scieee Open visual document viewer

Tautinės realijos: pavadinimai, terminai ir jų vartojimas

Regina Kvašytė

Full text

Tau ines ealijos: nomina i i, e mini e iq consumo REGINA K A5YTE Siauliq un ue si e es JVADINES PASTABOS In e pkul u ale illici o aiu a paZin i ki q au q kul l 4 e ios e' peie populia in i sa -o nau os nau os s a k Ll l E. Kaiban su k l l os eiSki i . s sa à uolo enka linguinei ai5kai. P ima iamen e demes, s k yps a i di di e so s ile di di ulgazione, pubiicis iniuose - scien i iche, scien i e g oZini ose - nei es i e di e si scopi usiamo4 ieksik; 1, cui budingas au inis kolo i as. Tokio-s esama Ogni lingua leksiko.s in u e le lingue. consuma o i pi n iausia nazioneE igy a Ziniq su sa ,o e ios i a ealijas, eliau usa i con oliai i.odi.iai susipaZis a s s e imq au q kul u a. Nau ini colo i 4 al es o o niscono (asmen a dZiai. ie o a dZiai. simboli nomiinin ai) e bencl inie iodLiai (ma e ialiosios e spi i uine kul u os ealij l, eiikiniq e k . nomi. Tokie bencl iniai i.odi.iai a icolo chiama i au iniq ea1ij l, . y. au ini sa i umu pasiZymindiq ealiq ma e ialiosios e spi i uine kul u os daik q e eiSkinig, appellinimen i. ie e sceglie e dello s udio, il cui scopo p op i linguos e ki q kalbq poZiu iu discu i e minijE, a diiandi4 au ini l eali q pa .aclinimus, ogge o. Teo ineje apZ aigoje emiamasi pubiikazioni lie u iq e . Zsienio linguomi, o ilius aciniq pa yzdZiq 5al iniais sceglie e i ai us cl ikalbiai e aiSkinamieii Zodynai. TAUT N VAL lU KI ASTFIKAVIN4AS Si a e ma, che,,ZodZio seman ica Snekos a e ca a e is iche konk ediame ne a be eiklmes lei aiu a suZadin i o immaginidini, an o unous al i Siek di e samen e a ing speci ikal. nesessue lingosc' equi alen iSki i.odLiai ak ualiza i kalbandiqj l s4mones u ini. (...> Leksinis ha onas possono so ge e di e se associazioni <...-- Si 'k an o al o ogge o è i.odilo seman ine au eoles, noi ina e nau osakos ogge i. E noling is a 56 Regina K ai- i I Tau ines ealijos: eks g, nau os kul [ os adizioni, his o ine p aei ies puuadinimai, e minai iakn l" (Guda idius 2000: B'+-85). Tu o è possibile nazionine ealijas s ski s i i i ce o g uppoes secondo chiamamanus Aloyzas Guda idius iSky e e niche okias gene esnes s umen i musicos, e nici Sokiai, adizioni e lessico consumo s ondi: nacionalind cucine, ubai, pap odiai, au osaka e mi ologia, nazione s o ia sogge i (Guda idi- us 2000: 79-80). Veliau au o e 5 ski s l'm4 ha p ecisa o, eigda no, che,,paizZias, i le en i ma e iali speci ici os cul 4l possono esse e: 1) nazionali cu es algiq e ge imq pa adini nai; 2) nomi di s umen i musicaq; 3) nbq e apa o denominazioni; 4) namq apy okos daik q e i ankiq pa adini nai e 5) bui ies kul u os e is ome inio i e e eiSkiniai" (Guda idius 2009: 9-l). Malima su ik i del qua oq pi m ljq mine q se nan iniq g upiq, che ques o da e o nau os ma e ialios os cose, kul u os ma ; asku ine, . y-. bui ies kul u os e sociale i ale g uppies eiSkiniq appellinin ai i indi,,d asine kul u os eiikiniq s e 4'l Toliau i5 a cliiami sop a u o liaudies kul u os dalykai. Come esempioclZius A. Gucla idius Sokiq o nisce i i oli (be neiSski ia ciainq, ben nini i su a ing, e dainazione budus alia i, ualia i), anche,,mi ologini l bn ybiq, pasak l eikelg e e E nomiim a osaking leksik4. esempiozdiiui, iuis'seno es lie u iq sace do e. Zynys', omuul'bal q S .e o e', b ybes ai ua as, haukas. gil ine. a/ as'S en a a kojimo luogo': pasakiikos luumi' (Guda iiius 2009: 94-95). A od l. che e sociale g enimo eilkini l bui ies kul os g uppois na e ialiosios kul u os ealijq gnlpg. Al i5ce nima g uppod assegna i upin oielis e koply' s ulpis - e q pa ek i i liau- - ques o adizioni. i uaiai. dies i en is (pa eik i pa zdi,iai indic. che più p ecisamen e bi q pa le i su ioms budingus eiikinius) (Cluda idius 2009: au ini 94-95). Così peci uma a - come skleidZianiiais ZodZiais conside a i,,la nazione g en enosi ambien e - geog a iniq objek q, animaliijos bei ege ijos. clima iniU na u a dei eikinig nomine e desiguoda q nominim -1 g ado di de aglio" B0). (G da idius 2000: Rici endosi A. Guda idiaus ski s ymu, adiau Siek iek pa obui nus suku q klasi ikacii4, secondo seman ik4 gz lima suski s y i i is g uppies: 1) ma e ialiosios liaudies kul a os au iniu kolo i u nuscol in a leksikq ealijas: 2) spi i uine liaudies kul u os ealijas e 3) i u os his o ijas ealijas. ToliaL ciasc4 i! Siq g upiq si può spiega e esempiozdiiui. i a i nesnesne g uppi seman ica, ma e ialiosios kul u os g upeje ealijq aki aizdZiai iSsiski ia ubq, a alynes, papuoialq, gc imq e k . pa adini nq g upis. D asines kul ankiq, algiq, u os ealijo ns ik U pap odiq abejo, e k . nomi. Be la classi icazione de aglio dipende dal p iski i dain -1, daina imo bnd 1, 5oki 1, Zaidim l, i endiq, adiciiq, po eikio iisci i lexicica uni à come pa e di de e mina a isu nos. Pa yzdZiui, i ankiq nomiinin us può suddi ide e secondo s se o i in cui o adicijq sono u ilizza i: kal ys es, poodininkys es, essimo, k yZdi bys es e e c., T'c minologija 2009 I I 16 57 - secondo calendo ines i en es o pan. cosi budu iSple ojama hie a chiniais y5iais co ela a schema di classi icazione, che, eikalui caso. può anco a bll i plediama. i può b l i applica a e p op ie. e s aniima cul u a ealijom e eiSkiniams - i eszo izmemi e nog a izmams - analizza e. SAVOS KALBOS'TAUTINIV REALIJU TERMINALI DI CLASSIFICAZIONE E n o g o i z m ai s, . y. ZodZiais, accompaginandiais quale no s di una nazione ma e iali o spi i uali pa ekusius cul u os ealijas, i bend ing kalb4 (plg. e nog a ismo ,.Ku ios no s nazionali ma e iali o spi i uali k l u os .ea1ijospa a inimas,pa ekgs!1i e a u in9ka1bq<..'>.. iksiiausia b 1 l chiami sa os nau os ealilas. Kalbo y os e min4 lodyne ipo a e apib eZ ie's a e mazione che così chiama i ,,ku ios no s nazionali" ealijas, lasciZia suppone, jog Ziu ima a si i5 in e ni, alu a a su dei, ku i4 pa lama, casi spesso usa e pa- poZi i iu. Zodynose in ali Zymos e nog . o e n. i5is i ia elemen i e nog a ici nel linguaggio (pIg. e nog a ia,,1. scienza, nazioni e al e bei d asing kul [ ? : 2. e niche bend i as, s udian is jq ma e ialing au q, bend ijq ma e ialinis e spi i uine ki q e niniq kul u os ap aiymas. ak q accolimas, ka pin: is' (TZZ 200I:220)). D6l okiq Lodi.i l del consumo sa os linguis e es e p oblem l nekyla oppu e daZ lingua aSybos kul u os dalykais. maggio pa e sue lega e con a Pa'u yzdLiui,lie u iq kalboje daZniau culina ijos del p odo o denomina e usa o i.od s cepelinas nei didZkukulis (D2006; KP 2005: 36), la iSkas o su is,..p oduce i5 a 5kes e la i l pa lboje un pa icola e la e, con l'aggiun a di bu o, dai.nai kiauSiniq, saluskos, e kmynq;" gli se e un pe iodo speciale" (LLVV 4, […]980:26), iaq usie s i mol eiskai os nokinin o adi an as du iniu oppu e ienaskai os kilmininko junginiais con ialu iniu demeniu la4 u la , a sie s oniniq su is einandiu ik iniu nome: sie s, - R. K.]. Panaiiq a iniq ealijq pa adinimq a osenos ypa umq o a ija .imo si può o a e nelle lingue. e noi al iose Tadiau e mine g a izmas noninkan as allo a, quando bisogna desc ndi i, esempioLiui, la p op ia nazione s o ia eiikini. au ini judejimus ed e c., che anche appa engono au ini sa i um4 ii eiKkiandiai ieksikai. Tokia leksika laiky ina is o iue. Is o ine lessika. oppu e is o izma- denomini- i, mi come ealijq pasenusi ; .,usualmen e icimene ni, quando bisogna i a di a e p aejusiq laikq daik us. eiSkinius. Is o izmai bal q men2 seno g ( omuua ,,seno €s iq cul u inio i a Zidinys'i gendiq S en o e, iois,,seno es lie u iq pagoniq d asininkas, 58 Regina K i e I Tau ines e minai... ealijos: puuadinimai, Zynys")' (LK 1995: 41). Kai k ie s o icoizmai i aukiami e iaiikinamuosius, e I e diamuosius Zodynus, pa , yzdZi i, apib eZ asis s o icoizmas ic is Iie u iq-anglq kalbq Zodyne ap a5omas come,,Li huanian pagan p ies " (NALKZ 2002:370). Così si a i e Li uuiLl- usq halb4 2od ,ne, lk anco a aggiuga a co isponden a his o izmo <is/o . (ln oecxuii) x: ec l. paZyma )KpeqD (LRKZ 200I 370). Aki aizdZi4 al o lie u iq lingua his o izmo - knygneiys - au ing speci ik4 i le e anche cl ikalbiai Zodynai. Li uui4-la uiq kalbq iodyne Kis Zodis apib eZ as ap a5omuoju bndu:,, . e. . g ama u iznesa ais; (aizlieg u) g ama u [is . kn gq iineiio ojas, q) knygq dis ibin ojas]1 l LV 1995:235), izpla i ajs" (L Zd aus- là s esso panaiiai desc i din o e edinys knygneiys e ,,(ca a cenzi as p ohib u) g ama u iznesalana (izpla iana)" (ca o cenzi os uid aus 4) k ygU iineiioji nas (pla inimas)j. Ku sy o uso indica che alcuni elemen i apib eZ ies engono p esen a i come commen i. Zodis knygne!1,s e lie iq alboje è i5gy engs am ik us eikSmes pokydius: ei5kgs lie u i5k l ,,slap 4 k yg. gaben o pe j4 sien4'l eliau p eso a usa e (senesnioji eikSme s" ,,k yg.l dis ibin oja- eikime già i o seman iniu is o izmu) (Palionis 1979:301) . Rh en ques o e ce co mos a e ci a o Zodyno suda y ojai, is del o lasciando possibilybg 5i iodi usa e XiuolaikiSkesne eikSme, che ma o a ipme us kome'n a us e paZymq. Anglg delle lingue Zodyne au di e enan os.iiuolaikine i is o ine. io iodZio eikS -nes: "1. (knygq pla in ojas) bookdis ib o ; 2. is . book sp eade ; book-hawke ' (NLAKZ 2002:356). Lie uui7- usq kalb4 lodyne su paZyma s o ia pa €.ik as ik e inys KHuzoHoLua (LRKZ 2001: 357). Ki g Saiiq his o iz ng anclama lie u iq lingua u en ii des ina i a iodyn, i esempioZiui, La ui4-lie uuiq kalbq iodyne come issuomai ali s o ii g enimo ealiios: jaunla oi La eli,,is/. jaunala iai (X1X a. lei ojo i sep in o o deiim meiiq hul u inio-nazionale jauns a ssqiudiio La uijoje dalyuiai " LLZ 2003: -308); nie i Ia :iq in elligen ijos ,,is . democ a ico ..Naujosios s ooes" c . sqindlio XIX dell'ul imo suoi pa iyuia' ILZ 2003:). 308 I pas a o pa .,,zdiio ede e, che his o izmo né e diamas, né a5omas deiim meiio i sulie u in a o ma ( okia gali nybe e a - eichejo solo sos i u galung) -a nas p esen a o solo komel a a-s (plg. ai5kinamajame la i l di Zodyne ,,./oe. aunas s a as dalibnieki' (LLW 4, 1980:40))3. Ki q kalbq al iniuose. esempioli, La uiq- us4 ka b4 I l,a "iq delle Zod)iq eikimiq aiikinimai Pl . 'ia 7 . h . i Ic. ('L.l', ili(nL. Z p., 'l. 2006: ques o1. pa ) . Vilk i c. I Sob e La i; os calij ; p; adinimus. a j l iiamc a icoliny e e c'iami j lic' u i l kalbE e 1 his o izmus. pla. 'iau i . K a e 1005. K ,ai e 1006. " e ninologia 2009 I 16 59 | lodyne pa c'ikiami la i5kq q clu iniq alo i su ko nen a ais skliaus uose (u na4ona s ss (npoepeccu6Hb e 0eHmenu HeLJuoH( ; bHozo aumu( eo anuuoeo u npoclemu ne bcKozo )au euux ae XIXca a llameuu)> (L <V I, 1979: 487), (HoBo eqeH4l. ; ' (y acmuuxu 0e, , oxpemuHecKozo 0a s euu uHmeJ i l zeHlJuu e 90-u c zo)u XIX BeKa 6llameuu)> (LKV l. 1979:488). Tam ik q Russia s o iios a psni uni à mone a ia ilus uojan e nome ie uoncas i auk as iabielq bal q kalbq in e p au ini ; ZodZiq Zodynus: msiikas mone e d'o o nome 2. SSSR als . .,1. (XVII a.); biglie o, lyg s banko 10 b, bu gs apwa oje 1922-1947:3. 1923 i leis a S.S.R auksine mone a (sop a u o k . als l,bemis)" s 1 se lemen imams Q22 2001:112) (plg. ZodZio pa la: ie uoncs ,,1. apib eZ i K ie iia la iq (lldz 1917. g.) ze a mo e a 3 ubiu e ba. 2. Padomj - Sa ien ba (no 1922. bdz 1947. g.) - audasz me l0 ublu e iba' [1. Rusiioie ( ino 1917 m.) 3 ubliq e es zmksine mone a. 2. So ie l Saj ngoje (n o 1922 ino 1947 m.) - 10 ubliq e es mone inis Zenklas) (SV 1999: I29)). Rusq-lie uuiq kalbq lodyne issuo e ne' 3 mine o n sq kaibos ZodZio eiki nes e solo una i5 jq asmessia a o ma asc i a:,,1. audonasis (Rusiios euksine n one aiki 1917 u.a'); 2. d e o n c a s [i5 e in a iio a icolo au o esl, (1922-1947 deSim ubline n.): 3. Snek. dei ubim liq" (RLKZ 2002:834). o i lusq-la iq kalbq Zod n4 iis Zodis nei a k as. Ap a i casi eig i. lasciZia che p agma inis poZih is ! his o ismo di e isce. SVETIMV KALBV ]'AU IINIU REALIIV KLASI F K I N,I R I AVI O T E i l NAI S e i nq pa aclin i e mas kalbq speci inia ns nepaZis am4. s aniimai clalykams a o i as e g -: o i z m a s *,,s e imZodis. debinys, i e endosi ( pai olimai) 5aliai b ding4 bui ies a kul u os ealij4" $2,'Z 200i: 190). In le e a u a linguis ica come sinonimo del e mine uni isino (io plu isci o co isponden e) sucl i inis e e minas il oiamo e g z o in e I e k sik a (quando si pa la di okiq ZodZi i isumE): a .ZodL ai junginiai, paim i ii oiimq. mai,ai Zinom l kalbq. pe da e s ili ii s1- eci3lu5 ZodZi l pa icola e4 colo i 4 […]>" (KTZ 1990: 55). Kalbo l, os e min l iod ne p esen a a apib eZ is obie i o4. Come usq accen ua okiq au iniq eaiijLl consuma o i eigia socioling is e Nina Medko ska a, non an o a skleidiia . "egzo izmai a aiSkina s e i nq 2000: kul u E. si nbolizuoja' ({Ne <oBcKa- kie.k i4 52). Te nina ' lik. ina. )kado l ne ko ck i os klai a L e l l)u i..n " 60 Regina K aiy c | eulijos: ' aL ines po :uclini nai. e mine... egzo izmqs, p ielingai nei p ii è ap a asis e nog a izma, usa o ki q kalbq ealiioms chiama e, con ce ce io nis iSlygomi adiau - p ossimiq giminiikq kalbq i kul u q, pa yzdZiui. lie u i l e la iq, ealiie nomminan i iodZiam l a di ii e mine exzo izmas nc' inka, nes mine q au l ealiios, sebbene e siano nonZinomi, ne a egzo ines ik Eja 5io Zodio senso. È ondamen o a e ma e che ap aly ie e ninai e nog a izn as ed exzo iz nas cos i uiscono un ce oE an onimq po 4 classi icando au iniq nomi ealilq secondo appa enymq p op io o s imai lingbai. O come eike l chiama i oki4 leksik4, quando e clian pe kelia na ji i5 o iginalalo lingua i al e lingua eks 4? Tu o, k4 al e kul h os no ò, app esen an e ma non capì, cosa gli semb a s ana e ichiede speci iniq os k i u os, ku i4 a spin li s . ku as in e p e azioni, è un segnale, che es o esama eks as, ele'n en q, ku i, ling okul h ologes Valen inos N aslcl os a e ma secondo, aclina ni laklnon is (Maceona 2001: 111). 5i eigini ino lessikos l gmens, si può eig i. che I a k il n Susiau inan o s. o I a k i n i n i I e k s i k a ai ku ios no s delle leksiniai uni àe ai. senza co ispondenza seman ica del lessino di e o in un'al a lingua (Ba ka s anko oniiko- 2001:9). Teigian a che il adizciiai e mine lahuna budingas sios k " l u os ( 4ea oe 2006: o p imiieii 5 79), e ninq pa lo y ai p i aike Kanados i ean Da belne ean-Paul nokslininkai Vinay (I{y"o 2007 135). Te ninas l kuna .a oiamas kalbll, a jq la i l (Banka s angl l, mol iell'je p anc[2 1, 2006), us l (C enanos 1965: Mypan ,ee 1975 e k .). Taiiau Tn p au ini7 iodli4 Iodyne ipo a o la ynq o igmes i.odi,io lakina desc eiamen o ..[o . lacuna - idubi nas, sp aga] es o sp aga. p aieidi ns, hks ama ic a" Q22 2001:425) o nisce suobjo i o. base4 che 5is e mine inkan- as mine ai pa adizi. leksikai Teigiama, che nazionale k l i is sa i umas può ap i si non solo speci ini l iod>liq bu i nu, ma e okiq ZodZiq s ygiun i al a lingua i5 eiki om pe eik i. o eiki nems Taigi, kios dcmes seman iniame .,sp agos'l ,bal os kalbos Zemelapyje" adinan os quello padi e mine (C e auon 1965:120).,.Vie u a eiu lak lnq a si adi n4 lemiz a i inkan g k - l u q ski mai <...>. Ki u a ei lak n4 lemia ne ie'nos della lingua co ispondamo deno a o l kumas, e il a o, che kalbai a si nes impo a ques o des in. k4 di idia al a (Meu onc <aq lingua" 2000: 53). La iq kalbininkas And ejis Banka as oki4 leksik4 sci s o e ela i ias lakhnas, o lclu pog upius:..e nog a ines i absoliudias pi nqsias da lakhnas scgia. suk e, (balzams, Llgo uako s, la s. aus isekl, dc inas, Pe kons, iak as <...>. Secondo sui u <...> sieoas) e linguis iche lapi im4 le lacune si suddi idono i nazionali (bulzams, (;NP, kokle) i (Ae s. (imelis, upjmaize) (Banka s balzamas i5 e k .) o anche egionine ne u e i nazionale kolo i o (plg. skolinio g aikq kalbos balzamas eikimes,,lg . balsamon - a ona ine de a] 1. gam iniq o unss, 2001: 61 Tc n inologia | 2009 | 16 9-10). Ok, che lo s esso Zodis può co isponde e qualche classi icazione ipus, esempioil, balzams pa enka e e nog a iniq, e i nacionaliniq leksiniq iene q g upg. Tadiau ale sca amen o piu os o sude ico, pe ché non semp e è acile assegna e ien4 o ki 4 Zodi solo a un so og uppo. Quindi la iq della lingua Zodis balzams (ieigu ques o non di conc e e La ij4 app esen ojandio del p odo o Rlgc s melnais balzams denominazione che daZnai a s o a isq nominim del p odo o4) galeiq bl i i p agma inomenkla inis Zodis, niais sume imais egionine lakuna, poich e al u , non solo La ijoje panaiiq ge im "l p odo o Bi ne io (plg. sin e iniq de q solpalli in olii essenziali; na u inii -ai è un p odo o del a m. cu a i a oppu e mezzione, p odo o i5 ale sol olo; ciclo ege alq; 2. kosme . 3. be anda alcolica o e, p epa a a con es a i di balzamo o poZiu iu skoiiniu i5 oie' (T22 2001: 90). La iq linguq g eikq lingu nomini a p iski ina e nog a izmams, ealija odel lakuna sup an ama d ejopai: ques o luogo es e, ku i4 bisogno uZpildy i, al a e us, ques o ealij4, ku i4 bisogno del o esama esempio.iui, A. Guda idius pab dZia, che,,lacuna; Zymi ZodZio desc udi i al e lingue p iemonemis, chiaminan e e m. e al e opinioni, Vis nebu im4 in uno alboje (angl. lack ' hkumas, s oka') al e lingue a Z ilgiu, quando abie q kalbq i limoje ik o eje a ii inkamas daik as, eiSkinys e pan. esis uoja. Quindi lakunq dell'esse e p iZas is è non ealio mondo ca ego izazioni i ai o e, e peculia umai mondo kalboie" (Guda idius 2007 : 93). Ki i au o iai speci inig au iniq ealijg nomi nimi lega con ek i alen iikumu:,,sunku o a e ek i alen q in al o kalboje, nes al e nau os nella ne a pa adinamq daik q o eiikiniq. Si leksika, ku i4 può bu q chiami i b e e k i a 1 e n e iS e in a a icolo au o es], mol o ma es a bi nau os ialine e spi i uine kul u ai paZin i" 2000:79; (Guda idius Guda idius 2009: 93-9I5).lo ynq o igmes i.odiio eleuiualen as ,,[o . aecualluiens (kilm. aequiualen is) lygia e is, lygia eikimis daik as; olighi alo e, oligus g andezza; li ello, co ispondenza" GZZ 2001: 198) kilgs e mine adizci5kai usa o i ai iq Saliq kalbininkq la o i, sebbene il suo eikme possa a ia e (Ce ne 2006; Papau ely e-Klo iene 2007; Polko 4iko a 2006; Bnaxon, Oaop zu 2006; I4eauoe 2006; Caeez. 7999 e k .). Ki as da ybiSkai a imas san yki su ek i alen iSkumu e mas lie u iq kalboje nusakan is - n e k u i u a - Ien ine leksika - apib eZiamas come,,o iginalo lingu i.odi,iaia i A. Gucla i ius i oia i i bos a ian 4c unc (Gucla idius 2007: 93). 62 K a Regina y e I Tau ines ealijos: pauadinimai, e mininai... iodi.i l jungini, eiSki4 daik s. p ocessi, eiSkinius o al i a i della i a, senzaindi ansi o kalbo e equi alen eq" 1978: (Amb asas-Sasna a 132). più con enien e usa e più b e e, bud a diiai Lymi . y. con p ieidelio paVis del o a pa icola men eybg, kylandiq i5 beda y as sude inio e mine Salu inis demuo. Ii daik a a dZiq con ne u ejimo ondamen iniu p ieidelio bepada y i,,san ykiniai daik a a dZiu clalyko" i a dijamo (Keinys 1999:80). Beek i aleni possono conside a si e e nog a ismo. e egzo izmo, se au ini kolo i u nuscol in a alu a a delle lingue, leksika i ku i4 e diama, poZiu iu. Anche siuloma okiE leksik4 sepa a e da in gene ale linguaggio equi alen een l ne u indios leksikos Onopzu 2006: 5 ). (Bnaxon, Panaiia eik5me come beekuiualen e leksika ia ig ling is ind'je li e a u a oje a oiamas e mis egionini g og a ine leksika (la . egionalgeog a iska leksika). |l a oja La ijos ealijq pe eikimE okiecYig la iq kalbininke Ilga Migla (Migla 1996: kalba nag inejan i 2). Siuo e mine accen ua o e i o iale - non seman inis o equi alen iSkumo demuo. Nujajame - e minq Zodyne pola iq kalbo y os (Valodniec bas ma e minu ua dn ca) alla ne andama leksika, quale as e i o skaid ojoia sa os lingu Lodi.i4, Leul u iniais skoliniai s (la . denomina a kul u- aizguuumi). I5 ede e lingua apib eZ ies che si a a o iginalo (la . auo e s s) Zodis, o ek i ajeigu azeologismo che. e imo kalboje (Ia . inkan o posakis ne andama len o me l,e e s s), as e imas i 4 (jeigu ques o delle abeceles lingua eigu di e se Be - ansli e uoja n- as, - ansk ibuo jamas). o, lì s esso si indica anche che okiq skoliniq sluoksnis è già mine i e nog a iz na (VPSV 2007:198). Men e e con o uus usa e, la iq lingua du inys ne a nes pab eZiamas pe ulas nel senso del con enu o, uno ali nazionali lexicimo as e ikimo - di e o del as e imen o budq, a equi alen e esempiozdi,iui, e al okie pa lamosios leksika comen azione, aiSkinimas, p agma iniu poZiu iu può bn i pascel imen i as e ikimo bndai, modi icazione e e c., . y.koma ki oki iebqen q. non limi abile oppu e ansk iba imu. ansli e a im Todel usa e ien i ebu l 5iE gius ainga o, (be dispone a osena adicij l, lie u i l kalbole 5is s de inis e mine e mine comodi à nusileidZia la iq delle a Z ilgiu nauiada ui). A ol e in gene ale ne a base a pa la e di skoliniq esse adim4. Di ingo ali pa', yzdLi l leksi(eos beekuiualen es issazione i ama i ai i in Zodynca e - e aiSkinamuosi6, e e diamuosiT. I l au o i Plac'ia su liaudies lokiq e iaidinq appellinimi e. Ce nc 2006. Plai'ia su. la i l eal à della lingua ki q kalbq iod ose i . K ai e 2003, su lie u iq lingua calijas la i l kalba i . K ii e 2(i05. ' Te minologia I 2009 1 16 63 i,odL,io au ini colo i 4 si s o za di i le e e nei commen i oppu e anche paZymoje. Pa:,1 zdiiu| spi i uine liaudies kul u os ealijq g upe e lie u iams ypad budingas daina imo budo nomeamen o su a ine Lie uuiq-la oiq kalb y lodyne iene p esen a o con un ce o a paZyma. Zodis s esso ne e diamas, iene p esen a o solo commen a : au as dziesmu ian s)" (LLV 1995: ,, olk. con ac uine (lie uuieiu 495). o anglq pa la lie u iikail Zodi a s oja ap aymas:,, lk. Li huanian polyphonic pa -song" (NLAKZ 2002:768), anche i Lie uui7- us7 kc lbq iodyne (cy ap 4He)), MHo o o/ oca-a xopoBa z oBcKa- l HapoAHa- l ecH, l) (LRKZ 2007:802). Lie u iq-la uiq kalb4 iodyne issuo as speci inio algio kepinio - il nome Saho is kul. Sako is za ains - ,,2. (lie uuieiu nacionalais p ags no olam)" (LLV 1995: 502) pe aiy as lie u i5kai, o anglakalbiai supaZindinami. come Sako is semb a:,, - ( esembling unk ul. py amidal cake he ee- wi h spi es)' (NLAKZ 2002:778); i e odq i ii aizd4 esama i Lie uuiq- us4 kalb4 iodyne: o3. kul. Q eop eco. n , i op B e K . ID (LRKZ 2001: 816). Rus T-lie uui4 kalb4 iodyne ansli e uo u equi alen u asmessoamo usq liaudies muzikos nomeamen o ins umen o 6ana ailKa balalaika" ,,muz. (KRLZ 2003:26), panaiiai da oma i Rus l-la ui4 kalbq iodyne,,balalaika' (KLV 1988: 25), e supplemen a i e lie u il1, e la iq (a ba ienole i5 iq) de ini i ali ZodZiai come liaudies nome di canzone ocmyLuKa .,das u5ka (humo is ine usq liaudies (RLKZ 2003: daina)" BB3): ,,ias uika (k ieuu au as dziesma)" (KLV 19BB:563) o nome del cop icapo emminU KoKoLuHuK -.,kokoK liks (k ieuu sieuielu au as e pa galuas o a)" kokolnileas (q usq mo e q cappuccio)] apib eZdiq, (KLV 19BB: 196. Come ede e i5 be comunejo aiSkinimo, che pa ikslina ios pobldi - humo is ine. Visilkai nessuna ques o n s l liaudies daina, li au ii anco a uZuominos su au i5kum4 nonlea, quando sq lingu e nog a izmas caMolap lie u i l lingua asmikiamo i,odi.i ui dulys (RLKZ 2003:722). To s esso usiSko e nog a izmo co ispondenza la i l lingua è s esso du inio e inys pa ua is (KLV 1988:465) as, che e dal e i5 pa i iSsaugo usq kul [ ai bnding4 a spal i. Ques o iSlaiky a e aiSkinamajame la i l lingua Zodyne: ,,pa nesajama ejas ga a oianas ie ce, ku a udeni ka se ku u e ai elek isks sildi ajs" neliojamas acqua Sildymo ku enginys, iame acqua iildo nas kn ykloje o elek iniu Sildy u u], a u i ilius aciniai pa'u yzdi,iai susi su Rusiia paZis a g 1986:533). Tiems, che (LLW 6(1), usq kul u 4, 5is daik as associcijuojasi con speci ines o me e des inazione daik u, adiau okiq associacij l be più as o o pe skaidius con es o nekyla. iSgi dus lie u iik4 i.odi ui dulys. p assi de o Nelle pubblicazioni linguis iche iodis samouc as iene conside a o come non des inina s e i n be (KP 2005:99). 6:l Regina K aS, e I nau ine ealiios: pauadinimai, e mini..