scieee Open visual document viewer

Ūkinių pastatų liaudies terminija

Robertas Stunžinas

Full text

184 Robe as S unžinas | Ūkiniųpas a ųliaudies e minija Ūkinių pas a ų liaudies e minija ROBERTAS STUNžINAS Lie u iųkalbosins i u as ESMINIAI ŽODŽIAI: s a ybos liaudies e minai, ūkinių pas a ų pa adinimai, sinonimai, daugia eikšmiai e minai, gimininiai e minai, ūšiniai e minai Mokslo e minai pa adina mokslo s i ies są okas kaip am ik os sis emos na ius. Liaudies e minų a si adimas y a s ichiškas, są- okas į a dija be sąsajos su są okų sis ema. Tačiau jie suda o sudė ingas, ne ienalypes i į ai iais seman iniais yšiais susijusių leksinių iene ų mik osis emas (plačiau apie gy enamojo namo i jo dalių liaudies e minijos kilmę, sinonimiją, daugia eikšmiškumą, giminės i ūšies san- ykius bei ki us dalykus ž . S unžinas 2010: 130–143; 2011: 142–153). Šiame s aipsnyje nag inėjami ūkinius pas a us1 pa adinan ys liaudies e - minai. Jie analizuojami į a dijamų są okų, kilmės i seman inių yšių (sinonimiškumo2, daugia eikšmiškumo i giminės bei ūšies san ykio) a - ž ilgiais. Medžiaga paim a iš gy osios kalbos šal inių: didžiojo Lie u ių kalbosžodyno (elek oninio leidimo), D uskininkų a mėsžodyno, Kal a- nėnųšnek osžodyno, KazlųRūdosšnek osžodyno (I .), Kupiškėnųžodyno (I .), Lazūnų a mėsžodyno, Šiau ės y ųdūnininkųšnek ųžodyno, Zana- ykųšnek osžodyno (I–III .), Lie u iųkalbosa laso (I .). Iš iso anali- zuojami 196 ski ingi liaudies e minai3. 1 Te minas pas a as a ojamas „ obesio“ eikšme. Da jis gali bū i a ojamas be kokio s a inio eikšme, ž . pas a as „s a inys, obesys“ (DŽ6). Ūkiniais pas a ais laikomi sudė ingos kons ukcijos s a iniai, ku- iuose laikomi ūkio eikmenys, d abužiai, ja ai, paša ai, aip pa jiems p iski iami pas a ai gy uliams lai- ky i, mais o gaminimo, maudymosi i pagalbiniai pas a ai. P ie ūkinių pas a ų ( obesių) nep iski iami į ai ios paski ies p iklausomieji i nesudė ingos kons ukcijos s a iniai – pašiū ės, s oginės, iš ie ės. Šios g upės e miniją ke inama analizuo i a ski ai. 2 S aipsnyje liaudies e minija i iama kaip isos liaudies kalbos e minų inkinys, ku iame eiškiasi si- nonimija i daugia eikšmiškumas. Da liaudies e minus galima i i i a mės ibose, kaip jos e minų sis emą (plačiau ž . Клепикова 1974: 31). 3 Ti iamuose šal iniuose galima ap ik i nemažai e minų a ian ų, ku ie šiame s aipsnyje a ski ais e mi- nais nelaikomi (plačiau apie a ian o samp a ą ž . S unžinas 2008: 111–112). 185Te minologija | 2012 | 19 1. SĄVOKOS, TERMINŲ KILMĖ, SINONIMIŠKUMAS IR HIERARCHINIAI RYŠIAI Lie u ių adiciniai ūkiniai pas a ai kū ėsi iš isus šim mečius, ki o. Tai galėjo lem i šios s i ies liaudies e minijos gausumą i į ai umą. Pa yzdžiui, ienas pi mųjų an žeminių pas a ų su a i u židiniu bu o žemaičių namas– iki XVI a. jame gy en a i laiky i gy uliai. Plė ojan is gy ulininkys ei, Žemaičiuose o ma osi gy enamojo pas a o a maina su pa alpomis gy u- liams laiky i. Žemaičiai jį adino numaliu (plačiau ž . LLA 1965: 42–43). Gy enamasis namas i ūkiniai pas a ai ap ašy i is o ikų, e nog a ų da buo- se. Vienas pi mųjų adicinį lie u ių gy enamąjį namą, su juo sujung ą a ą, ūkinius pas a us XIX a. lie u iškai y a ap ašęs š ie ėjas, is o ikas, au inio a gimimo ideologas Simonas Daukan as. Jo ap ašuose galima ap- ik i adicinių pas a ų pa adinimų: „Pi masis jų obesys ose gi iose a- dinos nams, a ba namas, namai is, dėl ko i isa au a nuo p ašaleičių nomadžiais bu o adinama, beje, žmonės namuose gy enan ys. <...>. An osios du ys oje pe a inėj sienoj okio pa mažne didumo bu o, kaip i didžiosios, edė iš namo į a ą, a ba kū ę, aip adinamą nuo žodžio e i, nuo ko paskui isą gy enimą a u, a ba d a u adino, ku sai p a- džioj iš i bų nu e as bu o, ienas šalines sienas su pačiu namu u įs, ku iame a e bu o gy uliai pasieniais p isie i, beje ka ės, jaučiai“ (Dau- kan as 1976: 429–430). Ilgainiui namo paski is kei ėsi i jis i o asa os gy enamąja pa alpa, i u e, sandėliu a a u (apie pas a o aidą plačiau ž . Bu ke ičius 1958: 157). Gy osios kalbos šal inių duomenys odo, kad e minu namas į a dijamas be koks ūkio pas a as – „gy enamasis a šiaip koks obesys; a as; ka - idė; a ski ai pas a y as nedidelis obesys su i ykle asa ai“4 LKŽe. A - imą eikšmę u i i e minas obesys – „koks no s ūkio pas a as“ LKŽe, Zana Ž3 481. Šiuos du sinonimus galima laiky i cen iniais nag inėjamos mik osis emos e minais – su jais hie a chiniais yšiais siejasi ki i e minai. Su gimininiais e minais namas i obesys hiponiminiu yšiu y a susiję aš uoniasdešim ke u i ūšiniai e minai. Rūšiniai e minai pagal paski į į a dija dešim pas a ų: 1) pas a ą ja ams, g ūdams i ki iems eikmenims laiky i; 2) pas a ą ja ams sudė i, džio in i i kul i; 3) pas a ą ja ams i linams k au i; 4) pas a ą linams džio in i; 5) pas a ą šienui laiky i; 6) mau- 4 S aipsnyje emiamasi šal inių eikšmėmis. 186 Robe as S unžinas | Ūkiniųpas a ųliaudies e minija dymosi pas a ą; 7) pas a ą mais ui gamin i; 8) pas a ą gy uliams laiky i; 9) pagalbinius pas a us; 10) mais o apdo ojimo pas a ą. Su iš a dy ų g u- pelių e minais hiponiminiais yšiais siejasi šim as dešim e minų. Jie eina ūšiniais e minais i pa adina pas a us pagal į ai ias ypa ybes (pa- ski į, kokybę, kons ukciją, dydį i k .). Vienas pag indinių ūkyje y a pas a as ja ams, g ūdams i ki iems eikmenims laiky i. Toks pas a as adinamas imis sinoniminiais e - minais – d iem lie u iškais i ienu ge manišku: klė is „ obesys a obesio dalis ja ams pil i, d abužiams laiky i a šiaip kam pasidė i, miego i, s i nas“ LKA I 47, KzRŽ I 368, Zana Ž1 718, s i nas5 LKŽe, LKA I 47, D skŽ 362, LzŽ 252; ×6špykė ė( ok. Speiche ) LKŽe, LKA I 47, Zana Ž3 331. T adicinę klė į y a apibūdinęs Daukan as: „T ečia- sis obesys bu o adinamas klė is, nuo žodžio klės i, nuo žemės pe uolek į a pusan os pakel as an inkų a didelių akmenų, g įs as i lubo as len omis dėl sausumo, ku ioje bu o ja ai miegose, a ba a uo- duose, d abužiai, mėsa, kailiai i šikšnos laikomos, beje, išeigos i lie os daik ai; u ėjo ji ka ais ieną kamba į, ka ais du, is i ke u is <...>“ (Daukan as 1976: 433). Te minai klė is i s i nas laiky ini daliniais si- nonimais – is o iškai jie u ėjo ski ingas eikšmes. XVI a. ašy iniai šal iniai odo, kad klė is bu o ski a miego i i d abužiams laiky i, o s i nas – ja ams laiky i (Dundulienė 1982: 114, 1991: 101). Tad šiame s aipsnyje sinoniminiais laikomi as pačias i labai a imas są okas į a - dijan ys e minai7. Su klė į (s i ną) žyminčiais e minais hiponiminiais yšiais siejasi ke u- i e minai – ys lie u iški i ienas ge maniškas. Jie eina ūšiniais klė ies pa adinimais i žymi paski ies, dydžio, kokybės a kons ukcijos požymius: d apanė „d apanų klė is“ LKŽe, KpŽ 434, s i nas „didesnė klė is“ LKŽe, LKA I 47, Zana Ž3 236, s i nynas „p as as, menkas s i nas“ 5 Sinoniminių e minų eikšmės ne ašomos. 6 K yželiu žymimos s e imybės. Remiamasi Lie u iųkalbosžodyno pažymomis. 7 Pla i sinoniminių e minų samp a a s a bi dėl liaudies e minų eikšmių neapib ėž umo. Te minologijos eo ijoje sinonimais pap as ai laikomi isiškai eikšme apa ūs e minai – duble ai (Ахманова 1966: 13, Даниленко 1977: 53; Головин, Кобрин 1987: 54). Duble ai į a dija uos pačius objek us, jiems būdinga okia pa i dis ibucija i jie gali pakeis i ienas ki ą, nepakeisdami u inio (Ku yško 1993: 109). Liaudies e minijai eikšmių i a ojimo g iež umas nebūdingas, odėl iksliai nus a y i, ku ie e minai eikšmė- mis y a isiškai apa ūs, o ku ie ne – sudė inga. 187Te minologija | 2012 | 19 LKŽe; ךpyke is( ok. Speiche LKŽe) „ obesys, ku io apačioj kamba iai, i šuj g ūdus laiko“ LKA I 47. Ki as iš s a biausių adicinių ūkinių s a inių bu o pas a as ja ams sudė i, džio in i i kul i. Tokį s a inį i jo pa adinimą y a paminėjęs Daukan as: „Penk asis obesys bu o aip pa pailguo inai ke i ainis, eja adinamas, ku iame ja us sausus, iš duobos išimdamies, an kluono pakloję kūlė“ (Daukan as 1976: 436). Iš gy osios kalbos šal inių ma y i, kad šis pas a as adinamas sep yniais sinonimais – penkiais lie u iškais, ienu la išku i ienu ge manišku: kluonas LKŽe, LKA I 53, D skŽ 159, Kl Ž 115, LzŽ 123, Zana Ž1 731, da žinė LKŽe, LKA I 53, jauja LKŽe, LKA I 53, klojimasLKŽe, Zana Ž1 728, šiaudinė LKŽe; eja(la. ija) LKŽe, LKA I 53; ×skūnia ( id. ok. žem. schūne) LKA I 53, LKŽe. Re- ja laikoma la izmu, manoma, kad jis y a suomiškos kilmės (Sabaliauskas 1990: 273, U bu is 2009: 385; Ka ulis 2001: 755). Su iš a dy ais e minais hiponiminiais yšiais y a susiję sep yni ūšiniai e minai, žymin ys pas a ų paski ies (3 e minai), kons ukcijos (2 e mi- nai), dydžio (1 e minas), kons ukcijos i dydžio (1 e minas) požymius. T imis sudė iniais lie u iškais e minais adinamas kluonas ja ams su- k au i: ja inėda žinė LKA I 53; laukinėda žinė LKA I 53, laukoda žinė LKA I 53. Ge manizmu skūnia į a dijamas kluonas su ienu a ba su d iem g endymais: ×skūnia ( id. ok. žem. schūne) „ja ų k aunamas obesys su ienu g endymu“ LKA I 53, ×skūnia ( id. ok. žem. schūne) „ja ų k au- namas obesys su d iem g endymais“ LKA I 53. Vienu lie u išku e mi- nu adinamas nedidelis kluonas – klojimėlis „nedidelis klojimas“ LzŽ 122, o ki u – pagal kons ukciją i kokybę a dydį – kloniokas „p as os medžiagos, menkas8 kluonas“ KzRŽ I 373. Pas a as šienui laiky i adinamas isdešimčia sinonimų. D idešim sep yni e minai y a ienažodžiai – šešiolika lie u iškų, šeši sla iški, ie- nas ge maniškas i ke u i hib idiniai: da žinė LKŽe, LKA I 56, Kl Ž 40, KpŽ 342, da žinėlė Kl Ž 40, dienda žinė LKA I 57, jaujė LKA I 57, klai- mas LKA I 57, klojimasLKA I 57, kluonas LKA I 57, kluonelis LKA I 57, kluoniukas LKA I 57, padanginė LKŽe, LKA I 57, paša inė LKA I 57, p ida žė LKA I 57, p ieklaimys LKA I 57, p iekluonis LKA I 57, s oginė 8 Būd a dis menkas gali u ė i kelias eikšmes: menkas 1. „nedidelis, nežymaus dydžio, mažos apim ies“; 7. „p as as, ne ikęs, ne koks“ LKŽe. 188 Robe as S unžinas | Ūkiniųpas a ųliaudies e minija LKŽe, LKA I 57, šieninė LKŽe, LKA I 57, Zana Ž3 271; ×ad yna (b us. адрына, l. od yna) LKA I 57, ×kaladnykas (b us. холодник, l. chłodnik „palapinė, lapinė“) LKA I 57, ×padakė (l. poddasze) LKA I 57, ×pa ie is (b us. павец „malkinė“) LKA I 57, ×salošius (l. szałas „palapinė, būdelė“) LKA I 57, ךopas (l. szopa < ok. Schuppen LKŽe) LKA I 57; ×skūnia ( id. ok. žem. schūne LKA I 53) LKA I 57, Zana Ž3 96; ×ad ynėlė (hi- b ., iš sl. ad yna i lie . p iesagos -ėlė) LKA I 57, ×skūnelė (hib ., iš ge m. skūnia i lie . p iesagos -elė) LKA I 57, ×skūngalis (hib ., iš ge m. skūnia i lie . galas) LKA I 57, ךieninyčia(hib ., iš lie . šieninė i sl. p iesagos -yčia) LKA I 57. Apie pas a ą šienui k au i y a ašęs Daukan as, jis okį pas a ą adino s ogine i da žine: „Sekmasis obesys adinos s ogine, a da žine, pailgiuo inas ke i ainis, į ku į ja us, šiaudus a šieną k o ė <...> adinos s ogine, jog s ogą u ėjo, sienos bu o jau ąs ų, jau i bų“ (Dau- kan as 1976: 437). Pas a as šienui laiky i į a dijamas imis lie u iškais sudė iniais e minais: paša inėda žinė LKA I 57, šieninėda žinė LKA I 57, šienoda žinė LKA I 57. Minė ina, kad kai ku ie e minai gali bū i laikomi daliniais sinonimais, nes į a dija ne apačias są okas. Lie u iųkalbosa laso inkėjų duomenimis, a ski i s a iniai šienui k au i e ai pasi aikyda o, dažniausiai šienas bu o laikomas p ie ki ų pas a ų p is a y uose s a iniuose (LKA 1977: 57). Ka - ais pas a ai šienui laiky i bu o s a omi pie ose, jie sa o o ma i kons- ukcija a i iko sodybose esančius (Bu ke ičius 1971: 191). Šie s a iniai u ėjo sienas i laiky i pas a ais. D i nedidelės e minų g upelės žymi pas a ą ja ams i linams k au- i i pas a ą linams džio in i. Pi masis adinamas imis sinonimais – d iem lie u iškais i ienu la išku: jauja LKŽe, Zana Ž1 563, pi is LKŽe, Zana Ž2 409; eja (la. ija) LKŽe, DūnŽ 301. An ojo pas a o pa adinimų g upelę aip pa suda o ys sinonimai – du lie u iški i ienas hib idinis: ža dinė LKŽe, ža dininkas LKŽe; מa dininčia (hib ., iš lie . ža dinė i sl. p iesagos -inčia) LKŽe. P ie ūkinių pas a ų p iski iamas i maudymosi pas a as. Pag indinis maudymosi pas a o pa adinimas y a pi is. Aukš aičiai i dzūkai pi imi adino maudymosi pa alpą, zana ykai i kapsai – pas a ą linams džio in i, žemaičiai – ja ų džio inimo pa alpą. Žemaičiai maudymosi pas a ą į a - dijo pe ene (LEB 1964: 277). E nog a ai eigia, kad pi is y a pi minė maudymosi pas a o eikšmė. Apie ai ašė Daukan as i pi imi XIX a. 189Te minologija | 2012 | 19 adino žemaičių maudymosi pas a ą: „Ašmasis obesys bu o adinamas pi čia; pačioj pi y bu o k osnis, pusėj sienų bu o plau ai, nuo žodžio plau i <...>; į ku ias pi is edė ne ien s ečius i pakelei ingus, be siun inius s e imų au ų: kaipogi seno ėj isų didžiausia goda bu o s e į į pi į nu es i i išpe din i <...>“ (Daukan as 1976: 437). Vėliau maudy- mosi pas a as adin as ki okiais e minais, ačiau, k aš o y ėjų duomeni- mis, pi ies pi minę eikšmę ge iausiai išlaikę y ų aukš aičiai (Bu ke ičius 1971: 198). Iš nag inėjamų šal inių ma y i, kad iš iso maudymosi pas a o pa adinimų g upelę suda o šeši sinonimai: ys lie u iški, du sla iški i ienas ge maniškas: pi is LKŽe, LKA I 58, D skŽ 267, Kl Ž 216, Zana Ž2 409, jauja LKŽe, pe enė LKŽe, LKA I 58, DūnŽ 254; ×banė ( us., b us. dial. баня) LKA I 58, ×laznė (l. łaznia, b us. лазня) LKA I 58, LKŽe; ×bades ubė ( ok. Badeni ok. dial. s uba LKŽe) LKA I 58. Ūkinių pas a ų pa adinimams p iklauso ke u i mais o gaminimo pas- a us į a dijan ys e minai – ys lie u iški i ienas hib idinis: namas „a ski ai pas a y as nedidelis obesys su i ykle asa ai“ LKŽe, p a a ėlis „nedidelis iš len ų sukal as obesys, ku ūkoma mėsa, asa ą e dama, šu inamos kiaulėms bul ės“ LKŽe, i alinė „a ski as i u ės pas a as a p ies a as, asa os i u ė“ LKŽe, DūnŽ 443, ubladė (hib ., iš ge m. ubas) „a ski as obesys, ku y a duonkepė k osnis a ba ku aisomas jo alas gy uliams“ LKŽe. Ubladė būdinga Žemaičiams, ai y a nedidelis pas a as su mū o duonkepe k osnimi i kama ėle į ankiams laiky i. T adicinę ubla- dę ap ašė Daukan as: „Šeš asis obesys adinamas ublade, ku ioje bu o duonkepis kakalys, nuo o adinamas, jog po juo ne ien duoną i py agus, <...> žu is bei mėsas kepė jau liepos geldose, jau an šiaudų; engi džio- ino g ūdus, g ybus i obuolius obuolynei, engi bu o i gi nos sukel os g ūdams mal i, i kaip pas ymionis, kame g ūdus malė, en pa i duoną kepė. Tose ubladėse pas ne u ingiuosius lygiai i pi is, kaip sakiau, bu o, nesgi an mū io kakalio bu o k osnis suk au a“ (Daukan as 1976: 436). Šis pas a as k aš o y ininkų da buose da adinamas numaliu. Manoma, kad ubladės pa adinimas a si adęs iš gy enamojo namo pa alpos, ku ioje bu o k osnis i kaminas, pa adinimo (Gu au as, Kneižys 1992: 347). Visi pami- nė i pas a ų pa adinimai laiky ini sinonimais – jie u i okį pa į eikšmės b anduolį i ski iasi ik šalu iniais požymiais. Didžiąją nag inėjamos e minijos dalį suda o e minai, pa adinan ys pas a us gy uliams laiky i. T a ams pa adin i a ojama šim as ie- 190 Robe as S unžinas | Ūkiniųpas a ųliaudies e minija nuolika e minų. T ylika e minų laiky ini bend aisiais a o pa adinimais, de yni iš jų y a lie u iški, p z.: gu bas (lie . Sabaliauskas 1970: 34) LKŽe, LKA I 49, kūginys LKŽe, LKA I 49, pūnėLKŽe, LKA I 49, a čiukas LKA I 49, a as LKŽe, LKA I 49, D skŽ 424, Kl Ž 365, LzŽ 273, Za- na Ž3 510. T a as da adinamas namuLKŽe. Is o iškai namo e minas y a a si adęs iš gy enamojo pas a o pa adinimo – senuosiuose namuose po ienu s ogu gy en a i laiky i gy uliai. Plė ojan is gy ulininkys ei Že- maičiuose susi o ma o naujas gy enamojo pas a o a ian as (da žemaičių adinamas numaliu) su pa alpomis gy uliams laiky i (LLA 1965: 42–43). Tokį pas a ą mini i Daukan as: „An osios du ys <...> edė iš namo į a ą, a ba kū ę, aip adinamą nuo žodžio e i, nuo ko paskui isą gy enimą a u, a ba d a u adino, ku sai p adžioj iš i bų nu e as bu- o, ienas šalines sienas su pačiu namu u įs, ku iame a e bu o gy uliai pasieniais p isie i, beje ka ės, jaučiai“ (Daukan as 1976: 430). Pagal šalia esan į ap a ą a as da adinamas lie u išku e minu dienda žis LKŽe. Taip pa jis į a dijamas maudymosi obesio pa adinimu – jauja LKŽe. Pas a as gy uliams laiky i adinamas kons ukcijos pa adinimu – dang is LKŽe, LKA I 49. T a as da adinamas penkiais skoliniais – imis sla- izmais, ienu la izmu i ienu ge manizmu: ×aba ės(l. obo a LKŽe) LKA I 50, ×s ainia (b us. cтaйня l. s ajnia) LKŽe, s odas (b us. s ado F aenkel 1962: 910) LKŽe; kū ė (la. ku s) LKA I 49, LKŽe, DūnŽ 162, Zana Ž1 818; ×s aldas ( ok. dial. s all) LKŽe, LKA I 50, Zana Ž3 163. T a o pa adinimams būdinga egioninė a osena. Plačiausiai a oja- mas a o e minas, jis žinomas bend inėje kalboje i dideliame a mių plo e (pie ų, idu io i y ų Lie u os dalyje). Kū ė a ojama šiau inėje Lie u os dalyje, gu bas – a ojamas šiau ės y ų kampe, s aldas – pie i- nėje Žemaičių dalyje, pūnė – y ų aukš aičių a mių plo e, namas, dang is i aba ės – am ik uose idu io Lie u os plo uose, kūginys – nedideliame y ų aukš aičių a mių plo e (Sabaliauskas 1970: 30–49). Su bend aisiais a o pa adinimais hiponiminiais yšiais y a susiję de- yniasdešim aš uoni ūšiniai e minai, žymin ys paski ies (92 e minai), kons ukcijos (2 e minai) i dydžio (4 e minai) ypa ybes. Didžiau- sia y a a klių a ą į a dijančių e minų g upė. Is o ikai pažymi, kad šis pas a as adin as ne ienu e minu: a klių a as, a kliųkū ė (Dau- kan as 1976: 430–431). Iš gy osios kalbos šal inių ma y i, kad a klių a ą žymin ys e minai suda o d idešim sep ynių sinonimų eilu ę. Vie- 191Te minologija | 2012 | 19 nažodžių e minų y a šešiolika: ke u i lie u iški, ys sla iški, du ge ma- niški i sep yni hib idiniai: a klidė LKŽe, LKA I 50, KpŽ 66, LzŽ 23, Zana Ž1 58, a klia a is LKŽe, LKA I 51, a klinėLKŽe, LKA I 50, a klinykas LKA I 50; ×aba ai (b us. абора, l. obo a LKA I 50) LKA I 51, ×kaniušnia (b us. канюшня) D skŽ 136, LKA I 51, ×s ainia(b us. cтaйня, l. s ajnia) LKŽe, LKA I 51, D skŽ 346, Zana Ž3 161; ×s aldė( ok. dial. s all) LKŽe, ×s aja ( ok. dial. š aie, š ei) LKŽe; ×a klis aldis (hib ., iš lie . a klys i ge m. s aldas) LKA I 51, ×kaniūkš ė (hib ., iš sla . kaniušnia i lie . p iesagos - ė) LKA I 51, ×s ainelė (hib ., iš sla . s ainia i lie . p ie- sagos -elė) LKA I 51, ×s ainikė (hib ., iš sla . s ainia i lie . p iesagos -ikė) LKA I 51, ×s aininė (hib ., iš sla . s ainia i lie . p iesagos -inė) LKŽe, LKA I 51, ×s ojinė (hib ., iš sla . s oiniai lie . p iesagos -inė) LKŽe, LKA I 51, מi ginyčia (hib ., iš lie . ži gas i sla . p iesagos -inyčia) LKŽe. A. Sabaliauskas y a a k eipęs dėmesį, kad kaniušnė (kaniušnia) eikiausiai pasiskolin a iš bal a usių kalbos, o o mos su įsp aus iniu -k- y a a si a- dusios jau lie u ių kalbos di oje (Sabaliauskas 1970: 54). A klių a as į a dijamas i d ylika sudė inių e minų, dauguma jų u i lie u iškus dė- menis: a klinėpūnė LKA I 50, a klinisažuda as LKA I 51, a klinisgu bas LKA I 50, a klinis a as LKA I 50, a kliųdang is LKA I 50, a kliųgu - bas LKA I 50, a kliųnamas LKA I 50, a kliųpūnė LKA I 50, a klių a - as LKA I 50. Miš ių e minų g upelę suda o e minai, u in ys lie u iš- kus p iklausomuosius i skolin us pag indinius dėmenis: a kliųkū ė (la. ku s) LKA I 50, a klių×s aldas ( ok. dial. s all) LKA I 50, a klių×s elin- gis (la. s elingis „ga das“, ok. dial. s ellinge „ a as“) LKA I 51. Ka ių a as žymimas d idešim d iem sinoniminiais e minais – de yniais ienažodžiais i ylika sudė inių. Ke u iolika e minų y a lie- u iškų – sep yni ienažodžiai i sep yni sudė iniai: bandininkas LKA I 50, gal idė LKŽe,gal ijinė LKA I 50, gy ulininkas LKA I 50, ka idėLKŽe, LKA I 50, KzRŽ I 326, ka inys LKŽe, LKA I 50, numas LKA I 50; gal ijinėpūnė LKA I 50, gal ijų a as LKA I 50, ka idis a as LKA I 50, ka inėpūnė LKA I 50, ka inisgu bas LKA I 50, ka inis a as LKA I 50, ka iųpūnė LKA I 50. Taip pa ka ių a as adinamas d iem sla izmais: ×aba ės (b us. абора, l. obo a) LKA I 50, × alaunios (b us. валоуня „jaučių a as“) LKA I 50. Šeši sudė iniai e minai y a miš ūs – isų jų p iklausomieji dėmenys y a lie u iški, o pag indiniai – la iški a ge maniški: bandoskū ė (la. ku s) LKA I 50, gal ijinėkū ė (la. ku s) LKA 192 Robe as S unžinas | Ūkiniųpas a ųliaudies e minija I 50, ka idžiųkū ės (la.ku s) LKA I 50; bandos×s aldas ( ok. dial. s all LKŽe) LKA I 50, gal ijų×s aldas ( ok. dial. s all LKŽe) LKA I 50, ka - inis×s aldas ( ok. dial. s all LKŽe) LKA I 50. Jaučių a o pa adini- mų g upelę suda o ke u i sinoniminiai e minai – du lie u iški i du hi- b idai: jaučia a is LKA I 50, jau idė LKŽe; ×builinė (hib ., iš ge m. builis i lie . p iesagos -inė) LKŽe, ×jau s aldis(hib ., iš lie . jau is i ge m. s aldas) Zana Ž1 567. Minė ina, kad ka ių i jaučių a ą žyminčius e minus galima e in i d ejopai – bend ųjų a o pa adinimų hiponimais a ba e mino gal idė hiponimu. Te minas gal idė da eina i bend uoju gal ijų a o pa adinimu – „gal ijų a as“ LKŽe. Kiaulių a as adinamas de yniolika sinoniminių e minų. Šeši e - minai y a ienažodžiai, iš jų ys y a lie u iški, du – hib idiniai: kiau- lia a is LKŽe, LzŽ 116, kiaulidė LKŽe, LKA I 51, kiaulinys LKŽe; ×kiaulinčius (hib ., iš lie . kiaulė i sla . p iesagos -inčius) LKŽe, ×kiau- linyčia (hib ., iš lie . kiaulė i sla . p iesagos -inyčia) LKŽe. Toks pa a as da į a dijamas i a klių a o pa adinimu – ×kaniūkšlė (b us. канюшня, us. конюшняLKA I 51) LKŽe. T ylika e minų y a sudė- iniai, de yni y a lie u iški: kiaulinė pūnė LKA I 51, kiaulinėpūnelė LKA I 51; kiaulinisgu bas LKA I 51, kiaulinisgu beliokas LKA I 51, kiaulinisgu belis LKA I 51; kiaulinis a as LKA I 51, kiaulinis a čiu- kas LKA I 51, kiaulinis a elis LKA I 51, kiaulinis a ukas LKA I 51. Miš ių e minų g upelėje y auja e minai su lie u iškais p iklausomai- siais i hib idiniais pag indiniais dėmenimis: kiaulinė×kū elė (hib ., iš la. ku s i lie . p iesagos -elė) LKA I 51, kiaulinis×s aldalis (hib ., iš ge m. s aldas i lie . p iesagos -alis) LKA I 51, kiaulinis×s aldukas (hib ., iš ge m. s aldas i lie . p iesagos -ukas) LKA I 51. Vienas e minas u i lie u išką p iklausomąjį dėmenį i la išką pag indinį – kiaulinėkū ė (la. ku s) LKA I 51. A ių a as žymimas sep yniais sinoniminiais e mi- nais: penkiais lie u iškais, ienu ge manišku i ienu hib idiniu: a idė LKŽe, a ikinė LKŽe, a inykė LKŽe, D skŽ 25, a ininkasZana Ž1 86, a i a is LKŽe; ךkūnia ( ok. dial. schūne) LKŽe; ×a inyčia(hib ., iš lie . a is i sla . p iesagos -inyčia) LKŽe. Nedidelės y a paukščių a ų pa adinimų g upelės. Viš ų a as adinamas penkiais sinoniminiais e minais: imis lie u iškais, ienu sla- išku i ienu hib idiniu: iš idė LKA I 52, LKŽe, iš inė LKŽe, iš inykas LKŽe; ×ka ukas (b us. кoтyx, l. ko uch) LKŽe, Kl Ž 103; × iš inyčia