scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai

Aušra Rimkutė

Full text

Nombres de lugares religiosos en los catecismos de 1883–1916 AUŠRA RIMKUTĖ Žemaitijos kolegija PALABRAS CLAVE: religión, término religioso, nombre de lugar religioso, préstamos, extranjerismos. Este artículo examina los términos encontrados en catecismos publicados entre 1883 y 1916 que designan diversos lugares religiosos importantes para los creyentes. Se presta especial atención a su origen, con el objetivo de mostrar qué términos se empleaban en los catecismos de finales del siglo XIX y principios del XX. Al abordar el origen de los nombres de lugares religiosos, también se tratan algunos aspectos de formación de palabras y expresión. El material se recopiló de 70 catecismos (véase Fuentes). En total, se encontraron en ellos unos 20 900 términos religiosos, sinónimos y variantes, de los cuales 995 son nombres de lugares religiosos. Según su significado, los términos religiosos de los catecismos de 1883–1916 se dividen en términos de profesión de fe y de vida de fe. Al grupo de profesión de fe pertenecen los términos que designan las principales verdades de la fe cristiana, a Dios, la revelación, la fe, la confesión, los sacramentos, diversos agentes religiosos (incluidos los sobrenaturales), los símbolos de la fe y los libros y textos religiosos sin los cuales no habría fundamento de la fe. Estos constituyen el 52,1% de los términos religiosos de los catecismos. El grupo de vida de fe es algo menor: representa el 47,9% de los términos. A este grupo corresponden los nombres de las acciones litúrgicas de la Iglesia, los objetos litúrgicos, las virtudes, los pecados y los vicios, así como los de la gracia y los mandamientos de Dios, su cumplimiento, las fiestas, los días festivos y otras nociones temporales importantes para la religión, las oraciones, los lugares religiosos, las vestimentas eclesiásticas y sus partes. En los catecismos predominan los términos que designan agentes religiosos y sobrenaturales: el 21,2% (diagrama 1); también abundan los términos religiosos que nombran las principales verdades de la fe cristiana (17,6%) y los pecados y vicios (17,5%). El grupo más reducido es el de los nombres de las vestimentas eclesiásticas y sus partes (aproximadamente el 0,3%). El 7,6% de los términos religiosos son nombres de sacramentos y el 7,8%, nombres de virtudes. Las fiestas, los días festivos y otras nociones temporales importantes para la religión, así como los lugares religiosos, son designados cada uno por el 4,8% de los términos. Así, Terminologija | 2012 | 19 125 como se aprecia en el diagrama 1, los nombres de lugares religiosos representan algo menos de una vigésima parte de todos los términos religiosos recopilados de los catecismos. El artículo examina únicamente nombres de lugares religiosos de una sola palabra (61,6%). La mayoría de ellos funcionan como elementos principales de términos compuestos. Solo se mencionan los casos más interesantes de uso de términos compuestos. 1. NOMBRES DE LUGARES RELIGIOSOS DE ORIGEN LITUANO Menos de la mitad —el 44%— de los nombres religiosos de lugares de una sola palabra en los catecismos de 1883–1916 son lituanos. Con palabras de origen propio se designan los lugares más importantes creados por Dios, empezando por tierra, «planeta, mundo», o mundo, cielo, que es el lugar donde moran el Señor, los ángeles y los santos, y terminando con infierno, lugar de separación eterna. Kaip rašoma Pradžios knygoje, „pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (ŠR 2009: 27). Rasti tokie termino žemė rašybos variantai1: žiame SPP 1909 53, Žemė MK 1898 21, DK 1899 12, žemė RKDK 1904 3, žemė TFK 1901 7, TRKK 1902 5, KP 1903 3, MKV 1905 5, 1907 36, 1914 36, VAL 1906 3, MK 1906 3, PK 1908 8, ŠIK 1909 3, TKV 1911 8, AMK 1912 9, TK 1913 5, TP 1916 3, TM 1916 5, MKP 1916 9, žiame WD 1887 8. La tierra entera se denomina con la palabra mundo TFK 1901 15, 1904 17, 1905 15, 1907 15, 1913 15, KP 1903 10, 1906 63, PKMV 1905 11, TRKK 1906 17, PK 1908 8, ŠIK 1909 100, AVK 1914 18, TM 1916 16. En el librito del padre Martynas Sederavičius, Poteriai, Aktai ir kiti reikalingiausi daiktai, kuriuos turi žinoti krikščionis, se emplean como sinónimos la variante morfológica pasaulė y el extranjerismo: pasaulė (×svietas)2 PA 1898 4. La morada de Dios (y también de los dioses), los ángeles, los santos y las almas de las personas buenas después de la muerte se denomina cielo: Dangus KK 1883 15, MK 1886 6, 1883 9, 1898 5, 1906 8, WD 1887 8, SZT 1888 4, TK 1889 28, 1895 28, 1897 28, TKK 1892 5, HK 1895 8, DK 1899 12, KP 1903 6, TFK 1904 13, 1905 12, 1907 12, 1913 12, PKMV 1905 7, MKV 1905 9, 1907 93, TRKK 1906 10, PKVK 1911 5, entre otros. Los términos cielo y tierra designan todo lo que existe, toda la creación. También se emplea el término plural cielos PKMV 1905 3, TRKK 1907 6, TK 1913 5, KMV 1914 5, NTK 1914 3. La morada de Dios también se denomina tevainyste TKDJ 1905 16 y tevainyste PKMV 1905 18, KP 1907 96. 1 En los catecismos, las variantes fonéticas y ortográficas (por ejemplo, con vocales breves y largas, mayúsculas y minúsculas, etc.), así como las variantes morfológicas (por ejemplo, de género, etc.), se presentan juntas. 2 En el artículo, el signo «×» señala palabras que no se usan en el lituano estándar actual. 126 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai Diagrama 1. Distribución de los términos religiosos según su significado (%) El lugar donde las almas de los creyentes viven felices se designa no solo con el préstamo adaptado rojus, sino también con el término lituano sodnas3 WD 1887 16, VAL 1906 4 (cf. gražus sodnas PK 1908 12). Se han encontrado casos en los que los términos religiosos lituanos se emplean como sinónimos de préstamos: daržas arba rojus MRK 1888 61, 1900 164, gražiausias sodas arba rojus TK 1892 11, gražus sodas arba rojus MVK 1913 8. El lugar de los tormentos eternos y del castigo después de la muerte se denomina con la palabra lituana pragaras WD 1887 15, MRK 1888 42, SZT 1888 8, TK 1889 55, 1892 10, 1895 55, 1897 55, 1904 10, 1905 10, PA 1898 9, TFK 1901 13, 1904 18, 1905 15, 1907 15, TRKK 1902 7, 1907 12, RKDK 1904 30, PKMV 1905 10, VDMK 1905 44, TKDJ 1905 15, TKŽV 1905 4, MKV 1905 24, 3 Sodas – žemiškojo ir dangiškojo rojaus simbolis (KIŽ 1997: 286). Terminologija | 2012 | 19 1 2 7 1907 13, KP 1906 71, VAL 1906 6, MK 1906 15, KP 1907 6, PK 1908 20, KERTV 1909 7, 1916 7, ŠIK 1909 95, PPK 1910 10, TKV 1911 16, AMK 1912 64 etc. Según la fe cristiana, el infierno es como un estado de separación eterna de Dios. También se emplea el término plural pragarai RKM 1912 6, TP 1916 4, TM 1916 6, que significa el lugar al que descendió Jesucristo cuando murió y fue sepultado. Se imagina que en el infierno reinan un calor insoportable y el fuego, y que los condenados arden en llamas eternas; por eso, a veces este lugar también recibe la denominación de dos palabras amžina ugnis TRKK 1902 11, KP 1903 11, 1907 24, RKDK 1904 54, MKV 1905 46, PK 1908 13, TK 1913 15, 1916 18, NTK 1914 36, MKP 1916 77, TP 1916 15, ugnis amžina TRKK 1902 38 o amžinoji ugnis MKV 1907 38, 1914 38, TM 1916 61; también mediante los términos tamsybių bedugnės PPK 1910 97 y pragariškos tamsybės KP 1907 71. Se emplean como sinónimos los términos lituanos pragaras arba tamsybė TRKK 1906 23, así como un término de origen propio y un extranjerismo: pragarai (×atklaniai) K 1912 93, pragaras (×pekla) MRK 1888 144, TRKK 1902 38, Pragaras (×Pekla) TK 1889 28, 1895 28, 1897 28, TRKK 1902 50, pragaras (×pekla) TKD] 1905 7, TRKK 1906 4, ŠIK 1909 100, TKS 1913 8, NTK 1914 15, TK 1916 8, TATKT 1916 63, pragaras arba ×pekla MKV 1905 24, AVK 1914 66, Pragaras arba ×Pekla TRKK 1902 40, etc. Como muestran los ejemplos, en la mayoría de los casos se da preferencia al término lituano. El lugar donde las almas de los difuntos hacen penitencia hasta llegar al cielo se llama skaistykla TK 1913 22, KMV 1914 32, AVK 1914 42, TM 1916 89, y también šveitykla TP 1916 14. Se han encontrado ejemplos en los que se emplean como sinónimos una palabra de origen propio y un extranjerismo: skaistykla (×čyščius) PPK 1910 49, KMV 1914 32, K 1912 37, TATKT 1916 13, skaistykla arba ×čyščius AVK 1914 66. El lugar de reunión y oración de todos los creyentes en la tierra es la iglesia. En lituano se denomina con los términos šventnamis TM 1916 30 y šventykla TM 1916 110. El edificio donde viven los monjes se llama vienuolynu KP 1906 330, 1907 49, PPK 1910 59, PBK 1914 66. 4 Pranas Skardžius escribió en 1938 en Gimtojoje kalboje que «pragaras “pekla” tuvo originalmente un significado completamente distinto. Desde el punto de vista de su formación, es una palabra compuesta: pra-garas; su segundo elemento, garas, está emparentado con las palabras gérti, gìrtas, džiūkų pra-gorė “abismo” y otras; por eso, el significado antiguo aún queda patente, sin duda, en el lituano oriental de las tierras altas prāgaras “glotón, voraz, Vielfrass, обжора” (compárese: ta merga yra tikras pragaras!, “¡esa chica es una glotona de verdad!”). Así pues, originalmente pragaru pudo entenderse como el lugar donde, expresándolo de manera primitiva, las almas de los muertos indignos eran “devoradas, absorbidas”, es decir, el infierno, en alemán Hölle; compárese el polaco odchłań “abismo, sima, hueco” y chłonąć “tragar” (Skardžius 1938: 148). 128 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai El lugar principal de la casa de Dios es el altar. Se denomina con la palabra autóctona aukkuras5 PPK 1910 116, aukur as KP 1906 14, TM 1916 124; compárese aukuras Dievo PA 1898 103. El nombre lituano del lugar se emplea como sinónimo de uno no lituano: aukur as (altorius) ŠIK 1909 110. El lugar instalado en la iglesia (por lo general, un sillón de madera para el clérigo, cerrado por todos los lados y con ventanillas enrejadas), destinado a que el creyente se confiese y el confesor escuche la confesión, es el klausykla TM 1916 132, TFK 1916 30, TP 1916 27, NTK 1914 59. Uno de los elementos más importantes del mobiliario de una iglesia cristiana es el sakykl a KP 1906 304, desde el que se pronuncian sermones y se leen textos litúrgicos. El desierto donde Jesús fue tentado por el diablo se denomina con los términos lituanos dykavietė MKV 1907 21, 1914 21 o dykynė NTK 1914 23; compárese también dykynė (×pūstynė) NTK 1914 23, tiras6 (×pustynia) RKDK 1904 46. El lugar donde se entierra a los muertos se denomina con el término kapas MRK 1888 140, PA 1898 41, TRKK 1902 48, TK 1904 83, TIA 1905 34, KP 1906 15, 1907 35, PK 1908 337, PPK 1910 116, TM 1916 597, y el lugar donde hay muchas tumbas, con los términos kapinynas RKDK 1904 72 y kapinės KP 1907 58. Los pesebres en los que yació el Niño Jesús se denominan en los escritos antiguos (de Mikalojus Daukša, Konstantinas Sirvydas, Jonas Bretkūnas y otros) con las palabras prakartas TM 1916 44, prakartė K 1912 77, prakartėlė TKS 1913 14, TK 1916 14. También se han encontrado términos religiosos monosilábicos sinónimos: prakartas (ėdžios) TM 1916 44, prakartė (ėdžios) ŠIK 1909 54. El lugar donde nació el Hijo de Dios se denomina con el término tvartelis ŠIK 1909 54. En el Naujame trumpame katekizme del padre Antanas Tyrylys, este nombre autóctono de un lugar religioso se emplea como sinónimo de un híbrido: tvartelis (×stainelė)8 NTK 1914 20. 2. DENOMINACIONES DE LUGARES RELIGIOSOS DE ORIGEN NO LITUANO La mitad (50%) de los términos religiosos de los catecismos de 1883–1916 que designan un lugar religioso son préstamos. Se trata de palabras internacionales (8%), préstamos propiamente dichos (12%) y extranjerismos (30%). 5 El lingüista Kazimieras Būga propuso escribir esta palabra de este modo por razones etimológicas, es decir, con dos letras k (Būga 1958: 48). Altar se considera un neologismo de Simonas Daukantas (Palionis 1979: 161, Jonikas 1987: 203). 6 Aquí la palabra tyras se usa con el significado de «grandes extensiones de tierra deshabitadas, estepa, desierto»; véase tyrai en LKŽ. 7 Compárese con el letón kaps. La palabra kapas (kapai) ya se emplea en el primer diccionario de K. Sirvydas (hacia 1620). 8 Compárese con stainė, «establo para caballos, caballeriza»; compárese con el bielorruso стайня y el polaco stajnia en LKŽ. Terminologija | 2012 | 19 129 2.1. Términos internacionales Las denominaciones internacionales de lugares religiosos9 proceden de las antiguas lenguas clásicas de la religión: el griego y el latín de la Iglesia católica. Desde el latín se tradujeron catecismos, libros de oración, himnarios y otros textos religiosos a las lenguas nacionales. Así pues, las denominaciones internacionales se distinguen porque designan conceptos importantes para la religión para los que, por lo general, no existen palabras adecuadas en lituano10. Pueden considerarse parte del estrato más antiguo de la terminología religiosa lituana. 2.1.1. TÉRMINOS INTERNACIONALES DE ORIGEN LATINO Como ya se ha mencionado, el principal lugar de la casa de Dios es Altorius PA 1898 94, DK 1899 122, K 1912 30, altorius WD 1887 90, SZT 1888 46, MRK 1888 176, PA 1898 107, RKDK 1904 144, TK 1904 84, 1905 33, VDMK 1905 81, TIA 1905 7, MKV 1905 95, 1907 94, 1914 94, PKMV 1905 33, TRKK 1906 55, KP 1906 24, 1907 35, PK 1908 95, PPK 1910 42, TKV 1911 12, AMK 1912 28, K 1912 64, RKM 1912 81, NTK 1914 26, KMV 1914 69, KASS 1915 13, KMK 1915 89, TM 1916 110, MKP 1916 86 («lugar donde se celebran los ritos; cierta mesa (mensa) ante la que el clérigo celebra los oficios», lat. altare «altar»; lat. altus «alto», cf. altaria «ara; altar sacrificial»)11. Al celebrar la Eucaristía, en él se hacen presentes el sacrificio de Jesucristo en la Cruz y la Resurrección. El altar es también una mesa a la que se convoca al pueblo de Dios. También se han encontrado otros nombres de lugares religiosos de origen latino. Se trata de lim-bas KP 1906 267 («de las almas que no han entrado en el cielo, pero que no están condenadas a ir al 9 Las palabras internacionales ocupan un lugar muy importante. Son «préstamos aceptados por la lengua general (no considerados barbarismos), cuyo origen extranjero queda claramente confirmado por al menos una parte de las principales lenguas de comunicación internacional (o también clásicas), y que no presentan indicios inequívocos de haber sido tomados de alguna lengua vecina. <…>. Las palabras internacionales suelen agruparse no según la lengua inmediata de procedencia (como se hace con otros préstamos), sino según la fuente originaria, porque a menudo es imposible determinar, a partir de la forma, el significado y la cronología de una palabra internacional, a través de qué lenguas pasó» (LKE 1999: 641). 10 Según Jonas Klimavičius, las palabras internacionales son «palabras de las lenguas generales que expresan conceptos de la cultura mundial, la civilización, la ciencia, la técnica y el arte; por lo común, términos (o sus componentes) originados en una lengua y tomados en préstamo por varias lenguas de desarrollo cultural similar (al menos 2–3 familias lingüísticas y 3–5 lenguas, principalmente mundiales), donde se usan con formas (sobre todo escritas) y significados iguales o reconociblemente similares» (Klimavičius 2010: 8). 11 A. Sabaliauskas (1990: 253), Pr. Skardžius (IV 1998: 86), J. Kruopas (1998: 36), J. Kabelka (1964: 24) ir E. Frenkelis (1965: 8) nurodo, kad katekizmuose vartojamas žodis į lietuvių kalbą atėjo per slavų (t. y. lenkų ar baltarusių) kalbas. Žodis altorius (ir forma altarius) vartojamas M. Mažvydo (Urbas 1998: 15), M. Daukšos, K. Sirvydo (LKŽe), J. Bretkūno, M. Petkevičiaus, S. B. Chylinskio (Sabaliauskas 1990: 253) ir kt. raštuose. 130 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai infierno o el purgatorio, morada»; lat. limbus¹², nave TIA 1905 5 («parte de la iglesia entre el presbiterio y el nártex (vestíbulo), destinada a los fieles»; lat. navis), pórtico TIA 1905 21 («porche abierto con columnas»; lat. porticus), seminario TIA 1905 20, PPK 1910 62, K 1912 5 («escuela para formar clérigos»; lat. seminarium). Los cementerios subterráneos en los que se enterraba a los cristianos reciben el nombre de un término internacional de origen latino: catacumbas TIA 1905 35, katakumbai KP 1907 35 («cementerios subterráneos»; it. catacombe < lat. catacumbae TŽŽ 2001)¹³. Las variantes del término muestran que catacumbas procede del italiano, mientras que katakumbai procede del latín. En el catecismo del sacerdote Dionyzas Bončkovskis se han encontrado sinónimos usados juntos: subterráneo (catacumba) TIA 1905 15. 2.1.2. TÉRMINOS INTERNACIONALES DE ORIGEN GRIEGO Con el término coro KASS 1915 16 («parte de la iglesia delante del altar mayor», gr. choros) se designa una parte de la iglesia, denominada a veces también presbiterio TIA 1905 6, KASS 1915 12, término de origen griego tomado del latín tardío («parte de la iglesia cristiana donde se encuentra el altar mayor», lat. tardío presbyterium < gr. presbyterion). En los catecismos de 1883–1916 se encontraron términos de origen griego recibidos a través del latín que designan edificios: basílica TIA 1905 5 («iglesia católica, por lo general de tres naves y planta rectangular alargada», lat. basilica < gr. basilikē), catedral TIA 1905 5 («iglesia principal de cada diócesis, junto a la cual reside el obispo con el cabildo», lat. tardío cathedra < gr. kathedra). 2.1.3. TÉRMINO INTERNACIONAL DE ORIGEN ITALIANO En los catecismos, el lugar religioso donde el clérigo escucha la confesión del creyente arrodillado se denomina con la palabra de origen italiano konfesionalas TIA 1905 19, VDMK 1905 67, konfesyonolas TKDĮ 1905 11 («confesonario de la iglesia», ¹² Ši reikšmė pateikiama tik VaitkTŽŽ 2003. Kun. J. Rymeikio Kateketiškų pamokymų pirmoje dalyje apie tai, kas yra limbas, rašoma plačiau: „Visų-pirmu „pragaru“ vadiname abelnai „mirusiųjų karalystę“, lotyniškai „Inferi“ vėl „Infernus“. Retkarčiais vartojama prasmėje „grab as“; kur mūsų kūnas pavirsta į dulkių žiupsnį. „Nepaliksi mano vėlės pragare, ir neduosi tavo šventajam regėti supuvimą“. (Ps. 15, 10). Paprastai pekla vadiname amžiną pragarą, kur prakeiktieji kenčia amžinas kančias. Pekla vadiname „Čysčiu“, kur ugnis švenčia žmogaus vėlę, kol atsilyginusi Dievo teisybei, galės įeiti Dievo rūman. Pagalios pekla vadiname „Abraomo gyvenimą“, lotyniškai „Limbus“, lenkiškai „otchłan“, kur teisingųjų vėlės laukė Išganytojo ateinant. <...>. Teisingieji „Limbe“ nekentėjo nei jokių čyščiaus kančių. Tiesa, sunku laukti, dar sunkiau laukus nesulaukti, teisingieji ir to kartaus jausmo nepatyrė, nes žinojo sulauksią, nes šventa išganymo viltis nuolat kurstė jų vėlėje šv. giedrą ir ramybę. Tečiaus lyg šventu snauduliu snausdami, visgi nepatyrė Limbe dangaus linksmybių“ (KP 1906 266–267). ¹³ Cf. VaitkTŽŽ 2003: it. catacombe (pl.) < lat. catacumbae < gr. kata kymbas. Terminologija | 2012 | 19 131 pol. konfesjonal < it. confessionale)14. En el catecismo breve, la palabra de origen italiano se emplea como sinónimo del polonismo: konfesionalas (×spavednyčia) TIA 1905 19. 2.2. Préstamos propiamente dichos Esta es la parte más antigua de la terminología religiosa lituana, para la que no existen denominaciones de origen propio. Los préstamos propiamente dichos, a diferencia de los términos internacionales, se agrupan según la fuente de origen más inmediata, pues importa más de qué lengua se tomó la palabra que de cuál empezó a difundirse. Los nombres de lugares religiosos de este grupo presentan claros indicios de mediación de las lenguas eslavas. 2.2.1. PRÉSTAMOS PROPIAMENTE DICHOS DE ORIGEN LATINO, RECIBIDOS A TRAVÉS DE LAS LENGUAS ESLAVAS En los catecismos del período estudiado encontramos el nombre del lugar religioso koplyčia: Kopliczia LL 1894 14, kopliczia MRK 1888 401, koplyczia PA 1898 70, koplyčia TK 1904 42, PKMV 1905 28, TIA 1905 5, KP 1907 33 («iglesia pequeña; parte separada de una iglesia grande u otro edificio donde pueden celebrarse oficios religiosos», pol. kaplica < checo < alemán Kapelle < lat. med. cappella: lat. cappa). El intento de sustituir este préstamo por la palabra kapela no tiene éxito y, además, el sistema no permite cambiarlo; cf. koplytstulpis, koplyt-kalnis (Klimavičius 1998: 11). Koplyčią ya aparece en el primer diccionario de K. Sirvydas (hacia 1620), en la traducción de la Biblija de J. Bretkūnas. El lugar sagrado cerrado (terreno) que rodea la iglesia, así como su patio, se denomina con el antiguo préstamo šventorius PA 1898 41, šventorius TK 1904 52, PPK 1910 116. LKŽe ofrece dos significados de esta palabra: 1. «lugar cercado alrededor de una iglesia (con tumbas o sin ellas)»; 2. «cementerio» (la Biblia de J. Bretkūnas, los diccionarios de M. Miežinis y J. Ryteris), además de indicaciones sobre su origen: bielorr. цвинтар, pol. dialectal świntarz < pol. cmentarz. Como escribe J. Klimavičius, «el pol. dialectal świntarz es una alteración del pol. cmentar “cementerio” (y “patio de la iglesia” es podwórze kościelne), que a su vez es un préstamo del lat. coemeterium, y este, a su vez, del gr. koimētērion (cf. gr. koimaomai “yacer, descansar”, koiman “hacer dormir”, koimēsis “sueño”; la motivación de la palabra alemana semejante Friedhof “cementerio” es “patio de paz”). Son de origen latino el fr. cimetière “cementerio”, el ingl. cemetery “cementerio” («cementerio junto a una iglesia»: churchyard), el alemán Zömeterium, el letón Coemeterium 1. «cementerio junto a una iglesia» (y su equivalente— 14 Sin konfesionalas podríamos arreglárnoslas: en su lugar tenemos la palabra lituana klausykla. 132 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai Kirchhof, 2. «catacumba»: Así pues, el cementerio no se llama así por su carácter sagrado, sino por los cementerios (que antes solo estaban junto a las iglesias)» (Klimavičius 1998: 11). En las fuentes estudiadas también se encontró un préstamo genuino de origen latino, recibido a través del polaco: zakrastija PKMV 1905 33, TK 1905 33, VDMK 1905 81, TIA 1905 14, zakristija MRK 1888 309, TIA 1905 27, RKM 1912 81, PPK 1910 163 («habitación de la iglesia donde se guardan los objetos de culto y uno se prepara para las ceremonias», pol. zakrystja < lat. med. sacristia < sacer). 2.2.2. PRÉSTAMO GENUINO DE ORIGEN SÁNSCRITO, RECIBIDO A TRAVÉS DE LAS LENGUAS ESLAVAS En todos los catecismos de 1883–1916 se emplea el préstamo Rojus WD 1887 16, TK 1889 35, 1895 35, 1897 35, TKK 1892 10, LL 1894 25, HK 1895 7, TFK 1901 16, 1904 18, 1905 16, 1907 16, TRKK 1902 21, PKMV 1905 11, MKV 1905 19, 1907 8, TRKK 1906 20, KP 1907 134, IK 1909 118, etc.; rojus SZT 1888 9, KK 1892 11, 1903 11, PA 1898 29, KP 1903 9, RKDK 1904 39, TKDJ 1905 9, TIA 1905 3, MK 1906 12, etc. («morada de los primeros seres humanos bíblicos; morada de las almas de los creyentes después de la muerte», bielorr. рау, pol. raj < sánscr. Rayih). La palabra llegó a través de las lenguas eslavas y se emplea en escritos antiguos (de M. Mažvydas, M. Daukša, M. Petkevičius, S. B. Chylinskis y otros). 2.2.3. PRÉSTAMO GENUINO RECIBIDO DE LAS LENGUAS ESLAVAS La casa terrenal de Dios, el lugar donde una persona creyente puede encontrarse no solo con Dios, sino también con otros creyentes, es la iglesia: bažniczia SPP 1909 64, bažniczia SZT 1888 14, bažnyčia TATKT 1916 20, bažnicza WD 1887 4, bažniczia MRK 1888 24, bažnyczia KK 1892 19, 1903 19, PA 1898 41, TFK 1904 23, bažnyčia TFK 1901 20, 1905 20, 1907 20, 1916 17, KP 1903 4, 1906 9, TK 1904 36, 1916 19, 1906 12, TIA 1905 5, TRKK 1913 19, AVK 1914 36, KMV 1914 26, NTK 1914 26, KASS 1915 3, etc. («casa de oración», bielorr. божница, pol. bożnica)15. 15 Pr. Skardžius, en el artículo ¿Es correcto usar la palabra bažnyčia?, escribió que bažnyčia es «un préstamo bielorruso que entró en nuestra lengua junto con kalėdomis, velykomis, kūčiomis, krikštu, krikštyti y otras palabras» (Skardžius V 1999: 691). Según el lingüista, la palabra bažnyčia está tan arraigada que resulta difícil encontrarle un equivalente lituano: «no es solo šventykla, šventovė ar maldykla <...>, sino también una determinada comunidad de creyentes» (Skardžius V 1999: 691). Hubo intentos de sustituir la palabra bažnyčia. El lingüista J. Jablonskis propuso usar maldykla, šventovė en lugar de bažnyčios (Piročkinas 1970: 7); en 1947, el arzobispo metropolitano J. Skvireckas propuso usar la palabra latina eklezija en lugar de bažnyčios, o bien dievnamis, šventykla, šventovė (Skardžius V 1999: 690; véase también Skardžius V 1999: 739–741, 889–892). Pr. Skardžius no estuvo de acuerdo con esta propuesta. Terminologija | 2012 | 19 133 2.3. Extranjerismos Son préstamos que contravienen las normas de la lengua estándar y tienen equivalentes correctos (LKE 1999: 588). Por su origen, los extranjerismos no se diferencian de los demás préstamos: también pueden clasificarse del mismo modo que los préstamos genuinos; por ello, en este artículo se analizan como polonismos y bielorrusismos y, cuando no está claro de cuál de las lenguas eslavas procede la palabra, como eslavismos. En el período estudiado, estos extranjerismos estaban muy extendidos y la gente los usaba cotidianamente, sin considerarlos palabras no normativas. En los catecismos de 1883–1916, algo menos de un tercio —el 30%— de los nombres de lugares religiosos de origen no lituano son extranjerismos; la mayoría procede de la vecina lengua polaca. 2.3.1. POLONISMOS Polonismos: ×atklanės KK 1892 15, RKDK 1904 51, TATKT 1916 12, ×atklanės KK 1903 15, ×Atklanės KMK 1915 27, ×atklanės MRK 1888 95, ×atklanis TK 1892 16, ×atklonė KP 1906 267, ×atklonis ŠIK 1909 100 («lugar donde van las almas de los niños no bautizados o de los justos no cristianos», pol. otchłań), ×bobinčius TIA 1905 6 («vestíbulo de la iglesia», pol. babinec), ×cziszczius WD 1887 17, MRK 1888 63, SZT 1888 23, KK 1892 16, 1903 16, LL 1894 27, ×czyszczius TFK 1901 17, 1904 20, 1905 17, 1907 17, 1913 17, TRKK 1902 14, RKDK 1904 55, ×czyszczus TK 1889 37, 1895 37, 1897 37, SPP 1909 65, ×czyszczus TKK 1892 19, ×čiščius TKD] 1905 7, ×Čyščius KMK 1915 87, KP 1906 348, ×čyščius TK 1892 16, 1905 10, KP 1903 13, 1906 266, VDMK 1905 24, MKV 1905 24, PKMV 1905 13, TRKK 1906 24 («purgatorio», pol. czyściec), ×Pekla DK 1899 12, KP 1903 6, ×pekla KK 1892 7, 1903 7, TFK 1901 8, KP 1903 5, RKDK 1904 10, TK 1904 10, MKV 1905 4, MKP 1916 7, ×Pėkla MK 1886 6, 1898 5, ×pekla WD 1887 12, SZT 1888 8, TK 1889 31, 1895 31, 1897 31, LL 1894 11, TFK 1901 13, 1904 12, 1905 11, 1907 11, 1913 11, SPP 1909 54, ×Pekla WD 1887 13, HK 1895 8, TFK 1904 13, 1905 12, 1907 12, 1913 12, ×peklė TKK 1892 19 y otros («infierno», pol. piekło16), ×spaviednyczia TK 1889 57, 1895 57, 1897 57, KK 1892 35, 1903 35, TFK 1901 32, 1904 36, 1905 32, 1907 32, 1913 32, ×spavie- 16 Sobre el término ×pekla, el sacerdote J. Laukaitis escribió lo siguiente: «el Sr. Būga demostró científicamente que nunca existió ningún Poklius ni Peklius y que la palabra “pekla” fue tomada directamente del polaco» (Laukaitis 1909a: 406). En lugar de peklos hay que usar la palabra pragaras; no sirven «ni “lo de abajo” ni požemis ni žemgilmės, porque no se sabe dónde estaba lymbus» (Laukaitis 1909b: 103). 134 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai dnyčia TK 1904 7, ×spawiednicze SZT 1888 37 («confesionario», pol. spowiednica), ×szietras MRK 1888 423 («altarillo de la procesión del Corpus Christi», pol. szatra). Los lugares religiosos también se designan mediante polonismos de origen internacional: ×Kloštorius DK 1899 54 («monasterio», pol. klasztor < alem. Kloster < lat. clostrum), ×Tronas KP 1907 31 («trono», pol. tron < alem. Thron < gr. thronos). En los catecismos se han encontrado series de sinónimos compuestas por un polonismo y un término religioso lituano: ×čyščius (gryninė) TRKK 1906 25, ×čyščius (šveistynė) TK 1905 16, 1905 44, ×čyščius (šveitynė) TK 1905 10, ×čyščius arba pragaras TRKK 1907 18, ×pekla (arba požemiai) ŠIK 1909 100, ×Pekla (Pragaras) TRKK 1902 40, ×Pekla arba Pragaras MKV 1905 9, 1907 X, 1914 X, ×pekla arba žemuma PK 1908 37, ×peklos arba požemiai MKV 1907 26. 2.3.2. BELORRUSISMOS En los catecismos de 1883–1916 se usan préstamos procedentes del bielorruso: ×Svietas MK 1886 10, 1898 8, DK 1899 7, ×svietas TK 1889 33, 1895 33, 1897 33, KK 1892 9, 1903 9, TFK 1901 13, VDMK 1905 6, TIA 1905 7, MKV 1905 12, TKDJ 1905 15 y otros, ×swietas WD 1887 15, SZT 1888 5, MRK 1888 18, ×swiet’s SZT 1888 5 («mundo», bielorruso свет)¹⁷. El belorrusismo se usa como sinónimo de un término lituano: ×soietas (pa-saul\u007f\u007fis) TK 1916 13. Se ha encontrado un caso en que la galería de la iglesia (encima de la puerta, frente al altar mayor), destinada al órgano y a los cantores, se designa mediante un eslavismo usado en los dialectos —es decir, un préstamo del bielorruso— y también con una palabra internacional: ×viškos (chorai) TIA 1905 6; compárese con el bielorruso вышки y el lat. chorus < y gr. choros. 17 Sobre el extranjerismo ×swietas, en 1909, en el número 8 de Vadovas, el sacerdote J. Laukaitis escribió: «Se ha usado erróneamente pasaulis en lugar de svietas, porque pasaulis, según la etimología y el saber popular, significa solamente un lugar o una cosa bajo el sol, es decir, nuestra tierra (cf. pakraučius, pakaušis, pakinkis, pastogė, padangė, pakalnė, pažandė, panosė, etc.). La gente dice: junto al Santo Padre se reúne mucha gente de todo el mundo; ese señor ha recorrido el mundo entero y ha visto a mucha gente; durante las fiestas patronales se reúne mucha gente en la iglesia; todo el mundo conoce sus obras; una persona extraordinariamente fea. Pero nadie dirá: se reúne mucho “mundo” en la iglesia. Así pues, el lituano pasaulis tiene un significado mucho más restringido, <...>. En cuanto al carácter lituano de la palabra svietas, a mi parecer no cabe ninguna duda: tiene el mismo origen común que sniegas, sėmens, stiklas, sėdėti, sietas, sakalas, sabalas, saldus, etc.» (Laukaitis 1909ₐ: 403). Como se ve, esta explicación no es acertada. De los ejemplos enumerados, stiklas, sakalas y sabalas son de origen eslavo. Son préstamos, mientras que svietas es un extranjerismo del que el lituano puede prescindir. Las demás palabras se consideran indoeuropeas o comunes a las lenguas bálticas y eslavas. Terminologija | 2012 | 19 135 Además de los préstamos ya analizados, cabe mencionar algunas palabras eslavas cuyo idioma de origen no está claro: ×bonia TIA 1905 8 («torre», pol. bania, ruso баня), ×pustynė RKDK 1904 46, ×pūstynė MKV 1905 31 («desierto», pol. pustynia, bielorruso пустыня). 3. NOMBRES DE LUGARES RELIGIOSOS DE ORIGEN PARCIALMENTE LITUANO Algo más de una vigésima parte (6%) de los nombres de lugares religiosos de los catecismos de 1883–1916 son términos híbridos. Están formados por componentes de origen propio y por palabras prestadas. Se han encontrado sobre todo derivados híbridos con el sufijo -ystė: karaliste18 WD 1887 8, karalystė TFK 1901 7, KP 1903 3, TKDJ 1905 3, PKMV 1905 3, TRKK 1906 3, 1907 5, KAA 1906 4, NTK 1914 3, KMV 1914 5, TK 1916 3, TM 1916 5, Kungaikštystė TRKK 1906 18, Kunigajksztiste SZT 1888 7, Kunigaikszystė KK 1892 10, Kunigaikszystė KK 1903 10, vyskupystė RKDK 1904 61, vyskupystė TRKK 1902 32, TIA 1905 5, Wiskupistė MRK 1888 118, Wyskupystė TKK 1892 18, así como derivados con el sufijo -ija: Vyskupija KASS 1915 17, vyskupija KP 1907 111, PK 1908 160, PPK 1910 102, K 1912 26, RKM 1912 7, AVK 1914 24, entre otros. Como puede observarse, todos estos derivados se formaron a partir de sustantivos que designan personas: los préstamos karalius19 y vyskupas20 y el germanismo kunigaikštis21. También se ha encontrado un derivado de un término de origen latino recibido a través de las lenguas eslavas, con el sufijo diminutivo -ėlis: altorėlis TIA 1905 29, altorėlis MRK 1888 424. En los catecismos también se emplean nombres híbridos de lugares religiosos que no arraigaron en el lituano estándar. Se trata de derivados híbridos con el sufijo de origen extranjero -(in)yčia: ×išpažintinyčia ŠIK 1909 122 («confesionario») y ×klausinyczia RKDK 1904 191 («confesionario»), así como un derivado con el sufijo -ka (-kė): ×klaupkė KASS 1915 13. Un híbrido formado con el sufijo -ija 18 Según S. Ambrazas, los nombres de lugares con el sufijo -ystė son «traducciones morfema por morfema de las lenguas eslavas» (Ambrazas 2000: 70). En la gramática de la lengua lituana no se menciona el origen eslavo del sufijo (LKG 1965: 310–311, 402). 19 «Soberano, Dios»; bielorruso кароль, ruso король, pol. Król < cf. alto alemán antiguo Karal, Karl. 20 «Clérigo cristiano que ha recibido las órdenes mayores»; pol. biskup, wiskup < cf. lat. episcopus < gr. episkopos. 21 K. Alminauskis deriva al príncipe de la palabra sacerdote y lo considera un germanismo (Alminauskis 1931: 75). A. Rubinas escribe en el artículo Los nombres de los clérigos y su historia que príncipe se formó a partir de la palabra sacerdote «rey» con el sufijo -aikštis (Rubinas 2001: 191; véase también Kabelka 1964: 120, Būga 1958: 546). Príncipe se utiliza en los escritos de M. Mažvydas (Urbas 1998). 136 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai El nombre del lugar ×atkelanija NTK 1914 28 designa el lugar adonde van las almas de los niños no bautizados o de los no cristianos virtuosos. El lugar anterior al infierno, el vestíbulo del infierno, se denomina mediante el término híbrido ×Prieszpeklė TKK 1892 15. Cabe mencionar por separado el híbrido y el polonismo usados como sinónimos: ×išpažintinyčia (×spowiednyčia) TRKK 1906 44; así como el híbrido y el término internacional: vyskupija, arba dijecenzija22 PK 1908 151. 4. CONCLUSIONES 1. Los nombres de lugares religiosos que aparecen en los catecismos publicados entre 1883 y 1916 constituyen una parte significativa de la terminología religiosa de los catecismos y representan algo menos de una vigésima parte (4,8%) de los términos religiosos. Designan lugares litúrgicos importantes para los creyentes y que los congregan para rezar y rendir culto. Se trata de diversos edificios sagrados (bažnyčia, katedra, šventykla), sus lugares, espacios y partes más importantes (altorius, aukuras, choras, klausykla, koplyčia, sakykla, zakristija), lugares de sepultura de los creyentes (kapinės, katakombos), así como lugares de la vida después de la muerte (dangus, rojus), de acontecimientos religiosos milagrosos o importantes, por ejemplo, apariciones (dykynė), de expiación de las culpas (pragaras, skaistykla), etc. 2. Según su origen, los nombres de lugares religiosos de los catecismos publicados entre 1883 y 1916 pueden clasificarse en lituanos (44%, aukuras, dangus, pragaras, klausykla, sakykla, skaistykla, šveitykla, šventykla, vienuolynas, tėvainystė), no lituanos: a) términos internacionales (8%, altorius, konfesionalas, presbiterija), b) préstamos propiamente dichos (12%, bažnyčia, koplyčia, rojus, zakristija), c) extranjerismos (30%, atklanes, čyščius, pekla, svietas), y nombres parcialmente lituanos (6%, altorėlis, karalystė, vyskupija). 3. En los catecismos de 1883–1916, el uso de los nombres de lugares religiosos variaba. Un mismo lugar podía designarse no solo con una palabra, sino también con dos (o varias) palabras distintas de la misma lengua o de otra lengua; por ejemplo, en el catecismo del sacerdote Juozas Laukaitis Mažasis katekizmas vaikeliams, publicado en 1905, para designar el lugar de los tormentos eternos después de la muerte se emplea el polonismo pekla MKV 1905 13, así como la palabra lituana pragaras MKV 1905 24; también aparecen juntos: pragaras arba pekla MKV 1905 24. Por lo general, se da preferencia al término lituano o al término de origen extranjero que no tiene equivalente lituano. La elección de uno u otro término sinónimo para su uso es resultado del proceso de normalización de la terminología religiosa que tuvo lugar a finales del siglo XIX y principios del XX. 22 Dabar rašoma diecezija, plg. lot. dioecesis < gr. dioikēsis VaitkTŽŽ 2003. Terminologija | 2012 | 19 137 ŠALTINIAI KK 1883 – Katalikiškas katekizmas su pridėjimu trumpo suglaudimo nusidavimų šwento Rašto seno ir naujo Testamento ir kelu reikalingu maldu / išduotas per A. Schwark, kleboną Klaipėdoj. Iš naujo perweizdetas ir antrą kartą išspaustas. Braunsberg [i. e. Branevas]²³: Warmiskoje sp. [i. e. Varmijos vyskupijos (J. A. Vicherto) sp.], 1883. – 119 p. MK 1883 – Dr. Mertino Liutėriaus Mažasis katgismas draug su trumpu izguldimu: (Trumpas Suglaudimas tū Knygeliū, kurios wadinamos: „Dr. Mertino Liutėriaus mažasis Katgismas, taip dawadney izguldytas, jog jame wisas Pamokslas apie krikszczioniszką Wierą randasi“.). Königsberg: Druck und Verlag der Hartungschen Buchdruckerei, 1883. – 52 p. MK 1886 – Dr. Mertino Liuteraus Mažasis Katgismas, trumpay išguldytas. Iš vokiškos kalbos lietuviškai perstatytas per C. W. O. Glogau, Tilžės Vyskupą (Wienuliktą kart kaštais išspaustas ir wel perweizdetas.). Tilžėje: Kaštais išspaustas prie J. Reylenderio bey Sunaus, 1886. – 57 p. WD 1887 – Wartaj dangaus, arba Rima-Katalikiskas Mokslas su istorijomis. Dalis pirma. Wilniuje: kasztu ir spaustuwjeje Juzupa Zawadzkia [Tilžė: E. Vejerio ir L. Arnolto sp.], 1864 [1887]. – 104 p. SZT 1888 – Szwiesibė tikėjimo arba Trumpas izguldimas reikalingiausiu Rimo-Katalikiszko tikėjimo daliku. Wilniuje: kasztu ir spaustuvė Juozapa Zawadskia [Tilžė: O. von Mauderodės sp.], 1860 [1888]. – 60 p. MRK 1888 – Mokslas Rimo Kataliku. Naujei perweizetas, pertajsitas ir antra karta atspaustas. Wilniuje: Kasztu ir spaustuvieje Juzapa Zawadzkia [Tilžė: E. Vejerio ir L. Arnolto sp.], 1879 [1888]. – 440 p. TK 1889 – Trumpas katekizmas pagal kunigo Pilakauskio izguldimo su nekureis naudingais pridėjimais. Wilniuje: Kasztu ir spaustuvė Juozapo Zawadskio [Tilžė: Lietuvos sūnų draugija: O. von. Mauderodės sp.], 1860 [1889]. – 84 p. TK 1892 – Трумпас катекизмас парашитас дел мокитиню-каталику. Антрас спаудимас. Спаустувеје Варшавое метүсе 1892 [1891]. – 79 p. KK 1892 – Katakizmai katalikiszkì visureikalingiausi dėl vaikų ir žmonių praszčiokų su lementoriu ir ministranturu. Parasizti kuningo Žalvario [Petras Legeckas]. Vilniuje: Spaustuvėje Juozapo Zawadskio [Tilžė: M. Jankaus sp.], 1864 [1892]. – 58 p. TKK 1892 – Trumpas katalikiškas katekizmas. Wilniuje: Kasztu S. Neumanno [Tilžė: Lietuvos sūnų draugija: O. von. Mauderodės sp.], 1859 [1892]. – 56 p. LL 1894 – Lietuwiszkas lementorius dėl mažų waikelių, o labiausei dėl augusiuju. Par K. L. S. [kunigas Lukas Staugaitis] Naujei iszduotas ir aiszkei parweizetas. Wilniuje: spaustuwė Juzapo Zawadzkio [Tilžė: O. von Mauderodės sp.], 1879 [1894]. – 32 p. TK 1895 – Trumpas katekizmas pagal kunigo Filochowski’o iszpuldimo su nekureis naudingais pridėjimais. Wilniuje: kasztu ir spaustuvė Juozapo Zawadskio [Tilžė: J. Šenkės lėšos ir sp.], 1860 [1895]. – 84 p. HK 1895 – Heidelbergska Katekizmas sustatitas nūg mokitu Bažnyczios Wyru Z. Ursyno ir K. Olewiano pirmu kartu drukawotas Mieste Heidelberge 1563 m. Priimtas Ewangeliszkoje Reformatskoje Bažnyczioje. Letuwiszkòje Kalboje isz naujo iszdūtas 1857 m. – 16 p. TK 1897 – Trumpas katekizmas pagal kunigo Filochowski’o iszpuldimo su nekureis naudingais pridėjimais. Wilniuje. Kasztu ir spaustuvė Jūzapo Zawadskio [Tilžė: O. von. Mauderodės sp.], 1860 [1897]. – 80 p. PA 1898 – Poterei, Aktai ir kiti reikalingiausi daiktai, kurius turi žinoti krikszczionis Rymo-Katalikų tikėjimo. Parazse kunigas M. S. [Martynas Sederavičius]. Tilžė: J. Šenkės sp., 1898. – 110 p. MK 1898 – Dr. Mertino Liutėriaus Mažasis katgismas draug su trumpu izguldimu: (Trumpas Suglaudimas tū Knygeliū, kurios wadinamos: „Dr. Mertino Liutėriaus mažasis Katgismas, taip dawadney izguldytas, jog jame wisas Pamokslas apie krikszczioniszką Wierą randasi“.). Königsberg: Druck und Verlag der Hartungschen Buchdruckerei, 1898. – 52 p. DK 1899 – Dr. Mertyno Liuteriaus Didysis Katgismas. Lietuviškay išverstas. Tilžėje 1899. Druck von Otto v. Mauderode. – 158 p. MRK 1900 – Mokslas Rima-Kataliku: surasiztas ir iszspausdas diel pagausiu žmoniu. Wilnuoje: spaustuviei P. Juzupa Zawadzkie [Tilžė: J. Šenkės sp.], 1863 [apie 1900]. – 332 p. 23 Laužtiniuose skliaustuose nurodyti tikrieji išleidimo duomens. Nurodant remiamasi bibliografijų duomenimis. 138 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai TFK 1901 – Trumpasis kun. Filochowskio katekizmas Vaiszganto verstas. Antrą kartą išleistas, pataisytas. Vilniuje: Juozapo Zawadzkio spaudą ir kasztu [Tilžė: J. Šenkės lėšos ir sp.], 1863 [1901]. – 43 p. TRKK 1902 – Trumpi Rymo-Katalikų Katekizmai: aiszkiai iszguldyti dėl pamokymo vaikų prie pirmosios Spa-vėdnės ir S. Komunijos. D. 1. [Tilžė: O. von Mauderodės sp.], 1862 [1902]. – 71 p. KK 1903 – Katekizmai katalikiszkė: visureikalingiausi dėl vaikų ir žmonių praszciokų, su lementoriu ir ministranturu. Vilniuje: s. n. [Bitėnai: M. Jankaus sp.], 1864 [1903]. – 56 p. KP 1903 – Katekizmo Pirmamokslis arba Trumpas Suglaudimas visureikalingiausių mokslų švento katalikų Tikėjimo. Parašė A. Kurietis [Antanas Alekna]. Tilžėje: spausdinta pas J. Schoenkę, 1903. – 16 p. TK 1904 – Trumpas Katekizmas arba Vadovėlis į gerą Spaviednę ir Šv. Komuniją. Kun. Kazimiero Skrodzkio, Kulių Klebono, parašytas 1850 m. Naujai išduotas iškasčiais ir rupesniu „Kryžiaus Redakcijos“. Tilžė: Spausdintas pas J. Schoenkę, 1904. – 113 p. RKDK 1904 – Kun. Deharbe, D. J. Rymo=Katalikiszkas didesnysis katekizmas dėl lietuviszkų mokslainiu Amerikoje. Chicago, Ill. Turtu ir spauda „Kataliko“, 3244 So. Morgan St., 1904. – 199 p. TFK 1904 – Trumpasis katekizmas kun. Filochowskio, Vaiszganto verstas. Trečią kartą išleistas, pataisytas. Vilniuje: kasztu ir spauda J. Zawadzkio [Tilžė: O. von Mauderodės sp.], 1863 [1904]. – 48 p. MKV 1905 – Mažasis katekizmas vaikeliams, prisiruošiantiems į pirmą išpažintį ir šventą Komuniją. Išdavė kun. J. Laukaitis. Vilnius: Juozapo Zavadzkio spaustuvė, 1905 (ant viršelio, o ant antraštinio lapo 1904. – 105 p. PKMV 1905 – Poteriai ir katekizmas mažiems vaikams arba trumpas išguldymas to, ką katalikų vaikas privalo mokėti. Įrankis pradiniam tikėjimo Rymo-Katalikų Bažnyčios mokslui sudėjo Kun. D. Bončkovskis. Lietuviškai sutaisė Kun. J. Jasienskis. Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1905. – 31 p. TK 1905 – Trumpas katekizmas arba Prisigarinimas atbuvimui Išpažinties ir priėmimui Komunijos šv. Rankvedis išguldymui tikėjimo Rymo-Katalikų Bažnyčios. Jaunūmenei vartoti sudėjo Kun. D. Bončkovskis. Mag. Šv. Th. Kijevos Mokyklų Kapelionas. Lietuviškai sutaisė Kun. Julijonas Jasienskis. Mag. Šv. Th. Palangos Mokyklų Kapelionas. Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1905. – 48 p. TFK 1905 – Trumpasis kun. Filochowskio katekizmas, Vaiszganto verstas. Antrą kartą išsleistas ir pataisytas. Tilžėje: kasztu ir spaustuvė pas J. Schoenkę, 1905. – 43 p. TKDJ 1905 – Trumpas katekizmas dėl jaunumenės. Vilnius: kaštu ir spaustuvėje Juozapo Zavadzkio, 1905. – 16 p. VDMK 1905 – Vidutinis dogmatiškai-morališkasis katekizmas. Rankvedis išguldimui tikėjimo Rymo-Katalikų Bažnyčios. Jaunūmenei vartoti, sudėjo Kun. D. Bončkovskis. Mag. Šv. Th. Kijevos Mokyklų Kapelionas. Lietuviškai sutaisė Kun. Julijonas Jasienskis. Mag. Šv. Th. Palangos Mokyklų Kapelionas. Vilnius: Vilniaus Žinių spaustuvė, 1905. – 95 p. TKŽV 1905 – Trumpas katekizmas: patvirtintas dėl Žemaičių ir Vilniaus vyskupysczu ir dėl Mohilovos archivyskupystės. 1905 (Vilniuje: Juozapo Zavadzkio sp.). – 23 p. TIA 1905 – Trumpas išguldymas apeigų Rymo-Katalikų bažnyčios. Sudėjo Kn. D. Bončkovski’s. Lietuviškai išvertė Kn. Julijonas Jasienskis. Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1905. – 48 p. TRKK 1906 – Trumpas Rymo-Katalikų Katekizmas Vaikeliams išpažintin (spaviedin) prisiruošti. Parašė Kunigas Juozupas Ambraziejus. Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1906. – 56 p. KAA 1906 – Katekizmas apie alkoholiu. Iš prancūziško verte J. P. Kaštis girtuokliu vuodo. Žvaigždės spaustuvėje, 15 W. Oak St., Shenandoah, Pa., 1906. – 32 p. MK 1906 – Mažas katekizmas arba Trumpas išguldymas tikėjimo tiesų. Paskirtas vaikeliams prie pirmos šv. Komunijos prisiruošiantiems. Parašė ir išleido dėdė Atanazas. Kaunas. Spaustuvė Sokolovskio ir Estrino, 1906. – 48 p. KP 1906 – Kun. Juozapas Rymeikis. Katechetiški pamokymai: Iš „Tėve mūsų“, „Sveika Marija“ ir „Tikiu į Dievą Tėvą“: Knyga I. Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 1906. – 361 p. VAL 1906 – Vadovas amžinon laimėn tikėjimo ir doros keliu, arba trumpas išaiškinantis katekizmas. Perspausdinta iš «Dangaus rakto». Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1906. – 18 p. TFK 1907 – Trumpasis kun. Filochowskio katekizmas, Vaiszganto verstas. Antrą kartą išleistas ir pataisytas. Tilžėje: kasztu ir spaustuvė pas J. Schoenkę, 1907. – 43 p. Terminologija | 2012 | 19 139 MKV 1907 – Mažasis katekizmas vaikeliams, prisiruošiantiems į pirmąją išpažintį ir šventąją Komuniją. Išleido kun. J. Laukaitis. Antrasai išleidimas. Seinai: Laukaičio ir B-vės spaustuvėje, 1907. – 115 p. KP 1907 – Katechetiški pamokymai: Iš dešimts Dievo ir penkių Bažnyčios prisakymų. Iš nuodėmių: septynių didžiųjų, šešių prieš Dvasią šventą, keturių šaukiančių dangun atkeršyjimo, devynių svietimų. Kunigo Juozapo Rymeikio. Knyga II. Tilžė: Otto v. Mauderodės spaustuvė, 1907. – 191 p. TRKK 1907 – Trumpas Rymo-Katalikų katekizmas. Sutaisė J. B. Krótki Rzymsko-Katolicki katechizm. Ułożyl J. B. Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1907. – 53 p. PK 1908 – Platesnis katekizmas arba švento Rymo-katalikų bažnyčios mokslo išguldymas, patvirtintas žemaičių ir Vilniaus vyskupijoms. Spaudon parengė Kun. Juozapas Skvireckas šv. T. M. Žemaičių Seminarijos Profesorius. Iš lenkų kalbos vertė Vyskupas Antanas Baranauskas. Kaunas, Saliamono Banačio spaustuvė, 1908. – 363 p. ŠIK 1909 – Šventoji istorija ir katekizmas. Vaikams vadovėlis. Lenkiškai parašė kunigas S. Kozlovskis, Mogilevo archivyskupas. Lietuvių kalbon vertė L. G. Vilnius: Juozapo Zavadzkio knygynas, 1909. – 128 p. KERTV 1909 – Katekizmas evangelikų-reformatų tikėjimo vaikams. Su priedais: 1. Trumpa bažnyčios istorija. 2. Apie šventą raštą. 3. Tikėjimų sulyginimas. Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 1909 [Virš. išleid. metai 1910.]. – 91 p. SPP 1909 – Senowes pripazyntiejiej poterai, kurius pagal senuju kningu padawyma ir senu žmonių kalbiejima surinka, surasze ir išzdrukawodyna senos gadinés kunigas. Wilnius: Juzapa Zawadzkia drukarn[?]ios išzlejymas, 1909. – 79 p. PPK 1910 – Poteriai, Prisakymai ir Katekizmas pagal Rymo Katalikų mokslo. Parašė Kun. Jurgis-Peliksas Sragys, Saločių kamendorius. Seinai: Laukaičio, Dvaranausko, Narjausko ir B-vės spaustuvėje, 1910. – 182 p. TKV 1911 – Trumpautis katekizmas vaikeliams: mažą dovanėlę kalėdojant. Sustatė kun. Juozapas Širvys, Ginteliškės klebonas. Seinai: Laukaičio, Dvaranausko, Narjausko ir B-vės spaustuvė, 1911. – 20 p. PKVK 1911 – Pirmosios komunijos vaikams katekizmas. Ištraukos iš Dekreto Šventosios Kongregacijos S. S. apie Pirmąją Komuniją, rugp. 8, 1910. Sutaisė ir savo kaštu išleido kun. P. Saurusaitis. Philadelphia, PA. „Žvaigždės“ Spaustuvėje, 3654 Richmond st., 1911. – 11 p. AMK 1912 – Ar moki katekizmą? Mažiems vaikeliams dovanėlė. Parašė Ranka. Seinai: Laukaičio ir B-vės spaustuvėje, 1912. – 31 p. RKM 1912 – Rymo Katalikų Mokslas Kudikių prie Pirmosios Komunijos Prirengimui Tinkantis. Su Pridėjimu Pirmoje Vietoje Komisijos Pataisytųjų Poterių. Surengė ir Išleido Kun. P. Siaurusaitis, Šv. Juozapo Lietuvių Klebonas. Philadelphia: „Žvaigždės“ spaustuvė, 1912. – 123 p. K 1912 – Katekistas arba katekizmo mokytojas kudikiu mokykloje ir auklejimo namuose. Lietuviškai sutaisė kun. Petras Saurusaitis, Šv. Juozapo Lietuvių Klebonas. Philadelphia, PA: „Žvaigždės“ spaustuvėje, 1912. – 106 p. TKS 1913 – Trumpas katekizmas. Sustatė kunigas J. K. [Juozas Katilius]. Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 1913. – 31 p. TFK 1913 – Trumpasis kun. Filochowskio katekizmas, Vaiszganto verstas. Antrą kartą išleistas ir pataisytas. Tilžėje: kasztu ir spaustuvė pas J. Schoenke, 1913. – 43 p. MVK 1913 – Kun. J. Liasauskis. Mažiesiems vaikams katekizmas. Kaunas: Saliamono Banačio spaustuvė, 1913. – 23 p. TK 1913 – Trumpas katekizmas, skiriamas pradinei katekizacijai ir liaudies mokyklai. Parašė Kun. J. D. [Juozas Danielius]. Seinai: Laukaičio ir B-vės spaustuvė, 1913. – 56 p. AVK 1914 – Kun. J. Liasauskis. Antras vaikams katekizmas. Seinai: Laukaičio, Dvaranausko, Narjausko ir B-vės spaustuvėje, 1914. – 67 p. MKV 1914 – Mažasis katekizmas vaikeliams, prisiruošiantiems į pirmąją išpažintį ir šventąją Komuniją. Išleido kun. J. Laukaitis. Trečiasai išleidimas. Seinai: Laukaičio ir B-vės spaustuvėje, 1914. – 115 p. KMV 1914 – Katekizmas Mažiems Vaikams. Sutaisė pagal Kun. R. A. McEacheną Kun. M. Krušas. Dievo Apveizdos parapijos Klebonas. Antroji laida. Ištaisyta Chicagos Kunigų Marijonų. Chicago, Ill. 1914. – 75 p. 140 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai NTK 1914 – Naujas trumpas katekizmas, lengvas vaikeliams rengtis prie pirmosios Šv. Komunijos. Parašė kunigas Antanas Tyrylis, Kvėdarnos klebonas. Seinai: Laukaičio, Dvaranausko, Narijausko ir B-ės spaustuvėje, 1914. – 75 p. PBK 1914 – Pilnosios Blaivybės Katekizmas. Sulietuvintas arba sudėtas lietuvių kalboje sulyg tėvo J. A. Cullenso S. J. Surengtas ir išleistas lėšomis Kun. Petro Saurusaičio Klebono Šv. Juo-zapo Parapijos. Waterbury conn. Chicago, Ill.: „Draugo“ Spauda, 1914. – 159 p. KASS 1915 – Katekizmas apie Šutvirtinimo Sakramentą: su maldomis ir apeigomis lotynų ir lietuvių kalboje / iš pranc. k. vertė kun. V. Zacharevyčė. Vilnius: Martyno Kutkos sp., 1915. – 22 p. KMK 1915 – Krikščioniško mokslo katekizmas. Surengtas ir užgirtas trečiojo Baltimorės Koncilijaus. Pagal Angliško sutaisė kun. F. B. Serafinas. II dalis. „Draugo“ spauda, Chicago, Ill., 1915. – 95 p. TP 1916 – Tiky bos pirmamokslis, patvirtintas Žemaičių vyskupystei. Kaunas: Saliamono Banačio spaustuvė, 1916. – 31 p. TFK 1916 – Kun. Piliakauskio. Trumpas katekizmas. Vertė kun. J. S. [Antanas Skinderis?] Maskva: V. Lemano spaustuvė, 1916. – 40 p. TM 1916 – Tiky bos mokslas (Šv. Istorija ir Katekizmas). Petrapilis: „Lietuvių spaustuvė“ Lietuvių d-jos centro komiteto nukentėjusiems dėl karo šelpti, 1916. – 147 p. TK 1916 – Trumpas katekizmas. Sutaisė kunigas J. K. [Juozas Katilius]. Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 1916. – 31 p. MKP 1916 – D. Martyno Liuterio Mažasis Katekizmas ir D. Jono Jokūbo Rambako Pamokslas apie išganymą dadavą pirmą 24 klausimuose trumpai suglau stas potam 237 klausimuose plačiau išguldytas. Petrapilis, „Lietuvių Spaustuvė“, 1916. – 92 p. KERTV 1916 – Katekizmas evangelikų-reformatų tikėjimo vaikams. Petrapilis: Lietuvių Draugijos n. d. k. š. spaustuvė, 1916. – 80 p. TAKTK 1916 – Trumpas Aiškinimas Tiesų Katalikų Tikėjimo. Parašė Kunigas Pranciškus Gugis. Chicago, Illinois, 1916. – 67 p. LITERATŪRA Alminauskis K. 1931: Die Germanismen des Litauischen 1: Die deutschen Lehnwörter im Litauischen. Kaunas: Šv. Kazimiero draugijos knygynas. Ambrazas S. 2000: Daiktavardžių darybos raida 2: Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Būga K. 1958: Rinktiniai raštai 1. Sudarė Z. Zinkevičius. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Frenkelis E. 1965: Freankel E. Litauisches etymologisches Wörterbuch 2. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht. Jonikas P. 1987: Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje: visuomeniniai lietuvių kalbos bruožai = The Lithuanian language and nation through the ages: outline of a history of Lithuanian in its social context. Čikaga: Lituanistikos institutas. Kabelka J. 1964: Kristijono Donelaičio raštų leksika. Vilnius: Mintis. KIŽ 1997: Krikščioniškosios ikonografijos žodynas. Sud. D. Ramonienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. Klimavičius J. 1998: Keturi talkos kėlinukai. – Gimtoji kalba 10, 10–14. Klimavičius J. 2010: Tarptautiniai žodžiai lietuvių kalboje. – Mokyklinis tarptautinių žodžių žodynas. Parengė I. Ermanytė, V. Černė, J. Klimavičius, L. Puzinienė. Kaunas: Šviesa, 4–8. Kruopas J. 1998: Rinktiniai raštai. Sudarė St. Keinys, K. Morkūnas, A. Sabaliauskas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Laukaitis J. 1909ₐ: Kalbos dalykai. – Vadovas 8, 402–406. Laukaitis J. 1909ᵦ: Kalbos dalykai. – Vadovas 9, 100–106. LKE 1999: Lietuvių kalbos enciklopedija. Parengė K. Morkūnas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. LKG 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1. Vyr. red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis. LKŽe: Lietuvių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005, – www.lkz.lt. Palionis J. 1979: Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. Vilnius: Mokslas. Terminologija | 2012 | 19 141 Piročkinas A. 1970: Jono Jablonskio leksiniai taisymai: apybraiža. Kaunas: Šviesa. Rubinas A. 2001: Dvasininkų pavadinimai ir jų istorija. – Acta Linguistica Lithuanica 44, 189–200. Sabaliauskas A. 1990: Lietuvių kalbos leksika. Vilnius: Mokslas. Skardžius Pr. 1938: Verstiniai ir reikšminiai skoliniai. – Gimtoji kalba 10 (60), 145–149. Skardžius Pr. IV–V 1998–1999: Rinktiniai raštai 4: Moksliniai straipsniai ir studijos; 5: Akcentologija. Bendrinės kalbos kultūra. Publicistika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. ŠR 2009: Šventasis Raštas: Naujasis ir Senasis Testamentas. Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai. TŽŽ 2001: Tarptautinių žodžių žodynas. Ats. red. A. Kinderys. Vilnius: Alma littera. Urbas D. 1998: Martyno Mažvydo raštų žodynas. 2-as leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vaitk TŽŽ 2003: Vaitkevičiūtė V. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Fotonija (e. leidimas). NAMES OF PLACES RELATED TO RELIGION IN CATECHISMS PUBLISHED IN 1883–1916 Names of places related to religion comprise about five percent of religious terminology used in catechisms published in 1883–1916. These words name various liturgical places important to believers such as buildings (bažnyčia (church), šventykla (church), katedra (cathedral)), their parts and spaces (altorius (altar), aukurAs (altar), choras (choir), klausykla (confessional), koplyčia (chapel), sakyklA (pulpit), zakristija (vestry)), places of burial (kapinės (cemetery), katakombos (catacombs)), afterlife (dangus (heaven), rojus (paradise)), miraculous or important religious events, for instance, visitations (dykynė (wilderness)), punishment or purification (pragaras (hell), skaistykla (purgatory)), and other places. According to their origin names of places related to religion used in catechisms published in 1883–1916 can be divided into Lithuanian (44 percent; aukurAs (altar), dangus (heaven), pragaras (hell), klausykla (confessional), sakyklA (pulpit), skaistykla (purgatory), šveitykla (purgatory), šventykla (church), vienuolynas (monastery), tėvainystė (heaven)), non-Lithuanian: a) international words (8 percent; altorius (altar), konfesionalas (confessional), presbiterija (presbitery)), b) old borrowings (12 percent; bažnyčia (church), koplyčia (chapel), rojus (paradise), zakristija (sacristy)), c) barbarisms (30 percent; atklanės (hell), pekla (hell), čyščius (purgatory), svietas (world)) and half-Lithuanian words (6 percent; altorėlis (altar), karalystė (kingdom), vyskupija (diocese)). The usage of names of places related to religion in catechisms of the researched period varied. Sometimes the same place had two or more names of Lithuanian or foreign origin. For instance, in Mažasis katekizmas vaikeliams (Small catechism for children) (1905) prepared by the priest Juozas Laukaitis hell was named using Polonism pekla, the Lithuanian word pragaras or both words – pragaras arba pekla. Most often the priority was given to a Lithuanian word or a word of foreign origin which didn’t have a Lithuanian equivalent. Choosing one word from two or more synonyms was a result of the standardization of religious terminology which took place at the end of 19th and the beginning of 20th centuries. Gauta 2012-10-09 Aušra Rimkutė Žemaitijos kolegija Muziejaus g. 29, LT-87356 Telšiai E. paštas [email protected] 1 4 2 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katechizmų religinių vietų pavadinimai