M. Reinio psichologijos terminų ir jų dėmenų daryba

Te minologia | 2010 | 17 111 M. Reinio e mini di psicologia e le lo o dėmenų debyba R I a k a E ly ė, S a S y S k E I N y S L'is i u o della lingua Li uaniana Šešiolik oje nel Lib o della Te minologia è un a icolo s ampa o, nel quale è iassun o da Mečislo o Reinio (18841953) libe amen e da usų kalbos e s o p o esso eus Geo gijaus Čelpano o Psichologijos ado ėlio, edi o a Vilnius m., accol i e mini della psicologia 1921 signi ica o e o ignia (ž . Ka ely ė 2009: 198216). O a p esen a o nell'a icolo iene s udia a ques o uno dei p imi Li uaniamen e all'uni e si à psicologia p epa a a dal p o esso e dėsčiusio nel manueleio us ojamų Li u iškų e hyb idinių monododžinių e minų i į sudė inius e minus įeining ki ų okių e minų i žodžių (non include e in e nau ini e mini e lo o dėmenų žodžiai). L'ogge o dell'a icolo cos i uisce pe 390 mono-wo d dei e mini di daik a a džių e in e mini composi i i inse inanci delle pa ole daik a a džių, būd a džių, eiksmažodžių (daly ių), į a džių e p ie eiksmių. Poiché olima o ni e de aglių M. Reinio guidėlye a o e minų i į juos įeinančių ki ų žodžių da ybos sanda os aizdą, addi i u i ciascuna di isione del es o dell'a icolo assegna i accol i esempi. Linksniaggia i pa ole engono p esen a i linksniu del nomina o e (būd a džiai y iškosios giminės ienaskai os a dininku). Nonappe a a i e mini del nomina o e sessi de e mina o secondo al i aleg nies o ca a e is iingus casi (pa y example, į a džiuo inis y iškosios giminės ienaskai os a dininkas dažniausiai ado ėlyja ha galūnę -asai, ad con ques a galūne iene p esen a o a dininkas e di quei pa ole, i cui as aleg nis nepas ebē s; ali li ys si aggiungono con un as e isco). Veiksmažodžių da ybos sky elyje p imi ine o ma è p esen a a bend a is (pačių į e minus įeinančių daly ių da yba, būdama non pa oleų da ybos dalykas, s aipsnyje ne i iama). Ai e mini composi i i dėmenimis anno delle pa ole suskliaus as è addamo e lo s esso e mine (soli amen e uno). Tu i gli esempi engono o ni i sc i a della on e, accan o al e mine sc i o il oglio, da cui quel e mine isc i o. Che osse e iden nè signi ica o o connessione con psicolo- 112 R. Ka ely ė, S. Keinys | m. einio e mini di psicologia e le lo o dėmenų da yba gija, necessa iaqui al e mine iene o ni o ase o più impo an e sua pa e, da cui esso isc i o. Da ibo modi e ipi nell'a icolo sono su ikia i secondo s udia i da inių abbondanza. Secondo il quan i a i o di pa ole cos i uomųjų è consue o assegna e singolaodžius e composi i e mini. Ques i ul imi spesso cos i uiscono due pa ole, u a ia almeno quan o iene ižodžių e anco a čiau da più pa ole sudesse o e min. L'a icolo s udia 140 monododizzi e mini di daik a a dzii e uni ì più di 250 in e mini composi i i inse inen i daik a a dzii (140), būd a džių (80), eiksmažodžių (be o e 30), į a džių (3) e p ie eiksmių (1). Quasi u i gli esamina i e mini monododoici sono cosaik a o zii, solo un e mine è p onuncia o į a džiu aš (Tąjį kažką i iloso i chiamano sogge o, aš, anima 2). P iklausomieji (einan ys pažyminiu) dėmenys sono esp esi di u e le pa i menziona e della lingua pa ole. Da empo è no o che igua do alle pa ole di daibai u a la ocabolina della nos a lingua cos i uisce semplici pa ole e da iniai e che da inių esis a mol o più negu delle semplici pa ole. Ques o è anche ca a e is ico ai e mini s udia i e ai lo o dėmenimi andan i pa ole […] dei semplici lie u iškų pa ole di ė a bemaž no yni nuošimčiai di u i qui s udia i pa ole. 147 dei semplici ogge i e di sono anco a meno essi cos i uiscono solo icino al 7% di u i gli ogge i e di esamina i, ad esempio: manie a, Die as (il senso dell'amo e di Dio 177), galas (jun amojo di ksnio galas 76), suono (ga so ju imas 36), empo (...> i conce i di spazio e empo sono essenziali pe l'immaginazione di cose e yksma), lankas ( e lessional lankas 76), liga (psichinė liga 221), memb i (pas a 197 84), p adas (p ada 19), links 2, siela 1, (skaius), s ( a a a 34), ju as (spal os), a (pausa (pausa), paspaspaspas (paspaspaspas), 223, 88), ol ol ol ol ol, ak a ( a , a ika, e c.) Dalis menziona a pa ole, ecc.: suas, a kas, nume o (ž . Ska džius 1943: 310, 27, 77), e alcuni al i ė a apiblukę, sinch oniamen e di iciau pe cepokiami o nebesu okiami senų laikų ediniai. Semplicasis è plu imaž che dodici (pe 8%) pu amen e li e iškas in composi i e minus en einan e būd a dis, ecc.: comune (bend ieji ju imai 39), pu o (g ynas ju imas 36), legg as (leng o alsa احساس ju imas 39), di e mas (liguis as linksmas ūpas 223), malonus (maloni k apsnis 59), obūlas ( obūliausia alia 196; si sc i e obulas) e o a (maižemesnie jausmi 158). Ol e a, e mini dei composi i dė- Te minologia | 2010 | 17 113 menimimi pa a o a pa ecchie p imiini nep iešdėlinių eiksmažodžių daly ių, ecc.: du i (du iamasai skaudėjimo jausmas 153), jus i (jun amieji di ksniai 31), ku i (ku iamoji aizduo ė 102), spėg i (slegian a ek ai 159) e a i ( eikiamasai 91. Anch'e semplici sono en ambi appa enomaisiais dėmenimi enan i į a džiai sa ęs (sa ęs conoscimen o 208) e sa asis (sa asai aš 201). Tu e al e (cunque più di 91%) unajo žiais lie u iškais bei hib idiniais e minim e sudė inių e minų dėmenimis einan ys žodžiai sono da iniai. 73,6% di u i i da inii cos i uiscono cosaik a o zii, 20,7% a ibu o zii, 5,4% eiksmažodžiai (jih linksniuojamosios o me pa ecipan ii) e 0,3% p ie eiksmiai. S aipsnyje a o dine da iniai e esamina i. DAIKTAVARDŽIų DARyBA La più g ande M. Reinio p epa a o Psichologijos ado ėlio e minams eikš i pa a o ų lie u iškų i hib idinių daik a a džių pa e (pe 93%) sono da iniai. 77 nuošimčiai con upučiu da inių sono de i a i con p ecessaghi, bemaž 19% con galūnėmis, e solo ci ca 4% esuda o dū inie bei p iešdėlių ediniai (pas a ųjų sono almeno os 0,7%). P iesagų ediniai T e qua ici s udia i con i p egiudizi de i a i da daik a a džių sono nomi di azioni ( eiksmažodžių abs ak ai), e icino a e qua iadalių di lo o appa engono al più p ossimo di ques a ca ego ia p egiuga -imas e la sua di e enzia ( a ian o) -imas delibe o ipo (111 edinių, di lo o 10 con -imas). Šiuodu po ipie di da ybos di e isce solo unimosi con ondamen a i e pa ole izgales di e enzie -ymas ediniai da omi da ela i amen e negausių e cias pe sonau ac imažodžių, bend a yje u inčių p iesagą -y i. -imas e -ymas. Ques o è lo s esso da usis non solo nomi di azioni, ma e in gene ale daik a a džių da ybos ipa. Be e due e zi delle di e enze -im ednei sono a i da p ede i e bomodìi, es. a gaminamen o 72, a azione 132, i iu o 55, iconoscimen o 73, pe sone, innamo amen o 165, inni imas 164, in en imas ensūjimas 159, app ezzamen o (paju imì 67), 94), e udizione 96, e udizione (p o o esc ipimen o 22), p es amen o (speed di esecuzione 89), e udizione (modali à di e udizione 33), e udizione 146, nekalbamen o (Y a, nekalbus o, secondo che su un sano linguaggio ge kleiga nija, ques o è a azija (negozia) 33), nimasnamen o (nullamen o), decide 223, R. Ka ely ė, S. Keinys | m. einio psicologia e mini e le lo o es i 19, 37 c eazione 19), nos ibima 138, nu a ima ( ola nu a ima 3), pae zinima (di ksnių pae zinimas), 29 71, 372, ispe o (senso di ispe o 1772), paesima 71, 138, deside io paly ina, panaujina (unaujinamen o dei sen imen i), panaujina 189, 76, 12, 55, 17, 15, espe ienza (sugge i a espe ienza 4), a azione 16, s imolamen o 197 ( idua s imolazione 197), osse azione 15, osse azione (paesima in sé 4), 39 , pe cepzione (paesima), subconsciousness 71, 138, capaci à di supe azione. Più che un e zo del p e ix -imas edine è de i a a da non p egiudizionali e bi, ad esempio: abejojimas 142, alsa imas (legg o alsa imo ju imas 39), augimas ( aiko kalbos augimas 139), esis imas (sa aimingas sielosu galių bu imas 17), čiaudimas 31, deginam (ly imieji deginam), ju imas 15, di ginimas 32, džiūga imas 37, 196, 159, e zinimas go nimas (ammininis go nimas 196), 100), juona imas (gi dim), 43 160 (psich li e 10), 16 200 (g aužimas (g aužimas sensual 17), jau imas (jau imasmo koš aja), mo imen i ( e leksija ( e leksija 31), 17 1, 14, 17, 17, 17, 17, 17, 17, 17, 17, 18, 22, 22, 22, 22, 22, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 24, 24, 24, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 26, 27, 29, 30 e 30). La maggio pa e del p ecep o di e enzia -ymas edinių è a a da nep iešdėlinių eiksmažodžių, ecc.: enimen o (a aizdų laikymas 74), mąs ymas 19, ma ymas (d iakas ma ymas 113), s a s ymas 19 e in e e dymas (speech in e e dymas 220). Kon adėlinie azionimazodžiais si basa solo desc izione (psich dei enomini desc izione 6) e ne ašymas (Ka u su abilėjimu kalbė i spesso es i susipynęs nesugebėjimas ašy i. Ques o di e o si chiama ne ašymas, o ag a ija 221). Penk adalis con abiem p esecagie di e enziemi da p eceden idellini e nep iezdellini azionimažodžių i es delle denominazioni degli a i sono sang ąžiniai (il lo o ondamen o di a iby sono sang ąžiniai eiksmažodžiai), eg.: a si ikimas (pojūčių apsi ikimas) 193), a sida imas (a sidimen o 177), a siminimas 75, a sinaujinimas 79, a si aizda imas 72, įsi ik inamas 178, įsi aizda imas 2, nepasi enkinimas a sibia pasu 159 (daba 169, ašo- Te minologija | 2010 | 17 115 ma pasibjau ėjimas), pasigailėjimas 174, pasiopposizione (pasiopposizione ju imas 58), pasi enkinimas 165, ico do 128, p isispy imas 210, susipynimas 109, zassiga imas 4; pynimasis (a aizdų pynimasis 80), p iešinimasis (p iešinimosi ju imas 61); laikimasis (ju imų laikymasis 73), mokymasis (įdėmingas mokymasis 101) e susi aldimas 195. Ciò che buona pa e edine è a a da sang ąžinių eiksmažodžių, può de i a e dal psicologia ogge o di s udio, che, guidaėli pa ole, dai scienze della na u a di e isce a e segni 1) psichinių enomeni non si può pe cepi e...> e conosce ne iš i šiniais, o da pe sonali, pojūčių o ganais (p. 3), 2) psichiniai enomeni...<> sono be a piquemen e dinami solo a al, che li i e (p. 4) e ai p ocessi psichikos […] in alcun modo non iene i ma o inas (p. 5). Psichologia applica a me odo di cognizione chiama o in ospekzione, sé seguimu, sa ižiū a, sgua do in sé (p. 4). O sic una delle impo an i azioni degli in e connessioni con lo s esso eseguèju aiškos s umen i sono sang ąžinės o me. Nemažas nuošim is con nomi di azioni p eesaga -imas iz es ų daba inių e minų y a hib idai, ela i i con cosinamaisiais in e nau iniais žodžiais. Nel manuale di psicologia ė a due a e così e mini imi azione 168 e in e essa imos 18. Pe inciso, cu iosamen e, come no malmen e bassoaicim a ibui a sang ąžinė o ma su galu -os (LKG I 1965: 231, Zinke ičius 1966: 207208) en ò nel iečio dal Daũgailių M. Reinio ado ėlį. Gius o, Z. Zinke ičiaus Lie u ių dialek ologijoje è p esen a o un caso e da y ų aukš aičių (į pie us nuo Linku õs). Be p incipale, con daiba lega e, pu a dell'azione signi icazioni, da i aia lingua eme ge anche comunina lingua ca a e is ica della pa e di disco so daiba ipo edinių uso quale conc e a leksine signi ica o. Così us o e mini, pa icola men e nel signi ica o dell'azione pada inio, appa i o e nella on e di ques o a icolo. Indica o e di conc e ezza dell'uso del signi ica o dei e mini g amma icale può esse e conside a o l'uso di polisci i edini, ad esempio: di ginimai (isco ine di ginimai, plg. 220 Fisico p ocesso, che è la causa del sen imen o, appun o e zinimai, di ginimai 37), esc ypimai (p o o), esc ypimai 22 sensi i i (L'Uomo ha bisogno di i e e co di e si sen imen i 38, plg. <...> che dal s a o degli o gani diges i i pa eina alkio, so ima e ima umo), 39 pae zinimai (D i sono ipi di pae zin: es e io i e plg. pae sichimo 39), 36 plungmai 220 (pajuju, 9g. la alu azione del senso del linguaggio), 220 paju, 94 paju, e c. 116 R. Ka ely ė, S. Keinys | m. einio e mini di psicologia e i lo o dėmenų da yba Psichologijos e minams eikš i è pa a o a anco a con 16 p eesagų pada y ų eiksmažodžių abs ak ų (dal o ale 36 ediniai). Ke i adalis di quelle pa ole è de i a o con p eesaga - is, bemaž penk adalis sono p eesagas -smas ediniai. - is. Ques e apposizioni ednei appa engono a due po ipi la maggio pa e di lo o ha una e za gio imazione galūnę (singolasi as kilminik su -ies), eg.: olume (dėmesio olumnis 91), a auk is (a i auk is, o abs akcija, è yksmas, do e da quale g uppo di sens imì e a aizdì dis inguiamo uno che ju imà o a aizdą 130131), sen in es 72, men is 1, expe ience 13, 16) (p iežąs is i p igim is (sielos p igim is 2), e po os ednes galūnė è la p ima sinis a galūnnia (singolasi as kilminik su -io), eg.: izg 159 e pyk is 164. Tu i ediniai sono a e da p imiini eiksmažodžių. Dal li e ians lingua dizodyno on i mos y ųsi, che pa e di quei edini, ecc.: apim is, pa i is, im i a o i solo a uali bend inės kalbos adimosi empiis, e la pa ola a i auk is, beje, pe sino di due ol e inse i o e in Psichologijos ado ėlio psichologijos e minų i a dų žodynėlį (p. 231), u a in quella dizionyną nepa eko. -smas. Tu i ques i appendici ediniai sono anche a i da p imi azionimažodžių, eg: giougsma 138, geismas 16, jausmas 1, okšmas (<...> chi sa suonda e i suoi okšmus o geidulius 201), azione (al uis a azione 169), e ksmas 9 e yksma (su okimo yksma 94). Essi segnano un ce o s a o s udia o dalla psicologia, la lo o signi icimusi. Устастаbus cosa, che quasi u i menziona i p eesagi -smas ediniai Lie u ių kalbos žodynui, appa en emen e, non u isc i i dal gy osios kalbos, anche o a come e non a ojamas nel diziona io da M. Maž ydo e Vydūno aš ų inse i o la pa ola okšmas. -ulys. P iesagos -ulys ediniai ma chi esp essioni di s a i psicologici, eg.: geidulys 189, nuobodulys 128, skaudulys (<...> b uinamieji skauduliai si o ma pe ché a il sen imen o con ibuiscono anco a ly imieji b uinimo sensa i i <...> 153), snaudulys 214, oškulys 152. By he way, dal i o della lingua amilia e e bo nuobodulys nel p imo omo g amma ikos della lingua Li ua ia (p. 312) conside a o būd a džio nuobodus ediniu, pe ò, egis, come psichikos enominio į a dijimą lo pa ogiau e nuosekliau esdin iybę di e amen e (be in e medi del pa icola e eiškiančio būd a džio nuobodus) eiksmaž nuo(si)bos i. Po ebbe esse e alu a o, se non nasama da ybos omonimų. Al ų p iesagų edinių, us ojamų Psichologijos ado ėlio e minii o dėmenų žodžiais, eap ik a po uno is, p z.: -esys: dėmesys 90, gailesys 174, judesys (sielos judesiai 160: <...> a e i a ol e sono chiama i sielos judesiai); Te minologia | 2010 | 17 117 -ga: eiga (psichinė ju imo eiga 36), do iga (do inės do igos jausmas 173); -: c ea i iba ( aizduo ės kū yba 105: <...> imagduo ės kū yba eiškiasi in u i i se o i della i a); -ima: calo ima ( he imas u imas 58); -lė: uoslė (uoslės di ksnis 23, uoslės ju imas 39); -lius: eccesso (eccesso di sens imas 58); -: baimmė 138, esmė (sielos esmė: <...> psihologija y inėja sielos esmę (p igim į) 2); -nė: sąmonė 5. Ques a ecchia pa ola, sie ina con eiksmažodžiu sumo i, come da inys neminimas né P . Ska džiaus Li u ians lingua pa ole del da yboje, né nel p imo Li u ians lingua g amma ikos ome. K. Būga Kalboje i seno ėje (1922 m.), e i à, non pe il da ybos, e pe la šaknies balsių kai os, smonę g e ino con eiksmažodžio ly imi sumanaũ (Būga 1959: 136). -sena: sa àena (sielos būsena 6); -slas: scienza (p o ino scienza 89: <...> il bambino può capi e la p eghie a pa ole di ila, può p e ede e logica connessione a le pa ole e impa a e p eghie a u a ją capendendo. Ques o sa à p o ino scienza <...>); -snis: di ksnis 25, k apsnis (k apsnies a aizdad 81, maloni k apsnis 59). Šiuodu edini a causa galūnè di e enziale on e nel appa engono a due po ipiam. Ma e iškosios giminės ( ečios linksniuo ės) ski ybė k apsnis, -ies XIX a. gale XX a. inizio e a bene conosciu a (ž . LKŽ VI 1046). Di gsnis anche anuome non a amen e è s a o usa o come ma e iškosios giminės ečios linksniuo ės e odis (ž . LKŽ 580 II), pe ò ado ėlyje, baje, si sc i e con k e iene usa o come p incipale ne o į a dijimas, egli è i iškosios giminės pi modisnis linksniuo ės žodis. - as: ke š as 164, okš as (Labai con ena us uno cui didelį no ą sa kin i, si o ma psichinė būsena, che si chiama okš as 189). T okš as sa à s a o un'eccezionale pa ola, egli non en ò nel didįjį diziona io della Li uania. -uo ė: imageduo ė 102. Ques o anche dal i osios lingua Lie u ių kalbos žodynui nonž ašy as, ma y , da aš ų kalbos išpli ęs žodis. Seconda secondo Psichology's manualėlye us ojamų edinių quan i à è le ca a e is iche dei nomi ( a dažodžių abs ak ų) daybos ca ego ia (nel o ale engono esamina i 49 ediniai). Ques o è a sie ine signi icazioni p incipalmen e a ibu a džių, un po' daik a a džių, į a džių e a dažodiškų eiksmažodžių o mų daly ių pama u con e e u p eesagų a e pa ole. 118 R. Ka ely ė, S. Keinys | m. einio psicologia dei e mini e le lo o dėmenų da yba -um. La maggio pa e ( is qua iadali) dell'a icolo e mine di on e se alu pa a o i ca a e is iche denominazioni è a a con ques a pachia da iąja quella ca ego ia p eesaga. Pe quasi u e le edine si basano su a ibu i quali a i i li uani (che no malmen e sono g adua i), es. acluma (psichikos aklumas 33), ispos a, g a kingumas (dėkingumo jausmas 177), g ei umas (g ei umas), įdom 92, 39 (ilghezza (a siminimo ilgumas 89), išdidumas 916, jaud ingumas (smagenų cen ų jaud ingumas), so mingumas 210, kokkingumas 181, kie umas (nume o 58), 181, kok umas (nume o 201), 601, 130, ku umas (kalbos ku umas 220: 8... <>), di icol a, ma la di e enza a il piace e e il deside io di ascol a e la pa ola. T eje as abs ac s è a o da ela i i enu i a ibu i i, eg.: g e u inumas (g e u inumo asociacija 81), šal ak aujumas 210, uni e so inumas (asociacions uni e so inumas 84), e uno dal pa ecipan e, eg., de inièmium (paju imų apib ėžiamumas 94). Solo una coppia edinių si basa su p es i i (in e nazionali) a ibu i i, eg.: indi idualumas (pe sonas indi idualumas 162) e komingumas (komingumo jausmas 181). Da qui suminė e p eesaggi -um edinių ques i gio ni comunina lingua nonpa as i solo ispondomingumas, jaud ingumas, komingumas e šal ak aujumas. delle lingue Lie u ių dizodyne e di lo o o ni e solo da p ieška io (lig 1940 m.) aš ų (jaud ingumas solo da ā dynų), e komingumo e il suo onda i o a ibu a džio ame dizodyne non. In ece, nel 1939 usci eamo Kalbos pa a ėjyje būd a dis a sakomingas, -a è aisomas (dipienias esponsabile, -a) a causa del a o che <...> inusuale modo è cos i ui o da a sakomas (p. 20). A causa della pa ola ondamen ale nella lingua a uale nonisyklingo conside a eu ine anche šal ak aujum (da ali ela i i a ibu e zii abs ac s di a e neįp as a). -ybė. Ge u ečdaliu meno u ilizza a a dažodžių abs ak ų, из es ų con p eesaga -ybė. La maggio pa e edinių è a a da quali i ini a ibu e zii, ecc.: i a ( i ybės ju imas 62), peculia i à (sielos ypa ybė 2: <...> aciona- Te minologia | 2010 | 17 119 linė psichologia g ildena sielos ca a e is iche), silpnybė (a min ies silpnybė 11), iden i à (pe sonali à iden i à 206), ik ybė ( ik ybė, de i a a dall'inse imen o, è l'essenziale p ada dell'azione di p o imo 142), ienybė (sa ęs ienybė i iden i à 205). Poą coppia di e mini di psicologia o in essi usa i p eposaggi - Vedybė dei de i es a da daik a o dži, eg.: pe sonali à 174, leng amanybė 210, e da innumzii, eg.: quali à (sen i o quali à 38), isi à (di ksnių isi à 26), uno dal pa ecipio, eg., p i alomybė (do os jausmo p i alomybė 174). Al i d iem a dažodžių abs ac ų da ybos ipi appa engono po uno edinio, p z. : -enybė: e d enybė (e d enybės kokybė 107). Vado ėlio ine inse i ome Žodynėlyje ai e mini e nomi della psicologia inse i e ques e e d enybės ma o co ispondmenze di al e lingue: p o iažienijė, ex ensio, ozciągłość, ausdehnung (p. 232). Nel diziona io della lingua Li uania ques a pa ola inse i a con neologismo segyma solo da M. Nyde mano, A. Seno, F. B ende io e A. Salio Li u ias sc i omosios lingua dizodyno signi ica o e d ė. Vado ėlye mol o più equen emen e è usa o il e mine spazio, e e d enybė, egis, ha apčiuopiame spazi signi ica o, plg. T app al e quali à bisogna segnala e e e d enybės (p o ežonnos i) quali à, i. e. che le cose hanno lungì, pla ì, s o ì, che essi sono apsk i i, ke u kampi, į dešinę. Ques e quali à le possiamo chiama e elazioni spaziali (p. 107). -o ė: ge o ė (ge o ės senso 62). Te zia p eesaghi edini ispe o all'abbondanza è l'azione pada inio denomininimen i da ybos ca ego ia. In e mini di Psicologia o lo o es imenimi nel manuėly si usa dieci e p eesaghi dei edinių; ques o esuda o quan o meno negu en išim à di u e le p eseaghi edini esamina i. Come e in gene ale comunine e nel linguaggio, la maggio pa e edine è a a con p eposaga -inys, eg.: bu inys 2, da inys ( aizduo ės da iniai 106), da inys ( alos da inys), eiškinys ( e iškinys 1, 15, 183), a ininis eiškinys a inys (<...>) conce o, con cui si uole di e, e daik as, a cui ogi conce o is agna, si chiama objec as, aidys 141), za a inys (psichologijos za a inys 2), 72. Vado ėlio ocynėlyje bu iness e būsena įdė i come sinonimi (p. 231), anche consie i e e mininys aidimas bei a aizdas (p. 231, 235). Solo pe uno edinio e u a ques i p egiudizi: -snis: dėsnis (psichikos dėsniai 6); -as: sc i u a (sc i o acluma 221). Nel o dynėly e nel es o sinonimo di ques o e mine due-wo d inse i o la pa ola in e nazionale aleksija (p. 234, 221). 126 R. Ka ely ė, S. Keinys | m. einio e mini di psicologia e le lo o dėmenų da yba is 4) e hib idai įcen inis (įcen iniai di ksniai 31) e išcen inis (išcen iniai di ksniai 31). Mo emine ispe o compos i lo s esso è e a ibu i o es e no, -ė, pe ò, ol e a lui, ampiamen e conosciu o daik a a dis es e ni, che acilmen e può esse e conside a o pa ola ondamen ale dell'a ibu o pa la o. Gius o, dal p imiini se yniųaš uonių dešimčių anni an ico on i della lingua comun inesa in Lie u ių kalbos žodino ke i ą omą è inse i i daik a a džiai iš idė idaus pusė; idus e da space è iš i šinė pusė (p. 258, 260), da on e p ema ino da space ė è en a a e nei p imi due Daba inės lie u ių kalbos žodyno edizioni. Allo, e non a uine a osena, sulla base, agg edžius es e nis, -ė e es e io inis, -ė come sa ebbe possibile i ene e p epsaga -inis, -ė ediniais, u a ia il signi ica o delib azione indica, che pa la i agg edi i i esliu è comunque a e con an eceddė e p epsaga da subi o. Miš ia hib idų įcen inis, -ė e išcen inis, -ė da yba abejo i da i neap ik a ( iesa, Li u ių kalbos žodyne y a daik a a dis išcen is diskas, zammau as an eleno ne cen e (usa o o amajam judesiu pe as o ma lo scengiamuoju judesiu) IV166 da inimška io sc i u a, ma a causa del modo di signi ica o non lo è come il suo laika dizio išcen inis, -ė ondamen o. Galūnių ediniai Nella guidaėlio e mini di composi o ien a solo due linguaggio soli i ecchi con galūnėmis a e a ibu i i. Ques o ol e (ca čios sapo i sens imas 5) e ecchio (senoji psihologija 210). Sudu ini pa ole A icolo a a i nei e mini composi i dipenden e dėmeniu (pazyminiu) è pa u o uno sudu ino a ibu i o d iakas (d iakas egėjimas 115, d iakas ma ymas 113), en ambi i casi come sinonimo accan o d iakas sc i o a ibu i o binokulia us ( ado ėlio žodynėlyje sc i a binakula us 232). By he way, būd a džio d iakas non c'è nel secondo omo dizodyno della lingua Li uania. VEIKSMAŽODŽIų DARyBA Nel compos o dei e mini composi i i esamina i come dipendomiei dėmensi en ano 24 eiksmažodžių pa ecipan i. Poiché i pa ecipan i sono delle o me eiksmažodžių, pe quan o igua da le pa ole di doiby è consue o esamina e bend a is, conside ando anche in al e o me p incipali. Be e qua o quin addini delle azionimažodžių sono mis inie o seconda ie p eesagini e da an idėlinie. Te minologia | 2010 | 17 127 Miš iniai nep iešdėliniai eiksmažodžiai gi dė i (gi dimoji haliucinacija 219), judė i (judamasai [a min ies] ipas 86), egė i ( egimoji haliucinacija 219) e s a s y i (s a s omoji galia 33 e s a s i oji min is 101) sono pa ole ecchie, u in ys la s essa s acnį come co ispondami p ima i eiksmažodžiai, ma p eesagą o la s essa sua a ian e non in u e le p incipali o me. T eje as nep iešdėlinių an inių eiksmažodžių è de i a o con p eposaga -in i, ecc.: gamin i (gaminamoji aizduo ė 102), mudin i (judinamasai* di ksnis 76), adin i (žadinan ys a ek ai 159), uno è p eposaggi -au i edinys, ecc., p o au i (p o aujamasai sielosis enza e ca a e is iche conoscenza 3). Deci a imazzi sono p edėlinie p ima ie e seconda ie a imazzi ediniai, ecc.: a gamin i (a gaminamoji imažuo ė 102, a gamin as įgai aidinys 14im i (gįm oji a min is), 98 išplė o i (ispesso a olia), ne eik i (ne eikiamasai dėmesys 91), 196 (pajun am sen imen i compa a), enomeni (peligamoji psihologija 10), panaujin i (panaujin ieji pas 72 168), pasek i (pasekamieji pas 54), pa i i (pa i i) e p islėg is (liguis i p islėpas i) 223. PRIEIKSMI DARYBA Compos o dei e mine so gen e, la composizione del e mine è pa a i o uno p ie eiksmis liguis ai (liguis ai linksmas ūpas 223, liguis ai p islėg as ūpas 223), che è ca a e is ico p eesago -ai edinys da būd a džio. IŠVADOS 1. Il P o . M. Reinio da usų lingua adus o libe amen e Psichologijos ado ėlio lingua è aiški, i a bei acilmen e comp ensibile e o a, poichè no e decennii dal suo ilascio (1921 m.). Ques o indica o i o ganizzò connessione con la i a delle pe sone lingua e il a o che lui pe e amen e comincia a il suo empo comun inę dalykinę lingua. Tokią comun iausią conclusione anche suppa guidaėlyje a ojamų e minų e al i in compoun i e minus en einančių pa ole di da ybos analisi. 2. I e mini e le pa ole che i en ano (daik a o dzii, a ibu i i, pama iniai pa ecipan i azionimajodzii e p ie eiksmiai) sono a i con u i i modi di e bazione mo ologiche le p iesagų ediniai cos i uiscono 77,2%, galūnių ediniai (solo daik a o dzii e a ibu i i) 14,5%, p iešdėlių ediniai 4,6%, du ianiai (solo daik a o dzii e a ibu i i) 2,6% e mixybos da iniai (solo a ibu i i) 1,1% di u i i e mini che cos i uiscono l'ogge o (ol e 350). 128 R. Ka ely ė, S. Keinys | m. einio psicologia e minų i jų dėmenų da yba 3. La più g ande pa e di u i i da inii (87,8%) è pu nai lie u iška, men e 12,2% cos i uisce da in e nazionali pa ole con lie u iškai a iksai a e ib idi. A ae a enzione i mol o piccoli quan i a i i di hyb idini ( isi p eesaginiai) daik a a dzii (1,7% di u i i da inii daik a a dzii o 3% quella pa e della lingua p eesagų edinių) e hyb idinių a ibu a džių abbondanza (50% di u i da inių a ibu a džių, quasi u i lo o sono p eesagų -inis, -ė e -ingas, -a ediniai e solo coppia edinių de i es a subi o con p e dali e p eesaga). 4. Esclusi o i ų da inių b uožas è abbondanza degli abs ac s 90% con p eesaghi e galūnėmis i es ų daik a a džių cos i uiscono a i ( eiksmažodžių abs ak ai) e peculia i à ( a dažodžių abs ak ai) denominazioni. La maggio pa e degli abs ac s è a es a con da es ii uod iejų doybos ca ego ie delle p ecessaghi -imas e -umas. 5. Nemažai da inių sono ampiamen e conosciu i, da ecchia p on ojojessa sc i omojojese pa ló u ilizza i o come e minai a e pa ole. Ra i, nep igijusių o comuneja a osenai inapp endibili pa ole di ė a nedaug. Labiausiai è cambiusi būd a džių, i es ų con p eesaga -ingas, -a, padė is kalboje pa e di lo o o a non se e ojama. In gene ale imp endendo, dal i o on e dei da iniin si ede che e minì e lo o dėmenù da yba in 90 anni ela i amen e poco epaki o. ŠALTINIS Manuale di Psicologia. Dal p o . G. Čelpano o libe a aduzione ilos. d- as M. Reinys. Vilnius, 1921 (Lie u ių Mokslo D augijos leidinys). LITERATŪRA Būga K. 1959: ink iniai aš ai. T. 2. Sud. Z. Zinke ičius. Vilnius. DŽ1 1954: Daba inėslie u iųkalbosžodynas. A s. ed. J. K uopas. Vilnius. DŽ4 2000: Daba inėslie u iųkalbosžodynas. Vy . ed. S . Keinys. Vilnius. JR V 1936: Jablonskio aš ai. T. 5: Kalbosdalykai. Redaga o J. Balčikonis. Kaunas. Ka ely ė R. 2009: Mečislo o Reinio lais ai e s o Psichologijos ado ėlio psichologijos e minų eikšmė i kilmė. – Te minologija 16, 198–216. KP 1939: Kalbospa a ėjas. Pa uošė L. Damb auskas. Redaga o A. Salys, P . Ska džius. Kaunas. KPP 1985: Kalbosp ak ikospa a imai. Sud. A. Pupkis. Vy . ed. Z. Zinke ičius. II pa aisy as i papildy as leidimas. Vilnius. LKG I 1965: Lie u iųkalbosg ama ika. T. 1. Vy . ed. K. ul ydas. Vilnius. LKŽ I–XX 1941–2002: Lie u iųkalbosžodynas. A s. ( y .) ed. J. Balčikonis ( . 1–2), K. ul ydas ( . 3–5, 11–16), J. K uopas ( . 1–2, 6–10), V. Vi kauskas ( . 17–20). Vilnius. mūsųžodynėlis. „Va gomokyklos“p iedėlis. Su inko Rygiškių Jonas. Vo onežas, 1918. PŽ 1993: Psichologijosžodynas. Spec. ed. R. Augis, R. Kočiūnas. Vilnius. Ska džius P . 1943: Lie u iųkalbosžodžiųda yba. Vilnius. Šalkauskis S . 1991: Bend oji iloso ijos e minija – aš ai. T. 2:Filoso ijosi pedagogikos e minija. Pa engė A. S e diolas. Vilnius, 126–252. u bu is V. 1961: Daba inės lie u ių kalbos galūnių da ybos daik a a džiai. – Kalbo y a3, 27–60. Zinke ičius Z. 1966: Zinke ičius Z. Lie u iųdialek ologija. Vilnius. Te minologija | 2010 | 17 129 WORD FORMATION OF MEČISLOVAS REINyS’ TERMS OF PSyChOLOGy AND ThEIR COMPONENTS The i s h ee decades o he 20 h cen u y was a pe iod o apid de elopmen o con empo a y Li huanian e minology o a ious ields o science and echnology. In 1921 Li huanian scien i ic socie y published Psichologijos ado ėlis (Psychology ex - book) which was a ee ansla ion o Geo gij chelpano ’s Учебникпсихологииpe - o med by p o esso Mečislo as Reinys (1884–1953). This pape analyses he wo d o ma ion o subs an i al one-wo d e ms as well as nouns and o he pa s o speech which comp ise componen s o complex e ms used in his ex book. The e we e 390 wo ds esea ched, 91% o hem a e o ma ions. The majo i y o o ma ions (73.6%) a e nouns. O he pa s o speech a e less common – adjec i es comp ise 20.7%, e bs (pa iciples) – 5.4% and ad e bs – 0.3%. cases o wo d o ma- ion o e ms wi h su ixes, endings and p e ixes as well as compounds and e ms o mixed o ma ion (wi h p e ixes and su ixes a he same ime) a e esea ched in de ail. I was es ablished ha he majo i y o o ma ions esea ched (abou 88%) a e pu ely Li huanian and abou 12% a e hyb ids. Nea ly all hyb ids a e de i a es made om in- e na ional wo ds wi h Li huanian su ixes. Ve y many e ms o psychology and hei componen s ha e an abs ac meaning – 90% o nouns made wi h su ixes and endings a e subs an ial o e bal abs ac s. On he whole, he wo d o ma ion o he one-wo d e ms and componen s o complex e ms esea ched has no changed much in 90 yea s. Rice u a 2010-12-14 Ri a Ka ely ė L'is i u o delle lingue Lie u ių P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. pos a [email p o ec ed] S asys Keinys L'is i u o delle lingue Lie u ių P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. pos a e minolo[email p o ec ed]