scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Janio Endzelyno terminologinės įžvalgos

Solvita Labanauskienė

Full text

173Terminología | 2012 | 19 Janio Endzelyno terminologicas insjvalgos SOLVITA LABANAUSKIENė Instituto de lenguas Lietuvių ESMINIAI VOODŽIAI: baltos idiomas, latvians terminologija, lietuvių kalba, terminologijos pricipai Janio Endzelyno para el 140o aniversario de nacimiento <...> Kā bitīte medu sūca, Tā es ļaužu valodiņu. Es saliku vārdu ziedus, Kā puķītes vainagā <...> (de latvians liaudies dainos)1 Indoeuropeistas, más famoso XX a. latvistas Janis Endzelynas (Jānis dzelīns) nació 1873 m. vasario 22 d. (pág according senąjį kalendariu 10 d.) Enšiaurės Latvijoje, cerca de Valmieros ciudad. Mirė 1961 m. julio 1 d. Kuoknesėje, enterrado en Rygoje, Rainio kapinėse. A él hace más de medio centenio de años fue destinado convertirse uno de los mayores lengbininkų latvios. En este artículo se presenta brevemente J. Endzelyno científica actividad, kalbinės disposiciones, especial atención se presta a sus terminologicas pañuelos. Latvians milžinas2, como lo describen la mayoría de los científicos, J. Endzelynas kalbotyrą estudió en Estijoje (en ese momento Dorpato, actual en la universidad de Tartu) y en Ucrania (en la entonces impería rusa ex-universidad de Charkovo). Sus primeras publicaciones científicas apareció años de estudiantía bajo el pseudónimo Kaugurietis (pago lugar de nacimiento Kaugurų valsčiuje) (Zīriņae 2012). Desde 1920 m. de Charkovo trasikėlė a Rygą y comenzó trabajar en la Universidad estatal de Letonia. 1920 m. su iniciativa aquí instituído filología baltos capítulo, al cual todo el tiempo él mismo y dirigía. J. Endzelynas leyó latvias cursos de lenguaje, enseñesté lietuvians y prū1 Las palabras sobre kalbą imti de una de J. Endzelyno favoritas canciones. 2 Pirmasis así J. Endzelyną llamó K. Būga. 174 Solvita Labanauskienė | Janio Endzelyno terminologicas įžvalgos sų, senąsias germanų kalbas, sanskritą y otros comparigamosios kalbotyros temas. Sus conferencias se caracterizaron por extraordinaria sistemingumu, hechos abundum, preciziškumu (Sabaliauskas 1962: 305). J. Endelynas libremente utilizaba hechos de diversos idiomas, susiedándolos en lógicamente aiškią, tikslią sistema. Nè un único científico latvio no ha sido elegido miembro de tanta multitud de instituciones y organizaciones como J. Endzelynas él fue no sólo Europeo (Cécijos, Estonia, Holanda, Finlandia, Suecia, Estados Unidos y Alemania), sino también miembro honorés de la sociedad de lingüistas (EL kt: 155 1972). Durante sesenta con encimaum años trukusį intensivios actividades científicas período kalbotyrininkas publicó sobre 300 obras de latvias, rusas, vokiečių, lietuvių, italų, francūzų, polkų lenguas. Del fundamentos J. Endzelyno baltistikos trabajosos menėtini: Slavвяно-балтийские этюды (Slavų ir baltų etiudai), 1911 m.; Senprūšu valoda (Senovės prūsų kalba), 1943 m.; Baltu valodu skaņas un formas (Baltų kalbų garsai ir formos 1957 m. išleista lietuvių kalba), 1948 m.; Ievads baltu filologiijā (Baltų filologijos įvadas), 1945 m. Importbu mencionarti 1951 m. segunda vez Rygoje isleistą Latviešu valodas gramatika (Latvių kalbos gramatiką)3, en la que, explicando latvių kalbos faktų istoriją, J. Endzelynas frecuentemente rėmėsi ir lietuvių kalba. En ese cierto sentido este veikaló puede considerarse la primera gramatica de lenguas baltas, donde los hechos de la lengua latvia se presentan en el primer lugar (Sabaliauskas 1982: 109). 19211940 m. J. Endzelynas editagavo revista Filologu biedrības raksti (Filologų draugijos straipsniai, edleista 20 numerių). La mayoría del lingüístico trabajos sudetada en keturtomé obras de selectina Darbu izlase, destinada a baltistikos, comparigamosios istorinės kalbotyros, latvių etnogenezės, dialektologijos, toponimikos, kalbų kontaktų, aktualiems latvių kalbos kultūros, leksikografijos ir kt. klausimams sričių aptarti. BENDRINS KALBOS NORMINIMO PÁJIŪROS Dainos Nytinios en sus palabras, J. Endzelyno teóricas pájuras se pueden sussistir, basado en diversosiriapusius estudios de legado científico (Nītiņa 1972: 12). J. Endzelynas junto con otro famoso lingüininku latvios Karliu Miūlenbachu (Kārlis Mīlenbahs) desarrolló y afianzó fundamentales principios de normminimo de la lengua latvias. Mokslininkas, seguyendo Leipcigo escuela lingüistasis, escrupulosamente examinó cada detalle de lengua en diversos de sus raidos eta3 1958 m. por este trabajo J. Endzelynui primer científicoquí en Latvia fue dedicada la premia Lenino. 175Terminologija | 2012 | 19 puose. Para él eran importantes no solo históricos datos de la lengua letonia buscando una evaluación objetiva, él ofrecía tomar comparativa, i. i. sus términos de lengua comparar con kininiškomis lenguas (Porīte 1973: 70). Tarp los más importantes principio del lenguaje normimo J. Endzelynas mini atranką. Ya ese mismo principio significa ciertos perjuicios eligiéndonos qué de unos, qué algo tenemos que renunciar. Entonces incluso simple selección es trabajo responsable, es importante tomar lo que aptasuamente y valiosísimo, y renunciar a pastesnių y innecesarios opciones. El normativo trabajo solo selélka noirrimita, hay que crear y toda nuevos, en la lengua nantes o de ella directamente no tomados fenómenos (Kniūkšta 2001: 142). Como y Jonas Jablonskis, J. Endzelynas observaba la limpieza de la lengua nativa. Abiertai y estrictamente, críticamente kėlė errores de lenguaje, netaisyklingumus. Al profesor le caracterizaba una precisión externa (Ādamsons 1999: 5), corektiškumas lingüístico: palabras significación paisymas, gramatical reglaigum y sonambumo (Celmiņa 1999: 36). Eso él exigía y de cada orbancio y rašancio. Latvians kalbininkė Tamara Puorytė (Tamāra Porīte) enumera estos J. Endzelyno lenguaje norminimo criterios: 1) palabras de formų arba konstrukcijų senumas, 2) palabras de formų arba konstrukcijų consumo tradición y difusión, 3) analogija, 4) semántico papel de las partes de palabra, 5) economía del lenguaje, 6) clara, 7) reglamentinidad (Foruma 71 […] […] 74). Kurdamas bendrinés normas del lenguaje, didelę significación J. Endzelynas teikė latvių liaudies dainoms (Endzelīns I: 31). En su opinión, senosas liaudies dainos el único puroas fuente del idioma latvios, aquella lengua, por la que pasadamente hablaban latviai, nemokėję ni xenimų kalbų, ni bendravo tal lengua, en la cual hubiera estado germanizmų y slavizmų (Endzelīns III2: 236–237). Mokslininkas enfatizó significatividad de las lenguas vecinos. J. Endzelynas como ejemplo a latvias palbai mostró litvians lingua, a menudo en sus tyrinėjimuose aplicé lietuvių kalbos faktus (Nītiņa 1972: 11). Esto se puede ver y en el libro emitido en las Naciones Unidas Estados Unidos Profesora J. Endzelīna atbildes. Rīgas latviešu biedrības valodniecības nodaļas sēžu protokoli 19331942 (Profesorius J. Endzelyno atsakymai. Rygos latvių draugijos kalbotyros skyriaus posėdžių protokolai 19331942), pvz. : Kā pareizi saukt la cabeza alikumu (Die Glatze, плешь)? Atb. : Glika texstā encontrams término pleĩķis, pero tas o su ķ skaņu nav latvisks. Derētu ieviest nuevo nombre pleĩce, que respondstu lš. pleĩkė (Endzelīns 2001: 23). 176 Solvita Labanauskienė | Janio Endzelyno terminologicas įžvalgos Vai pareizi esamība (das Sein)? Atb.: šai nozīmē labāk sacīt esme (kā lš. esm) un ira. Abu šo vārdu nozīmes varētu šķirt (Endzelīns 2001: 24). Ateljē vārda lugar, lo que y sin latviskas galotnes, podría usar el nombre dirbīkla (sal. o lš. dirbyklà) un Priekulē pazīstamu verbu piedirbt = pietaisīt) (Endzelīns 2001: 32)4. En dichas Rėygos latvių draugijos sesiones fueron examinados sintaksės, estilistikos, rašybos, terminologijos y otros ámbitos cuestiones. Juose participaron y representantes de Lituania Petras Jonikas y Jonas Kabelka. Lituvias lengua J. Endzelynas aprendió autvarankiamente y ella le llegó no solo auxiliabra medio en otras lenguas estudiar, sino también directo objeto de estudianamiento (Sabaļausks 1959: 23). Dentro de los Lietuvos žurnalus (Lietuvių tauta, Archivum Philologicum) escribió artículos, interėjosi culturiniu Lietuvos gyvenimu. J. Endzelynas con gran francheza siempre menía a los kalbininkus Lituuvį Kazimierą Būgą e estą Paulių Aristę (Paul Ariste) (BitīteMurele 1999: 25). K. Būgą latvios estudioso impulsó ir palabraynininko caminou (Vosylytė 1956: 88). No olvidado quedó y J. Jablonskis. Jį J. Endzelynas menció como maestroja, aprendokiusío los teóricos temas y padėjusío manejar terminía. J. Endzelyno en recenzías, escritos y antes el Segundo mundial guerra, y posario años, especialmente atscliega disposiciones del lenguaje. Escribiendo sobre textos de traducciones, él ofrecé cuanto posible más respetar originalalo, pero también nokriausti suosios idiomas (Endzelīns I: 656). Según él, debe ser penetresauciada en el lenguaje espasią, gyvastį. Nuevas forma de la palabra a derivar J. Endzelynas inspirapimo semdavosi de escribitos. Valentina Skujinia (Valentīna Skujiņa) enfatizó, que J. Endzelynas laikėsi nuomonės, que lengua es un organismo vivo, que cambia y mejora junto con sociomene. Por lo tanto a menudo lo que se considera correcto un período, después del cual tiempo puede parecer nobetín (Skujiņa 1972: 27–28). 4 Vertimas: ¿Cómo denominar correctamente nuplikusia lugar de la cabeza (Die Glatze, плешь)? Ats. : Gliko texto encontramos la palabra pleĩķis, pero él, en el que hay sonido ķ, no hay latviškas. Debería introducir una nueva palabra pleĩce, que correspondría a liet. pleĩkė (Iš Kalbotyros se refiere a la sesión, ocurrida el 7 de diciembre de 1933, al cual dirigía J. Endzelynas). ¿Es regular la palabra esabilidad (das Sein)? Ats.: esta significación mejor llamar esme (caip liet. esmė) y ira. Ambos palabras significados debería separar (Iš Kalbotyros sector sesión, ocurrido 1933 m diciembre. 21 d., cuyo dirigía J. Endzelynas). En lugar de la palabra ateljē, que no tiene galūnė característica de lenguas latvias, mejor sería usar la palabra dirbīkla (plg. liet. dirbyklà) y Priekulėje žinomą veiksmažodį piedirbt = pritaisyti) (Iš Kalbotyros skyriaus posėdžio, ocorrido m. 1934 d. septiembre 27 d., al cual dirigía J. Endzelynas). 177Terminología | 2012 | 19 TERMINOLOGIJOS DARBO PRINCIPAI Práctica de la lengua J. Endzelynas comenzó actividades en XIX y XX amžių sandūroje, i. i. al momento, cuando vyravo individualūs latvių autorių sukurti nesunorminti palabras. En el período, como afirma latvians terminologė V. Skujinia, Latvijoje aún no había sudarytų terminų kūrimo principų (Skujiņa 1972: 17). V. Skujinia es escribiusi sobre el famoso lingüístico latvios nuopelnus terminologijai. Según ella, J. Endzelyn no ha publicado un separado estudio destinado a problemas de terminología, pero su opinión sobre esta cuestión científica puede formarse, perkaičius knygą Dažādas valodas kļūdas (Įvairios kalbos klaidos) (I éd. 1928 m., IV éd. 1932 m.), también editotos separados artículos de sus libros (P. Ozoliņa Valbosas praktikos jautājumi (Kalkoy praktos klausimai) (1935) y V. Rūe Valbosas unkos (Kalkosas rakstos (1940)) (Skujiņa 1972: 23). J. Endzelynas terminologías cuestiones escribió artículosnelius, que impresditi en periodísticos publicatorios, por ejemplo, Dzimtenes Vēstnesis (Tėvynės žinios), Latvijas Sargs (Latvijos sargas), Latvis, Latvju Mēnešraksts (Latvių mėnesinis leidinys), Skolotāju Avīze (Mokytojų laikraštis) y kt. Él terminologías trabajos contribuyó a la latvias lengua terminías ordenkybos. M. a principios de 1919 Peterburge sudaryta primera comisión terminologías de la lengua latvių Latvju termin komisija (Latvių terminų komisija). Tíos mismos años verarą Ministerio de Educación propuesta terminologías comisión įkuriama y Rygoje, que fue desglosada en sekciones y ordené de diversos ámbitos terminos. Ella actuó hasta el Segundo mundo war. La comisión de Terminología fue pavaldi especial lingüotyros comisión, la cual compuso 7 miembros: J. Endzelynas (į veiklą įsitraukė 1920 m.), Ernestas Blesė (Ernests Blese), Paulas Dalė (Pauls Dāle), Vilis Plūduonis (Vilis Plūdonis), Linardas Laicenis (Linards Laicens) y kt. esta comisión la tarea fue comprobar la parte lingübinę del trabajo realizado secciones (Skujiņa 2002: 16). J. Endzelynas fue nombrado consultor. 1922 m. comisión isleido Zinātniskās terminoloģijas vārdnīca (Terminologijos žodyną), en el cual termininai incluidos rusų, vokiečių y latvių lenguas. Aquí publicarse más como diezimties ámbitos terminanos: kalbotyros, filosofías, leyes, finanzas, arte, química, matemáticos y kt. Terminologías vocodyne presentanmi los latviškos origen termininai (liaudies terminai, naujadarai) y svetimžodžiai. Sin embargo, vocodyne nolúksta y purismo: en 1922 m. diccionario al lado de las palabras internacionales fueron proporcionados artificialmente creados no comprensibles términos (Grabis 2006: 224), ej.: inerce kutrība, klients 178 Solvita Labanauskienė | Janio Endzelyno terminologicas įžvalgos pienāksnieks, koeficients reizulis, koridors starpeja, signalizācija ziņdošana, temperatura siltkāpe, tēze dēts y kt. Como visto, Latvians terminų komisija trató exguir la mayor parte de las palabras internacionales (juos J. Endzelynas también llamaba moderniomis svetimybėmis), keisdama ellos naujažodžiais. En la prensa se anunciaban encuestas de esta manera a la creación del terminío fue incluida y sociedadė. Pasirodis al Diccionario de Terminología, en medios de comunicación lo tomada ástriai criticar. J. Endzelynas publicó públicamente tres cartas, dirigidas a uno de los críticos ciencias médicas doctor a Herman Buduli, quien llamó diccionario stipriai paviršutinišku cuestiones de terminología (plačiau žr. Endzelīns iii 1272:133). El kalbinista latvios escribió severa respuesta, por el cual aprieštaraba sin fundamentación y absurdamente críticos. En las cartas de forma de respuesta él señaló no sólo H. Budulio desde critico ta los motivos de elección de términos, sino y definié principios de creación de términos. Trižodžiai termininos J. Endzelyno se consideran ya terminis, y definitimis, por ejemplo, elpas rīkles vāks (antgerklis). Su opinión, es importante que primero se recopilaran todas las palabras utilizadas en la gente, y solo después se puede agrebir palabras de darybos (Skujiņa 1972: 22). Sin fin significativo, en opinión del científico, especialistas y kalbininkų cooperaciónción. En el tercero y cuarto a. década del XX en Letonia se llevaba bastante intensivo trabajo de creación de términos, sin embargo esto se hacía desistemadamente, nederinant y desacordinando terminías de diversas áreas (Skujiņa 2002: 18). J. Endzelynas deploró que cociendo terminos, los letunes con los letones mutuamente noiderino así era posible formar no pocas comunes de ambos pueblos terminos (Endzelīns III: 373). En su opinión, con el paso del tiempo terminiją hay que seguir pactar, renovar, apildyti. Latvians kalbininkas es redagavęs no uno diccionario, entre ellos y unos terminos diccionarios. 1939 m. íleis dvikalbis vocynas terminos Vāciski-latviska elektrotechniskā vārdnīca5 (Latvijas Elektrotechniskās biedrības terminoloģijas komisijas sakopojums. [Red. J. Endzelīns]. Rīgā, 1939) (Vokiečiųlatvių kalbų elektrotechnikos žodynas), cuyo terminus peržiūrėjo J. Endzelynas. Este fue el primer diccionario destinado electrotechnicai, en el que al lado vokiškų terminų fue presentado y latviški (apie 5000 terminų). 5 Según Latv. electrotechninis diccionario. J. Endzelyno opinó, según las tradiciones latvias de la lengua reglamentig nombre sería elektrotehnikā vārdnīca (elektrotechnikos vārdynas), pues forma kilmininko significa pertenymą, y preesagos - vedinis žymimi rūšiniai santykiai, pobūdis. Precisamente en tales casos rusų y vokiečių lenguas se utiliza atriburdis (Skujiņa 1999: 104105). 179Terminología | 2012 | 19 V. Skujinios, 1939 m. diccionario confirmó que entoncesína actividad de inteligencia latvias dio buenos resultados de la mayor parte de terminos se utiliza y en la actual habla. Esto, ante todo, trumpi y conveniús termininai galūnės -e vediniai, y, segundo, sudurtiniai termininai. Nótese que parte de los latviños términos se componen según el ejemplo del idioma vokiečių (Skujiņa 1999: 101). Menėtini keli J. Endzelyno redaguoti diccionaria, en los que él comprobó no sólo korektūrą, sino y taisė terminus, nomenklatūrinius nombres y definiciones (Bibliografija 1958: 11): Latviešu pareizrakstības vārdnīca (Latvių rašybos vārdynas). Sakārt. Ed. Ozoliņš. Red. J. Endzelīns, Rīga, 1924. Svešvārdu Dictionary (Svetimžodžių vārdynas). Sakārt. Ed. Ozoliņš. Red. J. Endzelīns, Rīga, 1926. Tautsaimniecības Dictionary (Tautos ūkio vārdynas). 1.–4. [Incompleta]. Galv. editors: E. Dunsdorfs. Edadtori: A. Aizsilnieks, K. Bērziņš, L. Šulcs. Valodas editores: J. Endzelīns, E. Hauzenberga-Šturma. Krievu valodas redaktrise N. Sinaiska-Lapa. Rīga, 19431944. Auziņš A., Kleinbergs F. un Plostnieks F. Vāciski-latviski grāmatrūpniecības termini (Vokiečiųlatvių kalbų knygų pramonės terminai). Red. A. Augstkalns. [Korektūrā libro skatīja prof. J. Endzelīns un deva dažus priekšlikumus un aizrādījumus]. Rīga, 1940. Latviešu, vācu un krievu grāmatrūpniecības vārdnīca (Latvių, vokiečių ir rusų kalbų knygų pramonės vārdynas). Sakārt. A. Auziņš, (Vārdnīcas nomenklatūru rediģējis prof. J. Endzelīns), Rīga, 1942. De estos diccionarios se puede juzgar sobre latvians científico lingüines pájuras, también sobre terminos constitución criterios. La mayoría de ellas proporcionadas términos de modelos son producvús y hoy. Milžinišką darbą J. Endzelynas realizó junta con K. Miūlenbachu preparando uno de los mayores latvių žodynų Latviešu valodas vārdnīca (1923 1932) (Latvių kalbos žodynas). Woodyne gausu tarmybių, las cuales ofrecen oportunidad usar y llenar la actual terminiją (žr. Skujiņa 1972: 30). Este diccionario aún es importante y por lo que aquí se puede encontrar mucha lengua lituánica útil de materia etimológica. Trabajando práctico terminologías trabajo, J. Endzelynas señaló atención a palabras darybą. Él enfatizó los medios de fabricación de palabras unareikšmiškumą (Skujiņa 1972: 24), i. i. būtinumą tener en cuenta el papel semántico (función) de cada parte de la palabra. Sumiendo vedinos de significación abstracta, J. Endzelynas productiva apesaga laikė -ība (intensivesnėms o pastovesnėms cualidades nombriti), ej.: agrīnība ankstivumas, dīdzība dygumas, nodarbinātība aprūpinimas darbu; 180 Solvita Labanauskienė | Janio Endzelyno terminologicas įžvalgos rība pastovumas y kt. Požymiui o būsenas ingresitar él ustaba preesagos -ums vedinius. Este tipo vediniai tiene concretesnę significado, ellos se utilizan para nombrar separadoą caso o laikiną būseną, ej.: seriosnums rimtumas, patiesums teisingumas y kt. J. Endzelynas sugería nuevos terminus hacer con galūne -e: tales vediniai tiene más corta formá y más apibendrintą significado, i. i. puede nombrini y proceso de actividades, y resultado (Saule-Sleine 1972: 11), ej.: aizdedze uždegimas, bīde šlytis, slīde slydimas y kt. Latvians kalbinnik kvietė nuošaly no dejarti y dūrinių, los cuales patogu vartoti, pues ellos una palabraja permite expresar compuestos conceptos (atitinga terminos brevedumbre requirimiento) (Skujiņa 1972: 11), например: darbietilpība darbo imlumas, sausumizturība atsparcietumas sausrai, ziemība atsparumat zimai y kt. ocupimtumas, notuĮ latvias lengua terminiją J. Endzelynas incluyuké muchas nuevas palabras, sin las cuales neapseinama y actual terminijoje. Numerosos de sus propuestos términos, especialmente compuídos con prensagas y galūnėmis y dūrinių, se arraigaron en la actual lengua latvia, ej.: aptumsums užtemimas, attieksme santykis, dārzeņi darzovės, dotumi duomenys, dzinējrats smagratis, izvirdums išsiveržimas; protrūkis, laimests laimėjimas, privārds prielinksnis, pārstāvis atstovas, vide aplinka, ziede tepalas y kt. J. Endzelynas especial atención prestó a la analogía. Sudar nuevas palabras, él aplicó parecidos, ya existentes en lenguas latvias, modelos de palabras (Porīte 1973: 7172). Llatvios kalbininkas nometé palabras de darybos según otros idiomas ejemplos. Los medios de enriquecimiento de la lengua, según J. Endzelyno, es palabras de prestamiento de tarmių, también de Lituvias o prūsų lenguas o savos darimas. Savosios kalbos leksiką, como más importante al término fuente, es enfatizado y creador de la teoría terminología lituanas Stasys Šalkauskis (plačiau žr. Šalkauskis 1991: 2460). Tras la Segunda Guerra Mundial 1946 m. fue instituta a la Academia de Mokslų Latvijos (entonces aún TSR) pavaldi Terminologijos komisija (pirmiausia fue nombrada Latviešu valodas terminoloģijas un pareizrakstības komisija (Latvių kalbos terminologijos ir rašybos komisija), más tarde nombre abreviado y rebautizado en Latviešu valodas terminoloģijas komisija (Latvių kalbos terminologijos komisija) (Skujiņa 2007: 5)). J. Endzelynas se convirtió en jefe científico del instituto de Lengba y literatura de la sección Kalbo. Justo de los capitalinos latvios de la lengua estudiinamientos J. Endzelynas encontró tiempo y actuales de la lengua practicas así como terminía preguntas. Tuometinė Latvijos TSR 181Terminología | 2012 | 19 Mokslų akademija ėmė permitir periódicoį Zinātņu akademijas vēstis (Mokslų akademijos žinios) y como separadoą priedą Terminologijos komisijos biuletenius (en 30 años salieron 42 terminų biuleteniai). En ellas fueron dedamias comisiones de isnagrinarse y aprobar latviški diversos ámbitos termininai y rusų kalbos terminų atitikmenys. Tad desde 1946 m. hasta 1955 m. J. Endzelynas trabajaba Mokslų akademijos Latvių kalbos terminologijos komisijoje, escribé atsiliepimas sobre ciencia, arte y técnica de las áreas terminos, los precisó y kūrė nuevos palabras. Terminos daría cuestiones valiosa consultas él proporcioné a muchos especialistas (Skujiņa 1972: 30). Desde 1946 m., estableciendo la Academia Letonia Mokslų Kalbos y literatura institutą, J. Endzelynas dirigió el departamento de lengua, y más tarde hasta mismo la muerte sector de palabrasynas. IŠVADOS J. Endzelynas no sólo uno de los más destacados latvistos, sino y baltistas. Él es uno de los principales principios de normimo de la lengua latvia sudarytojos. J. Endzelyno principios esmė estrictamente seguir hechos de la historia de la lengua, comparar con kininiškomis lenguas, seleccionar, qué apropiamísima y valorísima, seguir la pureza de la lengua, gramatical regularidad, sonambumo y observar palabras significativos. Sus teóricos y prácticos trabajos científico contribuyó a la creación de la terminología latviška. Sus pausas teóricas, destinadas a problemas de terminología resolver, escryckėja de los asuntos de la práctica lingüística destinadas libros Įvairios kalbos klaidos, diversos periódicos y revistas latviškuose apareciusių artículosel, redaguotos terminų, svetimžodžių y rašybos žodynų bei knygų. Valinga material terminía de los lituanos se puede encontrar J. Endzelyno y K. Miūlenbacho rengtane diccionario de la lengua latvias. Didelę significación científic proporcioné liaudies kalbai, ella consideré una de las principales terminías fuentes. Él sugeré crear nuevosadarus sólo entonces, cuando no encuentre la palabra utilizada en liaud. En lenguas latvias la prensaga productiva laikė -ība y -ums, siūlė naujus terminus hacer con galūne -e y nevengti dūrinių (trumpumo kriterijus). Latvians kalbininkas nepri recognino ilgų, descripamoyo carácter terminos trižodžiai termininai de él fueron consideradas definitimis. Él especialmente enfatizó kalbininkų y colaboración de especialistas de diversas áreas. J. Endzelyno gracias latvias terminija fue desarrolltojama, pildoma y tvarkoma, a nemažai sus creurtos terminos tebevartojama y ahora.