeisti yra tebevartojami ir dabar. 3.2. Gerokai daugiau tarp nelietuviškų terminų 1879-1903 metais išleistuose katekizmuose yra svetimybių (71) — kiek daugiau nei pusė nelietuviškų vienažodžių religijos terminų (50,494). Šių dienų požiūriu nagrinėjami vienažodžiai terminai liudija tą lietuvių kalbos raidos metą, kai bažnyčios raštijoje buvo pereinama į dabartinę bendrinę lietuvių kalbą. 3.3. Kunigo K. Paltaroko Tikybos moksle net 82,2% terminų yra grynai lietuviški. Katekizme vartojama tik viena svetimybė, kilusi iš vokiečių kalbos — podžiai TM 120. Taigi per keletą XX a. pradžios metų svetimi religijos terminai buvo pakeisti lietuviškais. 3.4. K. Paltaroko katekizme vartojami tie svetimos kilmės religijos terminai, kurie neturi lietuviškų atitikmenų, pavyzdžiui, senieji skoliniai (bažnyčia, pagonis, poteriai, pasninkas, krikščionis, vyskupas ir kt.) ir tarptautiniai terminai (kardinolas, sakramentas, antifona, diakonas ir kt.). 4. Po vyskupo K. Paltaroko lietuvių katalikų katekizmų terminija iš esmės mažai kito. ŠALTINIAI KK — Katakizmai katalikiszki. Visureikalingiausi dėl vaikų ir žmonių praszczioky su Lementoriu ir Ministranturu, Bitėnai, 1903. MRK — Mokslas Rimo Kataliku. Naujei perweizetas, pertaisitas ir antra karta atspaustas, Vilnius, 1879 (su pieštuku — 1888). TFK — Trumpasis Kun. Filochowskio katekizmas. Vaiszganto verstas. Antrą kartą iszleistas, pataisytas, Vilnius, 1863 (su pieštuku — Tilžė, 1901, trečia laida). TM — Paltarokas K. Tikybos mokslas (Šv. Istorija ir Katekizmas), Petrapilis, 1916. LITERATŪRA Alminauskis K. 1931: Die Germanismen des Litauischen 1. Die deutschen Lehnworter im Litauischen, Kaunas. 62 Ambrazas S. 2000: Daiktavardžių darybos raida 2, Vilnius. Biržiška V. 1929: Lietuvių bibliografija: Spaudos uždraudimo laikas (1865—1904 m.) 3, Kaunas. Biržiška V. 1990: Aleksandrynas 3. 2-asis (fotografuot.) leidimas, Vilnius. Brūckner A. 1974: Slownik etymologiczny języka polskiego, Warszawa. Būga K. 1958: Rinktiniai raštai |, Vilnius. Būga K. 1959: Rinktiniai raštai 2, Vilnius. Būga K. 1961: Rinktiniai raštai 3, Vilnius. Dambrauskas-Jakštas A. 1930: Užgesę žiburiai: Biografijų ir nekrology rinkinys, Kaunas. Drotvinas V. 1986: Pagrindinės leksikologijos sąvokos, Vilnius. Drotvinas V. 1993: Dvasininkų pavadinimai: kunigas. — Gimtoji kalba 8, 24—26. DŽ, 1954: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. J. Kruopas, Vilnius. DZ, 1972: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr, red. J. Kruopas, Vilnius. DŽ, 1993: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. St. Keinys, Vilnius. DŽ, 2000: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. St. Keinys, Vilnius. DŽ, 2003: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. St. Keinys, Vilnius (e. leidimas). Eckert R. 1971: Baltische Studien, Berlin. Fraenkel E. 1955: Litauisches etymologisches Wūrterbuch 1. A — privekiuoti, Heidelberg. Fraenkel E. 1962: Litauisches etymologisches Worterbuch 2. Privykėti — žvolgai, Gottingen. Gaivenis K. 2002: Lietuviy terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys, Vilnius. Girčienė J. 2003: Leksikos gryninimo polinkiai bendrinės lietuvių kalbos istorijoje. — Archivum Lithuanicum 5, 391-410. Jablonskis J. 1933: Jablonskio raštai 2: Švietimo reikalai. Red. J. Balčikonis, Kaunas. Jablonskis J. 1934: Jablonskio raštai 3: Rašvbos dalykai. Red. J. Balčikonis, Kaunas. Jakaitienė E. 1980: Lietuvių kalbos leksikologija, Vilnius. Kabelka J. 1964: Kristijono Donelaičio raštų leksika, Vilnius. Keinys St. 1984: Lietuvių kalbos hibridai (sąvoka, rūšys ir normiškumas). — Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A. serija 3 (88), Vilnius. Keinys St. 2000: Iš A. Dambrausko kalbos ir terminologijos veiklos. — Terminologija 7, 32-47. Keinys St. 2004: Terminologijos raida, būklė, vaidmuo ir uždaviniai į XXI amžių įžengus. — Terminologijos istorijos ir dabarties problemos: [straipsnių rinkinys]: Kazimierui Gaiveniui atminti, Vilnius, 219-239. Klimavičius J. 1998: Keturi talkos kėlinukai. — Gimtoji kalba 10, 10-14. Klimavičius J. 2000: Geradėjas, piktadėjas, niekadėjas — grynai lietuviški žodžiai. — Acta Linguistica Lithuanica 42, Vilnius, 58-65. Klimavičius J. 2002: Katekizmo kalba — kalbos katekizmas. — Kalbos kultūra 75, 105-119. 63 Kniūkšta P. 2001: Kalbos vartosena ir tvarkyba, Vilnius. Kruopas J. 1998: Rinktiniai raštai, Vilnius. KTZ 1990: Gaivenis K., Keinys St. Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas. Lebedys J, Palionis J. 1964: Seniausias lietuviškas rankraštinis tekstas. — Bibliotekininkystės ir bibliografijos klausimai 3, Vilnius, 109—135. LKE 1999: Lieruvių kalbos enciklopedija, Vilnius. LKG 1965: Lietuvių kalbos gramatika, Vilnius. LKKN 1998: Lietuvių kalbos komisijos nutarimai 1977-1998. Sudarė R. Dobeliené, Vilnius. LKZ 1, 1941: Lietuvių kalbos žodynas, Kaunas. LKZ 1, 1961: Lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. LKZ VI 1962: Lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. LKŽ XVI 1986: Lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. LKŽ IX 1973: Lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. LKŽ XX 2002: Lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. LKŽe: Lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. www.lkz.lt. LLE 2001: Lietuvių literatūros enciklopedija. Red. V. Kubilius, V. Rakauskas, V. Vanagas, Vilnius. LoLieŽ 1996: Kuzavinis K. Lotynglietuvių kalbų žodynas, Vilnius. LRKŽ 1957: Lietuvių rašomosios kalbos žodynas 3. Sudarė A. Senn'as ir A. Salys, Heidelberg. LTE 1981: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 8, Vilnius. LTSRSB 1985: Lietuvos TSRS bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba 2. 1862—1904. Kn. 1. A-P. Sudarė E. Binkyté ir kt. Red. kol, V. Merkys ir kt. Ats. red. A. Lukošiūnas, Vilnius. LTSRSB 1988: Lietuvos TSRS bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba 2. 1862~1904. Kn. 2. R-Ž. Sudarė E. Binkytė ir kt. Red. kol. V. Merkys ir kt. Ats. red. A. Lukošiūnas, Vilnius. NŽA 2005: Aliulis V. Dvasinėje sanatorijoje. — Naujasis Židinys — Aidai 7/8, 2005. Palionis J. 1995: Lietuvių rašomosios kalbos istorija, Vilnius. Pataisytieji Poteriai 1909: Pataisytieji Poteriai. — Vadovas 14, 107—129. Pupkis A. 1980: Kalbos kultūros pagrindai, Vilnius. Pupkis A.2005: Kalbos kultūros studijos, Vilnius. Rubinas A. 2001: Dvasininkų pavadinimai ir jų istorija. — Acta Linguistica Lithuanica 44, 189—200. RŽ 1991: Religijotyros žodynas, Vilnius. Sabaliauskas A. 1990: Lietuvių kalbos leksika, Vilnius. SBK 2004: Skoliniai ir bendrinė lietuvių kalba, Vilnius. Skardžius P. 1997: Rinktiniai raštai 2. Bendrinės kalbos dalykai, Vilnius. Skardžius P. 1998: Rinktiniai raštai 3. Bendrinės kalbos kultūra, Vilnius. Skardžius P. 1998a: Die slavischen Lehnworter im Altlitauischen.- Skardžius P. Rinktiniai raštai 4. Moksliniai straipsniai ir studijos, Vilnius, 62—309. Skardžius P. 1999: Rinktiniai raštai 5. Akcentologija. Bendrinės kalbos kultūra. Publicistika, Vilnius. 64 TŽŽ 1936: Tarptautinių žodžių žodynas. Red. J. Žiugžda, Klaipėda. TŽŽ 1985: Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius. TŽŽ 2001: Tarptautinių žodžių žodynas. Ats. red. A. Kinderys, Vilnius. VaitkTZZ 2003: Vaitkevičiūtė V. Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius (e. leidimas). Urbas D. 1998: Martyno Mažvydo raštų žodynas. 2-as leid., Vilnius, Urbutis V. 1962: Nepastebėti Mažvydo slavizmai. — Kalbotyra 4, Vilnius, 387-390. Urbutis V. 1991: Senosios lietuvių kalbos slavizmai. — Baltistica 27 (1), Vilnius, 4-14. Urbutis V. 1994: Senųjų slavizmy kilmės įvairovė. — Baltistica 28 (1), Vilnius, 91-101. Zinkevičius Z. 1990: Lietuvių kalbos istorija 4. Lietuvių kalba XVIII-XIX a., Vilnius. Zinkevičius Z. 1992: Lietuvių kalbos istorija 5. Bendrinės kalbos iškilimas, Vilnius. Zinkevičius Z. 1994: Lietuvių kalbos istorija 6. Lietuvių kalba naujaisiais laikais, Vilnius, Zinkevičius Z. 2000: Lietuvių poteriai: Kalbos mokslo studija, Vilnius. Zinkevičius Z. 2002: Rinktiniai straipsniai 2. Valstybė ir kalba. Senųjų raštų kalba. XVIII-XIX a. rašomoji kalba. XX amžius. Rytų Lietuva, Vilnius. ®acMmep M. 1967: Dmumonocuneckuii crosaps pycckoezo a3bika 1, Mocksa. GacMep M. 1986: Imumonozuueckuii crosaps pyccrkoeo a3bika 3, Mockaa. NON-LITHUANIAN TERMS IN THE CATHOLIC CATECHISMS FROM THE END OF THE 19" AND THE BEGINNING OF THE 20* CENTURIES Summary Lithuanian Christian terminology is one of the oldest fields of terminology — the old borrowings (for instance, bažnyčia (church), gavénia (Lent), krikštas (baptism), kūčios (Christmas Eve), Kalėdos (Christmas), Velykos (Easter)) came into Lithuanian before the official conversion of Lithuania to Christianity — in 10"-12" centuries. The beginnings of Lithuanian terminology are found in extant manuscripts of prayers (Viespaties malda (The Lord’s prayer), Angelo pasveikinimas (Hail Mary), Tikėjimo išpažinimas (The Nicean Creed) written down in Vilnius diocese in the 16“ century, which are the oldest of all presently known texts and the first printed Lithuanian book — an evangelical Lutheran catechism Catechismvsa prasty Szadei written by Martynas Mažvydas in 1547. This article analyses one-word non-Lithuanian origin terms of religion used in Catholic catechisms from the end of the 19" and the beginning of the 20TM centuries. This period is not a random choice, because the literature of the Church and its language at that time were corrupt with barbarisms. From four Catholic catechisms published at that period — Mokslas Rimo Kataliku (Teaching of Roman Catholics) (1879), Trumpasis Kun. Filochowskio katekizmas. 65 Vaiszganto verstas (Short Catechism by Priest Filochowski. Translated by Vaiszgantas) (1901), Katakizmai katalikiszki (Catholic Catechisms) (1903) and Tikybos mokslas (Šv. Istorijos ir Katekizmo) (Teaching of Religion (Holy History and Catechism)) (1916) by the priest Kazimieras Paltarokas — 1158 one-word terms of religion and their variants, were picked up. Some terms were the same, so it made 613 different terms and 125 their variants. The majority of one-word terms — 439 terms — were of the native origin. This article investigates 141 different terms of non-Lithuanian origin and 33 hybrid terms of foreign origin. Non-Lithuanian, i.e. terms of religion of the foreign origin are so called international words (34 terms), barbarisms (71 term) and old borrowings (36 terms). The absolute majority of international terms (33 terms) are derived from classical languages — Latin (aktas (act, note) TFK 43, ostija (host) KK 30, MRK 322, TM 123, sakramentas (sacrament) MRK 16,79, 138, TFK 9, KK 22, TM 72, 85) and Greek (antifona (versicle) TM 11, balzamas (balsam) MRK 315). Some international terms came through Slavonic (Belorussian, Polish) languages, for instance, alrorius (altar) MRK 176, TM 110, adventas (advent) MRK 79, 333, TM 109, angelas (angel) TM 12, 76 and other. The origin of old borrowings varies. These catechisms have majorily old borrowings from Slavonic languages, for example, bažnyčia (church) MRK 25, TFK 20, 25, KK 19, TM 7, 88, grabas (coffin) MRK 75, KK 15 and other. This is the oldest layer of Lithuanian terms of religion. There are many barbarisms in earlier mentioned catechisms (71 term): Polonisms (abrozas (picture) MRK 79, dūšia (spirit) MRK 29, TFK 8, KK 11, tajemnycia (mystery of rosary) MRK 50), Slavonicisms (apieka (care) KK 10), Belorussianisms (mika (suffering) MRK 57, TFK 11, 25, KK 46) and germanisms (podZiai (godparents) TM 120). The end of the 19" and the beginning of the 20" centuries is the period of the fast creation of common language. At that time terms of religion were already established, but the language was corrupted with barbarisms and was not pure. In the beginning of the 20" century there were attempts to normalize terms of religion — barbarisms were changed, international terms and old borrowings were left. In the work of the priest K. Paltarokas Tikybos mokslas (The Teaching of Religion) even 82% of terms are purely Lithuanian. In this catechism there is only one barbarism from German language — podZiai (godparents) TM 120. Furthermore, barbarisms, used in catechisms published in 1879-1903, were changed, for instance, dirmavone MRK 108, TFK 9, KK 27 — sutvirtinimo sakramentas TM 120 (confirmation), čysčius MRK 63, TFK 17, KK 16, 37 — skaistykla TM 89 (purgatory) and others. After the bishop Paltarokas the terminology of Lithuanian catholic catechisms hardly changed. Ausra RIMKUTE Gauta 2005-10-25 Lietuviy kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas arimkute(dcentras.lt, ausrar@!ki.lt 66