Lauryno Ivinskio keturkalbio žodyno terminai

72 Lauryno Ivinskio keturkalbio žodyno terminai ALBiNA AUKsoRiŪtĖ Lietuviųkalbosinstitutas ĮVADAS Lauryno Ivinskio (1810–1881), žymaus XIX a. lietuvių kultūros veikėjo, spausdinti darbai ir dauguma jo rankraščių yra tyrinėti. Apie išlikusių L. Ivinskio žodynų rankraščius yra rašę kalbininkai J. Kruopas, V. Vitkauskas, O. Kažukauskaitė ir šio straipsnio autorė (žr. Kruopas 1960, Круопас 1963; Vitkauskas 1996; Vitkauskas 1997; Auksoriūtė 1999; Kažukauskaitė 2003). Gana išsamiai yra aprašyti dvikalbiai žodynai: Lenkų–žemaičių kalbųžodynas (Słownik polsko-żmudzki) (toliau – LŽŽ) ir Rusų–lietuvių kalbųžodynas (Словарь россійско-литовскій) (toliau – RLŽ), o apie Rusų–lietuvių–lotynų–lenkųkalbųžodyno (Словарь россійско-литовскій съ латинско-польскимъ) rankraštį rašė tik J. Kruopas straipsnyje „L. Ivinskio leksikografiniai darbai“ (Kruopas 1960: 191–198). J. Kruopas pirmasis gana išsamiai aprašė keturkalbio žodyno rankraštį ir nustatė jo autorių: „rankraščio formatas: ilgis 21,5, plotis 13,5 cm. Rankraštis parašytas labai aiškia ir gražia rašysena. Jo popierius plonas, švelniai melsvos spalvos, su aiškiu kai kuriuose puslapiuose (24, 92) įspaudu: viršuje karūna, dešinėje pusėje – arklio, kairėje – liūto galva, o apačioje įrašas „whatman“. Nei autorius, nei metai žodyno rankraštyje nepažymėti. Tik iš rašysenos, rašybos, kalbos ypatybių ir palyginimo su minėtuoju dvikalbiu žodynu „Словарь россійско-литовскій“ drąsiai galima ir šitą keturkalbio žodyno rankraštį priskirti L. Ivinskiui“ (Kruopas 1960: 194). Straipsnyje nurodoma žodyno apimtis, apžvelgiamas jo pobūdis, sandara, rašybos, leksikos ypatybės, pateikiama nemažai pavyzdžių iš žodyno, išvardijami L. Ivinskio sudaryti naujadarai ar iš kitų šaltinių dar neužfiksuoti žodžiai. L. Ivinskio Rusų–lietuviųkalbųžodyno ir Rusų–lietuvių–lotynų–lenkųkalbųžodyno rankraščiai saugomi Rusijos geografų draugijos archyve Sankt Peterburge, kur 1947 m. juos surado D. Zeleninas. Kaip ir kada šie rankraščiai pateko į Rusijos geografų draugiją, tikslių žinių nėra, tik galima spėti, kad Albina Auksoriūtė | LaurynoIvinskioketurkalbiožodynoterminai Terminologija | 2007 | 14 73 po 1869 m., kai L. Ivinskis užmezgė ryšius su šia draugija, susirašinėjo su jos nariais V. Kulinu ir J. Kuznecovu. 1871 m. V. Kulinas pasiūlė L. Ivinskį priimti į Rusijos geografų draugijos narius (plačiau apie L. Ivinskio ryšius su šia draugija žr. Petkevičiūtė 1988: 86–90). Iš L. Ivinskio laiško, rašyto 1869 m. sausio mėn. V. Kulinui, sužinome, kad jis pradėjo rengti Rusų–žemaičių–lietuviųkalbųžodyną ir 8 lapų rankraštį siuntė V. Kulinui peržiūrėti (žr. Ivinskis 1995: 484), tad aišku, kada L. Ivinskis pradėjo rašyti dvikalbį žodyną. Apie keturkalbio žodyno rengimo datą nieko nežinoma, tik galima spėti, kad jį autorius rašė vėliau. Lietuvių kalbos institutas 2006 m. gavo minėto keturkalbio žodyno rankraščio skaitmenines fotokopijas, tad galima šį rankraštį išsamiau patyrinėti1. Rankraštis sunumeruotas paties L. Ivinskio, paskutinis puslapis pažymėtas 95 numeriu, tačiau du puslapiai turi tą patį 21 numerį, tad iš viso rankraštis yra 96 puslapių. Tai yra tik keturkalbio žodyno pradžia nuo A iki Ay. Jame pateikti 358 rusiški antraštiniai žodžiai su lietuviškais, lotyniškais, lenkiškais atitikmenimis ir 23 nuorodiniai antraštiniai žodžiai, pvz., Авангардія,..іи. ж.смотри: Передовойотрядъ(3). Žodynas pradedamas trimis straipsniais, kurių rusiškas antraštines dalis sudaro ne žodis, o tik raidė A, kaip pirmoji abėcėlės raidė, jungtukas ir jaustukas, pvz.: А.Азбукиперваябуква.Balśiŭ èjłōs pirmòjéròdbałsa.Alphabethiprimalittera.PierwszagłoskaAbecadła (1); А.союзъ.Ar,ir,ir-gi,tàgi-tat.Ac,atque,et,etiam,idque.I,też,a,także, to-też,owoż[...] (1); А.межд.Aj,o,ak.Heu,ah,aha.O,ach[...] (1) (žr. fotokopiją). Prie antraštinių rusiškų žodžių nurodytos gramatinės kategorijos – prie daiktavardžių teikiama kilmininko linksnio galūnės ir giminės santrumpa, prie daugiskaitinių daiktavardžių – dar ir skaičiaus santrumpa, būdvardžių duodama moteriškosios, bevardės giminės galūnės ir būdvardžio santrumpa, veiksmažodžių – pirmojo ir antrojo asmens galūnės, prie kitų kalbos dalių – jų santrumpos, pvz.: Актриса,сы.ж.Āktorka,kòmedijōnka,ròditojé stēbŭklìnesdàrbūn.Actrix.Aktorkasceniczna (20); Аббатскій,..ая,..ое. прил.Brōstwiszkas,prigŭłanspribrostwińìćzes;klosztorìnis.Antistitus.Opatski,klasztorny(2);Анатомить,..млю,..мишь.г.д.Rajkìti,iszwejzdiètikùna. 1 Dėkoju LKI Leksikografijos centro darbuotojai Onai Kažukauskaitei, organizavusiai L. Ivinskio keturkalbio žodyno kopijų įsigijimą, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Baltistikos centro vadovui doc. Aleksejui Andronovui, pagelbėjusiam gauti L. Ivinskio Rusų–lietuvių–lotynų–lenkųkalbųžodyno rankraščio skaitmenines fotokopijas, ir LKI Leksikografijos centro fondų vedėjai dr. Ritutei Petrokienei, suteikusiai galimybę pasinaudoti šiomis kopijomis. 74 Albina Auksoriūtė | LaurynoIvinskioketurkalbiožodynoterminai Terminologija | 2007 | 14 75 Exarteanatomiaedissecare,inciderecorpusanimantis,dissecarecadaver. Anatomizować,dyssekcijęanatomicznąrobić(44). Kai kur duodami žodžių reikšmės aiškinimai, negausūs vartojimo pavyzdžiai, pateikiama po keletą sinonimų ar artimos reikšmės žodžių, pvz.: Августъ,..та.м. Rugpiūtis,asztuontāsismētŭmiènŭ.Augustus.Sierpień (4); Анархія,..іи.ж.Nèriedzia,nèwāldzia,bewaldziosbŭwìmas.Rieda neturièjimas.Anarchia.Confusaeacperturbataeres.Cic.Anarchia,nierząd (43);Арапникъ,..ка.м.Botāgas,wàré,błāksztas,ìnagis.Flagellum,flagrum. Suet.Scutica.Hor.Bicz,harapnik(63). J. Kruopo nuomone, L. Ivinskis naudojosi daugiakalbiu rusų kalbos žodynu, įrašė lietuviškus atitikmenis, kai kur išvertė aiškinimus ir iliustracinę medžiagą, matyt, jis norėjo parengti keturkalbį žodyną, kurio pradžią įteikė Geografų draugijai Peterburge susipažinti (Kruopas 1960: 195). Minčiai, kad L. Ivinskis išvertė rusų kalbos žodyno, kuriuo naudojosi, aiškinimus į lietuvių kalbą, galima paprieštarauti, nes kai kur rusiški žodžiai yra be paaiškinimų, dalies lietuviškų žodžių aiškinimai yra siauresni negu rusų, kartais panašūs į lenkiškus ar lotyniškus arba platesni ir išsamesni nei kitomis kalbomis, pvz.: Актриса,сы.ж.Āktorka,kòmedijōnka,ròditojéstebŭklìnes dàrbūn.Actrix.Aktorkasceniczna (20); Аллеа,леи.ж.Dārżatākasiszabejun szaliunmēdejsswadìntas.Wajksćiòtiné.Ambulacrum,arboribusutrimquesep-Ambulacrum,arboribusutrimquesep-Ambulacrum,arboribusutrimqueseptum.Ambulatio.Xystus.Aleja,alea,chodnik (27), Алавастръ,тра.м.Есть топородазернистогогипса.Àlabōstra,gipsasskiltìnis.Gypsumgranulare. Gipsblaszkowy.WpiśmieG.znaczy:Alabastrowenaczynie (21). Daugiausia žodyne pateikta daiktavardžių, jie sudaro apie 71,5 % visų antraštinių žodžių, gerokai mažiau yra kitų kalbos dalių: būdvardžių – per 17 %, veiksmažodžių – apie 4 %, kitos kalbos dalys – prieveiksmiai, jungtukai, jaustukai – kartu sudaro per 7 % visų antraštinių žodžių. Apie 53 % daiktavardžių galima laikyti terminais ar nomenais. Jie straipsnyje bus toliau aptariami. Iš neaptariamų daiktavardžių minėtini su bažnyčios leksika susiję žodžiai, mėnesių, pinigų, šalių ir jų gyventojų pavadinimai ir kt., pvz.: Абасы, ..сóвъ.множ. SidabrìnisPersijespìńingastuˇressawieje50skatìkŭ. Abasius,Persicusargenteusnumuscohibens50assium.PieniądzsrebnyPerski wartości50groszy (2); Австрiецъ,ца.м.Austrijōkas.Austriacus.Austrijak (5); Австрiя,..iи.ж.Austrije.Austria,ae.Austrija(5); Апóстолъ..ла.м. Apāsztołas.SiunstāsisnuogKrìstaus.ChristiApostolus.ChristianelegisMagister.Apastół,posłaniecChristusa (58) ir kt. Kai kurių būdvardžių duodamos įvardžiuotinės ir laipsnių (ir net polaips- 76 Albina Auksoriūtė | LaurynoIvinskioketurkalbiožodynoterminai nių) formos, pvz.: Алый,..ая,..ое.пр.Raudònas,rŭżāwas.Ruber.Czerwony,różowy. Опр.Тотъ,которыйалыйесть.Raudònāsis.Is,quiruberest. Ten,coczerwonyjest. Сравн.ст. Raudonēsnis.Rubrior.Czerwieńszy.Срав. ст.опр.Raudonēsńīnsis.Isquirubriorest.Tencoczerwieńszyjest.Срав.ст. смяг.Raudonièlēsnis.Isquialiquantumrubriorest.Cotrochęczerwieńszyjest. Превос.ст.Raudoniàusis,почтинеутребляется (34). Šiame straipsnyje nagrinėjami gamtos mokslų ir kitų sričių terminai. L. Ivinskio keturkalbio žodyno rankraštyje yra 145 terminai, kartu su kai kuriuose žodyno straipsniuose esančiais rūšiniais terminais ir nomenais. minerAlogiJoS terminAi Daugiausia žodyne pateikta mineralų pavadinimų – per 30, beveik visi jie yra skoliniai, pvz.: Албинъ,на.м.Albinas ~albinas.Akmunbałtajskâjstŭs kajpoźiamćziūgas.Albinites.AlbinW.kamieńmającyblaskperłowy(21)2; Агáтъ,..та.м.Agātas ~agatas,àkmuniszejłosKwārćziauskŭrsajtŭr sawiejedàlesChalcedōna,Jasida,Kwārćziaus,Ragìnia,KrwàwńinkairnekadaAmetìstaopawejksłŭsisròda:kāspinŭs,pilònes,miêstŭs,krùmŭs,kìminŭs, dēbeses,żwâjzdikes,àkeles,piêtmas.Achates,ae.scilgemma.Plin.AgatzfamilijKvarcuminerałzłożonyzcząstekchalcedonu,jaspisu,kvarcu,rogowca, krwawnikuiczasemametystu,ukazującywsobiemalowidławstąźek,fortyfikacyi,widokówmiast,krzaczków,mchów,obłoczków,gwiazdeczek,oczek, plamek(6); Алуминитъ,..а.м.Породабљлойглины.Aluminitas ~aliuminitas,ātmajnabàłtojamòlia.Aluminites.Glinkaczysta. (31); Аметúстъи Амефúстъ,..ста.м.ДрагоцљныйкаменьКварцовойпороды. Ametìstas ~ ametistas,brangŭsàkmunKwārćziausātmajnaswiśzniawajmielinawārsaarba pìłkajbàłtas.Amethystus.KwarcAmetyst,kamieńdrogifijoletowobłękitnylub szarobiały(39); Андалузúтъ...та.м.Каменьизъфельдспатапороды.Andalūźitas ~andalūzitas,akmunraumensraudonuˇmaarbaŹiamcziūgiszkaj pìłkas.Andaluzites.AndaluzytkamieńzfamilijFeldspatamięsno-czerwonego koloruniekiedyzakrawającegonaperłowo-szary(47–48); Антраколитъ, ..та.м.Каменьизвестковойпороды. Antrakolitas ~antrakolitas,àkmun kālkiaātmajnas.Antracollites.Antrakolit,kamieńzfamilijWapiennych(55); Аррагонитъ,..та.м. Каменьизвестковойпороды.Aragōnitas~aragoni2 Pavyzdžiai pateikiami taip, kaip žodyne – pirmiausia antraštinis rusiškas žodis, po jo lietuviškas žodis su paaiškinimais ir lotyniški bei lenkiški atitikmenys. Lietuviškas terminas išretinamas, po tildės ženklo teikiama į bendrinę kalbą transponuota forma. Terminologija | 2007 | 14 77 tas,akmunkalkiuatmainas.Arragonites.Arragonit,kamieńzrodzajuwapiennych(75);Авантуринъ,..на.м.Каменькварцовойпороды.Awanturìnas ~ avanturinas.Akmunkwàrćziausātmainas,turessawiejeblizganćzesskelàudes. QuarzumAvanturinum.Kwarcpospolitymającywsobiejakbyrozrzuconelistki miki,wtymoonrazienazywasię.Awanturynemnaturalnymalbokamieniem słonecznym(Min.Jakow)(3-4); Автомолитъ,..та.м.(Фатеръ).Automōlitas ~automolitas.Brangŭsàkmuntamsejmièlinasotankiàusejpaduodans ingświēsejżāli. Automolithus.Wal. Automolit.KamieńdrogizfamilijRubinu kolorukaczo-błękitnego,zbliźającegosiędogórnozielonego,mającywsobie: glinkę,zynk,źelazo,krzemionkęisiarkęniekiedy(5); Аквамаринъ,..на. м. Beŕilŭsbràngēsis ~berilusbrangiasis,akmunswiēsejżālas,sŭdiètasisz titnagìnia,mòlia,glŭcìnas,kālkiŭirgèlźiēs.Smaragdusstriatus.Kar.Beryllus. Wal.Berylszlachetny;klejnotkoloruświatłozielonegozłożonyzkrzemionki, glinki,glucyny,wapnaiżelaza(18); Адамáнтъ,..та.м.Dējmantas ~deimantas. Adamas. Diament(9);Алмазъ,..за.м. Dējmantas,dēmantas~ demantas.Adamas.Vall.Plin.Ovid.Dijament(28); Анфраксъ,..са.м. Rùbinas ~rubinas,brangŭsàkmūn.Rubinus.Lips.Carbunculus.Plin.Karbunkuł, rubin(56) ir kt. Mineralų pavadinimų L. Ivinskis pateikė ir kitame savo rankraštiniame darbe – moksliniame veikale Prigimtūmenė (plačiau žr. Auksoriūtė 1998, Auksoriūtė 2001), pirmojoje jo dalyje. Tad galima palyginti kai kuriuos keturkalbio žodyno ir Prigimtūmenės terminus. Išlikę du Prigimtūmenės pirmosios dalies variantai: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyne saugomos Žemėtros ir Lenkijos mokslų akademijos bibliotekos rankraštyne Krokuvoje – Žemėmina. Ir vieno, ir kito rankraščio pagrindinės dalys, kuriose aprašoma negyvoji gamta, beveik nesiskiria, tad lyginami mineralų pavadinimai paimti iš Vilniuje saugomo Prigimtūmenės pirmosios dalies rankraščio (toliau – Pr). Pora mineralų žodyne įvardyti skolintais terminais, o Prigimtūmenėjeteikiami lietuviški paties L. Ivinskio sudaryti naujadarai, pvz.: Антофиллитъ,..та.м.КаменьЕпидота породы.Antofilitas ~antofilitas,àkmuniszPistācitaātmajnas.Anthophyllites.Antofilit,kamieńzfamilijPistacytu (54–55), plg. łapējnis ~lapeinis, lot.Actinotusvirgulatus,Anthophyllites, lenk. Antophyllit, vok.Anthophyllit (Pr 24); Апатитъ,..та. м. Камень известковой породы.Apātitas ~apatitas,akmunkālkiaātmajnas.Apatites.Apatyt,kamieńzrodzajuwapiennych (57), plg. pròżalis ~prožalis, lot. Apateliosspeciosus, lenk. Apatyt, vok. DerApatit (Pr 32). 78 Žodyne prie vieno skolinto mineralo pavadinimo duodamas lietuviškas sinonimas – Аміантъ,..та.м.горнойиликаменнойленъ.Amijōntas ~ amijontas,źiamesgàuras ~žemėsgauras,iratatakmunĀzbestaātmajnas.Asbestusflexibilis.AsbestAmiant (40), plg. skarūnis ~ skarūnis arba amjōntas ~amjontas,kitaipwadinasdarkałnālinis ~kalnalinis, lot. AsbestosAmiantus,Linummontanum,Asbestusflexibilis, vok. DerAmiant (Pr 24–25). Prie šio žodyno straipsnio reikėtų paminėti ir vieną asbesto rūšį, kurią L. Ivinskis pateikia asbesto straipsnyje: АзбестъАміантъ.Azbestas Amijontas ~asbestasamijontas.Linummontanum.Pl.Asbestusflexibilis. AsbestAmiant (14). Taigi, šis mineralas žodyne pateikiamas dviejose vietose tikriausiai dėl skirtingų rusiškų jo pavadinimų, o palyginus L. Ivinskio abiejuose rankraščiuose teikiamus lietuviškus atitikmenis matyti, kad jis vartojo kelis sinonimus, iš jų net tris lietuviškus: źiamesgàuras, skarūnis irkałnālinis, kuriuos greičiausiai pats sudarė. Kaip matyti iš pastarojo pavyzdžio, žodyne pateikiama ir rūšinių terminų. Dviejų mineralų (asbesto ir murijacito) straipsniuose įtraukta po keletą jų rūšių, pvz.: Азбéстъ,..та.м. Azbestas ~asbestas.AkmuniszejłosTàlkŭ duodansskārakajpolìnun,tŭrkiatŭresātmajnas: Asbestus.H. Asbest,gatunek kamieniazrodzajutalku. 1) Легкiйазбесть. Āzbestaslēngwāsis ~asbestaslengvasis. Sŭdiètasiraisztitnagìnia,magnēzijes,kālkiŭ,gèlźiēsrùdīs,ir molìnia. Asbestussubermontanum. Asbestkorekgórnyzłoźonyzkrzemionki, magnezyi,wapna,n.żelaza,iglinki. 2) А.Амiант. AzbestasAmijontas ~ asbestasamijontas.Linummontanum.Pl.Asbestusflexibilis.AsbestAmiant. 3)ОбыкновенныйАзбестъ. Azbestas pāprastāsis ~asbestaspaprastasis, sŭdiètasiszMagnēzijes,titnagìniairgelźiesrùdīs. Asbestusvulgaris. Asbest pospolity,składasięzmagnezyj,krzemionkiin.żelaza, plg. kałnālinispaprastasis~kalnalinispaprastasis (Pr 25). 4)ДревовидныйАзбестъ. Azbestas medinis ~asbestasmedinis. Asbestusxyloideusv.lignosus. Asbest drzewogórne, plg. kałnāmēdis ~kalnamedis (Pr 25) (13–14); Ангидрúтъ. ..та.м.Каменьизвестковойпороды. Murijācitas ~murijacitas,akmun kālkiuātmajnas. Anhydrites.Murijacyt,kamieńzfamilijwapiennych (plg. sausēnissidoklis ~sausenissidoklis (Pr 33)). Шпатистыйангидритъ. Marijācitasśziasztajnìnis ~ marijacitasšeštaininis [pirmame skiemenyje parašyta a greičiausiai L. Ivinskio rašto klaida. – A.A.]. Anhydrites spatosus.Murijacytsześcienny. Ан.зернистый. MurijācitasAngidritas ~ murijacitasangidritas. Anhydritesgranulatus.M.anhydryt. Ан.плотный. Murijācitas rukszłuòtāsis ~murijacitasrukšlotasis. An.densus.M.poAlbina Auksoriūtė | LaurynoIvinskioketurkalbiožodynoterminai Terminologija | 2007 | 14 79 fałdowany. Ан.пло:второй. Murijācitasźiamiètāsis ~murijacitasžemėtasis. Anhydritesdensussecundus.Murijacytzbity. Ан.волокнистый. Murijācitasskaruòtāsis ~murijacitasskarotasis. An.fibrosus.M.włóknisty (48–49). Kaip galima pastebėti iš pateiktų pavyzdžių, ne tik rusiški ir lietuviški, bet ir dauguma lotynų ir lenkų kalbų atitikmenų yra dvižodžiai sudėtiniai terminai. Dar keliems vienažodžiams rusiškiems terminams teikiami lietuviški sudėtiniai atitikmenys, pvz.: Анатазъ,..за.м.МеталлъТитанапороды. Anataskraunìnis ~anataskriauninis.Titaniumanatas.Tytanoktaedryt (43); Аквамаринъ,..на.м.Beŕilŭsbràngēsis ~berilusbrangiasis,akmun swiēsejżālas,sŭdiètasisztitnagìnia,mòlia,glŭcìnas,kālkiŭirgèlźiēs.Smaragdusstriatus.Kar.Beryllus.Wal.Berylszlachetny;klejnotkoloruświatłozielonegozłożonyzkrzemionki,glinki,glucyny,wapnaiżelaza (18); Антрацитъ, ..та.м.КаменьТрофитовойпороды.Antrācitas ~antracitas,akmunisz ātmajnasangłàjtia;angłàjtiskāsamāsis ~anglaitiskasamasis.Antracites. WęgielkopalnybłyszczącyalboAntracyt (55), pastarajam mineralui pavadinti pateikiami du sinonimai, vienas vienažodis skolinys ir sudėtinis lietuviškas terminas. Kaip matyti iš pavyzdžių, L. Ivinskis rūšiniais sudėtinių terminų dėmenimis teikė būdvardžius (lengvasis,paprastasis,brangiasis,medinis,kriauninis, šeštaininis,rukšlotasis,žemėtasis,skarotasis) ir dalyvį (kasamasis) ir visų, išskyrus priesagos -inis būdvardžius, vartojo įvardžiuotines formas. Minėtų sudėtinių terminų rūšinius dėmenis, greičiausiai sekdamas lotyniškais atitikmenimis, L. Ivinskis rašė po pagrindinio dėmens, nors žodyne yra pora mineralų pavadinimų, kurių rūšinis dėmuo, kaip ir dabar įprasta, eina prieš pagrindinį dėmenį, pvz.: Амбра,..ы.ж.Смолистоеигорючеевещество, коегосутьдваглавныярода,собственноназываемаяАмбра,ижелтый, Янтарь.Àmbra ~ambra,iratatizsakunsŭdiètasdegansdàjktasdwijun ātmajnŭ,wienawadìnamatikròjéAmbra ~tikrojiambra;antròjégiałtòna, Gintāras ~gintaras.Ambragrisea.Ambrazwyczajna(38); Аспидъ,..да. м. Skiāłamāsisàkmun ~ skelamasisakmuo.Schistus(lapis)fissilis.Virg. Sectilis.Plin.Scissilis.Cels.Łupny,szczepnykamień.Łupek(88). Baigiant mineralų pavadinimų aptarimą, reikia pastebėti, kad žodyno autorius ne visiems mineralams pavadinti rado lietuviškų terminų, poros mineralų neįvardijęs pateikė juos aprašomuoju būdu – kaip yra ir rusiškai: Аллохроитъ,..та,м.породакамняАвгита.ÀkmunātmajnasAuǵìta.Granatusallochroites.Allochroit,gatunekrodzajuAugitu (27); Анальцимъ,..ма. 80 м.КаменьпородыЦеолита.AkmunCeolìtaātmajnaspìłkajarbagiałswaj bàłtas.Analcimus.Kubicyt,kamieńfamilijCeolitu(43). BOTANIKOS TERMINAI Keturkalbiame L. Ivinskio žodyne botanikos terminų rasta nedaug – tik 16. Į žodyną daugiausia įtraukta augalų vardų ir tik vienas vaisiaus pavadinimas: Айвá,вы. ж.Pīgwas~pygwas,dulŭswećziosszalieswājsiŭs.PyrusCydonia.Pigwa,gatunekgruszek (15), plg. kràuśzé,dùlé,grūśzé~ kriaušė,dūlė,grūšė,lot.Pyrus(Pirus), lenk.Grusza,vok.Birne,lot.Pyr. Cydonia,liet. Gr.Pigwa ~pigva(Pr 202). Augalų vardus galima palyginti su L. Ivinskio Prigimtūmenės antroje dalyje Žolėmina pateiktu sisteminiu augalų sąrašu, kuriame aprašoma 219 augalų šeimų ir daugiau kaip 2500 genčių pavadinimų (plačiau žr. Auksoriūtė 1998). Žodyne pateikti tik keturi augalų genčių vardai: Акáція,..iи. ж.Akācije ~ akacija,mēdistŭresgiałtònŭsźièdŭskajpoźirniŭ.RobiniaCaragana.Robinia GroszekSybirski(Józ.Jun.) (17), plg. akācja~akacja,źirnikājnis~žirnikainis,lot.Acacia(Necker.),vok.Akazie(Pr 205), karkłāźirnis~karklažirnis,lot.Robinia, lenk.Akacya,grochowiec,vok.Robinie(Pr 207); Анисъ,..са. м.Anizis~anizis,żolie.Anysum.Pimpinellaanysum.BiedrzeniecAnyż(49), plg. łājpiedis ~ laipėdis, lot. Pimpinella, lenk. Biedrzeniec, vok. Bibernell (Pr 192); Апельсинъ,..на.м. Àpēlcina~apelcina,citrinasātmajna.Citrussinensis.Apelcyna,gatunekcytryny (57), plg. cìtrinas,cùtrinas~ citrinas,cutrinas,lot.citrus(Tournef.),lenk.Cytryna,vok.Citrone (Pr 171); Алой,..лоя.м.Ēlosas~elosas,ālosas~alosas.Aloeperfoliatavera.Aloes prawdziwy (30), plg. ejlosas~eilosas,ēlosas~elosas,elijōszius~elijošius,lot.Aloë(Tourn.),Aloes(K.),lenk.Alona,Halena,vok.Aloe (Pr 133). Daugiausia į aptariamą keturkalbį žodyną, kaip ir į Rusų–lietuviųkalbų žodyną (žr. Auksoriūtė 1999), L. Ivinskis įtraukė augalų rūšių pavadinimų, pvz.: Арбузъ,..за.м.Арбузецъ,..зца.Arbūzastikrāsis ~arbūzastikrasis.CucurbitaMelopepo.DyniaArbuz (64); Артышъ,..ша.м.Kadaģis Saw ìnas~kadagissavinas.JuniperusSabina.JałowiecSawina (81), plg. kàdagīs,ògīs~kadagys,ogys, lot. Juniperus, lenk. Jałowiec,jadłowiec, vok. Wachholder (Pr 144); Артишокъ,..ка.м.Karczokasmēzgantēsis ~karčiokasmezgantęsis.Cynarascolymus.Karczochpospolity (80–81), plg. łājszwas~laišvas, lot. Cynara, lenk. Karczoch, łājszwaserśzketgālwis~ laišvaseršketgalvis, lot. C.Scolymus,łājszwasusnelùnas~laišvasusneliūnas, lot. C.cardunculus (Pr 253); Агнецънепорочный,..нца..наго. Albina Auksoriūtė | LaurynoIvinskioketurkalbiožodynoterminai Terminologija | 2007 | 14 87 Dviem mokslo šakoms pavadinti L. Ivinskis vartojo skolinius: Алгебра,ы. ж. […]. Àlgebra~algebra,rokundamoksłaskuriamediełiszradimaneźinomojaskajtlauswietojeanunwartojamasirarodbałsas,tairaliteras.Algebra. lat.Algebra.polon. (21–22); Архитектура,..ры.ж.Budawōné~budavonė.Strūnisina~strūnysina.Moksłasnamunstatimaiszmedziaołabiausej pilōniŭ.Architectonice.Architectura.Arsarchitectonica.Budownictwo,architektura(84), plg. strnysena sf. (1) „statymas“: Eldijosstrūnysena S.Dauk. (LKŽe). Pastarajame žodyno straipsnyje įtraukti ir trys rūšiniai pavadinimai, kurių rūšiniais dėmenimis eina du įvardžiuotiniai priesagos -iškas būdvardžiai ir vienas priesagos -inis būdvardis: Архитектуравоенная.Strunisina kariòniszkojé~strūnysinakarioniškoji.Architekturamilitaris.Architektura wojskowa.А.Гражданская.Str.Ùkiszkōjé~strūnysinaūkiškoji.Architectonice,architecturacivilis.Budownictwocywilne. Ар.Корабельная.Strunisinałajwìné~strūnysinalaivinė.Architekturanavalis,nautica.Budownictwo okrętowe(84–85). Šiame poskyryje reikėtų paminėti atitinkamų mokslo šakų specialistų pavadinimus: Анатóмикъ,..ка.м.ЗнающійнаукуАнатоміи.Mòkitasant nariòjimakùnun.Kùn-rājkis~kūnraikis.Anatomicus,Anatomices.Dissectioniscorporumperitus.Anatomik,uczonywanatomij,praktykwdyssekcyi anatomicznej (44); Астрологъ,..га.м.Zinispo żwajzdziun~žinyspo žvaizdžių.Astrologus.Astrolog(90); Астрономъ,..ма.м.Zwajzdińīnkas~žvaizdininkas,mòkitasantźiniosapejżwâjzdes.Astronomus.Astronom, mistrznaukigwiazdarskiej (90). Specialistus, kaip ir tų sričių mokslo šakas, L. Ivinskis įvardijo lietuviškai. TERMINŲ AIŠKINIMŲ yPATUMAI L. Ivinskio Rusų–lietuvių–lotynų–lenkųkalbųžodyną galima vadinti ir aiškinamuoju žodynu, nes nemaža dalis žodžių, tarp jų terminų ir nomenų, yra aiškinama. Dauguma botanikos ir zoologijos terminų aiškinimų neturi, tik prie kelių yra trumpi paaiškinimai, pvz.: Ananāsastìkrāsis(żòlieirwājsiŭs) (43); Akācije,mēdistŭresgiałtònŭsźièdŭskajpoźirniŭ (17); Didziaswećzios szaliesjuresżuwispraŕinantéżmōgŭ.Rijūné,rijūnas (18); Wanden-źiamìnis, ǵìwolisgalensantźiāmesirwandeniejełajkìtīs (41). Šie aiškinimai nedaug turi apibrėžčių požymių, panašesnis į apibrėžtį yra apelsino aiškinimas: Àpēlcina, citrinasātmajna(57), kuriuo nurodomas sisteminis augalų ryšys. L. Ivinskis rankraštiniame gamtos mokslų darbe Prigimtūmenė atmaina vadino taksonominę kategoriją lot. varietas, kuriai įvardyti dabar vartojamas terminas varietetas. 88 Dauguma mineralų pavadinimų turi aiškinimus, kai kurie iš jų kur kas platesni nei botanikos ir zoologijos terminų aiškinimai. Prie vienų mineralų pavadinimų nurodoma tik kokio mineralo atmaina jie yra, pvz.: Aluminitas,ātmajnabàłtojamòlia (31); Amijōntas,źiamesgàuras,iratatakmun Āzbestaātmajnas (40); Antofilitas,àkmuniszPistācitaātmajnas (54);Antrācitas,akmuniszātmajnasangłàjtia;angłàjtiskāsamāsis(55); Antrakolitas, àkmunkālkiaātmajnas (55); Apātitas,akmunkālkiaātmajnas (57); Aragōnitas,akmunkalkiuatmajnas(75); Murijācitas,akmunkālkiuātmajnas (48); Szpātasdejmantìnis,àkmunRubinaātmajnas (28). Kaip matyti iš pavyzdžių, šie aiškinimai yra nepakankami, nes vienodai aiškinami murijacitas, antrakolitas, apatitas ir aragonitas. Prie kitų pavadinimų apibūdinama spalva, pvz.: Andalūźitas,akmunraumensraudonumaarbaŹiamcziūgiszkajpìłkas (47); Akmunbałtajskâjstŭskajpoźiamćziūgas.Albinas (21), ar nurodomas jo vertingumas, pvz., Rùbinas,brangŭsàkmūn (56). Šie aiškinimai taip pat dar neatitinka apibrėžčių reikalavimų, tačiau prie kai kurių terminų pateiktus aiškinimus jau neabejotinai galima laikyti apibrėžtimis, pvz.: Ametìstas, brangŭsàkmunKwārćziausātmajnaswiśzniawajmielinawārsaarbapìłkaj bàłtas (39); Automōlitas.Brangŭsàkmuntamsejmièlinasotankiàusejpaduodansingświēsejżāli(5); Awanturìnas.Akmunkwàrćziausātmainas,tures sawiejeblizganćzesskelàudes (3–4). Dar keli mineralai apibrėžiami nurodant jų sudėtį ir išvaizdą, pvz.: Àmbra,iratatizsakunsŭdiètasdegansdàjktas dwijunātmajnŭ,wienawadìnamatikròjéAmbra;antròjégiałtòna,Gintāras (38); Beŕilŭsbràngēsis,akmunswiēsejżālas,sŭdiètasisztitnagìnia,mòlia, glŭcìnas,kālkiŭirgèlźiēs(18); Agātas,àkmuniszejłosKwārćziauskŭrsaj tŭrsawiejedàlesChalcedōna,Jaspida,Kwārćziaus,Ragìnia,Krwàwńinka irnekadaAmetìstaopawejksłŭsisròda:kāspinŭs,pilònes,miêstŭs,krùmŭs, kìminŭs,dēbeses,żwâjzdikes,àkeles,piêtmas (6). Reikėtų paminėti asbesto ir jo atmainų apibrėžtis: Azbestas.AkmuniszejłosTàlkŭduodansskārakajpolìnun,tŭrkiatŭresātmajnas(13). Apibrėždamas šį mineralą, L. Ivinskis nurodė eilę, kuriai priskiriamas šis akmuo, ir jo pagrindinį požymį, o greta aiškindamas jo atmainas jau nurodo tik sudėtį: Āzbestaslēngwāsis.Sŭdiètas iraisztitnagìnia,magnēzijes,kālkiŭ,gèlźiēsrùdīs,irmolìnia (13–14); Āzbestas pāprastāsis,sŭdiètasiszMagnēzijes,titnagìniairgelźiesrùdīs (14). Peržvelgus mineralų aiškinimus, galima pastebėti, kad dalis jų laikytini apibrėžtimis, nes nurodomi sisteminiai ryšiai ir būdingi jų požymiai. Apibrėžčių ypatybių turi ir kai kurie kitų sričių terminų aiškinimai, pvz.: Nariòjimas,taira:rājkimaskùnadiełiszwejzdièjimawisundaliuniriszsimoAlbina Auksoriūtė | LaurynoIvinskioketurkalbiožodynoterminai Terminologija | 2007 | 14 89 kimapaźintianopŕigimima (45); Elementorēlŭs.Kńingelépradžiosmòksła skājtima (14); Skajtlisté,skajtlŭźiniosmòksłas (70); Pabūkłaspaźinìma stiprumawièja.Wiejòmāstas (48); Salìné,jureswietaturentédaugsàłūn (84); Budawōné.Strūnisina.Moksłasnamunstatimaiszmedziaołabiausejpilōniŭ (84);Mòksłasarbaźiniaapejżwâjzdes,żwajzdīsté(90) ir kt. IŠVADOS 1. Nedidelės apimties – 96 puslapių rankraštyje, kuris yra tik Rusų–lietuvių–lotynų–lenkųkalbųžodyno pradžia, L. Ivinskis pateikė nemažai terminų – apie 145. Daugiausia į žodyną įtraukta gamtos mokslų terminų – mineralų, augalų, paukščių ir kitų pavadinimų. 2. Nagrinėjamame žodyne teikiami mineralų pavadinimai daugiausia yra skoliniai, o Prigimtūmenėje kai kuriuos tuos pačius mineralus L. Ivinskis jau įvardijo paties sudarytais lietuviškais pavadinimais. 3. Keturkalbiame žodyne, kaip ir Rusų–lietuviųkalbųžodyne, daugiausia pateikta augalų rūšių vardų. Palyginus keturkalbio žodyno augalų rūšių ir Prigimtūmenės augalų genčių vardus, matoma sisteminių skirtumų ir netikslumų žodyne, matyt, rengdamas mokslinį augalų aprašą, L. Ivinskis tiksliau suskirstė ir nustatė taksonus. 4. Apžvelgus kitų (ne gamtos mokslų) sričių keturkalbio žodyno terminus, galima pastebėti, kad L. Ivinskis dažnai ieškojo lietuviškų terminų, kuriuos paprastai pats ir sudarydavo. Polinkis teikti lietuviškus žodžius ypač matyti panagrinėjus mokslo šakų ir profesijų pavadinimus (skaitlystė,žinystė,žvaizdystė,žvaizdininkas,kūnraikis). 5. Tiek gamtos mokslų, tiek kitų sričių rūšių pavadinimams būdinga, kad jų rūšinis dėmuo eina po gimininio dėmens, o rūšiniais dėmenimis teikiami būdvardžiai ir dalyviai, išskyrus priesagos -inis būdvardžius, yra įvardžiuotinių formų (ananasastikrasis,asbestaspaprastasis,murijacitasžemėtasis, kariuomenėjūrinė,šarvininkairaitiejai). 6. Keturkalbis L. Ivinskio žodynas yra ne tik verčiamasis, dalį šiame žodyne teikiamų terminų ir nomenų aiškinimų galima laikyti jų mokslinėmis apibrėžtimis, tad iš dalies šis žodynas yra ir aiškinamasis terminų žodynas. 7. L. Ivinskio Rusų–lietuvių–lotynų–lenkųkalbųžodyno rankraštis yra svarbus ir įdomus ne tik lietuvių leksikografijos, bet ir terminologijos istorijai. 90 ŠALTINIAI Ivinskis L. Rusų–lietuvių–lotynų–lenkųkalbųžodynas (Словарь россійско-литовскій съ латинскопольскимъ) (rankraštis). LŽŽ – Ivinskis L. Lenkų–žemaičiųkalbųžodynas (Słownik polsko-żmudzki) (rankraštis). Pr – Ivinskis L. Prigimtūmenė (rankraštis), 1870. RLŽ – Ivinskis L. Rusų–lietuviųkalbųžodynas (Словарь россійско-литовскій) (rankraštis). LITERATūRA IR PAPILDOMI ŠALTINIAI Auksoriūtė A. 1998: Lauryno Ivinskio rankraščiai Krokuvoje. – Terminologija 5, 102–110. Auksoriūtė A. 1999: Lauryno Ivinskio žodynų terminija. – Lituanistica 2(38), 22–33. Auksoriūtė A. 2001: Lauryno Ivinskio mineralogijos naujadarai. – Terminologija 8, 95–111. BVŽ 1998: Botanikosvardųžodynas, Vilnius. Ivinskis L. 1995: Raštai, Vilnius. Kažukauskaitė O. 2003: Ne Jumskis, o Ivinskis. – Leksikografijosirleksikologijosproblemos, 19–31. Kruopas J. 1960: L. Ivinskio leksikografiniai darbai. – LietuvosTSR MokslųAkademijosdarbai 1(8), 191–198. Круопас И. Р. 1963: Из истории литовско-русской и русско-литовской лексикографии XiX в. – Из историисловисловарей, Ленинград, 72–77. KŽ 1995: Smetona A. Karybosžodynas, Vilnius. LKŽe: Lietuviųkalbosžodynas. – www.lkz.lt Petkevičiūtė D. 1988: LaurynasIvinskis:Monografija, Vilnius: Mokslas. TŽŽ 2001: Tarptautiniųžodžiųžodynas, Vilnius: Alma littera. Vitkauskas V. 1996: Lauryno Ivinskio raštų kalbos ypatybės. – Lituanistica3(27), 23–25. Vitkauskas V. 1997: Lauryno Ivinskio leksikografiniai principai. –LaurynoIvinskio Kalendoriaus150-mečiui, 29–32. TERMS IN LAURYNAS IVINSKIS’ QUADRILINGUAL DICTIONARY This paper deals with terminology in Russian–Lithuanian–Latin–Polishmanuscript dictionary (Словарь россійско-литовскій съ латинско-польскимъ) of Laurynas Ivinskis. The manuscript of the dictionary contains 96 pages. This is only the beginning of a quadrilingual dictionary from A to Ay, which presents 358 Russian headwords with Lithuanian, Latin and Polish equivalents and 23 reference headwords. There are some explanations of word meanings, a few examples of usage and a few synonyms and words with contiguous meaning. The manuscript of Laurynas Ivinskis quadrilingual dictionary contains about 145 terms, including some specific terms presented in a few entries of the dictionary. Most of them are terms of natural sciences – names of minerals, plants, birds and other living creatures. The majority of names of minerals included in the dictionary are borrowings. Analysis of terms from other fields (not natural sciences) shows that Laurynas Ivinskis tended not to present borrowings, but to suggest Lithuanian terms which he created himself. Such a tendency is particularly obvious in names of sciences and names of specialists of those sciences (skaitlystė (arithmetic),žvaizdystė(astronomy),kūnraikis(anatomist), žvaizdininkas (astronomer)). There are two characteristic features of the names of natural sciences and other fields proposed by Laurynas Ivinskis. The specific component of the name is placed after the generic component. Adjectives, apart from adjectives with the suffix -inis, and partiAlbina Auksoriūtė | LaurynoIvinskioketurkalbiožodynoterminai Terminologija | 2007 | 14 91 ciples, which make specific components, are all pronominal. For instance, (ananasas tikrasis (pineapple),asbestaspaprastasis(asbestos),kariuomenėjūrinė (navy)). The manuscript of Laurynas Ivinskis’ Russian–Lithuanian–Latin–Polishdictionary is important and interesting not only for the history of Lithuanian lexicography, but also for Lithuanian terminology. Gauta 2007-11-30 Albina Auksoriūtė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas [email protected]