Lietuvių ir latvių kalbų terminų su šaknimi „termin-“ mikrosistema

123Terminologija | 2013 | 20 Lietuvių ir latvių kalbų terminų su šaknimi terminmikrosistema REGINA KVAŠYTĖ Šiaulių universitetas ESMINIAI ŽODŽIAI: lietuvių kalbos terminai, latvių kalbos terminai, dariniai, vientisiniai terminai, sudėtiniai terminai, terminų vartosena ĮVADINĖS PASTABOS Terminologija kaip mokslo šaka, pradėjusi plėtotis XX a. trečiame–ket virtame dešimtmečiais, laikytina palyginti nauja, todėl daugelyje kalbų, tarp jų lietuvių ir latvių, vis plečiamas ir tobulinamas mokslinis aparatas. Straipsnio objektas – su šaknimi terminsudaryti lietuvių ir latvių kalbų terminai. Tyrimo tikslas – nustatyti abiejų baltų kalbų terminologijos metakalbos panašumus ir skirtumus. Šiam tikslui siekti iškelti tokie uždaviniai: 1) surinkti kuo didesnę įvairių kalbamosios šaknies terminų imtį; 2) išnagrinėti terminų sandarą ir semantiką; 3) sugretinti lietuvių ir latvių kalbų terminus; 4) pagal galimybes išsiaiškinti tam tikrų terminų atsiradimą, jų paplitimo ir vartosenos tendencijas. Tyrimui atlikti pasitelk ti analitinis aprašomasis ir gretinamasis metodai, o terminai rinkti iš pagrindinių abiejų kalbų leksikografijos, terminografijos ir enciklopedinių leidinių (Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (DLKŽ), Lietuvių kalbos enciklopedija (LKE), Kalbotyros terminų žodynas (KTŽ), Mokomasis terminologijos žodynėlis (MTŽ); Latviešu literārās valodas vārdnīca (LLVV), Latviešu valodas vārdnīca (LVV), Valodniecības pamatterminu skaidrojošā vārdnīca (VPSV)), taip pat lietuvių ir latvių kalbi ninkų ir terminologų (Janinos Barauskaitės, Vincento Drotvino, Kazimie ro Gaivenio, Evaldos Jakaitienės, Angelės Kaulakienės, Stasio Keinio, Jono Klimavičiaus, Antano Lyberio, Prano Skardžiaus, Stasio Šalkauskio; Ainos Blinkenos (Aina Blinkena), Jurio Baldunčiko (Juris Baldunčiks), Mario Baltinio (Māris Baltiņš), Ernesto Drezeno (Ernests Drezens), Rū dolfo Grabio (Rūdolfs Grabis), Alisės Lauos (Alise Laua), Valentinos Sku jinios (Valentīna Skujiņa)) mokslo darbų. 124 Regina Kvašytė | Lietuvių ir latvių kalbų terminų su šaknimi | terminmikrosistema SĄVOKA TERMINAS IR JO KORELIATAI LIETUVIŲ IR LATVIŲ KALBOSE Su šaknimi terminsudarytos mikrosistemos pagrindas – iš lotynų kal bos kilęs terminas [lot. terminus – riba, siena], kaip apibrėžiama Tarptautinių žodžių žodyne (TŽŽ), turi iš viso 3 reikšmes, iš kurių tyrimo objek tą atitinka pirmoji. Tai „žodis arba žodžių junginys, tiksliai reiškiantis kurią nors meno, mokslo, technikos ir kt. srities sąvoką“ (TŽŽ 2013: 811). Į lietuvių kalbos TŽŽ dar įtraukti kalbamosios šaknies žodžiai terminija, terminologija ir terminologizacija, t. y. žodžio virtimas terminu (plačiau apie tai žr. toliau). Panašus požiūris į šį skolinį ir latvių kalboje: tarptautinių žodžių žodyne (SV) terminu vadinamas žodis arba žodžių junginys, kuris išreiškia tam tikros meno, mokslo ar technikos srities sąvoką [„vārds vai vārdkopa, kas izteic kādu jēdzienu kādā mākslas, zinātnes, tehnikas nozarē u. c.“]1 (SV 2008: 911). Į SV, be pagrindinio žodžio, įtraukti dar du dvi reikšmiai tos pačios šaknies daiktavardžiai. Tai terminogrāfija [terminogra fija] kaip „1. lingv. terminų sistematizavimas ir publikavimas žodynuose, biuleteniuose; 2. lingv. terminų žodynų visuma“ ir terminoloģija [termi nologija] – „1. lingv. tam tikros kalbos terminų visuma; taip pat tam tikros atskiros srities terminų visuma; 2. kalbotyros sritis, tirianti terminus“, taip pat būdvardis terminoloģisks [terminologinis] „susijęs su terminologija, jai būdingas“ (SV 2008: 911). Kituose lietuvių ir latvių leksikografijos ir terminografijos šaltiniuose, taip pat lingvistinėje ir terminologinėje literatūroje termino formuluotės šiek tiek skiriasi. DLKŽ skelbia, kad žodis terminas turi 3 reikšmes, iš kurių tik pirmoji reikšmė atitinka tiriamąjį objektą: „l. lingv. tiksliai kurią nors mokslo, technikos, meno, religijos ar kitos srities sąvoką reiškiantis žodis ar žodžių junginys“ (DLKŽ 2006; DLKŽ 2012: 840). Taip apibrė žiama ir LKŽ: „l. lingv. tiksliai kurią nors mokslo, technikos, meno sąvo ką reiškiantis žodis ar junginys“ (LKŽe). Išnagrinėjus lietuvių leksikogra fijos šaltinius matyti, kad į DLKŽ, be anksčiau aptarto pirminio žodžio terminas, įtraukti dariniai terminija „lingv. terminų visuma“, terminologija „lingv. 1. terminų mokslas; 2. žr. terminija“ ir terminologas, ė „termino logijos specialistas“ (DLKŽ 2006; DLKŽ 2012: 840). Tie patys daiktavar džiai, kurių ir reikšmių apibrėžimai visiškai sutampa, įtraukti į LKŽ. Dar LKŽ rastas būdvardis termininis, turintis 3 reikšmes, iš kurių pirmosios 1 Visos citatos iš latvių šaltinių (dažniausiai pateiktos laužtiniuose skliaustuose), taip pat terminai, jeigu ne nurodyta kitaip, į lietuvių kalbą išversti straipsnio autorės. 125Terminologija | 2013 | 20 dvi susijusios su kalbamąja mikrosistema: „1. terminijai priklausantis; 2. bū dingas terminui“ (LKŽe) (būdvardis vartojamas sudėtiniuose terminuose – apie tai žr. toliau) ir trys veiksmažodžiai: termininti „terminologizuoti“, sutermininti „paversti terminu“, terminologizuoti „panaudoti terminijai“ (LKŽe). Pastarieji į nagrinėjamos mikrosistemos imtį kaip atskiri leksiniai vienetai nepatenka, nes remiamasi tradicija terminais laikyti daiktavardžius. LKE, be jau aptartojo terminai, rastas terminas terminologija (LKE 1999: 648; LKE 2008: 552–553; atsižvelgiant į enciklopedijos specifiką ten pat dar ir leidinio pavadinimas Terminologija). Latvių kalbos žodyne LLVV išskirtos dvi žodžio termins reikšmės, iš kurių pirmoji apibrėžta kaip žodis arba žodžių junginys, kuris žymi tam tikrą sąvoką (pavyzdžiui, tam tikro je mokslo, technikos, meno srityje) ir turi specializuotą reikšmę, vartose nos sritį (LLVV 72, 1991: 507). Abėcėlės tvarka į LLVV, taip pat į LVV įdėti dar trys šaknies termindaiktavardžių vediniai – terminoloģija ir at skirai pateikti vyriškosios ir moteriškosios giminės veikėjų pavadinimai terminologs, terminoloģe, taip pat jau minėtas būdvardis terminoloģisks) (LLVV 72, 1991: 507; LVV 2006: 1091). Leksikologė E. Jakaitienė pabrėžia, kad terminai priklauso specialiosios leksikos sluoksniui ir „yra sąvokų, vartojamų tam tikros žmonių veiklos srities kalboje, pavadinimai“ (Jakaitienė 2010: 182) (plg. cituotos autorės anksčiau išsakytą teiginį: „Termininė leksika, arba tiesiog terminai, yra žodžiai, pavadinantys tiksliai nustatytą mokslinę sąvoką ir vartojami vie nos kurios nors mokslo šakos kalboje“ (Jakaitienė 1980: 70)). Leksiką tyrinėjusi J. Barauskaitė teigia, kad terminai yra „žodžiai (gali būti ir junginiai <...>), tiksliai pasakantys mokslo, technikos, meno sąvoką“ (LK 1995: 48). Kaip jau buvo konstatuota, lietuvių kalboje žodis terminas turi tris reikšmes, iš kurių tik viena priklauso terminologijos sričiai (an tra – logikos sąvokai, trečia – laiko atkarpai pavadinti), o latvių kalboje daugiareikšmiškumo išvengti iš dalies padeda žodis termiņš, kuriuo vadi nama laiko atkarpa. Latvių leksikologė A. Laua apibrėžia terminą kaip žodį, pavadinantį tam tikro mokslo sąvoką, kuris vieną ir tą pačią reikšmę išlaiko tiek bet kuriame konkrečios mokslo srities kontekste, tiek be kon teksto [„termins ir vārds, kas apzīmē stingri noteiktu kādas zinātnes jēdzie nu un kas vienu un to pašu nozīmi saglabā gan jebkurā noteiktas zinātnes nozares kontekstā, gan arī ārpus konteksta“] (Laua 1981: 138–139). Lietuvių kalbos terminografijos šaltiniuose, pirmiausia KTŽ, nurodoma, kad terminas – tai „žodis arba pastovus žodžių junginys, kuriuo įvardijama speciali mokslo, technikos, meno ar kitos visuomenės gyvenimo srities 126 Regina Kvašytė | Lietuvių ir latvių kalbų terminų su šaknimi | terminmikrosistema sąvoka arba daiktas“ (KTŽ 1990: 210; taip pat ASLKTŽ 2008: 112). Termi no apibrėžčių randama ir kituose terminiją fiksuojančiuose šaltiniuose, pa vyzdžiui, LKE rašoma, kad terminai (vartojama daugiskaita) – tai „mokslo, technikos, meno sąvokų pavadinimai“ (LKE 1999: 648; LKE 2008: 552–553). Palyginimui galima paminėti, kad į tarybinę enciklopediją 1983 m. įtraukta S. Keinio suformuluota termino apibrėžtis, perspausdinta jo straipsnių rin kinyje: „Žodis arba pastovus atributinis žodžių junginys, turintis labai api brėžtą reikšmę tam tikros žmonių veiklos srities kalboje. Jo paskirtis – pava dinti bet kurios srities sąvokas kaip tam tikros sistemos narius <...>“ (Keinys 2005: 229). Terminologijos klausimams skirtose mokslinėse publikacijose taip pat rasta ne viena apibrėžtis, pavyzdžiui, filosofas ir terminologas S. Šal kauskis teigė, kad tai yra „žodis, reiškiąs sąvoką, turinčią specialios reikšmės kuriam nors mokslo dalykui“ (Šalkauskis 1991: 15). Dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos standarte nurodyta, kad terminu vadinamas „žodis arba žodžių junginys, vartojamas sąvokai įvardyti“ (LRST 111590: 11), o K. Gaivenis pabrėžia, kad terminas – „ne koks ypatingas žodis ar pastovus žodžių junginys, bet įvardijamasis kalbos vienetas, kurio turinį atskleidžia termininės reikšmės apibrėžimas2“ (Gaivenis 2002: 13). Verta taip pat paminėti, kad lietuvių kalboje sinonimiškai gali būti varto jamas savakilmis terminas įvardas. Paminėtas jis 1924 m. terminų žodyno pavadinime Įvardai, arba terminai, priimti Terminologijos komisijos (LKTŽ 2008: 18), nors kalbamasis darinys nėra šio tyrimo objektas (nėra jis ir paplitęs dabartinėje terminijoje). Retai tevartojamo termino autorystė priskiriama Terminologijos komisijos, veikusios nuo 1921 iki 1926 m. (pla čiau žr. Auksoriūtė 2011), sekretoriui Antanui Vireliūnui, kuris, kaip jau buvo minėta, taip pavadino 1924 m. sudarytą terminų žodynėlį (Klimavičius 2005: 248). Konstatuojama, kad šiuolaikinėje lietuvių kalboje „<...> beveik prapuolė ir geras A. Vireliūno (?) terminas įvardas (: įvardyti) (vis dėlto vartotas užsienio lietuvių terminografų B. Stundžios, P. Mažeikos; V. Vin tarto – net įvardotyra) <...>“ (Klimavičius 2005: 261). Tokiu pavadinimu Kanadoje išleistas ir terminų žodynas Jūriniai įvardai: trumpas angliškai– lietuviškas žodynas / Bronys Stundžia. Torontas: Jūrinės knygos fondo lei dinys, 1996 (LKTŽ 2008: 135). Tiesa, nagrinėdamas leksikologijos termi niją, V. Drot vinas ketinimą įvesti šį terminą vertina kaip nesėkmingą P. Skar 2 Dabar tiksliau būtų vartoti terminą apibrėžtis, plg. „Su Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymu (2003 m. gruodžio 23 d. Nr. IX1950) vietoj apibrėžimo valdingai įsiveržė jau nuo RLŽ 1932 321 [Baro nas J. Rusų–lietuvių žodynas, Kaunas: Spindulys] žinoma ir nemažai vartota (S. Šalkauskio ir kt.) apibrėžtis“ (Klimavičius 2005: 248). 127Terminologija | 2013 | 20 džiaus bandymą (plg. „Pranas Skardžius minėtoje knygoje3 dvidešimt dviem tarptautiniams leksikologijos terminams pateikė lietuviškus atitikmenis (Skardžius, 1975, 1998). Jų (iš seniau žinomų ar savo paties sukurtų) likimas dvejopas. Vieni lietuviški atitikmenys yra tarptautinių gretybės <...>, kiti vartosenoje neprigijo, kaip antai, senybė–archaizmas, mišrūnas, mišruolis– hibridas, įvardas–terminas“ (Drotvinas 2002: 19–20) (plg. „teminas 3b (lot. terminus „riba“), tikslus kurios nors mokslo, technikos ar meno sąvo kos pažymėjimas; įvardas“ (Skardžius 1973: 61)). Latvių kalbotyros terminų atsiradimą ir paplitimą latvių kalboje tyrinė jęs J. Baldunčikas nustatė, kad pirmą kartą žodis termins pavartotas 1871 m. – įtakos galėjo turėti tarptautinio paplitusio terminus technikus vartosena. O žodis terminoloģija pirmą kartą registruotas 1880 m. išleista me Gustavo Bražės (Gustavs Braže) vokiečių–latvių žodyne. Šiek tiek vėliau – 1886 m. – Jūlijis Dravniekas (Jūlijs Dravnieks) tarptautinių žodžių žodyne apibrėžė mokslinę sąvoką terminoloģija, kuri plačiau pradėta var toti devintame dešimtmetyje (Baldunčiks 2008: 32–33). Būta įvairių ban dymų apibrėžti terminus, pavyzdžiui, latvių kilmės terminologas E. Dre zenas teigė, kad tai pavadinimai, kurie išreiškia tam tikras sąvokas (Drezens 2002: 7), o R. Grabis taip vadino žodžius, turinčius griežtai apribotą ir apibrėžtą turinį (Grabis 2006a: 221). Dabartinės latvių kalbos terminolo gijos teorijoje vyraujanti nuomonė suformuluota V. Skujinios monogra fijoje: terminas yra terminacijos4 vienetas – žodis arba terminologinis žodžių junginys –, kuris tam tikroje mokslo srities terminų sistemoje išreiškia (pavadina ir žymi) tam tikrą mokslo sąvoką [„termins ir termi nācijas vienība – vārds vai terminoloģiska vārdkopa –, kas attiecīgās zinātnes nozares terminu sistēmā izteic (nosauc un iezīmē) noteiktu zinātnes jēdzie nu“] (Skujiņa 2002: 9). Aiškinamajame latvių kalbotyros terminų žodyne VPSV terminas apibrėžiamas taip: konkrečios teminės srities, specialios srities sąvokos žodinis apibūdinimas – žodis arba žodžių junginys, kuris išreiškia (pavadina ir žymi) tam tikrą atitinkamos srities sąvoką kaip su dėtinę srities sąvokų sistemos dalį [„konkrētas tematiskās jomas, speciālās nozares jēdziena vārdisks apzīmējums – vārds vai vārdkopa, kas izteic (nosauc un iezīmē) attiecīgās jomas (nozares) noteiktu jēdzienu kā noza res jēdzienu sistēmas sastāvdaļu ..“] (VPSV 2007: 399–400). 3 P. Skardžius. Lietuviški tarptautinių žodžių atitikmenys, Čikaga: Pedagoginis lituanistikos institutas, 1973 (V. Drotvino straipsnyje 1975) (P. Skardžius. Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, 427–507). 4 Toks terminas lietuvių kalboje nevartojamas, citatoje tiesiog perteiktas latvių kalbos žodis. 128 Regina Kvašytė | Lietuvių ir latvių kalbų terminų su šaknimi | terminmikrosistema Išsiaiškinus sąvokos terminas sampratą ir jo koreliatus, toliau šaknies termindarinių (ir vientisinių, ir sudėtinių terminų) ieškota lietuvių ir latvių terminų žodynuose ir moksliniuose tekstuose. VIENTISINIAI TERMINAI SU ŠAKNIMI TERMINKTŽ rasti trys su šaknimi terminsudaryti lietuvių kalbos terminai: terminas, terminija, terminologija (KTŽ 1990: 210; taip pat ASLKTŽ 2008: 112), o į specialųjį terminologijos terminijai skirtą MTŽ įtraukti ir išdės tyti abėcėliškai lizdine tvarka aštuoni vientisiniai gimininiai terminai (kai kurie iš jų turi ne po vieną rūšinį terminą – plačiau apie juos kitame straipsnio skyriuje): determinizavimas (29), reterminizavimas (53), terminas (65), terminija (75), terminizavimas (76), terminografija (77), terminologija (77) ir transterminizavimas (83). Dabartinėje lietuvių kalboje terminus terminografija, terminizacija, transterminizacija, determinizacija5, kaip teigia pats autorius, 1970 m. rudenį parsivežęs iš Kijevo išplatino J. Klimavičius (2005: 249) (plg. „Terminų leksikografija – terminografija (16) imta var toti neseniai, bet visuotinai. Beje, terminus terminografija, terminizacija, transterminizacija, determinizacija 1970 m. rudenį parvežiau iš Kijevo (Ковалик 1970: 14). Kita terminografijos reikšmė – „terminų ar termino logijos istoriografija“ (16) lietuvių terminologijoje nežinoma, manding, ydinga“ (Klimavičius 2005: 249)). Reikia pastebėti, kad MTŽ yra pateik ti ir visų į jį įtrauktų terminų latviški atitikmenys, tačiau į juos šiame straipsnyje nekreipiama dėmesio, nes ne visi jie turi vartosenos tradicijas latvių terminologijoje, kai kurie tik išversti, tad nebūtų korektiška laiky ti juos savarankiškais latvių terminijos vienetais. Tekstuose lietuvių kalba be jau įtrauktų į žodynus dar pavyko rasti terminus terminologizavimas, terminoidas, terminynas, terminotyra ir kvaziterminas. Latvių kalbotyros terminų žodyne VPSV abėcėlės tvarka pateikta dešimt vientisinių kalbamosios šaknies terminų: terminelements [termino elementas]6 (397), terminēma [terminema] (397), terminēšana [termininimas] (398), terminogrāfija [terminografija] (398), terminogrāfs [terminografas] (398), terminologs [terminologas] (398), terminoloģija [terminologija] (398), si nonimiškai vartojami veiksmo ir jo rezultato pavadinimai terminoloģizēšana, terminoloģizācija [terminologizavimas, terminologizacija] (398), termins 5 Terminai su priesaga -acija sinonimiški į MTŽ įtrauktiems terminams su priesaga -avimas. 6 Minėtas terminas toliau cituotoje recenzijoje verstas kaip sudėtinė termino dalis (Keinys 2005: 264). 129Terminologija | 2013 | 20 [terminas] (399), terminzinātne [terminų mokslas] (401). Iš viso žodyne VPSV rastas dvidešimt vienas kalbamosios teminės grupės vientisinis ter minas (apie šios šaknies terminus taip pat žr. Terminologijoje paskelbtoje žodyno recenzijoje (Kvašytė 2008: 244–245)). Iš dalies tai sietina su latvių kalbos savybe žodžių junginius (terminijoje jie atitiktų sudėtinius termi nus) keisti dūriniais, t. y. paversti vientisiniais terminais. Šį latvių kalbos bruožą, pritaikytą terminijai, rašydamas apie V. Skujinios monografiją, yra akcentavęs ir S. Keinys: „Skaitant knygą, susidarė įspūdis, kad kalbinės sandaros atžvilgiu latvių terminija ko gero nemažai skiriasi nuo lietuvių terminijos. Dalis latvių terminų rodosi gerokai sudėtingesnės išraiškos, jų kalboje žodžių junginiai (sudėtiniai terminai) lengvokai keičiami dūriniais. Ne vienu atveju tokie dūriniai lietuvių kalboje būtų tiesiog neįmanomi, kad ir, pavyzdžiui, pačios terminologijos terminai defiskoptermins „brūkš nelinis (su brūkšneliu rašomas) terminas“, hibrīdtermins „hibridinis termi nas“, inicialsaliktenis7 „santrumpa“, salikteņtermins „sudurtinis terminas“, strupinajumsaliktenis8 „sutrauktinis žodis, trumpinys“, termina kontekstneatkarība „termino nepriklausymas nuo konteksto“, termindarinājums „ter minas darinys“, termindarināšana „terminų daryba“, terminelements „sudė tinė termino dalis“, vārdkoptermins „sudėtinis terminas“ ir kt. Tokiais savo polinkiais latvių terminija bus panašesnė į vokiečių, o ne į artimiau sių giminaičių lietuvių terminiją“ (Keinys 2005: 263–264). Kai kurie iš citatoje minėtų sudurtinių terminų įtraukti ir į VPSV: defiskoptermins (81), hibrīdtermins (140), salikteņtermins (339), terminelements (397), vārdkoptermins (435), taip pat čia įtrauktas dar nepakankamai paplitęs (naujesnis) dūrinys jauntermins [terminas naujadaras] (174). Sėkmingai jie vartojami ir tekstuose – tiek originalo kalba rašytuose, tiek verstiniuose, pvz.: „Piemēram, sākumā tikai terminoloģiskajā leksikā bija sastopami s a l i k  teņtermini9, kurus darināja kā ekvivalentus krievu valodas defissavie nojumiem ..“ (Grabis 2006b: 258); „Saliktie termini dalāmi salikteņterminos (kas ir vienvārda termini) un vārdkopterminos“ (Skujiņa 2002: 26–27); „Latīņu un daļēji grieķu valoda Eiropas tautām devusi ne vien virkni vārdu celmu (piemēram, elektr, kombin, aero), bet arī grama 7 Turėtų būti iniciālsaliktenis. Tačiau tai nėra tiriamosios mikrosistemos vienetas, nes neturi tiriamosios ša knies (VPSV 2007: 157). 8 Turėtų būti strupinājumsaliktenis. Tai taip pat nėra tiriamosios mikrosistemos vienetas, nes neturi tiriamo sios šaknies, be to, tai rodo apibrėžtis ir pastaba, kad būdingas šnekamajai kalbai (VPSV 2007: 377–378). 9 Čia ir toliau, kur nenurodyta kitaip, retinta R. K. 130 Regina Kvašytė | Lietuvių ir latvių kalbų terminų su šaknimi | terminmikrosistema tikas terminelementu (piemēram, ācija, -ifikācija, -ator[s], -or[s])“ (Drezens 2002: 20). Randasi ir naujų dūrinių, kol kas neįtrauktų į žodynus: „Tādēļ visdrīzākajā laikā nepieciešams .. izstrādāt metodiska rakstura ma teriālus, kuri noderētu visiem, kuri iesaistīti praktiskajā te r m i n r a d ē“ (Baltiņš 2006: 78). Skirtingų vientisinių terminų su kalbamąja šaknimi lietuvių šaltiniuose iš viso rasta keturiolika, o latvių – dvidešimt septyni (jų atitikmenis re miantis terminų vartosenos tradicija lietuvių ir latvių kalba žr. 1 lentelę; nevertinamas požiūris į kiekvieną konkretų terminą ir terminų paplitimas bei jų dažnumas). 1 lentelė. Vientisinių šaknies terminterminų mikrosistema Lietuvių kalba Latvių kalba Lietuvių kalba Latvių kalba terminas termins – apakštermins terminija – – blakustermins terminologija terminoloģija – defiskoptermins terminografija terminogrāfija – hibrīdtermins – terminoloģizēšanās – jauntermins terminologizavimas terminoloģizācija – salikteņtermins termininimas terminēšana – vārdkoptermins determinizavimas determinoloģizācija – virstermins reterminizavimas reterminoloģizācija – terminācija transterminizavimas – terminoidas terminoīds –redeterminoloģizācija terminotyra – terminologas terminologs terminynas – – terminogrāfs –terminoloģisms terminzinātne –terminrade [terminų elementas]10 terminelements kvaziterminas kvazitermins – terminēma 10 Latvių kalbos sudurtinį terminą atitinkantis sudėtinis lietuvių kalbos terminas į vientisinių bendrą imtį neskaičiuojamas (plg. kalbamojo termino atitikmuo S. Keinio recenzijoje (2005: 264) „sudėtinė termino dalis“). Kitų latvių terminų atitikmenys nesurašyti, nes jeigu tokie ir vartojami lietuvių kalboje – tai ne vientisiniai terminai. 131Terminologija | 2013 | 20 Latvių kalbos vientisinių terminų imtis gerokai didesnė, todėl esama daugiau atitikmenų lietuvių kalboje neturinčių terminų, o iš lietuviškų terminų tik terminija, terminotyra ir terminynas neturi atitikmenų latvių kalbos terminų sistemoje. Išnagrinėtoje lietuvių kalbos terminų su kalba mąja šaknimi imtyje rastas vienas dūrinys (terminotyra), visi kiti priešdėlių ir / ar priesagų vediniai (išskyrus pirminį terminas). Latvių kalboje vyrau ja dūriniai (dešimt iš visų vientisinių terminų padaryti sudūrimo būdu). SUDĖTINIAI TERMINAI SU ŠAKNIMI TERMINLietuvių KTŽ sudėtinių terminų, sudarytų iš dėmenų su šaknimi termin-, nerasta, vis dėlto tekstuose jų esama įvairių (apie tai žr. toliau), o iš 200 į MTŽ įtrauktų terminų, kurių vienas iš dėmenų būtų su kalbamąja šak nimi, yra penkiasdešimt trys. Tai skirtingos sudėties terminai, nes šios šaknies ir iš jos darinių padarytų rasta tiek pagrindinių, tiek šalutinių dėmenų. Terminai, kurių pagrindinis dėmuo yra kalbamosios mikrosistemos ele mentas, pavyzdžiui, yra atskirų terminų ar terminijos rūšių pavadinimai: dvižodžiai aprašomasis terminas (65), hibridinis terminas (67), metaforinis terminas (68), neteiktinas terminas (69), rūšinis terminas (69), sudėtinis terminas (70), tarpmokslinis terminas (72), vientisinis terminas (74), gimininis terminas (67), liaudies terminija (75), mokslinė terminija (75); trižodžiai bendrasis mokslo terminas (66), savos kalbos terminas (70). Kitos, ne ter minų rūšių, semantikos sudėtinių terminų esama taip pat: dvižodžiai termino forma (76), termino patikimumas (77), termino turinys (78), keturžo džiai aiškinamasis verčiamasis terminų žodynas (81), abėcėlinė terminų žodyno sandara (82), lizdinė terminų žodyno sandara (82). Esama ir dažniau daugiskaita vartojamų kalbamosios šaknies terminų: terminų tvarkyba (80), tekstinė terminų tvarkyba (80), terminų žodyno lizdas (82), terminų žodyno sandara (82). Šalutinis dėmuo, t. y. pažyminys gali būti kalbamosios šaknies a) būdvardis, b) daiktavardžio vienaskaitos kilmininkas ar c) daiktavardžio daugiskaitos kilmininkas. Dažniausiai tai dvižodžiai terminai ir jie įtrauk ti į pagrindinių dėmenų (gimininių terminų) lizdus, jeigu tokie žodyne išskirti: a) termininis antonimas (12), termininė leksika, termininis žodynas (39), termininė reikšmė (53); b) termino forma (76), termino straipsnis (78); c) terminų standartas (80), terminų žodynas (80), terminų reikalavimai (79). Beje, šalutiniais dėmenimis gali eiti tiek pirminiai žodžiai, kaip prieš tai minėtuose pavyzdžiuose, tiek dariniai, pvz.: terminizuotas žodis (90), terminologijos mokykla (77), terminologinė kompetencija (77). Tekstuose rasta 138 Regina Kvašytė | Lietuvių ir latvių kalbų terminų su šaknimi | terminmikrosistema LITERATŪRA IR ŠALTINIAI ASLKTŽ 2008: Buivydienė V., Žukienė R. Aiškinamasis svarbiausių literatūros ir kalbotyros terminų žodynėlis, Vilnius: Vilniaus kolegija. Auksoriūtė A. 2011: Terminologijos komisijos (1921–1926) veiklos apžvalga. – Terminologija 18, 80–91. Baldunčiks J. 2008: Latviešu valodniecības terminoloģijas attīstība 19. gadsimtā. – Valodniecības raksti 2, Rīga: Latvijas Zinātņu akadēmija, 23–35. Baltiņš M. 2006: Latviešu terminoloģijas attīstība: mantojums, problēmas un perspektīvas. – Valodniecības raksti, Rīga: Latvijas Zinātņu akadēmija, 72–79. Blinkena A. 1997: Attieksme pret svešvārdiem latviešu literārās valodas vēsturē. – Savai valodai. Latvijas Zinātņu akadēmijas goda loceklim Rūdolfam Grabim veltīts piemiņas krājums, Rīga: Latvijas Zinātņu Akadēmijas Vēstis, 83–96. DLKŽ 2006: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Šeštas (trečiasis elektroninis) leidimas, ats. red. S. Keinys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. DLKŽ 2012: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Septintas, pataisytas ir papildytas leidimas, ats. red. S. Kei nys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Drezens E. 2002: Zinātniskās un tehniskās terminoloģijas internacionalizācija. Vēsture, pašreizējais stāvoklis un pespektīvas. Saīsināts un tulkots izdevums, Rīga: LU Latviešu valodas institūts. Drotvinas V. 2002: Ar lietuviški leksikologijos terminai? – Žmogus ir žodis 1, 18–21. Gaivenis K. 2002: Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Grabis R. 2006a: Par latviešu terminoloģijas attīstību un izstrādi. – Darbu izlase, Rīga: LU Latviešu valodas institūts, 221–229. Grabis R. 2006b: Zinātniskās terminoloģijas izstrāde un terminoloģijas vārdnīcu veidošana. – Darbu izlase, Rīga: LU Latviešu valodas institūts, 252–259. Jakaitienė E. 1980: Lietuvių kalbos leksikologija, Vilnius: Mokslas. Jakaitienė E. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Kaulakienė A. 2009: Lietuvių fizikos terminijos raida, Vilnius: Technika. Keinys S. 2005: Dabartinė lietuvių terminologija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Klimavičius J. 2005: Leksikologijos ir terminologijos darbai: norma ir istorija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. KTŽ 1990: Gaivenis K., Keinys S. Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. Kvašytė R. 2008: [Rec.:] Valodniecības pamatterminu skaidrojošā vārdnīca. Sastādījis autoru kolektīvs Valentī nas Skujiņas vadībā. – Terminologija 15, 242–248. Laua A. 1981: Latviešu leksikoloģija. Otrs, papildināts izdevums, Rīga: Zvaigzne. Lyberis A. 2009: Žodžių atrankos problema „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“. – Leksikografijos teorija ir praktika, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 56–65. LK 1995: Barauskaitė J. ir kt. Lietuvių kalba 1. Leksikologija, fonetika, akcentologija, dialektologija, rašyba, Vil nius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. LKE 1999: Lietuvių kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. LKE 2008: Lietuvių kalbos enciklopedija. 2asis patikslintas ir papildytas leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklo pedijų leidybos institutas. LKTŽ 2008: GaivenytėButler J., Keinys S., Noreikaitė A. Lietuvių kalbos terminų žodynai. Anotuota 1900– 2005 m. bibliografijos rodyklė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), elektroninis variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institu tas, 2005 – www.lki.lt. LLVV 1972–1996: Latviešu literārās valodas vārdnīca, 1.–8. sēj., Rīga: Zinātne. LRST 1990: Terminologijos principai ir metodai. Lietuvos RST 1115–90 (ISO 704–87), Vilnius. LVV 2006: Latviešu valodas vārdnīca, Rīga: Avots. MTŽ 2005: Kvašytė R. Mokomasis terminologijos žodynėlis, Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Skujiņa V. 2002: Latviešu terminoloģijas izstrādes principi. Otrais, labotais un papildinātais izdevums, Rīga: Latviešu valodas institūts. SV 2008: Svešvārdu vārdnīca, Rīga: Avots. Šalkauskis S. 1991: Raštai 2, Vilnius: Mintis. TŽŽ 2013: Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Alma littera. VPSV 2007: Valodniecības pamatterminu skaidrojošā vārdnīca. Sast. aut. kol. V. Skujiņas vad., Rīga: LU Lat viešu valodas institūts, Valsts valodas aģentūra. 139Terminologija | 2013 | 20 THE MICROSYSTEM OF LITHUANIAN AND LATVIAN TERMS WITH THE ROOT TERMINThe objective of the research is to establish the similarities and differences of metalanguage of Lithuanian and Latvian terminology using analytic descriptive and comparative methods. The comparison of terms created with the root termintaken from the main publications of Lithuanian and Latvian lexicography and terminography as well as various works on terminology science allows to conclude that the root terminis derivationally productive and easily usable for the creation of terms both in Lithuanian and Latvian. When comparing Lithuanian and Latvian terms few aspects, first of all terminological meanings and equivalent names of concepts were taken into consideration. A part of Lithuanian and Latvian terms are similar, some of them only look similar from the first sight (for instance, terminologija and terminoloģija). It is difficult to establish the authorship of particular terms, though sometimes it’s possible. There were thirteen oneword terms with the root terminfound in Lithuanian sources and twenty seven – in Latvian sources. Since the sample of Latvian terms is bigger the number of Latvian terms which do not have equivalents in Lithuanian is larger as well and there are only three Lithuanian terms terminija, terminotyra and terminynas do not have equivalents in terminological system of the Latvian language. There was one compound (terminotyra) with the root terminin the Lithuanian sample. Other terms were prefixal and/or suffixal derivatives (except of underlying terminas (term)). In the Latvian language, differently from Lithuanian, compounds prevail (ten terms in this sample were compounds). There were fifty three complex terms found in Lithuanian dictionaries and sixteen – in Latvian. It is noticeable that certain term formation patterns prevail: there are complex terms with subordinated component in genitive case (in singular or plural) in both Latvian and Lithuanian. In Latvian, differently from Lithuanian, there was only one term made with and adjective with the root termin- (it is easier to make an adjective from the derivative terminoloģija). The microsystem of the root terminis quite developed in both Lithuanian and Latvian and can be elaborated further, because there are possibilities to create new terms. Particularly productive way of term creation is the formation of complex terms and in Latvian the creation of oneword terms is also common because of the tendency to make compounds. Gauta 20131111 Regina Kvašytė Šiaulių universitetas P. Višinskio g. 38, LT76352 Šiauliai E. paštas: kv[email protected]