Terminas prie termino. IX

202 Jonas Klima ičius | Te minas p esso e mine. IX Te minus p esso e mine. IX Jonas Klima ičius Ilsisi seni campi dei pada gai: ca klas, dalgis, mani e akėčios Jus inas Ma cinke ičius Pada gas: sInonImaI I TemInIzacIja Pada gas e il suo gausūs sinonimi a iom signi ica emi ampiamen e pascolidę i oje pa boje. Jų a ealinę padė į papildo ecųjų aš ų (i žodynų) da i. La maggio pa e di lo o mo i azione aiški, di alcune pe sino simile. L'esplicazione e imologica se e poco. Un'al a lo o mo i azione simili udine la sua nondis ink i i à, e ques o de e min e i ja lingua piu os o ca a e is ica insu icie ole di e enjuo um signi ica i i. Nei Nuo i sc i i inizia a šiokia ale comun inè lingua lexicica seman is ica di e enziazione in ques a mic osis emo anche ico, ma angiai e mancac inai, a lei accompagna a me a o izzazione signi ica i i di e enzie anco a quan o ni elia o. Sinonimų e no minamasis ocynas mažokai qui con ibuì. Solo abbas anza a di a e minizzazione, sebbene non del u o si sia ini a e non senza con o a ingumà, posi i amen e pa eikè e bend inée a oseną. 1. Nagingasis (įnagus) uomo a igu a i amen e, e non e miniškai (ne homo abe ) dicendo solo ha p esa in nag, in mano (: acc i im i; anche se da empo c'è e al a e imologia) kokį panagų, pa ankų la na u a d'ogge o (akmenį, kaulą, kiauku ą, legno di legno o s ypą) į įnagį a ankį (elezione, pesca, cacciaclè, comba imen o, la o o, gioco o musica). Isc i i di na u a buodu u bū isiški, sebbene kilme o se di e sialaikiai o e a iai ia iečiai sinonimi. Įnagis 1. (i nag) LKŽ IV 1957 daik as, cui qualcosa si a; a ezzo, s umen o; ginklas. Ma già in linguaggio i o da eikalo sop a u o quello, con cui cos' iene a o, e non la o ama lazda, ėzdas, b uikš as, b ūklys, ykš ė, bo agas, imbas,... Tu a ia: I meis as be įnagio du nas ( k ailas) Ka klėnai. Tu i i mio ingnagiai a šipę Sk iaudžiai. Appa a o 1. (i į ankė) nepasi ūpin a ne de ini i si spiega u a ydingai, . y. sinonimais įnagis, p ie aisas, ins umen as, pada gas. Anche e da cani... 203Te minologia | 2013 | 20 Aiškinimo ydos ne eng a e no ma i o DŽ1 1954: įnagis 1. į ankis, pada gas, ins umen as (2 šnek. bo agas, imbas), í ankis 1. quan o meglio įnagis, s umen o con cui cos si la o a, ma DŽ2 1972 anco a peggio: s umen o con cui si la o a (gene almen e a mano); įnagis; appena meglio SinŽ 1980 s umen o 1. p i e ai s a s, con cui cos la o a o (no s p ie aisas he e sono al e sinonimi ile dominan è!..). Manca di p ecisione e DŽ3 1993: įnagis 1. semplice s umen o, e s umen o da bo s umen o (pp . imama in mani). Anche p ima già di 40 anni bu a e speciali dei no mina i i no abà (G ina eckienė 1972: 43; Klima ičius 1973: 2526), e DŽe 2006 įnagis be pažymos a m. – 1. o dina io a ezzo [2. mušamo obiec (...)]. Nella s ampa, ples in agli s o zi me a o izazione (beques co k ynėms), ingnagis di en a e di s ao dina io a ezzi: Pa ke is e semplicu is col ello di enne i suoi più impo an i k ū yb o s nella n a gi a s MkslL 2006 5 14. O s umen ois 2. p k. p iemonė pe qualche scopo aggiunge e da e o oppo s u ai pasenusiai! capisce ques o già e įio a iosi pe la o o, azione, a i i à esegui o: SNO in e nazionale di pace e sicu ezza suppo ing ool T 1975 217 3; poli iche u ensili Vd 2004 19 22, a e pe cepi o come s umen o NŽA 2010 78 276, al is mio s umen o di la o o con TV 2012 39 18, oce mio s umen o di la o o con TV 2012 3 21, suo s umen o di la o o Sa nas IQ 2011 4 118. Se ques o è signi ica o le e ale o me a o a: Kompuu e is non è più isoliuo o į an k i s Vd 2005 43 19. m. Vincas Pie a is a minimen i mini giuoclinii in ankius: Da giuoclinii in ankius Gudeliuose Žiū iuose a ojo kankles, e uką ( ė uką) (būgnelį būbnelį), amzdį su agučiu V. Pie RR 1895 1973 417. K. Būga è p o a o a usa e puchiamas muzikos įnagis, e A. Sabaliauskas-Žalia Rū a muzikos į ankis (liaudies). Tu a ia già K. Si ydo dicodyne è muzikų i giesminykų ins umen as. STŽŽ 1923 ins umen as aiškinamas ( a gu o cambia o) į ankis. TŽ 1936 similmen e: ins umen as a ezzanis, s umen o e ins umen inis acciaien. En alò musikinis e medicininis (chi u ginis e k .) s umen o. LKŽ IV 1957 s umen o 1. į ankis, pabūklas indica o e da M. Daukšos, S. Vaišno o aš ų. DŽ2 1972 s umen o 1. da bo a ezzis: chi u ginis, kal ys ės i. PolŽ 1984 s umen o solo a ezzanis. DŽ3 1993 s umen o 1. s umen o di la o o, ma solo chi u gico, DŽe 2006 chi u go. Deio saloni più g aziiau (i saloniškiau) non u ensili, e p ašma nūs ins umen ai Sa con TV 2009 11 10. Dalla a uale ususene di s ampa bisogna sop a u o indica e non applicabile e non des ina a s umen o consumim in ankio signi ica o: s aliaus ins umen ai Vd 2007 35 16 (pasi ašęs: būsimasis 204 Jonas Klima ičius | Te minas p esso e mine. P esiden e della Li uania Ha a d un- o s uden e Gin a as Ga ėnas IX! ), designe io s umen ii: ep ukas, penš ukas, kampainis e pan. Vd 2005 35 47, i bambini p a icano a la o a e con s umen i KV 1988 20 14. S alo į ankių io desc i ono muzikškai ins umen inis ansamblis Sa su TV 2007 36 20. pubblici à: pila pe s umen i di la o azione del legno e ele mon aggio. In e nazionali p asma nuolii ašo: b u d e l i o la o o s umen i LA 1992 56 2, ū ky m o s umen o Vd 2006 26 23. Poe a: Passiogè la lo a Anche E paisios, e san a. / E ki is p esso il le o Tik ai s umen o A ka s ui Miglio s umen o a nk o s KV 1983 51 7. / / Al poe a qui e sukal i, / A ygei išskob i LA 1992 27 14. Apie skulp o ių – nepap as ai: manchi, e es a ai anco a bas eko į ankio: Mano a nk a, quan o buon in a n k i s u man esi! - - - mio g andissimo in a n k i s, manoji g a l a, <...> J. RainL 1975 178. o sc i a o e di s umen i m en a l in i a i Vd 2005 41 56. E mo e s bellezza semp e più accen ua o come s umen o Sa con TV 2006 9 18. Nemaža g upa ins umen ů pa icola men e padažnėjusi: gass a m z di s no malus p o li i n i s ins umen Vd 2006 13 3, e k s e li s è pa icola men e buon s umen o pe le iso se ci colan i i n an s uo i Vd 39 37, in e ne y šy s è me a iglioso s umen o NZA 2005 9 418; s umen i k au p i m oi LTV 2005-10, 2007-08 2005 e s umen i legali ed is i uzionali NZA 2007 89 419. Ques o la più e a s umen o, plg. ins umen 3. p k. mezzo, me odo PONS. ALKŽ 2004. pe ché in eceo sakius semplicemen e e chia amen e adu e p iemone imamasi ins umen alizza e, sebbene pasquale si pe segua lie u iškai: Amo concupiscen iae ins umen alizuoja ki ą: al o di en a mia pa e, al o bene ì nusa inu a sé, pa e s d a ma s lo p i e mo n e p op io bene io NŽA 2007 1112 555. Na ū usia me a o izzazione dello s umen o è muzikinė, ecc. :, pe sone andan i guida i do e i, <...>, può ealizza e solo quello, cosa glūdi epochos mąs yme. I ns u m e n a s, cui essi hanno g o i, è p odo o non lo o essi solo pian a i a lui. Anch'io e kū inį, […]...>, pa ašo non jie lo o engono p esen a e solo gaude A. Š eicK e E 1989 81. mol o nonna u ali: All'Uomo aiu a e a usci dal compo amen o po e o non esis e al i s umen i, <...> Vd 2004 41 24. Deliziosamen e s iscia o s umen o ke gimo con mechanizmu: Puikus esempio po ebbe esse e l'Unione Eu opea. Ques o do e a esse e il luogo al quale u i s u ne š a i miglio i p op i in s u m e n u s i s u k u i a pe ezioną m e c h an i z m ą. S. Rou illois opinione, pe o a abbiamo solo di icilmen e mandomà g iozdišką i n s u me n ų k ū ą, o n e da niai meccanismo unzionan i Vd 2004 22 19. Ti sol an o osbiesi linguiniu bukumu, quando eda o eus ba a da e o nuo okų e ėją, ok. Ins umen a ium p onunciusį 205Te minologia | 2013 | 20 s umen i: Ve imas pe de <...> s umen i con cui si può chiude ecipe , cosa l'au o e a icos uendo ch ono opą NŽA 2013 4 300. Ol e allo s umen o in e nazionale è e s animezza s amen os muzikos LKŽ XIII 1984 e š emen as LKŽ XV 1991, s ùmeñ as į ankis LKŽ XIII 1984. Ques o da s e imkalbių d a ų come e ūkio en o is in en o ius LKT 1970 328 (Suginčiai). Sumanusis uomo ( a si homo habilis) già s esso apdi bo, pe di bo, . y. (pasi)da ė(si). Ques o suo pada ga(s) (: a e Ska džius 1943: 102; Sabaliauskas 1990: 207) 1. chi ico, appa ecchi, ins allazione (pp . u ilizza o pe la o i ag icoli o domes ici) LKŽ IX 1973. Conosciu o già da Jono B e kūno, Mikalojaus Daukšos, ca a e ingiausias žemaičiams. È e kuopine signi icazioni: Mediga an pada go a ų, žambių, s alų, šlėdžių ( šlajų), kubilų, lo ų, k osnių, šėpų ( spin ų) A. Juškos žodynas. Qui la la ghezza di signi ica o isibile anco a aumen a al e on i, ecc. : Con al i pada gais apsiei nemoku, ale ( be ) ki į pap a ęs a o K. Ju kšaičio pasakos. Padagno 3. spąs ų di ginamoji ablelė (Bi žai, Kupiškis), senza dubbio, è non polisemija, ma omonimo (: padi g(in) i). Ne e as e žemaičių a ian e pãdá ga, e pada ga è il p ecessaggio -gas unico edinys, anche se a gausesnių -ga edinių pada ga unico g amma ica innagio signi icazioni, al i i olo dell'azione (LKG I 1965: § 451; e pada ga, e pada ga Daik a a džių da ybos ap aše aplenk i). Aukš aičiams būdingesnis pada 4.: Pada ai ūkio: žag ė, akėčios, ki is, sp agilas A. Juškos žodynas. Va ojamas i kuopine signi ica o: Menkas gaspado ius ( šeimininkas), che pada as u a udu a ( uduo) an kiemo lydinas Rodūnia. Egli a e a mol iel bellos ūbo e a V. K ė ė. Žemaičių, lie u ininkų, aka inės dalies aukš aičių y a da i pãda ỹnė: Pada ynių medis J. B odo skio ā dynas. Ji e kuopinė. E bes iulius, e pada ynę u o addaiai Ramygala. Qui si i ela la sua po a a signi ica i a: Rudenį e in e no s o kus ( akandus), o baldus, e al a casa pada ynę, beje: žambius, ekė es <...> laikė s. Daukan as. Anco a a e a a inso 2: Jo jauja piena isokių pada inių p ig ūs a Šiauliai. Re a e sinkopinė pãda nė (Šedu a, Pane ėžio . Smigiai). Da ybinių sinonimi eccessi i nella s essa a mezza o anche schnek oje eiškiasi il lo o age iminio uso: Tu i ūkio pada gai e pada ynė ugny supleškėjo G ūžiai. In ogni a siėjime odum a sé enui necessa ia p ada gai e pada ynei ma e iale s. Daukan as. 206 Jonas Klima ičius | Te minas p esso e mine. A sicu usi ak. IX dz. signi ica o c ea u a 5. e Rad iliškio pada ynė 3. pakink ai, no s žem. 2pada gai pakink ai da pada go a icolo dis ingue e. Pie akinių. al o. agg edi o pada inis inkomas pada ynei, pada gams da y i, ma ilus acija es imonija solo pada inius (p šng. malkiniams) albus Igliauka (pada ginie medžiai indica e solo da J. A. Pab ėžos aš i). Tai es imonija e daik a a džiai: M ed ž i o meis as la o a pada gus: ežimus, ažius A. Juškos ā dynas. Gana u ėjusys med ž i o pada goms e šilumai M. Valančius. Come ma e ia (: albe o, legno) es endi o e audeklams, e e oim, così e pada go (con a ian ais) la po a a dei signi ica i plė ėsi. Già nei ecchiosi sc i i ba oco esama di g ossi me a o u: Pada gus la lo o mo e nuog occhi degli a ima M. Daukša. È se gai e pa d a ga i s (p iemone, in e mediininkais) delnio S. Vaišno as. Lyg dei sac i sc i i ąsa: Eina da casa bū ių bū iai žmonių su u ei ba ž n y č i o s p a d a a i s ( ėlia omi, lampin ai e . .) con u a izkilme Žemai ė. Così e ano ės ka ibboje: Ži gai, ginklai, k a ė s p a d a ga e ežimai is eko lie u iam į nagą s. Daukan as. Albe as, p eėmęs pilės g iaunamosias pada ynes, aukia in pilę s. Daukan as. <...> sconosciamen e gadino a a n u s, a dė ma š i n as e solo aspe ė che la sua p iedangoja po esse o espo a e dalla ci à a mo as, gu guoles e sumes i Ne in spoadin us p a da gus A. VienR III 1986 322 (K yžkelės). Segue pe ino pi mykščio uomo i a: <...> neoli o pe iodo <...> uomo a km e n i ni a i s pa d a gai s šelpėsi LT II 4 1919 511512 (J. Basana ičius). Galop apigaunama e inno azioni all'indus ia: Ūkio ipe cussioni is pa b i k ų a e, ada alizza i al miglio e la o amen o e a Va pas (1895). T iebwe k e wa a oma pada ynė, mašynė K II. Au oma pada ynė, da sé s esso enan i K I. Bend inėje kalboje già anche acquis alėjus a ian e pada gas il suo signi ica o amb is aiškių ibų nelabai ha. A ol e uppiamen e o più in de aglio desc i ono a ee: A. Kaminsko poesia sciiojasi a ž em ė s ūk i o i n a mų a py okos pada gų L e M 1981 37 4. <...> a imui, sėjai, malimui, k e pi m u i necessa ia mol i udine di e sai ia dei p a d a g ų LP 1981 74 2. In e e i: Gi nos, come e al i pada gai, […]...> T 1983 123 4. Ma quale sa ebbe il o no di co u a k osnis, cuyklė o kep u ė? Visisco mancanza di chia ezza indica e p iedu a e al i: kalė no agus, colilius, kal us, pjau u us, dalgius, ki ius, a ius cablius e k i u s b u i i ni u s p a da g u s P. Ta asPab 1972 25. Ra uose ma ei sk ynią, e oini olkų e lapių spąs us, ka ilą, o ka ile d i ąžuolines lėkš es, kaušą, se einis šaukš us e k i u s i im o m e n o pada gus AB . Ki S 1968 96. Gli a ezzi qui elenca i (ecce o cables) sono pada gai?! Pe ché qui di e sissimi ogge i si desc i ano come pada gai: 207Te minologia | 2013 | 20 Pa duodu i k u s ą, g a a ž ą, p i a ni n ą, aikišką ež i m ė lį e al i amiglie pada gus ŠlKal 1975 20.Pasakų seno ės y inė ojas i gi ben kiek s ebina apyčiupa del signi ica o di ques a pa ola: Pe ché ques a na e è su uo? Sapendo ež i m o i l a i o des ina o, ques i pada gai nede a V. J. BagdKGPas 1992 162. Pada gas da osi pasimeggięs e padažnėjęs pa ola, non a i con humo o, i onijos šešėliu: Taigi ea as <...> uno mondo apga ys ės d abužėlių. Bello, pu ché almeno scalikėlis, pe ò può esse e e bikini (...) ino pa ine i abili h i g i enos pada ghi L e M 1990 42 6. Se ladis noi penalizzi k a u ėm i s, ladšikus e ša o u, o e e ikus l a u ž u, ques o o non meglio sa ebbe noi con u i a bau s m i ų p ad a ga i s za iu i e si uos p ažū ies kū <...> (Lu e is) S. Ma k NN 1969 207. <...> a sik a íme ali a u k l ė j i m o p a da g ų, come l a z d a, di ž a s e ž i n i ų sauja, paže a kamba io ke ėje Šl 1976 5 4. Tu a ia è e se iamen e, pasigė ė inai me a o izza a: Indi idualiais pada gais įdi bami seman iniai campi di ali pa ole, come uduo, du ys, molis, diena L e M 1982 51 5. Quindi pada go signi ica o 1. žemės da bo o domes iche į a n k i s non solo ikslin ina (apib ėž is), ma issuo ina e da lei pasida iusi pe kel inė. Dal muzikos pada go (Adol o Sabaliausko de ini o giougsmo pada gu A. Ki SB 1968 56) es és solo ico do: P ašyda o lo o pe a os pasidogasomė i liaudies muzikos pada gais così allo a chiama amo liaudies ins umen us G 1978K 41 6. Poiché l'uomo anche è, sebbene i o, ma pada ga, a a o non so p ende che pada ga 2. sia kūno o gana LKŽ IX 1973. Senza ase indica a e on e della lingua i a Šedu a, ma ques o o se quan o au osakiška, humo is iška, pe ché am è s e imybė šlunkas 1. LKŽ XV 1991 (g eičiausiai iš ūmęs sa ą na į imęs solo il di o 1na ys 2. e 3. kulkšnis, gu nas LKŽ VIII 1970). Ma come appena s'ispi a o Jonas Jablonskis ėme si qui pada gą dieg i: Šikšnospa nio s p a n as è splendidoissimo, miglio l i e č ia m as i s pada ga LKŽ IX 1973. Come e mine neppu e o gano co ispondmeniu o sinonimo non è na o, ma Jablonskio akeliu a non un solo sc i o e, adu o e o gio nalis a i io: Liguamen e come a iazione, s k i d i m o p a d a ga i de e esse e pe e amen e p epa a i: p l u n k s n a s imp egna, essi epdami iebalais e da pas u galine liaukos 1975 9 23. […]...> g ožį ice an i p a da gai sono es e ni pojūčiai isazione e klausa G ožKon 1980 341. Tes a, occhi, naso, sc uos ai, o ecchie aligiausi ž mo g i š k o s i o s b ū y bė s p a d a gai non sono sal aguomi [kumš ynių] leggi, cheku ie (=) pe a u ela collo, c ū inę, u a il es o co po J. Pa OD 1984 255. Mano izdidi kančia 208 Jonas Klima ičius | Te minas p esso e mine. IX così a lungo pe segui a a e pe e i a, e scoppa a! Ak, che così die iška ieno ė, as dolo emo a audas, susie ų ques i sus e imėjusius p a da g u s i na i u s, suda ančius mani (Oska as Milašius) I e B 1988 258. Su okimo pada gai L e I 1980 209. T upučiuką con umo o, pe ò senza i onia: <...> addėjus ebancia a mano a poe ų apdainua o co po umano pada go più impo an e se ca Šl 1978 15 8. Kazimie o Jauniaus 1pada ga 2. e pada ynė 2.: D i sono delle pa ole pada y nė s dali: oce s ygos ge klės mazge e a liep u as e miniei della kalbo y os e a lem ingos. Jablonskio nuopelnas, che lui p e e meni à o nì abi uesniam a ian e e lingu pada gus consolidino. Nezinia ko a ol e es dygs a qualche inno o è, ecc., ližu is, come p incipale k a l b o s p i e m o n ė J. LipskSomP 1979 15. Na u almen e, DŽe 2006 pada ga 2. aiškinamas kūno o ganas è nep egus adai pe pla us. Pabūklas 1. pada gas, pada ynė, į ankis, p ie aisas LKŽ IX 1973 è žemaičių, anche indica o da P. Ruigio o dinyno. Più ilius a a a ian e pabūklė: Pasi aisiau pabūkles: sp agilus, žambius, ki ius, g ąž us, plunksnas [plūgo e s u ės spa nas] A. Juškos ā dynas. Nè cosie cose daik aiidei e ama ininkui non sono eip di mol o necessa i, come il suo p a b ūk l ė s i s umen i del suo ama o S. Daukan as. Mo i azione spiega solo e imologia: :bū i; an icamen e šaknis būgalėjo a e e e galiniuo inio eiksmažodžio signi ica o, plg. ok. bauen, s a. būan i en i, a p di b i, plan in i da *bhū- (Ska džius 1943: 193). Solo pe ché non aggiun a qui il più impo an e bauen signi ica o cons ui e? Sop a u o più ecen i on i dicodyni e sc i i indica al a pa e signi ica i a: Ano ės muzikos pabūklai L. I inskis. Abbiamo e guida, e pabūklus dici solo, come ci siesiamo? J. Bal očius-Ge u is. Pabūklai keliami J. B odo skio dizionynas. Pabūklas lon omo edimen o L. I inskis. Subi o appa e o due lieko iai ( medici) con i lo o pabūklais Tiesos p ie elius (1880). Pabūklės è gesamosias S. Daukan as, sme čio ( mo e) M. Valančius, ma kinimo S. Gimžauskas, lusinghi S. Gimžauskas. Re as po eikšmis sua di o daik o sudedamoji pa e: Visus pabūklus gi nų iš inko Ku šėnai. Simili, ma mol o a o s a ocle mol o di e so da i gi a o 1. s a o, luogo di i a, sede K. Si ydo diziona io, Pane ėžys, Vaižgan as 2. (dažnesnis būkla 3., būklė 7.) į aisas, p ie aisas LKŽ I1 1941: Adynykas ( laik odis) no ninis būklas naudingas an jū ės, ku sai indica lai inykams, как нужно eldiją управлять L. I inskis. Apskleis u ė būklas, cuiuomi appendiengiame nuog piuus oppu e solees L. I inskis. Te minologia | 2013 | 209 20 Nei più ecen i sc i i il pabūklas è del u o casuale, ma abbas anza a iu us, ecc.: <...> classės globėjas pasakė, che nuspipp ume paišybos są s p a iš e l i us i i n u k ų. <…>. Man nusiminimas aip nusmelkė ši dį, kad iu in i us, u i p a b ū k l a i uscc i o da mani NŽA 2013 5 357 (J. Ais is). Ei, oika ( e je e, ikinke), <...>! <…>? <…>. Rodos, e negud us k e li o n ė s p a būklas, <...> N. GogR V 1954 288 ( e . M. Miškinis). <...> spesso a eni a s u si s i e ki m o p ab ū k l ų ca as o i B. RailKA 1991 405. Quindi DŽe 2006 pabūklas 1. pada gas, appa ee aisas, a ez ankis non è ik enybė ques o è a m. Ka iniai pabūklai sono s ambūs ginklai S. Šalkauskis. Keis oka che Ka Ž 1919 pabūklas anco a non ques o: pabūklai, pada gai opydiia, приспособленiя, s umen i, pabūklas deng ukui pakel i приборъ для подъема клапана. Ma già RLŽ 1924 opydie non solo pada gas, pabūklas, ykas; įnagis, į ankis; è già e pa anka, a mo a. Anche SinŽ 1980 dominan è u ensil 1. si spegniama p i e a i s a s, con cui kas la o ama, ma appa ee aisas lì è al e sinonimi eilè dominan è e spegniama a a o né casualmen e, né così specialus p i aisymas. Meglio LKŽ X 1976 1. am e o più complesso u ensile, appa ecchi, appa ecchio. P ie aisas e p ie aisa, anche p i aisymas 2. p incipalmen e alš aičių: Ajagi, quali o a p ie aisai: p ieina ak o iu s in baisų akmenį, kumš e ėja i a o p iekin Kuk iškės. Do e mio ka l u k ai u e le appa ecchiisos delgi del col i? Veliuona. Ques o appa e aisos pakabina [laik odį], e a sé Pil iškiai. Pe kelk, be neli, pe Nemunėlį, be i k lo, l u o o, be p ie aisėlės Zapyškis. Non ho nessuna nessuna p i aisymų d eš o m s k i mš Ski snemunė. Ta si aiški mo y acija p i a i s y i cosa p i e ko da esempi non nepasi i ina. In eal à essa ed è del u o di e sa plg. p i aisi i 8. į aisy i, ins all i: P i aisyk u aikam kokius a elius Sudeikiai. In o a o ( g io io) molūnas è s a o p i aisi a o Vep iai. Meške io u p isi aisesa s azdas con a eliai e me a Degučiai, co ei i 11. issai i, s a u i i: Dalges aiso umpan ko an Čedasai e 17. da y i, gamin i kokį daik ą: Be žinius šaukš us da pašaknės be želio aisyda o Bi žai (LKŽ XV 1991). Disposizio e a mo i a i a è egualmen e ale come la nos a nonem a s animi à nočyna į ankis, įnagis LKŽ VIII 1970 šal inio lenk. naczynie: naczynić pada y i. Già nella lingua i en e inizia la ansmo i azione 1. ai, che a ko ada isi a: P y aisai obulėms o zaggaliai cus ėms è quasi lo s esso Palanga. e pe an o e a necessa io il disposi i o senza l'a uale ambigui à mo i a o 1. che è muni o; a ezza, appa a o (i į aisa, aš ų e į aisis, 210 Jonas Klima ičius | Te minas p esso e mine. in aisinys) LKŽ IV IV 1957: Medui koš i į aisų ne u iu iškiai. Nonu im nemmeno a ezzi del essimui Kai iai. Ques o è un buon disposi i o, che sc i endo bisogno in ašalą ilgy Ma ijampolė. Anch'i en a o e minizua e: Bėgių kelias e u i i suoi disposi i i VĮ 1924. musis dopo mezzo semes e più ampiamen e e più conc e amen e pasiž algy i le di e enza apyupopom gan nonesa amen e capi os: P ie aisas è complica a più che a ez ankì s umen o <...>. Da Nue appa ecchiì bisogna dis ingue e gli appa ecchi, in al e pa ole, macchine o pa i degli appa ecchi (Lukšys 1973: 70,71). I simojus sis ema icamen e no min i disposi i o del conce o bo ų ne as a (D agūne ičius, Klemen a ičius 1984: 11). Anco a dopo 15 anni appa e aisas angl. e anc. ins umen de inìziona o p ecisamen e, anche se il conce o è complesso: ien isas de ice più spesso insieme con al i appa ecchi e on e di ene gia, usa o pe e e ua e misu azioni e i lo o isul a i a a e (Valiukėnas, Smilge ičius 1999: 8). Me Ž 2006 alla ine cambia a in ece u ilizza o <...> a le e di ce e unzioni. E alcuni appa ecchi (appa ecchio ammo ecnologiche, ecniche o al e unzioni eseguen e ien isas kompak iškas appa ecchio, più spesso u ilizza o nell'abi azione, nell'economia domes ica, medica o in al o campo) sono chiama i appa ecchia i, eg., appa ecchi ele ici domes ici (dulkių pompbliai, kep u ai, o kai ės, pa agni ai, e c.) (Valiukėnas, Smilge ičius 1999: k .78). Tale appa a o è abbas anza icino a un disposi i o angl. de ice, uni , anc. disposi i , uni é užbaig as gaminys ( p iemonė) pe s olge e una ce a ecnologica, ecnica o un'al a unzione(Valiukėnas, Smilge ičius 1999: 7; Me Ž 2006). Dopo u o ciò DŽe 2006 spiegazioni disposi i iis ech. į i ismo, che agisce agendo complessi enomeni isici pag indu, appa a o, disposi i ois ech. cas equipaggia o; quale disposi i o (pp . nesudė ingas) semb a pakliddę a scienza e chia ezza aspi ao. S umen azione 1. cūno pa e, o gano Ski snemunė, anche appa ecchio 1. co po appa e aisos Vydūnas, idu ių appa e aisos J. Bal očius-Ge u is, appa ecchio 1. disposi i i di pian e o o gani: žiedai, u i, s iebai, oghi, schicnys LT II 3 1914 431 (K. G inius) in bend inę leksiką, juoba e miniją nepa eko come e ale pada gas. Nella lingua i en e ins alla o signi ica o p incipale 1. į uoš i, appa ecchia e (namą, obesį, kamba į) negli sc i i pė ėsi, e ins allazione già dal VĮ 1924 è e 3. p ie aisas, meccanismo LKŽ X 1976. Vi jai kalbai nes enima p eesagga -imas abs ac ų daik inė (kalėjimas, klojimas, audimas, a imas, minkymas; appendigima, i adiamen o, mangiamas, g imas, skýnimas, pýlimas) o semplicemen e del conc e o ogge o, e non dell'azione (su ažiazione, iunione, incon o, pasima imas) e sc i i kalbai signi icanza ca a e is ica scien i ica- 217Te minologia | 2013 | 20 a in una uni à, pe ce e unzioni esegui e (p.g., idu o i, mo os, guòli, pa a os), anche se benokai p ima appa so nel no minama dicciona io 1mazgas 4. ech. iš de aalių su enkama mechanizmo pa e DŽ3 1993. Pada go 1. de inizione ha una conosciu a ydà zemessa la o azione e domes ica in an k i s, ca iimas, ogės e, sebbene buone in enzioni, ma unde inėž ą komp omisinį eiginį: Pagal adizione ∆ k a a i s d a a d i n a m osos semplios macchine di la o azione della e a, non con enen i pa i succgas, eg. plū, akė ŽŪE II 2003. In eal à nella enciclopedia ques a plūgas me alinis a imo p a d a ga s […]> ŽŪE III 2007, akėčios pada gas […]> ŽŪE I 1998. La de inizione delle macchine ag icole qui in sos anza au ologica machina, dalle quali engono esegui e ž. ū. la o ii, pe ò chiamijami ažiuoklės ipi a inė, ikš inė, poliau ikš inė ŽEŪ III 2007 (An anas Sakalauskas) con e ma solo plūgo e akėčių esclusione da macchine il lo o iconoscimen o pada gai. È ques o quello. E ques o già non l'unico caso. Ghana impo an i sono una ce a amminis a i a no ma po e e u in ys a osenes eikiniai: (zemės ūkio) pada gai angl. ag icul u al implemen p anc. ou il ag icole ok. Ge ä landwi scha liches Eu Ž 2004; ak o inis plūgas mašina (pada gas) di ai a i Lie RTe mB, sebbene kul i a o iaus de oina de inizione zemes ūkio p a da g a s di ai pu en i e pa agon i, pik žolėms naikin i e mine alinėms ąšom inse i cambiis a ap obuo u m a š in a di ai pu en i e pik žolėms naikin i. Può a e e impian i di inse imen o di e ilizzan i Lie RTe mB. Il p incipio di dis inzione possesso o assenza di pa i o an i è non chia iškus, poiché lo s esso e mine pa i o an i non è da nessuna pa e de ini o non ne a pa e né ŽŪMechŽ 1983 e PolŽ 1984 (o gan e pa e), né TechEnc IV 2010. I binnik gaba dedica i, che il mo o e è necessa io a e i u […] uo e, ikš ams e e c. o i, che s aig aspa nio e y u ai spa nai uo ano e iklio […] pe s aig ą, a malūnspa nio uo ano s essi dall'a ia (quindi il p imo può esse e desc i o come suk, il secondo […] o iojo IV), che o o io delle u bine id auliche è o amoji, e che o o i di macchine ele iche […] o ioji, che o amoji k osnis […] ape o izzon ali aš o ama ke inė k osnis liis am...> pe di in […]enk am pe me al pe enk am TechC 2010>, non solo che quel cilind o, ma che quel cilind o (in cui il ke a) o ano. E sebbene s ano, che pe de ini e che cosa è pada ga, bisogna capi e che cosa è macchina, ma ques o ine i abile. Anche LKŽ da a i a della lingua a osena non è e mininė, pe sino sc i u a ne e ai ale o de e minizua a, inizia e meglio da lei. Mašinà, 218 Jonas Klima ičius | Te minas p esso e mine. IX mã shina, žem. mãšyna, . p. mašnas, mãšinas LKŽ VII 1966 1. mechanamas macina a e a Kyba ai. Tu s nizmas, a liekan is kokį no s da bą“: Kuliama mašina D uskininkai. Pjau- a i m s uk a m ą ilnai šukuojamą mašinu Ša ės. Con sojine cuo amąia macchina acce e più acile siū i, che con manuine Alsėdžiai. Ka es melžia con mašino Pumpėnai. Ilginiams k ės i e ano macchine Da bėnai; 2. meccanizza o mezzo di comunicazione (au omobile, mo ociclo ed e c.), 3. aukinys Eišiškės, Obeliai. Pascolys (plg. mašinis a), pe sino 4. i yklė Š ėkšna, Vei i žėnai, Pag aman is, Čekiškė, Ju ba kas, Naumies is, Vilka iškis, Šunskai, Kal a ija, Sasna a, Ūd ija, K okialaukis. Qui anco a si aggiunge mašinėlė 1. sc i omoji, ca ne mal i Raš ai, 2. ugnies ieb u ėlis Tilžė, Klaipėda (mašinka Daugailiai), 3. leggo ani macchina ( au omobilis); kai do e pe sino už auk ukas mašinka. Labai di uso manižo (a klinio ilk o) e kuliamosios denominazione mašina, da o mašinbūdė pašiū ė mašinom (pp . maniežui) conside a i K osna, mašinkūlė 1. kūlimo mašina Raš ai (mašinkūlis T yškiai, Kai iai, Papilė), 2. kūlimo empo, kūlė Žaga ė, G uzdžiai (mašinlaikis Klykoliai); mašinie ius cas so eglia la kuliamąja mašina Laižu a, Žemaičių Kal a ija; macchina e, macchina e 1. kul i su macchina Ša ės, K e ingalė, Tau agė, Sin au ai (mašinė i 2. Ša ės, mašina o i, mašyna o i 1. K ėda na, Salan ai, Židikai), mašinaũ ė, mašynau ė 1. kūlimas con macchina, kūlė Jud ėnai, Vainu as, Skaud ilė, Pag aman is, 2. kūlimo mašina empo Ka inėnai, Ž iñgiai [mašinuo i 2. ski i pieną sepa a o ium, sepa a i Se edžius, P iekulė (mašina o i 2. Alsėdžiai, Židikai), 3. mal i mėsą mašinėle Ju ba kas, ismachinuo i 2. išsuk i (medų) Smalininkai]. SNŽ 1907 macchina non esis e (gal i enu a che di pe sé comp ensibile), e meccanismo u o l'appa ecchia u a della macchina, la sua composizione (panaši posizione SNŽ 1924). TŽ 1936 mašina kiek ienas mechaniškas p ie aisas, median e cui ene gia, o za si applica a ogni u ilico la o o esegui o, anašus čia e mechanizmas 1. misu e, necessa ie asme e e o ze e p o oca e l'azione, 2. ins allazione della macchina e il suo insieme di pa i. La scienza qua noncino. Le de inizioni dei e mini scien i ici sono abbas anza chia i: macchina į enginys ene gijai, medžiagams i in o mai ans o muo i ene ge ikos, da bo i in o macinės LTE VII (mol o similamen e e VLE XIV 2008, TechEnc III 2006), bu LTEEn IV, VLE VIII 2005, TechEnc II 2003 appa ecchi non esis e, e nella pa e s o ica delle macchine minimamen e sk yig asčiai, A chimedo, s e as, suk u as (ne malūnas) ne 1981 nea odo disposi i i, juoba mašinos. L'eso a o se è s i ino mechanizma (mechanizma kūnų sis ema, nella quale uno o più che ų kūnų mo imen i con e i o in un ce o u al i che ų 219Te minologia | 2013 | 20 kūnų judesiu LTE VII 1981) dalbos judesys pa u a o di pie es o ąs o judesiu. Ma allo a e o i š k a i u i i mezzi ecnici discussi sono meccanismi, e ques i con le macchine subend ina meccanismo e macchine eo ia e la sua b anca meccanismo e macchine dinamica LTE VII 1981, TechEnc III 2006. P amonėje comunica si indus ia di macchine e appa ecchi dindus ia, cui įmonės cos uisce, p oduce, p epa a all'u ilizzo e emon a in . m a ši n a s, į en g i n i u s, p i e a i s u s VLE XIV 2008, a lo o ž. ū. e ene ge ikos mašinos, qui menziona e (1912 m.) N. Vilnios d al g i ų abb ica, nesudė ingos ž. ū. macchine e p ad a g a i. Technikos mezzi ma e iali di a i i à zmonija nella ca ego ia ecnica di p oduzione menzionano p incipalmen e macchine e meccanismi, ma ul e io men e si suddi idono più in de aglio solo macchine, di una di ques e macchine ag icole LTE XI 1983. In ques o a icolo ecnico a e ma: Uni e sali ∆ classi icazione anco a non ku a. L'a icolo s esso indica che ciò che è c ea o, è mol o impe e o. Quan o consuodžia u a non ecen e usiško dizionio de inizione: macchina 1) m eh a n e зм или сочетание механизмов, осуществляющие определенные целесообразные движения для преоб- разования энергии (м а ши н ы-д в и г а т е л и), изменения формы, свойств, состояния или положения предмета труда (м а ш и н ы-о р у д ия, рабочие машины), сбора, передачи, хранения, обработки и использо- annia in o mazioni (nap ., вычислительние машины) СИС 1979. Tu a ia e nuo o TŽŽ 2013 solo ipe ia TŽŽ 2001 macine 1. de in ì isch di uno o più meccanì cos i ui o appa ecchiamen o pe ene gia, ma e iali oppu e in o mai as o ma e, mech. la o o esegu. Quindi mašinos sono non impian i, ma meccanų gimins. Tik iausios mašinos sono mo o e di cambio di ene gia a iklis, mo o as m a š i n a, cambian e di qualche ipo di ene giją in mech. la o o LTE XII 1984) oppu e mechanizmai con mo o i. Ques a ideaì suppo a e macchina il secondo signi ica o au omobilis. Da se s esso osò aggiunge e, che i io umano o animale meccanismi di cambio di ene gia eo icamen e non a ibuibili alle macchine, pe ché in isica su ale specie di ene gia non si pa la. Anche abbas anza nemenkas mechanism d i a is pe ciò e nonchiama a mašina, ne a iklinis (mo o inis) ques o solo mechanizmas con mašina a ikliu. Machine-o udia sono mechanizmai, o pada gai non solo a kliniai, ma e ak o iniai. Vė ymo a pa i (macinos) LE n 1982 54, a p a s p ima io g ūdo pulimen o mašina TechEnc I 2000 eo icamen e ė a pada gas, o mechanizmas. Meccanizzazione ag icola, e non macchinizzazione. Pallau i meccanà, o pada gà, macchina quello s esso cosa ąžuolą albe o: possibile, ma limi a ai non di es i che gilės c esce su un albe o. 220 Jonas Klima ičius | Te minas p esso e mine. IX pa linguis ici, eda o i Lie u ių echnikos mokslininkai – e minologai i e minog a ai, aip acu amen e diminuino ali macchine in modo semplice e miniza o li e iškus pa ole e c ea ei nuo iada , eg.: šienapjo ė, žoliapjo ė, ja apjo ė, lapapjo ė, šiaudapjo ė,... bul iasodė, daigasodė,... lina o ė, kelma o ė,... poliakalė, polia a ga oukė,... angliakasė, zemka, žemsemė..., smėlū ė, š au a as, š ad a as, šei ė... (ne la ga upina), kuliamoji, sėjamoji, plan inamoji, ęšiamoji, siu amoji,... g ūdų alomoji, seminolojoji, unkelių kasamoji, linų b ukamoji, kalkių ba s omoji,...; mes u ai, ka š u ai, el u ai, šiauš u ai,...; e p u o, en u o, mischy u o, plūk u o, ie u as,... amzdžių klo u as, snie i u o, šakų genė u o, acqua ele u o, pie eų ink u o,...; keden u ė, šukuo u ė, pašy u ė, pluoš in u ė, dulkin u ė,...; ūšiuoklė, k a yklė. Te miniją nos o in u oip ope an e in lingua ussa qui è macchina PolŽ 1984, ŽŪMechTŽ 1983. Più macchine ha e in inglese: machine 1) i alking machine onog a o, 3) b i a is; <…>; ae oplano , 4) cu amoji mašina, machine-gun kulkos aidis, machine- ool s aklės [ne i ool 3) s aklės 1) į ankis, ins umen , 2) įnagis, 4) ėž u as], . p. machinis 1) šal kal is; ope aio quali ica o (me allis a o s aklinis a, 4) cuo ąs la macchinia da cuci e; sa u a o e ALKŽ 1975. Bisogne ebbe i ene e che la nos a eccessklinė e mini della macchina, mechanizma a osena o emen e a e osa lo o me a o ico consumo, senza abejo, acilmen e nusi gua da eimo da g andi dei con ac ini lingu. Egg.: ele isione ques o in e no macchina Vd 2008 4 26, macchina delle is i uzioni s a ali Vd 2008 4 70; meccanismi di me ca o NŽA 2007 89 5418, meccanismi di e o o NŽA 2009 1112 566, meccanismi di manipolazione coscienza Vd 2008 4 meccanismi o ganizza i i L 57, e M 2005 26 2, meccanismo di po e e, applicazione mechanism: meccanismo giu idico, meccanismo di disciplina, meccanismo di sicu ezza NŽA 2007 57 1112 548, meccanismo di i a domes ica Vd 2008 4 meccanismo, come a o za e l'is i u o i uale 2004 24, 41 Vd ė meccanismo Vd 2005 3 La chia ezza e semplici à del linguaggio, la p ecisione dei conce i ques o non a o isce, pe sino con a iamen e. DŽe 2006 de ini ys mancac ini, anche non be ydų: mašina 1. ech. mechanizma, eseguen e kokį no s da bą: ga o m., e ques o come solo non la o o, e ene ge ikos mašina; meccanismo 1. p ie aisas mo esiam as e o i e as o ma e, e in eal à echnikos s umen o o za mo esi a pe e i la o o mo esiu o eiksmu, 3. p k. idinė sanda a, s is e m a: delle m., dello s a o m., e ques o modali à di unzionamen o del sis ema eiksena; ecnica 221Te minologia | 2013 | 20 1. ma e ialinese pe sone s umen i di a i i à (machine, ins allazioni e k .), e k . sono pa i esmines gamyb. edi ici, s ade, pon i, canali, aspo o, yšio mezzi LTE XI 1983, quindi di lo o passa e non si può. IŠVADOS Ampie g uppi sinonimi įnagis, į ankis; s umen o; pada gas (pada as, pada ynė, pada inys), pabūklas, būklas, appa ecchi, a ezzias, ins allazione, iekā inys, į anga; įkaboklis, įs akalas, kibyklas, pakibyklas; s umen o, ykas, akandas la maggio pa e dei memb i sono dal i osios lingua. Mo i azione p incipalmen e aiški o nonsulciai e imologicamen e spiega a, ma ci sono e con es ijabili in e p e azioni. Be ole ogni memb o non senza polisemia, sinonimi signi ica o spe o piu os o ampio e non del u o de ini o. Polisemiji e sinonimie sono pe sino nella s essa a me a. Mol i sono en a i in comun inée lingua, solo įkaboklis, įs akalas, (pa)kibyklas imasę lyg be eikmės. Va ian ì su plus abbas anza acilmen e a c i o. No minamoji lessicog a ija qui non nesusido ojo con necessi à della di e enziazione. Te minizzazione ieko angokai, a uando na u almen e, secondo il p og esso della ecnica, ma e i a da a, pe ò maga i icino al isul a o inale (solo egli dipende e dalla de ini i i à della classi icazione scien i ica dei conce i di ques o campo). Seman icamen e sepa ò s umen o in musica e medicina ecnica, pabūklas in ca ybą. Ryko e akando, i cui signi ica iie ca a e is ico nemenkas ma gumas (kon as iškumas), i isul a i e minizazione o se solo pusiniai. Va osenoje mol o a lunghi ene si unde inėž as ins allazione (pp . kuop. dgsk. ins allazioni) in ece di ins allazione (i gi non p op io più chia o) e a ezza u a. Mol o insoddis acen e, sebbene non di u i no e ole, a osenos cosa у ankis ie oj pada go. Dal al o sogo pada gą nong įs ai s umia macchina, e ques a non è adegua amen e a ibui a dall mechanismo. Qui bisogna i e i si a eo ia, e non a insegnamen i (a ka ed ų!..) p agma is ici denomininimen i, così come non alla p a ica della i a lingua, che, comunque, è s a a e di al e lingue (gene alizza e, e non e minali a osenes), la eo ia non è egolamen a a. Šiaip lie u ių e minijoje mašina labai sup a ingai pamažin a conc e ais lie u iškais chia amen e mo i a e pa oleja (daugiausia naujada ais). Non s u a o la s essa comun ia signi ics s umen o come lessicog a iche e e minog a iche de inizioni, desc ūdinimen i e desc end inamassi pa ola o se a causa del a o che s umen o e a incy usnagis in od inais di incessan e educazione, indocamen o e o ganizzazione comunis a, ol e a ciò, aisomasis enginys, ma ques o già a lungo in passa o. De e minazione e e mini me a o izzazione p incipalmen e publicis inė, pa icola men e ins umen o, quan o meno į ankio, mechanizmo p incipalmen e kosmopoli inė e nekū ybiška, š ampinė. 222 Jonas Klima ičius | Te minas p esso e mine. IX Sal ini ALKŽ 1975 Anglųlie u ių kalbų žodynas. Suda ė A. Laučka, B. Piesa skas, E. S asiule ičiū ė, Vilnius: Min is. ALŽŪTŽ 1977 Anglųlie u ių kalbų žemės ūkio e minų žodynas. Suda ė D. Čeponienė, R. Gelūnienė, J. Kazėnas, R. Kelbauskienė (a s. ed.), Vilnius: Mokslas. J. V. BagdKGPas 1992 Bagdana ičius V. J. Kul ū inės gelmės pasakose, Vilnius: Tau a. DŽ1 1954 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas, Vilnius: S a ybna poli yczna i naukna li e a u y publika. DŽ2 1972 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas, Vilnius: Min is. DŽ3 1993 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų pubblicykla. DŽe 2006 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. (VI e.) ed., y . ed. S. Keinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Eu Ž 2004 Dic ionnai e eu opéen. Eu o oc 1 Abėcėlinė pa e, 2 Teminė pa e, 3 Daugiakalbė pa e, Vilnius: Repubblica Li uano Seimo kancelia ija. GK Gim asis k aš as (laik aš is). N.R Gog V 1954 Gogolis N. Raš ai 5, Vilnius: Vals ybinė g ožinės li e a ū os leidykla. G ožKon 1980 G ožio kon ū ai, Vilnius: Min is. I e B 1988 Is o ija i bū is, Vilnius: Min is. IQ (žu nas). K I 1870 Wö e buch de li auischen Sp ache on F ied ich Ku scha 1, Halle: Ve lag de Buchhandlug des Waisenhauses. K II 1874 Wö e buch de li auischen Sp ache on F ied ich Ku scha 2, Halle: Ve lag de Buchhandlug des Waisenhauses. Ka Ž 1919 Ka iškas lie u iškai- usiškas i usiškai-lie u iškas žodynėlis, Kaunas: K aš o apsaugos minis e ija. A. Ki SB 1968 Ki is A. Sep yni a elli. Ve . A. Sabaliauskas, ed. D. U bas, Vilnius: Vaga. KV Kalba Vilnius (laik aš is). LA Lie u os aidas (laik aš is). LAKŽ2 1991 Piesa skas B., S ece ičius B. Lie u iųanglų kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas. LE n 1964 Li u ians e nog a ijos b uožai. Red. A. Vyšniauskai ė, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. LE n 1982 Dundulienė P. Lie u ių e nog a ija, Vilnius: Mokslas. Lie RTe mB Lie u os Respublikos e minų bankas. h p:// e minai. lkk.l . J. LipskSomP 1979 Lipskienė J. Soma inie posakii dei Li u ians, Vilnius: Min is. L i I 1980 Laikas i idėjos, Vilnius: Min is. L e M Li e a u a e a e (laik aš is). LKT 1970 Ta mee della lingua Li uania. Ch es oma ija, Vilnius: Min is. LKŽ I1 1941 Lie u ių kalbos žodynas 1, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LKŽ I2 1968 Li u ians kalbos žodynas 1, Vilnius: Min is. LKŽ IV 1957 Li u ians kalbos žodynas 4, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. LKŽ V 1959 Lie u os kalbos žodynas 5, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. LKŽ VII 1966 Lie u ių kalbos žodynas 7, Vilnius: Min is. LKŽ VIII 1970 Lie u ių kalbos žodynas 8, Vilnius: Min is. LKŽ IX 1973 Lie u ių kalbos žodynas 9, Vilnius: Min is. LKŽ X 1976 Lie u ių kalbos žodynas 10, Vilnius: Mokslas. LKŽ XI 1978 Lie u ių kalbos žodynas 11, Vilnius: Mokslas. LKŽ XII 1984 Lie u ių kalbos žodynas 12, Vilnius: Mokslas. LKŽ XV 1991 Lie u os kalbos žodynas 15, Vilnius: Mokslas. Li uani LP pionie e (laik aš is). LRKŽ 1988 Lybe is A. Lie u ių usų kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas. LT II 3 1914 Lie u ių au a 2 3, Vilnius. 223Te minologia | 2013 | 20 LT II 4 1919 Lie u ių au a 2 4, Vilnius. LTE IV 1978 – Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 4, Vilnius: Mokslas. LTE 1981 VII Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 7, Vilnius: Mokslas. LTE XI 1983 Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 11, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. LTE XII 1984 Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 12, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. LTV Li uania ele isija. S. Ma kNN 1969 Ma kišas S. Niekam nonusileisiu. Ve . M. Žilionienė, ed. A. Kašinskai ė, Vilnius: Vaga. Me Ž 2006 Valiukėnas V., Žilinskas P. J. Penkiakalbis aiškinamasis me ologijos e minų žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. MG nos a na u a (žu nalas). M e G Mokslas i li e (žu nalas). MkslL Mokslo Lie u a (laik aš is). MLE II 2003 Mažosios Lie u os enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. MLE III 2006 Mažosios Lie u os enciklopedija 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. NKn Nuo i lib i (žu nalas). NŽA Naujasis židinysAidai (žu nalas). J. Pa OD 1984 Pa ando skis J. Olimpijos discas. Ve . D. U bas, ed. A. Gailius, Vilnius: Vaga. V. Pie RR 1973 Pie a is V. Rink iniai sc i i, Vilnius: Vaga. PolŽ 1959 Rusųlie u ių kalbų poli echninis diziona io. Red. kol. p-kas A. No od o skis, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. PolŽ 1984 Rusųlie u ių kalbų poli echnikos diziona io. Suda ė G. Daugėla, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. PONS. ALKŽ 2004 PONS. Anglųlie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Š iesa. P ekŽ 1996 P ičinauskas J. Rusųlie u ių kalbų p ekių žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. B. RailKA 1991 Raila B. Kodėl an aip?, Vilnius: Vaga. J. RainL 1975 Rainis J. Ly ika. Ve . K. Ko sakas, Vilnius: Vaga. RLKŽ II 1983 Rusųlie u ių kalbų žodynas 2. Suda ė Ch. Lemchenas, Vilnius: Mokslas. RLŽ 1924 Ba onas J. Rusiškai lie u iškas žodynas, Kaunas: Spindulys. con TV Sa ai ė (su TV) (žu nalas). SinŽ 1980 Lybe is A. Sinonimų ā dynas, Vilnius: Mokslas. SNŽŽ 1907 S e imų e non comp ensibili pa ole dicynėlis. Suda ė J. Šlapelis, Tilžė. SNŽ 1924 No kus J. S e imų i nesp an amų žodžių žodynėlis, Kaunas: Vai os b- ė. STŽ 1923 M. e S. S e imų e in e p au iche pa ole di ocynėlis, Šiauliai: Vil ies d -ja. Šl Šluo a (žu nalas). ŠlKal 1975 Šluo os calenda io, Vilnius: Lie u os TSR žu nalis ų sąjunga. A. Š eicK e E 1989 Š eice is A. Kul ū a i e ika, Vilnius: Min is. T gius izia (laik aš is). P. Ta asPab 1972 Ta asenka P. Pabėgimas, Vilnius: Vaga. TechEnc I 2000 Technikos encyclopedia 1, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidybos ins i u as. TechEnc II 2003 Technikos encyclopedia 2, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidybos ins i u as. TechEnc III 2006 Technikos encyclopedia 3, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidybos ins i u as. TechEnc IV 2010 Technikos enciklopedija 4, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidybos cen as. TLE III 1987 Ta ybų Lie u os enciklopedija 3, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. TLE IV 1988 Ta ybų Lie u os enciklopedija 4, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. TŽ 1936 In e nazionali pa ole di diziona io, Kaunas: Spaudos ondas. TŽ 2001 In e nazionali pa ole di diziona io, Vilnius: Alma li e a. TŽ 2013 In e nazionali pa ole di diziona io, Vilnius: Alma li e a. Vd Veidas (žu nalas). VĮ 1924 Vi eliūnas A. Į a dai, o e minai, acce a e Te minologijos komisijos, Kaunas: Sakalas. A. VienR III 1986 Vienuolis A. Raš ai 3, Vilnius: Vaga. VLE VIII 2005 Visuo inė lie u ių enciklopedija 8, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. 224 Jonas Klima ičius | Te minas p esso e mine. IX VLE XIV 2008 Visuo inė lie u ių enciklopedija 14, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. ŽŪE I 1998 Ag icul u al encyclopedia 1, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidybos ins i u as. ŽŪE II 2003 Ag icul u al encyclopedia 2, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidybos ins i u as. ŽŪE III 2007 Ag icul u al encyclopedia 3, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidybos ins i u as. ŽŪMechŽ 1983 Rusųlie u ių linguų žemės ūkio mechanizacijos e minų žodynas. Pa engė V. Ge ulai is, S. Lukėnas, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. СИС 1979 – Словарь иностранных слов, Москва: Русский язык. le e a u a D agūne ičius A., Klemen a ičius A. 1984: Technikos e mų sis eminimo in e ogimu. nos a lingua 2, 3–12. G ina eckienė E. 1972: Į ankis i įnagis. Nella nos a lingua 9, 43. Klima ičius J. 1973: Non solo in igan emen e. La nos a lingua 8, 1928. LEW 19551965: Li auisches e ymologisches Wö e buch on E ns F aenkel, Heidelbe g: Ca l Win e . Uni e si ä s e lag, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech . LKA I 1977: A las della Li uania lingua 1. Leksika, Vilnius: Mokslas. LKG I 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, Vilnius: Min is. Lukšys D. 1973: P ie aisų i į aisų pa adinimai. Cul u a di lingua 25, 7072. Sabaliauskas A. 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas. Ska džius P. 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius. Valiukėnas V., Smilge ičius A. 1999: A causa delle ecniche s umen i denomininamen i. Na ali à lingua 2, 79. Rice u a 2013-10-03 Jonas Klima ičius E u g. 56-14 LT-04107 Vilnius, Li uania