Tautinės realijos: pavadinimai, terminai ir jų vartojimas
Full text
Tau ines ealijos:
nomina i i,
e mini e iq
consumo
REGINA K A5YTE
Siauliq un ue si e es
JVADINES
PASTABOS
In e pkul u ale illici o aiu a paZin i
ki q au q kul l 4 e ios e' peie
populia in i sa -o nau os nau os
s a k Ll l E. Kaiban su k l l os
eiSki i . s sa à uolo enka linguinei
ai5kai.
P ima iamen e demes, s
k yps a i di di e so s ile di
di ulgazione, pubiicis iniuose
- scien i iche,
scien i e
g oZini ose
- nei es i e di e si scopi usiamo4
ieksik; 1, cui budingas au inis
kolo i as. Tokio-s esama Ogni lingua
leksiko.s in u e le lingue.
consuma o i pi n iausia nazioneE igy a Ziniq su sa ,o e ios i a ealijas, eliau
usa i con oliai i.odi.iai
susipaZis a s s e imq au q kul u a. Nau ini colo i 4 al es o o niscono
(asmen a dZiai.
ie o a dZiai. simboli nomiinin ai) e bencl inie iodLiai
(ma e ialiosios e spi i uine kul u os ealij l,
eiikiniq e k . nomi. Tokie bencl iniai i.odi.iai a icolo
chiama i au iniq ea1ij l, . y. au ini sa i umu
pasiZymindiq ealiq ma e ialiosios e spi i uine
kul u os daik q e eiSkinig, appellinimen i.
ie e sceglie e dello s udio, il cui scopo
p op i linguos e ki q kalbq poZiu iu
discu i e minijE, a diiandi4
au ini l eali q pa .aclinimus,
ogge o. Teo ineje apZ aigoje
emiamasi pubiikazioni lie u iq e
. Zsienio linguomi, o ilius aciniq
pa yzdZiq 5al iniais sceglie e i ai us
cl ikalbiai e aiSkinamieii Zodynai.
TAUT N
VAL lU KI
ASTFIKAVIN4AS
Si a e ma, che,,ZodZio seman ica Snekos a e
ca a e is iche konk ediame ne a be eiklmes lei aiu a
suZadin i o immaginidini, an o unous al i Siek di e samen e
a ing speci ikal. nesessue lingosc' equi alen iSki i.odLiai
ak ualiza i kalbandiqj l s4mones u ini. (...> Leksinis ha onas
possono so ge e di e se associazioni <...-- Si 'k an o al o
ogge o è i.odilo seman ine au eoles, noi ina e nau osakos
ogge i. E noling is a 56 Regina K ai- i I Tau ines ealijos:
eks g, nau os kul [ os adizioni, his o ine p aei ies
puuadinimai, e minai
iakn l" (Guda idius 2000: B'+-85). Tu o è possibile nazionine
ealijas s ski s i i i ce o g uppoes secondo chiamamanus
Aloyzas Guda idius iSky e e niche okias gene esnes
s umen i musicos, e nici Sokiai, adizioni e
lessico consumo s ondi: nacionalind cucine, ubai,
pap odiai, au osaka e mi ologia, nazione s o ia
sogge i
(Guda idi-
us
2000: 79-80). Veliau au o e 5 ski s l'm4 ha p ecisa o, eigda no,
che,,paizZias, i le en i ma e iali speci ici os cul 4l
possono esse e:
1) nazionali cu es algiq e ge imq pa adini nai; 2)
nomi di s umen i musicaq; 3) nbq e apa o
denominazioni;
4) namq apy okos daik q e
i ankiq pa adini nai e 5)
bui ies kul u os e
is ome inio i e e
eiSkiniai" (Guda idius
2009: 9-l). Malima su ik i del qua oq pi m ljq
mine q se nan iniq g upiq, che ques o da e o
nau os ma e ialios os cose, kul u os ma
; asku ine, . y-. bui ies kul u os e
sociale i ale g uppies eiSkiniq
appellinin ai i indi,,d asine kul u os
eiikiniq s e 4'l Toliau i5 a cliiami
sop a u o liaudies kul u os dalykai.
Come
esempioclZius
A. Gucla idius
Sokiq
o nisce i i oli
(be neiSski ia ciainq, ben nini i su a ing, e
dainazione budus alia i, ualia i), anche,,mi ologini l
bn ybiq, pasak l eikelg e e E nomiim a osaking
leksik4. esempiozdiiui, iuis'seno es lie u iq
sace do e. Zynys', omuul'bal q S .e o e',
b ybes ai ua as, haukas. gil ine.
a/ as'S en a a kojimo luogo': pasakiikos
luumi'
(Guda iiius 2009:
94-95). A od l.
che e sociale g enimo eilkini l bui ies kul os g uppois
na e ialiosios kul u os ealijq gnlpg. Al i5ce nima g uppod
assegna i upin oielis e koply' s ulpis - e q pa ek i i
liau-
- ques o adizioni.
i uaiai.
dies i en is (pa eik i pa zdi,iai indic. che più p ecisamen e bi q pa le i
su ioms budingus eiikinius) (Cluda idius
2009: au ini
94-95). Così
peci uma a -
come skleidZianiiais
ZodZiais
conside a i,,la
nazione g en enosi ambien e
- geog a iniq objek q, animaliijos bei ege ijos.
clima iniU na u a dei eikinig nomine e desiguoda q
nominim -1 g ado di de aglio" B0).
(G da idius
2000:
Rici endosi A. Guda idiaus ski s ymu,
adiau Siek iek pa obui nus suku q
klasi ikacii4, secondo seman ik4
gz lima suski s y i i is g uppies: 1)
ma e ialiosios liaudies kul a os
au iniu kolo i u nuscol in a leksikq
ealijas: 2) spi i uine liaudies kul u os
ealijas e 3) i u os his o ijas
ealijas.
ToliaL ciasc4 i!
Siq g upiq si può
spiega e
esempiozdiiui.
i a i nesnesne g uppi seman ica, ma e ialiosios kul u os g upeje
ealijq aki aizdZiai iSsiski ia ubq, a alynes, papuoialq, gc imq e k .
pa adini nq g upis. D asines kul ankiq, algiq, u os ealijo ns ik U
pap odiq abejo, e k . nomi. Be la classi icazione de aglio dipende dal
p iski i dain -1, daina imo bnd 1, 5oki 1, Zaidim l, i endiq, adiciiq,
po eikio iisci i lexicica uni à come pa e di de e mina a isu nos.
Pa yzdZiui, i ankiq nomiinin us può suddi ide e secondo s se o i in cui
o adicijq
sono u ilizza i: kal ys es, poodininkys es, essimo, k yZdi bys es e e c.,
T'c minologija
2009 I I 16
57
- secondo calendo ines i en es o
pan. cosi budu iSple ojama
hie a chiniais y5iais co ela a
schema di classi icazione, che,
eikalui caso. può anco a bll i
plediama.
i può b l i applica a e p op ie. e
s aniima cul u a ealijom e eiSkiniams
-
i eszo izmemi
e nog a izmams - analizza e.
SAVOS
KALBOS'TAUTINIV REALIJU
TERMINALI DI CLASSIFICAZIONE
E n o g o i z m ai s, . y. ZodZiais, accompaginandiais quale
no s di una nazione ma e iali o spi i uali pa ekusius
cul u os ealijas, i bend ing kalb4
(plg. e nog a ismo
,.Ku ios no s nazionali ma e iali o spi i uali k l u os
.ea1ijospa a inimas,pa ekgs!1i e a u in9ka1bq<..'>..
iksiiausia b 1 l chiami sa os
nau os ealilas. Kalbo y os
e min4 lodyne ipo a e
apib eZ ie's a e mazione
che così chiama i
,,ku ios no s nazionali"
ealijas, lasciZia
suppone, jog Ziu ima
a si i5 in e ni, alu a a
su dei, ku i4 pa lama,
casi spesso usa e pa-
poZi i iu. Zodynose in ali
Zymos e nog .
o e n. i5is i ia elemen i e nog a ici nel
linguaggio (pIg. e nog a ia,,1.
scienza, nazioni e al e
bei d asing kul [ ? : 2.
e niche bend i as,
s udian is jq ma e ialing
au q, bend ijq
ma e ialinis e spi i uine
ki q e niniq kul u os
ap aiymas.
ak q accolimas,
ka pin: is'
(TZZ 200I:220)). D6l okiq
Lodi.i l del consumo sa os linguis e
es e p oblem l nekyla oppu e daZ
lingua aSybos kul u os dalykais.
maggio pa e sue lega e con a
Pa'u yzdLiui,lie u iq kalboje daZniau
culina ijos del p odo o denomina e
usa o i.od s cepelinas nei didZkukulis
(D2006; KP 2005: 36), la iSkas o
su is,..p oduce i5 a 5kes e
la i l pa lboje un pa icola e
la e, con l'aggiun a di bu o,
dai.nai kiauSiniq, saluskos, e
kmynq;" gli se e un pe iodo
speciale" (LLVV 4, […]980:26),
iaq usie s i mol eiskai os
nokinin o adi an as du iniu
oppu e ienaskai os kilmininko
junginiais con ialu iniu demeniu
la4 u la , a sie s oniniq su is
einandiu ik iniu nome: sie s,
- R. K.]. Panaiiq a iniq ealijq pa adinimq a osenos ypa umq o
a ija .imo si può o a e nelle lingue. e noi al iose Tadiau e mine
g a izmas noninkan as allo a, quando bisogna desc ndi i, esempioLiui, la
p op ia nazione s o ia eiikini. au ini judejimus ed e c., che anche
appa engono au ini sa i um4 ii eiKkiandiai ieksikai. Tokia leksika
laiky ina is o iue.
Is o ine
lessika.
oppu e
is o izma-
denomini-
i,
mi come ealijq
pasenusi ;
.,usualmen e icimene ni, quando
bisogna i a di a e p aejusiq laikq
daik us. eiSkinius.
Is o izmai bal q
men2 seno g
( omuua
,,seno €s iq cul u inio i a Zidinys'i
gendiq S en o e,
iois,,seno es lie u iq pagoniq
d asininkas, 58 Regina K i e I Tau ines
e minai...
ealijos: puuadinimai,
Zynys")'
(LK 1995: 41).
Kai k ie s o icoizmai i aukiami e
iaiikinamuosius, e I e diamuosius Zodynus,
pa , yzdZi i, apib eZ asis s o icoizmas
ic is
Iie u iq-anglq kalbq Zodyne
ap a5omas come,,Li huanian
pagan p ies "
(NALKZ 2002:370).
Così si a i e Li uuiLl- usq
halb4
2od ,ne, lk anco a aggiuga a
co isponden a his o izmo <is/o .
(ln oecxuii) x: ec l. paZyma
)KpeqD
(LRKZ 200I 370). Aki aizdZi4 al o lie u iq lingua
his o izmo
-
knygneiys
- au ing speci ik4 i le e
anche cl ikalbiai
Zodynai.
Li uui4-la uiq kalbq iodyne
Kis Zodis apib eZ as
ap a5omuoju
bndu:,, . e. . g ama u
iznesa ais;
(aizlieg u)
g ama u
[is .
kn gq iineiio ojas, q) knygq
dis ibin ojas]1 l LV 1995:235),
izpla i ajs" (L Zd aus-
là s esso panaiiai
desc i din o e edinys
knygneiys e
,,(ca a cenzi as
p ohib u) g ama u
iznesalana
(izpla iana)" (ca o cenzi os uid aus 4) k ygU iineiioji nas
(pla inimas)j. Ku sy o uso indica che alcuni elemen i
apib eZ ies engono p esen a i come commen i.
Zodis knygne!1,s e lie iq alboje
è i5gy engs am ik us eikSmes
pokydius: ei5kgs lie u i5k l
,,slap 4 k yg.
gaben o pe
j4
sien4'l eliau
p eso a usa e
(senesnioji
eikSme
s"
,,k yg.l
dis ibin oja-
eikime già
i o
seman iniu
is o izmu)
(Palionis
1979:301) .
Rh en ques o e ce co
mos a e ci a o Zodyno
suda y ojai, is del o lasciando possibilybg
5i iodi usa e
XiuolaikiSkesne eikSme, che ma o a ipme us
kome'n a us e paZymq. Anglg delle lingue Zodyne au
di e enan os.iiuolaikine i is o ine. io iodZio
eikS -nes:
"1. (knygq
pla in ojas)
bookdis ib o ; 2.
is . book sp eade ;
book-hawke '
(NLAKZ 2002:356). Lie uui7- usq
kalb4 lodyne su paZyma s o ia
pa €.ik as ik e inys
KHuzoHoLua (LRKZ 2001:
357). Ki g Saiiq his o iz ng anclama
lie u iq lingua u en ii des ina i a iodyn,
i
esempioZiui, La ui4-lie uuiq kalbq
iodyne come issuomai ali s o ii
g enimo ealiios: jaunla oi La eli,,is/.
jaunala iai (X1X a. lei ojo i
sep in o o deiim meiiq
hul u inio-nazionale
jauns a ssqiudiio La uijoje
dalyuiai " LLZ 2003: -308); nie i Ia :iq
in elligen ijos
,,is .
democ a ico
..Naujosios
s ooes" c .
sqindlio XIX
dell'ul imo
suoi pa iyuia'
ILZ 2003:).
308 I pas a o pa .,,zdiio ede e, che
his o izmo né e diamas, né a5omas
deiim meiio i
sulie u in a o ma ( okia gali nybe
e a - eichejo solo sos i u galung)
-a nas p esen a o solo komel a a-s
(plg. ai5kinamajame la i l di
Zodyne
,,./oe.
aunas
s a as
dalibnieki'
(LLW 4, 1980:40))3. Ki q kalbq al iniuose.
esempioli, La uiq- us4
ka b4
I l,a "iq delle Zod)iq eikimiq aiikinimai
Pl . 'ia 7 . h . i Ic. ('L.l', ili(nL.
Z p., 'l. 2006: ques o1. pa ) . Vilk i c.
I Sob e La i; os
calij ; p; adinimus.
a j l iiamc
a icoliny e e c'iami
j
lic' u i l kalbE e
1
his o izmus. pla. 'iau
i . K a e 1005.
K ,ai e
1006.
" e ninologia
2009 I 16 59
|
lodyne pa c'ikiami la i5kq q clu iniq alo i su
ko nen a ais skliaus uose
(u na4ona s ss (npoepeccu6Hb e 0eHmenu
HeLJuoH( ; bHozo aumu( eo anuuoeo u
npoclemu ne bcKozo )au euux ae XIXca a llameuu)>
(L <V I, 1979: 487),
(HoBo eqeH4l. ; '
(y acmuuxu
0e, , oxpemuHecKozo 0a s euu uHmeJ i l zeHlJuu
e 90-u c zo)u XIX BeKa 6llameuu)> (LKV l. 1979:488). Tam
ik q Russia s o iios a psni uni à mone a ia
ilus uojan e nome ie uoncas i auk as iabielq bal q
kalbq in e p au ini ; ZodZiq Zodynus: msiikas mone e
d'o o nome 2. SSSR als .
.,1.
(XVII a.);
biglie o,
lyg s banko
10 b, bu gs apwa oje 1922-1947:3. 1923 i leis a
S.S.R auksine
mone a
(sop a u o
k . als l,bemis)" s 1
se lemen imams
Q22 2001:112)
(plg.
ZodZio
pa la:
ie uoncs
,,1.
apib eZ i
K ie iia
la iq (lldz 1917. g.) ze a mo e a
3 ubiu
e ba. 2.
Padomj - Sa ien ba
(no 1922. bdz 1947.
g.)
-
audasz me l0
ublu e iba'
[1. Rusiioie
( ino 1917 m.) 3 ubliq
e es zmksine mone a.
2. So ie l Saj ngoje
(n o 1922
ino 1947 m.) - 10 ubliq
e es
mone inis Zenklas)
(SV 1999: I29)). Rusq-lie uuiq kalbq lodyne issuo e ne' 3
mine o n sq kaibos ZodZio eiki nes e solo una i5 jq
asmessia a o ma asc i a:,,1. audonasis
(Rusiios euksine
n one aiki 1917 u.a'); 2.
d e o n c a s [i5 e in a iio a icolo au o esl, (1922-1947
deSim ubline n.): 3. Snek. dei ubim liq" (RLKZ 2002:834). o i
lusq-la iq kalbq
Zod n4 iis Zodis
nei a k as.
Ap a i casi
eig i.
lasciZia che
p agma inis
poZih is
! his o ismo
di e isce.
SVETIMV KALBV ]'AU IINIU REALIIV
KLASI F K
I N,I R I
AVI O T E
i l NAI
S e i nq pa aclin i e mas kalbq speci inia ns
nepaZis am4. s aniimai
clalykams a o i as e g -: o i z m a s
*,,s e imZodis. debinys, i e endosi
( pai olimai) 5aliai
b ding4 bui ies a
kul u os ealij4"
$2,'Z 200i: 190).
In le e a u a linguis ica come sinonimo
del e mine uni isino
(io plu isci o
co isponden e)
sucl i inis e e minas
il oiamo e
g z o in e I e k sik a
(quando si pa la
di okiq ZodZi i
isumE): a
.ZodL ai junginiai, paim i ii oiimq. mai,ai Zinom l kalbq. pe da e s ili ii
s1- eci3lu5 ZodZi l
pa icola e4 colo i 4 […]>" (KTZ 1990: 55). Kalbo l, os e min l iod ne
p esen a a apib eZ is obie i o4. Come usq accen ua okiq au iniq
eaiijLl consuma o i eigia socioling is e Nina Medko ska a, non
an o a skleidiia
. "egzo izmai a
aiSkina s e i nq
2000: kul u E.
si nbolizuoja'
({Ne <oBcKa-
kie.k i4
52). Te nina
' lik. ina. )kado l ne ko ck i os klai a L e l
l)u i..n "
60 Regina K aiy c |
eulijos:
' aL ines po :uclini nai. e mine...
egzo izmqs, p ielingai nei p ii è ap a asis e nog a izma,
usa o ki q kalbq ealiioms chiama e, con ce ce io nis
iSlygomi adiau
- p ossimiq giminiikq kalbq i kul u q,
pa yzdZiui.
lie u i l e la iq, ealiie nomminan i iodZiam l a di ii e mine
exzo izmas nc' inka, nes mine q au l ealiios, sebbene e siano
nonZinomi, ne a egzo ines ik Eja 5io
Zodio senso.
È ondamen o a e ma e che ap aly ie e ninai
e nog a izn as ed exzo iz nas cos i uiscono un ce oE
an onimq po 4 classi icando au iniq nomi ealilq secondo
appa enymq p op io o s imai lingbai. O come eike l
chiama i oki4 leksik4, quando e clian pe kelia na ji i5
o iginalalo lingua i al e lingua eks 4?
Tu o, k4 al e kul h os no ò, app esen an e ma non
capì, cosa gli semb a s ana e ichiede
speci iniq os k i u os, ku i4 a spin li s . ku as
in e p e azioni, è un segnale, che es o esama
eks as, ele'n en q, ku i, ling okul h ologes
Valen inos
N aslcl os a e ma secondo, aclina ni laklnon is (Maceona
2001:
111). 5i eigini ino lessikos l gmens, si può eig i. che I a k il n
Susiau inan
o s. o I a k i n i n i I e k s i k a ai ku ios no s delle leksiniai
uni àe ai. senza co ispondenza seman ica del lessino
di e o in un'al a lingua
(Ba ka s anko oniiko- 2001:9). Teigian a che il
adizciiai
e mine lahuna budingas sios k " l u os
( 4ea oe
2006: o p imiieii 5
79),
e ninq
pa lo y ai
p i aike Kanados
i ean Da belne ean-Paul
nokslininkai Vinay
(I{y"o
2007 135). Te ninas l kuna
.a oiamas kalbll, a jq
la i l (Banka s
angl l, mol iell'je p anc[2 1,
2006), us l (C enanos 1965: Mypan ,ee 1975 e k .).
Taiiau Tn p au ini7 iodli4 Iodyne ipo a o la ynq
o igmes i.odi,io lakina desc eiamen o
..[o . lacuna
- idubi nas, sp aga]
es o sp aga.
p aieidi ns,
hks ama ic a" Q22
2001:425) o nisce
suobjo i o.
base4 che 5is e mine
inkan- as mine ai pa adizi.
leksikai Teigiama, che nazionale k l i is
sa i umas può ap i si non solo speci ini l iod>liq
bu i nu, ma e okiq ZodZiq s ygiun i al a lingua
i5 eiki om pe eik i. o eiki nems Taigi, kios dcmes
seman iniame
.,sp agos'l
,bal os kalbos Zemelapyje" adinan os quello padi e mine (C e auon
1965:120).,.Vie u a eiu lak lnq a si adi n4 lemiz a i inkan g k - l u q
ski mai <...>. Ki u a ei lak n4 lemia ne ie'nos della lingua
co ispondamo deno a o l kumas, e il a o, che kalbai a si nes impo a
ques o des in.
k4 di idia
al a
(Meu onc <aq
lingua" 2000: 53).
La iq kalbininkas
And ejis
Banka as oki4 leksik4
sci s o e ela i ias lakhnas, o
lclu pog upius:..e nog a ines
i absoliudias pi nqsias da
lakhnas scgia. suk e,
(balzams, Llgo uako s, la s.
aus isekl, dc inas, Pe kons,
iak as <...>. Secondo
sui u <...> sieoas) e linguis iche
lapi im4 le lacune si
suddi idono i nazionali
(bulzams,
(;NP, kokle)
i
(Ae s. (imelis, upjmaize) (Banka s balzamas i5 e k .) o anche
egionine
ne u e i nazionale kolo i o (plg. skolinio g aikq kalbos balzamas
eikimes,,lg . balsamon - a ona ine de a] 1. gam iniq o
unss, 2001:
61
Tc n inologia
| 2009 | 16
9-10). Ok, che lo s esso Zodis può co isponde e qualche classi icazione
ipus, esempioil, balzams pa enka e e nog a iniq, e i nacionaliniq leksiniq
iene q g upg. Tadiau ale sca amen o piu os o sude ico, pe ché non
semp e è acile assegna e ien4 o ki 4 Zodi solo a un so og uppo. Quindi
la iq della lingua Zodis balzams
(ieigu ques o non di conc e e La ij4
app esen ojandio del p odo o Rlgc s melnais
balzams denominazione che daZnai
a s o a isq nominim del p odo o4) galeiq bl i i
p agma inomenkla inis Zodis, niais sume imais
egionine lakuna, poich e al u , non solo La ijoje
panaiiq ge im "l p odo o Bi ne io
(plg.
sin e iniq de q solpalli in olii essenziali; na u inii
-ai è un
p odo o del
a m. cu a i a oppu e mezzione, p odo o i5 ale sol olo;
ciclo ege alq; 2. kosme .
3. be anda alcolica o e, p epa a a con es a i di
balzamo o poZiu iu skoiiniu i5 oie'
(T22 2001: 90). La iq linguq g eikq lingu nomini a p iski ina
e nog a izmams, ealija odel lakuna sup an ama d ejopai: ques o luogo
es e, ku i4 bisogno uZpildy i, al a e us, ques o ealij4, ku i4 bisogno
del o esama esempio.iui, A. Guda idius pab dZia, che,,lacuna; Zymi ZodZio
desc udi i al e lingue p iemonemis, chiaminan e e m. e al e opinioni, Vis
nebu im4 in uno alboje (angl. lack ' hkumas, s oka') al e lingue a Z ilgiu,
quando abie q kalbq i limoje ik o eje a ii inkamas daik as, eiSkinys e
pan. esis uoja. Quindi lakunq dell'esse e p iZas is è non ealio mondo
ca ego izazioni i ai o e, e peculia umai mondo kalboie" (Guda idius
2007 : 93).
Ki i au o iai speci inig au iniq ealijg nomi nimi lega con
ek i alen iikumu:,,sunku o a e ek i alen q in al o kalboje, nes al e
nau os nella ne a pa adinamq daik q o eiikiniq. Si leksika, ku i4 può bu q
chiami i b e e k i a 1 e n e iS e in a a icolo au o es], mol o
ma es a bi nau os ialine e spi i uine kul u ai paZin i" 2000:79;
(Guda idius
Guda idius 2009:
93-9I5).lo ynq o igmes i.odiio eleuiualen as
,,[o . aecualluiens
(kilm. aequiualen is) lygia e is, lygia eikimis daik as; olighi alo e, oligus
g andezza; li ello, co ispondenza" GZZ 2001: 198) kilgs e mine adizci5kai
usa o i ai iq Saliq kalbininkq la o i, sebbene il suo eikme possa a ia e
(Ce ne
2006; Papau ely e-Klo iene 2007; Polko 4iko a 2006; Bnaxon, Oaop zu
2006; I4eauoe 2006; Caeez. 7999 e k .). Ki as da ybiSkai a imas
san yki su ek i alen iSkumu e mas lie u iq kalboje nusakan is
- n e k u i u a - Ien ine leksika - apib eZiamas come,,o iginalo lingu
i.odi,iaia i A. Gucla i ius i oia i i bos a ian 4c unc (Gucla idius
2007: 93).
62 K a Regina y e I Tau ines ealijos: pauadinimai,
e mininai...
iodi.i l jungini, eiSki4 daik s. p ocessi, eiSkinius o al i a i della i a,
senzaindi ansi o kalbo e equi alen eq" 1978:
(Amb asas-Sasna a
132). più con enien e usa e più b e e,
bud a diiai Lymi
. y. con p ieidelio paVis del o a
pa icola men eybg, kylandiq i5
beda y as sude inio e mine
Salu inis demuo. Ii daik a a dZiq con
ne u ejimo ondamen iniu
p ieidelio bepada y i,,san ykiniai
daik a a dZiu clalyko" i a dijamo
(Keinys
1999:80). Beek i aleni possono conside a si e e nog a ismo. e
egzo izmo, se au ini kolo i u nuscol in a alu a a delle lingue,
leksika i ku i4 e diama, poZiu iu. Anche siuloma okiE leksik4
sepa a e da in gene ale linguaggio equi alen een l ne u indios
leksikos Onopzu 2006: 5 ).
(Bnaxon, Panaiia eik5me come
beekuiualen e leksika ia ig
ling is ind'je li e a u a oje
a oiamas e mis egionini
g og a ine leksika
(la . egionalgeog a iska
leksika).
|l a oja La ijos ealijq pe eikimE
okiecYig la iq kalbininke Ilga Migla
(Migla 1996: kalba nag inejan i 2).
Siuo e mine accen ua o
e i o iale - non seman inis o
equi alen iSkumo demuo. Nujajame
-
e minq Zodyne pola iq kalbo y os
(Valodniec bas
ma e minu
ua dn ca) alla
ne andama leksika,
quale as e i o
skaid ojoia sa os
lingu Lodi.i4,
Leul u iniais skoliniai s (la .
denomina a kul u-
aizguuumi). I5 ede e
lingua apib eZ ies
che si a a o iginalo
(la .
auo e s s)
Zodis, o
ek i ajeigu
azeologismo che.
e imo kalboje (Ia .
inkan o posakis
ne andama len o
me l,e e s s),
as e imas i 4
(jeigu ques o delle
abeceles lingua eigu
di e se Be
-
ansli e uoja n-
as, - ansk ibuo jamas).
o, lì s esso si
indica anche che
okiq skoliniq
sluoksnis è già
mine i e nog a iz na
(VPSV 2007:198). Men e e con o uus usa e, la iq lingua du inys ne a
nes pab eZiamas pe ulas nel senso del con enu o, uno ali nazionali
lexicimo as e ikimo - di e o del as e imen o budq, a equi alen e
esempiozdi,iui, e al okie pa lamosios leksika comen azione, aiSkinimas,
p agma iniu poZiu iu può bn i pascel imen i as e ikimo bndai,
modi icazione e e c., . y.koma ki oki iebqen q. non limi abile oppu e
ansk iba imu.
ansli e a im
Todel usa e ien
i ebu l
5iE
gius ainga o,
(be dispone a osena adicij l,
lie u i l kalbole 5is s de inis
e mine e mine
comodi à nusileidZia la iq delle a Z ilgiu
nauiada ui). A ol e in gene ale ne a base
a pa la e di skoliniq esse adim4.
Di ingo ali
pa', yzdLi l leksi(eos
beekuiualen es
issazione i ama
i ai i in
Zodynca e
- e aiSkinamuosi6, e e diamuosiT.
I l au o i
Plac'ia su liaudies lokiq e iaidinq appellinimi e. Ce nc 2006. Plai'ia su. la i l eal à della lingua ki q kalbq
iod ose i . K ai e 2003, su lie u iq lingua calijas la i l kalba i . K ii e 2(i05. '
Te minologia
I 2009
1
16 63
i,odL,io au ini colo i 4 si s o za di i le e e
nei commen i oppu e anche paZymoje.
Pa:,1 zdiiu| spi i uine liaudies kul u os ealijq
g upe e lie u iams ypad budingas daina imo
budo nomeamen o su a ine Lie uuiq-la oiq
kalb y lodyne iene p esen a o con un
ce o a paZyma. Zodis s esso ne e diamas,
iene p esen a o solo commen a : au as
dziesmu ian s)" (LLV 1995:
,, olk. con ac uine (lie uuieiu
495). o anglq pa la lie u iikail Zodi a s oja ap aymas:,, lk. Li huanian
polyphonic pa -song" (NLAKZ 2002:768), anche i Lie uui7- us7 kc lbq
iodyne (cy ap 4He)), MHo o o/ oca-a xopoBa z oBcKa- l
HapoAHa- l ecH, l) (LRKZ 2007:802). Lie u iq-la uiq kalb4 iodyne
issuo as speci inio algio kepinio - il nome Saho is kul. Sako is
za ains
-
,,2.
(lie uuieiu nacionalais
p ags no olam)" (LLV 1995:
502) pe aiy as lie u i5kai, o
anglakalbiai supaZindinami.
come
Sako is
semb a:,, -
( esembling unk
ul. py amidal cake he ee-
wi h spi es)'
(NLAKZ 2002:778); i e odq i ii aizd4 esama
i Lie uuiq- us4 kalb4 iodyne: o3.
kul.
Q eop
eco. n , i op B e K . ID
(LRKZ 2001:
816).
Rus T-lie uui4 kalb4 iodyne ansli e uo u equi alen u asmessoamo
usq liaudies muzikos nomeamen o ins umen o 6ana ailKa balalaika"
,,muz.
(KRLZ 2003:26), panaiiai da oma i Rus l-la ui4
kalbq iodyne,,balalaika'
(KLV 1988: 25), e
supplemen a i e
lie u il1, e la iq
(a ba ienole i5 iq)
de ini i ali ZodZiai
come liaudies
nome di canzone
ocmyLuKa
.,das u5ka
(humo is ine
usq liaudies
(RLKZ 2003:
daina)" BB3):
,,ias uika
(k ieuu
au as
dziesma)"
(KLV 19BB:563) o nome del cop icapo emminU
KoKoLuHuK
-.,kokoK liks
(k ieuu sieuielu au as e pa
galuas o a)" kokolnileas
(q usq mo e q cappuccio)] apib eZdiq, (KLV 19BB:
196. Come ede e i5 be comunejo aiSkinimo, che
pa ikslina ios pobldi - humo is ine. Visilkai nessuna
ques o n s l liaudies daina, li au ii anco a
uZuominos su au i5kum4 nonlea, quando sq
lingu e nog a izmas caMolap lie u i l lingua
asmikiamo i,odi.i ui dulys
(RLKZ 2003:722). To s esso usiSko e nog a izmo co ispondenza
la i l lingua è s esso du inio e inys pa ua is
(KLV 1988:465) as, che e dal e i5 pa i iSsaugo usq kul [ ai
bnding4 a spal i. Ques o iSlaiky a e aiSkinamajame la i l
lingua Zodyne:
,,pa nesajama ejas ga a oianas ie ce, ku a
udeni ka se ku u e ai elek isks sildi ajs"
neliojamas acqua Sildymo ku enginys, iame
acqua iildo nas kn ykloje o elek iniu Sildy u u], a
u i ilius aciniai pa'u yzdi,iai susi su Rusiia
paZis a g 1986:533). Tiems, che
(LLW 6(1), usq kul u 4, 5is daik as
associcijuojasi con speci ines o me e
des inazione daik u, adiau okiq
associacij l be più as o o pe skaidius
con es o nekyla. iSgi dus lie u iik4 i.odi
ui dulys. p assi de o
Nelle pubblicazioni linguis iche iodis
samouc as iene conside a o come non
des inina s e i n be
(KP 2005:99).
6:l Regina K aS, e
I nau ine ealiios: pauadinimai, e mini..