1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai

125Terminologija | 2012 | 19 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai AUŠRA RIMKUTė Žemaitijoskolegija ESMINIaI ŽODŽIaI: religija, religijos terminas, religinės vietos pavadinimas, skoliniai, svetimybės. Šiame straipsnyje aptariami 1883–1916 m. išleistuose katekizmuose rasti terminai, kuriais įvardijamos įvairios religinės vietos, svarbios tikintiesiems. Daugiausia dėmesio skiriama jų kilmei – siekiama parodyti, kokie terminai buvo vartojami XIX a. pabaigos–XX a. pradžios katekizmuose. Aptariant religinių vietų pavadinimų kilmę, liečiami kai kurie darybos ir raiškos dalykai. Medžiaga rinkta iš 70 katekizmų (žr. Šaltiniai). Iš viso juose rasta apie 20 900 religijos terminų, jų sinonimų ir variantų, iš jų 995 religinių vietų pavadinimai. Pagal reikšmę 1883–1916 m. katekizmų religijos terminai skirstomi į tikėjimoišpažinimoir tikėjimogyvenimoterminus. Tikėjimo išpažinimo grupei priskiriami terminai, įvardijantys pagrindines krikščionių tikėjimo tiesas, Dievą, apreiškimą, tikėjimą, išpažinimą, sakramentus, įvairius religijos veikėjus (taip pat ir antgamtinius), tikėjimo simbolius, religines knygas, tekstus, be kurių nebūtų tikėjimo pamato. Jie sudaro 52,1 % katekizmų religijos terminų. Tikėjimo gyvenimo grupė šiek tiek mažesnė – 47,9 % terminų. Prie šios grupės skiriami Bažnyčios liturginių veiksmų, reikmenų, dorybių, nuodėmių ir ydų, taip pat Dievo malonės ir įsakymų, jų vykdymo, švenčių, švenčiamų dienų ir kitų religijai reikšmingų laiko sąvokų, maldų, religinių vietų, bažnytinių drabužių ir jų dalių pavadinimai. Katekizmuose daugiausia yra terminų, kuriais įvardijami religijos ir antgamtiniai veikėjai – 21,2 % (1 diagrama), taip pat gausu religijos terminų, kuriais vadinamos pagrindinės krikščionių tikėjimo tiesos – 17,6 %, nuodėmės ir ydos – 17,5 %. Mažiausia terminų grupelė – bažnytinių drabužių ir jų dalių pavadinimai (apie 0,3 %). 7,6 % religijos terminų yra sakramentų, o 7,8 % – dorybių pavadinimai. Šventes, švenčiamas dienas ir kitas religijai reikšmingas laiko sąvokas ir religijos vietas įvardija po 4,8 % terminų. Taigi, 126 Aušra Rimkutė | 1883–1916metųkatekizmųreliginiųvietųpavadinimai kaip matyti iš 1 diagramos, religinių vietų pavadinimai sudaro kiek mažiau nei dvidešimtadalį visų iš katekizmų surinktų religijos terminų. Straipsnyje nagrinėjami tik vienažodžiai religinių vietų pavadinimai (61,6 %). Dauguma jų eina sudėtinių terminų pagrindiniais dėmenimis. Minimi tik įdomesni sudėtinių terminų vartosenos atvejai. 1. LIETUVIŠKOS KILMĖS RELIGINIŲ VIETŲ PAVADINIMAI Mažiau nei pusė – 44 % – 1883–1916 m. katekizmų vienažodžių religinių vietų pavadinimų yra lietuviški. Savos kilmės žodžiais įvardijamos svarbiausios Dievo sukurtos vietos, pradedant nuo žemės„planeta, pasaulis“ ar pasaulio, dangaus, kuris yra Viešpaties, angelų ir šventųjų buvimo vieta, ir baigiant pragaru–amžino atskyrimo vieta. Kaip rašoma Pradžiosknygoje, „pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (ŠR 2009: 27). Rasti tokie termino žemė rašybos variantai1: żiame SPP 1909 53, Žemė MK 1898 21, DK 1899 12, žemē RKDK 1904 3, žemė TFK 1901 7, TRKK 1902 5, KP 1903 3, MKV 1905 5, 1907 36, 1914 36, VAL 1906 3, MK 1906 3, PK 1908 8, ŠIK 1909 3, TKV 1911 8, AMK 1912 9, TK 1913 5, TP 1916 3, TM 1916 5, MKP 1916 9, žiame WD 1887 8. Visa žemė pavadinama žodžiu pasaulis TFK 1901 15, 1904 17, 1905 15, 1907 15, 1913 15, KP 1903 10, 1906 63, PKMV 1905 11, TRKK 1906 17, PK 1908 8, ŠIK 1909 100, AVK 1914 18, TM 1916 16. Kun. Martyno Sederavičiaus knygelėje Poteriai,Aktaiirkitireikalingiausidaiktai,kuriuosturižinotikrikščionis sinonimiškai vartojamas morfologinis variantas pasaulėir svetimybė: pasaulė(×svietas)2 PA 1898 4. Dievo (taip pat ir dievų), angelų, šventųjų ir gerųjų žmonių sielų pomirtinio gyvenimo buveinė vadinama dangumi: Dangus KK 1883 15, MK 1886 6, 1883 9, 1898 5, 1906 8, WD 1887 8, SZT 1888 4, TK 1889 28, 1895 28, 1897 28, TKK 1892 5, HK 1895 8, DK 1899 12, KP 1903 6, TFK 1904 13, 1905 12, 1907 12, 1913 12, PKMV 1905 7, MKV 1905 9, 1907 93, TRKK 1906 10, PKVK 1911 5 ir kt. Terminai dangusir žemė reiškia viską, kas egzistuoja, visą kūriniją. Vartojamas ir daugiskaitinis terminas dangūs PKMV 1905 3, TRKK 1907 6, TK 1913 5, KMV 1914 5, NTK 1914 3. Dievo buveinė dar vadinama tevainyste TKDJ 1905 16 ir tėvainyste PKMV 1905 18, KP 1907 96. 1 Katekizmuose rasti fonetikos ir rašybos (pvz., su trumpaisiais ir ilgaisiais balsiais, su didžiosiomis ir mažosiomis raidėmis ir kt.), taip pat morfologijos (pvz., giminės ir kt.) variantai pateikiami kartu. 2 Straipsnyje ženklu „ד žymimi dabartinėje bendrinėje lietuvių kalboje nevartojami žodžiai. 127Terminologija | 2012 | 19 1 diagrama. Religijos terminų pasiskirstymas pagal reikšmes (%) Vieta, kur laimingai gyvena tikinčiųjų vėlės, įvardijama ne tik tikruoju skoliniu rojus, bet ir lietuvišku terminu sodnas3 WD 1887 16, VAL 1906 4 (plg. gražussodnas PK 1908 12). Rasta atvejų, kai lietuviški religijos terminai sinonimiškai vartojami su skoliniais: daržasarbarojus MRK 1888 61, 1900 164, gražiausiassodasarbarojus TK 1892 11, gražussodasarba rojus MVK 1913 8. Amžinų kančių ir pomirtinės bausmės vieta vadinama lietuvišku žodžiu pragaras WD 1887 15, MRK 1888 42, SZT 1888 8, TK 1889 55, 1892 10, 1895 55, 1897 55, 1904 10, 1905 10, PA 1898 9, TFK 1901 13, 1904 18, 1905 15, 1907 15, TRKK 1902 7, 1907 12, RKDK 1904 30, PKMV 1905 10, VDMK 1905 44, TKDJ 1905 15, TKŽV 1905 4, MKV 1905 24, 3 Sodas – žemiškojo ir dangiškojo rojaus simbolis (KIŽ 1997: 286). 128 Aušra Rimkutė | 1883–1916metųkatekizmųreliginiųvietųpavadinimai 1907 13, KP 1906 71, VAL 1906 6, MK 1906 15, KP 1907 6, PK 1908 20, KERTV 1909 7, 1916 7, ŠIK 1909 95, PPK 1910 10, TKV 1911 16, AMK 1912 64 ir kt. Pagal krikščionių tikėjimą, pragaras – tai tarsi amžino atsiskyrimo nuo Dievo būsena. Vartojamas ir daugiskaitinis terminas pragarai RKM 1912 6, TP 1916 4, TM 1916 6, reiškiantis vietą, į kurią nužengė Jėzus Kristus, kai mirė ir buvo palaidotas. Įsivaizduojama, kad pragare vyrauja nepakeliamas karštis ir ugnis, kad pasmerktieji dega amžinose liepsnose, todėl kartais ši vieta dar vadinama dvižodžiu terminu amžinaugnis TRKK 1902 11, KP 1903 11, 1907 24, RKDK 1904 54, MKV 1905 46, PK 1908 13, TK 1913 15, 1916 18, NTK 1914 36, MKP 1916 77, TP 1916 15, ugnisamžina TRKK 1902 38 arba amžinoji ugnis MKV 1907 38, 1914 38, TM 1916 61, taip pat terminais tamsybių bedugnės PPK 1910 97 bei pragariškostamsybės KP 1907 71. Sinonimiškai vartojami lietuviški terminai pragarasarbatamsybė TRKK 1906 23, taip pat savos kilmės terminas ir svetimybė: pragarai(×atklaniai) K 1912 93, pragaras(×pekła) MRK 1888 144, TRKK 1902 38, Pragaras(×Pekła) TK 1889 28, 1895 28, 1897 28, TRKK 1902 50, pragaras(×pekla)TKDJ 1905 7, TRKK 1906 4, ŠIK 1909 100, TKS 1913 8, NTK 1914 15, TK 1916 8, TATKT 1916 63, pragarasarba×pekla MKV 1905 24, AVK 1914 66, Pragarasarba×Pekła TRKK 1902 40 ir kt. Kaip matyti iš pavyzdžių, daugeliu atvejų pirmenybė teikiama lietuviškam terminui. Mirusiųjų sielų atgailavimo vieta tol, kol patenka į dangų, vadinama skaistykla TK 1913 22, KMV 1914 32, AVK 1914 42, TM 1916 89, taip pat šveitykla TP 1916 14. Rasta pavyzdžių, kai sinonimiškai vartojamas savos kilmės žodis ir svetimybė: skaistykla(×čysčius) PPK 1910 49, KMV 1914 32, K 1912 37, TATKT 1916 13, skaistykla arba ×čysčius AVK 1914 66. Visų tikinčiųjų susibūrimo, maldos vieta žemėje yra bažnyčia. Ji lietuviškai įvardijama terminais šventnamis TM 1916 30 ir šventykla TM 1916 110. Pastatas, kuriame gyvena vienuoliai, vadinamas vienuolynu KP 1906 330, 1907 49, PPK 1910 59, PBK 1914 66. 4 Pranas Skardžius 1938 m. Gimtojojekalbojerašė, kad „prãgaras„pekla“ iš pradžios yra turėjęs visai kitokią reikšmę. Savo darybos jis yra sudėtinis žodis – pra-garas, kurio antroji dalis -garas yra gimini žodžiams gérti,grtas, dzūkų pra-gor „praraja“ ir kt., todėl senesnę reikšmę, be abejonės, dar rodo ryt. aukštaičių prãgaras „daugiaėdis, apsirijėlis, Vielfrass, обжора“ (plg. ta merga yra tikras pragaras!). Taigi iš pradžios pragaru galėjo būti suprantama ta vieta, kur, primityviai išsireiškiant, buvo „suryjamos, sugeriamos“ netikusios numirėlių vėlės, t. y. pekla, vok. Hölle; plg. lenkų odchlań„bedugnė, praraja, kiaurymė“ ir chłonąć„praryti“ (Skardžius 1938: 148). 129Terminologija | 2012 | 19 Pagrindinė Dievo namų vieta – altorius. Jis įvardijamas savu žodžiu aukkuras5 PPK 1910 116, aukuras KP 1906 14, TM 1916 124, plg. aukurasDievo PA 1898 103. Lietuviškas vietos pavadinimas sinonimiškai vartojamas su nelietuvišku: aukuras(altorius) ŠIK 1909 110. Bažnyčioje įrengta vieta (paprastai medinis krėslas dvasininkui, iš visų pusių aptvertas, su grotuotais langeliais), skirta tikinčiajam išpažinčiai atlikti, o nuodėmklausiui išklausyti, yra klausykla TM 1916 132, TFK 1916 30, TP 1916 27, NTK 1914 59. Vienas iš svarbiausių krikščionių bažnyčios įrenginių – sakykla KP 1906 304, iš kurios sakomi pamokslai, skaitomi liturginiai tekstai. Dykuma, kur Jėzus buvo velnio gundomas, vadinama lietuviškais terminais dykavietė MKV 1907 21, 1914 21 arba dykynėNTK 1914 23, dar plg. dykynė(×pūstynė) NTK 1914 23, tiras6(×pustynia) RKDK 1904 46. Vieta, kur laidojami mirę žmonės, įvardijama terminu kapas MRK 1888 140, PA 1898 41, TRKK 1902 48, TK 1904 83, TIA 1905 34, KP 1906 15, 1907 35, PK 1908 337, PPK 1910 116, TM 1916 597, o vieta, kur yra daug kapų, – terminais kapinynas RKDK 1904 72 ir kapinės KP 1907 58. Ėdžios, kuriose gulėjo Kūdikėlis Jėzus, vadinamos senuosiuose raštuose (Mikalojaus Daukšos, Konstantino Sirvydo, Jono Bretkūno ir kt.) vartotais žodžiais prakartas TM 1916 44, prakartē K 1912 77, prakartėlė TKS 1913 14, TK 1916 14. Rasta ir sinoniminių vienažodžių religijos terminų: prakartas(ėdžios)TM 1916 44, prakartė(ėdžios)ŠIK 1909 54. Vieta, kur gimė Dievo Sūnus, įvardijama terminu tvartelis ŠIK 1909 54. Kun. Antano Tyrylio Naujametrumpamekatekizme šis savos kilmės religinės vietos pavadinimas vartojamas sinonimiškai su hibridu: tvartelis (×stainelė)8 NTK 1914 20. 2. NELIETUVIŠKOS KILMĖS RELIGINIŲ VIETŲ PAVADINIMAI Pusė (50 %) 1883–1916 m. katekizmų religijos terminų, įvardijančių religinę vietą, yra skoliniai. Tai tarptautiniai žodžiai (8 %), tikrieji skoliniai (12 %) ir svetimybės (30 %). 5 Kalbininkas Kazimieras Būga yra siūlęs taip rašyti šį žodį dėl etimologijos, t. y. su dviem k raidėmis (Būga 1958: 48). Aukuraslaikomas Simono Daukanto naujadaru (Palionis 1979: 161, Jonikas 1987: 203). 6 Čia žodis tyrasvartojamas „didelių negyvenamų žemės plotų, stepės, dykumos“ reikšme, žr. tyraiLKŽe. 7 Plg. la. kaps. Žodis kapas(kapai) vartojamas jau K. Sirvydo pirmajame žodyne (apie 1620 m.). 8 Plg. stainė „arklių tvartas, arklidė“, plg. brus. cтaйня, lenk. stajnia LKŽe. 130 Aušra Rimkutė | 1883–1916metųkatekizmųreliginiųvietųpavadinimai 2.1. Tarptautiniai terminai Tarptautiniai religinių vietų pavadinimai9 kilę iš senųjų klasikinių religijos kalbų – graikų ir Katalikų Bažnyčios lotynų kalbos. Iš lotynų kalbos katekizmai, maldaknygės, giesmynai ir kiti religiniai tekstai buvo verčiami į tautines kalbas. Taigi tarptautiniai pavadinimai išsiskiria tuo, kad jais įvardijami religijai svarbūs dalykai, kuriems pavadinti lietuvių kalboje dažniausiai nėra tinkamų žodžių10. Juos galima priskirti prie seniausios lietuvių religijos terminijos dalies. 2.1.1. LOTYNIŠKOS KILMĖS TARPTAUTINIAI TERMINAI Kaip jau minėta, pagrindinė Dievo namų vieta – Altorius PA 1898 94, DK 1899 122, K 1912 30, altorius WD 1887 90, SZT 1888 46, MRK 1888 176, PA 1898 107, RKDK 1904 144, TK 1904 84, 1905 33, VDMK 1905 81, TIA 1905 7, MKV 1905 95, 1907 94, 1914 94, PKMV 1905 33, TRKK 1906 55, KP 1906 24, 1907 35, PK 1908 95, PPK 1910 42, TKV 1911 12, AMK 1912 28, K 1912 64, RKM 1912 81, NTK 1914 26, KMV 1914 69, KASS 1915 13, KMK 1915 89, TM 1916 110, MKP 1916 86 („apeigų atlikimo vieta; tam tikras stalas (mensa), prie kurio dvasininkas laiko pamaldas“, lot. altare„altorius“: lot. altus„aukštas“, plg. altaria„aukuras; aukojamasis altorius“)11. Švenčiant Eucharistiją, ant jo sudabartinami Jėzaus Kristaus Kryžiaus auka ir Prisikėlimas. Altorius taip pat yra ir stalas, prie kurio sukviečiama Dievo tauta. Rasta ir daugiau lotyniškos kilmės religinių vietų pavadinimų. Tai limbas KP 1906 267 („sielų, neįžengusių į dangų, bet nepasmerktų eiti į 9 Tarptautiniai žodžiai užima labai svarbią vietą. Tai „bendrinei kalbai priimtini (nelaikomi barbarizmais) skoliniai, kurių svetimą kilmę aiškiai patvirtina bent dalis svarbiausiųjų tarptautinio bendravimo (arba ir klasikinių) kalbų ir kurie neturi neabejotinų skolinimo iš kurios nors gretimos kalbos pėdsakų. <...>. Tarptautiniai žodžiai paprastai grupuojami ne pagal artimiausią (kaip tai daroma su kitais skoliniais), o pagal pradinį šaltinį, nes iš tarptautinio žodžio formos, reikšmės, chronologijos dažnai neįmanoma nustatyti, per kurias kalbas tarptautiniai žodžiai keliavo“ (LKE 1999: 641). 10 Pasak Jono Klimavičiaus, tarptautiniai žodžiai – tai „pasaulinės kultūros, civilizacijos, mokslo, technikos, meno sąvokas reiškiantys bendrinių kalbų žodžiai, paprastai terminai (ar jų dėmenys), kilę iš vienos kalbos ir pasiskolinti kelių panašios kultūrinės raidos kalbų (bent 2–3 šeimų 3–5 kalbų, pirmiausia pasaulinių), vartojami tomis pačiomis arba atpažįstamai panašiomis formomis (pirmiausia rašto) ir reikšmėmis“ (Klimavičius 2010: 8). 11 A. Sabaliauskas (1990: 253), Pr. Skardžius (IV 1998: 86), J. Kruopas (1998: 36), J. Kabelka (1964: 24) ir E. Frenkelis (1965: 8) nurodo, kad katekizmuose vartojamas žodis į lietuvių kalbą atėjo per slavų (t. y. lenkų ar baltarusių) kalbas. Žodis altorius (ir forma altarius) vartojamas M. Mažvydo (Urbas 1998: 15), M. Daukšos, K. Sirvydo (LKŽe), J. Bretkūno, M. Petkevičiaus, S. B. Chylinskio (Sabaliauskas 1990: 253) ir kt. raštuose. 131Terminologija | 2012 | 19 pragarą ar skaistyklą, buveinė“, lot. limbus)12, nava TIA 1905 5 („bažnyčios dalis tarp presbiterijos ir kruchtos (bobinčiaus), skirta tikintiesiems“, lot. navis), portikas TIA 1905 21 („atviras prieangis su kolonomis“, lot. porticus), seminarijaTIA 1905 20, PPK 1910 62, K 1912 5 („mokykla dvasininkams rengti“, lot. seminarium). Kapinės po žeme, kuriose laidodavo krikščionis, vadinamos lotyniškos kilmės tarptautiniu terminu: katakombos TIA 1905 35, katakumbai KP 1907 35 („požeminės kapinės“, it. catacombe < lot. catacumbae TŽŽ 2001)13. Iš terminų variantų matyti, kad katakombosgautos iš italų, o katakumbai–iš lotynų kalbos. Kun. Dionyzo Bončkovskio katekizme rasta greta vartojamų sinonimų: požemis(katakomba) TIA 1905 15. 2.1.2. GRAIKIŠKOS KILMĖS TARPTAUTINIAI TERMINAI Terminu choras KASS 1915 16 („bažnyčios dalis prieš didįjį altorių“, gr. choros) įvardijama bažnyčios vieta, kartais dar vadinama presbiterija TIA 1905 6, KASS 1915 12, graikiškos kilmės terminu, gautu iš vėlyvosios lotynų kalbos („krikščionių bažnyčios dalis, kurioje yra didysis altorius“, vėl. lot. presbyterium< gr. presbyterion). 1883–1916 m. katekizmuose rasta graikiškos kilmės terminų, gautų iš lotynų kalbos, kuriais įvardijami pastatai: bazilika TIA 1905 5 („pailgo stačiakampio formos dažniausiai trijų navų katalikų bažnyčia“, lot. basilica < gr. basilikē), katedra TIA 1905 5 („pagrindinė kiekvienos vyskupijos bažnyčia, prie kurios gyvena vyskupas su kapitula“, vėl. lot. cathedra<gr. kathedra). 2.1.3. ITALIŠKOS KILMĖS TARPTAUTINIS TERMINAS Katekizmuose religinė vieta, kur dvasininkas išklauso klūpančio tikinčiojo išpažintį, vadinama itališkos kilmės žodžiu konfesionalas TIA 1905 19, VDMK 1905 67, konfesyonolas TKDJ 1905 11 („bažnyčios klausykla“, 12 Ši reikšmė pateikiama tik VaitkTŽŽ 2003. Kun. J. Rymeikio Katechetiškųpamokymų pirmoje dalyje apie tai, kas yra limbas, rašoma plačiau: „Visų-pirmu „pragaru“ vadiname abelnai „mirusiųjų karalystę“, lotyniškai „Inferi“ vel „Infernus“. Retkarčiais vartojama prasmėje „grabas“; kur mųsų kūnas pavirsta į dulkių žiupsnį. „Nepaliksi mano vėlės pragare, ir neduosi tavo šventajam regėti supūvimą“. (Ps. 15, 10). Paprastai pekla vadiname amžiną pragarą, kur prakeiktieji kenčia amžinas kančias. Pekla vadiname „Čysčių“, kur ugnis švenčia žmogaus vėlę, kol atsilyginusi Dievo teisybei, galės įeiti Dievo rūman. Pagalios pekla vadiname „Abraomo gyvenimą“, lotyniškai „Limbus“, lenkiškai „otchłan“, kur teisingųjų vėlės laukė Išganytojo ateinant. <...>. Teisingieji „Limbe“ nekentėjo nei jokių čysčiaus kančių. Tiesa, sunku laukti, dar sunkiau laukus nesulaukti, teisingieji ir to kartaus jausmo nepatyrė, nes žinojo sulauksią, nes šventa išganymo viltis nuolat kurstė jų vėlėje šv. giedrą ir ramybę. Tečiaus lyg šventu snauduliu snausdami, visgi nepatyrė Limbe dangaus linksmybių“ (KP 1906 266–267). 13 Plg. VaitkTŽŽ 2003 – it. catacombe (dgs.) < lot. catacumbae < gr. katakymbas. 132 Aušra Rimkutė | 1883–1916metųkatekizmųreliginiųvietųpavadinimai lenk. konfesjonał < it. confessionale)14. Trumpamekatekizmeitališkos kilmės žodis vartojamas sinonimiškai su lenkybe: konfessionalas(×spavednyčia) TIA 1905 19. 2.2. Tikrieji skoliniai Tai seniausia lietuvių religijos terminijos dalis, kuriai neturima savos kilmės pavadinimų. Tikrieji skoliniai, priešingai nei tarptautiniai terminai, grupuojami pagal artimiausią kilmės šaltinį, nes svarbiau yra, iš kurios kalbos žodis yra gautas, o ne iš kurios jis pradėjęs plisti. Šios grupės religinių vietų pavadinimai turi aiškių slavų kalbų tarpininkavimo požymių. 2.2.1. LOTYNIŠKOS KILMĖS TIKRIEJI SKOLINIAI, GAUTI PER SLAVŲ KALBAS Kalbamo laikotarpio katekizmuose randame religinės vietos pavadinimą koplyčia: KoplicziaLL 1894 14, kopliczia MRK 1888 401, koplyczia PA 1898 70, koplyčia TK 1904 42, PKMV 1905 28, TIA 1905 5, KP 1907 33 („maža bažnyčia; atskira didelės bažnyčios ar kito pastato dalis, kur gali būti laikomos pamaldos“, lenk. kaplica< ček. < vok. Kapelle < vid. lot. cappella: lot. cappa). Bandymas keisti šį skolinį žodžiu kapela yra nevykęs, be to, jo keisti neleidžia sistema, plg. koplytstulpis,koplytkalnis (Klimavičius 1998: 11). Koplyčią randame jau K. Sirvydo pirmajame žodyne (apie 1620 m.), J. Bretkūno Biblijosvertime. Uždara pašventinta vieta (teritorija) aplink bažnyčią, taip pat jos kiemas vadinamas senuoju skoliniu szventorius PA 1898 41, šventorius TK 1904 52, PPK 1910 116. LKŽe pateikiamos dvi šio žodžio reikšmės: 1. „užtverta vieta apie bažnyčią (su kapais ar be kapų)“, 2. „kapinės“ (J. Bretkūno Biblija, M. Miežinio ir J. Ryterio žodynai), taip pat kilmės nuorodas – brus. цьвiнтap, lenk. dial. świntarz<lenk. cmentarz. Kaip rašo J. Klimavičius, „lenk. tarm. świntarzyra perdirbinys iš lenk. cmentar„kapinės“ (o „šventorius“ – podwórzekościelne), o tai – skolinys iš lot. coemeterium, šis savo ruožtu – iš gr. koimētērion(plg. gr. koimaomai„gulėti, ilsėtis“, koiman „užmigdyti“, koimēsis„miegas“; panaši vok. Friedhof„kapinės“ motyvacija – „ramybės kiemas“). Lotyniškos kilmės yra pranc. cimetière„kapinės“, angl. cemetery „kapinės“ („kapinės prie bažnyčios“ – churchyard), vok. Zömeterium, ret. Coemeterium1. „kapinės prie bažnyčios“ (ir atitikmuo – 14 Be konfesionalas galima būtų išsiversti – vietoj jo turime lietuvišką žodį klausykla. 133Terminologija | 2012 | 19 Kirchhof), 2. „katakomba“. Taigi šventorius – ne nuo šventumo, o nuo kapinių (buvusių tik prie bažnyčių)“ (Klimavičius 1998: 11). Tiriamuosiuose šaltiniuose rastas ir lotyniškos kilmės tikrasis skolinys, gautas per lenkų kalbą: zakrastijaPKMV 1905 33, TK 1905 33, VDMK 1905 81, TIA 1905 14, zakristija MRK 1888 309, TIA 1905 27, RKM 1912 81, PPK 1910 163 („kambarys bažnyčioje kulto reikmenims laikyti ir apeigoms pasirengti“, lenk. zakrystja < vidur. lot. sacristia < sacer). 2.2.2. SANSKRITIŠKOS KILMĖS TIKRASIS SKOLINYS, GAUTAS PER SLAVŲ KALBAS Visuose 1883–1916 m. katekizmuose vartojamas skolinys Rojus WD 1887 16, TK 1889 35, 1895 35, 1897 35, TKK 1892 10, LL 1894 25, HK 1895 7, TFK 1901 16, 1904 18, 1905 16, 1907 16, TRKK 1902 21, PKMV 1905 11, MKV 1905 19, 1907 8, TRKK 1906 20, KP 1907 134, IK 1909 118 ir kt., rojus SZT 1888 9, KK 1892 11, 1903 11, PA 1898 29, KP 1903 9, RKDK 1904 39, TKDJ 1905 9, TIA 1905 3, MK 1906 12 ir kt. („pirmųjų biblinių žmonių buveinė; tikinčiųjų vėlių buveinė po mirties“, brus. рай, lenk. raj < skr. Rayiḥ). Žodis gautas per slavų kalbas, jis vartojamas senuosiuose raštuose (M. Mažvydo, M. Daukšos, M. Petkevičiaus, S. B. Chylinskio ir kt.). 2.2.3. IŠ SLAVŲ KALBŲ GAUTAS TIKRASIS SKOLINYS Žemiškieji Dievo namai, vieta, kur tikintis žmogus gali susitikti ne tik su Dievu, bet ir su kitais tikinčiaisiais, yra bažnyčia: bażnicziaSPP 1909 64, baźniczia SZT 1888 14, bażnyčia TATKT 1916 20, bažnicza WD 1887 4, bažniczia MRK 1888 24, bažnyczia KK 1892 19, 1903 19, PA 1898 41, TFK 1904 23, bažnyčiaTFK 1901 20, 1905 20, 1907 20, 1916 17, KP 1903 4, 1906 9, TK 1904 36, 1916 19, 1906 12, TIA 1905 5, TRKK 1913 19, AVK 1914 36, KMV 1914 26, NTK 1914 26, KASS 1915 3 ir kt. („maldos namai“, brus. бoжнiцa, lenk. bożnica)15. 15 Pr. Skardžius straipsnyje Arvartotinasžodisbažnyčia? rašė, kad bažnyčia yra „gudiškas skolinys, patekęs mūsų kalbon drauge su kalėdomis,velykomis,kūčiomis,krikštu,krikštytiir kt.“ (Skardžius V 1999: 691). Pasak kalbininko, žodis bažnyčia yra taip įsigalėjęs, kad jam rasti lietuvišką pakaitalą sunku: „ji yra ne tik šventykla,šventovėar maldykla <…>, bet ir tam tikra tikinčiųjų bendruomenė“ (Skardžius V 1999: 691). Bandymų keisti žodį bažnyčia buvo. Kalbininkas J. Jablonskis vietoj bažnyčios yra siūlęs vartoti maldykla, šventovė (Piročkinas 1970: 7), 1947 m. arkivyskupas metropolitas J. Skvireckas vietoj bažnyčiossiūlė vartoti lotynišką žodį eklezija, arba dievnamis,šventykla,šventovė (Skardžius V 1999: 690, dar žr. Skardžius V 1999: 739–741, 889–892). Šiam siūlymui nepritarė Pr. Skardžius. 140 Aušra Rimkutė | 1883–1916metųkatekizmųreliginiųvietųpavadinimai MKV 1907 – Mažasiskatekizmasvaikeliams,prisiruošiantiemsįpirmąjąišpažintįiršventąjąKomuniją. Išleido kun. J. Laukaitis. Antrasai išleidimas. Seinai: Laukaičio ir B-vės spaustuvėje, 1907. – 115 p. KP 1907 – Katechetiškipamokymai:IšdešimtsDievoirpenkiųBažnyčiosprisakymų.Išnuodėmių:septyniųdidžiųjų,šešiųpriešDvasiąšventą,keturiųšaukiančiųdangunatkeršyjimo,devyniųsvetimųjų.Kunigo Juozapo Rymeikio. Knyga II. Tilžė: Otto v. Mauderodės spaustuvė, 1907. – 191 p. TRKK 1907 – TrumpasRymo-Katalikųkatekizmas. Sutaisė J. B. Krótki Rzymsko-Katolicki katechizm. Ułoźyl J. B. Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1907. – 53 p. PK 1908 – PlatesniskatekizmasarbašventoRymo-katalikųbažnyčiosmoksloišguldymas,patvirtintasžemaičiųirVilniausvyskupijoms. Spaudon prirengė Kun. Juozapas Skvireckas šv. T. M. Žemaičių Seminarijos Profesorius. Iš lenkų kalbos vertė Vyskupas Antanas Baranauskas. Kaunas, Saliamono Banaičio spaustuvė, 1908. – 363 p. ŠIK 1909 – Šventojiistorijairkatekizmas. Vaikams vadovėlis. Lenkiškai parašė kunigas S. Kozlovskis, Mogilevo archivyskupas. Lietuvių kalbon vertė L. G. Vilnius: Juozapo Zavadzkio knygynas, 1909. – 128 p. KERTV 1909 – Katekizmasevangelikų-reformatųtikėjimovaikams. Su priedais: 1. Trumpa bažnyčios istorija. 2. Apie šventą raštą. 3. Tikėjimų sulyginimas. Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 1909 [Virš. išleid. metai 1910.]. – 91 p. SPP 1909 – Senowespripażyntijejpoteraj,kuriuspagałsenujukningupadawymairsenużmoniųkalbiejima surinka,suraszeiriszdrukawodynasenosgadineskunigas. Wilnius: Juzapa Zawadzkia drukarnios iszlejdymas, 1909. – 79 p. PPK 1910 – Poteriai,PrisakymaiirKatekizmaspagalRymoKatalikųmokslo. Parašė Kun. Jurgis-Peliksas Sragys, Saločių kamendorius. Seinai: Laukaičio, Dvaranausko, Narjausko ir B-vės spaustuvėje, 1910. – 182 p. TKV 1911 – Trumputiskatekizmasvaikeliams:mažadovanėlėkalėdojant. Sustatė kun. Juozapas Širvys, Ginteliškės klebonas. Seinai: Laukaičio, Dvaranausko, Narjausko ir B-vės spaustuvė, 1911. – 20 p. PKVK 1911 – Pirmosioskomunijosvaikamskatekizmas. Ištraukos iš Dekreto Šventosios Kongregacijos S. S. apie Pirmąją Komuniją, rugp. 8, 1910. Sutaisē ir savo kaštu išleido kun. P. Saurusaitis. Philadelphia, PA. „Żvaigżdēs“ Spaustuvēje, 3654 Richmond st., 1911. – 11 p. AMK 1912 – Armokikatekizmą?Mažiemsvaikeliamsdovanėlė.Parašė Ranka. Seinai: Laukaičio ir B-vės spaustuvėje, 1912. – 31 p. RKM 1912 – RymoKatalikųMokslasKudikiųpriePirmosiosKomunijosPrirengimuiTinkantis. Su Pridėjimu Pirmoje Vietoje Komisijos Pataisytųjų Poterių. Surengė ir Išleido Kun. P. Siaurusaitis, Šv. Juozapo Lietuvių Klebonas. Philadelfija: „Žvaigždės“ spaustuvē, 1912. – 123 p. K 1912 – Katekistasarbakatekizmomokytojaskudikiumokyklojeirauklejimonamuose. Lietuviškai sutaise kun. Petras Saurusaitis, Šv. Juozapo Lietuvių Klebonas. Philadelphia, PA: „Žvaigždēs“ spaustuvēje, 1912. – 106 p. TKS 1913 – Trumpaskatekizmas. Sustatė kunigas J. K. [Juozas Katilius]. Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 1913. – 31 p. TFK 1913 – Trumpasiskun.Filochowskiokatekizmas,Vaiszgantoverstas. Antrą kartą iszleistas ir pataisytas. Tilžėje: kasztu ir spaustuvē pas J. Schoenke, 1913. – 43 p. MVK 1913 – Kun. J. Liasauskis. Mažiesiemsvaikamskatekizmas. Kaunas: Saliamono Banaičio spaustuvė, 1913. – 23 p. TK 1913 – Trumpaskatekizmas,skiriamaspradineikatekizacijaiirliaudiesmokyklai. Parašė Kun. J. D. [Juozas Danielius]. Seinai: Laukaičio ir B-vės spaustuvė, 1913. – 56 p. AVK 1914 – Kun. J. Liasauskis. Antrasvaikamskatekizmas. Seinai: Laukaičio, Dvaranausko, Narjausko ir B-vės spaustuvėje, 1914. – 67 p. MKV 1914 – Mažasiskatekizmasvaikeliams,prisiruošiantiemsįpirmąjąišpažintįiršventąjąKomuniją. Išleido kun. J. Laukaitis. Trečiasai išleidimas. Seinai: Laukaičio ir B-vės spaustuvėje, 1914. – 115 p. KMV 1914 – KatekiʒmasMažiemsVaikams. Sutaisē pagal Kun. R. A. McEachenʼą Kun. M. Krušas. Dievo Apveizdos parapijos Klebonas. Antroji laida. Ištaisyta Chicagos Kunigų Marijonų. Chicago, III. 1914. – 75 p. 141Terminologija | 2012 | 19 NTK 1914 – Naujastrumpaskatekizmas,lengvasvaikeliamsrengtispriepirmosiosŠv.Komunijos.Parašė kunigas Antanas Tyrylis, Kvėdarnos klebonas. Seinai: Laukaičio, Dvaranausko, Narjausko ir B-ės spaustuvėje, 1914. – 75 p. PBK 1914 – PilnosiosBlaivybēsKatekizmas. Sulietuvintas arba sudētas lietuvių kalboje sulyg tēvo J. A. Cullenso S. J. Surengtas ir išleistas lēšomis Kun. Petro Saurusaičio Klebono Šv. Juozapo Parapijos. Waterbury conn. Chicago, Ill.: „Draugo“ Spauda, 1914. – 159 p. KASS 1915 – KatekizmasapieSutvirtinimoSakramentą:sumaldomisirapeigomislotynųirlietuviųkalboje / iš pranc. k. vertė kun. V. Zacharevyčė. Vilnius: Martyno Kutkos sp., 1915. – 22 p. KMK 1915 – Krikščioniškomokslokatekizmas. Surengtas ir užgirtas trečiojo Baltimores Koncilijaus. Pagal Angliško sutaisē kun. F. B. Serafinas. II dalis. „Draugo“ spauda, Chicago, Ill., 1915. – 95 p. TP 1916 – Tikybospirmamokslis,patvirtintasŽemaičiųvyskupystei. Kaunas: Saliamono Banaičio spaustuvė, 1916. – 31 p. TFK 1916 – Kun. Piliakauskio. Trumpaskatekizmas. Vertė kun. J. S. [Antanas Skinderis?] Maskva: V. Lemano spaustuvė, 1916. – 40 p. TM 1916 – Tikybosmokslas(Šv.IstorijairKatekizmas). Petrapilis: „Lietuvių spaustuvė“ Lietuvių d-jos centro komiteto nukentėjusiems del karo šelpti, 1916. – 147 p. TK 1916 – Trumpaskatekizmas. Sutaisė kunigas J. K. [Juozas Katilius]. Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 1916. – 31 p. MKP 1916 – D. Martyno Liuterio MažasisKatekizmas ir D. Jono Jokūbo Rambako Pamokslasapieišganymodavadąpirma24klausimuosetrumpaisuglaustaspotam237klausimuoseplačiausišguldytas. Petrapilis, „Lietuvių Spaustuvė“, 1916. – 92 p. KERTV 1916 – Katekizmasevangelikų-reformatųtikėjimovaikams. Petrapilis: Lietuvių Draugijos n. d. k. š. spaustuvė, 1916. – 80 p. TATKT 1916 – TrumpasAiškinimasTiesųKatalikųTikējimo. Parašē Kunįgas Franciškus Gugis. Chicago, Illinois, 1916. – 67 p. LItERatŪRa Alminauskis K. 1931: DieGermanismendesLitauischen 1: DiedeutschenLehnwörterimLitauischen. Kaunas: Šv. Kazimiero draugijos knygynas. Ambrazas S. 2000: Daiktavardžiųdarybosraida 2: Lietuviųkalbosvardažodiniaivediniai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Būga K. 1958: Rinktiniairaštai 1. Sudarė Z. Zinkevičius. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Frenkelis E. 1965: Freankel E. LitauischesetymologischesWörterbuch2. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht. Jonikas P. 1987: Lietuviųkalbairtautaamžiųbūvyje:visuomeniniailietuviųkalbosbruožai=TheLithuanian languageandnationthroughtheages:outlineofahistoryofLithuanianinitssocialcontext. Čikaga: Lituanistikos institutas. Kabelka J. 1964: KristijonoDonelaičioraštųleksika. Vilnius: Mintis. KIŽ 1997: Krikščioniškosiosikonografijosžodynas.Sud. D. Ramonienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. Klimavičius J. 1998: Keturi talkos kėlinukai. – Gimtojikalba 10, 10–14. Klimavičius J. 2010: Tarptautiniai žodžiai lietuvių kalboje. – Mokyklinistarptautiniųžodžiųžodynas. Parengė I. Ermanytė, V. Černė, J. Klimavičius, L. Puzinienė. Kaunas: Šviesa, 4–8. Kruopas J. 1998: Rinktiniairaštai. Sudarė St. Keinys, K. Morkūnas, A. Sabaliauskas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Laukaitis J. 1909a: Kalbos dalykai. – Vadovas8, 402–406. Laukaitis J. 1909b: Kalbos dalykai. – Vadovas9, 100–106. LKE 1999: Lietuviųkalbosenciklopedija. Parengė K. Morkūnas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. LKG 1965: Lietuviųkalbosgramatika 1. Vyr. red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis. LKŽe: Lietuviųkalbosžodynas (I–XX, 1941–2002), elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005, – www.lkz.lt. Palionis J. 1979: Lietuviųliteratūrinėskalbosistorija.Vilnius: Mokslas. 142 Aušra Rimkutė | 1883–1916metųkatekizmųreliginiųvietųpavadinimai Piročkinas A. 1970: JonoJablonskioleksiniaitaisymai:apybraiža. Kaunas: Šviesa. Rubinas A. 2001: Dvasininkų pavadinimai ir jų istorija. – ActaLinguisticaLithuanica 44, 189–200. Sabaliauskas A. 1990: Lietuviųkalbosleksika. Vilnius: Mokslas. Skardžius Pr. 1938: Verstiniai ir reikšminiai skoliniai. – Gimtojikalba 10 (60), 145–149. Skardžius Pr. IV–V 1998–1999: Rinktiniairaštai4: Moksliniaistraipsniaiirstudijos; 5: Akcentologija.Bendrinėskalboskultūra.Publicistika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. ŠR 2009: ŠventasisRaštas:NaujasisirSenasisTestamentas.Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai. TŽŽ 2001: Tarptautiniųžodžiųžodynas. Ats. red. A. Kinderys. Vilnius: Alma littera. Urbas D. 1998: MartynoMažvydoraštųžodynas. 2-as leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. VaitkTŽŽ 2003: Vaitkevičiūtė V. Tarptautiniųžodžiųžodynas. Vilnius: Fotonija (e. leidimas). NaMES OF PLaCES RELatED tO RELIGION IN CatHECHISMS PUBLISHED IN 1883–1916 Names of places related to religion comprise about five percent of religious terminology used in catechisms published in 1883–1916. These words name various liturgical places important to believers such as buildings (bažnyčia (church), šventykla (church), katedra (cathedral)), their parts and spaces (altorius (altar), aukuras (altar), choras (choir), klausykla (confessional), koplyčia(chapel), sakykla (pulpit), zakristija (vestry)), places of burial (kapinės (cemetery), katakombos(catacombs)), afterlife (dangus (heaven), rojus (paradise)), miraculous or important religious events, for instance, visitations (dykynė (wilderness)), punishment or purification (pragaras (hell), skaistykla (purgatory)), and other places. According to their origin names of places related to religion used in catechisms published in 1883–1916 can be divided into Lithuanian (44 percent; aukuras (altar), dangus (heaven), pragaras (hell), klausykla (confessional), sakykla (pulpit), skaistykla (purgatory), šveitykla (purgatory), šventykla(church), vienuolynas (monastery), tėvainystė (heaven)), non-Lithuanian: a) international words (8 percent; altorius (altar), konfesionalas (confessional), presbiterija (presbitery)), b) old borrowings (12 percent; bažnyčia (church), koplyčia (chapel), rojus (paradise), zakristija (sacristy)), c) barbarisms (30 percent; atklanės (hell), pekla (hell), čysčius (purgatory), svietas (world)) and halfLithuanian words (6 percent; altorėlis (altar), karalystė (kingdom), vyskupija (diocese)). The usage of names of places related to religion in catechisms of the researched period varied. Sometimes the same place had two or more names of Lithuanian or foreign origin. For instance, in Mažasiskatekizmasvaikeliams (Small catechism for children) (1905) prepared by the priest Juozas Laukaitis hell was named using Polonism pekla, the Lithuanian word pragaras or both words – pragarasarbapekla. Most often the priority was given to a Lithuanian word or a word of foreign origin which didn’t have a Lithuanian equivalent. Choosing one word from two or more synonyms was a result of the standardization of religious terminology which took place at the end of 19th and the beginning of 20th centuries. Gauta 2012-10-09 Aušra Rimkutė Žemaitijos kolegija Muziejaus g. 29, LT-87356 Telšiai E. paštas ausra.r[email protected]