M. Reinio psichologijos terminų ir jų dėmenų daryba

Te minologija | 2010 | 17 111 M. Reinio psichologijos e minų i jų dėmenų da yba R I a k a E ly ė , S a S y S k E I N y S Lie u iųkalbosins i u as Šešiolik oje Te minologijos knygoje y a išspausdin as s aipsnis, ku ia- me apž elg a iš Mečislo o Reinio (1884–1953) lais ai iš usų kalbos e s o p o eso iaus Geo gijaus Čelpano o Psichologijos ado ėlio, išleis o Vilniuje 1921 m., su ink ų psichologijos e minų eikšmė i kilmė (ž . Ka ely ė 2009: 198–216). Daba pa eikiamame s aipsnyje i iama šio ieno iš pi mųjų lie u iškai aukš ojoje mokykloje psichologiją dėsčiusio p o eso iaus pa eng ame ado ėlyje a ojamų lie u iškų i hib idinių ienažodžių e minų i į sudė inius e minus įeinančių ki ų okių e minų bei žodžių da yba (neim i a p au iniai e minai i jų dėmenų žodžiai). S aipsnio objek ą suda o pe 390 ienažodžių e minų daik a a džių i į sudė inius e minus įeinančių žodžių – daik a a džių, būd a džių, eiksmažodžių (daly ių), į a džių i p ie eiksmių. Kadangi no ima pa- eik i išsamų M. Reinio ado ėlyje a o ų e minų i į juos įeinančių ki ų žodžių da ybos sanda os aizdą, dedami isi kiek ienai s aipsnio eks o padalai p iski i su ink i pa yzdžiai. Linksniuojami žodžiai pa ei- kiami a dininko linksniu (būd a džiai y iškosios giminės ienaskai os a dininku). Neap ik a žodžių a dininko ly is nus a oma pagal ki us links- nius a būdingus a ejus (pa yzdžiui, į a džiuo inis y iškosios giminės ienaskai os a dininkas dažniausiai ado ėlyje u i galūnę -asai, ad su šia galūne pa eikiamas a dininkas i ų žodžių, ku ių as linksnis nepa- s ebė as; okios ly ys dedamos su ž aigždu e). Veiksmažodžių da ybos sky elyje p adine o ma y a pa eikiama bend a is (pačių į e minus įei- nančių daly ių da yba, būdama ne žodžių da ybos dalykas, s aipsnyje ne i iama). P ie sudė inių e minų dėmenimis einančių žodžių suskliaus- as y a dedamas i pa s as e minas (pap as ai ienas). Visi pa yzdžiai pa eikiami šal inio ašyba, šalia e mino pa ašomas puslapis, iš ku io as e minas už ašy as. Kad bū ų aki aizdesnė eikšmė a yšys su psicholo- 112 R. Ka ely ė, S. Keinys | m. einiopsichologijos e minųi jųdėmenųda yba gija, p i eikus p ie e mino pa eikiamas sakinys a s a besnė jo dalis, iš ku ios jis už ašy as. Da ybos būdai i ipai s aipsnyje y a su ikiuo i pagal i iamų da inių gausumą. Pagal suda omųjų žodžių kiekį įp as a ski i ienažodžius i sudė inius e minus. Pas a uosius dažniausiai suda o du žodžiai, ačiau ben kiek bū- na ižodžių i da ečiau iš daugiau žodžių sudė ų e minų. S aipsnyje i iama 140 ienažodžių e minų daik a a džių i upu į daugiau kaip 250 į sudė inius e minus įeinančių daik a a džių (140), būd a džių (80), eiks- mažodžių (be eik 30), į a džių (3) i p ie eiksmių (1). Be eik isi nag i- nėjamieji ienažodžiai e minai y a daik a a džiai, ik ienas e minas y a iš eikš as į a džiu aš (Tąjį„kažką“ iloso ai adinasubjek u,„aš“,siela2). P iklausomieji (einan ys pažyminiu) dėmenys y a iš eikš i isų minė ų kalbos dalių žodžiais. Seniai žinoma, kad žodžių da ybos a ž ilgiu isą mūsų kalbos žodyną suda o pap as ieji žodžiai i da iniai i kad da inių esama daug daugiau negu pap as ųjų žodžių. Tai aip pa būdinga i iamiems e minams i jų dėmenimis einan iems žodžiams – pap as ųjų lie u iškų žodžių ė a bemaž de yni nuošimčiai isų čia i iamų žodžių. Pap as ųjų daik a a džių y a da mažiau – jie suda o ik ne oli 7% isų nag inėjamų daik a a džių, p z.: būdas 197, Die as (Die omeilės jausmas 177), galas (jun amojodi ksnio galas 76), ga sas (ga so ju imas 36), laikas 147 (<...> e d ėsi laikosą o- kosy abū inosdaik ųi  yksmųįsi aizda imosąlygos 149), lankas ( e lek- solankas 76), liga (psichinėliga 221), na ys (pasąmonioasociacijosna iai 84), p adas (jausmų p adai 19), p o as 2, siela 1, skaičius (skaičiaussą o- ka 147), s i is (ly ėjimos i is 34), spal a (spal osju imas 35), au a ( au ų psichologija 10), ūpas (liguis ailinksmasūpas 223), aikas ( aikopsicholo- gija 10), alia 193, a sa ( a sųaklumas 54) i žodis (žodžiųa min is 88). Dalis paminė ų žodžių, p z.: ga sas,lankas,skaičius (ž . Ska džius 1943: 310, 27, 77), i kai ku ie ki i ė a apiblukę, sinch oniškai sunkiau su o- kiami a nebesu okiami senų laikų ediniai. Pap as asis y a daugmaž kas d ylik as (pe 8%) g ynai lie u iškas į sudė inius e minus įeinan is bū- d a dis, p z.: bend as (bend iejiju imai 39), g ynas (g ynasju imas 36), leng as (leng oalsa imoju imas 39), linksmas (liguis aslinksmasūpas 223), malonus (malonik apsnis 59), obūlas ( obūliausia alia 196; daba ašoma obulas) i žemas (žemesniejijausmai 158). Be o, sudė inių e minų dė- Te minologija | 2010 | 17 113 menimis pa a o a kele as pi minių nep iešdėlinių eiksmažodžių daly ių, p z.: du i (du iamasai skaudėjimojausmas 153), jus i (jun amiejidi ksniai 31), ku i (ku iamoji aizduo ė 102), slėg i (slegian ysa ek ai 159) i eik i ( eikiamasaidėmesys 91). Taip pa pap as ieji y a abu p iklausomaisiais dėmenimis einan ys į a džiai – sa ęs (sa ęspažinimas 208) i sa asis (sa- asai „aš“ 201). Visi ki i (kiek daugiau kaip 91%) ienažodžiais lie u iškais bei hib idiniais e minais i sudė inių e minų dėmenimis einan ys žodžiai y a da iniai. 73,6% isų da inių suda o daik a a džiai, 20,7% – būd a džiai, 5,4% – eiksmažodžiai (jų linksniuojamosios o mos daly iai) i 0,3% – p ie eiks- miai. S aipsnyje a a ka da iniai i nag inėjami. DAIKTAVARDŽIų DARyBA Didžiausia M. Reinio pa eng o Psichologijos ado ėlio e minams eikš- i pa a o ų lie u iškų i hib idinių daik a a džių dalis (pe 93%) y a da- iniai. 77 nuošimčiai su upučiu da inių y a iš es i su p iesagomis, bemaž 19% – su galūnėmis, i ik apie 4% esuda o dū iniai bei p iešdėlių edi- niai (pas a ųjų y a mažiausiai – os 0,7%). P iesagų ediniai T ys ke i adaliai i iamų su p iesagomis iš es ų daik a a džių y a eiks- mų pa adinimai ( eiksmažodžių abs ak ai), i ne oli ijų ke i adalių jų p iklauso da iausiam šios ka ego ijos p iesagos -imas i jos ski ybės ( a ian o) -ymas da ybos ipui (111 edinių, iš jų 10 su -ymas). Šiuodu da ybos po ipiai ski iasi ik jungimosi su pama iniais žodžiais išgalėmis – ski ybės -ymas ediniai da omi iš palygin i negausių ečios asmenuo ės eiksmažodžių, bend a yje u inčių p iesagą -y i. -imas i -ymas. Tai y a pa s da usis ne ik eiksmų pa adinimų, be i apsk i ai daik a a džių da ybos ipas. Be eik du ečdaliai ski ybės -imas edinių y a pada y i iš p iešdėlinių eiksmažodžių, p z.: a gaminimas 72, a i aukimas 132, a k i imas 55, a pažinimas 73, įjaudinimas 165, įni imas 164, į empimas 67, į ūžimas 159, į e inimas (paju imųį e inimas 94), iš- d ikimas 96, išk ypimas (p o oišk ypimas 222), išmokimas (išmokimog ei- umas 89), išnaikinimas (išnaikinimobūdas 33), išp o a imas 146, nekalbė- jimas (Y a,pagaliau,a si ikimų,kadasmenyssus eikuliežu iu,ge kles aiga nus ojagalios a ižodžius– aia azija (nekalbėjimas) 33), nuliūdimas 8, nusilpnėjimas ( aliosnusilpnėjimas 223), nusp endimas ( aliosnusp endimas 114 R. Ka ely ė, S. Keinys | m. einiopsichologijos e minųi jųdėmenųda yba 19), nus ebimas 138, nu a imas ( aliosnu a imas 3), pae zinimas (di ksnių pae zinimas 29), paga binimas (paga binimojausmas 177), paju imas 71, palinkimas 76, paly ėjimas 58, panaujinimas (ju imųpanaujinimas 73), pa- nūdimas 189, pas ebėjimas 12, pa enkinimas 15, pa y imas (iš idinispa y i- mas 4), pa aukimas 16, pažadinimas (pojūčiųpažadinimas 197), pažinimas 15, paž elgimas (paž elgimasįsa e 4), pe kėlimas (asociacijųpe kėlimas 83), subu imas 125, sugebėjimas 138, sujungimas (pap as asa aizdųsujungimas 142), suk i imas 55, supanašėjimas 131, suskilimas (sąmonėssuskilimas 222), su okimas 71, sužadinimas 37 i uždusimas (uždusimoju imas 39). Daugiau kaip ečdalis p iesagos -imas edinių y a iš es a iš nep iešdė- linių eiksmažodžių, p z.: abejojimas 142, alsa imas (leng oalsa imoju- imas 39), augimas ( aikokalbosaugimas 139), bu imas (sa aimingas sie- losgaliųbu imas 17), čiaudėjimas 31, deginimas (ly imieji deginimo ju imai 153), di ginimas 37, džiūga imas 159, e zinimas 37, ge inimas (a min ies ge inimas 100), gi dėjimas (gi dėjimoju imo eiga 43), gy enimas (psichinis gy enimas 10), g aužimas (sąmonės g aužimas 174), jau imas (jau imo ga- lia 16), judėjimas ( e leksinisjudėjimas 31), jungimas (jungimo yksmas 131), ju imas 1, ken ėjimas 15, ke inimas 192, kilimas (a ek ųkilimo eo i- ja 160), kosėjimas 32, la inimas (a min iesla inimas 100), ly ėjimas (ly ė- jimoju imas 36), mi kčiojimas 32, p ieš a a imas (p ieš a a imojausmas 178), p o a imas 3, audona imas ( audona imop iežas is 21), egėjimas 34, sekimas (sa ęssekimas 4), skaudėjimas (skaudėjimo jausmas 153), sp en- dimas ( aliossp endimas 200), s y a imas 142, eigimas 141, eikimas (sielos eikimas 22) i ykinimas ( alingojo eiksmo ykinimas 196). Dauguma p iesagos ski ybės -ymas edinių y a pada y a iš nep iešdė- linių eiksmažodžių, p z.: laikymas (a aizdųlaikymas 74), mąs ymas 19, ma ymas (d iakasma ymas 113), s a s ymas 19 i ukdymas (kalbos uk- dymas 220). P iešdėliniais eiksmažodžiais emiasi ik ap ašymas (psichi- nių eiškiniųap ašymas 6) i ne ašymas (Ka ususugebėjimukalbė idažnai es isusipynęsnesugebėjimas ašy i.Šis ūkumas adinasine ašymas,a ba ag a ija 221). Penk adalis su abiem p iesagos ski ybėmis iš p iešdėlinių i nep iešdė- linių eiksmažodžių iš es ų eiksmų pa adinimų y a sang ąžiniai (jų da- ybos pama as y a sang ąžiniai eiksmažodžiai), p z.: apsi ikimas (pojūčių apsi ikimas 193), a sida imas (a sida imojausmas 177), a siminimas 75, a sinaujinimas 79, a si aizda imas 72, įsi ik inimas 178, įsi aizda imas 2, nepasi enkinimas 165, nusiminimas 159, pasibiau ėjimas 159 (daba ašo- Te minologija | 2010 | 17 115 ma pasibjau ėjimas), pasigailėjimas 174, pasip iešinimas (pasip iešinimo ju imas 58), pasi enkinimas 165, p isiminimas 128, p isispy imas 210, su- sipynimas 109, užsiga imas 4; pynimasis (a aizdųpynimasis 80), p ieši- nimasis (p iešinimosiju imas 61); laikymasis (ju imųlaikymasis 73), mo- kymasis (įdėmingasmokymasis 101) i susi aldymas 195. Tai, kad ge oka edinių dalis y a pada y a iš sang ąžinių eiksmažodžių, gali pa ei i nuo psichologijos i iamo dalyko, ku is, ado ėlio žodžiais, nuo gam os moks- lų ski iasi imis požymiais – 1) „psichinių eiškinių negalima pajus i <...> i pažin i iš i šiniais, a ba išo iniais, pojūčių o ganais“ (p. 3), 2) „psichi- niai <...> eiškiniai y a be a piškai p ieinami ik am asmeniui, ku is juos gy ena“ (p. 4) i 3) psichikos p ocesams „jokiu būdu nep i aikomas e - d enybės ma as“ (p. 5). Psichologijoje aikomas pažinimo būdas adina- mas „in ospekcija, sa ęs sekimu, sa ižiū a, paž elgimu į sa e“ (p. 4). O juk iena iš s a biųjų eiksmo sąsajų su pačiu a likėju aiškos p iemonių y a sang ąžinės o mos. Nemažas nuošim is su eiksmų pa adinimų p iesaga -imas iš es ų da- ba inių e minų y a hib idai, susiję su adinamaisiais a p au iniais žo- džiais. Psichologijos ado ėlyje ė a du aip pada y i e minai – imi a imas 168 i in e esa imos 18. Beje, įdomu, kaip pap as ai žemaičiams p iski ia- ma sang ąžinė o ma su galu -os (LKG I 1965: 231, Zinke ičius 1966: 207–208) pa eko į y iečio nuo Daũgailių M. Reinio ado ėlį. Tiesa, Z. Zinke ičiaus Lie u iųdialek ologijoje y a pa eik as ienas a ejis i iš y ų aukš aičių (į pie us nuo Linku õs). Be pag indinės, su da yba susijusios, g ynosios eiksmo eikšmės, iš gy osios kalbos aip pa kyla bend inei kalbai būdingas dalies ap a iamo da ybos ipo edinių a ojimas kokia konk ečia leksine eikšme. Taip a ojamų e minų, ypač eiksmo pada inio eikšme, pasi aiko i šio s aips- nio šal inyje. G ama iniu e minų eikšmės konk e umo odikliu gali bū- i laikomas edinių daugiskai os lyčių a ojimas, p z.: di ginimai (išo iniai di ginimai 220, plg. Fizinisp ocesas,ku isy aju imop iežas is, adinasi e zinimas,di ginimas37), išk ypimai (p o oišk ypimai 222), ju imai (Žmo- gui enkagy en ikoį ai iausiųju imų 38, plg. <...> nuo i škinimoo ganų būsenospa einaalkio, oškulio,so umoi  . .ju imas 39), pae zinimai (D i y apae zinimų ūši:išo iniaii iš idiniai 39, plg. pae zinimosą oka 36), paju imai (paju imųį e inimas 94, plg. paju imo yksmas 94), ukdymai (kalbos ukdymai220, Psichologijosa ž ilgius a bupas a s y i ukdymai, ku iey asusijungęsukalbos a ojimu 220) i k . 116 R. Ka ely ė, S. Keinys | m. einiopsichologijos e minųi jųdėmenųda yba Psichologijos e minams eikš i y a pa a o a da su 16 p iesagų pada y- ų eiksmažodžių abs ak ų (iš iso 36 ediniai). Ke i adalis ų žodžių y a iš es as su p iesaga - is, bemaž penk adalis y a p iesagos -smas ediniai. - is. Šios p iesagos ediniai p iklauso d iem po ipiams – didesnė dalis jų u i ečios linksniuo ės galūnę ( ienaskai os kilmininkas su -ies), p z.: apim is (dėmesioapim is 91), a i auk is(a i auk is,a baabs akcija,y a yksmas,ku išku iosno in ju imųbeia aizdųg upėsišski iame ieną ku įju imąa a aizdą 130–131), a min is 72, min is 1, pa i is 13, p ie- žas is (p iežas iessą oka 16) i p igim is (sielosp igim is 2), o po os edi- nių -is galūnė y a pi mos linksniuo ės ( ienaskai os kilmininkas su -io), p z.: išgąs is 159 i pyk is 164. Visi ediniai y a pada y i iš pi minių eiksmažodžių. Iš Lie u iųkalbosžodyno šal inių ody ųsi, kad dalis ų edinių, p z.: apim is, pa i is, im i a o i ik daba inės bend inės kalbos adimosi laikais, o žodis a i auk is, beje, ne d iem a ejais įdė as i į Psichologijos ado ėlio psichologijos e minų i a dų žodynėlį (p. 231), į ą žodyną isai nepa eko. -smas. Visi šios p iesagos ediniai aip pa y a pada y i iš pi minių eiksmažodžių, p z.: džiaugsmas 138, geismas 16, jausmas 1, okšmas (<...> kasmokasu aldy isa o okšmusa bageidulius 201), eiksmas (al uis inis eiksmas 169), e ksmas 9 i yksmas (su okimo yksmas 94). Jie žymi am ik as psichologijos i iamas būsenas, jų eiškimąsi. Įs abus dalykas, kad be eik isi minė i p iesagos -smas ediniai Lie u iųkalbosžodynui, ma y , nebu o už ašy i iš gy osios kalbos, aip pa daba kaip i nebe a ojamas į žodyną iš M. Maž ydo i Vydūno aš ų įdė as žodis okšmas. -ulys. P iesagos -ulys ediniai žymi psichologinių būsenų eiškimąsi, p z.: geidulys 189, nuobodulys 128, skaudulys (<...> deginamiejiskauduliai susida o odėl,jogp iejausmop isidedada ly imiejideginimoju imai <...> 153), snaudulys 214, oškulys 152. Beje, iš gy osios kalbos pažįs amas žodis nuobodulys pi mame Lie u iųkalbosg ama ikos ome (p. 312) lai- komas būd a džio nuobodus ediniu, ačiau, egis, kaip psichikos eiškinio į a dijimą jį pa ogiau i nuosekliau esdin i iesiogiai (be a pininko ypa- ybę eiškiančio būd a džio nuobodus) iš eiksmažodžio nu(si)bos i. Gali- ma bū ų s a s y i, a nesama da ybos homonimų. Ki ų p iesagų edinių, a ojamų Psichologijos ado ėlio e minais a dėmenų žodžiais, eap ik a po ieną– is, p z.: -esys: dėmesys 90, gailesys 174, judesys (sielosjudesiai 160: <...> a ek ai ka aisy a adinami „sielosjudesiai“); Te minologija | 2010 | 17 117 -ga: eiga (psichinėju imoeiga 36), pa eiga (do inėspa eigosjausmas 173); -yba: kū yba ( aizduo ėskū yba 105: <...> aizduo ėskū yba eiškiasi isosegy enimos i yse); -ima: šilima (šilimosju imas 58); -lė: uoslė (uoslėsdi ksnis 23, uoslėsju imas 39); -lius: pe eklius (pe ekliausju imas 58); -mė: baimė 138, esmė (sielosesmė: <...> psichologija y inėjasielosesmę (p igim į) 2); -nė: sąmonė 5. Šis senas žodis, sie inas su eiksmažodžiu sumo i, kaip da inys neminimas nei P . Ska džiaus Lie u iųkalbosžodžiųda yboje, nei pi mame Lie u iųkalbosg ama ikos ome. K. Būga Kalbojei seno ėje (1922 m.), iesa, ne dėl da ybos, o dėl šaknies balsių kai os, smonę g e ino su eiksmažodžio ly imi sumanaũ (Būga 1959: 136). -sena: būsena (sielosbūsena 6); -slas: mokslas (p o inismokslas89: <...> aikasgalisup as imaldos žodžiųeilę,galinuma y ilogikos yšį a pžodžiųi moky ismaldos isaiją sup asdamas.Taibusp o inismokslas <...>); -snis: di ksnis 25, k apsnis (k apsniesa aizdas 81, malonik apsnis 59). Šiuodu ediniai dėl galūnės ski ingumo šal inyje p iklauso d iem po i- piams. Mo e iškosios giminės ( ečios linksniuo ės) ski ybė k apsnis,-ies XIX a. gale – XX a. p adžioje bu o ge ai pažįs ama (ž . LKŽ VI 1046). Di gsnis aip pa anuome ne e ai bu o a ojamas kaip mo e iškosios giminės ečios linksniuo ės žodis (ž . LKŽ II 580), ačiau ado ėlyje, beje, ašomas su k i a ojamas kaip pag indinis „ne o“ į a dijimas, jis y a y iškosios giminės pi mos linksniuo ės žodis. - as: ke š as 164, okš as (Labaiįp a us ienąku įdidelįno ą enkin i, susida opsichinėbūsena,ku i adinasi okš as189). T okš as bus bu ęs e as žodis, jis nepa eko į didįjį Lie u iųkalbosžodyną. -uo ė: aizduo ė 102. Tai i gi iš gy osios kalbos „Lie u ių kalbos žody- nui“ neuž ašy as, ma y , iš aš ų kalbos išpli ęs žodis. An a pagal Psichologijos ado ėlyje a ojamų edinių kiekį y a ypa y- bių pa adinimų ( a dažodžių abs ak ų) da ybos ka ego ija (iš iso na- g inėjami 49 ediniai). Tai y a a sie inės eikšmės daugiausia būd a džių, šiek iek daik a a džių, į a džių i a dažodiškų eiksmažodžių o mų da- ly ių pama u su ke e u p iesagų pada y i žodžiai. 118 R. Ka ely ė, S. Keinys | m. einiopsichologijos e minųi jųdėmenųda yba -umas. Daugiausia ( ys ke i adaliai) s aipsnio šal inio e minų ei- kalu pa a o ų ypa ybių pa adinimų y a pada y a su šia pačia da iąja os ka ego ijos p iesaga. Be eik isi ediniai emiasi lie u iškais kokybiniais būd a džiais (jie pap as ai y a laipsniuojami), p z.: aklumas (psichikosaklu- mas 33), a sakomingumas 201, dėkingumas (dėkingumojausmas 177), g ei- umas (išmokimog ei umas 89), įdomumas 92, ilgumas (a siminimoilgumas 89), išdidumas 166, jaud ingumas (smagenųcen ųjaud ingumas 219), jaus- mingumas 210, juokingumas 181, kie umas (kie umoju imas 58), kilnumas 181, kok umas (kok umoju imas 61), ku umas (kalbosku umas 220: <...> jisgi di,kąki ikalba,be jisnegalisup as i,ką eiškiagi dimiga sai.Tokia būsena adinasikalbosku umas), linksmumas 8, malonumas 165, nema- lonumas (nemalonumojausmas 6), nesmagumas 154, panašumas (panašumo asociacija 75), pas o umas ( aliospas o umas 137), p iežas ingumas (psi- chiniop iežas ingumodėsniai 200), puikumas (puikumojausmas 157), siau- umas (dėmesiosiau umas 91), ski umas ( emb oski umas 40), smagumas 154, so umas (so umoju imas 39), sunkumas (sunkumoju imas 15), šal u- mas (šal umoju imas 58), šiu kš umas (šiu kš umoju imas 15), ikslumas (a min ies ikslumas 89) i oškumas ( iziologinis oškumo p ocesas 21). T eje as abs ak ų y a pada y as iš san ykiniais laikomų būd a džių, p z.: g e u inumas (g e u inumoasociacija 81), šal ak aujumas 210, isuo inumas (asociacijų isuo inumas 84), i ienas – iš daly io, p z., apib ėžiamumas (paju imųapib ėžiamumas 94). Tik po a edinių emiasi skolin ais ( a p au iniais) būd a džiais, p z.: indi idualumas (asmens indi idualumas 162) i komingumas (komingumo jausmas 181). Iš čia suminė ų p iesagos -umas edinių šių dienų bend inei kalbai neįp as i ik a sakomingumas,jaud ingumas,komingumas i šal ak aujumas. Lie u iųkalbosžodyne ys iš jų pa eik i ik iš p ieška io (lig 1940 m.) aš ų (jaud ingumas – ik iš žodynų), o komingumo i jo pama inio bū- d a džio ame žodyne nė a. Beje, 1939 m. išleis ame Kalbospa a ėjyje būd a dis a sakomingas,-a y a aisomas ( eikiamas a sakingas,-a) dėl o, kad „<...> neįp as u būdu y a suda y as iš a sakomas“ (p. 20). Dėl pama- inio žodžio daba inėje kalboje ne aisyklingu laiky inas aip pa šal ak au- jumas (iš okių san ykinių būd a džių abs ak ų da y i neįp as a). -ybė. Ge u ečdaliu mažiau a ojama a dažodžių abs ak ų, iš es ų su p iesaga -ybė. Dauguma edinių y a pada y a iš kokybinių būd a džių, p z.: gy ybė (gy ybės ju imas 62), ypa ybė (sielos ypa ybė 2: <...> aciona- Te minologija | 2010 | 17 119 linėpsichologijag ildenasielosypa ybes), silpnybė (a min iessilpnybė 11), apa ybė (asmenybės apa ybė 206), ik ybė ( ik ybė, kilusiišįsi ik inimo,y a esminisp o a imo eiksmop adas142), ienybė (sa ęs ienybėi  apa ybė 205). Po po ą psichologijos e minais a juose a ojamų p iesagos -ybė edinių iš es a iš daik a a džių, p z.: asmenybė 174, leng amanybė 210, i iš į a džių, p z.: kokybė (ju imokokybė 38), isybė (di ksnių isybė 26), ienas iš daly io, p z., p i alomybė (do osjausmop i alomybė 174). Da d iem a dažodžių abs ak ų da ybos ipams p iklauso po ieną edinį, p z.: -enybė: e d enybė (e d enybėskokybė 107). Vado ėlio gale įdė ame Žo- dynėlyjepsichologijos e minamsi  a damsįdė i šiee d enybės ma o ki ų kalbų a i ikmenys: p o iažienijė,ex ensio, ozciągłość, ausdehnung (p. 232). Į Lie u iųkalbosžodyną šis žodis įdė as su neologizmo pažyma ik iš M. Ny- de mano, A. Seno, F. B ende io i A. Salio Lie u ių ašomosioskalbos žodyno eikšme „e d ė“. Vado ėlyje daug dažniau y a a ojamas e d ės e minas, o e d enybė, egis, u i „apčiuopiamos e d ės“ eikšmę, plg. „Ta p ki ų kokybių eikia pažymė i i e d enybės (p o ežonnos i) kokybė, . y. kad daik ai u i ilgį, plo į, s o į, kad jie y a apsk i i, ke u kampi, „į dešinę“. Šias kokybes galime pa adin i e d iniais san ykiais“ (p. 107). -o ė: ge o ė (ge o ėsjausmas 62). T ečia p iesagų edinių gausumo a ž ilgiu y a eiksmo pada inio pa adinimų da ybos ka ego ija. Psichologijos e minais a jų dėmenimis ado ėlyje a ojama dešim ijų p iesagų edinių; ai esuda o kiek ma- žiau negu d idešim ą isų nag inėjamų p iesagų edinių dalį. Kaip i apsk i ai bend inėje kalboje, didžiausia edinių dalis y a pada- y a su p iesaga -inys, p z.: bu inys 2, da inys ( aizduo ėsda iniai 106), pada inys ( alios eiksmopada inys 183), eiškinys (jausmų eiškinys 15, psichinis eiškinys 1), a inys (<...> są oka,ku iakasno in pasakoma,i  daik as,ku į ojisą okaa s oja, adinasiobjek as, a inys141), užda inys (psichologijos užda inys 2), aidinys 72. Vado ėlio žodynėlyje bu inys i būsena įdė i kaip sinonimai (p. 231), aip pa susie i i e minai aidinys bei a aizdas (p. 231, 235). Tik po ieną edinį e u i šios p iesagos: -snis: dėsnis (psichikosdėsniai 6); - as: aš as ( aš oaklumas 221). Žodynėlyje i eks e šio d ižodžio e - mino sinonimu įdė as a p au inis žodis aleksija (p. 234, 221). 126 R. Ka ely ė, S. Keinys | m. einiopsichologijos e minųi jųdėmenųda yba is 4) i hib idai įcen inis (įcen iniaidi ksniai 31) i išcen inis (išcen iniai di ksniai 31). Mo eminės sudė ies a ž ilgiu oks pa y a i būd a dis išo inis,-ė, ačiau, be jo, plačiai pažįs amas daik a a dis išo ė, ku is leng ai gali bū i laikomas kalbamo būd a džio pama iniu žodžiu. Tiesa, iš pi minių sep ynių–aš uo- nių dešimčių me ų senumo bend inės kalbos šal inių į Lie u iųkalbos žodyno ke i ą omą y a įdė i daik a a džiai iš idė „ idaus pusė; idus“ i iš i šė „iš i šinė pusė“ (p. 258, 260), iš p ieška inio šal inio iš i šė y a pa ekusi i į pi mus du Daba inėslie u iųkalbosžodyno leidimus. Tuo, o ne daba ine a osena, emian is, būd a džius iš idinis,-ė i iš i šinis,-ė a si bū ų galima laiky i p iesagos -inis,-ė ediniais, ačiau da ybos eikš- mė odo, kad kalbami būd a džiai is dėl o y a da y i su p iešdėliu i p iesaga iš ka o. Miš ia hib idų įcen inis,-ė i išcen inis,-ė da yba abe- jo i duomenų neap ik a ( iesa, Lie u iųkalbosžodyne y a daik a a dis iš- cen is „diskas, užmau as an eleno ne cen e ( a ojamas sukamajam judesiui pa e s i žengiamuoju judesiu)“ IV166 iš p ieška io aš ų, be dėl eikšmės nė a kaip jo laiky i būd a džio išcen inis,-ė pama iniu žodžiu). Galūnių ediniai Į ado ėlio e minų sudė į įeina ik du kalboje įp as i seni su galūnėmis pada y i būd a džiai. Tai ka us (ka čiosskoniesju imas 5) i senas (seno- jipsichologija 210). Sudu iniai žodžiai S aipsnyje nag inėjamų sudė inių e minų p iklausomuoju dėmeniu (pažyminiu) y a pa a o as ienas sudu inis būd a dis – d iakas (d iakas egėjimas 115, d iakasma ymas 113), abiem a ejais kaip sinonimas šalia d iakas pa ašy as būd a dis binokulia us ( ado ėlio žodynėlyje ašoma binakula us 232). Beje, būd a džio d iakas nė a an ame Lie u iųkalbos žodyno ome. VEIKSMAŽODŽIų DARyBA Į nag inėjamų sudė inių e minų sudė į kaip p iklausomieji dėmenys įeina 24 eiksmažodžių daly iai. Kadangi daly iai y a eiksmažodžių o - mos, žodžių da ybos a ž ilgiu įp as a nag inė i bend a is, a siž elgian aip pa į ki as pag indines o mas. Be eik ke u i penk adaliai eiksmažodžių y a miš iniai a ba an iniai p iesaginiai i p iešdėliniai. Te minologija | 2010 | 17 127 Miš iniai nep iešdėliniai eiksmažodžiai gi dė i (gi dimojihaliucinacija 219), judė i (judamasai [a min ies] ipas 86), egė i ( egimojihaliucinacija 219) i s a s y i (s a s omoji galia 33 i s a s y ojimin is 101) y a seni žodžiai, u in ys ą pačią šaknį kaip a i inkami pi miniai eiksmažodžiai, be p iesagą a ba ą pa į jos a ian ą ne isose pag indinėse o mose. T eje as nep iešdėlinių an inių eiksmažodžių y a iš es as su p iesaga -in i, p z.: gamin i (gaminamoji aizduo ė 102), judin i (judinamasai*di ks- nis 76), žadin i (žadinan ys a ek ai 159), ienas y a p iesagos -au i edinys, p z., p o au i (p o aujamasaisielosesmėsi ypa ybiųpažinimas 3). Dešim eiksmažodžių y a p iešdėliniai pi minių i an inių eiksmažo- džių ediniai, p z.: a gamin i (a gaminamoji aizduo ė 102, a gamin asai aidinys 144), įgim i (įgim ojia min is 98), išplė o i (išplė o a alia 196), ne eik i (ne eikiamasaidėmesys 91), pajus i (pajun amiejijausmai 168), palygin i (palyginamojipsichologija 10), panaujin i (panaujin iejiju imai 72), pasek i (pasekamieji aizdai 54), pa i i (pa i iamasai*sielos eiškiniųpaži- nimas 3) i p islėg i (liguis aip islėg asūpas 223). PRIEVEIKSMIų DARyBA Sudė inių šal inio e minų sudė yje pa a o as ienas p ie eiksmis li- guis ai (liguis ai linksmasūpas 223, liguis aip islėg asūpas 223), ku is y a būdingas p iesagos -ai edinys iš būd a džio. IŠVADOS 1. P o eso iaus M. Reinio iš usų kalbos lais ai e s o Psichologijos a- do ėlio kalba y a aiški, gy a bei leng ai sup an ama i daba , paėjus de- yniems dešim mečiams nuo jo išleidimo (1921 m.). Tai odo s ip ų en- gėjo yšį su gy ąją žmonių kalba i ai, kad jis puikiai mokėjo sa o me o bend inę dalykinę kalbą. Tokią bend iausią iš adą aip pa emia ado ė- lyje a ojamų e minų i ki ų į sudė inius e minus įeinančių žodžių da ybos y imas. 2. Ti  e minai i į juos įeinan ys žodžiai (daik a a džiai, būd a džiai, pama iniai daly ių eiksmažodžiai i p ie eiksmiai) y a pada y i isais mo ologinės žodžių da ybos būdais – p iesagų ediniai suda o 77,2%, galūnių ediniai ( ik daik a a džiai i būd a džiai) – 14,5%, p iešdėlių ediniai – 4,6%, dū iniai ( ik daik a a džiai i būd a džiai) – 2,6% i miš- ios da ybos ediniai ( ik būd a džiai) – 1,1% isų s aipsnio objek ą su- da ančių da inių (iš iso pe 350). 128 R. Ka ely ė, S. Keinys | m. einiopsichologijos e minųi jųdėmenųda yba 3. Didžiausia isų da inių dalis (87,8%) y a g ynai lie u iška, o 12,2% suda o iš a p au inių žodžių su lie u iškais a iksais pada y i hib idai. A - k eipia dėmesį labai mažas hib idinių ( isi p iesaginiai) daik a a džių kie- kis (1,7% isų da inių daik a a džių a ba 3% os kalbos dalies p iesagų edinių) i hib idinių būd a džių gausumas (50% isų da inių būd a džių, be eik isi jie y a p iesagų -inis,-ė i -ingas,-a ediniai i ik po a edi- nių iš es a iš ka o su p iešdėliu i p iesaga). 4. Išski inis i ų da inių b uožas y a abs ak ų gausumas – 90% su p iesagomis i galūnėmis iš es ų daik a a džių suda o eiksmų ( eiksma- žodžių abs ak ai) i ypa ybių ( a dažodžių abs ak ai) pa adinimai. Di- džiausia abs ak ų dalis y a iš es a su da iausiomis uod iejų da ybos ka- ego ijų p iesagomis -imas i -umas. 5. Nemažai da inių y a plačiai pažįs ami, nuo seniau pap as ojoje ašo- mojoje kalboje a ojami a kaip e minai da y i žodžiai. Re ų, nep igi- jusių a bend ajai a osenai nep iim inų žodžių ė a nedaug. Labiausiai y a paki usi būd a džių, iš es ų su p iesaga -ingas,-a, padė is kalboje – dalis jų daba nebe a ojama. Apsk i ai iman , iš i o šal inio da inių ma y i, kad e minų i jų dė- menų da yba pe 90 me ų palygin i mažai epaki o. ŠALTINIS Psichologijos ado ėlis. Iš p o . G. Čelpano o lais ai e ė ilos. d- as M. Reinys. Vilnius, 1921 (Lie u ių Mokslo D augijos leidinys). LITERATŪRA Būga K. 1959: ink iniai aš ai. T. 2. Sud. Z. Zinke ičius. Vilnius. DŽ1 1954: Daba inėslie u iųkalbosžodynas. A s. ed. J. K uopas. Vilnius. DŽ4 2000: Daba inėslie u iųkalbosžodynas. Vy . ed. S . Keinys. Vilnius. JR V 1936: Jablonskio aš ai. T. 5: Kalbosdalykai. Redaga o J. Balčikonis. Kaunas. Ka ely ė R. 2009: Mečislo o Reinio lais ai e s o Psichologijos ado ėlio psichologijos e minų eikšmė i kilmė. – Te minologija 16, 198–216. KP 1939: Kalbospa a ėjas. Pa uošė L. Damb auskas. Redaga o A. Salys, P . Ska džius. Kaunas. KPP 1985: Kalbosp ak ikospa a imai. Sud. A. Pupkis. Vy . ed. Z. Zinke ičius. II pa aisy as i papildy as leidimas. Vilnius. LKG I 1965: Lie u iųkalbosg ama ika. T. 1. Vy . ed. K. ul ydas. Vilnius. LKŽ I–XX 1941–2002: Lie u iųkalbosžodynas. A s. ( y .) ed. J. Balčikonis ( . 1–2), K. ul ydas ( . 3–5, 11–16), J. K uopas ( . 1–2, 6–10), V. Vi kauskas ( . 17–20). Vilnius. mūsųžodynėlis. „Va gomokyklos“p iedėlis. Su inko Rygiškių Jonas. Vo onežas, 1918. PŽ 1993: Psichologijosžodynas. Spec. ed. R. Augis, R. Kočiūnas. Vilnius. Ska džius P . 1943: Lie u iųkalbosžodžiųda yba. Vilnius. Šalkauskis S . 1991: Bend oji iloso ijos e minija – aš ai. T. 2:Filoso ijosi pedagogikos e minija. Pa engė A. S e diolas. Vilnius, 126–252. u bu is V. 1961: Daba inės lie u ių kalbos galūnių da ybos daik a a džiai. – Kalbo y a3, 27–60. Zinke ičius Z. 1966: Zinke ičius Z. Lie u iųdialek ologija. Vilnius. Te minologija | 2010 | 17 129 WORD FORMATION OF MEČISLOVAS REINyS’ TERMS OF PSyChOLOGy AND ThEIR COMPONENTS The i s h ee decades o he 20 h cen u y was a pe iod o apid de elopmen o con empo a y Li huanian e minology o a ious ields o science and echnology. In 1921 Li huanian scien i ic socie y published Psichologijos ado ėlis (Psychology ex - book) which was a ee ansla ion o Geo gij chelpano ’s Учебникпсихологииpe - o med by p o esso Mečislo as Reinys (1884–1953). This pape analyses he wo d o ma ion o subs an i al one-wo d e ms as well as nouns and o he pa s o speech which comp ise componen s o complex e ms used in his ex book. The e we e 390 wo ds esea ched, 91% o hem a e o ma ions. The majo i y o o ma ions (73.6%) a e nouns. O he pa s o speech a e less common – adjec i es comp ise 20.7%, e bs (pa iciples) – 5.4% and ad e bs – 0.3%. cases o wo d o ma- ion o e ms wi h su ixes, endings and p e ixes as well as compounds and e ms o mixed o ma ion (wi h p e ixes and su ixes a he same ime) a e esea ched in de ail. I was es ablished ha he majo i y o o ma ions esea ched (abou 88%) a e pu ely Li huanian and abou 12% a e hyb ids. Nea ly all hyb ids a e de i a es made om in- e na ional wo ds wi h Li huanian su ixes. Ve y many e ms o psychology and hei componen s ha e an abs ac meaning – 90% o nouns made wi h su ixes and endings a e subs an ial o e bal abs ac s. On he whole, he wo d o ma ion o he one-wo d e ms and componen s o complex e ms esea ched has no changed much in 90 yea s. Gau a 2010-12-14 Ri a Ka ely ė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as [email p o ec ed] S asys Keinys Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as e minolo[email p o ec ed]