M. Reinio psichologijos terminų ir jų dėmenų daryba

Terminologija | 2010 | 17 111 M. Reinio psichologijos terminų ir jų dėmenų daryba R I t a k at E ly t ė , S t a S y S k E I N y S Lietuviųkalbosinstitutas Šešioliktoje Terminologijos knygoje yra išspausdintas straipsnis, kuriame apžvelgta iš Mečislovo Reinio (1884–1953) laisvai iš rusų kalbos versto profesoriaus Georgijaus Čelpanovo Psichologijosvadovėlio, išleisto Vilniuje 1921 m., surinktų psichologijos terminų reikšmė ir kilmė (žr. Katelytė 2009: 198–216). Dabar pateikiamame straipsnyje tiriama šio vieno iš pirmųjų lietuviškai aukštojoje mokykloje psichologiją dėsčiusio profesoriaus parengtame vadovėlyje vartojamų lietuviškų ir hibridinių vienažodžių terminų ir į sudėtinius terminus įeinančių kitų tokių terminų bei žodžių daryba (neimti tarptautiniai terminai ir jų dėmenų žodžiai). Straipsnio objektą sudaro per 390 vienažodžių terminų daiktavardžių ir į sudėtinius terminus įeinančių žodžių – daiktavardžių, būdvardžių, veiksmažodžių (dalyvių), įvardžių ir prieveiksmių. Kadangi norima pateikti išsamų M. Reinio vadovėlyje vartotų terminų ir į juos įeinančių kitų žodžių darybos sandaros vaizdą, dedami visi kiekvienai straipsnio teksto padalai priskirti surinkti pavyzdžiai. Linksniuojami žodžiai pateikiami vardininko linksniu (būdvardžiai vyriškosios giminės vienaskaitos vardininku). Neaptikta žodžių vardininko lytis nustatoma pagal kitus linksnius ar būdingus atvejus (pavyzdžiui, įvardžiuotinis vyriškosios giminės vienaskaitos vardininkas dažniausiai vadovėlyje turi galūnę -asai, tad su šia galūne pateikiamas vardininkas ir tų žodžių, kurių tas linksnis nepastebėtas; tokios lytys dedamos su žvaigždute). Veiksmažodžių darybos skyrelyje pradine forma yra pateikiama bendratis (pačių į terminus įeinančių dalyvių daryba, būdama ne žodžių darybos dalykas, straipsnyje netiriama). Prie sudėtinių terminų dėmenimis einančių žodžių suskliaustas yra dedamas ir pats tas terminas (paprastai vienas). Visi pavyzdžiai pateikiami šaltinio rašyba, šalia termino parašomas puslapis, iš kurio tas terminas užrašytas. Kad būtų akivaizdesnė reikšmė ar ryšys su psicholo- 112 R. Katelytė, S. Keinys | m.reiniopsichologijosterminųirjųdėmenųdaryba gija, prireikus prie termino pateikiamas sakinys ar svarbesnė jo dalis, iš kurios jis užrašytas. Darybos būdai ir tipai straipsnyje yra surikiuoti pagal tiriamų darinių gausumą. Pagal sudaromųjų žodžių kiekį įprasta skirti vienažodžius ir sudėtinius terminus. Pastaruosius dažniausiai sudaro du žodžiai, tačiau bent kiek būna trižodžių ir dar rečiau iš daugiau žodžių sudėtų terminų. Straipsnyje tiriama 140 vienažodžių terminų daiktavardžių ir truputį daugiau kaip 250 į sudėtinius terminus įeinančių daiktavardžių (140), būdvardžių (80), veiksmažodžių (beveik 30), įvardžių (3) ir prieveiksmių (1). Beveik visi nagrinėjamieji vienažodžiai terminai yra daiktavardžiai, tik vienas terminas yra išreikštas įvardžiu aš (Tąjį„kažką“filosofaivadinasubjektu,„aš“,siela2). Priklausomieji (einantys pažyminiu) dėmenys yra išreikšti visų minėtų kalbos dalių žodžiais. Seniai žinoma, kad žodžių darybos atžvilgiu visą mūsų kalbos žodyną sudaro paprastieji žodžiai ir dariniai ir kad darinių esama daug daugiau negu paprastųjų žodžių. Tai taip pat būdinga tiriamiems terminams ir jų dėmenimis einantiems žodžiams – paprastųjų lietuviškų žodžių tėra bemaž devyni nuošimčiai visų čia tiriamų žodžių. Paprastųjų daiktavardžių yra dar mažiau – jie sudaro tik netoli 7% visų nagrinėjamų daiktavardžių, pvz.: būdas 197, Dievas (Dievomeilės jausmas 177), galas (juntamojodirksnio galas 76), garsas (garso jutimas 36), laikas 147 (<...> erdvėsirlaikosąvokosyrabūtinosdaiktųirvyksmųįsivaizdavimosąlygos 149), lankas (refleksolankas 76), liga (psichinėliga 221), narys (pasąmonioasociacijosnariai 84), pradas (jausmų pradai 19), protas 2, siela 1, skaičius (skaičiaussąvoka 147), sritis (lytėjimosritis 34), spalva (spalvosjutimas 35), tauta (tautų psichologija 10), ūpas (liguistailinksmasūpas 223), vaikas (vaikopsichologija 10), valia 193, varsa (varsųaklumas 54) ir žodis (žodžiųatmintis 88). Dalis paminėtų žodžių, pvz.: garsas,lankas,skaičius (žr. Skardžius 1943: 310, 27, 77), ir kai kurie kiti tėra apiblukę, sinchroniškai sunkiau suvokiami ar nebesuvokiami senų laikų vediniai. Paprastasis yra daugmaž kas dvyliktas (per 8%) grynai lietuviškas į sudėtinius terminus įeinantis būdvardis, pvz.: bendras (bendriejijutimai 39), grynas (grynasjutimas 36), lengvas (lengvoalsavimojutimas 39), linksmas (liguistaslinksmasūpas 223), malonus (malonikvapsnis 59), tobūlas (tobūliausiavalia 196; dabar rašoma tobulas) ir žemas (žemesniejijausmai 158). Be to, sudėtinių terminų dė- Terminologija | 2010 | 17 113 menimis pavartota keletas pirminių nepriešdėlinių veiksmažodžių dalyvių, pvz.: durti (duriamasai skaudėjimojausmas 153), justi (juntamiejidirksniai 31), kurti (kuriamojivaizduotė 102), slėgti (slegiantysafektai 159) ir veikti (veikiamasaidėmesys 91). Taip pat paprastieji yra abu priklausomaisiais dėmenimis einantys įvardžiai – savęs (savęspažinimas 208) ir savasis (savasai „aš“ 201). Visi kiti (kiek daugiau kaip 91%) vienažodžiais lietuviškais bei hibridiniais terminais ir sudėtinių terminų dėmenimis einantys žodžiai yra dariniai. 73,6% visų darinių sudaro daiktavardžiai, 20,7% – būdvardžiai, 5,4% – veiksmažodžiai (jų linksniuojamosios formos dalyviai) ir 0,3% – prieveiksmiai. Straipsnyje ta tvarka dariniai ir nagrinėjami. DAIKTAVARDŽIų DARyBA Didžiausia M. Reinio parengto Psichologijosvadovėlio terminams reikšti pavartotų lietuviškų ir hibridinių daiktavardžių dalis (per 93%) yra dariniai. 77 nuošimčiai su trupučiu darinių yra išvesti su priesagomis, bemaž 19% – su galūnėmis, ir tik apie 4% tesudaro dūriniai bei priešdėlių vediniai (pastarųjų yra mažiausiai – vos 0,7%). Priesagų vediniai Trys ketvirtadaliai tiriamų su priesagomis išvestų daiktavardžių yra veiksmų pavadinimai (veiksmažodžių abstraktai), ir netoli trijų ketvirtadalių jų priklauso dariausiam šios kategorijos priesagos -imas ir jos skirtybės (varianto) -ymas darybos tipui (111 vedinių, iš jų 10 su -ymas). Šiuodu darybos potipiai skiriasi tik jungimosi su pamatiniais žodžiais išgalėmis – skirtybės -ymas vediniai daromi iš palyginti negausių trečios asmenuotės veiksmažodžių, bendratyje turinčių priesagą -yti. -imas ir -ymas. Tai yra pats darusis ne tik veiksmų pavadinimų, bet ir apskritai daiktavardžių darybos tipas. Beveik du trečdaliai skirtybės -imas vedinių yra padaryti iš priešdėlinių veiksmažodžių, pvz.: atgaminimas 72, atitraukimas 132, atkritimas 55, atpažinimas 73, įjaudinimas 165, įnirtimas 164, įtempimas 67, įtūžimas 159, įvertinimas (pajutimųįvertinimas 94), išdrikimas 96, iškrypimas (protoiškrypimas 222), išmokimas (išmokimogreitumas 89), išnaikinimas (išnaikinimobūdas 33), išprotavimas 146, nekalbėjimas (Yra,pagaliau,atsitikimų,kadasmenyssusveikuliežuviu,gerklestaiga nustojagaliostartižodžius–taiafazija (nekalbėjimas) 33), nuliūdimas 8, nusilpnėjimas (valiosnusilpnėjimas 223), nusprendimas (valiosnusprendimas 114 R. Katelytė, S. Keinys | m.reiniopsichologijosterminųirjųdėmenųdaryba 19), nustebimas 138, nutarimas (valiosnutarimas 3), paerzinimas (dirksnių paerzinimas 29), pagarbinimas (pagarbinimojausmas 177), pajutimas 71, palinkimas 76, palytėjimas 58, panaujinimas (jutimųpanaujinimas 73), panūdimas 189, pastebėjimas 12, patenkinimas 15, patyrimas (išvidinispatyrimas 4), patraukimas 16, pažadinimas (pojūčiųpažadinimas 197), pažinimas 15, pažvelgimas (pažvelgimasįsave 4), perkėlimas (asociacijųperkėlimas 83), subuvimas 125, sugebėjimas 138, sujungimas (paprastasatvaizdųsujungimas 142), sukritimas 55, supanašėjimas 131, suskilimas (sąmonėssuskilimas 222), suvokimas 71, sužadinimas 37 ir uždusimas (uždusimojutimas 39). Daugiau kaip trečdalis priesagos -imas vedinių yra išvesta iš nepriešdėlinių veiksmažodžių, pvz.: abejojimas 142, alsavimas (lengvoalsavimojutimas 39), augimas (vaikokalbosaugimas 139), buvimas (savaimingas sielosgaliųbuvimas 17), čiaudėjimas 31, deginimas (lytimieji deginimo jutimai 153), dirginimas 37, džiūgavimas 159, erzinimas 37, gerinimas (atminties gerinimas 100), girdėjimas (girdėjimojutimo eiga 43), gyvenimas (psichinis gyvenimas 10), graužimas (sąmonės graužimas 174), jautimas (jautimo galia 16), judėjimas (refleksinisjudėjimas 31), jungimas (jungimovyksmas 131), jutimas 1, kentėjimas 15, ketinimas 192, kilimas (afektųkilimoteorija 160), kosėjimas 32, lavinimas (atmintieslavinimas 100), lytėjimas (lytėjimojutimas 36), mirkčiojimas 32, prieštaravimas (prieštaravimojausmas 178), protavimas 3, raudonavimas (raudonavimopriežastis 21), regėjimas 34, sekimas (savęssekimas 4), skaudėjimas (skaudėjimo jausmas 153), sprendimas (valiossprendimas 200), svyravimas 142, teigimas 141, veikimas (sielos veikimas 22) ir vykinimas (valingojoveiksmo vykinimas 196). Dauguma priesagos skirtybės -ymas vedinių yra padaryta iš nepriešdėlinių veiksmažodžių, pvz.: laikymas (atvaizdųlaikymas 74), mąstymas 19, matymas (dviakasmatymas 113), svarstymas 19 ir trukdymas (kalbostrukdymas 220). Priešdėliniais veiksmažodžiais remiasi tik aprašymas (psichiniųreiškiniųaprašymas 6) ir nerašymas (Kartususugebėjimukalbėtidažnai estisusipynęsnesugebėjimasrašyti.Šistrūkumasvadinasinerašymas,arba agrafija 221). Penktadalis su abiem priesagos skirtybėmis iš priešdėlinių ir nepriešdėlinių veiksmažodžių išvestų veiksmų pavadinimų yra sangrąžiniai (jų darybos pamatas yra sangrąžiniai veiksmažodžiai), pvz.: apsirikimas (pojūčių apsirikimas 193), atsidavimas (atsidavimojausmas 177), atsiminimas 75, atsinaujinimas 79, atsivaizdavimas 72, įsitikrinimas 178, įsivaizdavimas 2, nepasitenkinimas 165, nusiminimas 159, pasibiaurėjimas 159 (dabar rašo- Terminologija | 2010 | 17 115 ma pasibjaurėjimas), pasigailėjimas 174, pasipriešinimas (pasipriešinimo jutimas 58), pasitenkinimas 165, prisiminimas 128, prisispyrimas 210, susipynimas 109, užsigavimas 4; pynimasis (atvaizdųpynimasis 80), priešinimasis (priešinimosijutimas 61); laikymasis (jutimųlaikymasis 73), mokymasis (įdėmingasmokymasis 101) ir susivaldymas 195. Tai, kad geroka vedinių dalis yra padaryta iš sangrąžinių veiksmažodžių, gali pareiti nuo psichologijos tiriamo dalyko, kuris, vadovėlio žodžiais, nuo gamtos mokslų skiriasi trimis požymiais – 1) „psichinių reiškinių negalima pajusti <...> ir pažinti išviršiniais, arba išoriniais, pojūčių organais“ (p. 3), 2) „psichiniai <...> reiškiniai yra betarpiškai prieinami tik tam asmeniui, kuris juos gyvena“ (p. 4) ir 3) psichikos procesams „jokiu būdu nepritaikomas erdvenybės matas“ (p. 5). Psichologijoje taikomas pažinimo būdas vadinamas „introspekcija, savęs sekimu, savižiūra, pažvelgimu į save“ (p. 4). O juk viena iš svarbiųjų veiksmo sąsajų su pačiu atlikėju raiškos priemonių yra sangrąžinės formos. Nemažas nuošimtis su veiksmų pavadinimų priesaga -imas išvestų dabartinių terminų yra hibridai, susiję su vadinamaisiais tarptautiniais žodžiais. Psichologijosvadovėlyje tėra du taip padaryti terminai – imitavimas 168 ir interesavimos 18. Beje, įdomu, kaip paprastai žemaičiams priskiriama sangrąžinė forma su galu -os (LKG I 1965: 231, Zinkevičius 1966: 207–208) pateko į rytiečio nuo Daũgailių M. Reinio vadovėlį. Tiesa, Z. Zinkevičiaus Lietuviųdialektologijoje yra pateiktas vienas atvejis ir iš rytų aukštaičių (į pietus nuo Linkuvõs). Be pagrindinės, su daryba susijusios, grynosios veiksmo reikšmės, iš gyvosios kalbos taip pat kyla bendrinei kalbai būdingas dalies aptariamo darybos tipo vedinių vartojimas kokia konkrečia leksine reikšme. Taip vartojamų terminų, ypač veiksmo padarinio reikšme, pasitaiko ir šio straipsnio šaltinyje. Gramatiniu terminų reikšmės konkretumo rodikliu gali būti laikomas vedinių daugiskaitos lyčių vartojimas, pvz.: dirginimai (išoriniai dirginimai 220, plg. Fizinisprocesas,kurisyrajutimopriežastis,vadinasi erzinimas,dirginimas37), iškrypimai (protoiškrypimai 222), jutimai (Žmoguitenkagyventikoįvairiausiųjutimų 38, plg. <...> nuovirškinimoorganų būsenospareinaalkio,troškulio,sotumoirt.t.jutimas 39), paerzinimai (Dvi yrapaerzinimųrūši:išoriniaiirišvidiniai 39, plg. paerzinimosąvoka 36), pajutimai (pajutimųįvertinimas 94, plg. pajutimovyksmas 94), trukdymai (kalbostrukdymai220, Psichologijosatžvilgiusvarbupasvarstytitrukdymai, kurieyrasusijungęsukalbosvartojimu 220) ir kt. 116 R. Katelytė, S. Keinys | m.reiniopsichologijosterminųirjųdėmenųdaryba Psichologijos terminams reikšti yra pavartota dar su 16 priesagų padarytų veiksmažodžių abstraktų (iš viso 36 vediniai). Ketvirtadalis tų žodžių yra išvestas su priesaga -tis, bemaž penktadalis yra priesagos -smas vediniai. -tis. Šios priesagos vediniai priklauso dviem potipiams – didesnė dalis jų turi trečios linksniuotės galūnę (vienaskaitos kilmininkas su -ies), pvz.: apimtis (dėmesioapimtis 91), atitrauktis(atitrauktis,arbaabstrakcija,yra vyksmas,kuriškuriosnorintjutimųbeiatvaizdųgrupėsišskiriamevieną kurįjutimąaratvaizdą 130–131), atmintis 72, mintis 1, patirtis 13, priežastis (priežastiessąvoka 16) ir prigimtis (sielosprigimtis 2), o poros vedinių -is galūnė yra pirmos linksniuotės (vienaskaitos kilmininkas su -io), pvz.: išgąstis 159 ir pyktis 164. Visi vediniai yra padaryti iš pirminių veiksmažodžių. Iš Lietuviųkalbosžodyno šaltinių rodytųsi, kad dalis tų vedinių, pvz.: apimtis, patirtis, imti vartoti tik dabartinės bendrinės kalbos radimosi laikais, o žodis atitrauktis, beje, net dviem atvejais įdėtas ir į Psichologijosvadovėlio psichologijos terminų ir vardų žodynėlį (p. 231), į tą žodyną visai nepateko. -smas. Visi šios priesagos vediniai taip pat yra padaryti iš pirminių veiksmažodžių, pvz.: džiaugsmas 138, geismas 16, jausmas 1, trokšmas (<...> kasmokasuvaldytisavotrokšmusarbageidulius 201), veiksmas (altruistinis veiksmas 169), verksmas 9 ir vyksmas (suvokimovyksmas 94). Jie žymi tam tikras psichologijos tiriamas būsenas, jų reiškimąsi. Įstabus dalykas, kad beveik visi minėti priesagos -smas vediniai Lietuviųkalbosžodynui, matyt, nebuvo užrašyti iš gyvosios kalbos, taip pat dabar kaip ir nebevartojamas į žodyną iš M. Mažvydo ir Vydūno raštų įdėtas žodis trokšmas. -ulys. Priesagos -ulys vediniai žymi psichologinių būsenų reiškimąsi, pvz.: geidulys 189, nuobodulys 128, skaudulys (<...> deginamiejiskauduliai susidarotodėl,jogpriejausmoprisidedadarlytimiejideginimojutimai <...> 153), snaudulys 214, troškulys 152. Beje, iš gyvosios kalbos pažįstamas žodis nuobodulys pirmame Lietuviųkalbosgramatikos tome (p. 312) laikomas būdvardžio nuobodus vediniu, tačiau, regis, kaip psichikos reiškinio įvardijimą jį patogiau ir nuosekliau vesdinti tiesiogiai (be tarpininko ypatybę reiškiančio būdvardžio nuobodus) iš veiksmažodžio nu(si)bosti. Galima būtų svarstyti, ar nesama darybos homonimų. Kitų priesagų vedinių, vartojamų Psichologijosvadovėlio terminais ar dėmenų žodžiais, teaptikta po vieną–tris, pvz.: -esys: dėmesys 90, gailesys 174, judesys (sielosjudesiai 160: <...> afektai kartaisyravadinami „sielosjudesiai“); Terminologija | 2010 | 17 117 -ga: eiga (psichinėjutimoeiga 36), pareiga (dorinėspareigosjausmas 173); -yba: kūryba (vaizduotėskūryba 105: <...> vaizduotėskūrybareiškiasi visosegyvenimosrityse); -ima: šilima (šilimosjutimas 58); -lė: uoslė (uoslėsdirksnis 23, uoslėsjutimas 39); -lius: perteklius (pertekliausjutimas 58); -mė: baimė 138, esmė (sielosesmė: <...> psichologijatyrinėjasielosesmę (prigimtį) 2); -nė: sąmonė 5. Šis senas žodis, sietinas su veiksmažodžiu sumoti, kaip darinys neminimas nei Pr. Skardžiaus Lietuviųkalbosžodžiųdaryboje, nei pirmame Lietuviųkalbosgramatikos tome. K. Būga Kalbojeirsenovėje (1922 m.), tiesa, ne dėl darybos, o dėl šaknies balsių kaitos, smonę gretino su veiksmažodžio lytimi sumanaũ (Būga 1959: 136). -sena: būsena (sielosbūsena 6); -slas: mokslas (protinismokslas89: <...> vaikasgalisuprastimaldos žodžiųeilę,galinumatytilogikosryšįtarpžodžiųirmokytismaldosvisaiją suprasdamas.Taibusprotinismokslas <...>); -snis: dirksnis 25, kvapsnis (kvapsniesatvaizdas 81, malonikvapsnis 59). Šiuodu vediniai dėl galūnės skirtingumo šaltinyje priklauso dviem potipiams. Moteriškosios giminės (trečios linksniuotės) skirtybė kvapsnis,-ies XIX a. gale – XX a. pradžioje buvo gerai pažįstama (žr. LKŽ VI 1046). Dirgsnis taip pat anuomet neretai buvo vartojamas kaip moteriškosios giminės trečios linksniuotės žodis (žr. LKŽ II 580), tačiau vadovėlyje, beje, rašomas su k ir vartojamas kaip pagrindinis „nervo“ įvardijimas, jis yra vyriškosios giminės pirmos linksniuotės žodis. -tas: kerštas 164, trokštas (Labaiįpratusvienąkurįdidelįnorątenkinti, susidaropsichinėbūsena,kurivadinasitrokštas189). Trokštas bus buvęs retas žodis, jis nepateko į didįjį Lietuviųkalbosžodyną. -uotė: vaizduotė 102. Tai irgi iš gyvosios kalbos „Lietuvių kalbos žodynui“ neužrašytas, matyt, iš raštų kalbos išplitęs žodis. Antra pagal Psichologijosvadovėlyje vartojamų vedinių kiekį yra ypatybių pavadinimų (vardažodžių abstraktų) darybos kategorija (iš viso nagrinėjami 49 vediniai). Tai yra atsietinės reikšmės daugiausia būdvardžių, šiek tiek daiktavardžių, įvardžių ir vardažodiškų veiksmažodžių formų dalyvių pamatu su ketvertu priesagų padaryti žodžiai. 118 R. Katelytė, S. Keinys | m.reiniopsichologijosterminųirjųdėmenųdaryba -umas. Daugiausia (trys ketvirtadaliai) straipsnio šaltinio terminų reikalu pavartotų ypatybių pavadinimų yra padaryta su šia pačia dariąja tos kategorijos priesaga. Beveik visi vediniai remiasi lietuviškais kokybiniais būdvardžiais (jie paprastai yra laipsniuojami), pvz.: aklumas (psichikosaklumas 33), atsakomingumas 201, dėkingumas (dėkingumojausmas 177), greitumas (išmokimogreitumas 89), įdomumas 92, ilgumas (atsiminimoilgumas 89), išdidumas 166, jaudringumas (smagenųcentrųjaudringumas 219), jausmingumas 210, juokingumas 181, kietumas (kietumojutimas 58), kilnumas 181, koktumas (koktumojutimas 61), kurtumas (kalboskurtumas 220: <...> jisgirdi,kąkitikalba,betjisnegalisuprasti,kąreiškiagirdimigarsai.Tokia būsenavadinasikalboskurtumas), linksmumas 8, malonumas 165, nemalonumas (nemalonumojausmas 6), nesmagumas 154, panašumas (panašumo asociacija 75), pastovumas (valiospastovumas 137), priežastingumas (psichiniopriežastingumodėsniai 200), puikumas (puikumojausmas 157), siaurumas (dėmesiosiaurumas 91), skirtumas (tembroskirtumas 40), smagumas 154, sotumas (sotumojutimas 39), sunkumas (sunkumojutimas 15), šaltumas (šaltumojutimas 58), šiurkštumas (šiurkštumojutimas 15), tikslumas (atminties tikslumas 89) ir troškumas (fiziologinistroškumo procesas 21). Trejetas abstraktų yra padarytas iš santykiniais laikomų būdvardžių, pvz.: gretutinumas (gretutinumoasociacija 81), šaltakraujumas 210, visuotinumas (asociacijųvisuotinumas 84), ir vienas – iš dalyvio, pvz., apibrėžiamumas (pajutimųapibrėžiamumas 94). Tik pora vedinių remiasi skolintais (tarptautiniais) būdvardžiais, pvz.: individualumas (asmens individualumas 162) ir komingumas (komingumo jausmas 181). Iš čia suminėtų priesagos -umas vedinių šių dienų bendrinei kalbai neįprasti tik atsakomingumas,jaudringumas,komingumas ir šaltakraujumas. Lietuviųkalbosžodyne trys iš jų pateikti tik iš prieškario (lig 1940 m.) raštų (jaudringumas – tik iš žodynų), o komingumo ir jo pamatinio būdvardžio tame žodyne nėra. Beje, 1939 m. išleistame Kalbospatarėjyje būdvardis atsakomingas,-a yra taisomas (teikiamas atsakingas,-a) dėl to, kad „<...> neįprastu būdu yra sudarytas iš atsakomas“ (p. 20). Dėl pamatinio žodžio dabartinėje kalboje netaisyklingu laikytinas taip pat šaltakraujumas (iš tokių santykinių būdvardžių abstraktų daryti neįprasta). -ybė. Geru trečdaliu mažiau vartojama vardažodžių abstraktų, išvestų su priesaga -ybė. Dauguma vedinių yra padaryta iš kokybinių būdvardžių, pvz.: gyvybė (gyvybės jutimas 62), ypatybė (sielos ypatybė 2: <...> raciona- Terminologija | 2010 | 17 119 linėpsichologijagvildenasielosypatybes), silpnybė (atmintiessilpnybė 11), tapatybė (asmenybės tapatybė 206), tikrybė (tikrybė, kilusiišįsitikrinimo,yra esminisprotavimoveiksmopradas142), vienybė (savęsvienybėirtapatybė 205). Po porą psichologijos terminais ar juose vartojamų priesagos -ybė vedinių išvesta iš daiktavardžių, pvz.: asmenybė 174, lengvamanybė 210, ir iš įvardžių, pvz.: kokybė (jutimokokybė 38), visybė (dirksniųvisybė 26), vienas iš dalyvio, pvz., privalomybė (dorosjausmoprivalomybė 174). Dar dviem vardažodžių abstraktų darybos tipams priklauso po vieną vedinį, pvz.: -enybė: erdvenybė (erdvenybėskokybė 107). Vadovėlio gale įdėtame Žodynėlyjepsichologijosterminamsirvardamsįdėti šieerdvenybės mato kitų kalbų atitikmenys: protiažienijė,extensio,rozciągłość, ausdehnung (p. 232). Į Lietuviųkalbosžodyną šis žodis įdėtas su neologizmo pažyma tik iš M. Nydermano, A. Seno, F. Brenderio ir A. Salio Lietuviųrašomosioskalbos žodyno reikšme „erdvė“. Vadovėlyje daug dažniau yra vartojamas erdvės terminas, o erdvenybė, regis, turi „apčiuopiamos erdvės“ reikšmę, plg. „Tarp kitų kokybių reikia pažymėti ir erdvenybės (protežonnosti) kokybė, t. y. kad daiktai turi ilgį, plotį, storį, kad jie yra apskriti, keturkampi, „į dešinę“. Šias kokybes galime pavadinti erdviniais santykiais“ (p. 107). -ovė: gerovė (gerovėsjausmas 62). Trečia priesagų vedinių gausumo atžvilgiu yra veiksmo padarinio pavadinimų darybos kategorija. Psichologijos terminais ar jų dėmenimis vadovėlyje vartojama dešimt trijų priesagų vedinių; tai tesudaro kiek mažiau negu dvidešimtą visų nagrinėjamų priesagų vedinių dalį. Kaip ir apskritai bendrinėje kalboje, didžiausia vedinių dalis yra padaryta su priesaga -inys, pvz.: buvinys 2, davinys (vaizduotėsdaviniai 106), padarinys (valiosveiksmopadarinys 183), reiškinys (jausmųreiškinys 15, psichinisreiškinys 1), tarinys (<...> sąvoka,kuriakasnorintpasakoma,ir daiktas,kurįtojisąvokaatstoja,vadinasiobjektas,tarinys141), uždavinys (psichologijos uždavinys 2), vaidinys 72. Vadovėlio žodynėlyje buvinys ir būsena įdėti kaip sinonimai (p. 231), taip pat susieti ir terminai vaidinys bei atvaizdas (p. 231, 235). Tik po vieną vedinį teturi šios priesagos: -snis: dėsnis (psichikosdėsniai 6); -tas: raštas (raštoaklumas 221). Žodynėlyje ir tekste šio dvižodžio termino sinonimu įdėtas tarptautinis žodis aleksija (p. 234, 221). 126 R. Katelytė, S. Keinys | m.reiniopsichologijosterminųirjųdėmenųdaryba ris 4) ir hibridai įcentrinis (įcentriniaidirksniai 31) ir išcentrinis (išcentriniai dirksniai 31). Morfeminės sudėties atžvilgiu toks pat yra ir būdvardis išorinis,-ė, tačiau, be jo, plačiai pažįstamas daiktavardis išorė, kuris lengvai gali būti laikomas kalbamo būdvardžio pamatiniu žodžiu. Tiesa, iš pirminių septynių–aštuonių dešimčių metų senumo bendrinės kalbos šaltinių į Lietuviųkalbos žodyno ketvirtą tomą yra įdėti daiktavardžiai išvidė „vidaus pusė; vidus“ ir išviršė „išviršinė pusė“ (p. 258, 260), iš prieškarinio šaltinio išviršė yra patekusi ir į pirmus du Dabartinėslietuviųkalbosžodyno leidimus. Tuo, o ne dabartine vartosena, remiantis, būdvardžius išvidinis,-ė ir išviršinis,-ė tarsi būtų galima laikyti priesagos -inis,-ė vediniais, tačiau darybos reikšmė rodo, kad kalbami būdvardžiai vis dėlto yra daryti su priešdėliu ir priesaga iš karto. Mišria hibridų įcentrinis,-ė ir išcentrinis,-ė daryba abejoti duomenų neaptikta (tiesa, Lietuviųkalbosžodyne yra daiktavardis išcentris „diskas, užmautas ant veleno ne centre (vartojamas sukamajam judesiui paversti žengiamuoju judesiu)“ IV166 iš prieškario raštų, bet dėl reikšmės nėra kaip jo laikyti būdvardžio išcentrinis,-ė pamatiniu žodžiu). Galūnių vediniai Į vadovėlio terminų sudėtį įeina tik du kalboje įprasti seni su galūnėmis padaryti būdvardžiai. Tai kartus (karčiosskoniesjutimas 5) ir senas (senojipsichologija 210). Sudurtiniai žodžiai Straipsnyje nagrinėjamų sudėtinių terminų priklausomuoju dėmeniu (pažyminiu) yra pavartotas vienas sudurtinis būdvardis – dviakas (dviakas regėjimas 115, dviakasmatymas 113), abiem atvejais kaip sinonimas šalia dviakas parašytas būdvardis binokuliarus (vadovėlio žodynėlyje rašoma binakularus 232). Beje, būdvardžio dviakas nėra antrame Lietuviųkalbos žodynotome. VEIKSMAŽODŽIų DARyBA Į nagrinėjamų sudėtinių terminų sudėtį kaip priklausomieji dėmenys įeina 24 veiksmažodžių dalyviai. Kadangi dalyviai yra veiksmažodžių formos, žodžių darybos atžvilgiu įprasta nagrinėti bendratis, atsižvelgiant taip pat į kitas pagrindines formas. Beveik keturi penktadaliai veiksmažodžių yra mišriniai arba antriniai priesaginiai ir priešdėliniai. Terminologija | 2010 | 17 127 Mišriniai nepriešdėliniai veiksmažodžiai girdėti (girdimojihaliucinacija 219), judėti (judamasai [atminties] tipas 86), regėti (regimojihaliucinacija 219) ir svarstyti (svarstomoji galia 33 ir svarstytojimintis 101) yra seni žodžiai, turintys tą pačią šaknį kaip atitinkami pirminiai veiksmažodžiai, bet priesagą arba tą patį jos variantą ne visose pagrindinėse formose. Trejetas nepriešdėlinių antrinių veiksmažodžių yra išvestas su priesaga -inti, pvz.: gaminti (gaminamojivaizduotė 102), judinti (judinamasai*dirksnis 76), žadinti (žadinantys afektai 159), vienas yra priesagos -auti vedinys, pvz., protauti (protaujamasaisielosesmėsirypatybiųpažinimas 3). Dešimt veiksmažodžių yra priešdėliniai pirminių ir antrinių veiksmažodžių vediniai, pvz.: atgaminti (atgaminamojivaizduotė 102, atgamintasai vaidinys 144), įgimti (įgimtojiatmintis 98), išplėtoti (išplėtotavalia 196), neveikti (neveikiamasaidėmesys 91), pajusti (pajuntamiejijausmai 168), palyginti (palyginamojipsichologija 10), panaujinti (panaujintiejijutimai 72), pasekti (pasekamiejivaizdai 54), patirti (patiriamasai*sielosreiškiniųpažinimas 3) ir prislėgti (liguistaiprislėgtasūpas 223). PRIEVEIKSMIų DARyBA Sudėtinių šaltinio terminų sudėtyje pavartotas vienas prieveiksmis liguistai (liguistai linksmasūpas 223, liguistaiprislėgtasūpas 223), kuris yra būdingas priesagos -ai vedinys iš būdvardžio. IŠVADOS 1. Profesoriaus M. Reinio iš rusų kalbos laisvai versto Psichologijosvadovėlio kalba yra aiški, gyva bei lengvai suprantama ir dabar, paėjus devyniems dešimtmečiams nuo jo išleidimo (1921 m.). Tai rodo stiprų rengėjo ryšį su gyvąją žmonių kalba ir tai, kad jis puikiai mokėjo savo meto bendrinę dalykinę kalbą. Tokią bendriausią išvadą taip pat remia vadovėlyje vartojamų terminų ir kitų į sudėtinius terminus įeinančių žodžių darybos tyrimas. 2. Tirt terminai ir į juos įeinantys žodžiai (daiktavardžiai, būdvardžiai, pamatiniai dalyvių veiksmažodžiai ir prieveiksmiai) yra padaryti visais morfologinės žodžių darybos būdais – priesagų vediniai sudaro 77,2%, galūnių vediniai (tik daiktavardžiai ir būdvardžiai) – 14,5%, priešdėlių vediniai – 4,6%, dūriniai (tik daiktavardžiai ir būdvardžiai) – 2,6% ir mišrios darybos vediniai (tik būdvardžiai) – 1,1% visų straipsnio objektą sudarančių darinių (iš viso per 350). 128 R. Katelytė, S. Keinys | m.reiniopsichologijosterminųirjųdėmenųdaryba 3. Didžiausia visų darinių dalis (87,8%) yra grynai lietuviška, o 12,2% sudaro iš tarptautinių žodžių su lietuviškais afiksais padaryti hibridai. Atkreipia dėmesį labai mažas hibridinių (visi priesaginiai) daiktavardžių kiekis (1,7% visų darinių daiktavardžių arba 3% tos kalbos dalies priesagų vedinių) ir hibridinių būdvardžių gausumas (50% visų darinių būdvardžių, beveik visi jie yra priesagų -inis,-ė ir -ingas,-a vediniai ir tik pora vedinių išvesta iš karto su priešdėliu ir priesaga). 4. Išskirtinis tirtų darinių bruožas yra abstraktų gausumas – 90% su priesagomis ir galūnėmis išvestų daiktavardžių sudaro veiksmų (veiksmažodžių abstraktai) ir ypatybių (vardažodžių abstraktai) pavadinimai. Didžiausia abstraktų dalis yra išvesta su dariausiomis tuodviejų darybos kategorijų priesagomis -imas ir -umas. 5. Nemažai darinių yra plačiai pažįstami, nuo seniau paprastojoje rašomojoje kalboje vartojami ar kaip terminai daryti žodžiai. Retų, neprigijusių ar bendrajai vartosenai nepriimtinų žodžių tėra nedaug. Labiausiai yra pakitusi būdvardžių, išvestų su priesaga -ingas,-a, padėtis kalboje – dalis jų dabar nebevartojama. Apskritai imant, iš tirto šaltinio darinių matyti, kad terminų ir jų dėmenų daryba per 90 metų palyginti mažai tepakito. ŠALTINIS Psichologijosvadovėlis. Iš prof. G. Čelpanovo laisvai vertė filos. d-ras M. Reinys. Vilnius, 1921 (Lietuvių Mokslo Draugijos leidinys). LITERATŪRA Būga K. 1959: rinktiniairaštai. T. 2. Sud. Z. Zinkevičius. Vilnius. DŽ1 1954: Dabartinėslietuviųkalbosžodynas. Ats. red. J. Kruopas. Vilnius. DŽ4 2000: Dabartinėslietuviųkalbosžodynas. Vyr. red. St. Keinys. Vilnius. JR V 1936: Jablonskioraštai. T. 5: Kalbosdalykai. Redagavo J. Balčikonis. Kaunas. Katelytė R. 2009: Mečislovo Reinio laisvai versto Psichologijosvadovėlio psichologijos terminų reikšmė ir kilmė. – Terminologija 16, 198–216. KP 1939: Kalbospatarėjas. Paruošė L. Dambrauskas. Redagavo A. Salys, Pr. Skardžius. Kaunas. KPP 1985: Kalbospraktikospatarimai. Sud. A. Pupkis. Vyr. red. Z. Zinkevičius. II pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius. LKG I 1965: Lietuviųkalbosgramatika. T. 1. Vyr. red. K. ulvydas. Vilnius. LKŽ I–XX 1941–2002: Lietuviųkalbosžodynas. Ats. (vyr.) red. J. Balčikonis (t. 1–2), K. ulvydas (t. 3–5, 11–16), J. Kruopas (t. 1–2, 6–10), V. Vitkauskas (t. 17–20). Vilnius. mūsųžodynėlis. „Vargomokyklos“priedėlis. Surinko Rygiškių Jonas. Voronežas, 1918. PŽ 1993: Psichologijosžodynas. Spec. red. R. Augis, R. Kočiūnas. Vilnius. Skardžius Pr. 1943: Lietuviųkalbosžodžiųdaryba. Vilnius. Šalkauskis St. 1991: Bendroji filosofijos terminija – raštai. T. 2:Filosofijosirpedagogikosterminija. Parengė A. Sverdiolas. Vilnius, 126–252. urbutis V. 1961: Dabartinės lietuvių kalbos galūnių darybos daiktavardžiai. – Kalbotyra3, 27–60. Zinkevičius Z. 1966: Zinkevičius Z. Lietuviųdialektologija. Vilnius. Terminologija | 2010 | 17 129 WORD FORMATION OF MEČISLOVAS REINyS’ TERMS OF PSyChOLOGy AND ThEIR COMPONENTS The first three decades of the 20th century was a period of rapid development of contemporary Lithuanian terminology of various fields of science and technology. In 1921 Lithuanian scientific society published Psichologijosvadovėlis (Psychology textbook) which was a free translation of Georgij chelpanov’s Учебникпсихологииperformed by professor Mečislovas Reinys (1884–1953). This paper analyses the word formation of substantival one-word terms as well as nouns and other parts of speech which comprise components of complex terms used in this textbook. There were 390 words researched, 91% of them are formations. The majority of formations (73.6%) are nouns. Other parts of speech are less common – adjectives comprise 20.7%, verbs (participles) – 5.4% and adverbs – 0.3%. cases of word formation of terms with suffixes, endings and prefixes as well as compounds and terms of mixed formation (with prefixes and suffixes at the same time) are researched in detail. It was established that the majority of formations researched (about 88%) are purely Lithuanian and about 12% are hybrids. Nearly all hybrids are derivates made from international words with Lithuanian suffixes. Very many terms of psychology and their components have an abstract meaning – 90% of nouns made with suffixes and endings are substantial or verbal abstracts. On the whole, the word formation of the one-word terms and components of complex terms researched has not changed much in 90 years. Gauta 2010-12-14 Rita Katelytė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas r[email protected] Stasys Keinys Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas terminolo[email protected]