Keletas atgaivintų Lauryno Ivinskio augalų vardų

132 Kele as e wei n en Lau yno I inskio p lanzliche namen ALBINA GULSORIŪT Lie u ių kalbos ins i u as ĮVADAS Žymaus XIX a. li auische Kul u eikėjo Lau yno I inskio (18101881) eine on wich igs en übe lebusių Na u wissenscha en We ken is sein Hand aš is P igim ùmēné u en é sawieje dalijkus źemies, żoliun und giwunun mi pa odim anun wa ojimo (Spis mine ałów, oślin i wo ów źyjących (zwie zęcych) (www P igim ūmenė). Es is ein wissenscha liche zwei eiligen Veikal, gesch iebenes übe 1870 m. und gespeiche in de Biblio hek de Polnischen Wissensakademie K oku oje, nu de e s en Teil juod aš inis Va ian e und ih e li auischen, la yniischen, lenkiischen und okiischen Übe einsmen-Rodykles sind Lie u ių li e a u akos und nau os ins i u o biblio ekas hand aš yne. In dem E s en Teil dieses Handsch i es Žemėmina L. I inskis s ell mine alogischen Themen besch ieben, wo g e a lie u iško Beg i duoda la ynišką, lenkišką und kai kada okišką a i ikmenį. Zwei e Teil Žolėmina es is ein sys ema isches Ge nyn on Pilzen und P lanzen, in dem gegeben is 218 Familien und meh als 2520 Gens igen li auische Namens und ih e En sp echungen in la einische , polkische und okieße Sp achen (plačiau siehe Janke ičius, Janke ičienė 1962: 151163; Aukso iū ė: 102110; Aukso iū ė 2000; Aukso iū ė 2003: 13514; 1998: 127; Diese L. I inskios Manusk ip wu de nich ausged ück und bis XX a. sieben ohe Jah zehn s an änglich wa unbekann Wissenscha le n, ad da in angegebenen li auisch li auische P lanzenen Namdapa iko in keinem d uisdin ą Quelle, wu de wede in Lie u išką bo anikos wo yną (1938), noch in Lie u ių kalbos žodyną. A adus minė ą L. I inskio hand aš į, Bo anikos wo dyno komisijoje übe s an neue us p lanzennamen bo anikė d . Ramunėlė Janke ičienė o geschlagen wü de P lanze, nich u inčiam lie u iško na do, geben L. I inskio suku ą namen, so po upu į einige L. I inskio p lanzennamen wu den eingeschlossen we den in a oseną. Sei 2002 m. S aa ybliche li auische Sp ache Kommission Te minologijos pakomi- Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų Te minologija | 2008 | 15 133 si z zusammen mi bo anikais1 übe s o und e leih lie u iškus namen an p lanzen, die li auische namen de noch ha en, meis ens es nu je z nach Lie u ą geb ach we den p lanzen. Pas ebe e , dass manchen P lanzen L. I inskis P igim ūmenėje schon benannęs wa , ad pakomisi ä beschlußse nich ku i neuen P lanzennamens und neues P lanzen-Gen į benennen L. I inskios geschau u namens. In diesem A ikel disku ie en holienischen, pluoš ischen, de ischen und deko a i ischen P lanzenen Namen, genommen aus L. I inskio P igim ūmenės (san umpa P ). A enkellig is , dass im e wähn en L. I inskio Handsch i o ges ell we den genčių namde, ad A enische P lanzen-Namens dėmenys zu e s ellen, und nich im i aus L. I inskio Raš ų. Ap a iamus L. I inskio P lanzennamen kann geschieden we den in d ei g up classies: eine P lanzennamen aiški mo y acija und da yba, ande e aiški da yba, jedoch mo y acija nenuspėjama, und d ei s P lanzenennų neaiški wede da yba, noch mo y acija. AIŠKIOS MOTYVACIJOS IR DARYBOS AUGAL NARDAI S a s an holienischen, pluoš ischen, de ischen und deko a i ischen P lanzenen Namen bes ä igen zwanzig du L. I inskio neue ada ai, ski ini šei G uppe. Lo . Abelia y mens (: y is plona, lanks i Baumzweiga [...] LKŽe + -menys), plg. Abelia. R. B . Wicie. m. wì menīs P 247; seine A en: Abelia bi lo a d ižidis y mens, Abelia chinensis kninis y mens, Abelia ×g andi lo a s ambiažidis y mens. Lo . Aeschynomene žib as (: žiba, žibė i + -ė as), plg. Aeschynomene. Linn. Żywopłon. Wld. ex Onap. źibiē as P 209; seine A is Aeschynomene aspe a šiu kš ùsis žib as. Lo . Ale is ši mnis (: ši mas + -onis), plg. Ale is. Linn. Jud nia. Mącz ni ca. W. szì monis P 133; seine A is Ale is a inosa mil o asis ši mnis. Lo . Allamanda lieps s (: 3 liep i 2. e l. plės is LKŽe + -s ys), plg. Allamanda. Dzie bian. JW. lièps īs P 240; d ei A en: Allamanda blanche ii pu pu nis lieps s, Allamanda ca ha ica gel onsis lieps s, Allamanda scho ii s ambiazidis lieps s. 1 A ipsnyje umgesp ochenen P lanzennamen e wäs e e S aa ybliche li auische Sp ache Kommission Te minologies pakomisä: d . Z. Gudžinskas (są ašų engėjas), d . V. Rašoma ičius (Bo anikos ins i u as), p o . habil. d . J. R. Naujalis (Vilniaus uni e si e s Gam os wissenscha ų akul e es), doc. d . Ž. Lazdauskai ė (Vilniaus pedagogischen Uni e si ä s Gam os ědų akul e as), d . A. Aukso iū ė, doc. d . S . Keinys, S. Labanauskienė (Lie u ių kalbos ins i u as), A. I anauskienė, G. Kazlauskai ė, A. Ma cinke ičienė, A. Umb asas (Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos sek e o ia as). Danke ich D . Z. Gudžinskui ü die Themenno izen, die nü zlich wa en bei dem Sch eiben dieses A ikels. 134 Lo . Belamcanda iešmnis (: iešmas + -enis), plg. Ixia. Linn. S uwdzięcznia. JW. jeszmēnis P 136; benann nach Bläu enähnlichkei . Dieses Genis abge enn aus Ixia Ga ung, ih e A Belamcanda chinensis kninis ieš- m nis. Lo . Calyp ocalyx sulpė as2 (: sulpė i pamažu sulp i, čiulp i LKŽe is k am omi, + -ė as), plg. A eca.Żywipalma JW. – sulpiē as P 128; šio augalo iešu ai seine A Calyp ocalyx spica us a pó asis sulpė as. Lo . Cho izema p ómė is (: p o- + mė a), plg. Cho izema. Labilla die e. Wigus . JW. p mìe is P 205; zwei A en: Cho izema co da um սրտnis p ómė is, Cho izema ilici olium bugininis p ómė is. Lo . Ci ha exylum smuikanis (: smuikas + -ainis), plg. Ci ha exylon. Linn. Gigawa. Bandu owiec. W. Sk zypcowe d zewo. P. Sk zypo d zew. JW. smujkājnis P 227; aus diesem P lanzenholz we den Musikins umen e he ges ell . Pa adin en zwei A en: Ci ha exylum be landie i ein asis smuikanis, Ci ha exylum spinosum dyglio asis smuikanis. Lo . Cle h a alksn is (: alksnis + -o is), plg. Cle h a. Linn. O szelina. Olszówka albo Olchówka. W. ałksn is P 215; P lanzenblä e ähnüs in alksnio Blä e . Bezeichne e ie A en diese Ga ung: Cle h a acumina a ein asis alks n is, Cle h a alni olia ik sis alksn is, Cle h a ba bine is ba zdó asis alksn is, Cle h a a gesii didngasis alksn is. Lo . Cos us žiód is (: žiody i, žiodė + - is), plg. Cos us. Linn. Kos . Kos owiec. C. Kos owe d zewo. Ł. źidwis P 138; die P lanze benann nach žiedo o mą, bes ä ig zweie A ennamen: Cos us a e a iknis žiód is, Cos us speciosus puošnùsis žiód is. Lo . Cussonia klė o is (: kle as + -o is), plg. Cussonia. Thunbg. T zamoklon. JW. klièwo is P 197; zwei A en: Cussonia panicula a schluo linis klė o is, Cussonia spica a a pó asis klė o is. Lo . Cynome a papienis (: pa- + mienas, noch plg. papieniai 1. iebus, mi iel g ie inės ūgusis milenas, 2. pa ūgų nuosėdos, padugnės LKŽe), plg. Cynome a. Linn. O ę wa. pāpienis P 211; aisiaus minkš imas sul ing, seine A Cynome a cauli lo a ik sis papienis. Lo . Dianella mėlnis (: mėlenas, mėlynas + -ūnis, συνέβη dezin eg acija), plg. Dianella. Lamk. Dowias ka. JW. mièlūnis P 131; dieses P lanzes blauini Ziedai und Be ogos. Bes ä ig en zwei A en: Dianella cae ulea mėlynsis mėlnis, Dianella in e media ein asis mėlnis. 2 Deko a i ischen P lanzennamen Ki chiauens noch neaps a s ä S aa ybliche li auischen Sp ache Kommissionisches Ki čia imo pakomisä, ad genčių namen im A ikel angegeben we den neki čiuo i. Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų Te minologie | 2008 | 15 135 Lo . Enhus […] sie minas (: sie i 2. iš i, es in i, kabin i; 4. ka in i LKŽe + -minas), plg. Enkyan hus. Lou ei o. siè minas P 215; kann sein benann wegen žiedų ähnlichkei , sie au langų žiedkočių, nus i en un en. Enkian hus campanula us ka illinis sie -linis sie -linis sie minas, Enkian hus ce nuus s i ùsis sie minas, Enkian hus chinensis kninis sie minas, Enhus quinque lo us penkiažiãdis sie minas, Enkian hus se ula us dan y al sie minas. Lo . Hakea ai okš is (: 3 ai ė įnagis suduo i, imbas LKŽe + -okš is), plg. Hakea. Sch ade . Ja zęs a. Muszlowe d zewo. W. wj okśz is P 154; P lanalo žiedas wie kamuolys, p ismaigs y as ada ų, seine A Hakea lau ina ein asis ai okš is. Lo . Heliconia bangmins (: banga + -minys), plg. Heliconia. Linn. Niebiana. JW. bngminīs P 137; bes ä ig 12 A en diese Ga ung: Heliconia au an iaca ein asis bangmins, Heliconia bihai g ass ažidis bangmins, Heliconia ca ibaea ka binis bangmins, Heliconia collinsiana audonsis bangmins, Heliconia indica g ünsis bangmins, Heliconia la ispa ha schwa zsis bangmins, Heliconia s iae s y usis bangmins, Heliconia me allica s andüsis bangmins, Heliconia psi aco um s, Heliconia os a a is bangminis s, Heliconia snap a s, Heliconia bangmin s, Heliconia wagne i s. Lo . Kalmia g ės is (: g ės i, g ėsė + - is), plg. Kalmia. Linn. Wdzięczelina. JW. g iêswis P 215; die P lanze is gi ig (šakos, žiedai, lapai), genann d ei seine A en: Kalmia angus i olia siau alãpis g ės is, Kalmia la i olia plačialãpis g ės is, Kalmia poli olia mels sis g ės is. Lo . My sine miegnis (: miegas + -ūnis), plg. My sine. Ven ena . Szu zyna. Bo owica. W. miègūnis P 218; A enis My sine cubana ame iknis miegnis. Lo . Te minalia übe klis (: übe us + -üklis), plg. Te minalia. Linn. Wyżyca. J. W. wi szūklis P 198; seh g oße Bäume, de en Blä e wachsen pachi in schakų höchūnėse. li auisch benann is 19 A en dieses Baumes: Te minalia kae n amazii amazninis übe klis, Te minalia kae n amazii azijnis übe klis, Te minalia ni ens blizgùsis übe klis, Te minalia biala a d ispanis übe klis, Te minalia ellip ica ga ni ia, ci alia mic o gels sis übe klis, Te minalia calamansana indonalia b achniazuna klis, Te minalia i o è a sisis sis sis sis sis sis sis sis is übe Te minalia bica pais pó is klis, Te minalia e minalis my ipa kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk- kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk- 136 kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk niec. JW. ùgmińīs P 130; die P lanze sunokina iel uogų, zwei A en: U ula ia g andi lo a s ambiažidis uogmins, U ula ia pe olia a pe mau alãpis uogmins. Lo . U ula ia–uogmins (: uoga + -minys), plg. U ulia ia. Linn. Sople- Man kann spe zen, dass einige Neuada us L. I inskis kū ė sekmend ande e Sp achen Übe einsmenimis: lo . Anigozan hos ožnis (: ožys + -ūnis), plg. Anigozan hus. Labilla die e. Kozociecznik. JW. żūnis P 137; plg. lenk. kozica ožka LLKŽ 210. Bezeichne e ün A en diese P lanze: Anigozan hos la idus gels sis ožnis, Anigozan hos humilis nied igsis ožnis, Anigozan hos manglesii o onsis ožnis, Anigozan hos pulche imus g ažùsis ožnis, Anigozan hos u us us sis ožnis. Lo . Cephalan hus gal ožis (: kop a + -ožis), plg. Cephala ia. Sch ad. Głowień m. gałwźis P 252; plg. g . kephale gal a BVŽ 76, lenk. głowa gal a LLKŽ 138. P lanzena is Cephalan hus occiden alis aka nis gal ožis. AIŠKIOS DARYBOS NEMOTYVUOTI AUGAL NARDAI Manchen P lanzen zu bezeichnen L. I inskis gewäh e Namen, de en da ybą man zu ück olgen kann, jedoch mo i a ion schwe zu inden. Sowohl Te mininai als auch nomenai sind kla e und iksles e , wenn sind mo y uo i, jedoch, sag K. Gai enio, negalima sagen, dass mo y uo i Te mininai sind genauüs, und nemo i uo i ne ikslüs. Ungenaue soll en als nu alsch mo i ie e Te minen angesehen we den (Gai enis 2002: 39). Nemažos Teils P lanzennamen, die he ėjusių aus schnekamosios Sp ache, auch schwie ig a sek i mo i ia ion, ad Te minologies pakomiese nesp ęs a anbie en zu e wenden und nich mo i i uo en L. I inskio P lanzennamen. Man kann ausschließen neun diese G uppe P lanzennamen. Lo . Amsonia di k as (: di k i i k i, ges i, dyk i, lep i LKŽe + - as), plg. Amsonia. Wal . Ros woń. JW. dì k as P 241; A is Amsonia abe naemon ana ame iknis di k as. Lo . Canella ing is (: ingo i ai y i, ingiuo i LKŽe + -o is), plg. Win e ania. Linn. Cannella. Mu ay. Ko zybiel. Cynamon weiß. P. ìngo is P 173; A enis Canella win e iana bal sis ing is. Lo . Can ua gai ù as (: gai us 1. pe puchiamas, wėjo gai inamas Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų Te minologie | 2008 | 15 137 LKŽe + -u as), plg. Can ua. Juss. Pięk zyn. JW. gāj uwas P 235; seine A Can ua buxi olia smulkialãpis gai ù as. Lo . Cheilan hes sche s nis (: 1 sche s i 1. pjau i (pp . kiaulę), 5. pusiauska da mal i, plėš i lukš ą LKŽe + -enis), plg. Cheilan hes. Sw. Olżyca. S onogowiec. M. Schuppen a n. ske s ēnis P 115; zwei A en: Cheilan hes lanosa ilnó asis ske s nis, Cheilan hes mic ophylla smulkialãpis ske s nis. Lo . Conospe mum imšas (: im i, ima + -šas), plg. Conospe mum. Smi h. ìmszas P 154; zwei A en: Conospe mum c assine ium s o agslis imšas, Conospe mum axi olium siau alãpis imšas. Lo . Hippoc epis skabu as (: 1 skabas apskaby as s iebas, s ambas LKŽe + -u as), plg. Hippoc ēpis. Linn. Konikleca. V. Sy . Podkownica. P. skābu as P 209; zwei A en: Hippoc epis comosa skiau e asis skabu as, Hippoc epis eme us ein asis skabu as. Lo . Mimusops mėklanis (: mėklas akylas, eze us LKŽe + -ainis), plg. Mimusops. Linn. Zawięźla. JW. mièkłajnis P 217; seine A is Mimusops elengi ein asis mėklanis. Lo . Na hecium s aenumas (: s aenas + -umas), plg. Na hecium. Juss. Późnik. S. Beinheil. pliènumas P 130; A Na hecium ossi agum ein asis plienumas. Lo . Pachi a a ė (: ai as aibas LKŽe + -ė), plg. Pachi a. Auble . ājwé P 169; zwei A en: Pachi a quina a ün alãpė a ė, Pachi a aqua ica andennė a ė. NEAIŠKIOS MOTYVACIJOS IR DARYBOS AUGAL NARDAI Nemažos Teils L. I inskio naujažodžių schwie ig zu bes immen nich nu mo i a ion, abe und de en Da iba nelabai aiški, jedoch VLKK Te minologijos pakomisėje wa en sp ęs a e wenden und solche P lanzennamen, denn L. I inskis ihnen in jene konk e en P lanzen, de en li awiški Namen nu je z es ges ell we den. Teil solche Namen sind umpi biskiemenige Wö e . Lo . Comp onia ūg as, plg. Comp onia. R. B own. Pojemka. JW. ūg as Lo . Co nu ia salksnas, plg. Co nu ia. Plumie . P 145; ūšis Comp onia pe eg ina– klajklinis ūg as. Pa ko nia. JW. słksnas P 227; A is Co nu ia g andi olia s ambiažidis salksnas. Lo . Co yledon du š as, plg. Co yledon. DC. Rozłóg. S. K. Pępownica. W. dū szwas P 187; A is Co yledon o bicula a apsk i alãpis du š as. Lo . C a e a i š as, plg. C a ae a. Linn. Powałka. JW. wī sz as P 138 180; d ei A en: C a e a adansonii ein asis i š as, C a e a eligiosa puošnùsis i š as, C a e a nu ala ilãpis i š as. Lo . Elaeodend on sumb as, plg. Elaedend on. Jacquin. (Elaeodend on). Łązan. Olejnik. P. Olejnica. M. sūmb as P 213; zwei A en: Elaeodend on o ien ale y nis sumb as, Elaeodend on c oceum ein asis sumb as. Lo . Escallonia smeilė, plg. Escallonia. Mu is. Twa dziczka. Ch. smèjlé P 188; d ei A en: Escallonia ×langleyensis puošnióji smeilė, Escallonia ub a audonóji smeilė, Escallonia i ga a kš inė smeilė. Lo . Exacum sūblas, plg. Exacum. D. C. Paliczka. Go zkolis . P. sūbłas P 236; A is Exacum a ine ein achsis sūblas. Lo . Glaucium aiklas, plg. Glaucium. Tou ne . Ros opaść. Jundz. Ho nmohn. wājkłas P 175; zwei A en: Glaucium la um gel onsis aik las, Glaucium co nicula um ago asis aiklas. Lo . Onosma liesmu, plg. Onosma. Linn. Pocze wa. Rumianica. W. Długosz. Jundz. Lo wu z. lièsmuō P 233; ün os A en: Onosma au- ica k minis liesmu, Onosma albo- osea aus sis liesmu, Onosma echioides šiu kš ùsis liesmu, Onosma hooke i ibè inis liesmu, Onosma pani cula um šluo linis liesmu. Lo . Pe ne ya spūglas, plg. Pe ne ia. Gaudichaud. spūgłas P 215; A is Pe ne ya muc ona a smailialãpis spūglas. Lo . Plume ia jos as, plg. Plume ia. Linn. U oczyn. js as P 241; d ei A en: Plume ia alba bal sis jos as, Plume ia ob usa jamikinis jos- jos as, Plume ia ub a audonsis jos as. Lo . Sesu ium sping as, plg. Sesu ium. Linn. P yszczy nica. Sy . spīng as P 186; A is Sesu ium po ulacas um paj inis sping as. Lo . Tibouchina eik as, plg. Tibouchina. Auble . P awdzin. ējk as P 199; A is Tibouchina u illeana pu pu nis eik as. Lo . Umbilicus elk as, plg. Umbilicus. Dec. U ocznik. Fal. Pępowiec. C. ēłk as P 187; A enis Umbilicus upes is uolnis elk as. Lo . U ena gulis, plg. U ena. Dillenius. Nie onia. J. W. gù lis P 168; A enis U ena loba a skiau ė alãpis gulis. Übe blickend o ges ell en Beispiele, kann man beme k we den, dass diese P lanzenen Namen keine o malių Da bie ungs Zeichen haben. Vielleich und wä e es möglich einzusehen ih e Da bie o man ä, jedoch G undwo e schwie ig zu bes immen. Man kann un e scheiden nu ih e Bahmenin, einige Namen haben die gleichen Bahmenin, z. B.: - as (eik as, elk as, jos as, sping as, sumb as, ūg as), -las (spūglas, sūblas, aiklas). P ie neaiškių naujažodžių un e schiedini und ach oni iskiemeniai P lanzen de Genčių namda. Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų Te minologie | 2008 | 15 139 Lo . Aphyllan hes nuolaisis, plg. Aphyllan hes. Tou n. Mąsie ka. Goź-Goździkowa lilja. P. nulajsis P 131; A is Aphyllan hes monspeliensis südnis nulaisis. Lo . Cabomba labūs as, plg. Cabomba. Auble . Plywiec. Ch. łabūs as P 176; A is Cabomba ca oliniana ein asis labūs as. Lo . Di ca sailu as, plg. Di ca. Linn. Rzemienica sājłuwas P 155; A is Di ca palus is pélkinis sailu as. Lo . Gau a p ies u is, plg. Gau a. Linn. Ża wa. Wspaniała świeca. P. p ìs uwis P 197; A enis Gau a coccinea k apùsis p ies u is. Lo . Gua ea san as, plg. Gua ea. Linn. Guidonia. Plumie . P zechwał. sanū as P 173; ie A en: Gua ea hompsonii juodsis san as, Gua ea guidonia nuodngasis san as, Gua ea g andi olia s ambialãpis san as, Gua ea ced a a lich ùsis san as. Lo . Helioca pus gi énd a, plg. Helioca pos. Linn. G ączla. JW. gi wnd a P 170a; A is Helioca pus ame icanus ame iknė gi énd a. Lo . Pe ea kolūnis, plg. Pe ea. Hous . Pie awa kłūnis P 227; A is Pe ea olubilis gausiažidis kolūnis. Lo . Pon ede ia skiaus menė, plg. Pon ede ia. Linn. Rosplawa. JW. Wakodni. M. skiaus mēné P 130; A is Pon ede ia co da a siau alãpė skiaus menė. Einige diese G uppe neue Wö e haben auch ähnliche baigmenis, wie und o dem es disku ie en d iskiemenige P lanzennamen, beispielsweise, baigmenis mi p iebalsiu - - (labūs as, sanū as, gi end a). Alle dings soll e beme k we den, dass L. I inskio P igim ümenie haup sächlich unbeau sich iges Da bie neue Wö e on den neuen Wö e n sind, mi baigmenimis, die haben -n solche Übungsmaßnahme -n, bilden ein Vie el alle P igim ümenes neue Wö e (bl. Aukso iū ė 2004: 127149), und die ge ings e is die neue Wö e on den neuen Wö e n mi - -, -ing-Biegmenis diese G uppe. - Noch soll e e wähn we den einige P lanzennamen, die wa en gegeben ki ai genčiai namensi i, denn a gen is, die P igim ūmenėje wa einge äh ijęs L. I inskis, schon u i lie u išką a dą. Lo . Abeliophyllum bal was (: bal as + - as), plg. Epipac is. Halle . K uszczyk. Jundz. Sump wu z bāl was P 141; A is Abeliophyllum dis ichum ühy sis bal was. Dieses P lanzen weiße Blü en, blydi üh i F ühling. Lo . Acalypha lab a nė (: lab a as + -enė), plg. Rież as III. Acalypheae. Os kowe łab awēnes P 150; T agia. Plumie . Pa zelina. JW. łāb a was P 150. L. I inskis naujada u lab a enė wa namensinęs ibą (lo . 140 Aca ly pheae), dann diese neue ada e leg us genčiai eingewähl i i, a abi gen ys lo . Acalypha und lo . T agia ausgezeichne en demselben pošeimiu. Bes a e en zwei A en diese P lanze: Acalypha hispida sche io oji lab a nė, Acalypha wilkesiana ma góji lab a nė. Lo . Chlo ogalum ža inis (: žal as + -inis), plg. Chlo a. Linn. Zielon. JW. żalwìnis P 236; A is Chlo ogalum pome idianum ein asis ža inis. Diesen Gen snamen konn e L. I inskis bilden olgend ande e Sp achen en sp echmenim, plg. g . chlo os žalias BVŽ 83. Lo . Mac adyena apsukms (: apsuk i + -mys), plg. Helic e is. Linn. Sz ubownica. W. Sz uba. W. psukmīs P 169; A is Mac adyena unguisca i plė ùsis apsukms. De Name dieses P lanzen is mo i i uo , denn e gehö ijoklinių Familie. IŠVADOS Einige welche L. I inskio P igim ūmenės P lanzennamen, bis je z nepa ekene in keinem ged uckdin ą Quelle, we den zu Ve ügung nehmen Te minologies pokomisėje sie bes ä igend als lie u iškus Namen P lanzen, die li auisch noch nich genann wu den. Häu igs ens konk e čiai p lanalo genčiai eingeben gegeben wi d das L. I inskio neue ada as ode neue zodis, dem e wie nu die P lanze und namense e. Šiek an o wenige als halbä zu Ve ügung ges ell en e wenden L. I inskios P lanzen genčių namen sind neuada ai, u n en mo i a ion, z. alksno is, g ės is, mölūnis, smuikainis, sulpė as, ši monis, uogminys, i šūklis, y menys, žibė as und k ., und meh als ein d i dalis solche Wo odžių, de en neue neunäuße sch noch, neunne mo i a ion, z. du š as, eik as, elk as, ih , kolsis, lab as, liesglas, nuš, salks, san as, spū as, spūblas, sūblas, sūba, ūg as, e c. Šeš adalis im A ikel besp ochenen L. I inskios P lanzengenennamen da yb, kann zu ückge üh we den, jedoch mo i acija neaiški, beispielsweise.: di k as, gai u as, imšas, mėklainis, plienumas, ai ė, ingo is, skabu as, ske s enis. P igim ūmenės naujada ai und naujažodžiai nach und nach a gyga und allen in a oseną, aigi, L. I inskios Bemühungen ku i lie u iškus P lanzens Namenus nenuen zu e gehen. LITERATŪRA Aukso iū ė A. 1998: Lau yno I inskio hand aščiai K oku oje. Te minologie 5, 102110. Aukso iū ė A. 2000: L. I inskios mikologies Te mininai. Te minologie 7, 4858. Aukso iū ė A. 2003: Indi idualieji L. I inskio Lenkischenzemaiischen Sp achen Wö e no und P igim ūmenės P lanzenen Namda. – Te minologie 10, 135142. Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų