Ūkinių pastatų liaudies terminija

184 Robe as S unžinas | Ūkinių pas a ų liaudies e minija Ūkinių pas a ų liaudies e minija ROBERTAS STUNŽINAS L'is i u o delle lingue Lie u ių ESMINIAI VODŽIAI: s a ybos liaudies e minai, ūkinių pas a ų pa adinimai, sinonimai, daugia eikšmiai e minai, gimininiai e minai, ūšiniai e minai Mokslo e minai pa adina mokslo s i ea conce oas come am ik os okas į a dija be sąsaja su appa izione sono s ichiškas, sąsudė ingas, ne ienalypes e a ii collegamen i są okų sis ema. Tu a ia essi cos i uiscono memb i del sis ema. Liaudies e mini di seman is ici ela i i leksinių iene ų mik osis emi (plčiau apie gy enamojo namo and i s pa s liaudies e minijos kilmę, sinonimiją, daugia eikšmiškumą, giminės i ūšies san ykius bei ki us dalykus 1303; c . S unžinas 2010:14 2011:14153). In ques o a icolo engono esamina i ūkinius pala us1 chiaminan i liaudies e mini. Essi engono analizza i degli in iden ijabili conce i, di o igine e seman inei legami (sinonimiškumo2, mol iia eikšmiškumo e giminės bei ūšies san ykio) aspe igi. Medziaga p esa da on i della lingua i a: dižiojo Lie u ių kalbos žodyno (ele oninio leidimo), D uskininkų a mės žodyno, Kal anėnų šnek os žodyno, Kazlų Rūdos šnek os žodyno (I .), Kupiškėnų žodyno (I .), Lazūnų a mės žodyno, Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodyno, Zana ykų šnek os žodyno (IIII .), Lie u ių a laso (I .). In o ale engono analizza i 196 di e si e mini populaes3. 1 Il e mine edi icio iene usa o obesio signi ica o. Anco a può esse e usa o nel signi ica o di qualsiasi s a ino, c . edi icio s a inys, obesys (DŽ6). Ag icoli edi ici sono conside a i s a ini di complessa cos uzione, nei quali engono enu i accesso i ag icoli, es i i, ja ai, o aggi, anche a lo o a ibui i edi ici pe ene e animali, cibo p epa a i o, nuo amen i e ausilia ie edi ici. P esso ūkinių pas a ų ( obesių) nep ascu iami di e se des inazione dipendomieji e nesudė ingos kons ukcijos s a iniai pašiū ės, s oginės, из ie ės. Ques e e minologia di g uppo in endiamo analizza i sepa a amen e. 2 S aipsnyje liaudies e minija s udia a come u e liaudies lingua e minų inkinys, nel quale eiškiasi sinonimija e mol iia eikšmiškumas. Da liaudies e minus è possibile s udia e e a mezzi, come la sua e minų sis emą (plačiau ž . Klepiko 1974: 31). 3Nelle on i s udia e si possono i o a e pa ecchie a i e min dei e mini, che in ques o a icolo in singoli e mini non colloca i (plačiau su a ian o samp a à c . S unžinas 2008: 111112). 185Te minologia | 2012 | 19 1. SVOKOS, TERMIN KILM, SINONIMIŠKUMAS IR HIERARCHINIAI RYŠIAI Li u ians adiciniai ūkiniai pas a ai kū ėsi iz isus šim mečius, ki o. Ques o po e a de e mina e ques a s e a liaudies e minigia abbondanza e di e si à. Ad esempio, uno dei p imi edi ici an e anei con ape o ocidinio e a žemaičių namas ino al XVI a. lì i e a e ene si animaliuli. Plė ojan is gy ulininkys ei, Zemaičiuose o ma osi abi a i o pala o a maina con locali agli animali ene e. Zemaičiai lo chiama a numaliu (plačiau ž . LLA 1965: 4243). Vi enamasis casa e ūkinie edi ici desc i i s o ici, e nog a ų la o i. Uno dei p imi adizionale abi a i o li uani, con lui su ungi a a ą, ūkinius pala us XIX a. lie u iškai è desc i ęs spie a o e, s o ico, ideologio del nacionino a ginnimen o Simonas Daukan as. Nelle sue ap ašu si possono i o a e adizionali edi ici di denominazioni: Pi masis lo o obesys ose gi iose chiaminos nams, o namas, namai is, pe co e u a la nazione da p ašaleičius nomadžiais e ano chiama i, comunque, pe sone abi an i nelle case. <...>. La seconda po a nello s esso pe a inėj mu o di al e an e piccole g andezza e a, come e g andiose, edè da casa in a ą, o kū ę, così chiama a il dalla pa ola e i, da cosa in segui o u a la i a a u, o d a u chiama a, ku sai inizij da i bų nu e is e a, uno la e ali pa e i con lo s esso u į namu, in cui a e e a animale le on ie i p isie i, beje cow e, jaučiai (Daukan as: 429 1976430). Ilgainiui casa impiega is c'e ėsi e esso di en ò d'es a e abi azione all'alloggio, ki e, sandėliu o a u (apie pala o aidą plačiau z . Bu ke ičius 1958: 157). I da i delle on i del linguaggio i en e indicano che il e mine casa si a e ma qualsiasi edi icio ag icolo esiden io o comunque qualche obesys; a as; ka idė; sepa a amen e cos ui o modicello obesys con i ykle asa ai4 LKŽe. P o imą signi ica o ha e il e mine obesys koks no s edi icio ag icolo LKŽe, Zana Ž3 481. Ques i due sinonimi possono esse e conside a i cen ali conside a i mic osis ema e mini con essi ge a chiche elazioni lega i al i e mini. Con i cognini e mini namas e obesys hiponiminiu yšiu sono collega i o aoniasdešim qua o specie e minini. Rūšiniai e mini pe des inazione į a dija dešim pas a ų: 1) edi icio a magazzi pe ja a i, g ūd e al i accesso i; 2) cos uą ja ams sude a e, djio in i e cul i; 3) cos uzione pe me ci e linam ca ico; 4) cos uą linams d io in i; 5) cos uą ene i senno; 6) mau4 S aipsnyje emiamasi signi icmazioni delle on i. 186 Robe as S unžinas | Ūkinių pas a ų liaudies e minija dymosi pas a ą; 7) edi icio pe la p epa azione del cibo; 8) cos uzione a ene e agli animali; 9) edi ici ausilia i; 10) edi icio di a amen o alimen a e. Con elenca i g upelli e mini i hiponiminie connessioni si collegano cen o a dieci e mini. Essi anno in specieiniais e mini e chiamano edi ici secondo a ie ca a e is iche (paski į, quali à, cos uzione, g andì e k .). Uno dei p incipali allkyje è edi icio pe ja am, g ūdam e al i accesso i conse a e. Tale edi icio è chiama o e sinonimici e mini due li u iška e uno edesco: klė is obesys o pa e obesio ja am pian a e, a es i i conse a e o casualmen e kam pasidė i, do mi e, s i nas LKA I 47, KzRŽ I 368, Zana Ž118, 7 s i nas5 LKŽe, LKA I 47, D skŽ 362, LZŽ 252; ×6špė ė ( ok. Speiche ) LKŽe, LKA I 47, Zana Ž3 331. T adizionale klė į è desc i o da Daukan as: T eciasis obesys e a chiama o klė is, da la pa ola klės i, da e a pe uolek į o mezzan a pakel a o su inkų o dideli pie e, g įs a e luba o a pannomi pe la secumo, nella quale e a ja ai do mig, o a uodu, es i i, ca ne, pelli e šikš conse nosomi, by he way, uscige e piogsa ogge i; essa a e a qualche ol a una came ì, qualche ol a due, e e qua ì <...> (Daukan 1976: 433). Te mini klė is e s i nas conside a ei ini pa i sinonimais s o icamen e essi a e ano di e si signi ica i. a. XVI sc i i iniai on i indicano che klė is e a des ina a a do mi e e a cus odi e i es i i, e s i nas ja ams a cus odi e (Dundulienė 1982: 114, 1991: 101). Quindi in ques o a icolo sono sinonimi gli s essi e mini e mol o icini i conce i i o an i7. Con klė į (s i ną) segnalinčiais e mini iponiminie connessioni legandosi qua o e mini e lie u iški e uno ge maniškas. Essi anno specie clė ie denominazioni e segna des inazione, dimensione, quali à o cos uzione segni: d apanė d apanų klė is LKŽe, KpŽ 434, s i nas didesnė klė is LKŽe, LKA I 47, Zana Ž3 236, s i nynas p as as, menkas s i nas 5 Sinoniminių e minų eikšmės ne ašomos. 6 C oželiu segnalimo s aniimi à. Remiamasi dei segni del dizodyno della lingua Lie u ių. 7 P a i il conce o dei e mini sinonimis ici impo an e a causa della signi ica i i unde in i udine dei e mini liaudies. Te minologia eo ia in sinonimi di soli o sono conside a i comple amen e signi ica o apa ūs e minai duble ai (Akhmano a 1966: 13, Danilenko 1977: 53; Головин, Кобрин 1987: 54). I doppe i innominano gli s essi ogge i, a lo o è ca a e is ica la s essa dis ibuzione e essi possono sos i ui e l'un l'al o senza cambia e il con enu o (Ku yško 1993: 109). Liaudies e miniei signi ica i i e consumo igo e nonudine, quindi de e mina e p ecisamen e, quali e mini signi icmazioni sono comple amen e iden ius, e quali non di icile. 187Te minologia | 2012 | 19 LKŽe; […]špyke is ( ok. Speiche LKŽe) obesys, il cui abačioj chambe ii, sop auj g ūdus empo LKA I 47. Un al o a impo an issimi adizionali ūkinių s a ini u palazzo ja ams sudė i, djio in i e kul i. Tokį s a inio e il suo nome è menziona o Daukan as: Penk asis obesys e a anche pailguo inai ke i ainis, eja chiama o, nel quale ja us sausus, da duobos isimdamies, su kluono pakloję kūlė (Daukan as 1976: 436). Dalle on i della lingua i a si ede che ques o edi icio iene chiama o con se e sinonimi penkiais lie u iškais, uno la išku e uno ge manišku: kluonas LKŽe, LKA I 53, D skŽe 159, Kl Ž 115, LzŽ 123, Zana Že1 731, da žinė LKŽe, LKA I 53, jauja LKŽe, LKA I 53, klojimas LKŽe, Zana Ž1 728, LKŽeudinė; eja (la. ija) LKŽe, LKA I 53; ×skūnia ( id. ok. žem. schūne) LKA I 53, LKŽe. Reja conside a a la izmo, si i iene che sia di suomiškos o igine (Sabaliauskas 1990: 273, U bu is 2009: 385; Ka ulis 2001: 755). Con elenchia i e mini iponiminie connessioni sono collega i se e specieini e mini, segnalin ys edi ici di des inazione (3 e minai), cos uzioni (2 e minai), dimensioni (1 e mas), cos uzioni e dimensioni (1 e mas) ca a e is i. T imis sudė iniais lie u iškais e mini è chiama o kluonas ja ams suk au i: ja inė da žinė LKA I 53; laukinė da žinė LKA I 53, lauko da žinė LKA I 53. Ge manismo skūnia a icina o kluonas con uno oppu e con due g endymais: ×skūnia ( id. ok. žem. schūne) ja ų k aunamas obesys con uno g endymu LKA I 53, ×skūnia ( id. ok. žem. schūne) ja ų k aunamas obesys con d iem g endymais LKA I 53. Uno e mine li e išku denomina o nedidelis kluonas klojimėlis nedidelis klojimas LzŽ 122, e al o secondo cos uzione e quali à o dimensioni cloniokas p as as medžiagos, menkas8 kluonas KzRŽ I 373. Edi icio šienui ene e chiama o isdešimčia sinonimų. Ven i-se e e mini sono monodie sedici li e iške, sei sla iški, uno ge maniškas e qua o hyb idiniai: da žinė LKŽe, LKA I Kl Ž 40, KpŽ 40, 342, da žinėlė Kl ŽKA di Lenda žinė I 57, jaujė LKA I 57, klaimas LKA I 57, kloimas Lukas I 57, kluonas LKA I 57, 57, kluon LKA I 57, kluoni LKA I 57, padanginė LKŽe, LKA I 57, 57, 57, LKA IKA I IKA I 57, LKA IKA IKA I 57, LKA IKA LKA I 57, LKA LKA I 57, LKA I I I I I LKA I LKA I 57, LKA I I I I I I I I LKA I LKA I 57, LKA I I I I I I LKA I LKA I I LKA I 57, LKA I I I I I I I I I LKA I LKA I I LKA I LKA I 57, LKA I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I piccolo, non di g ande dimensione, di piccola dimensione; 7. p as as, nonikęs, non qual LKŽe. Robe as S unžinas | LK 57, 57, 57, 57, 57 × 57, 57, 57 × 57 , 57 × 57 , 57 × 57 , 57 × 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 90 . cos uì lo sienui k au i è sc i o Daukan as, lui ale cos uì chiama a s ogine e da žine: Sekmasis obesys adinas s ogine, o da žine, pailgiuo inas ke e ainis, in cui ja us, šiaudus o šieną k o ė <...> adinas s ogine, jog ogą miała, le pa e i e ano già ąs ų, già i bų (Daukan as: 1976 437). L'edi icio pe ene lo senno i è in i a o a e li a iškai composi i e mini: paša inė da žinė LKA I 57, šieninė da žinė LKA I 57, šieno da žinė LKA I 57. Menzionabile che alcuni e mini possono esse e conside a i pa ziali sinonimi, pe ché į a dija nonpačias conce i. Secondo i seleziona o i dell'a lano della lingua Li uania, singoli s a ini a sieni ca iu i a amen e appaicida ano, più spesso lo sien was kep a al i pas a ų p is a y uose s a iniuose (LKA 1977: 57). A ol e edi ici pe ene glielo eni ano cos ui i nei p a i, essi della lo o o ma e cos uzione co isponde e o sodibose esis en ičius (Bu ke ičius 1971: 191). Ques i s a ini a e ano le mu a e i ene e edi ici. D i nedidelės e minų g upelės ma chia pas a ą ja ams i linams k au i e pas a ą linams djio in i. Il p imo è chiama o em sinonimi d iem Li u iškai e uno la išku: jauja LKŽe, Zana Ž1 563, pi is LKŽe, Zana Ž2 409; eja (la. ija) LKŽe, DūnŽ 301. Secondoio edi icio denominazioni g upelę cos i uisce anche e sinonimi due lie u iški e uno hib idino: ža dinė LKŽe, ža dininkas LKŽe; מa dininčia (hebb ., da lie . ža dinė e sl. p iesagos -inčia) LKŽe. Ai ūkinių pas a ų a ibui o e maudymosi edi icio. Il p incipale nome dell'edi icio bagnamen o è pi is. Aukš aičiai e dzūkai pi imi chiama ano maudymosi pompalà, zana ykai e kapsai cos uà linams djio in i, žemaičiai ja ų djio inimo pompalà. Žemaičiai maudymosi cos uì į a dijo pe ene (LEB 1964: 277). E nog a i a e mano che pi is è p imi i a signi icanza dell'edi icio nuo amen i. ques o sc isse Daukan e pi imi XIX a. 189Te minologija | 2012 | 19 chiama a žemaičių maudymosi pas a ą: Ašmasis obesys e a chiama o pi čia; pačioj pi y e a k osnis, pusėj sienų bu o plau ai, da la pa ola la a e <...>; nelle quali pi is po a ano non solo ospi i e pakelei ingus, ma consun ini s aniimi popoli: comeogi ano ėj di u i il più g ande ono e a s aniį in pi ì po i e espa dini <...> (Daukan 1976: 437). Più a di l'edi icio nuo amen i chiama o da al i e mini, u a ia, secondo i ice ca o i k aš o, pi ies pi minę signi ica o meglio man enikę y ų aukš aičiai (Bu ke ičius 1971: 198). Dalle on i esamina e si ede che del o ale dei nomi dell'edi icio nuo amen i g upelę cos i uisce sei sinonimi: e lie u iški, due sla iški e uno ge maniškas: pi is LKŽe, LKA I 58, 58, D skŽ 267, Kl Ž 216, Zana Ž2 409, jauja LKŽe, pe enė LKŽe, LKA I 54, 254 DŽŽūn; b usbanė ( us., dial. banja) LKA I 58 × b uslaznė (l łaznia, 58, 58 × lazna) LKA I LŽ LKŽe; ×ba des ubė ( ok. Baden i ok. dial. s uba LKŽe) LKA I 58. Ūkinių pas a ų pa adinimams pe engono qua o e mini alimen a e dei abb ica i e lie u iški e uno hib idinis: namas a ski ai pas a y as nedidelis obesys su i ykle asa ai LKŽe, p a a ėlis nedidelis iš len ų suku in obesys, ku ūkoma mėsa, asa ą e dama, šamos kiaulėms bul ės LKŽe, i alinė a ski as i u ės pas a as a ub p ies , asa os i u ė LKŽe, DŽonke ge m 443, ubladė (hib ., jūnas) a ski as obes, ku ku ai y a du pė k os knis, ku jomas LKŽe. Ubladė ca a e is ica Žemaičiams, cioè è un piccolo edi icio con mū o duonkepe k osnimi e kama ėle į ankiam ene e. T adicina ubladę desc i ò Daukan as: Šeš asis obesys chiama o ublade, nella quale e a duonkepis kakalys, da ciò chiama o, che dopo esso non solo il pane e o agus, […]...> pesce nonché messias kepė già luglio geldose, già su e baudų; engi djio ino g ūdus, ybus e obuolius obuolynei, engi e a e gi nos susel as g ūdams mal i, i come pas ymionis, kame g ūdus malė, là pa e duoną kepė. Tose ubladesse p esso po e e ingiuosi le amen e e pi is, come ho de o, e a, nesgi sul mu io kakalio e a k osnis suk au a (Daukan 1976: 436). Ques o edi icio nei la o i k aš o y ininkų anco a chiama o numaliu. Si i iene che ubladè nome sia na o da un abi a i o casa comalpos, nella quale c'e a k osnis e camino, nome del (Gu au as, Kneižys 1992: 347). Tu i menziona i nomi degli edi ici conside a e da sinonimi essi hanno ale s esso nucleo di signi ica o e di e iscono solo ai segni seconda i. La maggio pa e della e minologia esamina a cos i uisce e minini, pa adinan i pala us agli animali ene e. T a pe denomina e iene usa o cen o ie- Robe as S unžinas | 190 Ūkinių pas a ų liaudies e minija nuolika e minų. T i e minilika dei laiki ini comuni quali nomi a o, no e di lo o sono lie u iški, ecc.: gu bas (lie . Sabaliauskas 1970: 34) LKŽe, LKA I 49, kūginys LKŽe, LKA I 49, pūnė LKŽe, LKA I 49, a čiukas LKA I 49, a as LKŽe, LKA I 424, KlskŽ 364, LzŽ 273, Zana Ž3 49, 510. T a dal chiama o namu LKŽe. S o icamen e il e mine casa è appa so da un abi a i o palazzo denominazione ecchie nelle case so o uno e o i e a e i ene e animaliuliai. Plė ojan is gy ulininkys ei Zemaičiuose si o mò una nuo a a ian e dell'edi icio abi a i o (anche zemaičių chiama o numaliu) con locali pe ene e gli animali (LLA 1965: 4243). Tokį pas a ą mini e Daukan as: An osios du ys <...> edė da casa in a ą, o kū ę, così chiama ą dal e bo e i, da ko pascoli u a la i a a u, o d a u chiama a, ku sai p adžioj da i bų nu e a e a, uno la e ali pa e i con namu s esso u įs, a e nel quale e a bes iuliai on ieni p isie i, beje ka ės, jaučiai (Daukan as 1976: 430). Secondo l'acciaio esecu i o a a ą a as anco a chiama o Li u išku e mine dienda žis LKŽe. Anche lui a icina o dal nome obesio maudimen i jauja LKŽe. Edi icio pe ene e gli animali è chiama o denominazione della cos uzione co is LKŽe, LKA I 49. T a da chiama o penkiais skoliniais in e sla izmai, uno la izmu e uno ge manizmu: ×aba ės (l. obo a LKŽe) LKA I 50, ×s ainia (b us. c aynya l. s ajnia) LKŽe, s odas (b us. s ado F aenkel 1962: 910) LKŽe; kū ė (la. ku s) LKA I 49, LKŽe, DūnŽ 162, Zana Ž1 818; ×s aldas ( ok. dial. s all) LKŽe, LKA I 50, Zana Ž3 163. T a o nomi sono ca a e is ica egioninė a osena. Ampiamen e usa o il e mine a o, egli è conosciu o comun inemen e in linguaggio e in g an pa e di a mių (pie ų, midu io e eas e n Li uania). Kū ė usa a nella pa e se en ionale della Li uania, gu bas usa o no d eas e n kampe, s aldas nella pa e me idionale delle Žemaičių, pūnė eas e n aukš aičių a mių plo e, namas, dang is e aba ės in alune a ee del cen o della Li uania, kūginys nedideliame eas e n aukš aičių a mių plo e (Sabaliauskas 1970: 3049). Su comuni nomi di a o iponiminie sono lega e no an a o o specie e minini, signi icin ys des inazione (92 e minai), cos uzioni (2 e minai) e dimensioni (4 e minai) peculia i à. La più g ande è il g uppo di e mini che inse iscono ca lių a ą. Gli s o ici no ano che ques o edi icio è chiama o non un unico e mine: a klių a as, a klių kū ė (Daukan as 1976: 430431). Dalle on i della i a lingua ede e, che ca lių a ą žymin ys e mini cos i uiscono en ise ini se ynių sinonimi ilau è. Vie- Te minologia | 2012 | 19 nažodžių e minų y a šešiolika: qua o lie u iški, ys sla iški, du ge maniški i sep yni hib idiniai: a klidė LKŽe, LKA I 51, 51, 58, KpŽ 66, LzŽ 23, Zana Ž1 a klia is LKŽe, LKA I 50, a klynikas LKA I 50; LKA I 50; LKA I 51 × 51, Kkanušnia (b uska šjušnia) D sk 136, LKA I s a s a (b uska c ajaja, lka s ajnia) LKŽe, LKA I 51 × 16, 166, 34; Zana žs all (K aja) LKŽe, LKA 51 × 191; LKA s . a klis aldis (hib ., da li . a klys e ge man. s aldas) LKA I 51, Lūkkaniš ė (hib ., da sla . kaniušnia e la . p iesagos - ė) LKA I 51, × sla s ainelė (hib ., da sla . s ainia e la . p iesagos - ×) LKA I 51, × sla s ainelė (hib ., da sla . s ainia e la . p iesagos -ikė) LKA I 51, × sla s aininė (hib ., da sla . s ainia e la . p iesinia - LKA 51, LKA I 51, × sla . A. Sabaliauskas è a i a o a enzione che kaniušnė (kaniušnia) e e i amen e pascolin a da bal a usių lingua, a o me con įsp aus iniu -ky a appa se già Li u ians linguaggio suolo (Sabaliauskas 1970: 54). A klių a as į a dijamas i dodici compoundinių e minų, maggio anza di lo o ha lie u iškus dėmenis: a klinė pūnė LKA I 50, a klinis ažuda as LKA I 51, a klinis gu bas LKA I 50, a klinis a as LKA I a klių dang is LKA I 50, 50, a klių gu bas LKA I 50, 50, a klių namas LKA I 50, a klių pūnė LKA I 50, a klių a as LKA I 50. Miš ių e minų g upelę cos i uiscono e mini, u in ys lie u iškus p iklausomuosius i skolin us pag indinius dėmenis: a klių kū ė (la. ku s) LKA I 50, a kliųs aldas ( ok. dial. s all) LKA I 50, a kliųs elingis (la. s elingis ga das, ok. dial. s ellinge a as) LKA I 51. Ka ių a as segnalimas edišim d iem sinoniminiais e mini no enniais unažodžiais e ylika sudė inių. Qua o dici e mini sono li u iche se e singolodgie e se e compoundie: bandininkas LKA I 50, gal idė LKŽe, gal ijinė LKA I 50, gy ulininkas LKA I 50, ka idė LKŽe, LKA I 50, KzRŽ I 326, ka inys LKŽe, LKA I 50, numas LKA I 50; gal ijinė pūnė LKA I gal ijų a as LKA I 50, LKA I 50, ka inis LKA 50, LKA I 50, ka inis LKA I 50, ka inis TV 50, LKA I 50, LKA I 50 Anch'io a a u a di a ii è chiama o d iem sla izmai: ×aba ės (b us. абора, l. obo a) LKA I 50, × alaunios (b us. валоуня jaučių a a as) LKA I 50. Sei composi i e mini sono mis ūs u i lo o appa enonie i dėmenis è lie u iški, e p incipali la iški o ge maniški: bandos kū ė (la. ku s) LKA I 50, gal ijinė kū ė (la. ku s) LKA Robe as S unžinas | Ūkinių pas a ų liaudies e minija I 50, ka idžių kū ės (la. ku s) LKA I 50; bandoss aldas ( ok. dial. s all LKŽe) LKA I 50, 192 × gal ijųs aldas ( ok. dial. s all LKŽe) LKA I 50, 50. × ka iniss aldas ( ok. dial. s all LKŽe) LKA I Jaučių a o denominazioni g upelę cos i uisce qua o sinonimici e mini due lie u iški e due ib idi: jaučia a is LKA I 50, jau idė LKŽe; ×builinė (hib ., da ge m. builis e lie . p eesagos -inė) LKŽe, ×jau s aldis (hib ., da lie . jau is e ge m. s aldas) Zana Ž1 567. Menziona che ka ių e jaučių a ą žyminčius e minus si può alu a e d ejopai bend ųjų a o pa adinimų hiponimais oppu e e mine gal idė hiponimu. Il e mine gal idė anco a a e comune al nome di gal ijų a o gal ijų a as LKŽe. Kiaulių a as chiama o dicianno e sinoniminių e minų. Sei e mini sono una o odžiai, di cui e sono lie u iški, due hib idiniai: kiaulia a is LKŽe, LzŽ 116, kiaulidė LKŽe, LKA I 51, kiaulinys LKŽe; ×kiaulinčius (hib ., da lie . kiaulė e sla . p eesagos -inčius) LKŽe, ×kiaulinyčia (hib ., da lie . kiaulė e sla . p eesagos -inyčia) LKŽe. Toks pa a as anco a innominijamas e a klių a o nomeazione ×kaniūkšlė (b us. kanyušnia, us. konyušnia LKA I 51) LKŽe. T i e mini deilika sono composi i, no e sono lie u iški: kiaulinė pūnė LKA I 51, kiaulinė pūnelė LKA I 51; kiaulinis gu bas LKA I 51, kiaulinis gu beli LKA I 51, kiaulinis gu belis LKA I 51; kiaulinis a as LKA I 51, kiaulinis a čiukas LKA I 51, kiaulinis a elis LKA I 51, kiaulinis a ukas LKA I 51. Miš ių e minų g upelėje p edomina e mini con lie u iškais p iklausomaisiais i hib idiniais pag indiniais dėmenimis: kiaulinė ×kū elė (hib ., da la. ku s i lie . p iesagos - 51, LKA I ge m, kiaulinis ×s aldalis (hib ., da la . s aldas i lie . p iesagos - 51, LKA I kiaulinis ×s aldukas (hib ., iš. s aldas i lie . p iesagos - 51, LKA I 51. Un e mine ha Li u išką p iklausomąjį dėmenį e la išką maininį kiaulinė kū ė (la. ku s) LKA I 51. A ių a as con assegna a se e sinonimici e mini: penkiais li e iškais, uno ge manišku e uno hyb idiniu: a idė LKŽe, a ikinė LKŽe, a inykė LKŽe, D skŽ 25, a ininkas Zana Ž1 86, a i a is LKŽe; ךkūnia ( ok. dial. schūne) LKŽe; ×a inyčia (hebb ., da lie . a is e sla . p eesagos -inyčia) LKŽe. Nedidelės sono uccci delle a ų denominazioni g upelle. Viš ų a as iene denomina o cinqueia e mini sinonimici: imis lie u iškais, uno sla išku e uno hyb idiniu: iš idė LKA I 52, LKŽe, iš inė LKŽe, iš inykas LKŽe; ×ka ukas (b us. кoтyx, l. ko uch) LKŽe, Kl Ž 103; × iš inyčia