Keletas atgaivintų Lauryno Ivinskio augalų vardų

132 Keletas atgaivintų Lauryno Ivinskio augalų vardų ALBINA AUKSORIŪTĖ Lietuviųkalbosinstitutas ĮVADAS Žymaus XIX a. lietuvių kultūros veikėjo Lauryno Ivinskio (1810–1881) vienas iš svarbiausių išlikusių gamtos mokslų darbų yra jo rankraštis Prigimtùmēnéturentésawiejedalijkusźemies,żoliunirgiwununsuparodimuanunwartojimo (Spisminerałów,roślinitworówźyjących (zwierzęcych) (toliau – Prigimtūmenė). Tai mokslinis dviejų dalių veikalas, parašytas apie 1870 m. ir saugomas Lenkijos mokslų akademijos bibliotekoje Krokuvoje, tik pirmosios dalies juodraštinis variantas ir jos lietuviškų, lotyniškų, lenkiškų ir vokiškų atitikmenų rodyklės yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyne. Pirmoje šio rankraščio dalyje Žemėmina L. Ivinskis pateikia mineralogijos dalykų aprašą, kur greta lietuviško termino duoda lotynišką, lenkišką ir kai kada vokišką atitikmenį. Antroji dalis Žolėmina – tai sisteminis grybų ir augalų vardynas, kuriame pateikta 218 šeimų ir daugiau kaip 2520 genčių lietuviškų pavadinimų ir jų atitikmenų lotynų, lenkų ir vokiečių kalbomis (plačiau žr. Jankevičius, Jankevičienė 1962: 151–163; Auksoriūtė 1998: 102–110; Auksoriūtė 2000; Auksoriūtė 2003: 135–142; Auksoriūtė 2004: 127–149). Šis L. Ivinskio rankraštis nebuvo išspausdintas ir iki XX a. septintojo dešimtmečio pradžios buvo nežinomas Lietuvos mokslininkams, tad jame pateikti lietuviški augalų vardai nepateko į jokį spausdintą šaltinį, nebuvo įtraukti nei į Lietuviškąbotanikos žodyną (1938), nei į Lietuviųkalbosžodyną. Atradus minėtą L. Ivinskio rankraštį, Botanikos žodyno komisijoje svarstant naujus augalų vardus botanikė dr. Ramunėlė Jankevičienė pasiūlydavo augalui, neturinčiam lietuviško vardo, suteikti L. Ivinskio sukurtą vardą, taip po truputį kai kurie L. Ivinskio augalų vardai buvo įtraukiami į vartoseną. Nuo 2002 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomiAlbina Auksoriūtė | KeletasatgaivintųLaurynoIvinskioaugalųvardų Terminologija | 2008 | 15 133 sė kartu su botanikais1 svarsto ir suteikia lietuviškus vardus augalams, kurie lietuviškų vardų dar neturėjo, dažniausiai tai tik dabar į Lietuvą atvežami augalai. Pastebėta, kad kai kuriuos augalus L. Ivinskis Prigimtūmenėje jau buvo pavadinęs, tad pakomisėje nuspręsta nekurti naujo augalo vardo ir naują augalų gentį pavadinti L. Ivinskio sukurtu vardu. Šiame straipsnyje aptariami medieninių, pluoštinių, dervinių ir dekoratyvinių augalų vardai, paimti iš L. Ivinskio Prigimtūmenės (santrumpa – Pr). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame L. Ivinskio rankraštyje pateikiami genčių vardai, tad rūšiniai augalų vardų dėmenys sukurti, o ne imti iš L. Ivinskio raštų. Aptariamus L. Ivinskio augalų vardus galima suskirstyti į tris grupeles: vienų augalų vardų aiški motyvacija ir daryba, kitų – aiški daryba, tačiau motyvacija nenuspėjama, o trečių augalų vardų neaiški nei daryba, nei motyvacija. AIŠKIOS MOTYVACIJOS IR DARYBOS AUGALŲ VARDAI Svarstant medieninių, pluoštinių, dervinių ir dekoratyvinių augalų vardus patvirtinti dvidešimt du L. Ivinskio naujadarai, skirtini šiai grupei. Lot. Abelia–vytmens (: vytis „plona, lanksti medžio šaka […]“ LKŽe + -menys), plg. Abelia.R. Br. Wicieṕ. m. – wìtmenīs Pr 247; jo rūšys: Abelia biflora–dvižidisvytmens, Abeliachinensis–kninisvytmens, Abelia ×grandiflora–stambiažidisvytmens. Lot. Aeschynomene–žibtras (: žiba, žibėti + -ėtras), plg. Aeschynomene. Linn. Żywopłon. Wld. ex Onap. – źibiētras Pr 209; jo rūšis Aeschynomene aspera – šiurkštùsisžibtras. Lot. Aletris – širmnis ( : širmas + -onis), plg. Aletris. Linn. Judrnia. Mącznica. W. – szìrmonis Pr 133; jo rūšis Aletrisfarinosa – miltotasisširmnis. Lot. Allamanda–liepsts (: 3 liepti 2. refl. „plėstis“ LKŽe + -stys), plg. Allamanda.Dzierbian. JW. – lièpstīs Pr 240; trys rūšys: Allamanda blanchetii – purpurnisliepsts,Allamandacathartica – geltonsisliepsts, Allamandaschottii – stambiažidisliepsts. 1 Straipsnyje aptariamus augalų vardus apsvarstė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisė: dr. Z. Gudžinskas (sąrašų rengėjas), dr. V. Rašomavičius (Botanikos institutas), prof. habil. dr. J. R. Naujalis (Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas), doc. dr. Ž. Lazdauskaitė (Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakultetas), dr. A. Auksoriūtė, doc. dr. St. Keinys, S. Labanauskienė (Lietuvių kalbos institutas), A. Ivanauskienė, G. Kazlauskaitė, A. Marcinkevičienė, A. Umbrasas (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sekretoriatas). Dėkoju dr. Z. Gudžinskui už dalykines pastabas, kurios buvo naudingos rašant šį straipsnį. 134 Lot. Belamcanda–iešmnis (: iešmas + -enis), plg. Ixia. Linn. Stuwdzięcznia. JW. – jeszmēnis Pr 136; pavadintas pagal lapų panašumą. Ši gentis išskirta iš Ixia genties, jos rūšis Belamcandachinensis– kninisieš- mnis. Lot. Calyptrocalyx–sulpėtras2 (: sulpėti „pamažu sulpti, čiulpti“ LKŽe + -ėtras), plg. Areca.Żywipalma JW. – sulpiētras Pr 128; šio augalo riešutai yra kramtomi, jo rūšis Calyptrocalyx spicatus – varpótasissulpėtras. Lot. Chorizema–prómėtis(: pro- + mėta), plg. Chorizema. Labillardiere. Wigust. JW. – prmìetisPr 205; dvi rūšys: Chorizema cordatum – širdnis prómėtis, Chorizemailicifolium – bugininisprómėtis. Lot. Citharexylum – smuikanis(: smuikas + -ainis), plg. Citharexylon. Linn. Gigawa.Bandurowiec. W. Skrzypcowedrzewo. P. Skrzypodrzew. JW. – smujkājnis Pr 227; iš šio augalo medienos gaminami muzikos instrumentai. Pavadintos dvi rūšys: Citharexylumberlandieri – paprastsissmuikanis, Citharexylumspinosum –dygliotasissmuikanis. Lot. Clethra – alksntis (: alksnis + -otis), plg. Clethra. Linn. Orszelina. OlszówkaalboOlchówka. W. – ałksntisPr 215; augalo lapai panašūs į alksnio lapus. Pavadintos keturios šios genties rūšys: Clethraacuminata – paprastsis alksntis, Clethraalnifolia– tikrsisalksntis, Clethrabarbinervis – barzdótasisalksntis, Clethrafargesii – didngasisalksntis. Lot. Costus–žiódvis (: žiodyti, žiodė + -vis), plg. Costus. Linn. Kost. Kostowiec. C. Kostowedrzewo. Ł. – źidwis Pr 138; augalas pavadintas pagal žiedo formą, patvirtinti dviejų rūšių vardai: Costus afer – afriknisžiódvis, Costusspeciosus–puošnùsisžiódvis. Lot. Cussonia–klėvotris (: klevas + -otris), plg. Cussonia. Thunbg. Trzamoklon. JW. – klièwotris Pr 197; dvi rūšys: Cussonia paniculata – šluotlinis klėvotris, Cussoniaspicata – varpótasisklėvotris. Lot. Cynometra–papienis (: pa- + pienas, dar plg. papieniai 1. „riebus, su daug grietinės rūgusis pienas“, 2. „parūgų nuosėdos, padugnės“ LKŽe), plg. Cynometra. Linn. Otrętwa. – pāpienis– Pr 211; vaisiaus minkštimas sultingas, jo rūšis Cynometra cauliflora – tikrsispapienis. Lot. Dianella– mėlnis (: mėlenas, mėlynas + -ūnis, įvyko dezintegracija), plg. Dianella.Lamk. Dowiastka. JW. – mièlūnis Pr 131; šio augalo mėlyni žiedai ir uogos. Patvirtintos dvi rūšys: Dianellacaerulea – mėlynsismėlnis, Dianellaintermedia – paprastsismėlnis. 2 Dekoratyvinių augalų vardų kirčiavimo dar neapsvarstė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Kirčiavimo pakomisė, tad genčių vardai straipsnyje pateikiami nekirčiuoti. Albina Auksoriūtė | KeletasatgaivintųLaurynoIvinskioaugalųvardų Terminologija | 2008 | 15 135 Lot. Enkianthus–sietminas (: sieti 2. „rišti, tvirtinti, kabinti“; 4. „karinti“ LKŽe + -minas), plg. Enkyanthus. Loureiro. – siètminas Pr 215; gali būti pavadintas dėl žiedų panašumo, jie ant ilgų žiedkočių, nusvirę žemyn. Pavadintos penkios augalo rūšys: Enkianthus campanulatus – katillinissiet-linissiet-linissietminas, Enkianthuscernuus – svirùsissietminas, Enkianthuschinensis– kninis sietminas, Enkianthusquinqueflorus – penkiažidissietminas, Enkianthusserrulatus – dantytalãpissietminas. Lot. Hakea–vairokštis (: 3 vairė „įnagis suduoti, rimbas“ LKŽe + -okštis), plg. Hakea. Schrader. Jarzęsta. Muszlowedrzewo. W. – wjrokśztis Pr 154; augalo žiedas kaip kamuolys, prismaigstytas adatų, jo rūšis Hakealaurina – paprastsisvairokštis. Lot. Heliconia–bangmins (: banga + -minys), plg. Heliconia. Linn. Niebiana. JW. – bngminīs Pr 137; patvirtinta 12 šios genties rūšių: Heliconia aurantiaca– paprastsisbangmins, Heliconiabihai – žalsvažidis bangmins, Heliconiacaribaea – karbinisbangmins, Heliconiacollinsiana – raudonsisbangmins, Heliconiaindica – žalisisbangmins, Heliconialatispatha – retažidisbangmins, Heliconiamariae – svyruklinisbangmins, Heliconiametallica – standùsisbangmins, Heliconiapsittacorum – papginis bangmins, Heliconiarostrata – snapotasisbangmins, Heliconiastricta – stačisisbangmins, Heliconiawagneriana – margsisbangmins. Lot. Kalmia–grėsvis (: grėsti, grėsė + -vis), plg. Kalmia. Linn. Wdzięczelina. JW. – griêswis Pr 215; augalas yra nuodingas (šakos, žiedai, lapai), pavadintos trys jo rūšys: Kalmiaangustifolia– siauralãpisgrėsvis, Kalmia latifolia– plačialãpisgrėsvis, Kalmiapolifolia–melsvsisgrėsvis. Lot. Myrsine–miegnis (: miegas + -ūnis), plg. Myrsine. Ventenat. Szurzyna.Borowica. W. – miègūnisPr 218; rūšis Myrsine cubana–ameriknis miegnis. Lot. Terminalia – viršklis (: viršus + -ūklis), plg. Terminalia. Linn. Wyżyca. J. W. – wirszūklis Pr 198; labai dideli medžiai, kurių lapai auga pačiose šakų viršūnėse. Lietuviškai pavadinta 19 šio medžio rūšių: Terminaliaamazonia– amazninisviršklis, Terminaliakaernbachii–azijnisviršklis, Terminalianitens– blizgùsisviršklis, Terminaliabialata– dvispanisviršklis, Terminaliaelliptica– gaurotasisviršklis, Terminaliacitrina– gelsvsis viršklis, Terminaliacalamansanai– indonèzinisviršklis, Terminaliaivorensis– juodsisviršklis, Terminaliabellirica– karpótasisviršklis, Terminaliamyriocarpa– kkinisviršklis, Terminaliacatappa– migdlinis viršklis, Terminaliaoblonga– plačiaspanisviršklis, Terminaliachebula– 136 plaukotasisviršklis, Terminaliaarjuna– pliksisviršklis, Terminaliasuperba– puošnùsisviršklis, Terminaliasericea– raugnisviršklis, Terminalia brassii– rudsisviršklis, Terminaliamicrocarpa– smulkiavasisviršklis, Terminaliapaniculata– šluotlinisviršklis. Lot. Uvularia–uogmins (: uoga + -minys), plg. Uvuliaria. Linn. Sopleniec. JW. – ùgmińīsPr 130; augalas sunokina daug uogų, dvi rūšys: Uvularia grandiflora – stambiažidisuogmins, Uvulariaperfoliata – permautalãpis uogmins. Galima spėti, kad kai kuriuos naujadarus L. Ivinskis kūrė sekdamas kitų kalbų atitikmenimis: lot. Anigozanthos–ožnis (: ožys + -ūnis), plg. Anigozanthus. Labillardiere. Kozociecznik. JW. – żūnis Pr 137; plg. lenk. kozica „ožka“ LLKŽ 210. Pavadintos penkios šio augalo rūšys: Anigozanthos flavidus – gelsvsisožnis, Anigozanthoshumilis– žemsisožnis, Anigozanthos manglesii–raudonsisožnis, Anigozanthospulcherrimus–gražùsisožnis, Anigozanthosrufus–rusvsisožnis. Lot. Cephalanthus – galvožis (: galva + -ožis), plg. Cephalaria. Schrad. Głowień m. – gałwźisPr 252; plg. gr. kephale „galva“ BVŽ 76, lenk. głowa „galva“ LLKŽ 138. Augalo rūšis Cephalanthusoccidentalis – vakarnis galvožis. AIŠKIOS DARYBOS NEMOTYVUOTI AUGALŲ VARDAI Kai kuriems augalams pavadinti L. Ivinskis suteikė vardus, kurių darybą galima atsekti, tačiau motyvaciją sunku rasti. Tiek terminai, tiek nomenai yra aiškesni ir tikslesni, kai yra motyvuoti, tačiau, pasak K. Gaivenio, „negalima sakyti, kad motyvuoti terminai yra tikslūs, o nemotyvuoti – netikslūs. Netiksliais reikėtų laikyti tik klaidinamai motyvuotus terminus“ (Gaivenis 2002: 39). Nemažos dalies augalų vardų, atėjusių iš šnekamosios kalbos, taip pat sunku atsekti motyvaciją, tad Terminologijos pakomisėje nuspręsta teikti vartoti ir nemotyvuotus L. Ivinskio augalų vardus. Galima išskirti devynis šios grupės augalų vardus. Lot. Amsonia– dirktas(: dirkti„tvirkti, gesti, dykti, lepti“ LKŽe + -tas), plg. Amsonia. Walt. Rostrwoń. JW. – dìrktas Pr 241; rūšis Amsonia tabernaemontana – ameriknisdirktas. Lot. Canella–ringtis (: ringoti „raityti, ringiuoti“ LKŽe + -otis), plg. Winterania. Linn. Cannella. Murray. Korzybiel.Cynamonbiały. P. – rìngotis Pr 173; rūšis Canella winteriana–baltsisringtis. Lot. Cantua–gairùvas (: gairus „1. perpučiamas, vėjo gairinamas“ Albina Auksoriūtė | KeletasatgaivintųLaurynoIvinskioaugalųvardų Terminologija | 2008 | 15 137 LKŽe + -uvas), plg. Cantua. Juss. Piękrzyn. JW. – gājruwas Pr 235; jo rūšis Cantua buxifolia – smulkialãpisgairùvas. Lot. Cheilanthes–skerstnis (: 1 skersti1. „pjauti (ppr. kiaulę)“, 5. „pusiauskarda malti, plėšti lukštą“ LKŽe + -enis), plg. Cheilanthes. Sw. Olżyca. Stonogowiec. M. Schuppenfarrn. – skerstēnisPr 115; dvi rūšys: Cheilanthes lanosa – vilnótasis skerstnis, Cheilanthes microphylla – smulkialãpis skerstnis. Lot. Conospermum–imšas (: imti, ima + -šas), plg. Conospermum. Smith. –ìmszas Pr 154; dvi rūšys: Conospermum crassinervium – storagslis imšas, Conospermumtaxifolium –siauralãpisimšas. Lot. Hippocrepis–skaburas (: 1 skabas„apskabytas stiebas, stambas“ LKŽe + -uras), plg. Hippocrēpis. Linn. Konikleca. V. Syr. Podkownica. P. – skāburasPr 209; dvi rūšys: Hippocrepis comosa – skiautertasisskaburas, Hippocrepisemerus – paprastsisskaburas. Lot. Mimusops–mėklanis (: mėklas „akylas, atsargus“ LKŽe + -ainis), plg. Mimusops. Linn. Zawięźla. JW. – mièkłajnisPr 217; jo rūšis Mimusops elengi – paprastsismėklanis. Lot. Narthecium–plienumas(: plienas + -umas), plg. Narthecium. Juss. Późnik. S. Beinheil. – pliènumas Pr 130; rūšis Narthecium ossifragum – paprastsisplienumas. Lot. Pachira–ravė (: raivas „raibas“ LKŽe + -ė), plg. Pachira. Aublet. – rājwéPr 169; dvi rūšys: Pachira quinata– penkialãpėravė, Pachiraaquatica – vandennėravė. NEAIŠKIOS MOTYVACIJOS IR DARYBOS AUGALŲ VARDAI Nemažos dalies L. Ivinskio naujažodžių sunku nustatyti ne tik motyvaciją, bet ir jų daryba nelabai aiški, tačiau VLKK Terminologijos pakomisėje buvo nuspręsta teikti vartoti ir tokius augalų vardus, nes L. Ivinskis jais įvardijo tuos konkrečius augalus, kurių lietuviški vardai tik dabar tvirtinami. Dalis tokių vardų yra trumpi dviskiemeniai žodžiai. Lot. Comptonia–ūgras, plg. Comptonia. R. Brown. Pojemka. JW. – ūgras Pr 145; rūšis Comptonia peregrina– klajklinis ūgras. Lot. Cornutia–salksnas, plg. Cornutia. Plumier. Parkotnia. JW. – słksnas Pr 227; rūšis Cornutia grandifolia – stambiažidissalksnas. Lot. Cotyledon–duršvas, plg. Cotyledon. DC. Rozłóg. S. K. Pępownica. W. – dūrszwas Pr 187; rūšis Cotyledon orbiculata – apskritalãpisduršvas. Lot. Crateva–virštas, plg. Crataeva. Linn. Powałka. JW. – wīrsztasPr 138 180; trys rūšys: Crateva adansonii–paprastsisvirštas, Cratevareligiosa– puošnùsisvirštas, Cratevanurvala–trilãpisvirštas. Lot. Elaeodendron–sumbras, plg. Elaedendron. Jacquin. (Elaeodendron). Łązan. Olejnik. P. Olejnica. M. – sūmbras Pr 213; dvi rūšys: Elaeodendron orientale–rytnissumbras, Elaeodendron croceum– paprastsissumbras. Lot. Escallonia–smeilė, plg. Escallonia. Mutis. Twardziczka. Ch. – smèjlé Pr 188; trys rūšys: Escallonia×langleyensis– puošniójismeilė, Escallonia rubra – raudonójismeilė, Escalloniavirgata – rkštinėsmeilė. Lot. Exacum–sūblas, plg. Exacum. D. C. Paliczka.Gorzkolist. P. – sūbłas Pr 236; rūšis Exacum affine– paprastsis sūblas. Lot. Glaucium–vaiklas, plg. Glaucium. Tournef. Rostopaść. Jundz. Hornmohn. – wājkłasPr 175; dvi rūšys: Glaucium flavum–geltonsisvaiklas, Glauciumcorniculatum–ragotasisvaiklas. Lot. Onosma– liesmu, plg. Onosma. Linn. Poczerwa. Rumianica. W. Długosz. Jundz. Lotwurz. – lièsmuō Pr 233; penkios rūšys: Onosma tau- rica–krminisliesmu, Onosmaalbo-rosea–rausvsisliesmu,Onosmaechioides – šiurkštùsisliesmu, Onosmahookeri – tibètinisliesmu, Onosmapaniculatum– šluotlinis liesmu. Lot. Pernettya–spūglas, plg. Pernettia. Gaudichaud. – spūgłas Pr 215; rūšis Pernettya mucronata– smailialãpisspūglas. Lot. Plumeria–jostras, plg. Plumeria. Linn. Uroczyn. – jstras Pr 241; trys rūšys: Plumeria alba – baltsis jostras, Plumeriaobtusa– jamikinisjos-jostras, Plumeriarubra – raudonsisjostras. Lot. Sesuvium– spingras, plg. Sesuvium. Linn. Pryszczyrnica. Syr. – spīngrasPr 186; rūšis Sesuvium portulacastrum – pajrinisspingras. Lot. Tibouchina–eikras, plg. Tibouchina. Aublet. Prawdzin. – ējkrasPr 199; rūšis Tibouchina urvilleana– purpurniseikras. Lot. Umbilicus–elkras, plg. Umbilicus. Dec. Urocznik. Fal. Pępowiec. C. – ēłkras Pr 187; rūšis Umbilicus rupestris – uolniselkras. Lot. Urena–gulis, plg. Urena.Dillenius. Nieronia. J. W. – gùrlis Pr 168; rūšis Urena lobata–skiautėtalãpisgulis. Peržvelgus pateiktus pavyzdžius, galima pastebėti, kad šie augalų vardai neturi formalių darybos požymių. Gal ir būtų galima įžvelgti jų darybos formantą, tačiau pamatinį žodį sunku nustatyti. Galima išskirti tik jų baigmenis, kai kurie vardai turi tuos pačius baigmenis, pvz.: -ras (eikras,elkras, jostras,spingras,sumbras,ūgras), -las (spūglas,sūblas,vaiklas). Prie neaiškių naujažodžių skirtini ir aštuoni triskiemeniai augalų genčių vardai. Albina Auksoriūtė | KeletasatgaivintųLaurynoIvinskioaugalųvardų Terminologija | 2008 | 15 139 Lot. Aphyllanthes–nuolaisis, plg. Aphyllanthes. Tourn. Mąsierka.Goź-Goździkowalilja. P. – nulajsis Pr 131; rūšis Aphyllanthes monspeliensis–pietnis nuolaisis. Lot. Cabomba–labūstras, plg. Cabomba. Aublet. Plywiec. Ch. – łabūstras Pr 176; rūšis Cabomba caroliniana – paprastsislabūstras. Lot. Dirca–sailuvas, plg. Dirca. Linn. Rzemienica – sājłuwas Pr 155; rūšis Dirca palustris – pélkinissailuvas. Lot. Gaura–priesruvis, plg. Gaura. Linn. Żartwa.Wspaniałaświeca. P. – prìsruwis Pr 197; rūšis Gaura coccinea– kvapùsispriesruvis. Lot. Guarea–santras, plg. Guarea. Linn. Guidonia. Plumier. Przechwał. – sanūtras Pr 173; keturios rūšys: Guarea thompsonii–juodsissantras, Guareaguidonia–nuodngasissantras, Guareagrandifolia–stambialãpis santras, Guareacedrata–šviesùsissantras. Lot. Heliocarpus–givéndra, plg. Heliocarpos. Linn. Grączla. JW. – giwndraPr 170a; rūšis Heliocarpus americanus – ameriknėgivéndra. Lot. Petrea–kolūnis, plg.Petrea. Houst. Pietrawa – kłūnisPr 227; rūšis Petrea volubilis – gausiažidiskolūnis. Lot. Pontederia–skiaustmenė, plg. Pontederia. Linn. Rosplawa. JW. Wodniak. M. – skiaustmēné Pr 130; rūšis Pontederia cordata–siauralãpėskiaustmenė. Kai kurie šios grupės naujažodžiai taip pat turi panašius baigmenis, kaip ir prieš tai aptarti dviskiemeniai augalų vardai, pvz., baigmenys su priebalsiu -r- (labūstras, sanūtras, givendra). Tačiau reikėtų pastebėti, kad L. Ivinskio Prigimtūmenėje daugiausia neaiškios darybos naujažodžių yra su baigmenimis, turinčiais priebalsį -n-, tokie naujažodžiai sudaro vieną ketvirtadalį visų Prigimtūmenės naujažodžių (plačiau žr. Auksoriūtė 2004 : 127–149), o mažiausia yra naujažodžių, turinčių baigmenis su priebalsiu -r-, būdingiausias šios grupės baigmuo – -ris. Dar reikėtų paminėti kelis augalų vardus, kurie buvo suteikti kitai genčiai pavadinti, nes ta gentis, kurią Prigimtūmenėje buvo įvardijęs L. Ivinskis, jau turi lietuvišką vardą. Lot. Abeliophyllum–baltvas (: baltas + -vas), plg. Epipactis. Haller. Kruszczyk. Jundz. Sumpfwurz– bāltwasPr 141; rūšis Abeliophyllum distichum – ankstyvsisbaltvas. Šio augalo balti žiedai, žydi anksti pavasarį. Lot. Acalypha–labravnė (: labravas + -enė), plg. Rieżtas III. Acalypheae.Ostkowe– łabrawēnesPr 150; Tragia. Plumier. Parzelina. JW. – łābrawasPr 150. L. Ivinskis naujadaru labravenėbuvo pavadinęs tribą (lot. 140 Acalypheae), tad šis naujadaras perkeltas genčiai įvardyti, o abi gentys lot. Acalyphair lot. Tragiaskiriamos tam pačiam pošeimiui. Patvirtintos dvi šio augalo rūšys: Acalypha hispida – šeriotojilabravnė, Acalyphawilkesiana– margójilabravnė. Lot. Chlorogalum–žavinis (: žalvas + -inis), plg. Chlora. Linn. Zielon. JW. – żalwìnisPr 236; rūšis Chlorogalum pomeridianum– paprastsisžavinis. Šį genties pavadinimą L. Ivinskis galėjo sudaryti sekdamas kitų kalbų atitikmenimis, plg. gr. chloros „žalias“ BVŽ 83. Lot. Macfadyena–apsukms (: apsukti + -mys), plg. Helicteris. Linn. Szrubownica. W. Szruba. W. – psukmīs Pr 169; rūšis Macfadyena unguiscati – plėtrùsisapsukms. Šio augalo vardas yra motyvuotas, nes jis priklauso vijoklinių šeimai. IŠVADOS Kai kurie L. Ivinskio Prigimtūmenės augalų vardai, iki šiol nepatekę į jokį spausdintą šaltinį, teikiami vartoti Terminologijos pakomisėje juos patvirtinus kaip lietuviškus vardus augalų, kurie lietuviškai dar nebuvo pavadinti. Dažniausiai konkrečiai augalo genčiai įvardyti teikiamas tas L. Ivinskio naujadaras ar naujažodis, kuriuo jis kaip tik tą augalą ir pavadino. Šiek tiek mažiau nei pusė teikiamų vartoti L. Ivinskio augalų genčių vardų yra naujadarai, turintys motyvaciją, pvz.: alksnotis, grėsvis, mėlūnis, smuikainis, sulpėtras, širmonis, uogminys, viršūklis,vytmenys,žibėtras ir kt., o daugiau nei vienas trečdalis tokių naujažodžių, kurių neaiški nei daryba, nei motyvacija, pvz.: duršvas, eikras, elkras, jostras, kolūnis, labūstras, liesmuo, nuolaisis, salksnas, sanūtras, spingras, spūglas, sūblas, sumbras, ūgras, vaiklas ir kt. Šeštadalio straipsnyje aptariamų L. Ivinskio augalų genčių vardų darybą galima atsekti, tačiau motyvacija neaiški, pvz.: dirktas, gairuvas, imšas, mėklainis, plienumas, raivė, ringotis, skaburas, skerstenis. Prigimtūmenės naujadarai ir naujažodžiai pamažu atgyja ir patenka į vartoseną, taigi, L. Ivinskio pastangos kurti lietuviškus augalų vardus nenuėjo veltui. LITERATŪRA Auksoriūtė A. 1998: Lauryno Ivinskio rankraščiai Krokuvoje. – Terminologija 5, 102–110. Auksoriūtė A. 2000: L. Ivinskio mikologijos terminai. – Terminologija 7, 48–58. Auksoriūtė A. 2003: Individualieji L. Ivinskio Lenkų–žemaičiųkalbųžodyno ir Prigimtūmenės augalų vardai. – Terminologija10, 135–142. Albina Auksoriūtė | KeletasatgaivintųLaurynoIvinskioaugalųvardų