scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Lietuvių ir latvių kalbų terminų su šaknimi „termin-“ mikrosistema

Regina Kvašytė

Full text

123Terminologia | 2013 | 20 Lietuvių ir latvių kalbų terminų com šaknimi termmikrosistema REGINA KVAŠYTĖ Šiaulių universitetas ESMINIAI VOODŽIAI: termos da língua Lituânia, latvians language terms, dariniai, vientisiniai terminai, sudėtiniai terminai, terminų vartosena ĮVADINS PASTABOS Terminologia como ramo da ciência, começada a plėtotis XX a. terceiroket virtame décadas, considerattina relativamente nova, portanto em muitas línguas, entre elas lietuvių e latvių, sempre expandiam e aperfeiçoam aparado científico. Objetivo do artigo com šaknimi terminsudaryti termos das línguas lituãs e latvias. O objetivo do estudo determinar terminologia das duas línguas baltas metakalba similitudes e diferenças. Para este fim, procurar levantar as seguintes tarefas: 1) recolher a maior possível imt de vários termos raiz da falada; 2) isnagrinar os termos sandará e semântica; 3) sugerenciar termos de lituanos e latvios línguas; 4) de acordo possibilidades esclarecer certos termos de aparecimento, suas disseminação e vartosens tendências. Investigação realizada pasitelk ti analítico descritivo e gretinamasse métodos, e termos recolher dos principais ambos linguas leksicografia, terminografia e enciclopediais publicações (Lietuvių kalbos žodynas (LKDLŽ), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (KKŽ), Lietuvių kalbos encopedija (LKE), Kalbotyros terminų žodynas (KTŽ), Mokomasis terminologijos žodynas (ŽMT); Latviešu literārās valodas vārdnīca (LLVV), Latviešu valodas vārdnīca (LVV), Valodniecības pamatterminu skaidrojošā vārdnīca (VPSV)), bem como lituanais e latvių kalbi ninkų e terminologų (Janinos Barauskaitės, Vincento Drotvino, Kazimie ro Gaivenio, Evaldos Jakaitienės, Angelės Kaulakienės, Stasio Keinio, Jono Klimavičiaus, Antano Lyberio, Pranio Skardkio, Stasio Šalka; Ainos Blinkenos (Aina Blinkena), Jurio Baldunčiko (Juris Baldunčiks), Mario Baltinio (Māris Baltiņš), Ernesto Drezeno (Ernests Drezens), Rū dolfo Grabio (Rūdolfs Grabis), Alisės Lauos (Alise Laua), Valentinos Sku jinios (Valentīna Skujiņa)) trabalho de ciência. 124 Regina Kvašytė | Lituânia e latvias línguas terminos com šaknimi | terminmikrosistema SVOKA TERMINAS E JO KORELIATAI LIETUVIŲ IR LATVIŲ KALBOSE Su šaknimi terminsudarytos mikrosistemos pagrindas – iš lotynų kal bos kilęs termas [lat. terminus riba, siena], como definida pela Internacional das palavras glodyne (TŽŽ), tem de um total 3 significados, dos quais o objec de estudo corresponde aquela primeira. É solodis ou palavra de compoinys, precisamente reikiantis alguma arte, ciência, técnica e etc. sritas sąvoką (TŽŽ 2013: 811). Para as línguas lituãs TŽŽ ainda incluídas raiz de falamões palavras terminija, terminologija e terminologização, t. i. termo de virtimas (plčiau sobre isso sr. abaixo). Uma abordagem semelhante a este empréstimo e em latvias: vocodyne internacional de palavras (SV) termo chamado de palavra ou combinação de palavras, que expressa certo conceito de arte, ciência ou técnica [vārds vai vārdkopa, kas izteic kādu jēdzienu kādā mākslas, zinātnes, tehnikas nozarē u. c.]1 (SV 2008: 911). Ao SV, além da palavra principal, incluídos mais dois dois significammente da mesma šaknies daiktavordžiai. É terminografia [terminogra fija] como 1. lingv. terminos sistematizaição e publicação em dicionários, boletenios; 2. lingv. terminos vocynas total e terminologia [termi nologija] 1. lingv. um todo de termos de certa língua; também um certo conjunto de termos isolados do domínio; 2. sarea linguotyros, investigando terminus, também būdvardis terminologisks [terminologinis] relajęs com terminologia, lhe característico (SV 2008: 911). Kituose leksicografias e terminografias de Lituânia e latvias fontes, também na linguística e terminologizada literatura, a formulações do termo varia um pouco. DLKŽ anuncia que a palavra termo tem 3 significados, dos quais apenas a primeira significação corresponde ao objeto de investigação: l. lingv. especificamente alguma ciência, técnica, arte, religião ou outra área concepção deniškiantis palavra ou palavras de conjuninys (DLKŽ 2006; DLKŽ 2012: 840). Assim define ziama e LKŽ: l. lingv. exatamente alguma ciência, técnica, arte conceito o que denotivando palavra ou compoinys (LKŽe). Išnagrinėjus fontes fijos leksikogra dos lituanos ver, que para DLKŽ, sem anteriormente discuto termo do primeiro palavra, incluídos dariniai terminija lingv. terminos visuma, terminologia lingv. 1. ciência dos termos; 2. cf. terminija e terminologas, ė termino logijos specialist (DLKŽ 2006; DLKŽ 2012: 840). Aqueles mesmos daiktavar džiai, cujos e significativos definições completamente coincidem, incluídos em LKŽ. LKŽ encontrado dar adverbíis termininis, tendo 3 significados, dos quais primeiras 1 Todas citações de latvians fontes (dazicamente apresentadas laužtiniuose skliaustuos), também termininai, caso não esteja indicado de outra forma, em língua Lituânia traduzir artigo autorės. 125Terminologija | 2013 | 20 duas relacionadas com a microsistema falante: 1. dependente da terminia; 2. bū dingas terminui (LKŽe) (būdvardis utilizado nos terminos compostos sobre isso consulte. abaixo) e três veiksmažodžiai: termininti terminologizuoti, sutermininti paversti termen, terminologizuoti panaudoti terminijai unidadeai nepatenka, pois remiamasi tradição terminis (LKŽe). Pastarieji į nagrinėjamos mikrosistemos imtį kaip atskiri leksiniai consideriti daiktavardžius. LKE, além já servitojo termos, encontrado termo terminologija (LKE 1999: 648; LKE 2008: 552553; tendo em conta a enciclopédia especificą lá mesmo também e o nome da publicação Terminologija). No vocabulário da língua latvia LLVV distinguidos dois da palavra termins significações, da qual a primeira é definida como uma palavra ou compoinys de palavras, que denota um certo conceito (pavyčiausiai, um certo je ciência, técnica, área de arte) e tem significado especializado, vartose nos domínio (LLVV 72, 1991: 507). Abėcėlės ordem em LLVV, também em LVV inserir mais três šaknies termindaiktavardžių vediniai terminoloģija i at skirai pateikti vyriškosios ir moteriškosios giminės veikėjų pavadinimai terminologs, terminoloģe, também já mencionado būdvardis terminoloģisks) (LLVV 72, 1991: 50; LVV 2006: 1091). Leksikologė E. Jakaitienė enfatiza que os termos pertencem a uma camada de léxico especial e […]yra conceitos, ustojamų nos nomes de certas áreas de atividade das pessoas[…] (Jakaitienė 2010: 182) (plg. citada autora anteriormente expressada teiginha: Termininė leksika, ou simplesmente terminiai, são palavras que nomeiam uma concepção científica bem definida e que são usados em qualquer ciência[…] (Jakaitien nosė 1980: 70)). Leksiką investiginhada J. Barauskaitė afirma que os termos são žodžiai (podem ser e junginiai <...>), precisamente pasakantys mokslo, technikos, meno koncepoką (LK 1995: 48). Como já foi constatado, na lingua litueva a palavra term tem três significados, das quais apenas uma pertence terminologias sričiai (an tra logikos sąvokai, trečia atkarpai laiko pavadinti), e na lingua latvių a parte de multiareikšmiškumo ajuda a evitar a palavra termiņš, pelo qual vadi nama atkarpa laiko. Latvians leksikologė A. Laua define o termo como palavra, intitulando um certo conceito científico, que um e o mesmo significado mantém tanto em qualquer contexto de uma determinada área científica, quanto sem kon texto [termins ir vārds, kas apzīmē stingri kādas noteiktas zinātnes jēdzie nu un kas un to pašu noz, gan gan noteiktas zinātnes nozares kontekstā, gan arī ārpus konteksta] (Laua 138:139). Nas fontes da terminografia da língua Lietuvių, principalmente KTŽ, indica-se que o termo é žodis ou pastovus compoinys de palavras, pelo qual introduzirijama especial ciência, técnica, arte ou outras esfera de vida da sociedade Regina Kvašytė | 126 terminos de línguas Lietuvių ir latvių com šaknimi sąvoka arba daiktas (KTŽ 1990: 210; | terminmikrosistema também ASLKTŽ 2008: 112). Termi no definições encontra-se e em outras fontes fixsuojanças terminiją, pa vy example, LKE escreve que os termos (vartojama mnogiskaita) é mokslo, technikos, meno sąvokų pavadinimai (LKE 1999: 648; LKE 2008: 552553). Palyginimui pode mencionar-se que para a soviebina enciklopedia 1983 m. incluída S. Keinio suformulada definição do termo, perspausdita seus artigos rin kinyje: Žodis ou pastovus atributinis palavras junginys, turining muito api brėžtą significância tamcerros esfera de atividades das pessoas. Sua destinação pa dinti qualquer domínio conceitos como membros de determinado sistema […]... (Keinys 2005: 229). Nas publicações científicas destinadas às questões de terminologia também encontram mais uma definição, por exemplo, filósofo e terminologista S. Šal kauskis afirmou que isso é žodis, reiškiąs sąvoką, tendoça de significados especiais a algum sujeito da ciência (Šalkauskis 1991: 15). Agora vigente no padrão da República da Lituânia indica que o termo chama-se žodis ou palavras combininys, usado a conceitos invardir (LRST 111590: 11), e K. Gaivenis enfatiza que o termo ne algum especial palavra ou pastovus palavras combininys, mas įvardijamasis unidade da linguagem, cujo conteúdo revela a definição da significação termininė2 (Gaivenis 2002: 13). Vale também a pena mencionar, que nos lituãos sinonimicamente pode ser varto jamas savakilmis termas įvardas. Mentionado ele em 1924 em nome do diccionário terminos Įvardai, ou terminai, aceitar Terminologijos komisijos (LKTŽ 2008: 18), embora o terminim falante não seja o objeto deste estudo (nėra ele e espalitęs na atual terminijoje). Raramente tevartojamo termo autorystė atribui-se Terminologia da comissão, activas entre 1921 a 1926 m. (pla čiau zr. Auksoriūtė 2011), ao secretário Antanui Vireliūnui, que, como já foi mencionado, assim nomeou m. 1924 a terminytą terminų žodynėlį (Klimavičius 2005: 248). Konstatui-se que contemporaniinha ...> quase prapuolė e bom A. Vireliūno (?) termo įvardas (: įvardyti) (vis dėlto vartotas užsienio lietuvių terminografų B. Stundžios, P. Mažeikos; V. Vin tarto net įvardotyra) <...> (Klimavičius 2005: 261). título Tokio no Canado foi expulso e diccionário de termos Jūriniai įvardai: trumpas angliškai lietuviškas diccionário Bronys Stundžia /. Torontas: Jūrinės knygos fondo lei dinys, 1996 (LKTŽ 2008: 135). Justiça, analisando leksicologia term niją, V. Drot vinas intenção de introduzir este termo considera como nesuksesą P. Skar 2 Agora mais precisamente seria usar o termo definições, plg. Su Banku Republike Lietuvos terminų įstatymu nas J. Rusųlietuvių žodynas, Kaunas: Spindulys] conhecida e nemažai vartota (S. Šalkauskio et kt.) definições (Klimavičius 2005: 248). (2003 m. gruodžio 23 d. Nr. IX1950) vietoj apibrėžimo valdingai įsiveržė jau nuo RLŽ 1932 321 [Baro 127Terminologija | 2013 | 20 džio tentamento (plg. Pranas Skardžius mencionado no livro3 vinte e dois termos internacionais de lexicologia apresentaram lietuviškus atitikmenis (Skardžius, 1975, 1998). Jų (ish aniau žinomų or seu próprio sukurtų) destino dvejopas. Vieni Lituviški atitikmenys são internacionais gretybės <...>, outros vartosenoje neprigijo, como antai, senybėarchaizmas, mišrūnas, mišruolis hibridas, įvardasterminas (Drotvinas 2002: 19 (plg. teminas 3b (lot. 20) terminus riba), exactos qualquer ciência, técnica ou arte concevo kos pažymėjimas; įvardas (Skardžius 1973: 61)). Latvians linguotyros terminos aparecimento e popularização latvians falboje research jęs J. Baldunčikas estabeleceu, que pela primeira vez a palavra termins pavartotas 1871 m. podia ter influência internacional popularitusio terminus technikus vartosena. A palavra terminologia foi registrada pela primeira vez em 1880. expleista me Gustavo Bražės (Gustavs Braže) vokiečiųlatvių žodyne. Shikit mais tarde 1886 m. Jūlijis Dravniekas (Jūlijs Dravnieks) diccionário de palavras internacionais definiu científica no conceito a terminologia, que mais amplamente começou var toti na novena década (Baldunčiks 2008: 3233). Várias ban dymas existiram para definir termos, por exemplo, o terminologista de origem latvia E. Dre zenas afirmou que são nomes que expressam um certo conceito (Drezens 2002: 7), e R. Grabis assim chamou palavras, contendo estritamente limitado e definido conteúdo (Grabis 2006a: 221). A opinião pregajante na teoria terminolo giais da língua latvia atual suformulada V. Skujinios monogra fijoje: termis é terminação4 unidade palavra ou terminologinis compoinys de palavras , que em certo sistema de termos de área de ciência exprimiškia (pavina e marca) um certo conceito de ciência [termins i termini nācijas vienība vārds vaioloģiska terminoloģija zinātkopa , kas attiecīgās nozares terminologic (nosauc un iezīmē) zinātnes izte nu] (Skujiņa: 2002 9). Aiškinamajame latvių kalbotyros terminų žodine VPSV term definéžiamas taip: konkrečios teminės srities, specialios srities sąmets žodinis apibūdinimas paodis arba žodžių junginys, kuris išreiškia (pavadina ir žymi) uma certa correspondente srities sąmets kaip su dėtinę srities sąmokų dalį sistemos [konkrētas jomas, speciālās jēdzienas vārdisks žomas apzīmējums vai reskopa, kas nos (nosauc un) jomas (nozares) izte specified jēdzienu kā noza jēdzienu attiecīgās sistēmas sastāvdaļu..] (VPSV 2007: 399400). 3 P. Skardžius. Lietuviški tarptautinių žodžių atitikmenys, Čikaga: Pedagoginis lituanistikos institutas, 1973 (V. Drotvino straipsnyje 1975) (P. Skardžius. Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, 427507). 4 Toks termis falboje lituãos nãotojamo, na citato simplesmente perteiktas latvians palavra de língua. 128 Regina Kvašytė | Lituânia e latvias línguas terminos com šaknimi | terminmikrosistema Isiaiškinus termo terminas sampratą e seu koreliatus, ainda šaknies VIENTISINIAI termindarinių (ir vientisinių, ir sudėtinių terminų) ieškota lietuvių ir latvių terminų žodynuose ir moksliniuose tekstuose. TERMINAI SU ŠAKNIMI TERMINKTŽ encontrar três com a raiz termininsudaryti termos da língua lituânica: terminas, terminija, terminologia (Ž 1990: 210; também ASLKT, 2008: 11), e para a determinação do termo terminológico especial MTŽ incluir e eddės tyti abėcėkai lizdine ottuoni vientisiniai terminiai (que deles têm não po po po po extenso terminą o outro capitulo do artigo): (75), (75), (75), (77), (5), (5), (5), (7), (7), (7), (7), (7), (83) e (5). Na atual falância lituânica terminus terminografija, terminização, transterminização, determinização5, como afirma o próprio autor, 1970 m. rudenį parsivežęs de Kijevo espalhino J. Klimavičius (2005: 249) (plg. Terminų leksikografija terminografija (16) imta var toti neseniai, mas universotinai. By the way, terminus terminografija, terminização, transterminização, determinização 1970 m. rudenį parvežiau de Kijevo (Ковалик 1970: 14). Outra significação da terminografia terminos ou termo logijos istoriografija (16) terminologia lituânica desconhecida, manding, ydinga (Klimavičius 2005: 249)). Requer notar-se que MTŽ é pateik ti e de todos os termos incluídos nele correspondem latviški, porém em eles neste artigo não serepiama atenção, porque não todos eles têm vartosenos tradições latvių terminologijoje, alguns que só traduzir, tad nebūtų korektiška laiky tivių savarankiškais lat terminijos vienetais. Nos textos da língua lituânica sem já incluztas em diccionários ainda conseguiu encontrar terminus terminologizavimas, terminoids, terminynas, terminotyra e kvaziterminas. Vocodyne de terminotyros latvios VPSV abėcėlės ordem apresentada dez vientisinių kalbamosios šaknies terminų: terminelements [elemento de termo]6 (397), terminēma [terminema] (397), terminēšana [termininimas] (398), terminografija [terminografija] (398),98 terminograffs [terminografas] (398), terminologas [terminologas] (398), terminologia [terminologija] (398), si na, terminologization [terminologization] (398), termins nonimiškai vartojami veiksmo ir jo rezultato pavadinimai terminoloģizēša5 Terminai su priesaga -acija sinonimiški į MTŽ įtrauktiems terminams su priesaga -avimas. 6 Minėtas terminas toliau cituotoje recenzijoje verstas kaip sudėtinė termino dalis (Keinys 2005: 264). 129Terminologia | 2013 | 20 [terminas] (399), terminzinātne [terminos ciência] (401). Do total vocodyne VPSV encontrado vinte-um um falando theme grupo vientisinis ter minas (apie esta šaknies terminus também sr. Terminologijoje publicada dicciono recenzijoje (Kvašytė 2008: 244245)). Da parte isso sietina com latvians linguagem savybe palavras conjuntos (terminijoje eles atenderiam compostos termi nus) keisti dūriniais, t. i. paversti vientisiniais terminais. Šį latvių kalbos bruožą, pritaikytą terminijai, escrevendo sobre V. Skujinios monografiją, é akcentavęs e S. Keinys: Skaitant knygą, susidarė įspūdis, que sandaros da kalbinė atžvilgiu latvių terminija ko gero nemažai difere do lietuvių terminijos. Dalis latvios terminos apareci bemokai complicingaturas expressões, seus falboje palavras de junginiai (sudėtiniai terminai) levvokas substitui dūriniais. Não um caso tal durianos na língua lituana seria simplesmente impossíveis, que e, por exemplo, termos da própria terminologia defiskoptermins brūkš nelinis (com brūkšneliu escreve-se) termos, hibrīdtermins hibridinis term nas, inicialsaliktenis7 santrumpa, salņtermins urtinis termas, strupinajumsaliktenis8 s suduktinis contextis, trumpkarinis, žneutra terminos independentessto, termindar termin , termin term term, termin term termin termin , terminelements Tais suas polinkias latvians terminija será semelhanteότερη a vokiečių, e não à próximos sių giminačių lietuvių terminiją (Keinys 2005: 263264). Alguns dos citados sudurtinos terminos incluídos e em VPSV: defiskoptermins (81), hibrīdtermins (140), salikteņtermins (339), terminelements (397), vārdkoptermins (435), também aqui incluído ainda insuficientemente difundęs (mais novo) dūrinys jauntermins [terminas naujadaras] (174). Successivamente eles são usados e em textos tanto originalalo língua escritosas, quanto verstários, exemplo: Piemēram, inicialmente apenas terminológica leksikā bija sastopami s a l i k teņtermini9, kurus darināja kā ekvivalentus krievu valodas defissavie no.. (Grabis 2006b: 258); Saliktie termini dalāmi salikteņterminos (cas e vienvārda termini) un vārdkopterminos (Skujiņa 2002: 2627); Latīņu un daļēji grieķu kaloda Europos tautām devusi não só virkni vārdu celmu (piemēram, elektr, kombin, aero), mas também grama 7 Turėtų būti iniciālsaliktenis. No entanto, não é uma unidade do microsistema de investigação, pois não possui a ša knies de investigação (VPSV 2007: 157). 8 Deveria ser strupinājumsaliktenis. Isso também não é unidade do microsistema de estudo, pois não tem raiz de sia estudado, além disso, isso indica definição e nota, que é peculiar a linguagem esnekamaja (VPSV 2007: 377378). 9 Aqui e adiante, onde não indicado de outra forma, retinta R. K. 130 Regina Kvašytė | Lituânia e latvias línguas terminos com šaknimi tikas | terminmikrosistema terminelementu (exemple, ācija, -ifikācija, -ator[s], -or[s]) (Drezens 2002: 20). Randasi e novos dúrinos, até que não incluísse em diccionários: Tādēļ visdrīzākajā laikā nepieciešams.. izstrādāt metodiska rakstura ma teriālus, kuri noderētu visiem, kuri involīti praktiskajā te r m i n r a d ē (Baltiņš 2006: 78). Dirtingos vientisários termos com falávelha raizes lituãs em total encontraram quatorze, e latvios vinte e sete (jos correspondmenis re miantis termos vartosenos tradição lituãos e latvians língua consulte 1 tabelê; não avalia-se a abordagem a cada concreto termos e terminos disseminação e suas frequências). Tabela 1. Vientisinių šakniesterminų mikrosistema terminografija Lietuvių kalba Latvių kalba Lietuvių kalba Latvių kalba terminas termins apakštermins terminija blakustermins terminologija terminoloģija defiskoptermins terminografija terminija hibrīdtermins terminologiaização jauntermins terminologização terminologiaização salikteņtermins termininimas terminēšana vārdkoptermins determinizavimas determinoloģizācija virstermins reterminizavimas reterminoloģizācija terminācija transterminizavimas terminoidas terminoīds redeterminoloģizācija terminotyra terminologas terminologs terminynas terminogrāfs terminoloģisms terminzinātne terminrade [terminos elemento]10 terminelements quaziterminas quazitermins terminēma 10 Termo sudurtinho da língua letônica correspondente composto termo da língua lituânica em vientisinių bendrą imtį nescuciuojamas (plg. kalbamojo termino atitikmuo S. Keinio recenzijoje (2005: 264) sudėtinė termino dalis). Outras latvians terminos correspondemns não serurašiti, porque se tais e utilizados litavians falboje isso não vientisiniai termininai. 131Terminologia | 2013 | 20 A tomada de termos vientisários da língua letônica gerokai maior, portanto daugiau atitikmenų lietuvių kalboje neturinčių terminų, o iš lietuviškų esama terminų tik terminija, terminotyra e terminynas não tem correspondmenos latvių kalbos terminų sistemoje. Išnagrinhado na língua lituânica terminos com língua mąja chaknimi imtyje encontrado um dūrinys (terminotyra), todos os outros antesdėlių e ar preesagų vediniai (išskyrus pirminį terminas /). Na língua latvia predominam ja dūrinos (dez de todos os vientisários termos fazer modo sudúrimo). SUDTINIAI TERMINAI SU ŠAKNIMI TERMINLietuvių KTŽ compostos de termos, constituídos de dėmenas com šaknimi termin-, nãoesta, no entanto nos textos deles exama vários (abia isso sr. mais adiante), e de 200 MTŽ incluídos de termos, dos quais um dos dėmenos seria com falávelja šak nimi, é cinquenta três. Isso são diferentes composição termos, porque desta raiz e de ela darinių feitos encontrados tanto principais, quanto dos latutinos dėmenos. Termos cujo principal demão é ele mentos do microsistema falado, por exemplo, são separos termos ou nomes de espécies de terminija: dvižodžiai opisomasis termas (65), hybridinis termas (67), metaforinis termas (68), neteiktinas termas (69), specieinis termas (69), compoinis termas (70), tarpmokslinis termas (72), vientisinis termas (7), gimininis termas (75), liaudies terminija (754), trižodžiai generrasis mokslo terminas (66), próprio idioma terminas (70). Oitos, não ter minos espécies, semântica compostos de termos esama também: dvižodžiai termo forma (76), termo patikimumas (77), termo conteúdo (78), keturžo džiai aiškinamasis transčiamasis terminų žodynas (81), abėcėlinė terminų žodyno sandara (82), lizdinė terminų žodyno sandara (82). Existe e com mais frequência pliscita ustojamų falamosios chacnies terminų: terminų tvarkyba (80), tekstinė terminų tvarkyba (80), terminų žodyno lizdas (82), terminų žodyno sandara (82). Šalutinis dėmuo, t. y. pažyminys pode ser falamosios šaknies a) būdvardis, b) daiktavardžio unicaskaitos kelmininkas ou c) daiktavardinho pluraliskaitos kilmininkas. Mais frequentemente são dvižodžiai termos e eles inclu ti em principais dėmenų (gimininių terminų) lizdus, caso tais vocodyne distinguirem: a) termininis antonimas (12), termininė leksika, termininis žodynas (39), termininė reikšmė (53); b) forma do termo (76), artigo do termo (78); c) terminos padrão (80), terminos diccionário (80), terminos requisitos (79). Incidentalmente, por lendêminas podem ir tanto palavras primárias, como em exemplos antes mencionados, quanto dariniai, ex.: palavra terminiziada (90), escola de terminologia (77), competência terminologica (77). Textos em rasta 138 Regina Kvašytė | Lituânia e latvias línguas terminos com šaknimi | terminmikrosistema LITERATŪRA E CHALTINIAI ASLKTŽ 2008: Buivydienė V., Žukienė R. Aiškinamasis importantes terminos literários e kalbotyros, Vilnius: Vilniaus kolegija. Auksoriūtė A. 2011: Terminologijas komisijos (19211926) atividade resumo. Terminologia 18, 8091. Baldunčiks J. 2008: Latviešu valodniecības terminoloģijas attīstība 19. gadsimtā. Valodniecības raksti 2, Rīga: Latvijas Zinātņu akadēmija, 2335. Baltiņš M. 2006: Latviešu terminoloģijas attīstība: mantojums, problēmas un perspektīvas. Valodniecības raksti, Rīga: Latvijas Zinātņu akadēmija, 7279. Blinkena A. 1997: Attieksme against svešvārdiem latviešu literārās valodas vēsturē. Savai valodai. Latvijas Zinātņu akadēmijas goda loceklim Rūdolfam Grabim veltīts piemiņas krājums, Rīga: Latvijas Zinātņu Akadēmijas Vēstis, 8396. DLKŽ 2006: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Šeštas (terciário eletrônico) edição, ats. red. S. Keinys, Vilnius: Lituvians Language instituut. DLKŽ 2012: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Septinta, mistida e complementada edição, ats. red. S. Kei nys, Vilnius: Lituvians instituto do idioma. Drezens E. 2002: Zinātniskās un tehnικές terminoloģijas internacionalizācija. Vēsture, atual estado un pespektīvas. Saīsināts un tulkots izdevums, Rīga: LU Latviešu valodas institūts. Drotvinas V. 2002: Ar lietuviški leksikologijos termininai? O homem e a palavra 1, 1821. Gaivenis K. 2002: Lietuvių terminologija: teorijos i tvarkybos metmenys, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Grabis R. 2006a: Par latviešu terminologia desenvolvimento un izstrādi. Darbu izlase, Rīga: LU Latviešu valodas institūts, 221229. Grabis R. 2006b: Zinātnικές terminoloģijas izstrāde un terminoloģijas vārdnīcu veidošana. Darbu izlase, Rīga: LU Latviešu valodas institūts, 252259. Jakaitienė E. 1980: Lituvians kalbos leksikologija, Vilnius: Mokslas. Jakaitienė E. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus universitária publikla. Kaulakienė A. 2009: Lietuvių fizikos terminijos raida, Vilnius: Technika. Keinys S. 2005: Dabartinė lietuvių terminologija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Klimavičius J. 2005: Leksikologijos ir terminologijos darbai: norma e história, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. KTŽ 1990: Gaivenis K., Keinys S. Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. Kvašytė R. 2008: [Rec.:] Valodniecības pamatterminu skaidrojošā vārdnīca. Sastādījis autoru coletīvs Valentī nas Skujiņas ledībā. Terminologia 15, 242248. Laua A. 1981: Latviešu leksikoloģija. Otrs, complementado izdevums, Rīga: Zvaigzne. Lyberis A. 2009: Sérancos problema Dabartinės lietuvių kalbos žodyne. Teoria e prática da lexicografia, Vilnius: Lituvians kalbos institutas, 5665. LK 1995: Barauskaitė J. e kt. Em língua Lituânia 1. Lexicologia, fonética, accentologia, dialectologia, escrita, Vil nius: Mokslo e enciklopedijas editykla. LKE 1999: Lietuvių kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. LKE 2008: Enciclopedia do idioma Lituânico. 2a edição revisada e complementada, Vilnius: Mokslo i enciklo pedijų leidybos institutas. LKTŽ 2008: GaivenytėButler J., Keinys S., Noreikaitė A. Termos da língua Lietuvių. Anotuota 1900 2005 m. bibliografijas rodyklė, Vilnius: Lituvians kalbos institutas. LKŽe Lietuvių kalbos žodynas (IXX, 19412002), variante eletrônico, Vilnius: Lietuvių kalbos institu tas, 2005 www.lki.lt. LLV 19721996: Latviešu literārās valodas vārdnīca, 1.8. sēj., Rīga: Zinātne. LRST 1990: Principios e métodos de Terminologia. Lituânia RST 111590 (ISO 70487), Vilnius. LVV 2006: Latviešu valodas vārdnīca, Rīga: Avots. MTŽ 2005: Kvašytė R. Mokomasis terminologijos žodynėlis, Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Skujiņa V. 2002: Latviešu terminoloģijas izstrādes principi. Otrais, labotais un suplementinātais izdevums, Rīga: Latviešu valodas institūts. 2008: SV Svešvārdu vārdnīca, Rīga: Avots. Šalkauskis S. 1991: Raštai 2, Vilnius: Mintis. TŽ 2013: Internacionais palavras de diccionário, Vilnius: Alma littera. VPSV 2007: Valodniecības pamatterminu explicajošā diccionário. Sast. aut. até. V. Skujiņas vad., Rīga: LU Lat viešu valodas institūts, Valsts valodas aģentūra. 139Terminologia | 2013 | 20 THE MICROSYSTEM OF LITHUANIAN AND LATVIAN TERMS WITH THE ROOT TERMINO objetivo da pesquisa é estabelecer as semelhanças e diferenças de from the main metalanguage of Lithuanian and Latvian terminology using analytic descriptive and comparative methods. The comparison of terms created with the root termintaken publications of Lithuanian and Latvian lexicography and terminography as well as various works on terminology science permite a concluir que the root terminis derivationally productive and easily usable for the creation of terms both in Lithuanian and Latvian. When comparing Lithuanian and Latvian terms few aspects, first of all terminological meanings and equivalent names of concepts were taken into consideration. A part of Lithuanian and Latvian terms are similar, some of them only look similar from the first sight (for instance, terminologija and terminoloģija). It is difficult to establish the authorship of particular terms, though sometimes its possible. There were thirteen oneword terms with the root terminfound in Lithuanian sources and twenty seven in Latvian sources. Since the sample of Latvian terms is bigger the number of Latvian terms which do not have equivalents in Lithuanian is larger as well and there are only three Lithuanian terms terminija, terminotyra and terminynas do not have equivalents in terminological system of the Latvian language. There was one compound (terminotyra) with the root terminin the Lithuanian sample. Other terms were prefixal and/or suffixal derivatives (except of underlying terminas (term)). In the Latvian language, differently from Lithuanian, compounds prevail (ten terms in this sample were compounds). There were fifty three complex terms found in Lithuanian dictionaries and sixteen in Latvian. It is noticeable that certain term formation patterns prevail: there are complex terms with subordinated component in genitive case (in singular or plural) in both Latvian and Lithuanian. In Latvian, differently from Lithuanian, there was only one term made with and adjective with the root termin- (it is easier to make an adjective from the derivative terminoloģija). The microsystem of the root terminis quite developed in both Lithuanian and Latvian and can be elaborated further, because there are possibilities to create new terms. Particularmente productive way of term creation is the formation of complex terms and in Latvian the creation of oneword terms is also common because of the tendency to make compounds. Recebida 20131111 Regina Kvašytė Šiaulių universitetas P. Višinskio g. 38, LT76352 Šiauliai E-mail: kv[email protected]